Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Abasaglar (Abasria) (insulin glargine) – Preparato charakteristikų santrauka - A10AE04

Updated on site: 05-Oct-2017

Vaisto pavadinimasAbasaglar (Abasria)
ATC kodasA10AE04
Sudėtisinsulin glargine
GamintojasEli Lilly Regional Operations GmbH

Vykdoma papildoma šio vaistinio preparato stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Apie tai, kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas, žr. 4.8 skyriuje.

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ABASAGLAR 100 vienetų/ml injekcinis tirpalas užtaise

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename tirpalo mililitre yra 100 vienetų insulino glargino *(atitinka 3,64 mg).

Kiekviename užtaise yra 3 ml injekcinio tirpalo (atitinka 300 vienetų).

* Insulinas glarginas gaminamas rekombinantinės DNR technologijos būdu Escherichia coli.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas. (Injekcija).

Skaidrus bespalvis tirpalas.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Cukrinio diabeto gydymas suaugusiems pacientams, paaugliams ir 2 metų bei vyresniems vaikams.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

ABASAGLAR sudėtyje yra insulino glargino ilgo veikimo insulino analogo.

ABASAGLAR vartojamas vieną kartą per parą bet kuriuo metu, bet tuo pačiu laiku kiekvieną dieną.

ABASAGLAR dozavimas (dozė ir vartojimo laikas) pritaikomas individualiai. Pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, ABASAGLAR galima vartoti kartu su geriamaisiais vaistiniais preparatais cukriniam diabetui gydyti.

Šio vaistinio preparato stiprumas nurodytas vienetais. Šie vienetai parodo tik insulino glargino stiprumą ir nesutampa su tarptautiniais vienetais (TV) ar kitokių insulino analogų stiprumo vienetais (žr. 5.1 skyrių).

Ypatingos populiacijos

Senyvų žmonių populiacija (≥ 65 metų)

Dėl progresuojančio inkstų funkcijos silpnėjimo senyviems pacientams insulino poreikis gali stabiliai mažėti.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, insulino poreikis gali sumažėti dėl insulino metabolizmo sumažėjimo.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, insulino poreikis gali sumažėti dėl mažėjančių gliukoneogenezės pajėgumų ir insulino metabolizmo sumažėjimo.

Vaikų populiacija

Nustatytas insulino glargino saugumas ir veiksmingumas paaugliams ir 2 metų bei vyresniems vaikams. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose.

Insulino glargino saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 2 metų kūdikiams neištirti. Duomenų nėra.

Kitų insulino preparatų pakeitimas į ABASAGLAR

Keičiant gydymo planą, pagal kurį buvo vartotas vidutinės arba ilgos veikimo trukmės insulinas, į gydymo planą, pagal kurį bus vartojamas ABASAGLAR, gali prireikti keisti baziniam gydymui vartojamo insulino ir kitų kartu vartojamų vaistinių preparatų cukriniam diabetui gydyti dozes (papildomai reguliariai vartojamų insulino preparatų ar greitai veikiančiųjų insulino analogų arba geriamųjų vaistinių preparatų cukriniam diabetui gydyti dozes ir vartojimo laiką).

Du kartus per parą vartojamo NPH insulino pakeitimas į ABASAGLAR

Norint sumažinti nakties ir ankstyvo ryto hipoglikemijos riziką, keičiant baziniam gydymui du kartus per parą vartotą NPH insuliną vieną kartą per parą vartojamu ABASAGLAR, pirmosiomis gydymo savaitėmis baziniam gydymui vartojamo insulino dozę reikia sumažinti 20-30 %.

Insulino glargino 300 vienetų/ml pakeitimas į ABASAGLAR

ABASAGLAR ir Toujeo (insulinas glarginas 300 vienetų/ml) nėra bioekvivalentiški ir negali būti tiesiogiai pakeičiami. Siekiant sumažinti hipoglikemijos riziką, pacientams, kuriems bazinio gydymo insulinu planas, pagal kurį buvo vartotas insulinas glarginas 300 vienetų/ml vieną kartą per parą, keičiamas į gydymo planą, pagal kurį bus vartojamas ABASAGLAR vieną kartą per parą, dozę reikia sumažinti maždaug 20 %.

Pirmosiomis savaitėmis šis sumažinimas bent iš dalies turi būti kompensuojamas didinant prieš valgį suleidžiamo insulino dozę, o praėjus šiam laikotarpiui, gydymo planas turi būti priderintas individualiai.

Keičiant vaistinius preparatus ir pirmosiomis savaitėmis po pakeitimo, rekomenduojama atidžiai stebėti metabolizmą.

Pagerėjus metabolizmui, padidėja jautrumas insulinui, todėl gali prireikti papildomai keisti dozavimo režimą. Be to, dozę gali tekti koreguoti, pavyzdžiui: pasikeitus paciento kūno masei ar gyvenimo būdui, pakeitus insulino dozės vartojimo laiką arba atsiradus kitų aplinkybių, kuriomis padidėja jautrumas hipoglikemijai ar hiperglikemijai (žr. 4.4 skyriuje).

Pacientams, kurie vartoja dideles insulino dozes dėl atsiradusių antikūnų prieš žmogaus insuliną, vartojant ABASAGLAR, atsakas į insuliną gali pagerėti.

Vartojimo metodas

ABASAGLAR švirkščiamas po oda.

ABASAGLAR negalima leisti į veną. Ilga insulino glargino veikimo trukmė priklauso nuo sušvirkštimo į poodį esančius audinius. Įprastinės į poodį vartojamos dozės sušvikštimas į veną gali sukelti sunkią hipoglikemiją.

Kliniškai reikšmingų insulino ar gliukozės koncentracijos serume skirtumų, sušvirkštus insuliną glarginą į pilvo, deltinio raumens ar šlaunies poodį, nepastebėta. Injekcijos vietas reikia keisti, vaistinį preparatą kiekvieną kartą leidžiant vis į kitą vietą.

ABASAGLAR negalima maišyti su jokiais kitais insulino preparatais arba skiesti. Sumaišius arba praskiedus, ilgainiui gali pasikeisti vaistinio preparato poveikis ir dėl maišymo gali atsirasti nuosėdų.

Dėl kitų darbo su vaistiniu preparatu detalių žr. 6.6 skyriuje.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

ABASAGLAR nėra pirmiausiai pasirenkamas insulino preparatas diabetinei ketoacidozei gydyti. Tokiais atvejais rekomenduojama vartoti įprastinį insuliną į veną.

Tuo atveju, kai gliukozės koncentracija reguliuojama nepakankamai arba yra polinkis atsirasti hiperglikemijos ar hipoglikemijos epizodams, prieš koreguojant dozę reikia išsiaiškinti, ar pacientas drausmingai laikosi paskirtojo gydymo režimo, į kokias vietas ir ar taisyklingai švirkščia vaistinį preparatą bei apsvarstyti visus kitus svarbius veiksnius.

Šį vaistinį preparatą skirti pacientui vietoj kitokio tipo arba prekinio ženklo insulino preparato galima tik atidžiai prižiūrint gydytojui. Pakeitus preparato stiprumą, prekinį ženklą (gamintoją), tipą (įpaprastas, NPH, lėtai ar ilgai veikiantis ir t. t.), kilmę (gyvulinis, žmogaus, žmogaus insulino analogas) ir (arba) gamybos metodą, gali prireikti keisti insulino dozę.

Insulino vartojimas gali skatinti antikūnų prieš insuliną atsiradimą. Retais atvejais dėl tokių antikūnų prieš insuliną buvimo, siekiant paveikti hiperglikemijos ar hipoglikemijos epizodų atsiradimo tendencijas, gali tekti keisti insulino dozę (žr. 4.8 skyrių).

Hipoglikemija

Hipoglikemijos atsiradimo laikas priklauso nuo vartojamų insulino preparatų veikimo pobūdžio ir todėl gali keistis, pakeitus gydymo režimą. Dėl tolygesnio insulino patekimo vartojant insuliną glarginą, sumažėja naktinės į, bet padidėja rytinės hipoglikemijos tikimybė.

Rekomenduojama ypač atsargiai gydyti ir dažniau matuoti gliukozės koncentraciją kraujyje pacientams, kuriems hipoglikemijos epizodai gali turėti ypatingos klinikinės reikšmės, pavyzdžiui: pacientams, kuriems yra reikšminga vainikinių arterijų ar galvos smegenis krauju aprūpinančių arterijų stenozė (hipoglikemijos sukeltų širdies ar smegenų komplikacijų rizika), arba pacientams, kuriems yra proliferuojanti retinopatija, ypač jei ji negydyta fotokoaguliacijos būdu (trumpalaikio apakimo po hipoglikemijos epizodo rizika).

Pacientams reikia pasakyti, kokiomis aplinkybėmis būna silpniau išreikšti perspėjamieji hipoglikemijos simptomai. Perspėjamieji hipoglikemijos simptomai gali būti kitokie, silpniau išreikšti arba jų gali visai nebūti tam tikrų rizikos grupių pacientams. Tai pacientai:

-kurių glikemijos kontrolė yra žymiai pagerėjusi;

-kuriems hipoglikemija atsiranda palaipsniui;

-senyvi žmonės;

-vietoj gyvulinės kilmės insulino pradėję vartoti žmogaus insuliną;

-kuriems yra autonominė neuropatija;

-ilgai sergantys cukriniu diabetu;

-sergantys psichikos liga;

-kartu vartojantys kai kurių kitų vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).

Tokiais atvejais sunki hipoglikemija (ir galimas sąmonės netekimas) gali pasireikšti anksčiau nei pacientas pajaus simptomus, perspėjančius apie hipoglikemiją.

Dėl ilgai trunkančio į poodį sušvirkšto insulino glargino poveikio atsigavimas nuo hipoglikemijos gali būti užsitęsęs.

Išmatavus normalias arba sumažėjusias glikozilinto hemoglobino koncentracijas, reikia atsižvelgti į pasikartojančių neatpažintų (ypač naktinių) hipoglikemijos epizodų galimybę.

Norint sumažinti hipoglikemijos atsiradimo riziką, yra svarbu, kad pacientas laikytųsi dozavimo ir dietos plano, tinkamai vartotų insuliną ir stebėtų, ar neatsiranda perspėjamųjų hipoglikemijos simptomų. Pacientus, kuriems yra veiksnių, dėl kurių gali padidėti jautrumas hipoglikemijai, reikia ypač atidžiai stebėti ir gali tekti keisti dozę. Tokie veiksniai yra:

-injekcijos vietos pakeitimas;

-padidėjęs jautrumas insulinui (pvz., įtampą keliančių veiksnių pašalinimas);

-neįprastas, padidėjęs arba ilgalaikis fizinis aktyvumas;

-gretutinės ligos (pvz.: vėmimas, viduriavimas);

-nepakankamas maisto suvartojimas;

-nepavalgymas;

-alkoholio vartojimas;

-kai kurie nekompensuoti endokrininiai sutrikimai (pvz.: hipotirozė ir priekinės hipofizės dalies nepakankamumas arba antinksčių nepakankamumas);

-kartu taikomas gydymas kai kuriais kitais vaistiniais preparatais..

Gretutinės ligos

Sergant gretutinėmis ligomis reikia intensyviau stebėti metabolizmą. Dauguma atvejų reikia atlikti šlapimo tyrimus ketoniniams kūnams nustatyti ir dažnai tenka keisti insulino dozę. Dažnai būna padidėjęs insulino poreikis. Pacientai, sergantys 1tipo cukriniu diabetu, turi ir toliau reguliariai vartoti bent mažą kiekį angliavandenių, net jeigu jie gali suvalgyti tik labai mažą maisto kiekį arba visai nieko negali valgyti, arba vemiant ir panašiais atvejais, bet jokiu būdu negalima visiškai nutraukti insulino vartojimo.

Švirkštikliai, kurie gali būti naudojami su ABASAGLAR užtaisais

Užtaisus galima naudoti tik kartu su Lilly daugkartinio naudojimo insulino švirkštikliu ir negalima vartoti su jokiais kitais daugkartinio naudojimo švirkštikliais, nes naudojant kitokius švirkštiklius, negalima užtikrinti tikslaus dozavimo.

Vaistinių preparatų vartojimo klaidos

Buvo pranešta apie gydymo vaistiniais preparatais klaidas, kai vietoj insulino glargino atsitiktinai buvo sušvirkšta kitų insulino preparatų (ypač trumpai veikiančiųjų). Kiekvieną kartą prieš švirkščiant vaistinį preparatą, reikia patikrinti insulino preparato etiketę, kad būtų išvengta klaidingo ABASAGLAR ir kitų insulino preparatų pavartojimo.

ABASAGLAR deriniai su pioglitazonu

Buvo pranešta apie širdies nepakankamumo atvejus, pioglitazoną pavartojus kartu su insulinu, ypač pacientams, kurie turėjo širdies nepakankamumo atsiradimo rizikos veiksnių. Į tai reikia atsižvelgti, jeigu nusprendžiama gydyti pioglitazonu kartu su ABASAGLAR. Vartojant tokį derinį, reikia stebėti, ar pacientui neatsiranda širdies nepakankamumo požymių ir simptomų, kūno masės didėjimo ir edemų. Pioglitazono vartojimą reikia nutraukti, jeigu atsiranda kokių nors širdies būklės blogėjimo simptomų.

Pagalbinės medžiagos

Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t. y. jis beveik neturi reikšmės.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Daug medžiagų veikia gliukozės metabolizmą ir gali prireikti keisti insulino glargino dozę.

Medžiagos, kurios gali sustiprinti gliukozės kiekio kraujyje mažinantį poveikį ir padidinti hipoglikemijos atsiradimo tikimybę, yra geriamieji vaistiniai preparatai diabetui gydyti, angiotenziną konvertuojančio

fermento (AKF) inhibitoriai, dizopiramidas, fibratai, fluoksetinas, monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriai, pentoksifilinas, propoksifenas, salicilatai, somatostatino analogai ir sulfonamidiniai antibiotikai.

Medžiagos, kurios gali mažinti gliukozės kiekio kraujyje mažinantį poveikį, yra kortikosteroidai, danazolis, diazoksidas, diuretikai, gliukagonas, izoniazidas, estrogenai, progestogenai, fenotiazino dariniai, somatropinas, simpatomimetiniai vaistiniai preparatai (pvz.: epinefrinas [adrenalinas], salbutamolis, terbutalinas), skydliaukės hormonai, atipiniai antipsichoziniai vaistiniai preparatai (pvz.: klozapinas ir olanzapinas) ir proteazės inhibitoriai.

Beta adrenoreceptorių blokatoriai, klonidinas, ličio druskos ar alkoholis gali arba sustiprinti, arba susilpninti insulino sukeliamą gliukozės kiekio kraujyje mažinantį poveikį. Pentamidinas gali sukelti hipoglikemiją, po kurios kartais gali pasireikšti hiperglikemija.

Be to, vartojant simpatikolizinius vaistinius preparatus, pavyzdžiui, beta adrenoreceptorių blokatorius, klonidiną, guanetidiną ir rezerpiną, gali sumažėti arba nebūti adrenerginės kontraregulicijos požymių.

4.6Vaisingumas, nėštumas ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie insulino glargino vartojimą nėštumo metu kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu nėra. Didelis kiekis duomenų apie nėščias moteris (daugiau kaip 1 000 nėštumų baigtys) nerodo specifinio nepageidaujamo insulino glargino poveikio nėštumui arba specifinių apsigimimų, arba toksinio poveikio vaisiui ar naujagimiui.

Su gyvūnais atlikti tyrimai neparodė toksinio poveikio reprodukcijai.

Apsvarsčius, jeigu reikia, ABASAGLAR galima skirti nėštumo metu.

Labai svarbu gerai kontroliuoti pacienčių, kurios iš anksčiau serga diabetu arba kurioms diabetas pasireiškia nėštumo metu, metabolizmą nėštumo metu, kad užkirsti kelią nepalankioms baigtims, susijusioms su hiperglikemija. Insulino poreikis gali sumažėti per pirmąjį nėštumo trimestrą ir paprastai padidėja per antrąjį bei trečiąjį nėštumo trimestrus. Iš karto po gimdymo insulino poreikis greitai mažėja (padidėja hipoglikemijos rizika). Svarbu atidžiai matuoti gliukozės kiekį kraujyje.

Žindymas

Nežinoma, ar insulinas glarginas išsiskiria į motinos pieną. Žindomam naujagimiui ar kūdikiui nurijus insulino glargino, poveikio metabolizmui nesitikima, nes insulinas glarginas yra peptidas, kuris žmogaus virškinimo trakte būna suvirškinamas į amino rūgštis.

Žindyvėms gali prireikti keisti insulino dozę ir dietą žindymo laikotarpiu.

Vaisingumas

Su gyvūnais atlikti tyrimai tiesioginio kenksmingo poveikio vaisingumui nerodo.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dėl hipoglikemijos ar hiperglikemijos arba, pavyzdžiui, dėl regėjimo pablogėjimo, gali sutrikti paciento gebėjimas susikaupti ir reaguoti. Tai gali kelti riziką, esant situacijoms, kuriomis šie gebėjimai yra ypač svarbūs (pvz., vairuojant automobilį arba valdant mechanizmus).

Pacientams reikia patarti imtis atsargumo priemonių, kad išvengtų hipoglikemijos vairuodami. Tai labai svarbu tiems žmonėms, kuriems pasireiškia silpnesni ar visai nebūna simptomų, perspėjančių apie

hipoglikemiją, arba kurie dažnai patiria hipoglikemijos epizodus. Reikia nuspręsti, ar patartina vairuoti ir valdyti mechanizmus tokiomis aplinkybėmis.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Hipoglikemija (paprastai tai yra dažniausia nepageidaujama reakcija, gydant insulinu) gali pasireikšti, kai vartojama per didelė insulino dozė, palyginti su insulino poreikiu.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

Klinikinių tyrimų metu pasireiškusios susijusios nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos toliau pagal organų sistemų klases, naudojant tinkamiausius MedDRA terminus, mažėjančio sutrikimų dažnumo tvarka (labai dažni [≥ 1/10], dažni [nuo ≥ 1/100 iki < 1/10], nedažni [nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100], reti [nuo

≥ 1/10 000 iki < 1/1 000], labai reti [< 1/10 000]).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos mažėjančio sunkumo tvarka.

MedDRA organų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Labai

sistemų klasės

 

 

 

 

reti

Imuninės sistemos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alerginės reakcijos

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Hipoglikemija

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skonio pojūčio

 

 

 

 

X

sutrikimas

 

 

 

 

 

Akių sutrikimai

 

 

 

 

 

Regėjimo sutrikimas

 

 

 

X

 

Retinopatija

 

 

 

X

 

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

 

 

 

 

Riebalinio audinio

 

X

 

 

 

hipertrofija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Riebalinio audinio

 

 

X

 

 

atrofija

 

 

 

 

 

Skeleto, raumenų ir

jungiamojo audinio

sutrikimai

 

 

 

Mialgija

 

 

 

 

X

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

 

 

 

Reakcijos injekcijos

 

 

X

 

 

 

vietoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Edema

 

 

 

 

X

 

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dėl sunkios hipoglikemijos priepuolių, ypač pasikartojančių, gali atsirasti neurologinė pažaida. Ilgalaikiai arba sunkūs hipoglikemijos epizodai gali kelti pavojų gyvybei. Prieš pasireiškiant neuroglikopenijos požymiams ir simptomams, daugumai pacientų atsiranda adrenerginės kontrareguliacijos požymių. Paprastai, kuo daugiau ir greičiau mažėja gliukozės koncentracija kraujyje, tuo ryškesni būna kontrareguliacijos reiškiniai ir simptomai.

Imuninės sistemos sutrikimai

Vartojant insuliną, greito tipo alerginės reakcijos pasireiškia retai. Tokios reakcijos į insuliną (įskaitant insuliną glarginą) arba pagalbines medžiagas gali pasireikšti, pavyzdžiui: generalizuotomis odos reakcijomis, angioneurozine edema, bronchų spazmu, hipotenzija bei šoku ir gali kelti pavojų gyvybei.

Vartojant insuliną, gali formuotis antikūnai prieš insuliną. Klinikinių tyrimų duomenimis, antikūnų, kuriems būdinga kryžminė reakciją į žmogaus insuliną ir insuliną glarginą, susiformavimas buvo stebėtas ir gydymo NPH insulinu, ir gydymo insulinu glarginu grupėse. Retais tokių antikūnų prieš insuliną susiformavimo atvejais, norint koreguoti hiperglikemijos ar hipoglikemjos atsiradimo tendencijas, gali prireikti keisti insulino dozę.

Akių sutrikimai

Žymūs glikemijos kontrolės sutrikimai gali sukelti laikiną regėjimo sutrikimą dėl trumpalaikio lęšio turgoro ir refrakcijos indekso sutrikimo.

Ilgai trunkantis glikemijos kontrolės pagerėjimas mažina diabetinės retinopatijos progresavimo riziką. Vis dėlto, staigus glikemijos kontrolės pagerėjimas suintensyvinus gydymą insulinu, gali būti susijęs su laikinu diabetinės retinopatijos pasunkėjimu. Sunkūs hipoglikemijos epizodai pacientams, kuriems pasireiškia proliferuojanti retinopatija, ypač jeigu netaikomas fotokoaguliacinis gydymas, gali sukelti trumpalaikį apakimą.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Kaip ir gydant visais insulino preparatais, gali pasireikšti lipodistrofija injekcijos vietoje ir sulėtėti lokali insulino absorbcija. Nuolatinis vaistinio preparato švirkštimo vietos nustatytoje injekcijos srityje keitimas gali padėti sumažinti šias reakcijas arba padėti jų išvengti.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Reakcijos injekcijos vietoje pasireiškia paraudimu, skausmu, niežuliu, dilgėline, patinimu arba uždegimu. Dauguma lengvų injekcijos vietos reakcijų į insulinus išnyksta per keletą dienų ar keletą savaičių.

Retais atvejais insulinas gali sukelti natrio susilaikymą ir edemą, ypač dėl intensyvesnio insulino gydymo režimo pagerėjus pirmiau buvusiai blogai metabolizmo kontrolei.

Vaikų populiacija

Apskritai saugumo vaikams ir paaugliams (≤ 18 metų) duomenys yra panašūs į saugumo suaugusiesiems duomenis. Remiantis stebėjimo po vaistinio preparato patekimo į rinką metu gautais pranešimais apie nepageidaujamas reakcijas, reakcijos injekcijos vietoje (skausmas injekcijos vietoje, reakcija injekcijos vietoje) ir odos reakcijos (bėrimas, dilgėlinė) vaikams ir paaugliams (≤ 18 metų) pasireiškė santykinai dažniau nei suaugusiesiems. Klinikinio tyrimo saugumo duomenų apie jaunesnius kaip 2 metų vaikus nėra.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Simptomai

Perdozavus insulino, gali pasireikšti sunki ir kartais ilgalaikė bei gyvybei pavojinga hipoglikemija.

Gydymas

Lengvos hipoglikemijos epizodus paprastai galima gydyti sugirdant angliavandenių. Gali prireikti keisti vaistinio preparato dozę, mitybos įpročius ar fizinį aktyvumą.

Sunkesnius epizodus, kurių atvejais pasireiškia koma, priepuoliai ar neurologinis sutrikimas, galima gydyti sušvirkščiant į raumenis ar po oda gliukagono arba koncentruoto gliukozės tirpalo į veną. Gali prireikti ilgesnio angliavandenių vartojimo ir stebėjimo, nes hipoglikemija gali atsinaujinti po klinikinės būklės pagerėjimo.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistiniai preparatai cukriniam diabetui gydyti, injekciniai ilgai veikiantys insulinai ir insulino analogai. ATC kodas – A10AE04.

ABASAGLAR yra biologiškai panašus vaistinis preparatas. Išsami informacija pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje: http://www.ema.europa.eu.

Veikimo mechanizmas

Insulinas glarginas yra žmogaus insulino analogas, sukurtas taip, kad yra mažai tirpus neutralioje pH. Jis

visiškai ištirpsta rūgščiame ABASAGLAR injekciniame tirpale (pH = 4). Į poodį sušvirkštas rūgštus tirpalas neutralizuojamas, todėl susidaro smulkios nuosėdos, iš kurių nuolat atsipalaiduoja maži insulino glargino kiekiai, todėl bėgant laikui, palaikomos pastovios numatytosios vaistinio preparato koncentracijos be didelių svyravimų ar pikų ir užtikrinama ilga vaistinio preparato veikimo trukmė.

Insulinas glarginas metabolizuojamas į 2 aktyvius metabolitus M1 ir M2 (žr. 5.2 skyrių).

Prisijungimas prie insulino receptorių

Tyrimai in vitro rodo, kad insulino glargino ir jo M1 bei M2 metabolitų afinitetas žmogaus insulino receptoriams yra panašus į žmogaus insulino afinitetą.

Prisijungimas prie IGF-1 receptorių. Insulino glargino afinitetas žmogaus IGF-1 receptoriams yra maždaug 5-8 kartus didesnis už žmogaus insulino afinitetą (bet maždaug 70-80 kartų mažesnis už IGF-1 afinitetą), o M1 ir M2 prisijungimo prie IGF-1 receptorių afinitetas yra šiek tiek mažesnis už žmogaus insulino afinitetą.

Bendroji gydomoji insulino koncentracija (insulino glargino ir jo metabolitų), išmatuota 1 tipo diabetu sergantiems pacientams, buvo žymiai mažesnė už tą, kuri yra būtina, kad būtų užimta pusė didžiausio IGF- 1 receptorių kiekio ir dėl to suaktyvinami IGF-1 receptorių inicijuojami mitogeniniai ir proliferaciniai mechanizmai. Fiziologinė endogeninio IGF-1 koncentracija gali aktyvinti mitogeninius ir proliferacinius mechanizmus. Vis dėlto terapinė koncentracija, kuri atsiranda gydant insulinu, įskaitant gydymą

ABASAGLAR, būna žymiai mažesnė už farmakologines koncentracijas, kurios yra būtinos su IGF-1 susijusių mechanizmų suaktyvinimui.

Farmakodinaminis poveikis

Svarbiausias insulino, įskaitant insuliną glarginą, poveikis yra gliukozės metabolizmo reguliavimas. Insulinas ir jo analogai mažina gliukozės koncentracijas kraujyje, skatindami gliukozės pasisavinimą periferiniuose audiniuose, ypač griaučių raumenyse ir riebaliniame audinyje, ir slopindami gliukozės gamybą kepenyse. Insulinas slopina lipolizę riebalinėse ląstelėse, slopina proteolizę ir skatina baltymų sintezę.

Klinikinių farmakologinių tyrimų duomenimis, į veną sušvirkštų vienodų insulino glargino ir žmogaus insulino dozių poveikio stiprumas yra lygiavertis. Kaip ir vartojant visus insulino preparatus, insulino glargino poveikio bėgant laikui pokyčiams įtakos gali turėti fizinis aktyvumas ir kiti veiksniai.

Normalios glikemijos palaikymo infuzuojant gliukozės tirpalą sveikiems tiriamiesiems arba 1 tipo diabetu sergantiems pacientams tyrimo duomenimis, į poodį sušvirkštas insulinas glarginas pradėjo veikti lėčiau nei žmogaus NPH insulinas, jo poveikis kito tolygiau ir be pikų, o poveikio trukmė buvo ilgesnė.

Tyrimų su pacientais duomenys pavaizduoti toliau pateiktame grafike.

1 paveikslėlis. Aktyvumo kitimo duomenys 1 tipo diabetu sergantiems pacientams

Gliukozės pasisavinimo greitis * (mg/kg/min.)

____ Insulinas glarginas

------ NPH insulinas

(N=20)

Laikas (val.), praėjęs po

Stebėjimo laikotarpio

sušvirkštimo į poodį

pabaiga

 

* apibūdinamas gliukozės kiekiu, infuzuotu tokiu greičiu, kad būtų palaikomos pastovios gliukozės koncentracijos plazmoje (vidutinė koncentracija kas valandą).

Ilgesnė į poodį sušvirkšto insulino glargino veikimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su jo lėtesne absorbcija ir tuo pagrįstas vartojimas vieną kartą per parą. Insulino ir insulino analogų (pvz., insulino glargino) poveikio kitimas bėgant laikui gali būti labai skirtingas skirtingų žmonių arba net to paties žmogaus organizme.

Klinikinio tyrimo duomenimis, hipoglikemijos simptomai arba hormoninio atsako kontrareguliacija sušvirkštus į veną insulino glarginą ir žmogaus insuliną buvo panašūs ir sveikiems savanoriams, ir 1 tipo diabetu sergantiems pacientams.

Klinikinis saugumas ir veiksmingumas

Atviro 5 metus trukusio kartą per parą vartojamo insulino glargino poveikio diabetinei retinopatijai tyrimo metu (kontrolinės grupės ligoniai du kartus per parą vartojo NPH insulino) 2 tipo cukriniu diabetu 1024 sirgusiems pacientams buvo fotografuojamas akies dugnas ir vertinamas diabetinės retinopatijos progresavimas 3 žingsniais (pagal Early Treatment Diabetic Retinopathy Study (ETDRS) skalę) arba daugiau. Insulino glargino poveikis diabetinės retinopatijos progresavimui reikšmingai nesiskyrė nuo NPH insulino poveikio.

ORIGIN (Baigčių dažnio sumažėjimo, taikant pradinę intervenciją glarginu, angl. Outcome Reduction with Initial Glargine INtervention) tyrimas buvo daugiacentris, atsitiktinių imčių, 2x2 faktorialinės struktūros tyrimas, kuriame dalyvavę 12 537 tiriamieji priklausė didelės kardiovaskulinės (KL) rizikos grupei ir jiems buvo nenormali glikemija nevalgius (IFG) ar sutrikęs gliukozės toleravimas (IGT) (12% tiriamųjų) arba 2 tipo cukrinis diabetas, gydomas ≤1 geriamuoju vaistu nuo diabeto (88% tiriamųjų). Tiriamieji buvo suskirstyti į atsitiktines imtis (1:1) ir arba vartojo insulino glargino (n=6264), kurio dozė buvo laipsniškai didinama, kad gliukozės kiekis plazmoje nevalgius būtų ≤95 mg/dl (5,3 mmol/l), arba jiems buvo skiriamas įprastinis gydymas (n=6273).

Pirmoji apibendrinta pagrindinė vertinamoji veiksmingumo baigtis buvo laikas iki mirties nuo KV reiškinių ar pirmojo nemirtino miokardo infarkto (MI) ar nemirtino insulto pasireiškimo. Antroji apibendrinta

pagrindinė vertinamoji veiksmingumo baigtis buvo laikas iki pirmojo bet kurio pirmosios apibendrintos pagrindinės baigties reiškinio atsiradimo, revaskuliarizacijos (vainikinių, miego ar periferinių arterijų) procedūros ar širdies nepakankamumo gydymo ligoninėje.

Antrinės vertinamosios baigtys apėmė mirtingumą nuo bet kokios priežasties ir kombinuotąją mikrovaskulinę baigtį.

Insulinas glarginas neturėjo įtakos santykinei KV ligų ir mirties nuo KV sutrikimų rizikai, palyginti su įprastinio gydymo poveikiu. Insulino glargino ir standartinio gydymo poveikio skirtumų nebuvo vertinant dvi apibendrintas pagrindines vertinamąsias baigtis, bet kuriuos atskirus šias baigtis sudarančius komponentus, mirtingumą nuo bet kokios priežasties ar kombinuotąją mikrovaskulinę baigtį.

Tyrimo pabaigoje vidutinė insulino glargino dozė buvo 0,42 V/kg kūno svorio. Tyrimo pradžioje HbA1c rodmens mediana buvo 6,4%, stebėjimo metu HbA1c rodmens mediana buvo 5,9-6,4% insulino glargino vartojusiųjų grupėje ir 6,2–6,6% įprastinio gydymo grupėje. Sunkios hipoglikemijos dažnis (pacientų, kuriems toks poveikis pasireiškė, skaičius 100 tiriamųjų ekspozicijos metų) buvo 1,05 insulino glargino vartojusiųjų grupėje ir 0,30 įprastinio gydymo grupėje, patvirtintos nesunkios hipoglikemijos dažnis buvo 7,71 insulino glargino vartojusiųjų grupėje ir 2,44 įprastinio gydymo grupėje. Šio 6 metų tyrimo metu 42% insulino glargino grupės pacientų neatsirado jokios hipoglikemijos.

Paskutinio gydymo laikotarpio vizito metu vidutinis kūno svorio padidėjimas nuo pradinio rodmens insulino glargino vartojusiųjų grupėje buvo 1,4 kg, o įprastinio gydymo grupėje kūno svoris sumažėjo vidutiniškai 0,8 kg.

Vaikų populiacija

Randomizuoto, kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu, vaikai (amžius svyravo nuo 6 iki 15 metų), sergantys 1 tipo diabetu (n=349), buvo gydomi baziniu boliuso insulino režimu 28 savaites, kai žmogaus insulinas buvo vartojamas prieš kiekvieną maitinimąsi. Insulinas glarginas buvo vartojamas vieną kartą per parą prieš miegą, o NPH insulinas vieną arba du kartus per parą. Poveikis glikohemoglobinui ir simptominės hipoglikemijos dažniui buvo panašus abiejose gydytų pacientų grupėse, tačiau gliukozės kiekis plazmoje nevalgius nuo pradinio lygio labiau sumažėjo insulino glargino grupėje nei NPH grupėje.

Taip pat hipoglikemijos atvejai buvo lengvesni insulino glargino grupėje. 143 pacientams, šio klinikinio tyrimo metu gydytiems insulinu glarginu, gydymas insulinu 62 glarginu buvo tęsiamas nekontroliuojamo tęstinio tyrimo metu, kuriame vidutinė stebėjimo trukmė buvo 2 metai. Tęstinio insulino glargino tyrimo metu naujų duomenų dėl saugumo nenustatyta.

Taip pat kryžminio klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 26 paaugliai nuo 12 iki 18 metų, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu, metu buvo lyginami insulino glargino ir lispro insulino derinys su NPH insulino ir

įprastinio žmogaus insulino deriniu (kiekvienas gydymas paskirtas atsitiktinės atrankos būdu ir tęsiamas 16 savaičių). Taip pat kaip ir anksčiau minėtame pediatriniame tyrime, gliukozės kiekis plazmoje nevalgius nuo pradinio lygio labiau sumažėjo insulino glargino grupėje nei NPH grupėje. HbA1c pokyčiai nuo pradinio lygio buvo panašūs abiejose gydytų pacientų grupėse, tačiau registruotas per naktį gliukozės kiekis kraujyje, buvo reikšmingai didesnis insulino glargino/lispro grupėje nei NPH/įprasto insulino grupėje, nadyras atitinkamai 5,4 mM ir 4,1mM. Atitinkamai naktinės hipoglikemijos dažnis buvo 32% insulino glargino/lispro grupėje ir 52% NPH/įprasto insulino grupėje.

24 savaičių paralelinių grupių tyrimo, kuriame dalyvavo 125 1 tipo cukriniu diabetu sergantys 2-6 metų vaikai, metu lygintas kartą per parą ryte vartojamo insulino glargino ir kartą ar du kartus per parą vartojamo NPH insulino (kaip bazinio insulino) poveikis. Abiejose grupėse prieš valgį buvo švirkščiamos smūginės insulino dozės.

Pagrindinis tikslas, t. y. įrodyti insulino glargino panašumą NPH, vertinant visus hipoglikemijos atvejus, nebuvo pasiektas [dažnio santykis vartojant insulino glargino ir NPH (95% PI) = 1,18 (0,97- 1,44)].

Glikohemoglobino ir gliukozės koncentracijos svyravimai abiejose gydymo grupėse buvo panašūs.Naujų su saugumu susijusių signalų šio tyrimo metu negauta.

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Tyrimų su sveikais tiriamaisiais ir diabetu sergančiais pacientais duomenimis, insulino koncentracijos serume parodė lėtesnę ir daug ilgesnę absorbciją be koncentracijos pikų sušvirkštus insuliną glarginą į poodį, palyginti su žmogaus NPH insulinu. Taigi, insulino glargino koncentracijos atitiko farmakodinaminį insulino glargino aktyvumą bėgant laikui. Pirmiau pateiktame 1 paveikslėlyje pavaizduoti insulino glargino ir NPH insulino aktyvumo per laiką duomenys.

Leidžiant insuliną glarginą vieną kartą per parą, pusiausvyrinė apykaita nusistovi per 2-4 paras po pirmosios dozės.

Biotransformacija

Suleidus vistinio preparato diabetu sergančiam pacientui po oda, insulinas glarginas greitai metabolizuojamas beta grandinės karboksilo grupės gale ir susiformuoja du veiklūs metabolitai M1 (21A- Gly-insulinas) bei M2 (21A-Gly-des-30B-Thr-insulinas). Pagrindinė medžiaga plazmoje yra metabolitas M1. Pavartojus insulino glargino dozę, M1 ekspozicija padidėja.

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos duomenys rodo, kad suleidus insuliną glarginą po oda, poveikis daugiausia priklauso nuo M1 ekspozicijos. Didžiosios daugumos tiriamųjų mėginiuose nebuvo aptikta insulino glargino ir metabolito M2, o jeigu buvo aptikti, tai nepriklausomai nuo suvartotos insulino glargino dozės.

Eliminacija

Suleidus į veną, insulino glargino ir žmogaus insulino pusinės eliminacijos periodai buvo panašūs.

Ypatingos populiacijos

Klinikinių tyrimų duomenimis, pogrupių pagal amžių ir lytį duomenų analizė neparodė jokių saugumo ir veiksmingumo skirtumų insulinu glarginu gydytiems pacientams, palyginti su visa tiriamąja populiacija.

Vaikų populiacija

Farmakokinetinės savybės 1 tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų nuo 2 metų ir jaunesnių kaip 6 metų organizme buvo įvertintos vieno tyrimo metu (žr. 5.1 skyrių). Išmatavus mažiausias insulino glargino ir jo pagrindinių metabolitų M1 bei M2 koncentracijas insulinu glarginu gydytų vaikų plazmoje, nustatyta, kad koncentracijų plazmoje rodmenys yra panašūs į suaugusiųjų ir negauta duomenų, kad insulinas glarginas ar jo metabolitai kauptųsi organizme vartojant kartotines dozes ilgą laiką.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Cinko oksidas

Metakrezolis

Glicerolis

Vandenilio chlorido rūgštis (pH koregavimui)

Natrio hidroksidas (pH koregavimui)

Injekcinis vanduo

6.2Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais.

6.3Tinkamumo laikas

2 metai.

Tinkamumo laikas pavartojus pirmą kartą

Vaistinį preparatą galima laikyti ne ilgiau kaip 28 paras ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje taip, kad vaistinio preparato neveiktų tiesioginis karštis arba tiesioginė šviesa. Naudojamo švirkštiklio negalima laikyti šaldytuve.

Po kiekvienos injekcijos švirkštiklį reikia vėl uždengti švirkštiklio dangteliu taip, kad vaistinis preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Prieš vartojimą

Laikyti šaldytuve (2 °C-8 °C).

Negalima užšaldyti.

ABASAGLAR negalima laikyti šalia šaldymo skyriaus arba ledo gabalėlių.

Užtaisą laikykite išorinėje kartono dėžutėje, kad vaistinis preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Vartojimo laikotarpiu

Pirmą kartą atidaryto šio vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

3 ml tirpalo užtaisas (I tipo bespalvio stiklo) su stūmokliu (chlorobutilo gumos) ir diskiniu sandarikliu (poliizopropeno ir bromobutilo gumos laminatas) su sandariu aliuminio uždoriu.

Tiekiamos 1, 2, 5, 10 užtaisų pakuotės ir sudėtinės pakuotės, kuriose yra 10 užtaisų (2 pakuotės po 5 užtaisus). Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

ABASAGLAR negalima maišyti su jokiais kitais insulino preparatais ar kitais vaistiniais preparatais arba skiesti. Sumaišius arba praskiedus, gali pasikeisti vaistinio preparato poveikis bėgant laikui ir dėl sumaišymo gali atsirasti nuosėdų.

Insulino švirkštikliai

ABASAGLAR užtaisai gali būti naudojami tik kartu su Lilly daugkartinio naudojimo insulino švirkštikliu (žr. 4.4 skyrių).

Švirkštiklį reikia naudoti taip, kaip rekomenduojama su įtaisu pateiktoje informacijoje.

Įstatant užtaisą, uždedant adatą ir leidžiant insulino injekciją, reikia atidžiai laikytis pateiktų švirkštiklio naudojimo instrukcijų.

Pažeistus arba netinkamai veikiančius (dėl mechaninių defektų) insulino švirkštiklius reikia išmesti ir naudoti naują insulino švirkštiklį.

Užtaisas

Prieš naudojimą užtaisą reikia apžiūrėti. Užtaisą galima naudoti tik tuo atveju, jeigu jame esantis tirpalas yra skaidrus, bespalvis, jame nėra matomų kietųjų dalelių ir jis yra į vandenį panašios konsistencijos. Kadangi ABASAGLAR yra tirpalas, vaistinio preparato nereikia pakartotinai ištirpinti prieš vartojimą. Prieš injekciją iš užtaiso reikia pašalinti oro burbuliukus (žr. švirkštiklio naudojimo instrukcijas).

Siekiant išvengti galimo užkrėtimo užkrečiamosiomis ligomis, kiekvieną švirkštiklį galima naudoti tik vienam pacientui.

Tuščių užtaisų pakartotinai užpildyti negalima, juos reikia tinkamai išmesti. Prieš kiekvieną injekciją reikia patikrinti insulino preparato etiketę, kad būtų išvengta medikamentų vartojimo klaidų, suleidžiant insuliną glarginą arba kitokius insulino preparatus (žr. 4.4 skyrių).

7.REGISTRUOTOJAS

Eli Lilly Regional Operations GmbH., Kölblgasse 8-10, 1030, Vienna, Austrija.

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/14/944/001

EU/1/14/944/002

EU/1/14/944/003

EU/1/14/944/004

EU/1/14/944/009

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2014 m. rugsėjo 9 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Vykdoma papildoma šio vaistinio preparato stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Apie tai, kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas, žr. 4.8 skyriuje.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ABASAGLAR 100 vienetų/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename tirpalo mililitre yra 100 vienetų insulino glargino *(atitinka 3,64 mg).

Kiekviename švirkštiklyje yra 3 ml injekcinio tirpalo (atitinka 300 vienetų).

* Insulinas glarginas gaminamas rekombinantinės DNR technologijos būdu Escherichia coli.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas – KwikPen. (Injekcija).

Skaidrus bespalvis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Cukrinio diabeto gydymas suaugusiems pacientams, paaugliams ir 2 metų bei vyresniems vaikams.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

ABASAGLAR sudėtyje yra insulino glargino ilgo veikimo insulino analogo.

ABASAGLAR vartojamas vieną kartą per parą bet kuriuo metu, bet tuo pačiu laiku kiekvieną dieną.

ABASAGLAR dozavimas (dozė ir vartojimo laikas) pritaikomas individualiai. Pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, ABASAGLAR galima vartoti kartu su geriamaisiais vaistiniais preparatais cukriniam diabetui gydyti.

Šio vaistinio preparato stiprumas nurodytas vienetais. Šie vienetai parodo tik insulino glargino stiprumą ir nesutampa su tarptautiniais vienetais (TV) ar kitokių insulino analogų stiprumo vienetais (žr. 5.1 skyrių).

Ypatingos populiacijos

Senyvų žmonių populiacija (≥ 65 metų)

Dėl progresuojančio inkstų funkcijos silpnėjimo senyviems pacientams insulino poreikis gali stabiliai mažėti.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, insulino poreikis gali sumažėti dėl insulino metabolizmo sumažėjimo.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, insulino poreikis gali sumažėti dėl mažėjančių gliukoneogenezės pajėgumų ir insulino metabolizmo sumažėjimo.

Vaikų populiacija

Nustatytas insulino glargino saugumas ir veiksmingumas paaugliams ir 2 metų bei vyresniems vaikams. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose.

Insulino glargino saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 2 metų kūdikiams neištirti. Duomenų nėra.

Kitų insulino preparatų pakeitimas į ABASAGLAR

Keičiant gydymo planą, pagal kurį buvo vartotas vidutinės arba ilgos veikimo trukmės insulinas, į gydymo planą, pagal kurį bus vartojamas ABASAGLAR, gali prireikti keisti baziniam gydymui vartojamo insulino ir kitų kartu vartojamų vaistinių preparatų cukriniam diabetui gydyti dozes (papildomai reguliariai vartojamų insulino preparatų ar greitai veikiančiųjų insulino analogų arba geriamųjų vaistinių preparatų cukriniam diabetui gydyti dozes ir vartojimo laiką).

Du kartus per parą vartojamo NPH insulino pakeitimas į ABASAGLAR

Norint sumažinti nakties ir ankstyvo ryto hipoglikemijos riziką, keičiant baziniam gydymui du kartus per parą vartotą NPH insuliną vieną kartą per parą vartojamu ABASAGLAR, pirmosiomis gydymo savaitėmis baziniam gydymui vartojamo insulino dozę reikia sumažinti 20-30 %.

Insulino glargino 300 vienetų/ml pakeitimas į ABASAGLAR

ABASAGLAR ir Toujeo (insulinas glarginas 300 vienetų/ml) nėra bioekvivalentiški ir negali būti tiesiogiai pakeičiami. Siekiant sumažinti hipoglikemijos riziką, pacientams, kuriems bazinio gydymo insulinu planas, pagal kurį buvo vartotas insulinas glarginas 300 vienetų/ml vieną kartą per parą, keičiamas į gydymo planą, pagal kurį bus vartojamas ABASAGLAR vieną kartą per parą, dozę reikia sumažinti maždaug 20 %.

Pirmosiomis savaitėmis šis sumažinimas bent iš dalies turi būti kompensuojamas didinant prieš valgį suleidžiamo insulino dozę, o praėjus šiam laikotarpiui, gydymo planas turi būti priderintas individualiai.

Keičiant vaistinius preparatus ir pirmosiomis savaitėmis po pakeitimo, rekomenduojama atidžiai stebėti metabolizmą.

Pagerėjus metabolizmui, padidėja jautrumas insulinui, todėl gali prireikti papildomai keisti dozavimo režimą. Be to, dozę gali tekti koreguoti, pavyzdžiui: pasikeitus paciento kūno masei ar gyvenimo būdui, pakeitus insulino dozės vartojimo laiką arba atsiradus kitų aplinkybių, kuriomis padidėja jautrumas hipoglikemijai ar hiperglikemijai (žr. 4.4 skyriuje).

Pacientams, kurie vartoja dideles insulino dozes dėl atsiradusių antikūnų prieš žmogaus insuliną, vartojant ABASAGLAR, atsakas į insuliną gali pagerėti.

Vartojimo metodas

ABASAGLAR švirkščiamas po oda.

ABASAGLAR negalima leisti į veną. Ilga insulino glargino veikimo trukmė priklauso nuo sušvirkštimo į poodį esančius audinius. Įprastinės į poodį vartojamos dozės sušvikštimas į veną gali sukelti sunkią hipoglikemiją.

Kliniškai reikšmingų insulino ar gliukozės koncentracijos serume skirtumų, sušvirkštus insuliną glarginą į pilvo, deltinio raumens ar šlaunies poodį, nepastebėta. Injekcijos vietas reikia keisti, vaistinį preparatą kiekvieną kartą leidžiant vis į kitą vietą.

ABASAGLAR negalima maišyti su jokiais kitais insulino preparatais arba skiesti. Sumaišius arba praskiedus, ilgainiui gali pasikeisti vaistinio preparato poveikis ir dėl maišymo gali atsirasti nuosėdų.

Dėl kitų darbo su vaistiniu preparatu detalių žr. 6.6 skyriuje.

Prieš vartojant ABASAGLAR KwikPen, reikia atidžiai perskaityti pakuotės lapelyje esančias vartojimo instrukcijas (žr. 6.6 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

ABASAGLAR nėra pirmiausiai pasirenkamas insulino preparatas diabetinei ketoacidozei gydyti. Tokiais atvejais rekomenduojama vartoti įprastinį insuliną į veną.

Tuo atveju, kai gliukozės koncentracija reguliuojama nepakankamai arba yra polinkis atsirasti hiperglikemijos ar hipoglikemijos epizodams, prieš koreguojant dozę reikia išsiaiškinti, ar pacientas drausmingai laikosi paskirtojo gydymo režimo, į kokias vietas ir ar taisyklingai švirkščia vaistinį preparatą bei apsvarstyti visus kitus svarbius veiksnius.

Šį vaistinį preparatą skirti pacientui vietoj kitokio tipo arba prekinio ženklo insulino preparato galima tik atidžiai prižiūrint gydytojui. Pakeitus preparato stiprumą, prekinį ženklą (gamintoją), tipą (įpaprastas, NPH, lėtai ar ilgai veikiantis ir t. t.), kilmę (gyvulinis, žmogaus, žmogaus insulino analogas) ir (arba) gamybos metodą, gali prireikti keisti insulino dozę.

Insulino vartojimas gali skatinti antikūnų prieš insuliną atsiradimą. Retais atvejais dėl tokių antikūnų prieš insuliną buvimo, siekiant paveikti hiperglikemijos ar hipoglikemijos epizodų atsiradimo tendencijas, gali tekti keisti insulino dozę (žr. 4.8 skyrių).

Hipoglikemija

Hipoglikemijos atsiradimo laikas priklauso nuo vartojamų insulino preparatų veikimo pobūdžio ir todėl gali keistis, pakeitus gydymo režimą. Dėl tolygesnio insulino patekimo vartojant insuliną glarginą, sumažėja naktinės į, bet padidėja rytinės hipoglikemijos tikimybė.

Rekomenduojama ypač atsargiai gydyti ir dažniau matuoti gliukozės koncentraciją kraujyje pacientams, kuriems hipoglikemijos epizodai gali turėti ypatingos klinikinės reikšmės, pavyzdžiui: pacientams, kuriems yra reikšminga vainikinių arterijų ar galvos smegenis krauju aprūpinančių arterijų stenozė (hipoglikemijos sukeltų širdies ar smegenų komplikacijų rizika), arba pacientams, kuriems yra proliferuojanti retinopatija, ypač jei ji negydyta fotokoaguliacijos būdu (trumpalaikio apakimo po hipoglikemijos epizodo rizika).

Pacientams reikia pasakyti, kokiomis aplinkybėmis būna silpniau išreikšti perspėjamieji hipoglikemijos simptomai. Perspėjamieji hipoglikemijos simptomai gali būti kitokie, silpniau išreikšti arba jų gali visai nebūti tam tikrų rizikos grupių pacientams. Tai pacientai:

-kurių glikemijos kontrolė yra žymiai pagerėjusi;

-kuriems hipoglikemija atsiranda palaipsniui;

-senyvi žmonės;

-vietoj gyvulinės kilmės insulino pradėję vartoti žmogaus insuliną;

-kuriems yra autonominė neuropatija;

-ilgai sergantys cukriniu diabetu;

-sergantys psichikos liga;

-kartu vartojantys kai kurių kitų vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).

Tokiais atvejais sunki hipoglikemija (ir galimas sąmonės netekimas) gali pasireikšti anksčiau nei pacientas pajaus simptomus, perspėjančius apie hipoglikemiją.

Dėl ilgai trunkančio į poodį sušvirkšto insulino glargino poveikio atsigavimas nuo hipoglikemijos gali būti užsitęsęs.

Išmatavus normalias arba sumažėjusias glikozilinto hemoglobino koncentracijas, reikia atsižvelgti į pasikartojančių neatpažintų (ypač naktinių) hipoglikemijos epizodų galimybę.

Norint sumažinti hipoglikemijos atsiradimo riziką, yra svarbu, kad pacientas laikytųsi dozavimo ir dietos plano, tinkamai vartotų insuliną ir stebėtų, ar neatsiranda perspėjamųjų hipoglikemijos simptomų. Pacientus, kuriems yra veiksnių, dėl kurių gali padidėti jautrumas hipoglikemijai, reikia ypač atidžiai stebėti ir gali tekti keisti dozę. Tokie veiksniai yra:

-injekcijos vietos pakeitimas;

-padidėjęs jautrumas insulinui (pvz., įtampą keliančių veiksnių pašalinimas);

-neįprastas, padidėjęs arba ilgalaikis fizinis aktyvumas;

-gretutinės ligos (pvz.: vėmimas, viduriavimas);

-nepakankamas maisto suvartojimas;

-nepavalgymas;

-alkoholio vartojimas;

-kai kurie nekompensuoti endokrininiai sutrikimai (pvz.: hipotirozė ir priekinės hipofizės dalies nepakankamumas arba antinksčių nepakankamumas);

-kartu taikomas gydymas kai kuriais kitais vaistiniais preparatais..

Gretutinės ligos

Sergant gretutinėmis ligomis reikia intensyviau stebėti metabolizmą. Dauguma atvejų reikia atlikti šlapimo tyrimus ketoniniams kūnams nustatyti ir dažnai tenka keisti insulino dozę. Dažnai būna padidėjęs insulino poreikis. Pacientai, sergantys 1tipo cukriniu diabetu, turi ir toliau reguliariai vartoti bent mažą kiekį angliavandenių, net jeigu jie gali suvalgyti tik labai mažą maisto kiekį arba visai nieko negali valgyti, arba vemiant ir panašiais atvejais, bet jokiu būdu negalima visiškai nutraukti insulino vartojimo.

Vaistinių preparatų vartojimo klaidos

Buvo pranešta apie gydymo vaistiniais preparatais klaidas, kai vietoj insulino glargino atsitiktinai buvo sušvirkšta kitų insulino preparatų (ypač trumpai veikiančiųjų). Kiekvieną kartą prieš švirkščiant vaistinį preparatą, reikia patikrinti insulino preparato etiketę, kad būtų išvengta klaidingo ABASAGLAR ir kitų insulino preparatų pavartojimo.

ABASAGLAR deriniai su pioglitazonu

Buvo pranešta apie širdies nepakankamumo atvejus, pioglitazoną pavartojus kartu su insulinu, ypač pacientams, kurie turėjo širdies nepakankamumo atsiradimo rizikos veiksnių. Į tai reikia atsižvelgti, jeigu nusprendžiama gydyti pioglitazonu kartu su ABASAGLAR. Vartojant tokį derinį, reikia stebėti, ar pacientui neatsiranda širdies nepakankamumo požymių ir simptomų, kūno masės didėjimo ir edemų. Pioglitazono vartojimą reikia nutraukti, jeigu atsiranda kokių nors širdies būklės blogėjimo simptomų.

Pagalbinės medžiagos

Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t. y. jis beveik neturi reikšmės.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Daug medžiagų veikia gliukozės metabolizmą ir gali prireikti keisti insulino glargino dozę.

Medžiagos, kurios gali sustiprinti gliukozės kiekio kraujyje mažinantį poveikį ir padidinti hipoglikemijos atsiradimo tikimybę, yra geriamieji vaistiniai preparatai diabetui gydyti, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai, dizopiramidas, fibratai, fluoksetinas, monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriai, pentoksifilinas, propoksifenas, salicilatai, somatostatino analogai ir sulfonamidiniai antibiotikai.

Medžiagos, kurios gali mažinti gliukozės kiekio kraujyje mažinantį poveikį, yra kortikosteroidai, danazolis, diazoksidas, diuretikai, gliukagonas, izoniazidas, estrogenai, progestogenai, fenotiazino dariniai, somatropinas, simpatomimetiniai vaistiniai preparatai (pvz.: epinefrinas [adrenalinas], salbutamolis, terbutalinas), skydliaukės hormonai, atipiniai antipsichoziniai vaistiniai preparatai (pvz.: klozapinas ir olanzapinas) ir proteazės inhibitoriai.

Beta adrenoreceptorių blokatoriai, klonidinas, ličio druskos ar alkoholis gali arba sustiprinti, arba susilpninti insulino sukeliamą gliukozės kiekio kraujyje mažinantį poveikį. Pentamidinas gali sukelti hipoglikemiją, po kurios kartais gali pasireikšti hiperglikemija.

Be to, vartojant simpatikolizinius vaistinius preparatus, pavyzdžiui, beta adrenoreceptorių blokatorius, klonidiną, guanetidiną ir rezerpiną, gali sumažėti arba nebūti adrenerginės kontraregulicijos požymių.

4.6 Vaisingumas, nėštumas ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie insulino glargino vartojimą nėštumo metu kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu nėra. Didelis kiekis duomenų apie nėščias moteris (daugiau kaip 1 000 nėštumų baigtys) nerodo specifinio nepageidaujamo insulino glargino poveikio nėštumui arba specifinių apsigimimų, arba toksinio poveikio vaisiui ar naujagimiui.

Su gyvūnais atlikti tyrimai neparodė toksinio poveikio reprodukcijai.

Apsvarsčius, jeigu reikia, ABASAGLAR galima skirti nėštumo metu.

Labai svarbu gerai kontroliuoti pacienčių, kurios iš anksčiau serga diabetu arba kurioms diabetas pasireiškia nėštumo metu, metabolizmą nėštumo metu, kad užkirsti kelią nepalankioms baigtims, susijusioms su hiperglikemija. Insulino poreikis gali sumažėti per pirmąjį nėštumo trimestrą ir paprastai padidėja per antrąjį bei trečiąjį nėštumo trimestrus. Iš karto po gimdymo insulino poreikis greitai mažėja (padidėja hipoglikemijos rizika). Svarbu atidžiai matuoti gliukozės kiekį kraujyje.

Žindymas

Nežinoma, ar insulinas glarginas išsiskiria į motinos pieną. Žindomam naujagimiui ar kūdikiui nurijus insulino glargino, poveikio metabolizmui nesitikima, nes insulinas glarginas yra peptidas, kuris žmogaus virškinimo trakte būna suvirškinamas į amino rūgštis.

Žindyvėms gali prireikti keisti insulino dozę ir dietą žindymo laikotarpiu.

Vaisingumas

Su gyvūnais atlikti tyrimai tiesioginio kenksmingo poveikio vaisingumui nerodo.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dėl hipoglikemijos ar hiperglikemijos arba, pavyzdžiui, dėl regėjimo pablogėjimo, gali sutrikti paciento gebėjimas susikaupti ir reaguoti. Tai gali kelti riziką, esant situacijoms, kuriomis šie gebėjimai yra ypač svarbūs (pvz., vairuojant automobilį arba valdant mechanizmus).

Pacientams reikia patarti imtis atsargumo priemonių, kad išvengtų hipoglikemijos vairuodami. Tai labai svarbu tiems žmonėms, kuriems pasireiškia silpnesni ar visai nebūna simptomų, perspėjančių apie hipoglikemiją, arba kurie dažnai patiria hipoglikemijos epizodus. Reikia nuspręsti, ar patartina vairuoti ir valdyti mechanizmus tokiomis aplinkybėmis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Hipoglikemija (paprastai tai yra dažniausia nepageidaujama reakcija, gydant insulinu) gali pasireikšti, kai vartojama per didelė insulino dozė, palyginti su insulino poreikiu.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

Klinikinių tyrimų metu pasireiškusios susijusios nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos toliau pagal organų sistemų klases, naudojant tinkamiausius MedDRA terminus, mažėjančio sutrikimų dažnumo tvarka (labai dažni [≥ 1/10], dažni [nuo 1/100 iki < 1/10], nedažni [nuo 1/1 000 iki < 1/100], reti [nuo

1/10 000 iki < 1/1 000], labai reti [< 1/10 000]).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos mažėjančio sunkumo tvarka.

MedDRA organų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Labai

sistemų klasės

 

 

 

 

reti

 

 

 

 

 

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alerginės reakcijos

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Hipoglikemija

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skonio pojūčio

 

 

 

 

X

sutrikimas

 

 

 

 

 

Akių sutrikimai

 

 

 

 

 

Regėjimo sutrikimas

 

 

 

X

 

Retinopatija

 

 

 

X

 

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

 

 

 

 

Riebalinio audinio

 

X

 

 

 

hipertrofija

 

 

 

 

 

Riebalinio audinio

 

 

X

 

 

atrofija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skeleto, raumenų ir

jungiamojo audinio

sutrikimai

 

 

 

Mialgija

 

 

 

 

X

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

 

 

 

Reakcijos injekcijos

 

 

X

 

 

 

vietoje

 

 

 

 

 

 

Edema

 

 

 

 

X

 

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dėl sunkios hipoglikemijos priepuolių, ypač pasikartojančių, gali atsirasti neurologinė pažaida. Ilgalaikiai arba sunkūs hipoglikemijos epizodai gali kelti pavojų gyvybei. Prieš pasireiškiant neuroglikopenijos požymiams ir simptomams, daugumai pacientų atsiranda adrenerginės kontrareguliacijos požymių. Paprastai, kuo daugiau ir greičiau mažėja gliukozės koncentracija kraujyje, tuo ryškesni būna kontrareguliacijos reiškiniai ir simptomai.

Imuninės sistemos sutrikimai

Vartojant insuliną, greito tipo alerginės reakcijos pasireiškia retai. Tokios reakcijos į insuliną (įskaitant insuliną glarginą) arba pagalbines medžiagas gali pasireikšti, pavyzdžiui: generalizuotomis odos reakcijomis, angioneurozine edema, bronchų spazmu, hipotenzija bei šoku ir gali kelti pavojų gyvybei.

Vartojant insuliną, gali formuotis antikūnai prieš insuliną. Klinikinių tyrimų duomenimis, antikūnų, kuriems būdinga kryžminė reakciją į žmogaus insuliną ir insuliną glarginą, susiformavimas buvo stebėtas ir gydymo NPH insulinu, ir gydymo insulinu glarginu grupėse. Retais tokių antikūnų prieš insuliną susiformavimo atvejais, norint koreguoti hiperglikemijos ar hipoglikemjos atsiradimo tendencijas, gali prireikti keisti insulino dozę.

Akių sutrikimai

Žymūs glikemijos kontrolės sutrikimai gali sukelti laikiną regėjimo sutrikimą dėl trumpalaikio lęšio turgoro ir refrakcijos indekso sutrikimo.

Ilgai trunkantis glikemijos kontrolės pagerėjimas mažina diabetinės retinopatijos progresavimo riziką. Vis dėlto, staigus glikemijos kontrolės pagerėjimas suintensyvinus gydymą insulinu, gali būti susijęs su laikinu diabetinės retinopatijos pasunkėjimu. Sunkūs hipoglikemijos epizodai pacientams, kuriems pasireiškia proliferuojanti retinopatija, ypač jeigu netaikomas fotokoaguliacinis gydymas, gali sukelti trumpalaikį apakimą.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Kaip ir gydant visais insulino preparatais, gali pasireikšti lipodistrofija injekcijos vietoje ir sulėtėti lokali insulino absorbcija. Nuolatinis vaistinio preparato švirkštimo vietos nustatytoje injekcijos srityje keitimas gali padėti sumažinti šias reakcijas arba padėti jų išvengti.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Reakcijos injekcijos vietoje pasireiškia paraudimu, skausmu, niežuliu, dilgėline, patinimu arba uždegimu. Dauguma lengvų injekcijos vietos reakcijų į insulinus išnyksta per keletą dienų ar keletą savaičių.

Retais atvejais insulinas gali sukelti natrio susilaikymą ir edemą, ypač dėl intensyvesnio insulino gydymo režimo pagerėjus pirmiau buvusiai blogai metabolizmo kontrolei.

Vaikų populiacija

Apskritai saugumo vaikams ir paaugliams (≤ 18 metų) duomenys yra panašūs į saugumo suaugusiesiems duomenis. Remiantis stebėjimo po vaistinio preparato patekimo į rinką metu gautais pranešimais apie nepageidaujamas reakcijas, reakcijos injekcijos vietoje (skausmas injekcijos vietoje, reakcija injekcijos vietoje) ir odos reakcijos (bėrimas, dilgėlinė) vaikams ir paaugliams (≤ 18 metų) pasireiškė santykinai dažniau nei suaugusiesiems. Klinikinio tyrimo saugumo duomenų apie jaunesnius kaip 2 metų vaikus nėra.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Perdozavus insulino, gali pasireikšti sunki ir kartais ilgalaikė bei gyvybei pavojinga hipoglikemija.

Gydymas

Lengvos hipoglikemijos epizodus paprastai galima gydyti sugirdant angliavandenių. Gali prireikti keisti vaistinio preparato dozę, mitybos įpročius ar fizinį aktyvumą.

Sunkesnius epizodus, kurių atvejais pasireiškia koma, priepuoliai ar neurologinis sutrikimas, galima gydyti sušvirkščiant į raumenis ar po oda gliukagono arba koncentruoto gliukozės tirpalo į veną. Gali prireikti ilgesnio angliavandenių vartojimo ir stebėjimo, nes hipoglikemija gali atsinaujinti po klinikinės būklės pagerėjimo.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistiniai preparatai cukriniam diabetui gydyti, injekciniai ilgai veikiantys insulinai ir insulino analogai. ATC kodas – A10AE04.

ABASAGLAR yra biologiškai panašus vaistinis preparatas. Išsami informacija pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje: http://www.ema.europa.eu.

Veikimo mechanizmas

Insulinas glarginas yra žmogaus insulino analogas, sukurtas taip, kad yra mažai tirpus neutralioje pH. Jis

visiškai ištirpsta rūgščiame ABASAGLAR injekciniame tirpale (pH = 4). Į poodį sušvirkštas rūgštus tirpalas neutralizuojamas, todėl susidaro smulkios nuosėdos, iš kurių nuolat atsipalaiduoja maži insulino glargino kiekiai, todėl bėgant laikui, palaikomos pastovios numatytosios vaistinio preparato koncentracijos be didelių svyravimų ar pikų ir užtikrinama ilga vaistinio preparato veikimo trukmė.

Insulinas glarginas metabolizuojamas į 2 aktyvius metabolitus M1 ir M2 (žr. 5.2 skyrių).

Prisijungimas prie insulino receptorių

Tyrimai in vitro rodo, kad insulino glargino ir jo M1 bei M2 metabolitų afinitetas žmogaus insulino receptoriams yra panašus į žmogaus insulino afinitetą.

Prisijungimas prie IGF-1 receptorių. Insulino glargino afinitetas žmogaus IGF-1 receptoriams yra maždaug 5-8 kartus didesnis už žmogaus insulino afinitetą (bet maždaug 70-80 kartų mažesnis už IGF-1 afinitetą), o M1 ir M2 prisijungimo prie IGF-1 receptorių afinitetas yra šiek tiek mažesnis už žmogaus insulino afinitetą.

Bendroji gydomoji insulino koncentracija (insulino glargino ir jo metabolitų), išmatuota 1 tipo diabetu sergantiems pacientams, buvo žymiai mažesnė už tą, kuri yra būtina, kad būtų užimta pusė didžiausio IGF- 1 receptorių kiekio ir dėl to suaktyvinami IGF-1 receptorių inicijuojami mitogeniniai ir proliferaciniai mechanizmai. Fiziologinė endogeninio IGF-1 koncentracija gali aktyvinti mitogeninius ir proliferacinius mechanizmus. Vis dėlto terapinė koncentracija, kuri atsiranda gydant insulinu, įskaitant gydymą ABASAGLAR, būna žymiai mažesnė už farmakologines koncentracijas, kurios yra būtinos su IGF-1 susijusių mechanizmų suaktyvinimui.

Farmakodinaminis poveikis

Svarbiausias insulino, įskaitant insuliną glarginą, poveikis yra gliukozės metabolizmo reguliavimas. Insulinas ir jo analogai mažina gliukozės koncentracijas kraujyje, skatindami gliukozės pasisavinimą periferiniuose audiniuose, ypač griaučių raumenyse ir riebaliniame audinyje, ir slopindami gliukozės gamybą kepenyse. Insulinas slopina lipolizę riebalinėse ląstelėse, slopina proteolizę ir skatina baltymų sintezę.

Klinikinių farmakologinių tyrimų duomenimis, į veną sušvirkštų vienodų insulino glargino ir žmogaus insulino dozių poveikio stiprumas yra lygiavertis. Kaip ir vartojant visus insulino preparatus, insulino glargino poveikio bėgant laikui pokyčiams įtakos gali turėti fizinis aktyvumas ir kiti veiksniai.

Normalios glikemijos palaikymo infuzuojant gliukozės tirpalą sveikiems tiriamiesiems arba 1 tipo diabetu sergantiems pacientams tyrimo duomenimis, į poodį sušvirkštas insulinas glarginas pradėjo veikti lėčiau nei žmogaus NPH insulinas, jo poveikis kito tolygiau ir be pikų, o poveikio trukmė buvo ilgesnė.

Tyrimų su pacientais duomenys pavaizduoti toliau pateiktame grafike.

1 paveikslėlis. Aktyvumo kitimo duomenys 1 tipo diabetu sergantiems pacientams

Gliukozės pasisavinimo

greitis * (mg/kg/min.)

 

 

____

Insulinas glarginas

------

NPH insulinas

 

 

Laikas (val.), praėjęs po

 

 

 

Stebėjimo laikotarpio

sušvirkštimo į poodį

 

 

pabaiga

 

 

 

 

 

 

 

 

* apibūdinamas gliukozės kiekiu, infuzuotu tokiu greičiu, kad būtų palaikomos pastovios gliukozės koncentracijos plazmoje (vidutinė koncentracija kas valandą).

Ilgesnė į poodį sušvirkšto insulino glargino veikimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su jo lėtesne absorbcija ir tuo pagrįstas vartojimas vieną kartą per parą. Insulino ir insulino analogų (pvz., insulino glargino) poveikio kitimas bėgant laikui gali būti labai skirtingas skirtingų žmonių arba net to paties žmogaus organizme.

Klinikinio tyrimo duomenimis, hipoglikemijos simptomai arba hormoninio atsako kontrareguliacija sušvirkštus į veną insulino glarginą ir žmogaus insuliną buvo panašūs ir sveikiems savanoriams, ir 1 tipo diabetu sergantiems pacientams.

Klinikinis saugumas ir veiksmingumas

Atviro 5 metus trukusio kartą per parą vartojamo insulino glargino poveikio diabetinei retinopatijai tyrimo metu (kontrolinės grupės ligoniai du kartus per parą vartojo NPH insulino) 2 tipo cukriniu diabetu 1024 sirgusiems pacientams buvo fotografuojamas akies dugnas ir vertinamas diabetinės retinopatijos progresavimas 3 žingsniais (pagal Early Treatment Diabetic Retinopathy Study (ETDRS) skalę) arba daugiau. Insulino glargino poveikis diabetinės retinopatijos progresavimui reikšmingai nesiskyrė nuo NPH insulino poveikio.

ORIGIN (Baigčių dažnio sumažėjimo, taikant pradinę intervenciją glarginu, angl. Outcome Reduction with Initial Glargine INtervention) tyrimas buvo daugiacentris, atsitiktinių imčių, 2x2 faktorialinės struktūros tyrimas, kuriame dalyvavę 12 537 tiriamieji priklausė didelės kardiovaskulinės (KL) rizikos grupei ir jiems buvo nenormali glikemija nevalgius (IFG) ar sutrikęs gliukozės toleravimas (IGT) (12% tiriamųjų) arba 2 tipo cukrinis diabetas, gydomas ≤1 geriamuoju vaistu nuo diabeto (88% tiriamųjų). Tiriamieji buvo suskirstyti į atsitiktines imtis (1:1) ir arba vartojo insulino glargino (n=6264), kurio dozė buvo laipsniškai didinama, kad gliukozės kiekis plazmoje nevalgius būtų ≤95 mg/dl (5,3 mmol/l), arba jiems buvo skiriamas įprastinis gydymas (n=6273).

Pirmoji apibendrinta pagrindinė vertinamoji veiksmingumo baigtis buvo laikas iki mirties nuo KV reiškinių ar pirmojo nemirtino miokardo infarkto (MI) ar nemirtino insulto pasireiškimo. Antroji apibendrinta pagrindinė vertinamoji veiksmingumo baigtis buvo laikas iki pirmojo bet kurio pirmosios apibendrintos pagrindinės baigties reiškinio atsiradimo, revaskuliarizacijos (vainikinių, miego ar periferinių arterijų) procedūros ar širdies nepakankamumo gydymo ligoninėje.

Antrinės vertinamosios baigtys apėmė mirtingumą nuo bet kokios priežasties ir kombinuotąją mikrovaskulinę baigtį.

Insulinas glarginas neturėjo įtakos santykinei KV ligų ir mirties nuo KV sutrikimų rizikai, palyginti su įprastinio gydymo poveikiu. Insulino glargino ir standartinio gydymo poveikio skirtumų nebuvo vertinant dvi apibendrintas pagrindines vertinamąsias baigtis, bet kuriuos atskirus šias baigtis sudarančius komponentus, mirtingumą nuo bet kokios priežasties ar kombinuotąją mikrovaskulinę baigtį.

Tyrimo pabaigoje vidutinė insulino glargino dozė buvo 0,42 V/kg kūno svorio. Tyrimo pradžioje HbA1c rodmens mediana buvo 6,4%, stebėjimo metu HbA1c rodmens mediana buvo 5,9-6,4% insulino glargino vartojusiųjų grupėje ir 6,2–6,6% įprastinio gydymo grupėje. Sunkios hipoglikemijos dažnis (pacientų, kuriems toks poveikis pasireiškė, skaičius 100 tiriamųjų ekspozicijos metų) buvo 1,05 insulino glargino vartojusiųjų grupėje ir 0,30 įprastinio gydymo grupėje, patvirtintos nesunkios hipoglikemijos dažnis buvo 7,71 insulino glargino vartojusiųjų grupėje ir 2,44 įprastinio gydymo grupėje. Šio 6 metų tyrimo metu 42% insulino glargino grupės pacientų neatsirado jokios hipoglikemijos.

Paskutinio gydymo laikotarpio vizito metu vidutinis kūno svorio padidėjimas nuo pradinio rodmens insulino glargino vartojusiųjų grupėje buvo 1,4 kg, o įprastinio gydymo grupėje kūno svoris sumažėjo vidutiniškai 0,8 kg.

Vaikų populiacija

Randomizuoto, kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu, vaikai (amžius svyravo nuo 6 iki 15 metų), sergantys 1 tipo diabetu (n=349), buvo gydomi baziniu boliuso insulino režimu 28 savaites, kai žmogaus insulinas buvo vartojamas prieš kiekvieną maitinimąsi. Insulinas glarginas buvo vartojamas vieną kartą per parą prieš miegą, o NPH insulinas vieną arba du kartus per parą. Poveikis glikohemoglobinui ir simptominės hipoglikemijos dažniui buvo panašus abiejose gydytų pacientų grupėse, tačiau gliukozės kiekis plazmoje nevalgius nuo pradinio lygio labiau sumažėjo insulino glargino grupėje nei NPH grupėje.

Taip pat hipoglikemijos atvejai buvo lengvesni insulino glargino grupėje. 143 pacientams, šio klinikinio tyrimo metu gydytiems insulinu glarginu, gydymas insulinu 62 glarginu buvo tęsiamas nekontroliuojamo tęstinio tyrimo metu, kuriame vidutinė stebėjimo trukmė buvo 2 metai. Tęstinio insulino glargino tyrimo metu naujų duomenų dėl saugumo nenustatyta.

Taip pat kryžminio klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 26 paaugliai nuo 12 iki 18 metų, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu, metu buvo lyginami insulino glargino ir lispro insulino derinys su NPH insulino ir

įprastinio žmogaus insulino deriniu (kiekvienas gydymas paskirtas atsitiktinės atrankos būdu ir tęsiamas 16 savaičių). Taip pat kaip ir anksčiau minėtame pediatriniame tyrime, gliukozės kiekis plazmoje nevalgius nuo pradinio lygio labiau sumažėjo insulino glargino grupėje nei NPH grupėje. HbA1c pokyčiai nuo pradinio lygio buvo panašūs abiejose gydytų pacientų grupėse, tačiau registruotas per naktį gliukozės kiekis kraujyje, buvo reikšmingai didesnis insulino glargino/lispro grupėje nei NPH/įprasto insulino grupėje, nadyras atitinkamai 5,4 mM ir 4,1mM. Atitinkamai naktinės hipoglikemijos dažnis buvo 32% insulino glargino/lispro grupėje ir 52% NPH/įprasto insulino grupėje.

24 savaičių paralelinių grupių tyrimo, kuriame dalyvavo 125 1 tipo cukriniu diabetu sergantys 2-6 metų vaikai, metu lygintas kartą per parą ryte vartojamo insulino glargino ir kartą ar du kartus per parą vartojamo NPH insulino (kaip bazinio insulino) poveikis. Abiejose grupėse prieš valgį buvo švirkščiamos smūginės insulino dozės.

Pagrindinis tikslas, t. y. įrodyti insulino glargino panašumą NPH, vertinant visus hipoglikemijos atvejus, nebuvo pasiektas [dažnio santykis vartojant insulino glargino ir NPH (95% PI) = 1,18 (0,97- 1,44)].

Glikohemoglobino ir gliukozės koncentracijos svyravimai abiejose gydymo grupėse buvo panašūs.Naujų su saugumu susijusių signalų šio tyrimo metu negauta.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Tyrimų su sveikais tiriamaisiais ir diabetu sergančiais pacientais duomenimis, insulino koncentracijos serume parodė lėtesnę ir daug ilgesnę absorbciją be koncentracijos pikų sušvirkštus insuliną glarginą į poodį, palyginti su žmogaus NPH insulinu. Taigi, insulino glargino koncentracijos atitiko farmakodinaminį insulino glargino aktyvumą bėgant laikui. Pirmiau pateiktame 1 paveikslėlyje pavaizduoti insulino glargino ir NPH insulino aktyvumo per laiką duomenys.

Leidžiant insuliną glarginą vieną kartą per parą, pusiausvyrinė apykaita nusistovi per 2-4 paras po pirmosios dozės.

Biotransformacija

Suleidus vistinio preparato diabetu sergančiam pacientui po oda, insulinas glarginas greitai metabolizuojamas beta grandinės karboksilo grupės gale ir susiformuoja du veiklūs metabolitai M1 (21A- Gly-insulinas) bei M2 (21A-Gly-des-30B-Thr-insulinas). Pagrindinė medžiaga plazmoje yra metabolitas M1. Pavartojus insulino glargino dozę, M1 ekspozicija padidėja.

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos duomenys rodo, kad suleidus insuliną glarginą po oda, poveikis daugiausia priklauso nuo M1 ekspozicijos. Didžiosios daugumos tiriamųjų mėginiuose nebuvo aptikta insulino glargino ir metabolito M2, o jeigu buvo aptikti, tai nepriklausomai nuo suvartotos insulino glargino dozės.

Eliminacija

Suleidus į veną, insulino glargino ir žmogaus insulino pusinės eliminacijos periodai buvo panašūs.

Ypatingos populiacijos

Klinikinių tyrimų duomenimis, pogrupių pagal amžių ir lytį duomenų analizė neparodė jokių saugumo ir veiksmingumo skirtumų insulinu glarginu gydytiems pacientams, palyginti su visa tiriamąja populiacija.

Vaikų populiacija

Farmakokinetinės savybės 1 tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų nuo 2 metų ir jaunesnių kaip 6 metų organizme buvo įvertintos vieno tyrimo metu (žr. 5.1 skyrių). Išmatavus mažiausias insulino glargino ir jo pagrindinių metabolitų M1 bei M2 koncentracijas insulinu glarginu gydytų vaikų plazmoje, nustatyta, kad koncentracijų plazmoje rodmenys yra panašūs į suaugusiųjų ir negauta duomenų, kad insulinas glarginas ar jo metabolitai kauptųsi organizme vartojant kartotines dozes ilgą laiką.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Cinko oksidas

Metakrezolis

Glicerolis

Vandenilio chlorido rūgštis (pH koregavimui)

Natrio hidroksidas (pH koregavimui)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

Tinkamumo laikas pavartojus pirmą kartą

Vaistinį preparatą galima laikyti ne ilgiau kaip 28 paras ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje taip, kad vaistinio preparato neveiktų tiesioginis karštis arba tiesioginė šviesa. Naudojamo švirkštiklio negalima laikyti šaldytuve.

Po kiekvienos injekcijos švirkštiklį reikia vėl uždengti švirkštiklio dangteliu taip, kad vaistinis preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Prieš vartojimą

Laikyti šaldytuve (2 °C-8 °C).

Negalima užšaldyti.

ABASAGLAR negalima laikyti šalia šaldymo skyriaus arba ledo gabalėlių.

Užpildytą švirkštiklį laikykite išorinėje kartono dėžutėje, kad vaistinis preparatas būtų apsaugotas nuo

šviesos.

Vartojimo laikotarpiu

Pirmą kartą atidaryto šio vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

3 ml tirpalo užtaisas (I tipo bespalvio stiklo) su stūmokliu (chlorobutilo gumos) ir diskiniu sandarikliu

(poliizopropeno ir bromobutilo gumos laminatas) su sandariu aliuminio uždoriu.

Užtaisas yra sandariai įtaisytas vienkartiniame švirkštiklyje.

Tiekiamos 1, 2, 5 švirkštiklių pakuotės ir sudėtinės pakuotės, kuriose yra 10 švirkštiklių (2 pakuotės po 5 švirkštiklius). Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Adatų pakuotėje nėra.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

ABASAGLAR negalima maišyti su jokiais kitais insulino preparatais ar kitais vaistiniais preparatais arba skiesti. Sumaišius arba praskiedus, gali pasikeisti vaistinio preparato poveikis bėgant laikui ir dėl sumaišymo gali atsirasti nuosėdų.

ABASAGLAR KwikPen

Prieš naudojimą užtaisą reikia apžiūrėti. Užtaisą galima naudoti tik tuo atveju, jeigu tirpalas yra skaidrus, bespalvis, jame nėra matomų kietų dalelių ir jis yra į vandenį panašios konsistencijos. Kadangi ABASAGLAR yra tirpalas, vaistinio preparato nereikia pakartotinai ištirpinti prieš vartojimą.

ABASAGLAR negalima maišyti su jokiais kitais insulino preparatais arba skiesti. Sumaišius arba praskiedus, gali pasikeisti vaistinio preparato poveikis bėgant laikui ir dėl sumaišymo gali atsirasti nuosėdų.

Tuščių švirkštiklių naudoti pakartotinai negalima, juos reikia tinkamai išmesti.

Siekiant išvengti galimo užkrėtimo užkrečiamosiomis ligomis, kiekvieną švirkštiklį galima naudoti tik vienam pacientui.

Prieš kiekvieną injekciją reikia patikrinti insulino preparato etiketę, kad būtų išvengta vartojimo klaidų, suleidžiant insuliną glarginą arba kitokius insulino preparatus (žr. 4.4 skyrių).

Švirkštiklių tvarkymas

Pacientams reikia patarti, kad prieš vartodami ABASAGLAR KwikPen, atidžiai perskaitytų pakuotės lapelyje pateiktas vartojimo instrukcijas.

7. REGISTRUOTOJAS

Eli Lilly Regional Operations GmbH., Kölblgasse 8-10, 1030, Vienna, Austrija.

8. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/14/944/005

EU/1/14/944/006

EU/1/14/944/007

EU/1/14/944/008

EU/1/14/944/010

EU/1/14/944/011

EU/1/14/944/012

EU/1/14/944/013

9. REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2014 m. rugsėjo 9 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai