Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
Svetainės kalbos pasirinkimas

Dafiro HCT (amlodipine besylate / valsartan / hydrochlorothiazide) – Preparato charakteristikų santrauka - C09DX01

Updated on site: 06-Oct-2017

Vaisto pavadinimasDafiro HCT
ATC kodasC09DX01
Sudėtisamlodipine besylate / valsartan / hydrochlorothiazide
GamintojasNovartis Europharm Limited

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Dafiro HCT 10 mg/320 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 5 mg amlodipino (amlodipinum) (amlodipino besilato pavidalu), 160 mg valsartano (valsartanum) ir 12,5 mg hidrochlorotiazido (hydrochlorothiazidum).

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg amlodipino (amlodipinum) (amlodipino besilato pavidalu), 160 mg valsartano (valsartanum) ir 12,5 mg hidrochlorotiazido (hydrochlorothiazidum).

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 5 mg amlodipino (amlodipinum) (amlodipino besilato pavidalu), 160 mg valsartano (valsartanum) ir 25 mg hidrochlorotiazido (hydrochlorothiazidum).

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg amlodipino (amlodipinum) (amlodipino besilato pavidalu), 160 mg valsartano (valsartanum) ir 25 mg hidrochlorotiazido (hydrochlorothiazidum).

Dafiro HCT 10 mg/320 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg amlodipino (amlodipinum) (amlodipino besilato pavidalu), 320 mg valsartano (valsartanum) ir 25 mg hidrochlorotiazido (hydrochlorothiazidum).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė)

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Balta, ovali, išgaubta tabletė su nuožulniais kraštais, vienoje jos pusėje įspausta „NVR“, kitoje -

„VCL“.

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Šviesiai geltona, ovali, išgaubta tabletė su nuožulniais kraštais, vienoje jos pusėje įspausta „NVR“, kitoje - „VDL“.

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Geltona, ovali, išgaubta tabletė su nuožulniais kraštais, vienoje jos pusėje įspausta „NVR“, kitoje -

„VEL“.

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Rudai geltona, ovali, išgaubta tabletė su nuožulniais kraštais, vienoje jos pusėje įspausta „NVR“, kitoje - „VHL“.

Dafiro HCT 10 mg/320 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Rudai geltona, ovali, išgaubta tabletė su nuožulniais kraštais, vienoje jos pusėje įspausta „NVR“, kitoje - „VFL“.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Pirminės arterinės hipertenzijos pakeičiamasis gydymas suaugusiems pacientams, kurių kraujospūdis yra tinkamai kontroliuojamas amlodipino, valsartano ir hidrochlorotiazido (HCT) deriniu, skiriant arba tris atskirus minėtus komponentus, arba dviejų komponentų sudėtinį preparatą kartu su trečiuoju atskiru komponentu.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama Dafiro HCT dozė yra viena tabletė per parą, ją geriausia išgerti ryte.

Prieš pradedant vartoti Dafiro HCT, paciento hipertenzija turi būti kontroliuojama tuo pat metu vartojamomis nekintamomis atskirų komponentų dozėmis. Dafiro HCT dozė turi būti paremta atskirų komponentų dozėmis, vartojamomis tuo metu, kai pereinama prie Dafiro HCT vartojimo.

Didžiausia rekomenduojama Dafiro HCT dozė yra 10 mg/320 mg/25 mg.

Specialios asmenų grupės

Inkstų funkcijos sutrikimas

Dėl sudėtyje esančio hidrochlorotiazido, Dafiro HCT negalima skirti pacientams, kuriems yra anurija

(žr. 4.3 skyrių), bei tiems, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis

(GFG) <30 ml/min./1,73 m2) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, pradinės dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Dėl sudėtyje esančio valsartano, Dafiro HCT negalima skirti pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas be tulžies stazės, didžiausia rekomenduojama valsartano dozė yra 80 mg, todėl Dafiro HCT netinka šios grupės pacientams (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Amlodipino dozavimo rekomendacijos pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų sutrikimas, nebuvo nustatytos. Hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, pereinant prie tinkamo gydymo Dafiro HCT (žr. 4.1 skyrių), reikia skirti mažiausią esančią amlodipino dozę.

Širdies nepakankamumas ir vainikinių arterijų liga

Patirties apie ligonių, kuriems yra širdies nepakankamumas ir vainikinių arterijų liga, gydymą Dafiro HCT, ypač didžiausiomis dozėmis, yra nedaug. Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas ir vainikinių arterijų liga, Dafiro HCT skirti atsargiai, ypač didžiausią 10 mg/320 mg/25 mg dozę.

Senyvi pacientai (65 metų ir vyresni)

Dafiro HCT, ypač didžiausią 10 mg/320 mg/25 mg dozę, senyviems pacientams rekomenduojama skirti atsargiai, taip pat dažniau matuoti jų kraujospūdį, kadangi duomenų apie vaisto vartojimą šios populiacijos pacientams yra nedaug. Hipertenzija sergantiems senyviems pacientams pereinant prie tinkamo gydymo Dafiro HCT (žr. 4.1 skyrių), reikia skirti mažiausią esančią amlodipino dozę.

Vaikų populiacija

Dafiro HCT nėra skirtas vaikų populiacijai (pacientams, jaunesniems kaip 18 metų) padidėjusio kraujospūdžio indikacijai.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Dafiro HCT galima vartoti valgant arba nevalgant.

Tabletes reikia nuryti sveikas užgeriant vandeniu, kasdien tuo pačiu paros metu, geriausia ryte.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, kitiems sulfamidų dariniams, dihidropiridino dariniams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė kepenų cirozė ar tulžies stazė.

Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG <30 ml/min./1,73 m2), anurija ir pacientai gydomi dialize.

Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi

(GFG <60 ml/min./1,73 m2), Dafiro HCT negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Refrakterinė hipokalemija, hiponatremija, hiperkalcemija ir simptominė hiperurikemija.

Sunki hipotenzija.

Šokas (įskaitant kardiogeninį šoką).

Kairiojo širdies skilvelio išvarymo trakto obstrukcija (pvz., hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija ar didelio laipsnio aortos vožtuvo stenozė).

Širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto, esant nestabiliai hemodinamikai.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Amlodipino saugumas ir veiksmingumas hipertenzinės krizės atveju nebuvo nustatytas.

Natrio ir (arba) skysčių trūkumas organizme

Kontroliuojamojo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo vidutinio sunkumo ar sunkia nekomplikuota hipertenzija sergantys pacientai, metu ryški hipotenzija, įskaitant ortostatinę hipotenziją, buvo pastebėta 1,7 % pacientų, gydytų didžiausia Dafiro HCT (10 mg/320 mg/25 mg) doze, lyginant su 1,8 % valsartanu/hidrochlorotiazidu (320 mg/25 mg) gydytų pacientų, 0,4 % amlodipinu/valsartanu (10 mg/32 mg) ir 0,2 % hidrochlorotiazidu/amlodipinu (25 mg/10 mg) gydytų pacientų.

Pacientams, kuriems yra natrio ir (arba) skysčių stoka organizme, pavyzdžiui tiems, kurie vartoja dideles diuretikų dozes, pradėjus skirti gydymą Dafiro HCT gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Dafiro HCT reikia pradėti skirti tik koregavus bet kokią natrio ir (arba) skysčių stokos būklę.

Jei gydymo Dafiro HCT metu pasireiškia ryški hipotenzija, pacientą reikia paguldyti ant nugaros ir, jei reikia, paskirti fiziologinio tirpalo infuziją į veną. Kai kraujospūdis stabilizuojasi, gydymą galima tęsti.

Elektrolitų pusiausvyros pokyčiai kraujo serume

Amlodipinas/valsartanas/hidrochlorotiazidas

Daugeliui kontroliuojamuose Dafiro HCT klinikiniuose tyrimuose dalyvavusių pacientų 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido sukeliamas priešingas poveikis kalio koncentracijai serume apytiksliai kompensavo vienas kitą. Kai kuriems pacientams vienos iš šių medžiagų poveikis gali būti dominuojantis. Todėl pacientams reikia reguliariai, tinkamu intervalu tirti elektrolitų koncentraciją serume, kad būtų galima nustatyti galimą jų pusiausvyros sutrikimą.

Būtina periodiškai, tinkamais intervalais tirti elektrolitų (ypač kalio) koncentraciją serume, kad būtų galima nustatyti galimą elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, ypač jei pacientui yra kitų rizikos veiksnių, pvz., yra inkstų funkcijos sutrikimas, vartojama kitokių vaistinių preparatų arba anksčiau yra buvę elektrolitų pusiausvyros sutrikimų.

Valsartanas

Nerekomenduojama tuo pačiu metu vartoti kalio preparatų, kalį sulaikančių diuretikų, druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, arba kitokių vaistinių preparatų, kurie didina kalio kiekį organizme (heparino ir kt.). Reikia reguliariai tinkamai stebėti kalio koncentraciją kraujyje.

Hidrochlorotiazidas

Gydymą Dafiro HCT reikia pradėti tik prieš tai koregavus hipokalemiją ir bet kokią kartu esančią hipomagnezemiją. Tiazidiniai diuretikai gali skatinti atsirasti hipokalemiją arba pasunkinti jau esančią hipokalemiją. Tiazidinių diuretikų reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra padidėjusio kalio netekimo būklių, pavyzdžiui, sergantiems druskų netekimo nefropatijomis ir prerenaliniu

(kardiogeniniu) inkstų funkcijos sutrikimu. Jeigu vartojant hidrochlorotiazido atsiranda hipokalemija, Dafiro HCT vartojimą reikia nutraukti iki bus atstatytas pastovus kalio kiekis.

Tiazidiniai diuretikai gali skatinti atsirasti hiponatremiją ir hipochloreminę alkalozę arba pasunkinti jau esančią hiponatremiją. Pastebėta hiponatremijos, pasireiškiančios neurologiniais simptomais (pykinimu, progresuojančia dezorientacija, apatija), atvejų. Gydymą hidrochlorotiazidu reikia pradėti tik prieš tai koregavus esančią hiponatremiją. Jeigu vartojant Dafiro HCT pasireiškia sunki ar greitai išsivystanti hiponatremija, gydymą reikia nutraukti ir vaisto nevartoti, kol natrio kiekis kraujyje taps normaliu.

Visų tiazidinių diuretikų vartojančių pacientų būklę reikia reguliariai stebėti dėl elektrolitų (ypač kalio, natrio ir magnio) pusiausvyros sutrikimo.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Tiazidiniai diuretikai lėtine inkstų liga sergantiems pacientams gali skatinti atsirasti azotemiją. Dafiro HCT skiriant pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama reguliariai tirti elektrolitų (įskaitant kalio), kreatinino ir šlapimo rūgšties koncentracijas serume. Dafiro HCT negalima skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ar anurija, bei tiems, kuriems atliekamos dializės (žr. 4.3 skyrių).

Kai yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG ≥30 ml/min./1,73 m2), Dafiro HCT dozės koreguoti nereikia.

Inkstų arterijų stenozė

Dafiro HCT reikia atsargiai skirti hipertenzijai gydyti pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arba vieno inksto arterijų stenozė, arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijų stenozė, kadangi šiems pacientams gali padidėti karbamido ir kreatinino koncentracijos serume.

Inkstų persodinimas

Šiuo metu saugaus Dafiro HCT vartojimo pacientams, kuriems neseniai persodintas inkstas, patirties nėra.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Valsartanas daugiausiai šalinamas nepakitęs su tulžimi. Pacientų, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, organizme amlodipino pusinės eliminacijos periodas yra ilgesnis, o AUC rodmenys didesni. Dozavimo rekomendacijos tokiems pacientams nebuvo nustatytos. Pacientams, kuriems yra nesunkus ar vidutinio sunkumo kepenų sutrikimas be tulžies stazės, didžiausia rekomenduojama valsartano dozė yra 80 mg, todėl tokiems ligoniams Dafiro HCT netinka (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius).

Angioneurozinė edema

Valsartanu gydomiems pacientams pastebėta angioneurozinės edemos, įskaitant gerklų ir balso klosčių patinimo, dėl kurio pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija, ir (arba) veido, lūpų, ryklės ir (ar) liežuvio patinimo pasireiškimo atvejų. Kai kuriems iš šių pacientų jau anksčiau buvo pasireiškusi angioneurozinė edema vartojant kitų vaistinių preparatų, įskaitant AKF inhibitorius. Jei pasireiškia angioneurozinė edema, Dafiro HCT vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir šio vaistinio preparato pacientams daugiau neskirti.

Širdies nepakankamumas ir vainikinių arterijų liga/ miokardo infarktą patyrę pacientai

Dėl renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos slopinimo jautriems asmenims gali pakisti inkstų funkcija. Sunkiu širdies nepakankamumu sergančių pacientų, kurių inkstų funkcija gali priklausyti nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo, gydymas AKF inhibitoriais buvo susijęs su oligurija ir (arba) progresuojančia azotemija, retais atvejais su ūminiu inkstų nepakankamumu ir (ar) mirtimi. Gauta pranešimų apie panašias pasekmes valsartano vartojusiems pacientams. Tiriant pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas ar kurie patyrė miokardo infarktą, būklę visada reikia įvertinti inkstų funkciją.

Ilgalaikio placebu kontroliuojamo amlodipino tyrimo (PRAISE-2) metu, III ir IV stadijos pagal NYHA (angl. New York Heart Association Classification) ne išemijos sukeltu širdies nepakankamumu sirgusiems pacientams amlodipinas didino plaučių edemos atvejų dažnį, bet pasunkėjusio širdies nepakankamumo atvejų dažnio, lyginant su placebo grupe, reikšmingai nedidino.

Kalcio kanalų blokatorius, įskaitant amlodipiną, reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas, nes jie gali ateityje didinti kardiovaskulinių reiškinių riziką ir mirtingumą.

Preparato, ypatingai didžiausią Dafiro HCT 10 mg/320 mg/25 mg dozę, reikia atsargiai skirti širdies nepakankamumu ir koronarine širdies liga sergantiems pacientams, kadangi duomenų apie preparato vartojimą šiems pacientams yra nedaug.

Aortos ir mitralinė stenozė

Jeigu yra mitralinė stenozė ar reikšminga aortos stenozė, kuri nėra didelio laipsnio, kraujagysles plečiančiais vaistais reikia gydyti ypatingai atsargiai.

Nėštumas

Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Pirminis hiperaldosteronizmas

Pacientų, kuriems yra pirminis hiperaldosteronizmas, angiotenzino II antagonistu valsartanu gydyti negalima, kadangi jų renino ir angiotenzino sistemą įtakoja pirminė liga, todėl tokių ligonių gydyti

Dafiro HCT nerekomenduojama.

Sisteminė raudonoji vilkligė

Gauta pranešimų apie tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojimo sukeltus raudonosios vilkligės paūmėjimo ar suaktyvėjimo atvejus.

Kitokie metabolizmo sutrikimai

Tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojimo metu gali pakisti gliukozės toleravimas ir padidėti cholesterolio, trigliceridų ir šlapimo rūgšties kiekis serume. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali reikėti keisti insulino ar geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų dozę.

Dėl sudėtyje esančio hidrochlorotiazido, Dafiro HCT negalima skirti pacientams, kuriems yra simptominė hiperurikemija. Vartojant hidrochlorotiazido, mažėja šlapimo rūgšties klirensas ir dėl to gali padidėti šlapimo rūgšties kiekis serume bei atsirasti ar pasunkėti hiperurikemija, taip pat gali pasireikšti podagra į tai linkusiems pacientams.

Tiazidai mažina kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir dėl to gali protarpiais nežymiai padidinti kalcio kiekį kraujo serume, nors žinomo kalcio apykaitos sutrikimo nėra. Dafiro HCT negalima skirti pacientams, kuriems yra hiperkalcemija ir galima skirti tik prieš tai koregavus bet kokią anksčiau nustatytą hiperkalcemiją. Jei gydymo metu pasitreiškia hiperkalcemija, Dafiro HCT vartojimas turi būti nutrauktas. Gydymo tiazidiniais diuretikais metu reikia reguliariai tirti kalcio kiekį serume. Ženkli hiperkalcemija gali rodyti slaptąjį hiperparatiroidizmą. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimus tiazidų vartojimą reikia nutraukti.

Padidėjęs jautrumas šviesai

Gauta pranešimų apie tiazidinių diuretikų vartojantiems pacientams atsiradusius padidėjusio jautrumo šviesai atvejus (žr. 4.8 skyrių). Jeigu gydymo Dafiro HCT metu atsiranda padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu gydymas diuretikais privalo būti atnaujinamas, rekomenduojama nuo saulės arba dirbtinių ultravioletinių A (UVA) spindulių saugoti atviras vietas.

Ūminė uždarojo kampo glaukoma

Sulfamidų darinio hidrochlorotiazido vartojimas buvo susijęs su idiosinkrazinės reakcijos pasireiškimu ir dėl to atsiradusia ūmine praeinančia miopija ir ūmine uždarojo kampo glaukoma. Jų simptomai buvo staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsirasdavo po kelių valandų ar net po savaitės nuo vaisto vartojimo pradžios. Negydoma uždarojo kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą.

Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti hidrochlorotiazido vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka padidėjęs, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybę. Ūminės uždarojo kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfamidui ar penicilinui.

Bendras įspėjimas

Pacientai, kuriems buvo padidėjusio jautrumo reakcijų angiotenzino-II receptorių antagonistams , reikia imtis atsargumo priemonių. Pacientams, sergantiems alergija ir astma, padidėjusio jautrumo hidrochlorotiazidui reakcijos gali atsirasti dažniau.

Senyvi pacientai (65 metų ar vyresni)

Dafiro HCT, ypač didžiausią 10 mg/320 mg/25 mg dozę, senyviems pacientams rekomenduojama skirti atsargiai, taip pat dažniau matuoti jų kraujospūdį, kadangi duomenų apie vaisto vartojimą šios populiacijos pacientams yra nedaug.

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas

Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorius, AIIRA ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, AIIRA ar aliskireno derinį

(žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir

AIIRA.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Formalių vaistinių preparatų tarpusavio sąveikos tyrimų su Dafiro HCT neatlikta. Todėl šiame skyriuje pateikiama informacija tik apie žinomą atskirų veikliųjų medžiagų sąveiką su kitais vaistiniais preparatais.

Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad Dafiro HCT gali stiprinti kitų priešhipertenzinių preparatų sukeliamą hipotenzinį poveikį.

Nerekomenduojami deriniai

Dafiro HCT

Sąveikos su kitais

Sąveikos su kitais vaistiniais preparatais nulemtas

atskiri

vaistiniais preparatais

poveikis

komponentai

 

 

Valsartanas ir

Litis

Skiriant litį kartu su AKF inhibitoriais, angiotenzino II

HCT

 

receptorių antagonistais, įskaitant valsartaną, ar tiazidais,

 

 

stebėtas laikinas ličio koncentracijos serume ir

 

 

toksiškumo padidėjimas. Kadangi tiazidai mažina ličio

 

 

klirensą inkstuose, toksinio ličio poveikio rizika gali dar

 

 

labiau padidėti vartojant su Dafiro HCT. Todėl jų

 

 

vartojant kartu, rekomenduojama atidžiai stebėti ličio

 

 

koncentraciją serume.

Valsartanas

Kalį tausojančiais

Jeigu kartu su valsartanu būtina skirti kalio koncentraciją

 

diuretikais, kalio

veikiantį medicininį preparatą, rekomenduojama dažnai

 

papildais, druskų

tirti kalio koncentraciją plazmoje.

 

pakaitalais, kuriuose

 

 

yra kalio, bei kitokiais

 

 

kalio kiekį organizme

 

 

didinančiais vaistais

 

Amlodipinas

Greipfrutais ar

Amlodipino nerekomenduojama skirti kartu su

 

greipfrutų sultimis

greipfrutais ar greipfrutų sultimis, kadangi kai kuriems

 

 

pacientams gali padidėti biologinis vaisto prieinamumas

 

 

ir dėl to pasireikšti stipresnis kraujospūdį mažinantis

 

 

poveikis.

Atsargiai vartoti kartu su

 

Dafiro HCT

Sąveikos su kitais

Sąveikos su kitais vaistiniais preparatais nulemtas

atskiri

vaistiniais preparatais

poveikis

komponentai

 

 

Amlodipinas

CYP3A4 inhibitoriai

Amlodipiną vartojant kartu su stipraus ir vidutinio

 

(pvz., ketokonazolas,

stiprumo poveikio CYP3A4 inhibitoriais (proteazės

 

itrakonazolas,

inhibitoriais, azolų grupės priešgrybeliniais vaistiniais

 

ritonaviras)

preparatais, makrolidų grupės antibiotikais, pavyzdžiui,

 

 

eritromicinu ar klaritromicinu, verapamiliu ar diltiazemu)

 

 

gali reikšmingai padidėti amlodipino ekspozicija.

 

 

Klinikinė tokių farmakokinetikos pokyčių reikšmė gali

 

 

būti didesnė senyviems pacientams, todėl gali prireikti

 

 

stebėti paciento klinikinę būklę ir keisti dozę.

 

CYP3A4 induktoriai

Duomenų apie CYP3A4 sužadinančių vaistinių preparatų

 

(priešepilepsiniai

poveikį amlodipinui nėra. Kartu su CYP3A4

 

preparatai [pvz.,

sužadinančiais vaistiniais preparatais (pvz.: rifampicinu,

 

karbamazepinas,

jonažole [Hypericum perforatum]) vartojamo amlodipino

 

fenobarbitalis,

koncentracija plazmoje gali sumažėti. Amlodipiną vartoti

 

fenitoinas,

kartu su CYP3A4 sužadinančiais vaistiniais preparatais

 

fosfenitoinas,

reikia atsargiai.

 

primidonas],

 

 

rifampicinas, jonažolės

 

 

preparatai [jonažolė])

 

 

Simvastatinu

Kartotines 10 mg amlodipino dozes vartojant kartu su

 

 

80 mg simvastatino, pastarojo ekspozicija padidėjo 77 %,

 

 

lyginant su šiuo rodikliu vartojant vien simvastatino.

 

 

Amlodipino vartojantiems pacientams rekomenduojama

 

 

vartoti ne didesnę kaip 20 mg simvastatino dozę per parą.

 

Dantrolenu (infuzija)

Tyrimų su gyvūnais duomenimis, pavartojus verapamilio

 

 

ir dantroleno į veną, pasireiškė su hiperkalemija susijęs

 

 

mirtinas skilvelių virpėjimas ir ūminis kardiovaskulinės

 

 

funkcijos nepakankamumas. Dėl hiperkalemijos rizikos

 

 

rekomenduojama vengti kartu vartoti kalcio kanalų

 

 

blokatorių (pvz., amlodipino) pacientams, kuriems yra

 

 

piktybinės hipertermijos rizika, ir piktybinei hipertermijai

 

 

gydyti.

Valsartanas ir

Nesteroidiniai vaistai

NVNU gali silpninti antihipertenzinį kartu vartojamų

HCT

nuo uždegimo (NVNU),

angiotenzino II antagonistų ir hidrochlorotiazido poveikį.

 

pvz., selektyvūs

Be to, kartu vartojant Dafiro HCT ir NVNU, gali

 

ciklooksigenazės-2

pablogėti inkstų funkcija ir padidėti kalio koncentracija

 

(COX-2) inhibitoriai,

serume. Dėl minėtų priežasčių gydymo pradžioje

 

acetilsalicilo rūgštis

rekomenduojama stebėti inkstų funkciją, be to, paciento

 

(>3 g per parą) bei

organizme turi būti pakankamai skysčio.

 

neselektyvūs NVNU

 

Valsartanas

Absorbcijos pernašos

In vitro atlikto tyrimo su žmogaus kepenų audiniais

 

baltymų inhibitoriais

rezultatai rodo, kad valsartanas yra absorbcijos pernašos

 

(rifampicinu,

baltymo kepenyse OATP1B1 ir eliminacijos pernašos

 

ciklosporinu) ir

baltymo kepenyse MRP2 substratas. Kartu skiriant

 

eliminacijos pernašos

absorbcijos pernašos baltymų inhibitorių (rifampicino,

 

baltymų inhibitoriais

ciklosporino) arba eliminacijos pernašos baltymų

 

(ritonaviru)

inhibitorių (ritonaviro), gali padidėti sisteminė valsartano

ekspozicija.

HCT

Alkoholis, barbitūratai

Tiazidinių diuretikų vartojant kartu su medžiagomis,

 

ir narkotinės

kurios taip pat mažina kraujospūdį (pvz., mažina

 

medžiagos

simpatinės centrinės nervų sistemos aktyvumą ar

 

 

tiesiogiai plečia kraujagysles), gali pasunkėti ortostatinė

 

 

hipotenzija.

 

Amantadinas

Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai, įskaitant

 

 

hidrochlorotiazidą, gali padidinti amantadino sukeliamų

 

 

nepageidaujamų reakcijų pavojų.

 

Anticholinerginiai

Šie preparatai (pvz., atropinas, biperidenas), slopindami

 

preparatai ir kiti

skrandžio ir žarnų motoriką ir lėtindami skrandžio

 

skrandžio išsituštinimą

ištuštinimą, gali padidinti biologinį tiazidinių diuretikų

 

lėtinantys vaistiniai

prieinamumą. Tikėtina, kad prokinetiškai veikiančios

 

preparatai

medžiagos (pvz., cisapridas), atvirkščiai, gali mažinti

 

 

biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą.

 

Preparatai nuo

Tiazidiniai diuretikai gali keisti gliukozės toleranciją.

 

cukrinio diabeto (pvz.,

Gali reikėti koreguoti vaistinių preparatų nuo cukrinio

 

insulinas ir geriamieji

diabeto dozę.

 

preparatai nuo cukrinio

 

 

diabeto)

 

 

Metforminas

Metforminas turi būti vartojamas atsargiai, nes galimai

 

 

pasireiškus su hidrochlorotiazido vartojimu susijusiam

 

 

funkciniam inkstų nepakankamumui, gali padidėti pieno

 

 

rūgšties acidozės atsiradimo rizika.

 

Beta

Kartu vartojant tiazidinių diuretikų, įskaitant

 

adrenoblokatoriai ir

hidrochlorotiazidą, ir beta -adrenoreceptorių blokatorių

 

diazoksidas

gali padidėti hiperglikemijos atsiradimo pavojus.

 

 

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali

 

 

sustiprinti gliukozės kiekį kraujyje didinantį diazoksido

 

 

poveikį.

 

Ciklosporinas

Kartu vartojamas ciklosporinas, gali padidinti

 

 

hiperurikemijos ir podagros tipo komplikacijų rizika.

 

Citotoksiniai vaistiniai

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali

 

preparatai

sumažinti citotoksinių vaistinių preparatų (pvz.,

 

 

ciklofosfamido, metotreksato) išsiskyrimą pro inkstus ir

 

 

stiprinti jų sukeliamą mieloidinio audinio funkcijos

 

 

slopinimą.

 

Rusmenės glikozidai

Dėl tiazidų vartojimo pasireiškianti hipokalemija arba

 

 

hipomagnezemija (kaip nepageidaujamas jų poveikis)

 

 

gali skatinti atsirasti rusmenės glikozidų sukeltą širdies

 

 

aritmiją.

 

Kontrastiniai

Dėl diuretikų vartojimo pasireiškusios dehidratacijos

 

preparatai, kuriuose

atveju padidėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika,

 

yra jodo

ypač vartojant dideles jodo preparatų dozes. Prieš tokių

 

 

preparatų vartojimą pacientui būtina atnaujinti skysčių

 

 

kiekį.

 

Jonų apsikeitimo

Kolestiraminas ir kolestipolis mažina tiazidinių diuretikų,

 

dervos

įskaitant hidrochlorotiazidą, absorbciją. Dėl to gali

 

 

pasireikšti nepakankamas terapinis tiazidinių diuretikų

 

 

poveikis. Tačiau šią sąveiką galima sumažinti paskirstant

 

 

hidrochlorotiazido ir dervų dozavimą, pavyzdžiui, kad

 

 

hidrochlorotiazidas būtų skiriamas bent 4 valandas prieš

 

 

arba 4-6 valandas po dervų vartojimo.

 

Vaistiniai preparatai,

Hipokalemiją sukeliantį hidrochlorotiazido poveikį gali

 

keičiantys kalio

sustiprinti kartu vartojami kalį išskiriantys diuretikai,

 

koncentraciją serume

kortikosteroidai, vidurius laisvinantys preparatai,

 

 

adrenokortikotropinis hormonas (AKTH), amfotericinas,

 

 

karbenoksolonas, penicilinas G, salicilo rūgšties dariniai

 

 

ar antiaritminiai preparatai. Jeigu šių vaistinių preparatų

 

 

skiriama kartu su amlodipino/ valsartano/

 

 

hidrochlorotiazido deriniu, rekomenduojama tirti kalio

 

 

kiekį kraujo plazmoje.

 

Vaistiniai preparatai,

Hiponatremiją sukeliantį diuretikų poveikį gali stiprinti

 

keičiantys natrio

kartu vartojami vaistiniai preparatai, pavyzdžiui,

 

koncentraciją serume

antidepresantai, preparatai nuo psichozės, preparatai nuo

 

 

epilepsijos ir kiti. Reikia laikytis atsargumo priemonių,

 

 

jeigu šių vaistinių preparatų skiriama ilgą laiką.

 

Vaistiniai preparatai,

Dėl padidėjusios hipokalemijos pasireiškimo rizikos,

 

galintys sukelti

hidrochlorotiazido reikia atsargiai skirti kartu su

 

polimorfinę skilvelinę

vaistiniais preparatais, kurie gali sukelti polimorfinę

 

tachikardiją (torsades

skilvelinę tachikardiją (torsades de pointes), ypač kartu

 

de pointes)

su Ia klasės ir III klasės antiaritminiais preparatais ir kai

 

 

kuriais vaistiniais preparatais nuo psichozės.

 

Vaistiniai preparatai

Kadangi hidrochlorotiazidas gali padidinti šlapimo

 

podagrai gydyti

rūgšties kiekį kraujo serume, gali tekti koreguoti šlapimo

 

(probenecidas,

rūgštį iš organizmo išskiriančių vaistinių preparatų dozę.

 

sulfinpirazonas ir

Gali tekti didinti probenecido arba sulfinpirazono dozę.

 

alopurinolis)

Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai, įskaitant

 

 

hidrochlorotiazidą, gali padidinti padidėjusio jautrumo

 

 

reakcijos alopurinoliui pasireiškimo dažnį.

 

Metildopa

Gauta pavienių pranešimų apie hemolizinės anemijos

 

 

pasireiškimą, susijusį vartojant hidrochlorotiazidą kartu

 

 

su metildopa.

 

Nedepoliarizuojantys

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą,

 

skeleto raumenis

stiprina raumenis atpalaiduojančių preparatų kurare

 

atpalaiduojantys

darinių, poveikį.

 

preparatai (pvz.,

 

 

tubokurarinas)

 

 

Kiti vaistiniai

Tiazidiniai diuretikai stiprina antihipertenzinį kitų

 

preparatai nuo

vaistinių preparatų nuo hipertenzijos (pvz., guanetidino,

 

hipertenzijos

metildopos, beta adrenoblokatorių, vazodilatatorių, kalcio

 

 

kanalų blokatorių, AKF inhibitorių, angiotenzino II

 

 

receptorių blokatorių ir tiesioginių renino inhibitorių)

 

 

poveikį.

 

Kraujospūdį didinantys

Vartojant hidrochlorotiazido gali sumažėti organizmo

 

aminai (pvz.,

atsakas į kraujospūdį didinančius aminus (pvz.,

 

noradrenalinas,

noradrenaliną). Klinikinė tokio poveikio reikšmė

 

adrenalinas)

nežinoma ir nepakankama, kad negalima būtų jų vartoti.

 

Vitaminas D ir kalcio

Tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą,

 

druskos

vartojant kartu su vitaminu D arba kalcio druskomis, gali

 

 

didėti kalcio kiekis kraujo serume. Tiazidinių diuretikų

 

 

vartojant kartu su minėtomis medžiagomis, didėja kalcio

 

 

reabsorbcija inkstų kanalėliuose ir gali pasireikšti

 

 

hiperkalcemija tiems pacientams, kuriems jau yra

 

 

padidėjusi rizika pasireikšti šiam sutrikimui (pvz.,

 

 

sergantiesiems hiperparatiroze, vėžinėmis ligomis ar

 

 

tiems, kuriems yra vitamino D apykaitos sutrikimų).

Dvigubas RAAS nuslopinimas vartojant AIIRA, AKF inhibitorių arba aliskireno

Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, AIIRA ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Amlodipinas

Amlodipino vartojimo moterų nėštumo metu saugumas nebuvo nustatytas. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai vartojant dideles vaistinio preparato dozes (žr. 5.3 skyrių). Nėštumo metu rekomenduojama skirti tik tada, kai nėra kito saugesnio gydymo arba kai pati liga kelia didesnę riziką motinai ir vaisiui.

Valsartanas

Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRA vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Kadangi nėra kontrolinių epidemiologinių duomenų dėl angiotenzino II receptorių antagonistų rizikos, panaši rizika gali būti ir šių vaistų klasei. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.

Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRA sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių).

Jeigu moteris antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIRA, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.

Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRA, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Hidrochlorotiazidas

Duomenų apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, nepakanka. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai.

Hidrochlorotiazidas prasiskverbia pro placentą. Dėl farmakologinio veikimo mechanizmo, antrą ir trečią nėštumo trimestrą vartojamas hidrochlorotiazidas gali susilpninti vaisiaus – placentos perfuziją, todėl ir sukelti nepageidaujamą poveikį vaisiui ir naujagimiui, pvz., gali atsirasti gelta, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas ir trombocitopenija.

Amlodipinas/valsartanas/hidrochlorotiazidas

Duomenų apie Dafiro HCT vartojimą nėštumo metu nėra. Remiantis turimais duomenimis apie atskirų vaisto komponentų poveikį, pirmuoju nėštumo trimestru Dafiro HCT vartoti nerekomenduojama, o antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jo vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Žindymas

Apie valsartano ir(ar) amlodipino vartojimą žindymo laikotarpiu duomenų nėra. Nedidelis hidrochlorotiazido kiekis patenka į motinos pieną. Didelės tiazidinių diuretikų dozės sukelia intensyvią diurezę ir todėl gali slopinti motinos pieno gamybą. Žindymo laikotarpiu skirti Dafiro HCT nerekomenduojama. Jeigu Dafiro HCT yra skiriamas žindymo laikotarpiu, reikia vartoti kaip galima mažesnes vaisto dozes. Alternatyvus gydymas vaistu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.

Vaisingumas

Klinikinių Dafiro HCT poveikio vaisingumui tyrimų neatlikta.

Valsartanas

Girdoma ne didesnė kaip 200 mg/kg kūno svorio valsartano paros dozė nepageidaujamo poveikio žiurkių patinų ir patelių reprodukcinei veiklai nesukėlė. Tokia dozė yra 6 kartus didesnė už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, perskaičiuojant mg/m2 paviršiaus ploto (skaičiuojant laikyta, kad geriamoji paros dozė yra 320 mg, o pacientas sveria 60 kg).

Amlodipinas

Buvo pranešta apie kai kurių kalcio kanalų blokatoriais gydomų vyrų spermatozoidų galvutės pokyčius. Nepakanka klinikinių duomenų, kad būtų galima nustatyti amlodipino įtaką vaisingumui. Vieno tyrimo su žiurkėmis metu nustatytas nepageidaujamas poveikis patinų vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vairuojant ir valdant mechanizmus negalima pamiršti, kad Dafiro HCT kartais gali sukelti svaigulį ir nuovargį.

Amlodipinas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutiniškai. Jeigu Dafiro HCT vartojančiam pacientui pasireiškia svaigulys, galvos skausmas, nuovargis ar pykinimas, gali sutrikti gebėjimas reaguoti.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Toliau pateikiami Dafiro HCT saugumo duomenys gauti Dafiro HCT klinikinių tyrimų metu, be to, panaudoti turimi duomenys apie atskirų veikliųjų medžiagų (amlodipino, valsartano ir hidrochlorotiazido) saugumą.

Saugumo duomenų santrauka

Dafiro HCT, skiriant didžiausią jo 10 mg/320 mg/25 mg dozę, saugumas buvo ištirtas atlikus vieną kontroliuojamąjį trumpalaikį (8 savaičių trukmės) klinikinį tyrimą, kuriame dalyvavo 2 271 pacientas;

582 iš šių pacientų buvo skiriama valsartano derinio kartu su amlodipinu ir hidrochlorotiazido.

Pasireiškę nepageidaujamos reakcijos paprastai buvo nesunkios ir laikinos; dėl jų pasireiškimo tik retai prireikė nutraukti tiriamųjų preparatų vartojimą. Šio aktyviuoju preparatu kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu dažniausios priežastys, dėl kurių reikėjo nutraukti Dafiro HCT vartojimą, buvo svaigulys ir hipotenzija (0,7 %).

8 savaičių trukmės kontroliuojamojo klinikinio tyrimo metu nebuvo stebėta reikšmingų naujų ar netikėtų nepageidaujamų reakcijų, lyginant skiriamą gydymą trigubu veikliųjų medžiagų deriniu su žinomais šių veikliųjų medžiagų monoterapijos ar gydymo dviejų medžiagų deriniu poveikiais.

8 savaičių trukmės kontroliuojamojo klinikinio tyrimo metu pastebėti su sudėtinio Dafiro HCT preparato vartojimu susiję laboratorinių tyrimų rodiklių pokyčiai buvo nedideli ir atitiko atskirų veikliųjų medžiagų farmakologinį poveikį. Trigubame veikliųjų medžiagų derinyje esantis valsartanas silpnino hidrochlorotiazido sukeliamą hipokaleminį poveikį.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

Toliau nurodomos pastebėtos nepageidaujamos reakcijos, susiję su Dafiro HCT (amlodipino/valsartano/HCT) ir atskirai amlodipino, valsartano bei HCT vartojimu, išvardytos pagal MedDRA terminologijos organų sistemų klases ir jų pasireiškimo dažnį.

Labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

MedDRA

Nepageidaujamos

Dažnis

 

 

 

organų sistemų

reakcijos

Dafiro

Amlodipinas

Valsartanas

HCT

klasė

 

HCT

 

 

 

Kraujo ir

Agranulocitozė, kaulų čiulpų

--

--

--

Labai reti

limfinės sistemos

nepakankamumas

 

 

 

 

sutrikimai

Sumažėjusi hemoglobino

--

--

Dažnis

--

 

koncentracija ir hematokritas

 

 

nežinomas

 

 

Hemolizinė anemija

--

--

--

Labai reti

 

Leukopenija

--

Labai reti

--

Labai reti

 

Neutropenija

--

--

Dažnis

--

 

 

 

 

nežinomas

 

 

Trombocitopenija, kartais

--

Labai reti

Dažnis

Reti

 

pasireiškianti purpura

 

 

nežinomas

 

 

Aplazinė anemija

--

--

--

Dažnis

 

 

 

 

 

nežinomas

Imuninės

Padidėjęs jautrumas

--

Labai reti

Dažnis

Labai reti

sistemos

 

 

 

nežinomas

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Metabolizmo ir

Anoreksija

Nedažni

--

--

--

mitybos

Hiperkalcemija

Nedažni

--

--

Reti

sutrikimai

Hiperglikemija

--

Labai reti

--

Reti

 

Hiperlipidemija

Nedažni

--

--

--

 

Hiperurikemija

Nedažni

--

--

Dažni

 

Hipochloreminė alkalozė

--

--

--

Labai reti

 

Hipokalemija

Dažni

--

--

Labai dažni

 

Hipomagnezemija

--

--

--

Dažni

 

Hiponatremija

Nedažni

--

--

Dažni

 

Diabetinės metabolinės

--

--

--

Reti

 

būklės pablogėjimas

 

 

 

 

Psichikos

Depresija

--

Nedažni

--

Reti

sutrikimai

Nemiga ar miego sutrikimai

Nedažni

Nedažni

--

Reti

 

Svyruojanti nuotaika

--

Nedažni

--

 

 

Sumišimas

--

Reti

--

 

Nervų sistemos

Sutrikusi koordinacija

Nedažni

--

--

--

sutrikimai

Svaigulys

Dažni

Dažni

--

Reti

 

Su kūno padėtimi ar fiziniu

Nedažni

--

--

--

 

krūviu susijęs svaigulys

 

 

 

 

 

Sutrikęs skonio pojūtis

Nedažni

Nedažni

--

--

 

Ekstrapiramidinės sistemos

--

Dažnis

--

--

 

sutrikimo sindromas

 

nežinomas

 

 

 

Galvos skausmas

Dažni

Dažni

--

Reti

 

Padidėjęs raumenų tonusas

--

Labai reti

--

--

 

Letargija

Nedažni

--

--

--

 

Parestezija

Nedažni

Nedažni

--

Reti

 

Periferinė neuropatija,

Nedažni

Labai reti

--

--

 

neuropatija

 

 

 

 

 

Somnolencija

Nedažni

Dažni

--

--

 

Sinkopė

Nedažni

Nedažni

--

--

 

Tremoras

--

Nedažni

--

--

 

Hipestezija

--

Nedažni

--

 

Akių sutrikimai

Ūminė uždarojo kampo

--

--

--

Dažnis

 

glaukoma

 

 

 

nežinomas

 

Regėjimo sutrikimai

--

Nedažni

--

--

 

Regos sutrikimas

Nedažni

Nedažni

--

Reti

Ausų ir labirintų

Spengimas ausyse

--

Nedažni

--

--

sutrikimai

Galvos sukimasis

Nedažni

--

Nedažni

--

Širdies sutrikimai

Palpitacijos

--

Dažni

--

--

 

Tachikardija

Nedažni

--

--

--

 

Širdies aritmijos (įskaitant

--

Labai reti

--

Reti

 

bradikardiją, skilvelinę

 

 

 

 

 

tachikardiją ir prieširdžių

 

 

 

 

 

virpėjimą)

 

 

 

 

 

Miokardo infarktas

--

Labai reti

--

--

Kraujagyslių

Karščio pylimas

--

Dažni

--

--

sutrikimai

Hipotenzija

Dažni

Nedažni

--

--

 

Ortostatinė hipotenzija

Nedažni

--

--

Dažni

 

Flebitas, tromboflebitas

Nedažni

--

--

--

 

Vaskulitas

--

Labai reti

Dažnis

--

 

 

 

 

nežinomas

 

Kvėpavimo

Kosulys

Nedažni

Labai reti

Nedažni

--

sistemos,

Dusulys

Nedažni

Nedažni

--

--

krūtinės ląstos ir

Respiracinio distreso

--

--

--

Labai reti

tarpuplaučio

sutrikimas, plaučių edema,

 

 

 

 

sutrikimai

pneumonitas

 

 

 

 

 

Rinitas

--

Nedažni

--

--

 

Gerklės dirginimas

Nedažni

--

--

--

Virškinimo

Nemalonus pojūtis pilve,

Nedažni

Dažni

Nedažni

Reti

trakto sutrikimai

viršutinės pilvo dalies

 

 

 

 

 

skausmas

 

 

 

 

 

Pakitęs burnos kvapas

Nedažni

--

--

--

 

Pakitusi žarnyno motorika

--

Nedažni

--

--

 

Vidurių užkietėjimas

--

--

--

Reti

 

Sumažėjęs apetitas

--

--

--

Dažni

 

Viduriavimas

Nedažni

Nedažni

--

Reti

 

Burnos sausmė

Nedažni

Nedažni

--

--

 

Dispepsija

Dažni

Nedažni

--

--

 

Gastritas

--

Labai reti

--

--

 

Dantenų hiperplazija

--

Labai reti

--

--

 

Pykinimas

Nedažni

Dažni

--

Dažni

 

Pankreatitas

--

Labai reti

--

Labai reti

 

Vėmimas

Nedažni

Nedažni

--

Dažni

Kepenų, tulžies

Pakitę kepenų funkcijos

--

Labai reti**

Dažnis

--

pūslės ir latakų

tyrimų rodikliai, įskaitant

 

 

nežinomas

 

sutrikimai

padidėjusią bilirubino

 

 

 

 

 

koncentraciją kraujyje

 

 

 

 

 

Hepatitas

--

Labai reti

--

--

 

Intrahepatinė cholestazė,

--

Labai reti

--

Reti

 

gelta

 

 

 

 

Odos ir poodinio

Alopecija

--

Nedažni

--

 

audinio

Angioneurozinė edema

--

Labai reti

Dažnis

--

sutrikimai

 

 

 

nežinomas

 

 

Buliozinis (pūslinis)

--

--

Dažnis

--

 

dermatitas

 

 

nežinomas

 

 

Į raudonąją vilkligę panaši

--

--

--

Labai reti

 

odos reakcija, odos

 

 

 

 

 

raudonosios vilkligės

 

 

 

 

 

atsinaujinimas

 

 

 

 

 

Daugiaformė eritema

--

Labai reti

--

Dažnis

 

 

 

 

 

nežinomas

 

Egzantema

--

Nedažni

--

--

 

Sustiprėjęs prakaitavimas

Nedažni

Nedažni

--

--

 

Padidėjusio jautrumo šviesai

--

Labai reti

--

Reti

 

reakcija*

 

 

 

 

 

Niežulys

Nedažni

Nedažni

Dažnis

--

 

 

 

 

nežinomas

 

 

Purpura

--

Nedažni

--

Reti

 

Bėrimas

--

Nedažni

Dažnis

Dažni

 

 

 

 

nežinomas

 

 

Pakitusi odos spalva

--

Nedažni

--

--

 

Dilgėlinė ir kitos bėrimo

--

Labai reti

--

Dažni

 

formos

 

 

 

 

 

Nekrotizuojantis vaskulitas

--

--

--

Labai reti

 

ir toksinė epidermio

 

 

 

 

 

nekrolizė

 

 

 

 

 

Eksfoliacinis dermatitas

--

Labai reti

--

--

 

Stevens-Johnson sindromas

--

Labai reti

--

--

 

Kvinkės edema

--

Labai reti

--

--

Skeleto, raumenų

Artralgija

--

Nedažni

--

--

ir jungiamojo

Nugaros skausmas

Nedažni

Nedažni

--

--

audinio

Sąnarių patinimas

Nedažni

--

--

--

sutrikimai

Raumenų spazmai

Nedažni

Nedažni

--

Dažnis

 

 

 

 

 

nežinomas

 

Raumenų silpnumas

Nedažni

--

--

--

 

Mialgija

Nedažni

Nedažni

Dažnis

--

 

 

 

 

nežinomas

 

 

Galūnių skausmas

Nedažni

--

--

--

 

Kulkšnių patinimas

--

Dažni

--

--

Inkstų ir šlapimo

Padidėjusi kreatinino

Nedažni

--

Dažnis

--

takų sutrikimai

koncentracija kraujyje

 

 

nežinomas

 

 

Sutrikęs šlapinimasis

 

Nedažni

 

 

 

Nikturija

--

Nedažni

--

--

 

Polakiurija

Dažni

Nedažni

 

 

 

Inkstų funkcijos sutrikimas

--

--

--

Dažnis

 

 

 

 

 

nežinomas

 

Ūminis inkstų

Nedažni

--

--

Dažnis

 

nepakankamumas

 

 

 

nežinomas

 

Inkstų nepakankamumas ir

--

--

Dažnis

Reti

 

veiklos sutrikimas

 

 

nežinomas

 

Lytinės sistemos

Impotencija

Nedažni

Nedažni

--

Dažni

ir krūties

Ginekomastija

 

Nedažni

--

--

sutrikimai

 

 

 

 

 

Bendrieji

Abazija, eisenos sutrikimas

Nedažni

--

--

--

sutrikimai ir

Astenija

Nedažni

Nedažni

--

Dažnis

vartojimo vietos

 

 

 

 

nežinomas

pažeidimai

Diskomfortas, bendras

Nedažni

Nedažni

--

--

 

negalavimas

 

 

 

 

 

Nuovargis

Dažni

Dažni

Nedažni

--

 

Ne kardialinės kilmės

Nedažni

Nedažni

--

--

 

krūtinės ląstos skausmas

 

 

 

 

 

Edema

Dažni

Dažni

--

--

 

Skausmas

--

Nedažni

--

--

 

Karščiavimas

--

--

--

Dažnis

 

 

 

 

 

nežinomas

Tyrimai

Padidėjęs lipidų kiekis

 

--

 

Labai dažni

 

kraujyje

 

 

 

 

 

Padidėjęs karbamido azoto

Nedažni

--

--

--

 

kiekis kraujyje

 

 

 

 

 

Padidėjusi šlapimo rūgšties

Nedažni

--

--

 

 

koncentracija kraujyje

 

 

 

 

 

Gliukozurija

 

 

 

Reti

 

Sumažėjusi kalio

Nedažni

--

--

--

 

koncentracija kraujyje

 

 

 

 

 

Padidėjusi kalio

--

--

Dažnis

--

 

koncentracija kraujyje

 

 

nežinomas

 

 

Padidėjęs kūno svoris

Nedažni

Nedažni

--

--

 

Sumažėjęs kūno svoris

--

Nedažni

--

--

*Žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Padidėjęs jautrumas šviesai“

**Dažniausiai susijęs su cholestaze

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Simptomai

Dafiro HCT perdozavimo atvejų nebuvo. Svarbiausi valsartano perdozavimo simptomai gali būti ryški hipotenzija ir svaigulys. Perdozavus amlodipino gali labai išsiplėsti periferinės kraujagyslės ir pasireikšti refleksinė tachikardija. Registruota ryškios ir potencialiai ilgalaikės sisteminės hipotenzijos, galinčios sąlygoti šoką ar mirtį vartojant amlodipiną, atvejų.

Gydymas

Amlodipinas/Valsartanas/Hidrochlorotiazidas

Jei dėl Dafiro HCT perdozavimo pasireiškė klinikai reikšminga hipotenzija, reikia imtis veiksmingų širdies ir kraujagyslių funkcijos palaikymo priemonių, įskaitant dažną širdies ir kvėpavimo funkcijos sekimą, galūnių pakėlimą aukščiau ir kraujo tūrio bei išskiriamo šlapimo kiekio sekimą. Kraujagyslių tonusą ir kraujo spaudimą atstatyti gali padėti kraujagysles sutraukiantys preparatai, jei jiems vartoti nėra kontraindikacijų. Poveikiui, atsiradusiam dėl kalcio kanalų blokados, šalinti gali būti naudinga į veną švirkšti kalcio gliukonato.

Amlodipinas

Jei vaisto išgerta neseniai, spręsti dėl vėmimo sukėlimo ar skrandžio plovimo. Tyrimai su sveikais savanoriais parodė, kad iškart ar praėjus ne daugiau kaip dviem valandoms po amlodipino pavartojimo išgerta aktyvinta anglis reikšmingai sumažina vaisto absorbciją.

Amlodipinas neturėtų būti pašalinamas hemodializės metu.

Valsartanas

Valsartanas neturėtų būti pašalinamas hemodializės metu.

Hidrochlorotiazidas

Perdozavus hidrochlorotiazido, pasireiškia per stipri diurezė ir su tuo susiję sumažėjęs elektrolitų kiekis kraujyje (hipokalemija, hipochloremija) bei hipovolemija. Dažniausi perdozavimo požymiai ir simptomai yra pykinimas bei mieguistumas. Hipokalemija gali sukelti raumenų spazmą ir (arba) pasunkinti kartu vartojamų rusmenės glikozidų ar tam tikrų antiaritminių preparatų sukeliamą širdies ritmo sutrikimą.

Hidrochlorotiazido pašalinimo laipsnis, atliekant hemodializę, nenustatytas.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė renino ir angiotenzino sistemą veikiantys preparatai, angiotenzino II antagonistai, kiti deriniai, ATC kodas – C09DX01.

Veikimo mecahnizmas

Dafiro HCT sudėtyje yra trys antihipertenziniai junginiai, kurių veikimo mechanizmai papildo vienas kitą kontroliuojant kraujo spaudimą pirmine arterine hipertenzija sergantiems pacientams: amlodipinas priklauso kalcio antagonistų klasei, valsartanas - angiotenzino II antagonistų klasei, o hidrochlorotiazidas – tiazidinių diuretikų klasei. Kartu vartojant šias medžiagas, jų antihipertenzinis poveikis sumuojasi.

Amlodipinas/Valsartanas/Hidrochlorotiazidas

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Dafiro HCT poveikis buvo tirtas atliekant dvigubai aklą, aktyviuoju preparatu kontroliuojamą klinikinį tyrimą, kuriame dalyvavo hipertenzija sergantys pacientai. Tyrime dalyvavo iš viso 2 271 vidutinio sunkumo ar sunkia hipertenzija (vidutinis pradinis sistolinis ir diastolinis kraujospūdis buvo

170/107 mmHg) sirgęs pacientas, kuriems buvo skiriamas gydymas 10 mg/320 mg/25 mg amlodipino/valsartano/hidrochlorotiazido, 320 mg/25 mg valsartano/hidrochlorotiazido,

10 mg/320 mg amlodipino/valsartano arba 25 mg/10 mg hidrochlorotiazido/amlodipino doze. Tyrimo pradžioje pacientams buvo paskirta mažesnė vaistų derinio dozė, kuri vėliau per 2 savaitės buvo titruojama iki visos gydomo dozės.

Po 8 tyrimo savaičių sistolinis ir diastolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo 39,7/24,7 mmHg Dafiro HCT vartojusiųjų grupėje, 32,0/19,7 mmHg valsartano/hidrochlorotiazido, 33,5/21,5 mmHg amlodipino/valsartano ir 31,5/19,5 mmHg amlodipino/hidrochlorotiazido grupėse. Gydymas trigubu veikliųjų medžiagų deriniu statistiškai veiksmingiau mažino sistolinį ir diastolinį kraujospūdį, lyginant su kiekvienu iš trijų dviejų veikliųjų medžiagų derinių. Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis Dafiro HCT vartojusiųjų grupėje sumažėjo 7,6/5,0 mmHg daugiau nei valsartano/hidrochlorotiazido grupėje,

6,2/3,3 mmHg daugiau nei amlodipino/valsartano ir 8,2/5,3 mmHg daugiau nei amlodipino/hidrochlorotiazido grupėse. Visas kraujospūdį mažinamasis poveikis pasireiškė po

2 savaičių nuo didžiausios Dafiro HCT dozės vartojimo pradžios. Dafiro HCT vartojusiųjų grupėje statistiškai reikšmingai didesnei pacientų daliai (71 %) buvo pasiekta kraujospūdžio kontrolė (<140/90 mmHg), lyginant su kiekvienu iš trijų dviejų veikliųjų medžiagų derinių poveikiu (45-54 %) (p<0,0001).

283 pacientų, kuriems tyrimo metu ambulatoriškai buvo nuolat stebimas kraujospūdis, pogrupio duomenimis, trigubu veikliųjų medžiagų deriniu gydytų pacientų tarpe nustatytas kliniškai ir statistiškai labiau sumažėjęs 24 valandų sistolinis ir diastolinis kraujospūdis, lyginant su valsartano/hidrochlorotiazido, valsartano/amlodipino ir hidrochlorotiazido/amlodipino vartojusiųjų grupėmis.

Amlodipinas

Veikimo mecahnizmas

Dafiro HCT komponentas – amlodipinas - slopina kalcio jonų patekimą per membraną į širdies raumens bei kraujagyslių lygiųjų raumenų ląsteles. Antihipertenzinis poveikis pasireiškia dėl to, kad preparatas tiesiogiai atpalaiduoja lygiuosius kraujagyslių raumenis, todėl sumažėja periferinių kraujagyslių pasipriešinimas ir kraujo spaudimas. Eksperimentų duomenys rodo, kad amlodipinas jungiasi ir prie dihidropiridinų, ir prie ne dihidropiridinų jungimosi vietų. Širdies raumens ir kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių susitraukimas priklauso nuo ekstraceliulinio kalcio jonų srautų į šias ląsteles per specifinius jonų kanalus.

Farmakodinaminis poveikis

Hipertenzija sergantiems ligoniams terapinės amlodipino dozės plečia kraujagysles, todėl mažėja kraujospūdis tiek gulint, tiek stovint. Nuolat vartojant vaisto, šis kraujospūdžio sumažėjimas reikšmingai nedidina širdies susitraukimų dažnio ar katecholaminų koncentracijos plazmoje.

Koncentracija plazmoje koreliuoja su sukeliamu poveikiu ir jauniems, ir senyviems pacientams.

Hipertenzija sergantiems pacientams, kurių inkstų funkcija normali, terapinės amlodipino dozės mažino inkstų kraujagyslių pasipriešinimą ir didino glomerulų filtracijos greitį bei efektyvų pro inkstus pratekančios plazmos tūrį, bet neįtakojo filtracijos frakcijos ar proteinurijos.

Kaip ir vartojant kitų kalcio kanalų blokatorių, hemodinaminių širdies funkcijos tyrimų ramybės būklėje ar krūvio metu (arba einant) duomenys parodė, kad pacientams, kurių kairiojo skilvelio funkcija yra normali, amlodipinas nedaug didino širdies indeksą, reikšmingai neveikdamas dP/dt ar kairiojo skilvelio galutinio diastolinio slėgio ar tūrio. Hemodinaminių tyrimų metu terapinės amlodipino dozės nesukėlė neigiamo inotropinio poveikio sveikiems gyvūnams ar žmonėms, net tada, kai žmonėms jo buvo skiriama kartu su beta adrenoblokatoriais.

Amlodipinas neveikia sinoatrialinio mazgo funkcijos ar atrioventrikulinio laidumo sveikiems gyvūnams ar žmonėms. Klinikinių tyrimų metu, kai amlodipiną kartu su beta adrenoblokatoriais vartojo hipertenzija ar krūtinės angina sergantys pacientai, nepageidaujamo poveikio elektrokardiografiniams rodikliams nebuvo registruota.

Amlodipino tyrime dalyvavo sergantieji stabilia krūtinės angina, vazospazmine krūtinės angina ir angiografijos metu patvirtinta koronarinių arterijų liga.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas Vartojimas hipertenzija sergantiems pacientams

Buvo atliktas randomizuotas, dvigubai aklas sergamumo ir mirtingumo tyrimas, pavadintas antihipertenzinio ir lipidų kiekį mažinančio gydymo klinikiniu tyrimu siekiant apsaugoti nuo miokardo infarkto pasireiškimo (angl. Antihypertensive and Lipid-Lowering treatment to prevent Heart Attack Trial – ALLHAT); šio tyrimo metu buvo lyginamas naujesnių vaistinių preparatų amlodipino

2,5-10 mg per parą (kalcio kanalų blokatoriaus) arba lizinoprilio 10-40 mg per parą (AKF inhibitoriaus) poveikis, jų skiriant kaip pirmojo pasirinkimo vaistinių preparatų, su tiazidinių diuretikų grupės preparato chlortalidono 12,5-25 mg per parą poveikiu nesunkia ar vidutinio sunkumo hipertenzija sergantiems pacientams.

Į tyrimą atsitiktiniu būdu buvo įtraukti iš viso 33 357 hipertenzija sergantys pacientai, kurie buvo

55 metų amžiaus ar vyresni; pacientai buvo stebimi vidutiniškai 4,9 metų. Pacientams buvo nustatytas mažiausiai vienas papildomas koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys, įskaitant šiuos: anksčiau pasireiškęs miokardo infarktas ar insultas (prieš >6 mėnesius iki įtraukimo į tyrimą) arba patvirtinta kitokia aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga (iš viso nustatyta 51,5 % pacientų), 2-ojo tipo cukrinis diabetas (36,1 %), didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija <35 mg/dl arba <0,906 mmol/l (11,6 %), atlikus elektrokardiografiją ar echokardiografiją nustatyta kairiojo skilvelio hipertrofija (20,9 %), esamas rūkymas (21,9 %).

Pagrindinė tyrimo vertinamoji baigtis buvo sudėtinis mirtį lėmusios koronarinės širdies ligos ir mirties nesukėlusio miokardo infarkto pasireiškimo rodiklis. Reikšmingų pagrindinės vertinamosios baigties skirtumų amlodipino arba chlortalidono vartojusių pacientų grupėse nenustatyta: rizikos santykis (RS) 0,98; 95 % PI (0,90-1,07); p = 0,65. Apskaičiavus antrines vertinamąsias baigtis, širdies nepakankamumo pasireiškimo dažnis (sudėtinio širdies ir kraujagyslių vertinamosios baigties rodiklio dalis) buvo reikšmingai didesnis amlodipino vartojusių pacientų grupėje, lyginant su chlortalidono vartojusiųjų grupe (atitinkamai 10,2 % ir 7,7 %; RS 1,38; 95 % PI [1,25-1,52]; p < 0,001). Tačiau reikšmingų skirtumų vertinant mirtingumo dėl bet kokios priežasties rodiklius amlodipino arba chlortalidono vartojusių pacientų grupėse nenustatyta: RS 0,96; 95 % PI [0,89-1,02]; p = 0,20.

Valsartanas

Veikimo mechanizmas

Valsartanas yra veiklus išgertas. Jis stipriai ir specifiškai blokuoja angiotenzinui II jautrius receptorius.

Preparatas selektyviai veikia AT1 receptorius, nuo kurių priklauso žinomas angiotenzino II sukeliamas poveikis.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Hipertenzija sergantiems ligoniams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau pulso dažniui įtakos nedaro.

Daugumai pacientų išgėrus vienkartinę dozę, antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 valandas, labiausiai kraujospūdis mažėja per 4-6 valandas. Antihipertenzinis poveikis trunka 24 valandas nuo išgėrimo. Vartojant kartotines bet kokio dydžio rekomenduojamas dozes, kraujospūdis labiausiai sumažėja paprastai per 2-4 savaites.

Hidrochlorotiazidas

Veikimo mechanizmas

Svarbiausia tiazidinių diuretikų veikimo vieta yra distaliniai vingiuotieji inkstų kanalėliai. Nustatyta, kad tiazidinių diuretikų poveikis ir NaCl transporto distaliniuose vingiuotuose inkstų kanalėliuose slopinimas pasireiškia dėl to, kad tiazidiniai diuretikai pirmiausia jungiasi prie didelio afiniteto receptorių, esančių inkstų žievėje. Tikėtina, kad tiazidiniai diuretikai konkurencijos Cl- transportavimo vietoje būdu, slopina Na+ ir Cl- mainus, todėl sutrikdomas elektrolitų reabsorbcijos mechanizmas: dėl tiesioginio poveikio maždaug panašiai padidėja ir natrio, ir chlorido jonų pašalinimas, o dėl netiesioginio diuretinio poveikio, sumažėja kraujo plazmos tūris, padidėja renino aktyvumas, aldosterono sekrecija ir kalio pašalinimas su šlapimu bei sumažėja kalio kiekis kraujo serume.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti Dafiro HCT tyrimų su visais pirmine arterine hipertenzija sergančių vaikų populiacijos pogrupiais duomenis (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

Kiti preparatai: dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D

(angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir AIIRA derinio vartojimas.

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.

Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir AIIRA.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir AIIRA.

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba AIIRA. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.

5.2Farmakokinetinės savybės

Tiesinis pobūdis

Amlodipino, valsartano ir hidrochlorotiazido farmakokinetika yra linijinė.

Amlodipinas/Valsartanas/Hidrochlorotiazidas

Sveikiems suaugusiesiems išgėrus Dafiro HCT, didžiausios amlodipino, valsartano ir hidrochlorotiazido koncentracijos plazmoje susidaro, atitinkamai, po 6-8 val., 3 val. ir 2 val. Amlodipino, valsartano ir hidrochlorotiazido absorbcijos iš Dafiro HCT preparato greitis bei apimtis yra tokie patys, kaip ir vartojant atskirų šių veikliųjų medžiagų preparatų.

Amlodipinas

Absorbcija

Išgėrus terapinę vieno amlodipino dozę, didžiausia amlodipino koncentracija plazmoje pasiekiama per 6-12 valandų. Absoliutus biologinis prieinamumas yra tarp 64 % ir 80 %. Amlodipino biologinio prieinamumo maistas neveikia.

Pasiskirstymas

Pasiskirstymo tūris yra maždaug 21 l/kg. In vitro amlodipino tyrimų metu nustatyta, kad maždaug 97,5 % kraujotakoje esančio vaisto yra susijungę su plazmos baltymais.

Biotransformacija

Didelė amlodipino dozės dalis (maždaug 90 %) metabolizuojama kepenyse ir tampa neaktyviais metabolitais.

Eliminacija

Amlodipino eliminacija iš plazmos yra dvifazė, galutinis pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 30-50 valandų. Nuolat vartojant vaistą, pusiausvyrinė koncentracija plazmoje pasiekiama per 7-8 paras. Dešimt procentų nepakitusio amlodipino ir 60 % amlodipino metabolitų išsiskiria su šlapimu.

Valsartanas

Absorbcija

Išgėrus vieno valsartano dozę, didžiausia valsartano koncentracija plazmoje pasiekiama per 2-4 valandas. Vidutinis absoliutus biologinis valsartano prieinamumas yra 23 . Maistas mažina valsartano ekspoziciją (apskaičiuotą pagal AUC) maždaug 40 %, o didžiausią koncentraciją plazmoje (Cmax) - maždaug 50 %, nors praėjus maždaug 8 valandoms nuo vaisto išgėrimo, valsartano koncentracija plazmoje būna panaši valgiusių ir nevalgiusių tiriamųjų grupėse. Nors AUC sumažėja, bet terapinis vaisto poveikis klinikai reikšmingai nemažėja, todėl valsartaną galima vartoti valgio metu ir tarp valgių.

Pasiskirstymas

Sušvirkštus į veną, valsartano pasiskirstymo tūris tuo metu, kai koncentracija pusiausvyrinė, yra maždaug 17 l, tai rodo, kad tik nedidelis kiekis valsartano pasiskirsto audiniuose. Didelė dalis valsartano jungiasi su serumo baltymais (94-97 %), daugiausiai su serumo albuminais.

Biotransformacija

Valsartano transformuojama nedaug, kadangi tik apie 20 % dozės nustatoma metabolitų pavidalu.

Hidroksi- metabolitų kraujo plazmoje būna mažai (mažiau negu 10 valsartano AUC). Farmakologinio poveikio šis metabolitas nesukelia.

Eliminacija

Valsartano kinetika yra daugiaeksponentė ( fazės metu pusinės eliminacijos periodas yra <1 val., fazės metu - maždaug 9 val.). Valsartano pirmiausia išsiskiria su išmatomis (maždaug 83 dozės) ir šlapimu (maždaug 13 dozės), daugiausiai nepakitusio preparato pavidalu. Po injekcijos į veną, valsartano plazmos klirensas yra apie 2 l/val., o inkstų klirensas – 0,62 l/val. (apie 30 % bendrojo klirenso). Valsartano pusinės eliminacijos periodas yra 6 valandos.

Hidrochlorotiazidas

Absorbcija

Pavartotas per burną hidrochlorotiazidas absorbuojamas greitai (Tmax apie 2 valandos). Vartojant terapines dozes, AUC didėjimas yra tiesinis ir proporcingas dozei.

Maisto įtaka hidrochlorotiazido absorbcijai nedidelė ir kliniškai nereikšminga. Pavartojus hidrochlorotiazido per burną, absoliutus biologinis prieinamumas yra 70 %.

Pasiskirstymas

Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 4-8 l/kg. 40-70 % cirkuliuojančio hidrochlorotiazido susijungia su kraujo serumo baltymais, daugiausia albuminu. Hidrochlorotiazidas akumuliuojasi eritrocituose, jo ten aptinkama apie 3 karto daugiau nei kraujo plazmoje.

Biotransformacija

Hidrochlorotiazidas daugiausia išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu.

Eliminacija

Galutinės hidrochlorotiazido eliminacijos fazės iš plazmos pusinės eliminacijos laikas yra vidutiniškai

6-15 valandų. Skiriant kartotines hidrochlorotiazido dozes jo kinetika nekinta, o vartojant kartą per parą akumuliacija yra minimali. Daugiau kaip 95 % absorbuotos hidorchlorotiazido dozės išskiriama su šlapimu, nepakitusiu pavidalu. Inkstinis klirensas susideda iš pasyvios filtracijos ir aktyvaus išskyrimo į inkstų kanalėlį.

Specialios pacientų grupės

Vaikai (jaunesni nei 18 metų)

Duomenų apie farmakokinetiką vaikų populiacijoje nėra.

Senyvi pacientai (65 metų ir vyresni)

Laikas, per kurį pasiekiama didžiausia vaisto koncentracija plazmoje, yra panašus ir jaunų, ir senyvų pacientų populiacijose. Senyvų pacientų amlodipino klirensas mažėja, todėl didėja plotas po kreive (AUC) ir pusinės eliminacijos periodas. Vidutinė sisteminė valsartano AUC senyvų žmonių organizme yra 70 % didesnė, lyginant su jaunais, todėl reikia atsargiai didinti dozę.

Sisteminė valsartano ekspozicija pagyvenusių žmonių organizme buvo šiek tiek didesnė nei jaunų, tačiau klinikai tai nebuvo reikšminga.

Nedaugelio tyrimų duomenimis senyvo amžiaus sveikų ir sergančių hipertenzija tiriamųjų sisteminis hidrochlorotiazido klirensas buvo didesnis, negu jaunų sveikų savanorių.

Kadangi visos trys sudėtinės preparato medžiagos yra vienodai gerai toleruojamos tiek jaunesnių pacientų, tiek senyvų asmenų, pastariesiems rekomenduojama skirti įprastą preparato dozę (žr. 4.2 skyrių).

Inkstų pažeidimas

Inkstų pažeidimas reikšmingai neįtakoja amlodipino farmakokinetikos. Kaip ir manyta, koreliacijos tarp inkstų funkcijos ir valsartano sisteminės ekspozicijos nenustatyta, kadangi šio junginio inkstų klirensas sudaro tik 30 % bendrojo plazmos klirenso.

Todėl pacientams, kuriems yra nesunkus ar vidutinio sunkumo inkstų pažeidimas, galima skirti įprastą pradinę vaisto dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Kai inkstų funkcija sutrikusi, padidėja hidrochlorotiazido didžiausios koncentracijos plazmoje vidurkis ir AUC rodiklio reikšmė, o ekskrecijos pro inkstus greitis sumažėja. Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, nustatytos 3 kartus didesnės hidrochlorotiazido AUC rodiklio reikšmės. Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, nustatytos 8 kartus didesnės AUC rodiklio reikšmės. Dafiro HCT negalima skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ar anurija, bei tiems, kuriems atliekamos dializės (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų pažeidimas

Klinikinių tyrimų duomenys apie amlodipino vartojimą pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, yra labai riboti. Pacientų, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, amlodipino klirensas mažėja, todėl AUC didėja maždaug 40-60 %. Vidutiniškai pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo lėtine kepenų liga, valsartano ekspozicija (nustatoma pagal AUC) yra dvigubai didesnė nei sveikų savanorių (suderinus pagal amžių, lytį ir kūno masę). Dėl sudėtyje esančio valsartano, Dafiro HCT negalima vartoti pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius).

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Amlodipinas/Valsartanas/Hidrochlorotiazidas

Įvairių ikiklinikinių saugumo tyrimų, kurių metu keletui gyvūnų rūšių buvo skiriama amlodipino, valsartano, hidrochlorotiazido, valsartano/hidrochlorotiazido, amlodipino/valsartano ir amlodipino/valsartano/hidrochlorotiazido (Dafiro HCT) preparatų, duomenimis, toksinio poveikio organams taikiniams ar sisteminio toksinio poveikio, kuris neigiamai įtakotų Dafiro HCT vartojimą klinikinių tyrimų žmonėms metu, nenustatyta.

Atlikti iki 13 savaičių trukmės ikiklinikiniai saugumo tyrimai su žiurkėmis, kurioms buvo skiriama amlodipino/valsartano/hidrochlorotiazido. Šis derinys žiurkėms sukėlė lauktą raudonųjų kraujo ląstelių rodiklių (eritrocitų, hemoglobino, hematokrito ir retikulocitų kiekio) sumažėjimą, šlapalo, kreatinino bei kalio koncentracijų serume padidėjimą, taip pat inkstų jukstaglomerulinę (JG) hiperplaziją ir lokalias skrandžio liaukų gleivinės erozijas. Visi šie pokyčiai buvo grįžtami po 4 savaičių sveikimo laikotarpio ir buvo laikomi sukeltais per stipraus farmakologinio preparato poveikio.

Amlodipino/valsartano/hidrochlorotiazido derinio genotoksiškumas ir galimas kancerogeniškumas neištirtas, kadangi nėra duomenų apie kokią nors šių veikliųjų medžiagų (kurios jau ilgą laiką vartojamos žmonėms) sąveiką. Tuo tarpu atlikti atskirų amlodipino, valsartano ir hidrochlorotiazido medžiagų genotoksiškumo ir galimo kancerogeniškumo tyrimai tokio poveikio neparodė.

Amlodipinas

Toksinis poveikis reprodukcijai

Reprodukcijos tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis parodė vėlesnį atsivedimo laiką, atsivedimo pailgėjimą ir jauniklių išgyvenamumo sumažėjimą vartojant maždaug 50 kartų didesnes už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, apskaičiavus mg/kg, dozes.

Poveikis vaisingumui

Žiurkėms duodant (patinams 64 paras ir patelėms 14 parų prieš susiporavimą) iki 10 mg/kg/per parą amlodipino dozes (tokia dozė yra 8 kartus didesnė* už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, apskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus), poveikio vislumui nebuvo. Kito tyrimo su žiurkėmis, kurio metu žiurkių patinai 30 parų buvo gydyti amlodipino besilato doze, panašia į žmogui vartojamą dozę, apskaičiavus mg/kg, duomenimis, buvo išmatuotos mažesnės folikulus stimuliuojančio hormono ir testosterono koncentracijos plazmoje ir nustatytas mažesnis spermos tankis ir subrendusių spermatozoidų bei Sertoli ląstelių kiekis.

Kancerogeninis ir mutageninis poveikis

Žiurkėms ir pelėms, dvejus metus su ėdalu vartojusioms 0,5 mg/kg, 1,25 mg/kg ar 2,5 mg/kg amlodipino paros dozes, kancerogeninio poveikio nebuvo pastebėta. Didžiausia vartota dozė (ši dozė pelėms, panašiai kaip ir žiurkėms, buvo 2 kartus* didesnė už didžiausią rekomenduojamą 10 mg gydomąją dozę žmogui, apskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus) buvo artima didžiausiai toleruojamai dozei pelėms, bet ne žiurkėms.

Mutageninio poveikio tyrimai su vaistiniu preparatu susijusio poveikio genų nei chromosomų lygmenyje neparodė.

* Apskaičiuota pacientui, kurio kūno masė yra 50 kg.

Valsartanas

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancegoriškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Skiriant toksines dozes vaikingoms žiurkėms (600 mg/kg per parą) paskutinėmis nėštumo dienomis ir laktacijos metu, jauniklių išgyvenimas buvo mažesnis, jie priaugo mažiau svorio, jų vystymasis buvo lėtesnis (ausies kaušelio atsiskyrimas ir ausies kanalo atsidarymas) (žr. 4.6 skyrių). Ši dozė žiurkėms (600 mg/kg per parą) yra maždaug 18 kartų didesnė už rekomenduojamą dozę žmogui, jei

remiamasi mg/m2 matavimu (skaičiuojant 60 kg svorio pacientei, gautųsi 320 mg paros dozė).

Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu žiurkėms, kurioms buvo skirta didelė (200–600 mg/kg kūno svorio) valsartano dozė, sumažėjo eritrocitų parametrai (eritrocitų ir hemoglobino kiekis, hematokrito rodmenys), pakito inkstų hemodinamika (šiek tiek padidėjo šlapalo kiekis kraujyje, patinams atsirado inkstų kanalėlių hiperplazija ir bazofilija). Šios dozės žiurkėms (200 mg/kg kūno svorio ir 600 mg/kg kūno svorio per parą) yra maždaug 6 ir 18 kartų didesnės už rekomenduojamą dozę žmogui, perskaičiuojant mg/m2 paviršiaus ploto (skaičiuojant 60 kg svorio pacientei, gautųsi 320 mg paros dozė).

Mažosioms beždžionėms (marmozetėms) panašios dozės sukėlė panašų, tačiau stipresnį, poveikį, ypač inkstams (pasireiškė nefropatija, padidėjęs šlapalo ir kreatinino kiekis kraujyje), negu žiurkėms.

Abiejų rūšių gyvūnams atsirado jukstaglomerulinių ląstelių hipertrofija. Manoma, jog minėti pokyčiai priklauso nuo sukeliamo farmakologinio valsartano poveikio, t. y. ilgalaikės hipotenzijos, ypač marmozetėms. Terapine doze gydant žmogų, tyrimo metu gauti duomenys apie jukstaglomerulinių ląstelių hipertrofiją neturėtų būti reikšmingi.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Tablečių šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Krospovidonas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tablečių plėvelė

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis 4000

Talkas

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Tablečių šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Krospovidonas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tablečių plėvelė

Hipromeliozė

Makrogolis 4000

Talkas

Titano dioksidas (E171)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Tablečių šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Krospovidonas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas Magnio stearatas

Tablečių plėvelė

Hipromeliozė

Makrogolis 4000

Talkas

Titano dioksidas (E171)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Tablečių šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Krospovidonas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas Magnio stearatas

Tablečių plėvelė

Hipromeliozė

Makrogolis 4000

Talkas

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Dafiro HCT 10 mg/320 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

Tablečių šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Krospovidonas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas Magnio stearatas

Tablečių plėvelė

Hipromeliozė

Makrogolis 4000

Talkas

Geltonasis geležies oksidas (E172)

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

2 metai

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PVDC lizdinės plokštelės. Vienoje lizdinėje plokštelėje 7, 10 arba 14 plėvele dengtų tablečių. Pakuotės po: 14, 28, 30, 56, 90, 98 arba 280 plėvele dengtų tablečių.

Daugiadozės pakuotės po 280 tablečių, kurias sudaro 20 dėžučių po 14 tablečių.

PVC/PVDC perforuotos vienadozės lizdinės plokštelės gydantis ligoninėje: Pakuotės po: 56, 98, 98 arba 280 plėvele dengtų tablečių.

Daugiadozės pakuotės po 280 tablečių, kurias sudaro 4 dėžutės po 70 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Novartis Europharm Limited

Frimley Business Park

Camberley GU16 7SR

Jungtinė Karalystė

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/09/574/001-012

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/09/574/013-024

Dafiro HCT 5 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/09/574/025-036

Dafiro HCT 10 mg/160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/09/574/037-048

Dafiro HCT 10 mg/320 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/09/574/049-060

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta 2009 m. lapkričio mėn. 4 d. Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2014 m. lapkričio mėn. 6 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai