Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Atosiban SUN (atosiban acetate) – Preparato charakteristikų santrauka - G02CX01

Updated on site: 05-Oct-2017

Vaisto pavadinimasAtosiban SUN
ATC kodasG02CX01
Sudėtisatosiban acetate
GamintojasSun Pharmaceutical Industries Europe B.V.

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Atosiban SUN 6,75 mg/0,9 ml injekcinis tirpalas

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename 0,9 ml tirpalo flakone yra 6,75 mg atozibano (acetato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas (injekcija).

Skaidrus, bespalvis, be nuosėdų tirpalas.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Atozibanas skiriamas norint atidėti neišvengiamą pirmalaikį gimdymą nėščiai suaugusiai moteriai, kai:

-reguliarūs gimdos susitraukimai trunka bent 30 sekundžių ir pasireiškia 4 arba daugiau susitraukimų per 30 min. dažniu;

-gimdos kaklelio išsiplėtimas nuo 1 iki 3 cm (03 negimdžius) ir 50 % arba didesnis sutrumpėjimas;

-nėštumo trukmė – nuo 24 iki 33 savaičių,

-vaisiaus širdies susitraukimų dažnis – normalus.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Gydymą atozibanu turi pradėti ir vykdyti pirmalaikio gimdymo srityje patyręs gydytojas.

Atozibanas švirkščiamas į veną trimis vienas po kito atliekamais etapais: pradinė boliuso dozė

(6,75 mg) atliekama atozibano 6,75 mg/0,9 ml injekciniu tirpalu, po to iškart tris valandas vykdoma nepertraukiama didelės dozės infuzija (infuzijos apkrova – 300 mikrogramų/min.) naudojant

37,5 mg/5 ml atozibano infuzinio tirpalo koncentratą, po to iki 45 val. vykdoma mažesnės atozibano dozės infuzija, naudojant 37,5 mg/5 ml atozibano infuzinio tirpalo koncentratą (tolesnė infuzija

100 mikrogramų/min.). Gydymo trukmė – ne ilgesnė kaip 48 val. Pageidautina, kad bendra per visą atozibano terapijos kursą skirta dozė neviršytų 330,75 mg atozibano.

Kai tik nustatoma, kad prasidėjo priešlaikinė gimdymo veikla, būtina tuoj pat sušvirkšti srovele pradinę preparato dozę. Sušvirkštę boliusą, tęskite infuziją (žr. Atosiban SUN 37,5 mg/5 ml infuzinio tirpalo koncentrato skyrių „Preparato charakteristikų santrauka“). Jei gydant atozibanu gimdos susitraukimai išlieka, reikia apsvarstyti alternatyvios terapijos galimybę.

Išsami vaisto dozavimo schema pateikta lentelėje (žr. žemiau).

Etapas

Vartojimo būdas

Infuzijos greitis

Atozibano dozė

0,9 ml intraveninis boliusas

Duomenys nebūtini

6,75 mg

 

švirkščiama per 1 min.

 

 

3 val. intraveninė

24 ml/val. (300 μg/min.)

54 mg

 

infuzija

 

 

Iki 45 val. tolesnė

8 ml/val. (100 μg/min.)

Iki 270 mg

 

intraveninė infuzija

 

 

Pakartotinis gydymas

Jei reikalingas pakartotinis gydymas atozibanu, jį taip pat reikia pradėti 6,75 mg/0,9 ml atozibano injekcinio tirpalo boliuso injekcija, po to atliekant 37,5 mg/5 ml atozibano infuzinio tirpalo koncentrato infuziją.

Pacientams, kurių kepenų arba inkstų funkcija sutrikusi

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientėms, kurių kepenų funkcija sutrikusi, atozibano skiriama atsargiai.

Vaikų populiacija

Atozibano saugos ir efektyvumo duomenys gydant jaunesnes nei 18 metų amžiaus nėščias moteris nebuvo nustatyti. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Šio vaistinio preparato ruošimo prieš vartojimą instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

4.3Kontraindikacijos

Atozibano negalima vartoti šiais atvejais:

-nėštumo trukmė trumpesnė kaip 24 arba ilgesnė kaip 33 savaitės,

-priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, kai nėštumo trukmė daugiau kaip 30 savaičių,

-nenormalus vaisiaus širdies susitraukimų greitis,

-kraujavimas iš gimdos, dėl kurio būtina tuoj pat baigti gimdymą,

-eklampsija ir preeklamsija, dėl kurių būtina tuoj pat baigti gimdymą,

-intrauterinė vaisiaus mirtis,

-įtariama intrauterinė infekcija,

-placentos pirmeiga,

-placentos atsidalijimas,

-bet kurios kitos motinos arba vaisiaus būklės, kai nėštumą tęsti pavojinga,

-Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu atozibano skiriama pacientėms, kurioms gresia priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, nėštumo sulaikymo nauda gali būti mažesnė už chorioamnionito pavojų.

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, atozibaną reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Dėl nedidelio gydytų pacienčių skaičiaus klinikinė atozibano vartojimo patirtis, skiriant preparato moterims, kurių nėštumas daugiavaisis arba pasiekęs 24–27 savaitę, yra nedidelė. Todėl tokių pacienčių gydymo atozibanu nauda yra neįrodyta.

Galima atlikti pakartotinį gydymą atozibanu, bet turimi tik labai riboti kelių pakartotinių gydymų klinikinės patirties (iki 3 pakartotinių gydymų) duomenys (žr. 4.2 skyrių).

Sulėtėjus augimui gimdoje, sprendimas tęsti arba vėl pradėti atozibano skyrimą priklauso nuo vaisiaus brandos vertinimo.

Gydant atozibanu gali tekti stebėti gimdos ir vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, ypač jei gimdos susitraukimai kartojasi nuolat.

Kadangi atozibanas yra oksitocino antagonistas, jis teoriškai gali pagreitinti gimdos raumenų atsipalaidavimą ir padidinti pogimdyminį kraujavimą, todėl būtina kontroliuoti netekto kraujo tūrį. Tačiau klinikiniais tyrimais nenormalių gimdos susitraukimų po gimdymo nenustatyta.

Yra žinoma, kad daugiavaisis nėštumas ir tokolizinį poveikį sukeliantys vaistiniai preparatai (pvz., kalcio kanalų blokatoriai ir beta adrenomimetikai) didina plaučių edemos riziką. Dėl to daugiavaisio nėštumo atveju ir (arba) kartu su kitais tokolizinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais atozibano vartojama atsargiai (žr. 4.8 skyrių).

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tyrimais in vitro nustatyta, kad atozibanas nėra metabolizuojamas citochromų P450 sistemoje, jis taip pat neslopina vaistus metabolizuojančių citochromų P450 sistemos fermentų, todėl atozibano sąveika su vaistais, kuriuos metabolizuoja citochromų P450 sistema, mažai tikėtina.

Sveikoms savanorėmis atlikti sąveikos su labetaloliu ir betametazonu tyrimai. Tarp atozibano ir betametazono arba labetalolio jokios klinikai reikšmingos sąveikos nustatyta nebuvo.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Atozibano galima skirti tik tada, kai priešlaikinė gimdymo veikla nustatyta moteriai, kurios nėštumo trukmė – nuo 24 iki 33 savaičių.

Žindymas

Jei nėštumo metu moteris žindo anksčiau gimusį kūdikį, gydant atozibanu žindymą reikia nutraukti, nes žindant išsiskiriantis oksitocinas gali skatinti gimdos susitraukimus ir neutralizuoti tokolizinės terapijos poveikį.

Atliekant klinikinius atozibano tyrimus jokio poveikio žindymui krūtimi nepastebėta. Buvo parodyta, kad maži atozibano kiekiai iš plazmos pereina į krūtimi žindančios moters krūties pieną.

Vaisingumas

Embrio- ir fetotoksiškumo tyrimais atozibano toksinio poveikio požymių neaptikta. Kokių nors atozibano poveikio vaisingumui ir ankstyvam vaisiaus vystymuisi tyrimų neatlikta (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Galimos atozibano nepageidaujamos reakcijos motinai nustatytos klinikinių tyrimų metu. Klinikinių tyrimų metu nepageidaujamų reakcijų pasireiškė 48 % atozibanu gydytų pacienčių. Pastebėtos nepageidaujamos reakcijos iš esmės buvo lengvos. Dažniausiai pasireiškianti nepageidaujama reakcija motinoms buvo pykinimas (14 %).

Klinikiniais tyrimais kokių nors atozibano specifinių nepageidaujamų reakcijų naujagimiui nenustatyta. Naujagimiui nustatytos nepageidaujamos reakcijos buvo normalių funkcinių organizmo rodiklių svyravimo ribose ir savo dažniu praktiškai nesiskyrė nuo placebo bei beta adrenomimetikais gydytų pacienčių grupėse.

Toliau išvardytų nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: Labai dažnos (≥1/10); dažnos (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažnos (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); retos (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

MedDRA pagal organų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

sistemų klases

 

 

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

 

 

 

Alerginė reakcija

Metabolizmo ir mitybos

 

Hiperglikemija

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Psichikos sutrikimai

 

 

Nemiga

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

Galvos skausmas,

 

 

 

 

galvos svaigimas

 

 

Širdies sutrikimai

 

Tachikardija

 

 

Kraujagyslių sutrikimai

 

Hipotenzija, kraujo

 

 

 

 

samplūdis į veidą

 

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Pykinimas

Vėmimas

 

 

Odos ir poodinio audinio

 

 

Niežulys,

 

sutrikimai

 

 

bėrimas

 

Lytinės sistemos ir krūtų

 

 

 

Kraujavimas iš

sutrikimai

 

 

 

gimdos, gimdos atonija

Bendrieji sutrikimai ir

 

Reakcija injekcijos

Karščiavimas

 

injekcijos vietos pažeidimai

 

suleidimo vietoje

 

 

Duomenys, gauti vaistinį preparatą pateikus į rinką

Vaistinį preparatą pateikus į rinką gauta pranešimų apie kvėpavimo sutrikimų (pvz., dusulio ir plaučių edemos) pasireiškimą, ypač kartu vartojant kitų tokolizinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų (pvz., kalcio kanalų blokatorių ar beta adrenomimetikų) ir (arba) moterims, kurių nėštumas yra daugiavaisis.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi

VVKT prie LR SAM

Žirmūnų g. 139A

LT 09120, Vilnius

Tel: 8 800 73568 Faksas: 8 800 20131

El. paštas: NepageidaujamaR@vvkt.lt

Interneto svetainė: www.vvkt.lt.

4.9Perdozavimas

Žinoma keletas atozibano perdozavimo atvejų, kurių metu nebuvo jokių specifinių simptomų ar požymių. Perdozavus specifinio gydymo nėra.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: kiti ginekologiniai vaistai, ATC kodas: G02CX01

Atosiban SUN sudėtyje yra atozibano (INN), sintetinio peptido ([Mpa1, D-Tyr(Et)2, Thr4, Orn8]- oksitocino), kuris yra konkurencinis žmogaus oksitocino antagonistas receptoriaus lygmeniu. Tyrimais su žiurkėmis ir jūrų kiaulytėmis nustatyta, kad atozibanas jungiasi su oksitocino receptoriais. Dėl šios sąveikos mažėja gimdos raumenų tonusas ir raumenys silpniau susitraukinėja, taip slopinami gimdos susitraukimai. Taip pat nustatyta, kad atozibanas jungiasi ir su vazopresino receptoriais, taip slopindamas vazopresino poveikį. Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad atozibanas neturi poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai.

Kai nėščioms moterims prasideda priešlaikinė gimdymo veikla, atozibanas rekomenduojamomis dozėmis slopina gimdos susitraukimus ir užtikrina jos ramybės būseną. Atozibano poveikis greitai pasireiškia atpalaiduojant gimdos raumenis – gimdos susitraukimai žymiai (4 arba mažiau susitraukimų per valandą) nuslopinami per 10 minučių ir vaisto poveikis trunka 12 val.

III fazės klinikiniuose tyrimuose (CAP-001 studijose) dalyvavusios 742 moterys, kurių nėštumo trukmė buvo nuo 23 iki 33 savaičių ir joms buvo prasidėjęs pirmalaikis gimdymas, atsitiktinės atrankos būdu suskirstytos į dvi grupes: viena buvo gydoma atozibanu (vartotos šiame lapelyje nurodytos dozės), kita – β-adrenomimetiku (dozę titruojant).

Pirminiai preparatų veiksmingumo vertinimo kriterijai: pirminiu veiksmingumu buvo laikomas nepagimdžiusių ir neprireikusių alternatyvaus gydymo moterų per 7 dienas nuo gydymo pradžios dalis, išreikšta procentais. Gauti duomenys parodė, kad 59,6 % (n=201) atozibanu ir 47,7 % (n=163) β-adrenomimetiku gydytų moterų per 7 dienas nuo gydymo pradžios nepagimdė ir joms nereikėjo taikyti alternatyvios tokolizės (p=0,0004). Pagrindinė šio (CAP-001) tyrimo nesėkmingo gydymo priežastis buvo blogas vaistų toleravimas. Gydymas atozibanu buvo žymiai dažniau (p=0,0004) nepakankamai veiksmingas: gydant atozibanu – 48 moterims (n=48, 14,2 %), gydant β- adrenomimetiku – 20 moterų (n=20, 5,8 %).

Atlikus CAP-001 studijas tikimybė, kad nėščia (24–28 savaičių) moteris per 7 dienas nuo gydymo pradžios nepagimdys ir jai nereikės alternatyvios tokolizės, buvo panaši tiek vartojusių atozibaną, tiek vartojusių beta-adrenomimetikų grupių moterims. Tačiau šie duomenys gauti tiriant labai nedidelį

(n = 129 pacientės) ligonių skaičių.

Antriniai preparatų veiksmingumo vertinimo kriterijai: antriniai efektyvumo parametrai apėmė nepagimdžiusių moterų dalį per 48 val. nuo gydymo pradžios. Atsižvelgiant į šį parametrą, nebuvo jokio skirtumo tarp atozibano ir beta-adrenomimetikų grupių.

Abiejų grupių vidutinė nėštumo trukmė (aritmetinis vidurkis) buvo vienoda: 35,6 (3,9) savaitės, gydant atozibanu, ir 35,3 (4,2) savaitės, gydant β-adrenomimetiku (p=0,37). Gimusių naujagimių guldymo į intensyviosios slaugos skyrių (NICU) dažnis abiejose grupėse taip pat buvo vienodas (apie 30 %) ir naujagimių laikymo stacionare bei ventiliavimo trukmė taip pat buvo vienoda. Vidutinis (SD) gimusio naujagimio svoris buvo: atozibanu gydytų motinų grupėje – 2491 (813) gramas, β- adrenomimetiku gydytų grupėje – 2461 (831) gramas (p=0,58).

Vaisiaus ir motinos baigtys atozibanu ir β-adrenomimetiku gydytose grupėse akivaizdžiai nesiskyrė, tačiau klinikiniai tyrimai buvo nepakankami, kad būtų galima atmesti tokio skirtumo galimybę.

Iš visų 361 moterų, kurios dalyvavo atozibano III fazės klinikiniuose tyrimuose, 73 moterims gydymas buvo kartotas bent vieną kartą, 8 – mažiausiai 2 kartus ir 2 gydymas kartotas 3 kartus (žr. 4.4 skyrių).

Kadangi gydant nėščias moteris, kurių nėštumas buvo mažesnis kaip 24 savaitės, atozibano saugumas ir veiksmingumas kontroliuojamais randomizuotais tyrimais nenustatytas, šių pacienčių gydyti preparatu nerekomenduojama (žr. 4.3 skyrių).

Atlikus placebo kontroliuojamus tyrimus, vaisiaus ir naujagimio mirtingumas siekė: placebo grupėje 5 iš 295 (t. y. 1,7 %) ir atozibanu gydytų pacienčių grupėje – 15 iš 288 (5,2 %), iš jų du naujagimiai mirė penkių ir aštuonių mėnesių amžiaus. Atozibanu gydytų pacientų grupėje vienuolika iš 15 naujagimių mirčių teko tiems atvejams, kai nėštumo trukmė buvo nuo 20 iki 24 savaičių, nors šiame pogrupyje pacienčių pasiskirstymas buvo nevienodas (19 moterų buvo gydytos atozibanu, 4 – skirta placebo). Moterų, kurių nėštumo trukmė buvo ilgesnė kaip 24 savaitės, mirtingumas buvo praktiškai vienodas

(1,7 % placebo ir 1,5 % – atozibano grupėje).

5.2Farmakokinetinės savybės

Tyrimais su sveikomis nepastojusiomis moterimis nustatyta, kad joms infuzuojant atozibano tirpalo į veną (nuo 10 iki 300 mikrogramų/min. greičiu 12 valandų), vaisto pusiausvyrinė koncentracija kraujo plazmoje didėja proporcingai vaisto dozei.

Vaisto klirensas, menamas pasiskirstymo tūris ir pusinės eliminacijos laikas nuo dozės nepriklauso.

Absorbcija

Tyrimais su nėščiomis moterimis, kurioms prasidėjo priešlaikinė gimdymo veikla, nustatyta, kad joms infuzuojant atozibano tirpalo į veną (300 mikrogramų/min. greičiu nuo 6 iki 12 valandų), vaisto koncentracija kraujo plazmoje nusistovi per valandą nuo infuzijos pradžios (pusiausvyrinės koncentracijos aritmetinis vidurkis yra 442 ± 73 ng/ml, svyravimo ribos – nuo 298 iki 533 ng/ml).

Pabaigus infuziją, koncentracija plazmoje greitai sumažėjo nuo pradinės (tα) iki galutinės (tβ), pusėjimo trukmei atitinkamai esant 0,21 ± 0,01 ir 1,7 ± 0,3 val. Vidutinė klirenso reikšmė –

41,8 ± 8,2 litro/val.

Pasiskirstymas

Menamas vaisto pasiskirstymo tūris – 18,3 ± 6,8 litro.

Nėščių moterų kraujyje maždaug 46–48 % atozibano jungiasi su plazmos baltymais. Ar laisvo vaisto frakcijos kiekis motinos ir vaisiaus kraujyje iš esmės skiriasi, nežinoma. Atozibano nepatenka į raudonuosius kraujo kūnelius.

Atozibanas prasiskverbia pro placentą. Kai atozibano buvo infuzuojama sveikoms laiku gimdančioms nėščioms moterims 300 mikrogramų/min. greičiu, vaisto koncentracijų vaisiaus ir motinos kraujyje santykis buvo 0,12.

Biotransformacija

Žmogaus plazmoje ir šlapime aptikti du atozibano metabolitai. Pagrindinio metabolito M1 (des-(Orn8, Gly-NH2 9) -29)-[Mpa1, D-Tyr(Et)2, Thr4]-oksitocinas) ir atozibano santykinės koncentracijos plazmoje per antrą valandą ir baigiant infuziją atitinkamai buvo 1,4 ir 2,8. Nežinoma, ar M1 kaupiasi audiniuose.

Eliminacija

Atozibanas aptinkamas tik mažais kiekiais šlapime, jo koncentracija šlapime yra maždaug 50 kartų mažesnė nei M1. Kiek atozibano išskiriama su išmatomis, nežinoma. Tyrimais in vitro nustatyta, kad pagrindinis metabolitas M1 yra apytiksliai 10 kartų silpnesnis nei atozibanas. Metabolito M1 patenka į motinos pieną (žr. 4.6 skyrių).

Pacientės, kurių inkstų arba kepenų veikla yra sutrikusi

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, atozibaną reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Mažai tikėtina, kad atozibanas slopintų žmogaus kepenų citochromo P450 izoformas (žr. 4.5 skyrių).

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Dvi savaites švirkščiant į veną žiurkėms ir šunims atozibano dozes, maždaug 10 kartų didesnes nei žmogaus terapinė, kokių nors sisteminio toksinio poveikio požymių nepastebėta. Trijų mėnesių trukmės lėtinio toksiškumo tyrimais, švirkščiant atozibano žiurkėms ir šunims po oda (iki 20 mg kilogramui kūno svorio) toksinio poveikio požymių taip pat nenustatyta. Didžiausia atozibano dozė, nesukelianti jokių nepageidaujamų poveikių švirkščiant po oda, buvo maždaug du kartus didesnė negu žmogaus terapinė dozė.

Kokių nors atozibano poveikio vaisingumui ir ankstyvam vaisiaus vystymuisi tyrimų neatlikta. Reprodukcinio toksiškumo tyrimais, atliktais nuo kiaušinėlio implantacijos iki vėlyvos nėštumo stadijos, kokio nors poveikio motinai ar vaisiui nenustatyta. Bandomų žiurkių gemalams buvo skiriama maždaug keturis kartus didesnė atozibano dozė, negu gautų žmogaus vaisius, kai preparato lašinama nėščiai moteriai į veną. Tyrimai su gyvūnais parodė laktacijos slopinimą, kokio galima tikėtis slopinant oksitocino veikimą.

Tyrimais in vitro ir in vivo kokių nors atozibano kancerogeninio ir mutageninio poveikio požymių nenustatyta.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Manitolis

1M vandenilio chlorido rūgštis Injekcijų vanduo

6.2Nesuderinamumas

Kadangi nesuderinamumo tyrimų neatlikta, vaisto negalima maišyti kartu su kitais vaistais.

6.3Tinkamumo laikas

2 metai.

Atidarius flakoną, vaistą reikia suvartoti nedelsiant.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2–8°C).

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Viename flakone yra 0,9 ml injekcinio tirpalo, kuriame yra 6,75 mg atozibano. Bespalvis I tipo stiklo flakonas, uždarytas pilku brombutilo gumos kamšteliu ir užsandarintas nuplėšiamu violetinės spalvos aliumininiu sandarikliu.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš švirkščiant tirpalo, flakoną būtina apžiūrėti, ar tirpale nėra kokių nors dalelių ir ar nepasikeitė jo spalva.

Pasiruošimas pradiniam švirkštimui į veną srovele:

Iš 6,75 mg/0,9 ml atozibano injekcinio tirpalo flakono švirkštu ištraukite 0,9 ml (iš 0,9 ml) ir per vieną minutę lėtai sušvirkškite į veną kaip boliuso dozę. Švirkšti būtina akušerijos skyriuje prižiūrint gydytojui. 6,75 mg/0,9 ml atozibano injekcinį tirpalą reikia suvartoti iškart.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Sun Pharmaceutical Industries Europe B.V.

Polarisavenue 87

2132 JH Hoofddorp

Nyderlandai

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/13/852/001

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta 2013 m. liepa mėn. 13d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Atosiban SUN 37,5 mg/5 ml infuzinio tirpalo koncentratas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename 5 ml tirpalo flakone yra 37,5 mg atozibano (acetato pavidalu).

Kiekviename tirpalo mililitre yra 7,5 mg atozibano.

Tirpalą praskiedus, atozibano koncentracija yra 0,75 mg/ml.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui (sterilus koncentratas).

Skaidrus, bespalvis, be nuosėdų tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Atozibanas skiriamas norint atidėti neišvengiamą pirmalaikį gimdymą nėščiai suaugusiai moteriai, kai:

-reguliarūs gimdos susitraukimai trunka bent 30 sekundžių ir pasireiškia 4 arba daugiau susitraukimų per 30 min. dažniu;

-gimdos kaklelio išsiplėtimas nuo 1 iki 3 cm (03 negimdžius) ir 50 % arba didesnis sutrumpėjimas;

-nėštumo trukmė – nuo 24 iki 33 savaičių,

-vaisiaus širdies susitraukimų dažnis – normalus.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Gydymą atozibanu turi pradėti ir vykdyti pirmalaikio gimdymo srityje patyręs gydytojas.

Atozibanas švirkščiamas į veną trimis vienas po kito atliekamais etapais: pradinė boliuso dozė

(6,75 mg) atliekama atozibano 6,75 mg/0,9 ml injekciniu tirpalu, po to iškart tris valandas vykdoma nepertraukiama didelės dozės infuzija (infuzijos apkrova – 300 mikrogramų/min.) naudojant

37,5 mg/5 ml atozibano infuzinio tirpalo koncentratą, po to iki 45 val. vykdoma mažesnės atozibano dozės infuzija, naudojant 37,5 mg/5 ml atozibano infuzinio tirpalo koncentratą (tolesnė infuzija

100 mikrogramų/min.). Gydymo trukmė – ne ilgesnė kaip 48 val. Pageidautina, kad bendra per visą atozibano terapijos kursą skirta dozė neviršytų 330,75 mg atozibano.

Kai tik diagnozuojamas pirmalaikis gimdymas, būtina tuoj pat sušvirkšti pradinę 6,75 mg/0,9 ml atozibano injekcinio tirpalo boliuso dozę (žr. šio preparato skyrių „Preparato charakteristikų santrauka“). Po to vaisto lašinama į veną. Jei gydant atozibanu gimdos susitraukimai išlieka, reikia apsvarstyti alternatyvios terapijos galimybę.

Išsami vaisto dozavimo schema pateikta lentelėje (žr. žemiau).

Etapas

Vartojimo būdas

Infuzijos greitis

Atozibano dozė

0,9 ml intraveninis boliusas

Duomenys nebūtini

6,75 mg

 

švirkščiama per 1 min.

 

 

3 val. intraveninė

24 ml/val. (300 μg/min.)

54 mg

 

infuzija

 

 

Iki 45 val. tolesnė

8 ml/val. (100 μg/min.)

Iki 270 mg

 

intraveninė infuzija

 

 

Pakartotinis gydymas

Jei reikalingas pakartotinis gydymas atozibanu, jį taip pat reikia pradėti 6,75 mg/0,9 ml atozibano injekcinio tirpalo boliuso injekcija, po to atliekant 37,5 mg/5 ml atozibano infuzinio tirpalo koncentrato infuziją.

Pacientams, kurių kepenų arba inkstų funkcija sutrikusi

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientėms, kurių kepenų funkcija sutrikusi, atozibano skiriama atsargiai.

Vaikų populiacija

Atozibano saugos ir efektyvumo duomenys gydant jaunesnes nei 18 metų amžiaus nėščias moteris nebuvo nustatyti. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Šio vaistinio preparato ruošimo prieš vartojimą instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

4.3 Kontraindikacijos

Atozibano negalima vartoti šiais atvejais:

-nėštumo trukmė trumpesnė kaip 24 arba ilgesnė kaip 33 savaitės,

-priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, kai nėštumo trukmė daugiau kaip 30 savaičių,

-nenormalus vaisiaus širdies susitraukimų greitis,

-kraujavimas iš gimdos, dėl kurio būtina tuoj pat baigti gimdymą,

-eklampsija ir preeklamsija, dėl kurių būtina tuoj pat baigti gimdymą,

-intrauterinė vaisiaus mirtis,

-įtariama intrauterinė infekcija,

-placentos pirmeiga,

-placentos atsidalijimas,

-bet kurios kitos motinos arba vaisiaus būklės, kai nėštumą tęsti pavojinga,

-Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu atozibano skiriama pacientėms, kurioms gresia priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, nėštumo sulaikymo nauda gali būti mažesnė už chorioamnionito pavojų.

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, atozibaną reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Dėl nedidelio gydytų pacienčių skaičiaus klinikinė atozibano vartojimo patirtis, skiriant preparato moterims, kurių nėštumas daugiavaisis arba pasiekęs 24–27 savaitę, yra nedidelė. Todėl tokių pacienčių gydymo atozibanu nauda yra neįrodyta.

Galima atlikti pakartotinį gydymą atozibanu, bet turimi tik labai riboti kelių pakartotinių gydymų klinikinės patirties (iki 3 pakartotinių gydymų) duomenys (žr. 4.2 skyrių).

Sulėtėjus augimui gimdoje, sprendimas tęsti arba vėl pradėti atozibano skyrimą priklauso nuo vaisiaus brandos vertinimo.

Gydant atozibanu gali tekti stebėti gimdos ir vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, ypač jei gimdos susitraukimai kartojasi nuolat.

Kadangi atozibanas yra oksitocino antagonistas, jis teoriškai gali pagreitinti gimdos raumenų atsipalaidavimą ir padidinti pogimdyminį kraujavimą, todėl būtina kontroliuoti netekto kraujo tūrį. Tačiau klinikiniais tyrimais nenormalių gimdos susitraukimų po gimdymo nenustatyta.

Yra žinoma, kad daugiavaisis nėštumas ir tokolizinį poveikį sukeliantys vaistiniai preparatai (pvz., kalcio kanalų blokatoriai ir beta adrenomimetikai) didina plaučių edemos riziką. Dėl to daugiavaisio nėštumo atveju ir (arba) kartu su kitais tokolizinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais atozibano vartojama atsargiai (žr. 4.8 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tyrimais in vitro nustatyta, kad atozibanas nėra metabolizuojamas citochromų P450 sistemoje, jis taip pat neslopina vaistus metabolizuojančių citochromų P450 sistemos fermentų, todėl atozibano sąveika su vaistais, kuriuos metabolizuoja citochromų P450 sistema, mažai tikėtina.

Sveikoms savanorėmis atlikti sąveikos su labetaloliu ir betametazonu tyrimai. Tarp atozibano ir betametazono arba labetalolio jokios klinikai reikšmingos sąveikos nustatyta nebuvo.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Atozibano galima skirti tik tada, kai priešlaikinė gimdymo veikla nustatyta moteriai, kurios nėštumo trukmė – nuo 24 iki 33 savaičių.

Žindymas

Jei nėštumo metu moteris žindo anksčiau gimusį kūdikį, gydant atozibanu žindymą reikia nutraukti, nes žindant išsiskiriantis oksitocinas gali skatinti gimdos susitraukimus ir neutralizuoti tokolizinės terapijos poveikį.

Atliekant klinikinius atozibano tyrimus jokio poveikio žindymui krūtimi nepastebėta. Buvo parodyta, kad maži atozibano kiekiai iš plazmos pereina į krūtimi žindančios moters krūties pieną.

Vaisingumas

Embrio- ir fetotoksiškumo tyrimais atozibano toksinio poveikio požymių neaptikta. Kokių nors atozibano poveikio vaisingumui ir ankstyvam vaisiaus vystymuisi tyrimų neatlikta (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Galimos atozibano nepageidaujamos reakcijos motinai nustatytos klinikinių tyrimų metu. Klinikinių tyrimų metu nepageidaujamų reakcijų pasireiškė 48 % atozibanu gydytų pacienčių. Pastebėtos nepageidaujamos reakcijos iš esmės buvo lengvos. Dažniausiai pasireiškianti nepageidaujama reakcija motinoms buvo pykinimas (14 %).

Klinikiniais tyrimais kokių nors atozibano specifinių nepageidaujamų reakcijų naujagimiui nenustatyta. Naujagimiui nustatytos nepageidaujamos reakcijos buvo normalių funkcinių organizmo rodiklių svyravimo ribose ir savo dažniu praktiškai nesiskyrė nuo placebo bei beta adrenomimetikais gydytų pacienčių grupėse.

Toliau išvardytų nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: Labai dažnos (≥1/10); dažnos (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažnos (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); retos (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

MedDRA pagal organų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

sistemų klases

 

 

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

 

 

 

Alerginė reakcija

Metabolizmo ir mitybos

 

Hiperglikemija

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Psichikos sutrikimai

 

 

Nemiga

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

Galvos skausmas,

 

 

 

 

galvos svaigimas

 

 

Širdies sutrikimai

 

Tachikardija

 

 

Kraujagyslių sutrikimai

 

Hipotenzija, kraujo

 

 

 

 

samplūdis į veidą

 

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Pykinimas

Vėmimas

 

 

Odos ir poodinio audinio

 

 

Niežulys,

 

sutrikimai

 

 

bėrimas

 

Lytinės sistemos ir krūtų

 

 

 

Kraujavimas iš

sutrikimai

 

 

 

gimdos, gimdos atonija

Bendrieji sutrikimai ir

 

Reakcija injekcijos

Karščiavimas

 

injekcijos vietos pažeidimai

 

suleidimo vietoje

 

 

Duomenys, gauti vaistinį preparatą pateikus į rinką

Vaistinį preparatą pateikus į rinką gauta pranešimų apie kvėpavimo sutrikimų (pvz., dusulio ir plaučių edemos) pasireiškimą, ypač kartu vartojant kitų tokolizinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų (pvz., kalcio kanalų blokatorių ar beta adrenomimetikų) ir (arba) moterims, kurių nėštumas yra daugiavaisis.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi

VVKT prie LR SAM

Žirmūnų g. 139A

LT 09120, Vilnius

Tel: 8 800 73568 Faksas: 8 800 20131

El. paštas: NepageidaujamaR@vvkt.lt

Interneto svetainė: www.vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Žinoma keletas atozibano perdozavimo atvejų, kurių metu nebuvo jokių specifinių simptomų ar požymių. Perdozavus specifinio gydymo nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: kiti ginekologiniai vaistai, ATC kodas: G02CX01

Atosiban SUN sudėtyje yra atozibano (INN), sintetinio peptido ([Mpa1, D-Tyr(Et)2, Thr4, Orn8]- oksitocino), kuris yra konkurencinis žmogaus oksitocino antagonistas receptoriaus lygmeniu. Tyrimais su žiurkėmis ir jūrų kiaulytėmis nustatyta, kad atozibanas jungiasi su oksitocino receptoriais. Dėl šios sąveikos mažėja gimdos raumenų tonusas ir raumenys silpniau susitraukinėja, taip slopinami gimdos susitraukimai. Taip pat nustatyta, kad atozibanas jungiasi ir su vazopresino receptoriais, taip slopindamas vazopresino poveikį. Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad atozibanas neturi poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai.

Kai nėščioms moterims prasideda priešlaikinė gimdymo veikla, atozibanas rekomenduojamomis dozėmis slopina gimdos susitraukimus ir užtikrina jos ramybės būseną. Atozibano poveikis greitai pasireiškia atpalaiduojant gimdos raumenis – gimdos susitraukimai žymiai (4 arba mažiau susitraukimų per valandą) nuslopinami per 10 minučių ir vaisto poveikis trunka 12 val.

III fazės klinikiniuose tyrimuose (CAP-001 studijose) dalyvavusios 742 moterys, kurių nėštumo trukmė buvo nuo 23 iki 33 savaičių ir joms buvo prasidėjęs pirmalaikis gimdymas, atsitiktinės atrankos būdu suskirstytos į dvi grupes: viena buvo gydoma atozibanu (vartotos šiame lapelyje nurodytos dozės), kita – β-adrenomimetiku (dozę titruojant).

Pirminiai preparatų veiksmingumo vertinimo kriterijai: pirminiu veiksmingumu buvo laikomas nepagimdžiusių ir neprireikusių alternatyvaus gydymo moterų per 7 dienas nuo gydymo pradžios dalis, išreikšta procentais. Gauti duomenys parodė, kad 59,6 % (n=201) atozibanu ir 47,7 % (n=163) β-adrenomimetiku gydytų moterų per 7 dienas nuo gydymo pradžios nepagimdė ir joms nereikėjo taikyti alternatyvios tokolizės (p=0,0004). Pagrindinė šio (CAP-001) tyrimo nesėkmingo gydymo priežastis buvo blogas vaistų toleravimas. Gydymas atozibanu buvo žymiai dažniau (p=0,0004) nepakankamai veiksmingas: gydant atozibanu – 48 moterims (n=48, 14,2 %), gydant β- adrenomimetiku – 20 moterų (n=20, 5,8 %).

Atlikus CAP-001 studijas tikimybė, kad nėščia (24–28 savaičių) moteris per 7 dienas nuo gydymo pradžios nepagimdys ir jai nereikės alternatyvios tokolizės, buvo panaši tiek vartojusių atozibaną, tiek vartojusių beta-adrenomimetikų grupių moterims. Tačiau šie duomenys gauti tiriant labai nedidelį

(n = 129 pacientės) ligonių skaičių.

Antriniai preparatų veiksmingumo vertinimo kriterijai: antriniai efektyvumo parametrai apėmė nepagimdžiusių moterų dalį per 48 val. nuo gydymo pradžios. Atsižvelgiant į šį parametrą, nebuvo jokio skirtumo tarp atozibano ir beta-adrenomimetikų grupių.

Abiejų grupių vidutinė nėštumo trukmė (aritmetinis vidurkis) buvo vienoda: 35,6 (3,9) savaitės, gydant atozibanu, ir 35,3 (4,2) savaitės, gydant β-adrenomimetiku (p=0,37). Gimusių naujagimių guldymo į intensyviosios slaugos skyrių (NICU) dažnis abiejose grupėse taip pat buvo vienodas (apie 30 %) ir naujagimių laikymo stacionare bei ventiliavimo trukmė taip pat buvo vienoda. Vidutinis (SD) gimusio naujagimio svoris buvo: atozibanu gydytų motinų grupėje – 2491 (813) gramas, β- adrenomimetiku gydytų grupėje – 2461 (831) gramas (p=0,58).

Vaisiaus ir motinos baigtys atozibanu ir β-adrenomimetiku gydytose grupėse akivaizdžiai nesiskyrė, tačiau klinikiniai tyrimai buvo nepakankami, kad būtų galima atmesti tokio skirtumo galimybę.

Iš visų 361 moterų, kurios dalyvavo atozibano III fazės klinikiniuose tyrimuose, 73 moterims gydymas buvo kartotas bent vieną kartą, 8 – mažiausiai 2 kartus ir 2 gydymas kartotas 3 kartus (žr. 4.4 skyrių).

Kadangi gydant nėščias moteris, kurių nėštumas buvo mažesnis kaip 24 savaitės, atozibano saugumas ir veiksmingumas kontroliuojamais randomizuotais tyrimais nenustatytas, šių pacienčių gydyti preparatu nerekomenduojama (žr. 4.3 skyrių).

Atlikus placebo kontroliuojamus tyrimus, vaisiaus ir naujagimio mirtingumas siekė: placebo grupėje 5 iš 295 (t. y. 1,7 %) ir atozibanu gydytų pacienčių grupėje – 15 iš 288 (5,2 %), iš jų du naujagimiai mirė penkių ir aštuonių mėnesių amžiaus. Atozibanu gydytų pacientų grupėje vienuolika iš 15 naujagimių mirčių teko tiems atvejams, kai nėštumo trukmė buvo nuo 20 iki 24 savaičių, nors šiame pogrupyje pacienčių pasiskirstymas buvo nevienodas (19 moterų buvo gydytos atozibanu, 4 – skirta placebo). Moterų, kurių nėštumo trukmė buvo ilgesnė kaip 24 savaitės, mirtingumas buvo praktiškai vienodas

(1,7 % placebo ir 1,5 % – atozibano grupėje).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Tyrimais su sveikomis nepastojusiomis moterimis nustatyta, kad joms infuzuojant atozibano tirpalo į veną (nuo 10 iki 300 mikrogramų/min. greičiu 12 valandų), vaisto pusiausvyrinė koncentracija kraujo plazmoje didėja proporcingai vaisto dozei.

Vaisto klirensas, menamas pasiskirstymo tūris ir pusinės eliminacijos laikas nuo dozės nepriklauso.

Absorbcija

Tyrimais su nėščiomis moterimis, kurioms prasidėjo priešlaikinė gimdymo veikla, nustatyta, kad joms infuzuojant atozibano tirpalo į veną (300 mikrogramų/min. greičiu nuo 6 iki 12 valandų), vaisto koncentracija kraujo plazmoje nusistovi per valandą nuo infuzijos pradžios (pusiausvyrinės koncentracijos aritmetinis vidurkis yra 442 ± 73 ng/ml, svyravimo ribos – nuo 298 iki 533 ng/ml).

Pabaigus infuziją, koncentracija plazmoje greitai sumažėjo nuo pradinės (tα) iki galutinės (tβ), pusėjimo trukmei atitinkamai esant 0,21 ± 0,01 ir 1,7 ± 0,3 val. Vidutinė klirenso reikšmė –

41,8 ± 8,2 litro/val.

Pasiskirstymas

Menamas vaisto pasiskirstymo tūris – 18,3 ± 6,8 litro.

Nėščių moterų kraujyje maždaug 46–48 % atozibano jungiasi su plazmos baltymais. Ar laisvo vaisto frakcijos kiekis motinos ir vaisiaus kraujyje iš esmės skiriasi, nežinoma. Atozibano nepatenka į raudonuosius kraujo kūnelius.

Atozibanas prasiskverbia pro placentą. Kai atozibano buvo infuzuojama sveikoms laiku gimdančioms nėščioms moterims 300 mikrogramų/min. greičiu, vaisto koncentracijų vaisiaus ir motinos kraujyje santykis buvo 0,12.

Biotransformacija

Žmogaus plazmoje ir šlapime aptikti du atozibano metabolitai. Pagrindinio metabolito M1 (des-(Orn8, Gly-NH2 9) -29)-[Mpa1, D-Tyr(Et)2, Thr4]-oksitocinas) ir atozibano santykinės koncentracijos plazmoje per antrą valandą ir baigiant infuziją atitinkamai buvo 1,4 ir 2,8. Nežinoma, ar M1 kaupiasi audiniuose.

Eliminacija

Atozibanas aptinkamas tik mažais kiekiais šlapime, jo koncentracija šlapime yra maždaug 50 kartų mažesnė nei M1. Kiek atozibano išskiriama su išmatomis, nežinoma. Tyrimais in vitro nustatyta, kad pagrindinis metabolitas M1 yra apytiksliai 10 kartų silpnesnis nei atozibanas. Metabolito M1 patenka į motinos pieną (žr. 4.6 skyrių).

Pacientės, kurių inkstų arba kepenų veikla yra sutrikusi

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, atozibaną reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Mažai tikėtina, kad atozibanas slopintų žmogaus kepenų citochromo P450 izoformas (žr. 4.5 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Dvi savaites švirkščiant į veną žiurkėms ir šunims atozibano dozes, maždaug 10 kartų didesnes nei žmogaus terapinė, kokių nors sisteminio toksinio poveikio požymių nepastebėta. Trijų mėnesių trukmės lėtinio toksiškumo tyrimais, švirkščiant atozibano žiurkėms ir šunims po oda (iki 20 mg kilogramui kūno svorio) toksinio poveikio požymių taip pat nenustatyta. Didžiausia atozibano dozė, nesukelianti jokių nepageidaujamų poveikių švirkščiant po oda, buvo maždaug du kartus didesnė negu žmogaus terapinė dozė.

Kokių nors atozibano poveikio vaisingumui ir ankstyvam vaisiaus vystymuisi tyrimų neatlikta. Reprodukcinio toksiškumo tyrimais, atliktais nuo kiaušinėlio implantacijos iki vėlyvos nėštumo stadijos, kokio nors poveikio motinai ar vaisiui nenustatyta. Bandomų žiurkių gemalams buvo skiriama maždaug keturis kartus didesnė atozibano dozė, negu gautų žmogaus vaisius, kai preparato lašinama nėščiai moteriai į veną. Tyrimai su gyvūnais parodė laktacijos slopinimą, kokio galima tikėtis slopinant oksitocino veikimą.

Tyrimais in vitro ir in vivo kokių nors atozibano kancerogeninio ir mutageninio poveikio požymių nenustatyta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Manitolis

1M vandenilio chlorido rūgštis Injekcijų vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Kadangi nesuderinamumo tyrimų neatlikta, vaisto negalima maišyti kartu su kitais vaistais, išskyrus tuos, kurie paminėti 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

Atidarius flakoną su tirpalo koncentratu, būtina nedelsiant praskiesti tirpalą.

Praskiestą tirpalą infuzijai į veną reikia suvartoti per 24 val. nuo paruošimo.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2–8°C).

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Viename flakone yra 5 ml infuzinio tirpalo koncentrato, kuriame yra 37,5 mg atozibano. Bespalvis I tipo stiklo flakonas, uždarytas pilku brombutilo gumos kamšteliu ir užsandarintas violetinės spalvos aliumininiu sandarikliu.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš švirkščiant tirpalo, flakoną būtina apžiūrėti, ar tirpale nėra kokių nors dalelių ir ar nepasikeitė jo spalva.

Infuzinio tirpalo paruošimas:

Norint atlikti intraveninę infuziją po boliuso dozės, 37,5 mg/5 ml atozibano infuzinio tirpalo koncentratą reikia atskiesti vienu iš toliau pateiktų tirpalų:

-9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekciniu tirpalu,

-Ringerio laktato tirpalu,

-5 % vandeniniu gliukozės tirpalu infuzijoms.

Iš 100 ml talpos infuzinio tirpalo maišelio ištraukite 10 ml tirpalo ir išpilkite. Trūkstamą kiekį papildykite 10 ml 37,5 mg/5 ml atozibano infuzinio tirpalo koncentratu iš dviejų 5 ml flakonų, kad gautumėte tirpalą, kurio 100 ml būtų 75 mg atozibano koncentracija.

Praskiestas tirpalas yra skaidrus, bespalvis, be kokių nors dalelių.

Tada parengiamoji infuzija atliekama per 3 val. laikotarpį vykdant anksčiau paruošto tirpalo infuziją 24 ml/val. (t. y. 18 mg/val.) greičiu akušerijos skyriuje prižiūrint gydytojui. Po trijų val. infuzijos greitis sumažinamas iki 8 ml/val.

Infuzijai tęsti, naudodamiesi tuo pačiu skaičiavimo metodu, pagaminkite naują 100 ml tirpalo maišelį.

Jei naudojamas kitokios talpos infuzinis maišelis, tirpalui paruošti reikia apskaičiuoti proporciją.

Norint užtikrinti tikslų dozavimą, rekomenduojama naudoti kontroliuojamos infuzijos įrenginį, kuris leistų dozuoti tirpalą lašais per minutę. Intraveninė sistema su mikrolašintuvu galėtų užtikrinti normalų rekomenduojamų atozibano dozių infuzijos greitį.

Jeigu į veną tuo pačiu metu būtina švirkšti kito vaisto, pastarojo reikštų švirkšti per kitą intraveninio kateterio šaką ar pasirinkti švirkštimui kitą veną. Tai leistų nepriklausomai stebėti infuzijos greitį.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Sun Pharmaceutical Industries Europe B.V.

Polarisavenue 87

2132 JH Hoofddorp

Nyderlandai

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/13/852/002

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta 2013 m. liepa mėn. 13d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai