Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Actrapid (human insulin) – Preparato charakteristikų santrauka - A10AB01

Updated on site: 11-Jul-2017

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Actrapid 40 tarptautinių vienetų/ml injekcinis tirpalas.

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 flakone esantys 10 ml atitinka 400 tarptautinių vienetų. 1 ml tirpalo yra 40 tarptautinių vienetų

žmogaus insulino* (atitinka 1,4 mg).

*Žmogaus insulinas, pagamintas Saccharomyces cerevisiae rekombinantinės DNR technologijos būdu.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Actrapid dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. Actrapid iš esmės yra „be natrio“.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

Tirpalas yra skaidrus, bespalvis, vandeninis.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Actrapid skirtas cukrinio diabeto gydymui.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Žmogaus insulino stiprumas, išreikštas tarptautiniais vienetais.

Actrapid dozės individualios ir nustatomos atsižvelgiant į paciento būklę. Jis gali būti vartojamas vienas arba kartu su vidutinio ar ilgo poveikio insulinu prieš valgį ar užkandį.

Individualus insulino poreikis paprastai yra 0,3–1,0 tarptautinis vienetas/kg/per parą.

Dozės koregavimas gali būti būtinas, jeigu pacientas užsiima intensyvesne fizine veikla, pakeičia mitybą ar gretutinės ligos metu.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai (≥ 65 metų)

Actrapid gali naudoti senyvi pacientai.

Senyvų žmonių gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o insulino dozė koreguojama pagal individualius poreikius.

Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų ir kepenų veikla

Dėl inkstų ar kepenų sutrikimo insulino poreikis pacientui gali sumažėti.

Pacientams, kurių sutrikusi inkstų ir kepenų veikla, gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o žmogaus insulino dozė koreguojama pagal individualų poreikį.

Vaikų populiacija

Actrapid gali vartoti vaikai ir paaugliai.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Kitus insulino preparatus keičiant į Actrapid, gali prireikti koreguoti jo ir bazinio insulino dozę.

Keitimo laikotarpiu ir keletą savaičių po jo rekomenduojamas atidus gliukozės koncentracijos kraujyje stebėjimas (žr. 4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Actrapid yra greito poveikio insulinas ir gali būti vartojamas derinant su vidutinio ar ilgo poveikio insulino vaistiniais preparatais.

Actrapid leidžiamas po oda į pilvo sienelę, šlaunį, sėdmenų ar deltinio raumens sritį. Injekcija į pakeltą odos raukšlę sumažina nenumatytos injekcijos į raumenis riziką. Adatą po oda reikėtų palaikyti mažiausiai 6 sekundes, kad įsitikintumėte, jog suleidote visą dozę. Siekiant sumažinti lipodistrofijos riziką, injekcijos vietos turėtų būti keičiamos neišeinant už anatominės srities ribų. Injekcija į pilvo sienelę užtikrina geresnę absorbciją negu į kitas injekcijos vietas. Veikimo trukmė skiriasi priklausomai nuo dozės, injekcijos vietos, kraujo tekėjimo, temperatūros ir fizinio aktyvumo lygio.

Per 30 minučių po injekcijos reikia pavalgyti maisto arba užkandžių, turinčių angliavandenių.

Dėl nuosėdų susikaupimo pompos kateteriuose rizikos, Actrapid nereikėtų vartoti insulino pompose nepertraukiamoms poodinėms infuzijoms.

Vartojimas naudojant švirkštą

Actrapid flakonai skirti naudoti kartu su insulino švirkštais, turinčiais atitinkamą vienetų skalę. Kai maišote dviejų tipų insuliną, visada maišykite vaistinius insulino preparatus tokia pat tvarka.

Actrapid flakonai parduodami su pakuotės lapeliu, kuriame yra išsami vartojimo instrukcija, – ja reikia vadovautis.

Vartojimas į veną

Jeigu būtina, Actrapid galima leisti į veną. Tai turėtų atlikti sveikatos priežiūros specialistas.

Vartojimui į veną, Actrapid infuzinės sistemos, paruoštos propileno infuziniuose maišeliuose, kuriuose natrio chlorido 0,9 %, dekstrozės 5 % ir dekstrozės 10 % infuziniuose tirpaluose (kurių sudėtyje yra 40 mmol/l kalio chlorido) yra nuo 0,05 tarptautinio vieneto/ml iki 1,0 tarptautinio vieneto/ml žmogaus insulino, yra stabilios kambario temperatūroje iki 24 valandų. Tačiau, nors preparatas ir stabilus kurį laiką, bet tam tikrą insulino kiekį absorbuoja infuzinio maišelio medžiaga. Infuzijos metu reikia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar 6.1 skyriuje nurodytai bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš keliaudami pacientai turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes keičiantis laiko juostoms pacientas turi vartoti insulino ir valgyti kitu laiku nei paprastai.

Hiperglikemija

Nepakankama dozė ar gydymo nutraukimas, ypač sergant 1 tipo cukriniu diabetu, gali paskatinti hiperglikemijos ir diabetinės ketoacidozės atsiradimą. Paprastai pirmieji hiperglikemijos simptomai pasireiškia pamažu – per kelias valandas ar dienas. Tai gali būti troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, rausva sausa oda, sausa burna, apetito sumažėjimas, taip pat acetono kvapas iš burnos. Esant 1 tipo diabetui, negydoma hiperglikemija gali sukelti diabetinę ketoacidozę, kuri gali būti mirtina.

Hipoglikemija

Valgio praleidimas ar neplanuotas, sunkus fizinis krūvis gali sukelti hipoglikemiją.

Hipoglikemija gali atsirasti, jei insulino dozė yra per didelė, lyginant su insulino poreikiu. Prasidėjus hipoglikemijai arba įtariant hipoglikemiją Actrapid leisti negalima. Stabilizavus paciento gliukozės kiekį kraujyje reikėtų koreguoti dozę (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

Pacientams, kurių gliukozės kiekio kraujyje kontrolė pagerėjo (pvz., taikant intensyvesnę insulino terapiją), gali pasikeisti įspėjamųjų hipoglikemijos simptomų pobūdis, todėl juos reikia apie tai įspėti. Paprastai įspėjamieji simptomai gali dingti pacientams, ilgai sergantiems cukriniu diabetu.

Paprastai insulino poreikis padidėja dėl gretutinių ligų, ypač esant infekcijai arba karščiavimui. Sergant gretutinėmis inkstų, kepenų ar gretutinėmis ligomis, dėl kurių sutrinka antinksčių, hipofizės ar skydliaukės veikla, gali prireikti koreguoti insulino dozę.

Pacientui pakeitus insulino preparatus, ankstyvieji hipoglikemijos požymiai gali pakisti arba sušvelnėti lyginant su tais, kurie pasireikšdavo vartojant ankstesnį insulino preparatą.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Keičiant vieno tipo ar rūšies insuliną kitu, pacientą turi atidžiai prižiūrėti gydytojas. Pakeitus insulino stiprumą, prekinį ženklą (gamintoją), tipą, kilmę (gyvulinis insulinas, žmogaus insulinas ar insulinas analogas), ir (ar) gamybos būdą (rekombinantinės DNR ar gyvulinės kilmės), gali atsirasti poreikis keisti insulino dozę. Kito tipo insuliną pakeitus į Actrapid pacientams gali tekti padidinti dienos injekcijų skaičių arba pakeisti dozę, prie kurios buvo pratę vartodami ankstesnį insulino preparatą. Ar reikia koreguoti dozę, paaiškės po pirmos injekcijos arba per pirmas kelias vartojimo savaites ar mėnesius.

Injekcijos vietos reakcijos

Vartojant bet kokios rūšies ar tipo insuliną, gali atsirasti injekcijos vietos reakcijos, pasireiškiančios skausmu, paraudimu, dilgėline, uždegimu, kraujosruvomis, patinimu bei niežėjimu. Injekcijos vietą reikia nuolat keisti tame pačiame plote, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti. Paprastai reakcijos išnyksta per kelias dienas ar savaites. Retais atvejais reikia nutraukti Actrapid vartojimą dėl injekcijos vietos reakcijų.

Actrapid vartojimas kartu su pioglitazonu

Gauta pranešimų apie širdies nepakankamumo atvejus, kurie pasireiškė vartojant pioglitazoną kartu su insulinu. Dažniausiai tai buvo pacientai, kuriems nustatyti rizikos faktoriai atsirasti širdies funkcijos nepakankamumui. Reikia įvertinti šią riziką prieš skiriant pioglitazoną kartu su Actrapid. Jeigu šie vaistai vartojami kartu, reikia stebėti, ar pacientui nepasireiškia širdies nepakankamumo simptomų ir požymių, ar nedidėja svoris ir neatsiranda edema. Pastebėjus širdies funkcijos pablogėjimo simptomų, pioglitazono vartojimą reikia nutraukti.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Žinoma, kad nemažai vaistų veikia gliukozės metabolizmą.

Šios medžiagos gali sumažinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji vaistai nuo diabeto, monoaminoksidazės inhibitoriai (MAOI), beta-blokatoriai, angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriai, salicilatai, anaboliniai steroidai ir sulfonamidai.

Šios medžiagos gali padidinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji kontraceptikai, tiazidai, gliukokortikoidai, skydliaukės hormonai, simpatomimetikai, augimo hormonas ir danazolas.

Beta-blokatoriai gali maskuoti hipoglikemijos simptomus.

Oktreotidas / lanreotidas gali ir padidinti, ir sumažinti insulino poreikį.

Alkoholis gali sustiprinti ir susilpninti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį insulino poveikį.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nėra jokių diabeto gydymo insulinu nėštumo metu apribojimų, nes insulinas nepraeina per placentą.

Ir hipoglikemija, ir hiperglikemija, kurios atsiranda dėl nepakankamos diabeto kontrolės, padidina išsigimimų ir embrionų mirties riziką. Nėščioms moterims ar planuojant nėštumą rekomenduojama intensyvesnė gliukozės kiekio kraujyje kontrolė. Insulino poreikis paprastai sumažėja pirmąjį nėštumo trimestrą ir vėliau padidėja antrąjį ir trečiąjį trimestrą. Po gimdymo insulino poreikis paprastai greitai tampa toks, koks buvo iki nėštumo.

Žindymas

Apribojimų dėl gydymo Actrapid žindymo laikotarpiu nėra. Krūtimi maitinančių motinų gydymas insulinu nekelia jokios rizikos vaikui. Tačiau Actrapid dozavimą gali tekti koreguoti.

Vaisingumas

Gyvūnų reprodukcijos tyrimai naudojant žmogaus insuliną neatskleidė jokio nepageidaujamo poveikio vaisingumui.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientų sugebėjimas susikoncentruoti ir reaguoti gali sumažėti dėl hipoglikemijos. Tai gali būti rizikinga situacijose, kai šie sugebėjimai ypač svarbūs (pvz., vairuojant automobilį ar valdant mechanizmus).

Pacientui reikėtų patarti imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti hipoglikemijos vairuojant. Tai ypač svarbu tiems, kuriems perspėjamieji hipoglikemijos simptomai susilpnėję, jų visai nėra arba dažnai pasireiškia hipoglikemija. Esant šioms aplinkybėms reikėtų apsvarstyti galimybę vairuoti.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija gydymo metu yra hipoglikemija. Hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolės lygio, žr. „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“ toliau.

Pradėjus gydymą insulinu gali pasireikšti refrakcijos sutrikimai, edema ir injekcijos vietos reakcijos (skausmas, paraudimas, dilgėlinė, uždegimas, kraujosruvos, patinimas ir niežėjimas injekcijos vietoje). Šios reakcijos paprastai praeina savaime. Greitas gliukozės kiekio kraujyje pagerinimas gali būti susijęs su ūmia skausminga neuropatija, kuri paprastai yra grįžtama. Insulino terapijos sustiprinimas, siekiant staigaus glikemijos kontrolės pagerinimo, gali būti susijęs su laikinu diabetinės retinopatijos blogėjimu, gerinant glikemijos kontrolę ilgą laiką gali sumažinti diabetinės retinopatijos progresavimo riziką.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos grindžiamos klinikiniais tyrimais ir suklasifikuotos pagal

MedDRA dažnumą ir organų sistemų klasę. Dažnumo kategorijos suskirstytos taip: labai dažni (≥ 1/10); dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100); reti (nuo ≥ 1/10000 iki <

1/1000); labai reti (< 1/10000); nežinomi (pagal turimus duomenis nustatyti negalima).

Imuninės sistemos sutrikimai

 

Nedažni – dilgėlinė, išbėrimas

 

 

 

 

 

 

Labai reti – anafilaksinės reakcijos*

 

 

 

 

Metabolizmo ir mitybos

 

Labai dažni – hipoglikemija*

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

Nedažni – periferinė neuropatija (skausminga neuropatija)

 

 

 

 

Akių sutrikimai

 

Nedažni – refrakcijos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

Labai reti – diabetinė retinopatija

 

 

 

 

Odos ir poodinio audinio

Nedažni – lipodistrofija*

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

Bendrieji sutrikimai ir

 

Nedažni – reakcijos injekcijos vietoje

vartojimo vietos pažeidimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nedažni – edema

 

* žr. „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Anafilaksinės reakcijos

Generalizuotos padidėjusio jautrumo reakcijos (įskaitant generalizuotą odos bėrimą, niežėjimą, prakaitavimą, virškinamojo trakto sutrikimą, angioneurozinę edemą, sunkumą kvėpuojant, širdies plakimą ir kraujo spaudimo mažėjimą) yra labai retos, bet gali būti pavojingos gyvybei.

Hipoglikemija

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija yra hipoglikemija. Taip gali atsitikti, jei insulino dozė yra per didelė, palyginti su insulino poreikiu. Sunki hipoglikemija gali sukelti sąmonės praradimą ir (ar) traukulius, taip pat laikiną ar nuolatinį smegenų pažeidimą ar net mirtį. Hipoglikemijos simptomai paprastai pasireiškia staiga. Tai gali būti šaltas prakaitas, šalta blyški oda, nuovargis, nervingumas ar drebulys, nerimas, neįprastas nuovargis ir silpnumas, sutrikusi orientacija, sunkumas susikaupti, mieguistumas, per didelis alkio jausmas, regėjimo pokyčiai, galvos skausmas, pykinimas ir širdies plakimas.

Klinikiniuose tyrimuose hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolės lygio.

Lipodistrofija

Lipodistrofija (įskaitant lipohipertfrofiją, lipoatrofiją) gali pasireikšti injekcijos vietoje. Injekcijos vietą tame pačiame injekcijos plote reikia nuolat keisti, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti.

Vaikų populiacija

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp vaikų populiacijos, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Kitos ypatingos populiacijos

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp pagyvenusių pacientų ir pacientų, sergančių inkstų ir kepenų nepakankamumu, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Nenustatyta jokių specifinių insulino perdozavimo simptomų, tačiau, jeigu dozė palyginti su paciento poreikiu yra per didelė, galimos šios hipoglikemijos stadijos:

Silpni hipoglikemijos epizodai gali būti gydomi skiriant geriamosios gliukozės ar cukraus produktų. Todėl diabetu sergantiems pacientas rekomenduojama su savimi visada turėti produktų, kurių sudėtyje yra cukraus.

Stiprūs hipoglikemijos epizodai, kai pacientas netenka sąmonės, gali būti gydomi gliukagono

(0,5–1 mg) injekcija į raumenis ar po oda, kurią suleidžia to išmokytas asmuo, arba gliukoze, kurios į veną turi suleisti sveikatos priežiūros specialistas. Į veną gliukozės turi būti leidžiama tada, kai gliukagonas per 10–15 minučių nepadeda.

Pacientui atgavus sąmonę, rekomenduojama duoti geriamųjų angliavandenių siekiant išvengti priepuolio pasikartojimo.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistai, vartojami diabetui gydyti. Injekciniai insulinai ir analogai, greito poveikio, insulinas (žmogaus). ATC kodas: A10AB01.

Veikimo mechanizmas ir farmakodinaminis poveikis

Gliukozės kiekį kraujyje mažinantis insulino poveikis pasireiškia todėl, kad insulinas, prisijungdamas prie receptorių raumenyse ir riebalų ląstelėse, gerina gliukozės įsisavinimą ir tuo pačiu metu slopina gliukozės išsiskyrimą iš kepenų.

Klinikinis tyrimas viename intensyvios terapijos skyriuje gydant hiperglikemiją (gliukozės kiekis kraujyje virš 10 mmol/l) 204 diabetu sergantiems ir 1344 diabetu nesergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta didelės apimties operacija, parodė, kad normoglikemija (4,4–6,1 mmol/l gliukozės kiekis kraujyje), pasiekta vartojant Actrapid intraveniniu būdu, sumažino mirtingumą 42 % (8 % palyginti su 4,6 %).

Actrapid yra greito poveikio insulinas.

Poveikis pasireiškia per ½ valandos po injekcijos, maksimalų efektą pasiekia per 1,5–3,5 valandas, o veikimo trukmė yra maždaug 7–8 valandos.

5.2Farmakokinetinės savybės

Insulino pusinės eliminacijos periodas kraujyje yra tik kelios minutės. Taigi insulino preparato veikimo laiką ir poveikį lemia tik jo absorbcija.

Šis procesas priklauso nuo keleto veiksnių (pvz., insulino dozavimo, injekcijos būdo ir vietos, poodinio audinio riebalų kiekio, diabeto tipo). Todėl vaistinių insulino preparatų farmakokinetika gali reikšmingai skirtis tam pačiam žmogui bei tarp individų.

Absorbcija

Maksimali koncentracija plazmoje pasiekiama per 1,5–2,5 valandos po injekcijos po oda.

Pasiskirstymas

Jokio aiškaus prisijungimo prie plazmos baltymų, išskyrus cirkuliuojančius antikūnus insulinui (jei jų yra), nebuvo pastebėta.

Biotransformacija

Pranešama, kad žmogaus insuliną skaldo insulino proteazė ar insuliną skaldantys fermentai ir galbūt proteino disulfido izomerazė. Nustatyta keletas žmogaus insulino molekulės skilimo (hidrolizės) vietų; po skilimo nė viena iš metabolitinių formų nėra aktyvi.

Eliminacija

Galutinį pusinės eliminacijos periodą nulemia absorbcijos iš poodinių audinių greitis. Todėl pusinės eliminacijos periodas (t½) greičiau yra absorbcijos, o ne insulino eliminacijos per se iš plazmos, matas (insulino pusinės eliminacijos periodas t½ kraujyje yra tik kelios minutės). Tyrimai parodė, kad t½ yra apie 2–5 valandos.

Vaikų populiacija

Farmakokinetinis Actrapid pobūdis buvo tirtas su nedideliu skaičiumi (n=18) diabetu sergančių vaikų (6–12 metų amžiaus) ir paauglių (13–17 metų amžiaus). Duomenys yra riboti, bet rodo, kad farmakokinetinis pobūdis vaikams ir paaugliams yra panašus kaip ir suaugusiesiems. Tačiau Cmax buvo skirtingas, priklausomai nuo amžiaus grupių, ir tai rodo individualios dozės parinkimo svarbą.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Cinko chloridas

Glicerolis

Metakrezolis

Natrio hidroksidas (pH sureguliavimui)

Vandenilio chlorido rūgštis (pH sureguliavimui)

Injekcinis vanduo

6.2Nesuderinamumas

Vaistiniai insulino preparatai turi būti maišomi tik su komponentais, kurie nedaro įtakos vaisto veikimui. Vaistiniai preparatai, pridėti į insulino tirpalą, gali būti insulino skilimo priežastis, pvz., jei tų preparatų sudėtyje yra tiolių ar sulfitų.

6.3Tinkamumo laikas

Prieš atidarant: 30 mėnesių.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą: preparatas gali būti laikomas ilgiausiai 4 savaites. Laikyti žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Prieš atidarant: laikyti šaldytuve (2 °C–8 °C temperatūroje). Negalima užšaldyti.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą: laikyti žemesnėje kaip 25°C temperatūroje. Negalima

šaldyti arba užšaldyti.

Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Flakonas (1 tipo stiklo) uždarytas (bromobutilo arba poliizopreno gumos) kamščiu ir apsauginiu plastikiniu dangteliu. Flakone yra 10 ml tirpalo.

Pakuotės dydžiai yra 1 arba 5 flakonai po 10 ml arba sudėtinė pakuotė, sudaryta iš 5 pakuočių po 1 x 10 ml flakonų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Adatų ir švirkštų negalima duoti jokiam kitam asmeniui.

Nevartokite šio vaistinio preparato, jeigu pastebėjote, kad tirpalas nėra skaidrus, bespalvis ir vandeninis.

Negalima vartoti Actrapid, kuris buvo užšaldytas.

Pacientui reikia patarti pašalinti adatą ir švirkštą po kiekvienos injekcijos.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Novo Nordisk A/S

Novo Allé

DK-2880 Bagsværd

Danija

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

EU/1/02/230/001

EU/1/02/230/002

EU/1/02/230/016

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2002 m. spalio 7 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta: 2007 m. rugsėjo 18 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų vertinimo agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Actrapid 100 tarptautinių vienetų/ml injekcinis tirpalas.

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 flakone esantys 10 ml atitinka 1000 tarptautinių vienetų. 1 ml tirpalo yra 100 tarptautinių vienetų žmogaus insulino* (atitinka 3,5 mg).

*Žmogaus insulinas, pagamintas Saccharomyces cerevisiae rekombinantinės DNR technologijos būdu.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Actrapid dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. Actrapid iš esmės yra „be natrio“.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

Tirpalas yra skaidrus, bespalvis, vandeninis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Actrapid skirtas cukrinio diabeto gydymui.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Žmogaus insulino stiprumas išreikštas tarptautiniais vienetais.

Actrapid dozės individualios ir nustatomos, atsižvelgiant į paciento būklę. Jis gali būti vartojamas vienas arba kartu su vidutinio ar ilgo poveikio insulinu prieš valgį ar užkandį.

Individualus insulino poreikis paprastai yra 0,3–1,0 tarptautinis vienetas/kg/per parą.

Dozės koregavimas gali būti būtinas, jeigu pacientas užsiima intensyvesne fizine veikla, pakeičia mitybą ar gretutinės ligos metu.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai (≥ 65 metų)

Actrapid gali vartoti senyvi pacientai.

Senyvų žmonių gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o insulino dozė koreguojama pagal individualius poreikius.

Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų ir kepenų veikla

Dėl inkstų ar kepenų sutrikimo insulino poreikis pacientui gali sumažėti.

Pacientams, kurių sutrikusi inkstų ir kepenų veikla, gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o žmogaus insulino dozė koreguojama pagal individualų poreikį.

Vaikų populiacija

Actrapid gali vartoti vaikai ir paaugliai.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Kitus insulino preparatus keičiant į Actrapid, gali prireikti koreguoti jo ir bazinio insulino dozę.

Keitimo laikotarpiu ir keletą savaičių po jo rekomenduojamas atidus gliukozės koncentracijos kraujyje stebėjimas (žr. 4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Actrapid yra greito poveikio insulinas ir gali būti vartojamas derinant su vidutinio ar ilgo poveikio insulino vaistiniais preparatais.

Actrapid leidžiamas po oda į pilvo sienelę, šlaunį, sėdmenų ar deltinio raumens sritį. Injekcija į pakeltą odos raukšlę sumažina nenumatytos injekcijos į raumenis riziką. Adatą po oda reikėtų palaikyti mažiausiai 6 sekundes, kad įsitikintumėte, jog suleidote visą dozę. Siekiant sumažinti lipodistrofijos riziką, injekcijos vietos turėtų būti keičiamos neišeinant už anatominės srities ribų. Injekcija į pilvo sienelę užtikrina geresnę absorbciją negu į kitas injekcijos vietas. Veikimo trukmė skiriasi priklausomai nuo dozės, injekcijos vietos, kraujo tekėjimo, temperatūros ir fizinio aktyvumo lygio.

Per 30 minučių po injekcijos reikia pavalgyti maisto arba užkandžių, turinčių angliavandenių.

Dėl nuosėdų susikaupimo pompos kateteriuose rizikos, Actrapid nereikėtų vartoti insulino pompose nepertraukiamoms poodinėms infuzijoms.

Vartojimas naudojant švirkštą

Actrapid flakonai skirti naudoti kartu su insulino švirkštais, turinčiais atitinkamą vienetų skalę. Kai maišote dviejų tipų insuliną, visada maišykite vaistinius insulino preparatus tokia pat tvarka.

Actrapid flakonai parduodami su pakuotės lapeliu, kuriame yra išsami vartojimo instrukcija, – ja reikia vadovautis.

Vartojimas į veną

Jeigu būtina, Actrapid galima leisti į veną. Tai turėtų atlikti sveikatos priežiūros specialistas.

Vartojimui į veną, Actrapid infuzinės sistemos, paruoštos propileno infuziniuose maišeliuose, kuriuose natrio chlorido 0,9 %, dekstrozės 5 % ir dekstrozės 10 % infuziniuose tirpaluose (kurių sudėtyje yra

40 mmol/l kalio chlorido) yra nuo 0,05 tarptautinio vieneto/ml iki 1,0 tarptautinio vieneto/ml žmogaus insulino, yra stabilios kambario temperatūroje iki 24 valandų. Tačiau, nors preparatas ir stabilus kurį laiką, bet tam tikrą insulino kiekį absorbuoja infuzinio maišelio medžiaga. Infuzijos metu reikia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar 6.1 skyriuje nurodytai bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš keliaudami pacientai turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes keičiantis laiko juostoms pacientas turi vartoti insulino ir valgyti kitu laiku nei paprastai.

Hiperglikemija

Nepakankama dozė ar gydymo nutraukimas, ypač sergant 1 tipo cukriniu diabetu, gali paskatinti hiperglikemijos ir diabetinės ketoacidozės atsiradimą. Paprastai pirmieji hiperglikemijos simptomai pasireiškia pamažu – per kelias valandas ar dienas. Tai gali būti troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, rausva sausa oda, sausa burna, apetito sumažėjimas, taip pat acetono kvapas iš burnos. Esant 1 tipo diabetui, negydoma hiperglikemija gali sukelti diabetinę ketoacidozę, kuri gali būti mirtina.

Hipoglikemija

Valgio praleidimas ar neplanuotas, sunkus fizinis krūvis gali sukelti hipoglikemiją.

Hipoglikemija gali atsirasti, jei insulino dozė yra per didelė, lyginant su insulino poreikiu. Prasidėjus hipoglikemijai arba įtariant hipoglikemiją Actrapid leisti negalima. Stabilizavus paciento gliukozės kiekį kraujyje reikėtų koreguoti dozę (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

Pacientams, kurių gliukozės kiekio kraujyje kontrolė pagerėjo (pvz., taikant intensyvesnę insulino terapiją), gali pasikeisti įspėjamųjų hipoglikemijos simptomų pobūdis, todėl juos reikia apie tai įspėti. Paprastai įspėjamieji simptomai gali dingti pacientams, ilgai sergantiems cukriniu diabetu.

Paprastai insulino poreikis padidėja dėl gretutinių ligų, ypač esant infekcijai arba karščiavimui. Sergant gretutinėmis inkstų, kepenų ar gretutinėmis ligomis, dėl kurių sutrinka antinksčių, hipofizės ar skydliaukės veikla, gali prireikti koreguoti insulino dozę.

Pacientui pakeitus insulino preparatus, ankstyvieji hipoglikemijos požymiai gali pakisti arba sušvelnėti lyginant su tais, kurie pasireikšdavo vartojant ankstesnį insulino preparatą.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Keičiant vieno tipo ar rūšies insuliną kitu, pacientą turi atidžiai prižiūrėti gydytojas. Pakeitus insulino stiprumą, prekinį ženklą (gamintoją), tipą, kilmę (gyvulinis insulinas, žmogaus insulinas ar insulinas analogas), ir (ar) gamybos būdą (rekombinantinės DNR ar gyvulinės kilmės), gali atsirasti poreikis keisti insulino dozę. Kito tipo insuliną pakeitus į Actrapid pacientams gali tekti padidinti dienos injekcijų skaičių arba pakeisti dozę, prie kurios buvo pratę vartodami ankstesnį insulino preparatą. Ar reikia koreguoti dozę, paaiškės po pirmos injekcijos arba per pirmas kelias vartojimo savaites ar mėnesius.

Injekcijos vietos reakcijos

Vartojant bet kokios rūšies ar tipo insuliną, gali atsirasti injekcijos vietos reakcijos, pasireiškiančios skausmu, paraudimu, dilgėline, uždegimu, kraujosruvomis, patinimu bei niežėjimu. Injekcijos vietą reikia nuolat keisti tame pačiame plote, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti. Paprastai reakcijos išnyksta per kelias dienas ar savaites. Retais atvejais reikia nutraukti Actrapid vartojimą dėl injekcijos vietos reakcijų.

Actrapid vartojimas kartu su pioglitazonu

Gauta pranešimų apie širdies nepakankamumo atvejus, kurie pasireiškė vartojant pioglitazoną kartu su insulinu.

Dažniausiai tai buvo pacientai, kuriems nustatyti rizikos faktoriai atsirasti širdies funkcijos nepakankamumui. Reikia įvertinti šią riziką prieš skiriant pioglitazoną kartu su Actrapid. Jeigu šie vaistai vartojami kartu, reikia stebėti, ar pacientui nepasireiškia širdies nepakankamumo simptomų ir

požymių, ar nedidėja svoris ir neatsiranda edema. Pastebėjus širdies funkcijos pablogėjimo simptomų, pioglitazono vartojimą reikia nutraukti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Žinoma, kad nemažai vaistų veikia gliukozės metabolizmą.

Šios medžiagos gali sumažinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji vaistai nuo diabeto, monoaminoksidazės inhibitoriai (MAOI), beta-blokatoriai, angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriai, salicilatai, anaboliniai steroidai ir sulfonamidai.

Šios medžiagos gali padidinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji kontraceptikai, tiazidai, gliukokortikoidai, skydliaukės hormonai, simpatomimetikai, augimo hormonas ir danazolas.

Beta-blokatoriai gali maskuoti hipoglikemijos simptomus.

Oktreotidas / lanreotidas gali ir padidinti, ir sumažinti insulino poreikį.

Alkoholis gali sustiprinti ir susilpninti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį insulino poveikį.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nėra jokių diabeto gydymo insulinu nėštumo metu apribojimų, nes insulinas nepraeina per placentą.

Ir hipoglikemija, ir hiperglikemija, kurios atsiranda dėl nepakankamos diabeto kontrolės, padidina išsigimimų ir embrionų mirties riziką. Nėščioms moterims ar planuojant nėštumą rekomenduojama intensyvesnė gliukozės kiekio kraujyje kontrolė. Insulino poreikis paprastai sumažėja pirmąjį nėštumo trimestrą ir vėliau padidėja antrąjį ir trečiąjį trimestrą. Po gimdymo insulino poreikis paprastai greitai tampa toks, koks buvo iki nėštumo.

Žindymas

Apribojimų dėl gydymo Actrapid žindymo laikotarpiu nėra. Krūtimi maitinančių motinų gydymas insulinu nekelia jokios rizikos vaikui. Tačiau Actrapid dozavimą gali tekti koreguoti.

Vaisingumas

Gyvūnų reprodukcijos tyrimai naudojant žmogaus insuliną neatskleidė jokio nepageidaujamo poveikio vaisingumui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientų sugebėjimas susikoncentruoti ir reaguoti gali sumažėti dėl hipoglikemijos. Tai gali būti rizikinga situacijose, kai šie sugebėjimai ypač svarbūs (pvz., vairuojant automobilį ar valdant mechanizmus).

Pacientui reikėtų patarti imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti hipoglikemijos vairuojant. Tai ypač svarbu tiems, kuriems perspėjamieji hipoglikemijos simptomai susilpnėję, jų visai nėra arba dažnai pasireiškia hipoglikemija. Esant šioms aplinkybėms reikėtų apsvarstyti galimybę vairuoti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija gydymo metu yra hipoglikemija. Hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolės lygio, žr. „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“ toliau.

Pradėjus gydymą insulinu gali pasireikšti refrakcijos sutrikimai, edema ir injekcijos vietos reakcijos (skausmas, paraudimas, dilgėlinė, uždegimas, kraujosruvos, patinimas ir niežėjimas injekcijos vietoje). Šios reakcijos paprastai praeina savaime. Greitas gliukozės kiekio kraujyje pagerinimas gali būti susijęs su ūmia skausminga neuropatija, kuri paprastai yra grįžtama. Insulino terapijos sustiprinimas, siekiant staigaus glikemijos kontrolės pagerinimo, gali būti susijęs su laikinu diabetinės retinopatijos blogėjimu, gerinant glikemijos kontrolę ilgą laiką gali sumažėti diabetinės retinopatijos progresavimo rizika.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos grindžiamos klinikiniais tyrimais ir suklasifikuotos pagal

MedDRA dažnumą ir organų sistemų klasę. Dažnumo kategorijos suskirstytos taip: labai dažni (≥ 1/10); dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100); reti (nuo ≥ 1/10000 iki <

1/1000); labai reti (< 1/10000); nežinomi (pagal turimus duomenis nustatyti negalima).

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni – dilgėlinė, išbėrimas

 

 

 

Labai reti – anafilaksinės reakcijos*

 

 

Metabolizmo ir mitybos

Labai dažni – hipoglikemija*

sutrikimai

 

 

 

Nervų sistemos sutrikimai

Nedažni – periferinė neuropatija (skausminga neuropatija)

 

 

Akių sutrikimai

Nedažni – refrakcijos sutrikimai

 

 

 

Labai reti – diabetinė retinopatija

 

 

Odos ir poodinio audinio

Nedažni – lipodistrofija*

sutrikimai

 

 

 

Bendrieji sutrikimai ir

Nedažni – reakcijos injekcijos vietoje

vartojimo vietos pažeidimai

 

 

 

 

Nedažni – edema

* žr. „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Anafilaksinės reakcijos

Generalizuotos padidėjusio jautrumo reakcijos (įskaitant generalizuotą odos bėrimą, niežėjimą, prakaitavimą, virškinamojo trakto sutrikimą, angioneurozinę edemą, sunkumą kvėpuojant, širdies plakimą ir kraujo spaudimo mažėjimą) yra labai retos, bet gali būti pavojingos gyvybei.

Hipoglikemija

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija yra hipoglikemija. Taip gali atsitikti, jei insulino dozė yra per didelė, palyginti su insulino poreikiu. Sunki hipoglikemija gali sukelti sąmonės praradimą ir (ar) traukulius, taip pat laikiną ar nuolatinį smegenų pažeidimą ar net mirtį. Hipoglikemijos simptomai paprastai pasireiškia staiga. Tai gali būti šaltas prakaitas, šalta blyški oda, nuovargis, nervingumas ar drebulys, nerimas, neįprastas nuovargis ir silpnumas, sutrikusi orientacija, sunkumas susikaupti,

mieguistumas, per didelis alkio jausmas, regėjimo pokyčiai, galvos skausmas, pykinimas ir širdies plakimas.

Klinikiniuose tyrimuose hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolės lygio.

Lipodistrofija

Lipodistrofija (įskaitant lipohipertfrofiją, lipoatrofiją) gali pasireikšti injekcijos vietoje. Injekcijos vietą tame pačiame injekcijos plote reikia nuolat keisti, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti.

Vaikų populiacija

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp vaikų populiacijos, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Kitos ypatingos populiacijos

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp pagyvenusių pacientų ir pacientų, sergančių inkstų ir kepenų nepakankamumu, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Nenustatyta jokių specifinių insulino perdozavimo simptomų, tačiau, jeigu dozė palyginti su paciento poreikiu yra per didelė, galimos šios hipoglikemijos stadijos:

Silpni hipoglikemijos epizodai gali būti gydomi skiriant geriamosios gliukozės ar cukraus produktų. Todėl diabetu sergantiems pacientas rekomenduojama su savimi visada turėti produktų, kurių sudėtyje yra cukraus.

Stiprūs hipoglikemijos epizodai, kai pacientas netenka sąmonės, gali būti gydomi gliukagono

(0,5–1 mg) injekcija į raumenis ar po oda, kurią suleidžia to išmokytas asmuo, arba gliukoze, kurios į veną turi suleisti sveikatos priežiūros specialistas. Į veną gliukozės turi būti leidžiama tada, kai gliukagonas per 10–15 minučių nepadeda.

Pacientui atgavus sąmonę, rekomenduojama duoti geriamųjų angliavandenių siekiant išvengti priepuolio pasikartojimo.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistai, vartojami diabetui gydyti. Injekciniai insulinai ir analogai, greito poveikio, insulinas (žmogaus). ATC kodas: A10AB01.

Veikimo mechanizmas ir farmakodinaminis poveikis

Gliukozės kiekį kraujyje mažinantis insulino poveikis pasireiškia todėl, kad insulinas, prisijungdamas prie receptorių raumenyse ir riebalų ląstelėse, gerina gliukozės įsisavinimą ir tuo pačiu metu slopina gliukozės išsiskyrimą iš kepenų.

Klinikinis tyrimas viename intensyvios terapijos skyriuje gydant hiperglikemiją (gliukozės kiekis kraujyje virš 10 mmol/l) 204 diabetu sergantiems ir 1344 diabetu nesergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta didelės apimties operacija, parodė, kad normoglikemija (4,4–6,1 mmol/l gliukozės kiekis kraujyje), pasiekta vartojant Actrapid intraveniniu būdu, sumažino mirtingumą 42 % (8 % palyginti su 4,6 %).

Actrapid yra greito poveikio insulinas.

Poveikis pasireiškia per ½ valandos po injekcijos, maksimalų efektą pasiekia per 1,5–3,5 valandas, o veikimo trukmė yra maždaug 7–8 valandos.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Insulino pusinės eliminacijos periodas kraujyje yra tik kelios minutės. Taigi insulino preparato veikimo laiką ir poveikį lemia tik jo absorbcija.

Šis procesas priklauso nuo keleto veiksnių (pvz., insulino dozavimo, injekcijos būdo ir vietos, poodinio audinio riebalų kiekio, diabeto tipo). Todėl vaistinių insulino preparatų farmakokinetika gali reikšmingai skirtis tam pačiam žmogui bei tarp individų.

Absorbcija

Maksimali koncentracija plazmoje pasiekiama per 1,5–2,5 valandos po injekcijos po oda.

Pasiskirstymas

Jokio aiškaus prisijungimo prie plazmos baltymų, išskyrus cirkuliuojančius antikūnus insulinui (jei jų yra), nebuvo pastebėta.

Biotransformacija

Pranešama, kad žmogaus insuliną skaldo insulino proteazė ar insuliną skaldantys fermentai ir galbūt proteino disulfido izomerazė. Nustatyta keletas žmogaus insulino molekulės skilimo (hidrolizės) vietų; po skilimo nė viena iš metabolitinių formų nėra aktyvi.

Eliminacija

Galutinį pusinės eliminacijos periodą nulemia absorbcijos iš poodinių audinių greitis. Todėl pusinės eliminacijos periodas (t½) greičiau yra absorbcijos, o ne insulino eliminacijos per se iš plazmos, matas (insulino pusinės eliminacijos periodas t½ kraujyje yra tik kelios minutės). Tyrimai parodė, kad t½ yra apie 2–5 valandos.

Vaikų populiacija

Farmakokinetinis Actrapid pobūdis buvo tirtas su nedideliu skaičiumi (n=18) diabetu sergančių vaikų (6–12 metų amžiaus) ir paauglių (13–17 metų amžiaus). Duomenys yra riboti, bet rodo, kad farmakokinetinis pobūdis vaikams ir paaugliams yra panašus kaip ir suaugusiesiems. Tačiau Cmax buvo skirtingas, priklausomai nuo amžiaus grupių, ir tai rodo individualios dozės parinkimo svarbą.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Cinko chloridas

Glicerolis

Metakrezolis

Natrio hidroksidas (pH sureguliavimui)

Vandenilio chlorido rūgštis (pH sureguliavimui)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Vaistiniai insulino preparatai turi būti maišomi tik su komponentais, kurie nedaro įtakos vaisto veikimui. Vaistiniai preparatai, pridėti į insulino tirpalą, gali būti insulino skilimo priežastis, pvz., jei tų preparatų sudėtyje yra tiolių ar sulfitų.

6.3 Tinkamumo laikas

Prieš atidarant: 30 mėnesių.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą, preparatas gali būti laikomas ilgiausiai 6 savaites. Laikyti žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Prieš atidarant: laikyti šaldytuve (2 °C –8 °C). Negalima užšaldyti.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą: laikyti žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Negalima

šaldyti arba užšaldyti.

Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Flakonas (1 tipo stiklo), uždarytas (bromobutilo arba poliizopreno gumos) kamščiu ir apsauginiu plastikiniu dangteliu. Flakone yra 10 ml tirpalo.

Pakuotės dydžiai yra 1 ir 5 flakonai po 10 ml arba sudėtinė pakuotė, sudaryta iš 5 pakuočių po 1 x 10 ml flakoną.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Adatų ir švirkštų negalima duoti jokiam kitam asmeniui.

Nevartokite šio vaistinio preparato, jeigu pastebėjote, kad tirpalas nėra skaidrus, bespalvis ir vandeninis.

Negalima vartoti Actrapid, kuris buvo užšaldytas.

Pacientui reikia patarti pašalinti adatą ir švirkštą po kiekvienos injekcijos.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Novo Nordisk A/S

Novo Allé

DK-2880 Bagsværd

Danija

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

EU/1/02/230/003

EU/1/02/230/004

EU/1/02/230/017

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2002 m. spalio 7 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta: 2007 m. rugsėjo 18 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų vertinimo agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Actrapid Penfill 100 tarptautinių vienetų/ml injekcinis tirpalas užtaise.

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 užtaise esantys 3 ml atitinka 300 tarptautinių vienetų. 1 ml tirpalo yra 100 tarptautinių vienetų

žmogaus insulino* (atitinka 3,5 mg).

*Žmogaus insulinas, pagamintas Saccharomyces cerevisiae rekombinantinės DNR technologijos būdu.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Actrapid dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. Actrapid iš esmės yra „be natrio“.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas

Tirpalas yra skaidrus, bespalvis, vandeninis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Actrapid skirtas cukrinio diabeto gydymui.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Žmogaus insulino stiprumas išreikštas tarptautiniais vienetais.

Actrapid dozės individualios ir nustatomos, atsižvelgiant į paciento būklę. Jis gali būti vartojamas vienas arba kartu su vidutinio ar ilgo poveikio insulinu prieš valgį ar užkandį.

Individualus insulino poreikis paprastai yra 0,3–1,0 tarptautinis vienetas/kg/per parą.

Dozės koregavimas gali būti būtinas, jeigu pacientas užsiima intensyvesne fizine veikla, pakeičia mitybą ar gretutinės ligos metu.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai (≥ 65 metų)

Actrapid gali vartoti senyvi pacientai.

Senyvų žmonių gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o insulino dozė koreguojama pagal individualius poreikius.

Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų ir kepenų veikla

Dėl inkstų ar kepenų sutrikimo insulino poreikis pacientui gali sumažėti.

Pacientams, kurių sutrikusi inkstų ir kepenų veikla, gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o žmogaus insulino dozė koreguojama pagal individualų poreikį.

Vaikų populiacija

Actrapid gali vartoti vaikai ir paaugliai.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Kitus insulino preparatus keičiant į Actrapid, gali prireikti koreguoti jo ir bazinio insulino dozę.

Keitimo laikotarpiu ir keletą savaičių po jo rekomenduojamas atidus gliukozės koncentracijos kraujyje stebėjimas (žr. 4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Actrapid yra greito poveikio insulinas ir gali būti vartojamas derinant su vidutinio ar ilgo poveikio insulino vaistiniais preparatais.

Actrapid leidžiamas po oda į pilvo sienelę, šlaunį, sėdmenų ar deltinio raumens sritį. Injekcija į pakeltą odos raukšlę sumažina nenumatytos injekcijos į raumenis riziką. Adatą po oda reikėtų palaikyti mažiausiai 6 sekundes, kad įsitikintumėte, jog suleidote visą dozę. Siekiant sumažinti lipodistrofijos riziką, injekcijos vietos turėtų būti keičiamos neišeinant už anatominės srities ribų. Injekcija į pilvo sienelę užtikrina geresnę absorbciją negu į kitas injekcijos vietas. Veikimo trukmė skiriasi priklausomai nuo dozės, injekcijos vietos, kraujo tekėjimo, temperatūros ir fizinio aktyvumo lygio.

Per 30 minučių po injekcijos reikia pavalgyti maisto arba užkandžių, turinčių angliavandenių.

Dėl nuosėdų susikaupimo pompos kateteriuose rizikos, Actrapid nereikėtų vartoti insulino pompose nepertraukiamoms poodinėms infuzijoms.

Vartojimas su insulino švirkštimo sistema

Actrapid Penfill skirtas naudoti su Novo Nordisk insulino švirkštimo sistemomis ir NovoFine arba NovoTwist adatomis.

Actrapid Penfill parduodamas su pakuotės lapeliu, kuriame yra išsami vartojimo instrukcija, ja reikia vadovautis.

Vartojimas į veną

Jeigu būtina, Actrapid galima leisti į veną. Tai turėtų atlikti sveikatos priežiūros specialistas.

Vartojimui į veną, Actrapid infuzinės sistemos, paruoštos propileno infuziniuose maišeliuose, kuriuose natrio chlorido 0,9 %, dekstrozės 5 % ir dekstrozės 10 % infuziniuose tirpaluose (kurių sudėtyje yra

40 mmol/l kalio chlorido) yra nuo 0,05 tarptautinio vieneto/ml iki 1,0 tarptautinio vieneto/ml žmogaus insulino, yra stabilios kambario temperatūroje iki 24 valandų. Tačiau, nors preparatas ir stabilus kurį laiką, bet tam tikrą insulino kiekį absorbuoja infuzinio maišelio medžiaga. Infuzijos metu reikia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar 6.1 skyriuje nurodytai bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš keliaudami pacientai turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes keičiantis laiko juostoms pacientas turi vartoti insulino ir valgyti kitu laiku nei paprastai.

Hiperglikemija

Nepakankama dozė ar gydymo nutraukimas, ypač sergant 1 tipo cukriniu diabetu, gali paskatinti hiperglikemijos ir diabetinės ketoacidozės atsiradimą. Paprastai pirmieji hiperglikemijos simptomai pasireiškia pamažu – per kelias valandas ar dienas. Tai gali būti troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, rausva sausa oda, sausa burna, apetito sumažėjimas, taip pat acetono kvapas iš burnos. Esant 1 tipo diabetui, negydoma hiperglikemija gali sukelti diabetinę ketoacidozę, kuri gali būti mirtina.

Hipoglikemija

Valgio praleidimas ar neplanuotas, sunkus fizinis krūvis gali sukelti hipoglikemiją.

Hipoglikemija gali atsirasti, jei insulino dozė yra per didelė, lyginant su insulino poreikiu. Prasidėjus hipoglikemijai arba įtariant hipoglikemiją Actrapid leisti negalima. Stabilizavus paciento gliukozės kiekį kraujyje reikėtų koreguoti dozę (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

Pacientams, kurių gliukozės kiekio kraujyje kontrolė pagerėjo (pvz., taikant intensyvesnę insulino terapiją), gali pasikeisti įspėjamųjų hipoglikemijos simptomų pobūdis, todėl juos reikia apie tai įspėti. Paprastai įspėjamieji simptomai gali dingti pacientams, ilgai sergantiems cukriniu diabetu.

Paprastai insulino poreikis padidėja dėl gretutinių ligų, ypač esant infekcijai arba karščiavimui. Sergant gretutinėmis inkstų, kepenų ar gretutinėmis ligomis, dėl kurių sutrinka antinksčių, hipofizės ar skydliaukės veikla, gali prireikti koreguoti insulino dozę.

Pacientui pakeitus insulino preparatus, ankstyvieji hipoglikemijos požymiai gali pakisti arba sušvelnėti lyginant su tais, kurie pasireikšdavo vartojant ankstesnį insulino preparatą.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Keičiant vieno tipo ar rūšies insuliną kitu, pacientą turi atidžiai prižiūrėti gydytojas. Pakeitus insulino stiprumą, prekinį ženklą (gamintoją), tipą, kilmę (gyvulinis insulinas, žmogaus insulinas ar insulinas analogas), ir (ar) gamybos būdą (rekombinantinės DNR ar gyvulinės kilmės), gali atsirasti poreikis keisti insulino dozę. Kito tipo insuliną pakeitus į Actrapid pacientams gali tekti padidinti dienos injekcijų skaičių arba pakeisti dozę, prie kurios buvo pratę vartodami ankstesnį insulino preparatą. Ar reikia koreguoti dozę, paaiškės po pirmos injekcijos arba per pirmas kelias vartojimo savaites ar mėnesius.

Injekcijos vietos reakcijos

Vartojant bet kokios rūšies ar tipo insuliną, gali atsirasti injekcijos vietos reakcijos, pasireiškiančios skausmu, paraudimu, dilgėline, uždegimu, kraujosruvomis, patinimu bei niežėjimu. Injekcijos vietą reikia nuolat keisti tame pačiame plote, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti. Paprastai reakcijos išnyksta per kelias dienas ar savaites. Retais atvejais reikia nutraukti Actrapid vartojimą dėl injekcijos vietos reakcijų.

Actrapid vartojimas kartu su pioglitazonu

Gauta pranešimų apie širdies nepakankamumo atvejus, kurie pasireiškė vartojant pioglitazoną kartu su insulinu. Dažniausiai tai buvo pacientai, kuriems nustatyti rizikos faktoriai atsirasti širdies funkcijos nepakankamumui. Reikia įvertinti šią riziką prieš skiriant pioglitazoną kartu su Actrapid. Jeigu šie vaistai vartojami kartu, reikia stebėti, ar pacientui nepasireiškia širdies nepakankamumo simptomų ir požymių, ar nedidėja svoris ir neatsiranda edema. Pastebėjus širdies funkcijos pablogėjimo simptomų, pioglitazono vartojimą reikia nutraukti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Žinoma, kad nemažai vaistų veikia gliukozės metabolizmą.

Šios medžiagos gali sumažinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji vaistai nuo diabeto, monoaminoksidazės inhibitoriai (MAOI), beta-blokatoriai, angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriai, salicilatai, anaboliniai steroidai ir sulfonamidai.

Šios medžiagos gali padidinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji kontraceptikai, tiazidai, gliukokortikoidai, skydliaukės hormonai, simpatomimetikai, augimo hormonas ir danazolas.

Beta-blokatoriai gali maskuoti hipoglikemijos simptomus.

Oktreotidas / lanreotidas gali ir padidinti, ir sumažinti insulino poreikį.

Alkoholis gali sustiprinti ir susilpninti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį insulino poveikį.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nėra jokių diabeto gydymo insulinu nėštumo metu apribojimų, nes insulinas nepraeina per placentą.

Ir hipoglikemija, ir hiperglikemija, kurios atsiranda dėl nepakankamos diabeto kontrolės, padidina išsigimimų ir embrionų mirties riziką. Nėščioms moterims ar planuojant nėštumą rekomenduojama intensyvesnė gliukozės kiekio kraujyje kontrolė. Insulino poreikis paprastai sumažėja pirmąjį nėštumo trimestrą ir vėliau padidėja antrąjį ir trečiąjį trimestrą. Po gimdymo insulino poreikis paprastai greitai tampa toks, koks buvo iki nėštumo.

Žindymas

Apribojimų dėl gydymo Actrapid žindymo laikotarpiu nėra. Krūtimi maitinančių motinų gydymas insulinu nekelia jokios rizikos vaikui. Tačiau Actrapid dozavimą gali tekti koreguoti.

Vaisingumas

Gyvūnų reprodukcijos tyrimai naudojant žmogaus insuliną neatskleidė jokio nepageidaujamo poveikio vaisingumui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientų sugebėjimas susikoncentruoti ir reaguoti gali sumažėti dėl hipoglikemijos. Tai gali būti rizikinga situacijose, kai šie sugebėjimai ypač svarbūs (pvz., vairuojant automobilį ar valdant mechanizmus).

Pacientui reikėtų patarti imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti hipoglikemijos vairuojant. Tai ypač svarbu tiems, kuriems perspėjamieji hipoglikemijos simptomai susilpnėję, jų visai nėra arba dažnai pasireiškia hipoglikemija. Esant šioms aplinkybėms reikėtų apsvarstyti galimybę vairuoti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija gydymo metu yra hipoglikemija. Hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje

kontrolės lygio, žr. “Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“ toliau.

Pradėjus gydymą insulinu gali pasireikšti refrakcijos sutrikimai, edema ir injekcijos vietos reakcijos (skausmas, paraudimas, dilgėlinė, uždegimas, kraujosruvos, patinimas ir niežėjimas injekcijos vietoje). Šios reakcijos paprastai praeina savaime. Greitas gliukozės kiekio kraujyje pagerinimas gali būti susijęs su ūmia skausminga neuropatija, kuri paprastai yra grįžtama. Insulino terapijos sustiprinimas, siekiant staigaus glikemijos kontrolės pagerinimo, gali būti susijęs su laikinu diabetinės retinopatijos blogėjimu, gerinant glikemijos kontrolę ilgą laiką gali sumažėti diabetinės retinopatijos progresavimo rizika.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos grindžiamos klinikiniais tyrimais ir suklasifikuotos pagal MedDRA dažnumą ir organų sistemų klasę. Dažnumo kategorijos suskirstytos taip: labai dažni (≥ 1/10); dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); reti (nuo ≥ 1/10 000 iki <

1/1 000); labai reti (< 1/10 000); nežinomi (pagal turimus duomenis nustatyti negalima).

Imuninės sistemos sutrikimai

 

Nedažni – dilgėlinė, išbėrimas

 

 

 

 

 

 

Labai reti – anafilaksinės reakcijos*

 

 

 

 

Metabolizmo ir mitybos

 

Labai dažni – hipoglikemija*

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

Nedažni – periferinė neuropatija (skausminga neuropatija)

 

 

 

 

Akių sutrikimai

 

Nedažni – refrakcijos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

Labai reti – diabetinė retinopatija

 

 

 

 

Odos ir poodinio audinio

Nedažni – lipodistrofija*

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

Bendrieji sutrikimai ir

 

Nedažni – reakcijos injekcijos vietoje

vartojimo vietos pažeidimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nedažni – edema

 

* žr. “Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Anafilaksinės reakcijos

Generalizuotos padidėjusio jautrumo reakcijos (įskaitant generalizuotą odos bėrimą, niežėjimą, prakaitavimą, virškinamojo trakto sutrikimą, angioneurozinę edemą, sunkumą kvėpuojant, širdies plakimą ir kraujo spaudimo mažėjimą) yra labai retos, bet gali būti pavojingos gyvybei.

Hipoglikemija

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija yra hipoglikemija. Taip gali atsitikti, jei insulino dozė yra per didelė, palyginti su insulino poreikiu. Sunki hipoglikemija gali sukelti sąmonės praradimą ir (ar) traukulius, taip pat laikiną ar nuolatinį smegenų pažeidimą ar net mirtį. Hipoglikemijos simptomai paprastai pasireiškia staiga. Tai gali būti šaltas prakaitas, šalta blyški oda, nuovargis, nervingumas ar drebulys, nerimas, neįprastas nuovargis ir silpnumas, sutrikusi orientacija, sunkumas susikaupti, mieguistumas, per didelis alkio jausmas, regėjimo pokyčiai, galvos skausmas, pykinimas ir širdies plakimas.

Klinikiniuose tyrimuose hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolės lygio.

Lipodistrofija

Lipodistrofija (įskaitant lipohipertfrofiją, lipoatrofiją) gali pasireikšti injekcijos vietoje. Injekcijos vietą tame pačiame injekcijos plote reikia nuolat keisti, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti.

Vaikų populiacija

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp vaikų populiacijos, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Kitos ypatingos populiacijos

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp pagyvenusių pacientų ir pacientų, sergančių inkstų ir kepenų nepakankamumu, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Nenustatyta jokių specifinių insulino perdozavimo simptomų, tačiau, jeigu dozė palyginti su paciento poreikiu yra per didelė, galimos šios hipoglikemijos stadijos:

Silpni hipoglikemijos epizodai gali būti gydomi skiriant geriamosios gliukozės ar cukraus produktų. Todėl diabetu sergantiems pacientas rekomenduojama su savimi visada turėti produktų, kurių sudėtyje yra cukraus.

Stiprūs hipoglikemijos epizodai, kai pacientas netenka sąmonės, gali būti gydomi gliukagono

(0,5–1 mg) injekcija į raumenis ar po oda, kurią suleidžia to išmokytas asmuo, arba gliukoze, kurios į veną turi suleisti sveikatos priežiūros specialistas. Į veną gliukozės turi būti leidžiama tada, kai gliukagonas per 10–15 minučių nepadeda.

Pacientui atgavus sąmonę, rekomenduojama duoti geriamųjų angliavandenių siekiant išvengti priepuolio pasikartojimo.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistai, vartojami diabetui gydyti. Injekciniai insulinai ir analogai, greito poveikio, insulinas (žmogaus). ATC kodas: A10AB01.

Veikimo mechanizmas ir farmakodinaminis poveikis

Gliukozės kiekį kraujyje mažinantis insulino poveikis pasireiškia todėl, kad insulinas, prisijungdamas prie receptorių raumenyse ir riebalų ląstelėse, gerina gliukozės įsisavinimą ir tuo pačiu metu slopina gliukozės išsiskyrimą iš kepenų.

Klinikinis tyrimas viename intensyvios terapijos skyriuje gydant hiperglikemiją (gliukozės kiekis kraujyje virš 10 mmol/l) 204 diabetu sergantiems ir 1344 diabetu nesergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta didelės apimties operacija, parodė, kad normoglikemija (4,4–6,1 mmol/l gliukozės kiekis kraujyje), pasiekta vartojant Actrapid intraveniniu būdu, sumažino mirtingumą 42 % (8 % palyginti su 4,6 %).

Actrapid yra greito poveikio insulinas.

Poveikis pasireiškia per ½ valandos po injekcijos, maksimalų efektą pasiekia per 1,5–3,5 valandas, o veikimo trukmė yra maždaug 7–8 valandos.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Insulino pusinės eliminacijos periodas kraujyje yra tik kelios minutės. Taigi insulino preparato veikimo laiką ir poveikį lemia tik jo absorbcija.

Šis procesas priklauso nuo keleto veiksnių (pvz., insulino dozavimo, injekcijos būdo ir vietos, poodinio audinio riebalų kiekio, diabeto tipo). Todėl vaistinių insulino preparatų farmakokinetika gali reikšmingai skirtis tam pačiam žmogui bei tarp individų.

Absorbcija

Maksimali koncentracija plazmoje pasiekiama per 1,5–2,5 valandos po injekcijos po oda.

Pasiskirstymas

Jokio aiškaus prisijungimo prie plazmos baltymų, išskyrus cirkuliuojančius antikūnus insulinui (jei jų yra), nebuvo pastebėta.

Biotransformacija

Pranešama, kad žmogaus insuliną skaldo insulino proteazė ar insuliną skaldantys fermentai ir galbūt proteino disulfido izomerazė. Nustatyta keletas žmogaus insulino molekulės skilimo (hidrolizės) vietų; po skilimo nė viena iš metabolitinių formų nėra aktyvi.

Eliminacija

Galutinį pusinės eliminacijos periodą nulemia absorbcijos iš poodinių audinių greitis. Todėl pusinės eliminacijos periodas (t½) greičiau yra absorbcijos, o ne insulino eliminacijos per se iš plazmos, matas (insulino pusinės eliminacijos periodas t½ kraujyje yra tik kelios minutės). Tyrimai parodė, kad t½ yra apie 2–5 valandos.

Vaikų populiacija

Farmakokinetinis Actrapid pobūdis buvo tirtas su nedideliu skaičiumi (n=18) diabetu sergančių vaikų (6–12 metų amžiaus) ir paauglių (13–17 metų amžiaus). Duomenys yra riboti, bet rodo, kad farmakokinetinis pobūdis vaikams ir paaugliams yra panašus kaip ir suaugusiesiems. Tačiau Cmax buvo skirtingas, priklausomai nuo amžiaus grupių, ir tai rodo individualios dozės parinkimo svarbą.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Cinko chloridas

Glicerolis

Metakrezolis

Natrio hidroksidas (pH sureguliavimui)

Vandenilio chlorido rūgštis (pH sureguliavimui)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Vaistiniai insulino preparatai turi būti maišomi tik su komponentais, kurie nedaro įtakos vaisto veikimui. Vaistiniai preparatai, pridėti į insulino tirpalą, gali būti insulino skilimo priežastis, pvz., jei tų preparatų sudėtyje yra tiolių ar sulfitų.

6.3 Tinkamumo laikas

Prieš atidarant: 30 mėnesių.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą: preparatas gali būti laikomas ilgiausiai 6 savaites. Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Prieš atidarant: laikyti šaldytuve (2 °C–8 °C temperatūroje). Negalima užšaldyti.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą: laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Negalima

šaldyti arba užšaldyti.

Užtaisą laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Užtaisas (1 tipo stiklo) su stūmokliu (bromobutilo) ir guminiu dangteliu (bromobutilo / poliizopreno). Užtaise yra 3 ml tirpalo.

Pakuotės dydžiai yra 1, 5 ir 10 užtaisų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Adatų ir Actrapid Penfill negalima duoti jokiam kitam asmeniui. Užtaiso iš naujo užpildyti negalima.

Nevartokite šio vaistinio preparato, jeigu pastebėjote, kad tirpalas nėra skaidrus, bespalvis ir vandeninis.

Negalima vartoti Actrapid, kuris buvo užšaldytas.

Pacientui reikia patarti pašalinti adatą po kiekvienos injekcijos.

Ypatingais atvejais (hospitalizacija ar sugedus švirkštikliui) esami Actrapid vartotojai gali ištraukti Actrapid su V100 švirkštu iš užtaiso.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Novo Nordisk A/S

Novo Allé

DK-2880 Bagsværd

Danija

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

EU/1/02/230/005

EU/1/02/230/006

EU/1/02/230/007

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2002 m. spalio 7 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta: 2007 m. rugsėjo 18 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų vertinimo agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Actrapid InnoLet 100 tarptautinių vienetų/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje.

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 užpildytame švirkštiklyje esantys 3 ml atitinka 300 tarptautinių vienetų. 1 ml tirpalo yra 100 tarptautinių vienetų žmogaus insulino* (atitinka 3,5 mg).

*Žmogaus insulinas, pagamintas Saccharomyces cerevisiae rekombinantinės DNR technologijos būdu.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Actrapid dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. Actrapid iš esmės yra „be natrio“.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas

Tirpalas yra skaidrus, bespalvis, vandeninis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Actrapid skirtas cukrinio diabeto gydymui.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Žmogaus insulino stiprumas, išreikštas tarptautiniais vienetais.

Actrapid dozės individualios ir nustatomos, atsižvelgiant į paciento būklę. Jis gali būti vartojamas vienas arba kartu su vidutinio ar ilgo poveikio insulinu prieš valgį ar užkandį.

Individualus insulino poreikis paprastai yra 0,3–1,0 tarptautinis vienetas/kg/per parą.

Dozės koregavimas gali būti būtinas, jeigu pacientas užsiima intensyvesne fizine veikla, pakeičia mitybą ar gretutinės ligos metu.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai (≥ 65 metų)

Actrapid gali vartoti senyvi pacientai.

Senyvų žmonių gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o insulino dozė koreguojama pagal individualius poreikius.

Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų ir kepenų veikla

Dėl inkstų ar kepenų sutrikimo insulino poreikis pacientui gali sumažėti.

Pacientams, kurių sutrikusi inkstų ir kepenų veikla, gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o žmogaus insulino dozė koreguojama pagal individualų poreikį.

Vaikų populiacija

Actrapid gali vartoti vaikai ir paaugliai.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Kitus insulino preparatus keičiant į Actrapid, gali prireikti koreguoti jo ir bazinio insulino dozę.

Atidus gliukozės kraujyje stebėjimas rekomenduojamas keičiant preparatą ir keletą savaičių po keitimo (žr. 4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Actrapid yra greito poveikio insulinas ir gali būti vartojamas derinant su vidutinio ar ilgo poveikio insulino vaistiniais preparatais.

Actrapid leidžiamas po oda į pilvo sienelę, šlaunį, sėdmenų ar deltinio raumens sritį. Injekcija į pakeltą odos raukšlę sumažina nenumatytos injekcijos į raumenis riziką. Adatą po oda reikėtų palaikyti mažiausiai 6 sekundes, kad įsitikintumėte, jog suleidote visą dozę. Siekiant sumažinti lipodistrofijos riziką, injekcijos vietos turėtų būti keičiamos neišeinant už anatominės srities ribų. Injekcija į pilvo sienelę užtikrina geresnę absorbciją negu į kitas injekcijos vietas. Veikimo trukmė skiriasi priklausomai nuo dozės, injekcijos vietos, kraujo tekėjimo, temperatūros ir fizinio aktyvumo lygio.

Per 30 minučių po injekcijos reikia pavalgyti maisto arba užkandžių, turinčių angliavandenių.

Dėl nuosėdų susikaupimo pompos kateteriuose rizikos, Actrapid nereikėtų vartoti insulino pompose nepertraukiamoms poodinėms infuzijoms.

Vartojimas naudojant InnoLet

Actrapid InnoLet yra užpildytas švirkštiklis, skirtas naudoti su vienkartinėmis NovoFine arba

NovoTwist adatomis iki 8 mm ilgio. Su InnoLet galima suleisti 1–50 vienetų dozes, didinant dozę po 1 vienetą.

Actrapid InnoLet parduodamas su pakuotės lapeliu, kuriame yra išsami vartojimo instrukcija, ja reikia vadovautis.

Vartojimas į veną

Jeigu būtina, Actrapid galima leisti į veną. Tai turėtų atlikti sveikatos priežiūros specialistas.

Vartojimui į veną, Actrapid infuzinės sistemos, paruoštos propileno infuziniuose maišeliuose, kuriuose natrio chlorido 0,9 %, dekstrozės 5 % ir dekstrozės 10 % infuziniuose tirpaluose (kurių sudėtyje yra

40 mmol/l kalio chlorido) yra nuo 0,05 tarptautinio vieneto/ml iki 1,0 tarptautinio vieneto/ml žmogaus insulino, yra stabilios kambario temperatūroje iki 24 valandų. Tačiau, nors preparatas ir stabilus kurį laiką, bet tam tikrą insulino kiekį absorbuoja infuzinio maišelio medžiaga. Infuzijos metu reikia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar 6.1 skyriuje nurodytai bet kuriai pagalbinei medžiaga.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš keliaudami pacientai turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes keičiantis laiko juostoms pacientas turi vartoti insulino ir valgyti kitu laiku nei paprastai.

Hiperglikemija

Nepakankama dozė ar gydymo nutraukimas, ypač sergant 1 tipo cukriniu diabetu, gali paskatinti hiperglikemijos ir diabetinės ketoacidozės atsiradimą. Paprastai pirmieji hiperglikemijos simptomai pasireiškia pamažu – per kelias valandas ar dienas. Tai gali būti troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, rausva sausa oda, sausa burna, apetito sumažėjimas, taip pat acetono kvapas iš burnos. Esant 1 tipo diabetui, negydoma hiperglikemija gali sukelti diabetinę ketoacidozę, kuri gali būti mirtina.

Hipoglikemija

Valgio praleidimas ar neplanuotas, sunkus fizinis krūvis gali sukelti hipoglikemiją.

Hipoglikemija gali atsirasti, jei insulino dozė yra per didelė, lyginant su insulino poreikiu. Prasidėjus hipoglikemijai arba įtariant hipoglikemiją Actrapid leisti negalima. Stabilizavus paciento gliukozės kiekį kraujyje reikėtų koreguoti dozę (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

Pacientams, kurių gliukozės kiekio kraujyje kontrolė pagerėjo (pvz., taikant intensyvesnę insulino terapiją), gali pasikeisti įspėjamųjų hipoglikemijos simptomų pobūdis, todėl juos reikia apie tai įspėti. Paprastai įspėjamieji simptomai gali dingti pacientams, ilgai sergantiems cukriniu diabetu.

Paprastai insulino poreikis padidėja dėl gretutinių ligų, ypač esant infekcijai arba karščiavimui. Sergant gretutinėmis inkstų, kepenų ar gretutinėmis ligomis, dėl kurių sutrinka antinksčių, hipofizės ar skydliaukės veikla, gali prireikti koreguoti insulino dozę.

Pacientui pakeitus insulino preparatus, ankstyvieji hipoglikemijos požymiai gali pakisti arba sušvelnėti lyginant su tais, kurie pasireikšdavo vartojant ankstesnį insulino preparatą.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Keičiant vieno tipo ar rūšies insuliną kitu, pacientą turi atidžiai prižiūrėti gydytojas. Pakeitus insulino stiprumą, prekinį ženklą (gamintoją), tipą, kilmę (gyvulinis insulinas, žmogaus insulinas ar insulinas analogas), ir (ar) gamybos būdą (rekombinantinės DNR ar gyvulinės kilmės), gali atsirasti poreikis keisti insulino dozę. Kito tipo insuliną pakeitus į Actrapid pacientams gali tekti padidinti dienos injekcijų skaičių arba pakeisti dozę, prie kurios buvo pratę vartodami ankstesnį insulino preparatą. Ar reikia koreguoti dozę, paaiškės po pirmos injekcijos arba per pirmas kelias vartojimo savaites ar mėnesius.

Injekcijos vietos reakcijos

Vartojant bet kokios rūšies ar tipo insuliną, gali atsirasti injekcijos vietos reakcijos, pasireiškiančios skausmu, paraudimu, dilgėline, uždegimu, kraujosruvomis, patinimu bei niežėjimu. Injekcijos vietą reikia nuolat keisti tame pačiame plote, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti. Paprastai reakcijos išnyksta per kelias dienas ar savaites. Retais atvejais reikia nutraukti Actrapid vartojimą dėl injekcijos vietos reakcijų.

Actrapid vartojimas kartu su pioglitazonu

Gauta pranešimų apie širdies nepakankamumo atvejus, kurie pasireiškė vartojant pioglitazoną kartu su insulinu. Dažniausiai tai buvo pacientai, kuriems nustatyti rizikos faktoriai atsirasti širdies funkcijos nepakankamumui. Reikia įvertinti šią riziką prieš skiriant pioglitazoną kartu su Actrapid. Jeigu šie vaistai vartojami kartu, reikia stebėti, ar pacientui nepasireiškia širdies nepakankamumo simptomų ir požymių, ar nedidėja svoris ir neatsiranda edema. Pastebėjus širdies funkcijos pablogėjimo simptomų, pioglitazono vartojimą reikia nutraukti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Žinoma, kad nemažai vaistų veikia gliukozės metabolizmą.

Šios medžiagos gali sumažinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji vaistai nuo diabeto, monoaminoksidazės inhibitoriai (MAOI), beta-blokatoriai, angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriai, salicilatai, anaboliniai steroidai ir sulfonamidai.

Šios medžiagos gali padidinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji kontraceptikai, tiazidai, gliukokortikoidai, skydliaukės hormonai, simpatomimetikai, augimo hormonas ir danazolas.

Beta-blokatoriai gali maskuoti hipoglikemijos simptomus.

Oktreotidas / lanreotidas gali ir padidinti, ir sumažinti insulino poreikį.

Alkoholis gali sustiprinti ir susilpninti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį insulino poveikį.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nėra jokių diabeto gydymo insulinu nėštumo metu apribojimų, nes insulinas nepraeina per placentą.

Ir hipoglikemija, ir hiperglikemija, kurios atsiranda dėl nepakankamos diabeto kontrolės, padidina išsigimimų ir embrionų mirties riziką. Nėščioms moterims ar planuojant nėštumą rekomenduojama intensyvesnė gliukozės kiekio kraujyje kontrolė. Insulino poreikis paprastai sumažėja pirmąjį nėštumo trimestrą ir vėliau padidėja antrąjį ir trečiąjį trimestrą. Po gimdymo insulino poreikis paprastai greitai tampa toks, koks buvo iki nėštumo.

Žindymas

Apribojimų dėl gydymo Actrapid žindymo laikotarpiu nėra. Krūtimi maitinančių motinų gydymas insulinu nekelia jokios rizikos vaikui. Tačiau Actrapid dozavimą gali tekti koreguoti.

Vaisingumas

Gyvūnų reprodukcijos tyrimai naudojant žmogaus insuliną neatskleidė jokio nepageidaujamo poveikio vaisingumui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientų sugebėjimas susikoncentruoti ir reaguoti gali sumažėti dėl hipoglikemijos. Tai gali būti rizikinga situacijose, kai šie sugebėjimai ypač svarbūs (pvz., vairuojant automobilį ar valdant mechanizmus).

Pacientui reikėtų patarti imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti hipoglikemijos vairuojant. Tai ypač svarbu tiems, kuriems perspėjamieji hipoglikemijos simptomai susilpnėję, jų visai nėra arba dažnai pasireiškia hipoglikemija. Esant šioms aplinkybėms reikėtų apsvarstyti galimybę vairuoti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija gydymo metu yra hipoglikemija. Hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje

kontrolės lygio, žr. „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“ toliau.

Pradėjus gydymą insulinu gali pasireikšti refrakcijos sutrikimai, edema ir injekcijos vietos reakcijos (skausmas, paraudimas, dilgėlinė, uždegimas, kraujosruvos, patinimas ir niežėjimas injekcijos vietoje). Šios reakcijos paprastai praeina savaime. Greitas gliukozės kiekio kraujyje pagerinimas gali būti susijęs su ūmia skausminga neuropatija, kuri paprastai yra grįžtama. Insulino terapijos sustiprinimas, siekiant staigaus glikemijos kontrolės pagerinimo, gali būti susijęs su laikinu diabetinės retinopatijos blogėjimu, gerinant glikemijos kontrolę ilgą laiką gali sumažėti diabetinės retinopatijos progresavimo rizika.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos grindžiamos klinikiniais tyrimais ir suklasifikuotos pagal

MedDRA dažnumą ir organų sistemų klasę. Dažnumo kategorijos suskirstytos taip: labai dažni (≥ 1/10); dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100); reti (nuo ≥ 1/10000 iki <

1/1000); labai reti (< 1/10000); nežinomi (pagal turimus duomenis nustatyti negalima).

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni – dilgėlinė, išbėrimas

 

 

 

Labai reti – anafilaksinės reakcijos*

 

 

Metabolizmo ir mitybos

Labai dažni – hipoglikemija*

sutrikimai

 

 

 

Nervų sistemos sutrikimai

Nedažni – periferinė neuropatija (skausminga neuropatija)

 

 

Akių sutrikimai

Nedažni – refrakcijos sutrikimai

 

 

 

Labai reti – diabetinė retinopatija

 

 

Odos ir poodinio audinio

Nedažni – lipodistrofija*

sutrikimai

 

 

 

Bendrieji sutrikimai ir

Nedažni – reakcijos injekcijos vietoje

vartojimo vietos pažeidimai

 

 

 

 

Nedažni – edema

* žr. „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Anafilaksinės reakcijos

Generalizuotos padidėjusio jautrumo reakcijos (įskaitant generalizuotą odos bėrimą, niežėjimą, prakaitavimą, virškinamojo trakto sutrikimą, angioneurozinę edemą, sunkumą kvėpuojant, širdies plakimą ir kraujo spaudimo mažėjimą) yra labai retos, bet gali būti pavojingos gyvybei.

Hipoglikemija

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija yra hipoglikemija. Taip gali atsitikti, jei insulino dozė yra per didelė, palyginti su insulino poreikiu. Sunki hipoglikemija gali sukelti sąmonės praradimą ir (ar) traukulius, taip pat laikiną ar nuolatinį smegenų pažeidimą ar net mirtį. Hipoglikemijos simptomai paprastai pasireiškia staiga. Tai gali būti šaltas prakaitas, šalta blyški oda, nuovargis, nervingumas ar drebulys, nerimas, neįprastas nuovargis ir silpnumas, sutrikusi orientacija, sunkumas susikaupti, mieguistumas, per didelis alkio jausmas, regėjimo pokyčiai, galvos skausmas, pykinimas ir širdies plakimas.

Klinikiniuose tyrimuose hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolės lygio.

Lipodistrofija

Lipodistrofija (įskaitant lipohipertfrofiją, lipoatrofiją) gali pasireikšti injekcijos vietoje. Injekcijos vietą tame pačiame injekcijos plote reikia nuolat keisti, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti.

Vaikų populiacija

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp vaikų populiacijos, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Kitos ypatingos populiacijos

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp pagyvenusių pacientų ir pacientų, sergančių inkstų ir kepenų nepakankamumu, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Nenustatyta jokių specifinių insulino perdozavimo simptomų, tačiau, jeigu dozė palyginti su paciento poreikiu yra per didelė, galimos šios hipoglikemijos stadijos:

Silpni hipoglikemijos epizodai gali būti gydomi skiriant geriamosios gliukozės ar cukraus produktų. Todėl diabetu sergantiems pacientas rekomenduojama su savimi visada turėti produktų, kurių sudėtyje yra cukraus.

Stiprūs hipoglikemijos epizodai, kai pacientas netenka sąmonės, gali būti gydomi gliukagono

(0,5–1 mg) injekcija į raumenis ar po oda, kurią suleidžia to išmokytas asmuo, arba gliukoze, kurios į veną turi suleisti sveikatos priežiūros specialistas. Į veną gliukozės turi būti leidžiama tada, kai gliukagonas per 10–15 minučių nepadeda.

Pacientui atgavus sąmonę, rekomenduojama duoti geriamųjų angliavandenių siekiant išvengti priepuolio pasikartojimo.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistai, vartojami diabetui gydyti. Injekciniai insulinai ir analogai, greito poveikio, insulinas (žmogaus). ATC kodas: A10AB01.

Veikimo mechanizmas ir farmakodinaminis poveikis

Gliukozės kiekį kraujyje mažinantis insulino poveikis pasireiškia todėl, kad insulinas, prisijungdamas prie receptorių raumenyse ir riebalų ląstelėse, gerina gliukozės įsisavinimą ir tuo pačiu metu slopina gliukozės išsiskyrimą iš kepenų.

Klinikinis tyrimas viename intensyvios terapijos skyriuje gydant hiperglikemiją (gliukozės kiekis kraujyje virš 10 mmol/l) 204 diabetu sergantiems ir 1344 diabetu nesergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta didelės apimties operacija, parodė, kad normoglikemija (4,4–6,1 mmol/l gliukozės kiekis kraujyje), pasiekta vartojant Actrapid intraveniniu būdu, sumažino mirtingumą 42 % (8 % palyginti su 4,6 %).

Actrapid yra greito poveikio insulinas.

Poveikis pasireiškia per ½ valandos po injekcijos, maksimalų efektą pasiekia per 1,5–3,5 valandas, o veikimo trukmė yra maždaug 7–8 valandos.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Insulino pusinės eliminacijos periodas kraujyje yra tik kelios minutės. Taigi insulino preparato veikimo laiką ir poveikį lemia tik jo absorbcija.

Šis procesas priklauso nuo keleto veiksnių (pvz., insulino dozavimo, injekcijos būdo ir vietos, poodinio audinio riebalų kiekio, diabeto tipo). Todėl vaistinių insulino preparatų farmakokinetika gali reikšmingai skirtis tam pačiam žmogui bei tarp individų.

Absorbcija

Maksimali koncentracija plazmoje pasiekiama per 1,5–2,5 valandos po injekcijos po oda.

Pasiskirstymas

Jokio aiškaus prisijungimo prie plazmos baltymų, išskyrus cirkuliuojančius antikūnus insulinui (jei jų yra), nebuvo pastebėta.

Biotransformacija

Pranešama, kad žmogaus insuliną skaldo insulino proteazė ar insuliną skaldantys fermentai ir galbūt proteino disulfido izomerazė. Nustatyta keletas žmogaus insulino molekulės skilimo (hidrolizės) vietų; po skilimo nė viena iš metabolitinių formų nėra aktyvi.

Eliminacija

Galutinį pusinės eliminacijos periodą nulemia absorbcijos iš poodinių audinių greitis. Todėl pusinės eliminacijos periodas (t½) greičiau yra absorbcijos, o ne insulino eliminacijos per se iš plazmos, matas (insulino pusinės eliminacijos periodas t½ kraujyje yra tik kelios minutės). Tyrimai parodė, kad t½ yra apie 2–5 valandos.

Vaikų populiacija

Farmakokinetinis Actrapid pobūdis buvo tirtas su nedideliu skaičiumi (n=18) diabetu sergančių vaikų (6–12 metų amžiaus) ir paauglių (13–17 metų amžiaus). Duomenys yra riboti, bet rodo, kad farmakokinetinis pobūdis vaikams ir paaugliams yra panašus kaip ir suaugusiesiems. Tačiau Cmax buvo skirtingas, priklausomai nuo amžiaus grupių, ir tai rodo individualios dozės parinkimo svarbą.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Cinko chloridas

Glicerolis

Metakrezolis

Natrio hidroksidas (pH sureguliavimui)

Vandenilio chlorido rūgštis (pH sureguliavimui)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Vaistiniai insulino preparatai turi būti maišomi tik su komponentais, kurie nedaro įtakos vaisto veikimui. Vaistiniai preparatai, pridėti į insulino tirpalą, gali būti insulino skilimo priežastis, pvz., jei tų preparatų sudėtyje yra tiolių ar sulfitų.

6.3 Tinkamumo laikas

Prieš atidarant: 30 mėnesių.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą, preparatas gali būti laikomas ilgiausiai 6 savaites. Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Prieš atidarant: laikyti šaldytuve (2 °C –8 °C temperatūroje). Negalima užšaldyti.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą: laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Negalima šaldyti arba užšaldyti.

InnoLet švirkštiklio dangtelį laikyti uždėtą, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Užtaisas (1 tipo stiklo) su stūmokliu (bromobutilo) ir guminiu dangteliu (bromobutilo / poliizopreno) daug dozių turinčiame užpildytame švirkštiklyje, pagamintame iš polipropileno. Užpildytame

švirkštiklyje yra 3 ml tirpalo.

Pakuojamas po 1, 5 ir 10 užpildytų švirkštiklių. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Adatų ir Actrapid InnoLet negalima duoti jokiam kitam asmeniui. Užtaiso iš naujo užpildyti negalima.

Nevartokite šio vaistinio preparato, jeigu pastebėjote, kad tirpalas nėra skaidrus, bespalvis ir vandeninis.

Negalima vartoti Actrapid, kuris buvo užšaldytas.

Pacientui reikia patarti pašalinti adatą po kiekvienos injekcijos.

Ypatingais atvejais (hospitalizacija ar sugedus švirkštikliui) esami Actrapid vartotojai gali ištraukti Actrapid su V100 švirkštu iš InnoLet.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Novo Nordisk A/S

Novo Allé

DK-2880 Bagsværd

Danija

8.RINKODAROS TEIS4S NUMERIAI

EU/1/02/230/010

EU/1/02/230/011

EU/1/02/230/012

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2002 m. spalio 7 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta: 2007 m. rugsėjo 18 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų vertinimo agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Actrapid FlexPen 100 tarptautinių vienetų/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje.

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 užpildytame švirkštiklyje esantys 3 ml atitinka 300 tarptautinių vienetų. 1 ml tirpalo yra

100 tarptautinių vienetų žmogaus insulino* (atitinka 3,5 mg).

*Žmogaus insulinas, pagamintas Saccharomyces cerevisiae rekombinantinės DNR technologijos būdu.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Actrapid dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. Actrapid iš esmės yra „be natrio“.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas

Tirpalas yra skaidrus, bespalvis, vandeninis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Actrapid skirtas cukrinio diabeto gydymui.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Žmogaus insulino stiprumas išreikštas tarptautiniais vienetais.

Actrapid dozės individualios ir nustatomos, atsižvelgiant į paciento būklę. Jis gali būti vartojamas vienas arba kartu su vidutinio ar ilgo poveikio insulinu prieš valgį ar užkandį.

Individualus insulino poreikis paprastai yra 0,3–1,0 tarptautinis vienetas/kg/per parą.

Dozės koregavimas gali būti būtinas, jeigu pacientas užsiima intensyvesne fizine veikla, pakeičia mitybą ar gretutinės ligos metu.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai (≥ 65 metų)

Actrapid gali vartoti senyvi pacientai.

Senyvų žmonių gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o insulino dozė koreguojama pagal individualius poreikius.

Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų ir kepenų veikla

Dėl inkstų ar kepenų sutrikimo insulino poreikis pacientui gali sumažėti.

Pacientams, kurių sutrikusi inkstų ir kepenų veikla, gliukozės kraujyje stebėjimas turi būti intensyvesnis, o žmogaus insulino dozė koreguojama pagal individualų poreikį.

Vaikų populiacija

Actrapid gali vartoti vaikai ir paaugliai.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Kitus insulino preparatus keičiant į Actrapid, gali prireikti koreguoti jo ir bazinio insulino dozę.

Keitimo laikotarpiu ir keletą savaičių po jo rekomenduojamas atidus gliukozės koncentracijos kraujyje stebėjimas (žr. 4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Actrapid yra greito poveikio insulinas ir gali būti vartojamas derinant su vidutinio ar ilgo poveikio insulino vaistiniais preparatais.

Actrapid leidžiamas po oda į pilvo sienelę, šlaunį, sėdmenų ar deltinio raumens sritį. Injekcija į pakeltą odos raukšlę sumažina nenumatytos injekcijos į raumenis riziką. Adatą po oda reikėtų palaikyti mažiausiai 6 sekundes, kad įsitikintumėte, jog suleidote visą dozę. Siekiant sumažinti lipodistrofijos riziką, injekcijos vietos turėtų būti keičiamos neišeinant už anatominės srities ribų. Injekcija į pilvo sienelę užtikrina geresnę absorbciją negu į kitas injekcijos vietas. Veikimo trukmė skiriasi priklausomai nuo dozės, injekcijos vietos, kraujo tekėjimo, temperatūros ir fizinio aktyvumo lygio.

Per 30 minučių po injekcijos reikia pavalgyti maisto arba užkandžių, turinčių angliavandenių.

Dėl nuosėdų susikaupimo pompos kateteriuose rizikos, Actrapid nereikėtų vartoti insulino pompose nepertraukiamoms poodinėms infuzijoms.

Vartojimas su FlexPen

Actrapid FlexPen yra užpildytas švirkštiklis, skirtas naudoti su vienkartinėmis NovoFine ar

NovoTwist adatomis iki 8 mm ilgio. Su FlexPen galima suleisti 1–60 vienetų dozes, didinant dozę po 1 vienetą.

Actrapid FlexPen parduodamas su pakuotės lapeliu, kuriame yra išsami vartojimo instrukcija, – ja reikia vadovautis.

Vartojimas į veną

Jeigu būtina, Actrapid galima leisti į veną. Tai turėtų atlikti sveikatos priežiūros specialistas.

Vartojimui į veną, Actrapid infuzinės sistemos, paruoštos propileno infuziniuose maišeliuose, kuriuose natrio chlorido 0,9 %, dekstrozės 5 % ir dekstrozės 10 % infuziniuose tirpaluose (kurių sudėtyje yra

40 mmol/l kalio chlorido) yra nuo 0,05 tarptautinio vieneto/ml iki 1,0 tarptautinio vieneto/ml žmogaus insulino, yra stabilios kambario temperatūroje iki 24 valandų. Tačiau, nors preparatas ir stabilus kurį laiką, bet tam tikrą insulino kiekį absorbuoja infuzinio maišelio medžiaga. Infuzijos metu reikia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar 6.1 skyriuje nurodytai bet kuriai pagalbinei medžiaga.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš keliaudami pacientai turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes keičiantis laiko juostoms pacientas turi vartoti insulino ir valgyti kitu laiku nei paprastai.

Hiperglikemija

Nepakankama dozė ar gydymo nutraukimas, ypač sergant 1 tipo cukriniu diabetu, gali paskatinti hiperglikemijos ir diabetinės ketoacidozės atsiradimą. Paprastai pirmieji hiperglikemijos simptomai pasireiškia pamažu – per kelias valandas ar dienas. Tai gali būti troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, rausva sausa oda, sausa burna, apetito sumažėjimas, taip pat acetono kvapas iš burnos. Esant 1 tipo diabetui, negydoma hiperglikemija gali sukelti diabetinę ketoacidozę, kuri gali būti mirtina.

Hipoglikemija

Valgio praleidimas ar neplanuotas, sunkus fizinis krūvis gali sukelti hipoglikemiją.

Hipoglikemija gali atsirasti, jei insulino dozė yra per didelė, lyginant su insulino poreikiu. Prasidėjus hipoglikemijai arba įtariant hipoglikemiją Actrapid leisti negalima. Stabilizavus paciento gliukozės kiekį kraujyje reikėtų koreguoti dozę (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

Pacientams, kurių gliukozės kiekio kraujyje kontrolė pagerėjo (pvz., taikant intensyvesnę insulino terapiją), gali pasikeisti įspėjamųjų hipoglikemijos simptomų pobūdis, todėl juos reikia apie tai įspėti. Paprastai įspėjamieji simptomai gali dingti pacientams, ilgai sergantiems cukriniu diabetu.

Paprastai insulino poreikis padidėja dėl gretutinių ligų, ypač esant infekcijai arba karščiavimui. Sergant gretutinėmis inkstų, kepenų ar gretutinėmis ligomis, dėl kurių sutrinka antinksčių, hipofizės ar skydliaukės veikla, gali prireikti koreguoti insulino dozę.

Pacientui pakeitus insulino preparatus, ankstyvieji hipoglikemijos požymiai gali pakisti arba sušvelnėti lyginant su tais, kurie pasireikšdavo vartojant ankstesnį insulino preparatą.

Perėjimas nuo kitų insulino preparatų

Keičiant vieno tipo ar rūšies insuliną kitu, pacientą turi atidžiai prižiūrėti gydytojas. Pakeitus insulino stiprumą, prekinį ženklą (gamintoją), tipą, kilmę (gyvulinis insulinas, žmogaus insulinas ar insulinas analogas), ir (ar) gamybos būdą (rekombinantinės DNR ar gyvulinės kilmės), gali atsirasti poreikis keisti insulino dozę. Kito tipo insuliną pakeitus į Actrapid pacientams gali tekti padidinti dienos injekcijų skaičių arba pakeisti dozę, prie kurios buvo pratę vartodami ankstesnį insulino preparatą. Ar reikia koreguoti dozę, paaiškės po pirmos injekcijos arba per pirmas kelias vartojimo savaites ar mėnesius.

Injekcijos vietos reakcijos

Vartojant bet kokios rūšies ar tipo insuliną, gali atsirasti injekcijos vietos reakcijos, pasireiškiančios skausmu, paraudimu, dilgėline, uždegimu, kraujosruvomis, patinimu bei niežėjimu. Injekcijos vietą reikia nuolat keisti tame pačiame plote, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti. Paprastai reakcijos išnyksta per kelias dienas ar savaites. Retais atvejais reikia nutraukti Actrapid vartojimą dėl injekcijos vietos reakcijų.

Actrapid vartojimas kartu su pioglitazonu

Gauta pranešimų apie širdies nepakankamumo atvejus, kurie pasireiškė vartojant pioglitazoną kartu su insulinu. Dažniausiai tai buvo pacientai, kuriems nustatyti rizikos faktoriai atsirasti širdies funkcijos nepakankamumui. Reikia įvertinti šią riziką prieš skiriant pioglitazoną kartu su Actrapid. Jeigu šie vaistai vartojami kartu, reikia stebėti, ar pacientui nepasireiškia širdies nepakankamumo simptomų ir požymių, ar nedidėja svoris ir neatsiranda edema. Pastebėjus širdies funkcijos pablogėjimo simptomų, pioglitazono vartojimą reikia nutraukti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Žinoma, kad nemažai vaistų veikia gliukozės metabolizmą.

Šios medžiagos gali sumažinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji vaistai nuo diabeto, monoaminoksidazės inhibitoriai (MAOI), beta-blokatoriai, angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriai, salicilatai, anaboliniai steroidai ir sulfonamidai.

Šios medžiagos gali padidinti paciento insulino poreikį:

Geriamieji kontraceptikai, tiazidai, gliukokortikoidai, skydliaukės hormonai, simpatomimetikai, augimo hormonas ir danazolas.

Beta-blokatoriai gali maskuoti hipoglikemijos simptomus.

Oktreotidas / lanreotidas gali ir padidinti, ir sumažinti insulino poreikį.

Alkoholis gali sustiprinti ir susilpninti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį insulino poveikį.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nėra jokių diabeto gydymo insulinu nėštumo metu apribojimų, nes insulinas nepraeina per placentą.

Ir hipoglikemija, ir hiperglikemija, kurios atsiranda dėl nepakankamos diabeto kontrolės, padidina išsigimimų ir embrionų mirties riziką. Nėščioms moterims ar planuojant nėštumą rekomenduojama intensyvesnė gliukozės kiekio kraujyje kontrolė.

Insulino poreikis paprastai sumažėja pirmąjį nėštumo trimestrą ir vėliau padidėja antrąjį ir trečiąjį trimestrą. Po gimdymo insulino poreikis paprastai greitai tampa toks, koks buvo iki nėštumo.

Žindymas

Apribojimų dėl gydymo Actrapid žindymo laikotarpiu nėra. Krūtimi maitinančių motinų gydymas insulinu nekelia jokios rizikos vaikui. Tačiau Actrapid dozavimą gali tekti koreguoti.

Vaisingumas

Gyvūnų reprodukcijos tyrimai naudojant žmogaus insuliną neatskleidė jokio nepageidaujamo poveikio vaisingumui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientų sugebėjimas susikoncentruoti ir reaguoti gali sumažėti dėl hipoglikemijos. Tai gali būti rizikinga situacijose, kai šie sugebėjimai ypač svarbūs (pvz., vairuojant automobilį ar valdant mechanizmus).

Pacientui reikėtų patarti imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti hipoglikemijos vairuojant. Tai ypač svarbu tiems, kuriems perspėjamieji hipoglikemijos simptomai susilpnėję, jų visai nėra arba dažnai pasireiškia hipoglikemija. Esant šioms aplinkybėms reikėtų apsvarstyti galimybę vairuoti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija gydymo metu yra hipoglikemija. Hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolės lygio, žr. „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“ toliau.

Pradėjus gydymą insulinu gali pasireikšti refrakcijos sutrikimai, edema ir injekcijos vietos reakcijos (skausmas, paraudimas, dilgėlinė, uždegimas, kraujosruvos, patinimas ir niežėjimas injekcijos vietoje). Šios reakcijos paprastai praeina savaime. Greitas gliukozės kiekio kraujyje pagerinimas gali būti susijęs su ūmia skausminga neuropatija, kuri paprastai yra grįžtama. Insulino terapijos sustiprinimas, siekiant staigaus glikemijos kontrolės pagerinimo, gali būti susijęs su laikinu diabetinės retinopatijos blogėjimu, gerinant glikemijos kontrolę ilgą laiką gali sumažėti diabetinės retinopatijos progresavimo rizika.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos grindžiamos klinikiniais tyrimais ir suklasifikuotos pagal

MedDRA dažnumą ir organų sistemų klasę. Dažnumo kategorijos suskirstytos taip: labai dažni (≥ 1/10); dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100); reti (nuo ≥ 1/10000 iki <

1/1000); labai reti (< 1/10000); nežinomi (pagal turimus duomenis nustatyti negalima).

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni – dilgėlinė, išbėrimas

 

 

 

Labai reti – anafilaksinės reakcijos*

 

 

Metabolizmo ir mitybos

Labai dažni – hipoglikemija*

sutrikimai

 

 

 

Nervų sistemos sutrikimai

Nedažni – periferinė neuropatija (skausminga neuropatija)

 

 

Akių sutrikimai

Nedažni – refrakcijos sutrikimai

 

 

 

Labai reti – diabetinė retinopatija

 

 

Odos ir poodinio audinio

Nedažni – lipodistrofija*

sutrikimai

 

 

 

Bendrieji sutrikimai ir

Nedažni – reakcijos injekcijos vietoje

vartojimo vietos pažeidimai

 

 

 

 

Nedažni – edema

* žr. „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas“

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Anafilaksinės reakcijos

Generalizuotos padidėjusio jautrumo reakcijos (įskaitant generalizuotą odos bėrimą, niežėjimą, prakaitavimą, virškinamojo trakto sutrikimą, angioneurozinę edemą, sunkumą kvėpuojant, širdies plakimą ir kraujo spaudimo mažėjimą) yra labai retos, bet gali būti pavojingos gyvybei.

Hipoglikemija

Dažniausiai užfiksuota nepageidaujama reakcija yra hipoglikemija. Taip gali atsitikti, jei insulino dozė yra per didelė, palyginti su insulino poreikiu. Sunki hipoglikemija gali sukelti sąmonės praradimą ir (ar) traukulius, taip pat laikiną ar nuolatinį smegenų pažeidimą ar net mirtį. Hipoglikemijos simptomai paprastai pasireiškia staiga. Tai gali būti šaltas prakaitas, šalta blyški oda, nuovargis, nervingumas ar drebulys, nerimas, neįprastas nuovargis ir silpnumas, sutrikusi orientacija, sunkumas susikaupti, mieguistumas, per didelis alkio jausmas, regėjimo pokyčiai, galvos skausmas, pykinimas ir širdies plakimas.

Klinikiniuose tyrimuose hipoglikemijos dažnumas kinta priklausomai nuo pacientų populiacijos, dozės režimo ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolės lygio.

Lipodistrofija

Lipodistrofija (įskaitant lipohipertfrofiją, lipoatrofiją) gali pasireikšti injekcijos vietoje. Injekcijos vietą tame pačiame injekcijos plote reikia nuolat keisti, norint išvengti šių reakcijų rizikos ar jas sušvelninti.

Vaikų populiacija

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp vaikų populiacijos, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Kitos ypatingos populiacijos

Remiantis šaltiniais po patekimo į rinką ir klinikiniais tyrimais nepageidaujamų reakcijų tipas ir sunkumas, pastebėtas tarp pagyvenusių pacientų ir pacientų, sergančių inkstų ir kepenų nepakankamumu, neatskleidė jokių skirtumų lyginant su platesne patirtimi, susijusia su bendra populiacija.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Nenustatyta jokių specifinių insulino perdozavimo simptomų, tačiau, jeigu dozė palyginti su paciento poreikiu yra per didelė, galimos šios hipoglikemijos stadijos:

Silpni hipoglikemijos epizodai gali būti gydomi skiriant geriamosios gliukozės ar cukraus produktų. Todėl diabetu sergantiems pacientas rekomenduojama su savimi visada turėti produktų, kurių sudėtyje yra cukraus.

Stiprūs hipoglikemijos epizodai, kai pacientas netenka sąmonės, gali būti gydomi gliukagono

(0,5–1 mg) injekcija į raumenis ar po oda, kurią suleidžia to išmokytas asmuo, arba gliukoze, kurios į veną turi suleisti sveikatos priežiūros specialistas. Į veną gliukozės turi būti leidžiama tada, kai gliukagonas per 10–15 minučių nepadeda.

Pacientui atgavus sąmonę, rekomenduojama duoti geriamųjų angliavandenių siekiant išvengti priepuolio pasikartojimo.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistai, vartojami diabetui gydyti. Injekciniai insulinai ir analogai, greito poveikio, insulinas (žmogaus). ATC kodas: A10AB01.

Veikimo mechanizmas ir farmakodinaminis poveikis

Gliukozės kiekį kraujyje mažinantis insulino poveikis pasireiškia todėl, kad insulinas, prisijungdamas prie receptorių raumenyse ir riebalų ląstelėse, gerina gliukozės įsisavinimą ir tuo pačiu metu slopina gliukozės išsiskyrimą iš kepenų.

Klinikinis tyrimas viename intensyvios terapijos skyriuje gydant hiperglikemiją (gliukozės kiekis kraujyje virš 10 mmol/l) 204 diabetu sergantiems ir 1344 diabetu nesergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta didelės apimties operacija, parodė, kad normoglikemija (4,4–6,1 mmol/l gliukozės kiekis kraujyje), pasiekta vartojant Actrapid intraveniniu būdu, sumažino mirtingumą 42 % (8 % palyginti su 4,6 %).

Actrapid yra greito poveikio insulinas.

Poveikis pasireiškia per ½ valandos po injekcijos, maksimalų efektą pasiekia per 1,5–3,5 valandas, o veikimo trukmė yra maždaug 7–8 valandos.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Insulino pusinės eliminacijos periodas kraujyje yra tik kelios minutės. Taigi insulino preparato veikimo laiką ir poveikį lemia tik jo absorbcija.

Šis procesas priklauso nuo daugelio veiksnių (pvz., insulino dozavimo, injekcijos būdo ir vietos, poodinio audinio riebalų kiekio, diabeto tipo). Todėl vaistinių insulino preparatų farmakokinetika gali reikšmingai skirtis tam pačiam žmogui bei tarp individų.

Absorbcija

Maksimali koncentracija plazmoje pasiekiama per 1,5–2,5 valandos po injekcijos po oda.

Pasiskirstymas

Jokio aiškaus prisijungimo prie plazmos baltymų, išskyrus cirkuliuojančius antikūnus insulinui (jei jų yra), nebuvo pastebėta.

Biotransformacija

Pranešama, kad žmogaus insuliną skaldo insulino proteazė ar insuliną skaldantys fermentai ir galbūt proteino disulfido izomerazė.

Nustatyta keletas žmogaus insulino molekulės skilimo (hidrolizės) vietų; po skilimo nė viena iš metabolitinių formų nėra aktyvi.

Eliminacija

Galutinį pusinės eliminacijos periodą nulemia absorbcijos iš poodinių audinių greitis. Todėl pusinės eliminacijos periodas (t½) greičiau yra absorbcijos, o ne insulino eliminacijos per se iš plazmos, matas (insulino pusinės eliminacijos periodas t½ kraujyje yra tik kelios minutės). Tyrimai parodė, kad t½ yra apie 2–5 valandos.

Vaikų populiacija

Farmakokinetinis Actrapid pobūdis buvo tirtas su nedideliu skaičiumi (n=18) diabetu sergančių vaikų (6–12 metų amžiaus) ir paauglių (13–17 metų amžiaus). Duomenys yra riboti, bet rodo, kad farmakokinetinis pobūdis vaikams ir paaugliams yra panašus kaip ir suaugusiesiems. Tačiau Cmax buvo skirtingas, priklausomai nuo amžiaus grupių, ir tai rodo individualios dozės parinkimo svarbą.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Cinko chloridas

Glicerolis

Metakrezolis

Natrio hidroksidas (pH sureguliavimui)

Vandenilio chlorido rūgštis (pH sureguliavimui)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Vaistiniai insulino preparatai turi būti maišomi tik su komponentais, kurie nedaro įtakos vaisto veikimui. Vaistiniai preparatai, pridėti į insulino tirpalą, gali būti insulino skilimo priežastis, pvz., jei tų preparatų sudėtyje yra tiolių ar sulfitų.

6.3 Tinkamumo laikas

Prieš atidarant: 30 mėnesių.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą: preparatas gali būti laikomas ilgiausiai 6 savaites. Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Prieš atidarant: laikyti šaldytuve (2 °C–8 °C temperatūroje). Negalima užšaldyti.

Pradėjus naudoti arba nešiojantis kaip atsargą: laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Negalima

šaldyti arba užšaldyti.

FlexPen švirkštiklio dangtelį laikyti uždėtą, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Užtaisas (1 tipo stiklo) su stūmokliu (bromobutilo) ir guminiu dangteliu (bromobutilo / poliizopreno) daug dozių turinčiame užpildytame švirkštiklyje, pagamintame iš polipropileno. Užpildytame

švirkštiklyje yra 3 ml tirpalo.

Pakuojamas po 1, 5 ir 10 užpildytų švirkštiklių. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Adatų ir Actrapid FlexPen negalima duoti jokiam kitam asmeniui. Užtaiso iš naujo užpildyti negalima.

Nevartokite šio vaistinio preparato, jeigu pastebėjote, kad tirpalas nėra skaidrus, bespalvis ir vandeninis.

Negalima vartoti Actrapid, kuris buvo užšaldytas.

Pacientui reikia patarti pašalinti adatą po kiekvienos injekcijos.

Ypatingais atvejais (hospitalizacija ar sugedus švirkštikliui) esami Actrapid vartotojai gali ištraukti Actrapid su V100 švirkštu iš FlexPen.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Novo Nordisk A/S

Novo Allé

DK-2880 Bagsværd

Danija

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

EU/1/02/230/013

EU/1/02/230/014

EU/1/02/230/015

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2002 m. spalio 7 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta: 2007 m. rugsėjo 18 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų vertinimo agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 26581

    nurodyti receptiniai vaistai