Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Ecalta (anidulafungin) – Preparato charakteristikų santrauka - J02AX06

Updated on site: 06-Oct-2017

Vaisto pavadinimasEcalta
ATC kodasJ02AX06
Sudėtisanidulafungin
GamintojasPfizer Limited

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ECALTA 100 mg milteliai infuzinio tirpalo koncentratui

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename flakone yra 100 mg anidulafungino.

Paruoštame koncentrate yra 3,33 mg/ml anidulafungino, o praskiestame tirpale – 0,77 mg/ml anidulafungino.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: viename flakone yra 102,5 mg fruktozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Milteliai infuzinio tirpalo koncentratui

Balti ar balkšvi kieti liofilizuoti milteliai.

Paruošto koncentrato pH 3,5-5,5.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Suaugusių ligonių invazinės kandidamikozės gydymas (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą ECALTA turi pradėti gydytojas, turintis grybelių sukeltų invazinių infekcijų gydymo patirties. Prieš pradedant gydymą, reikia paimti medžiagos grybelių pasėliui. Gydymą galima pradėti dar negavus pasėlio atsakymo ir atitinkamai keisti, atsakymą gavus.

Dozavimas

Pirmą dieną reikia skirti vartoti vienkartinę įsotinamąją 200 mg dozę, vėliau vartoti 100 mg paros dozę. Gydymo trukmė priklauso nuo paciento organizmo atsako į gydymą. Paprastai priešgrybelinį gydymą reikia tęsti mažiausiai 14 dienų po to, kai gaunamas paskutinis teigiamas pasėlio atsakymas.

Gydymo trukmė

Nepakanka duomenų, pagrindžiančių 100 mg dozės vartojimą gydymui ilgiau kaip 35 dienas.

Pacientai, kurių inkstų ir kepenų funkcija sutrikusi

Ligoniams, kurie serga lengvu, vidutinio sunkumo ar sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, dozės keisti nereikia. Ligoniams, kurie serga bet kurio laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumu, įskaitant tuos, kuriems atliekamos dializės, dozės keisti nereikia. ECALTA galima vartoti neatsižvelgiant į hemodializės laiką (žr. 5.2 skyrių).

Kitų ypatingų grupių pacientai

Atsižvelgiant į lytį, svorį, rasę, užsikrėtimą ŽIV ar senyvą amžių, suaugusiems ligoniams dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

ECALTA saugumas ir veiksmingumas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams neištirti. Šiuo metu turimi duomenys pateikiami 5.2 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima.

Vartojimo metodas

Vartoti tik į veną.

ECALTA reikia ištirpinti injekciniame vandenyje, kad būtų gauta 3,33 mg/ml koncentracija, ir prieš vartojimą reikia dar praskiesti iki 0,77 mg/ml koncentracijos. Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukciją pateikiama 6.6 skyriuje.

ECALTA rekomenduojama leisti infuzijos būdu ne greičiau kaip po 1,1 mg per minutę (tai atitinka 1,4 ml per minutę ištirpinus vaistinį preparatą ir praskiedus pagal nurodymus). Jeigu anidulafungino infuzija leidžiama ne greičiau kaip po 1,1 mg per minutę, su infuzija susijusių reakcijų atsiranda nedažnai (žr. 4.4 skyrių).

ECALTA negalima švirkšti smūgine doze (boliusu).

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Padidėjęs jautrumas kitiems echinokandinų grupės vaistiniams preparatams.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

ECALTA poveikis kandidamikoziniu endokarditu, osteomielitu ar meningitu sergantiems pacientams nebuvo tirtas.

ECALTA veiksmingumas buvo tirtas tik nedideliam kiekiui pacientų, kuriems pasireiškė neutropenija (žr. 5.1 skyrių).

Poveikis kepenims

Gydant anidulafunginu, suaktyvėjo sveikų savanorių ir ligonių kepenų fermentai. Kai kuriems pacientams, kurie sirgo sunkiomis gretutinėmis ligomis ir kartu su anidulafunginu vartojo daug vaistinių preparatų, atsirado kliniškai reikšmingų kepenų sutrikimų. Klinikinių tyrimų metu nedažnai pasireiškė žymus kepenų funkcijos sutrikimas, hepatitas ir kepenų funkcijos nepakankamumas. Reikia stebėti, ar pacientams, kuriems gydantis anidulafunginu suaktyvėja kepenų fermentai, neblogėja kepenų funkcija ir įvertinti tolimesnio gydymo anidulafunginu rizikos ir naudos santykį.

Anafilaksinės reakcijos

Vartojant anidulafunginą buvo pranešta apie anafilaksines reakcijas, įskaitant šoką. Jei atsiranda šios reakcijos, reikia nutraukti anidulafungino vartojimą ir atitinkamai paskirti gydymą.

Su infuzija susijusios reakcijos

Vartojant anidulafunginą buvo pranešta apie nepageidaujamus reiškinius, susijusius su infuzija, įskaitant išbėrimą, dilgėlinę, paraudimą, niežulį, dusulį, bronchų spazmą ir hipotenziją. Jeigu anidulafungino leidžiama ne daugiau kaip 1,1 mg per minutę, su infuzija susijusių nepageidaujamų reiškinių atsiranda nedažnai.

Neklinikiniai tyrimai (su žiurkėmis) parodė, kad kartu vartojami anestetikai pasunkino su infuzija susijusias reakcijas (žr. 5.3 skyrių). Klinikinė šio reiškinio reikšmė nežinoma. Visgi anidulafunginą vartoti kartu su anestetikais reikia atsargiai.

Sudėtyje yra fruktozės

Šio vaistinio preparato skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, negalima.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Anidulafunginas nėra kliniškai reikšmingas citochromo P450 izofermentų (1A2, 2B6, 2C8, 2C9, 2C19, 2D6, 3A) substratas, induktorius ar inhibitorius. Pažymėtina, kad tyrimai in vitro sąveikos in vivo galimybės pilnai nepaneigia.

Atlikti anidulafungino sąveikos tyrimai su kitais vaistiniais preparatais, kurie gali būti vartojami kartu. Anidulafunginą vartojant kartu su ciklosporinu, vorikonazolu ar takrolimuzu, rekomenduojama nekeisti nei vieno vaistinio preparato dozės. Kartu su amfotericinu B ar rifampicinu vartojamo anidulafungino dozės keisti nerekomenduojama.

Vaikų populiacija

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie anidulafungino vartojimą nėštumo metu nėra. Šiek tiek sutriko triušių, veisimosi laikotarpiu gavusių anidulafungino, raida tais atvejais, kai patelei pasireiškė toksinis poveikis (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Taigi anidulafungino nėštumo metu vartoti nerekomenduojama.

Žindymas

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad anidulafunginas išsiskiria į patelių pieną. Ar anidulafunginas išsiskiria į motinos pieną, nežinoma. Tęsti ar nutraukti žindymą arba gydymą anidulafunginu turi būti sprendžiama atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo anidulafunginu naudą motinai.

Vaisingumas

Vartojant anidulafunginą, poveikio žiurkių patinų ir patelių vislumui nebuvo (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt penki (1565) asmenys klinikinių tyrimų metu vartojo vienkartines ar kartotines anidulafungino dozes į veną: 1308 (923 pacientai, kuriems diagnozuota kandidemija ar invazinė kandidamikozė, 355 pacientai, kuriems diagnozuota burnos ar stemplės kandidamikozė, 30 pacientų, kuriems diagnozuota invazinė aspergiliozė) 2/3 fazės ir 257 I fazės tyrimų metu.

Anidulafungino saugumo duomenys gauti atlikus 9 tyrimus, kurių metu 840 kandidemija arba invazine kandidamikoze sergantiems pacientams buvo skiriama rekomenduojama 100 mg paros dozė. Pirmiausia buvo atlikti trys anidulafungino veiksmingumo įvertinimo tyrimai (vienas palyginamasis su flukonazolu ir du nepalyginamieji), kuriuose buvo tiriami 204 pacientai; vidutinė šių pacientų gydymo į veną trukmė – 13,5 dienų (ribos nuo 1 iki 38 dienų). 119 pacientų vartojo anidulafunginą ≥ 14 dienų. 6 papildomuose tyrimuose (dviejuose palyginamuosiuose su kaspofunginu ir keturiuose nepalyginamuosiuose) dalyvavo 636 pacientai, įskaitant 53 neutropenija ir 131 giliųjų audinių infekcija sergančius pacientus; šių tyrimų metu pacientų, kuriems diagnozuota neutropenija ir pacientų, kuriems diagnozuota giliųjų audinių infekcija, vidutinė gydymo į veną trukmė atitinkamai buvo 10 parų (nuo 1 iki 42 parų) ir 14 parų (nuo 1 iki 42 parų). Nepageidaujamos reakcijos paprastai buvo lengvos ar vidutinio sunkumo, kartais dėl jų gydymą teko nutraukti.

Klinikinių tyrimų metu vartojant anidulafunginą pasireiškė su infuzija susijusių nepageidaujamų reakcijų: paraudimas, kraujo samplūdis į veidą ir kaklą, niežulys, išbėrimas ir dilgėlinė. Jų santrauka pateikiama 1 lentelėje.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

Žemiau esančioje lentelėje išvardytos dėl įvairių priežasčių 840 pacientams, vartojusiems 100 mg anidulafungino dozę, pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos (MedDRA terminais), naudojant šiuos sutrikimų dažnio apibūdinimus: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo

1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000) ir savanoriškus pranešimus, kurių dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų lentelė

Organų sistemų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Labai

Dažnis

klasės

≥ 1/10

nuo ≥ 1/100

nuo ≥ 1/1000

nuo

reti

nežinomas

 

 

iki

iki

≥ 1/10 000

< 1/10

 

 

 

< 1/10

< 1/100

iki

 

 

 

 

 

< 1/1000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kraujo ir limfinės

 

 

Koagulopatija

 

 

 

sistemos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Imuninės sistemos

 

 

 

 

 

Anafilaksini

sutrikimai

 

 

 

 

 

s šokas,

 

 

 

 

 

 

anafilaksinė

 

 

 

 

 

 

reakcija*

Metabolizmo ir

Hipokalemija

Hiperglikemija

 

 

 

 

mitybos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nervų sistemos

 

Traukuliai,

 

 

 

 

sutrikimai

 

galvos skausmas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kraujagyslių

 

Hipotenzija,

Paraudimas,

 

 

 

sutrikimai

 

hipertenzija

kraujo

 

 

 

 

 

 

samplūdis į

 

 

 

 

 

 

veidą ir kaklą

 

 

 

Kvėpavimo

 

Bronchų

 

 

 

 

sistemos, krūtinės

 

spazmas,

 

 

 

 

ląstos ir

 

dusulys

 

 

 

 

tarpuplaučio

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

Virškinimo trakto

Viduriavimas,

Vėmimas

Viršutinės

 

 

 

sutrikimai

pykinimas

 

pilvo dalies

 

 

 

 

 

 

skausmas

 

 

 

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų lentelė

Organų sistemų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Labai

Dažnis

klasės

≥ 1/10

nuo ≥ 1/100

nuo ≥ 1/1000

nuo

reti

nežinomas

 

 

iki

iki

≥ 1/10 000

< 1/10

 

 

 

< 1/10

< 1/100

iki

 

 

 

 

 

< 1/1000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kepenų, tulžies

 

Alaninaminotran

Gama

 

 

 

pūslės ir latakų

 

sferazės

gliutamiltrans

 

 

 

sutrikimai

 

padidėjimas,

ferazės

 

 

 

 

 

šarminės

padidėjimas

 

 

 

 

 

fosfatazės

 

 

 

 

 

 

koncentracijos

 

 

 

 

 

 

kraujyje

 

 

 

 

 

 

padidėjimas,

 

 

 

 

 

 

aspartataminotra

 

 

 

 

 

 

nsferazės

 

 

 

 

 

 

padidėjimas,

 

 

 

 

 

 

bilirubino

 

 

 

 

 

 

koncentracijos

 

 

 

 

 

 

kraujyje

 

 

 

 

 

 

padidėjimas,

 

 

 

 

 

 

cholestazė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Odos ir poodinio

 

Išbėrimas,

Dilgėlinė

 

 

 

audinio sutrikimai

 

niežulys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Inkstų ir šlapimo

 

Kreatinino

 

 

 

 

takų sutrikimai

 

koncentracijos

 

 

 

 

 

 

kraujyje

 

 

 

 

 

 

padidėjimas

 

 

 

 

Bendrieji

 

 

Skausmas

 

 

 

sutrikimai ir

 

 

infuzijos

 

 

 

vartojimo vietos

 

 

vietoje

 

 

 

pažeidimai

 

 

 

 

 

 

* Žr. 4.4 skyrių.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Kaip ir kitų vaistinių preparatų perdozavimo atveju, jeigu reikia, turi būti taikomos bendrosios palaikomosios priemonės. Perdozavus šio vaistinio preparato, gali atsirasti 4.8 skyriuje išvardytų nepageidaujamų reakcijų.

Klinikinių tyrimų metu atsitiktinai klaidingai buvo pavartota 400 mg anidulafungino įsotinamoji dozė. Kliniškai nepageidaujamų reakcijų nepasireiškė. Tiriant 10 sveikų savanorių, vartojusių 260 mg įsotinamąją, vėliau 130 mg paros dozę, dozę ribojančio toksinio poveikio nenustatyta. 3 iš 10 asmenų patyrė trumpalaikį, simptomų nesukėlusį transaminazių suaktyvėjimą ( 3 x viršutinės normos ribos [VNR]).

ECALTA dializės metu nepasišalina.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio priešgrybeliniai preparatai, kiti sisteminio poveikio priešgrybeliniai preparatai, ATC kodas – JO2AX06

Veikimo mechanizmas

Anidulafunginas yra pusiau sintetinis echinokandinas (lipopeptidas, kuris gaunamas sintezės būdu iš Aspergillus nidulans fermentacijos produktų).

Anidulafunginas selektyviai slopina 1,3-β-D gliukano sintetazę (fermentą, kurio yra grybeliuose, bet nėra žinduolių ląstelėse). Dėl to slopinamas svarbios grybelių sienelėje esančios medžiagos 1,3- -D gliukano formavimasis. Anidulafunginas fungicidiškai veikia Candida padermes ir slopina Aspergillus fumigatus grybelių micelio siūlų aktyvaus ląstelių augimo sritis.

Aktyvumas in vitro

Anidulafunginas in vitro veikia C. albicans, C. glabrata, C. parapsilosis, C. krusei ir C. tropicalis. Apie klinikinę šių reiškinių reikšmę žr. Klinikinis veiksmingumas ir saugumas. Mažiausia inhibitorinė koncentracija (MIK) nustatyta pagal Klinikinių ir laboratorinių standartų instituto M27 metodą.

Dėl nesėkmingo gydymo ar infekcijų protrūkių tikslinio geno karštuosiuose taškuose susiformavo mutacijų turinčių padermių. Daugeliu klinikinių atvejų buvo gydoma kaspofunginu. Tačiau eksperimentų su gyvūnais duomenys rodo, kad dėl šių mutacijų atsiranda kryžminis atsparumas visiems trims echinokandinams, todėl, kol nebus daugiau anidulafungino skyrimo klinikinės patirties, tokios padermės klasifikuojamos kaip atsparios echinokandinams.

In vitro anidulafungino aktyvumas Candida padermėms yra nevienodas. C. parapsilosis atžvilgiu, anidulafungino MIK yra didesnė nei kitų Candida padermių MIK. Candida padermių jautrumo anidulafunginui nustatymas standartizuotu tyrimo metodu bei atitinkamai ribinių koncentracijų interpretavimu, buvo nustatyti Europos antimikrobinio jautrumo tyrimo komiteto (EUCAST).

2 lentelė. EUCAST ribinės koncentracijos

Candida padermė

MIK ribinė koncentracija (mg/l)

 

≤ J (jautri)

> A (atspari)

Candida albicans

0,03

0,03

Candida glabrata

0,06

0,06

Candida tropicalis

0,06

0,06

Candida krusei

0,06

0,06

Candida parapsilosis1

0,002

Kitos Candida padermės2

Įrodymų nepakanka

1C. parapsilosis, greičiausiai dėl vidinio tikslinio geno pokyčio, pasižymi didesne nei kitų Candida padermių MIK. Klinikinių tyrimų duomenimis, anidulafungino poveikis C. parapsilosis padermei statistiškai nesiskyrė nuo poveikio kitoms padermėms, vis dėlto kiti echinokandinai, kurie vartojami C. parapsilosis padermių sukeltai kandidemijai gydyti negali būti naudojami kaip pirmo pasirinktinumo gydymui.

2EUCAST nėra nustatęs su padermėmis nesusijusių jautrumo anidulafunginui ribinių koncentracijų.

Aktyvumas in vivo

Parenteriniu būdu vartojamas anidulafunginas veiksmingai veikė Candida padermes tiriamųjų pelių ir triušių, kurių imunitetas buvo normalus arba susilpnėjęs, organizme. Gydymas anidulafunginu pailgino išgyvenamumą ir sumažino Candida padermių sukeltą organų pažeidimą, kuris buvo tiriamas, praėjus 24-96 valandoms po paskutinės vaistinio preparato dozės pavartojimo.

Eksperimentinės infekcijos buvo šios: C. albicans sukelta triušių, kuriems buvo neutropenija, diseminuota infekcija, triušių, kuriems buvo neutropenija, stemplės bei burnos ir gerklės flukonazolui atsparių C. albicans grybelių sukelta infekcija, pelių, kurioms buvo neutropenija, diseminuota flukonazolui atsparių C. glabrata grybelių infekcija.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Kandidemija ir kitos invazinės kandidamikozės formos

Atliktas patvirtinamasis klinikinis 3 fazės dvigubai aklas atsitiktinių imčių daugiacentris tarptautinis anidulafungino saugumo ir veiksmingumo tyrimas, kuriame visų pirma dalyvavo pacientai, kuriems diagnozuota kandidemija be neutropenijos, ir mažas skaičius pacientų, kurie sirgo Candida grybelių sukelta giliųjų audinių infekcija arba Candida grybelių sukeltais pūliniais. Pacientai, kurie sirgo Candida grybelių sukeltu endokarditu, osteomielitu ar meningitu arba C. krusei infekcija, buvo specialiai pašalinti iš tyrimo. Pacientai atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į grupes ir vartojo arba anidulafunginą (įsotinamąją 200 mg dozę į veną, vėliau 100 mg paros dozę į veną) arba flukonazolą (įsotinamąją 800 mg dozę į veną, vėliau 400 mg paros dozę į veną), ir suskirstyti į pogrupius pagal APACHE II skalę (≤ 20 ir > 20 balų) ar neutropenijos buvimą arba nebuvimą. Buvo gydoma mažiausiai 14 dienų, bet ne ilgiau 42 dienų. Abiejų grupių pacientams ne anksčiau kaip po 10 gydymo į veną dienų buvo leidžiama pradėti gerti flukonazolą, numačius, kad jie gali toleruoti geriamuosius vaistinius preparatus, nekarščiavo mažiausiai 24 valandas ir daugelyje neseniai atliktų kraujo pasėlių neišaugo Candida padermių.

Pacientai, kurie suvartojo bent vieną tiriamojo vaistinio preparato dozę ir kuriems prieš priimant į tyrimą iš paprastai sterilios vietos paimtame pasėlyje išaugo Candida padermių, buvo priskiriami modifikuotai ketinusių gydytis pacientų (angl. The modified intent-to-treat [MITT]) populiacijai. Vertinant bendrąjį MITT populiacijos atsaką gydymo į veną pabaigoje, anidulafungino pirminis veiksmingumas buvo palyginamas su flukonazolu taikant prieš tyrimą numatytą dviejų pakopų statistinį palyginimą (ar neprastesnis, po to – ar pranašesnis). Palankus bendrasis atsakas – tai būklės pagerėjimas ir mikrobiologinis išnaikinimas. Pacientai buvo stebimi šešias savaites po bet kurio gydymo pabaigos.

Du šimtai penkiasdešimt šeši (256) 16-91 metų pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į gydymo grupes ir suvartojo bent vieną tiriamojo vaistinio preparato dozę. Prieš tyrimą dažniausiai išskiriamos padermės buvo C. albicans (63,8 % anidulafungino, 59,3 % flukonazolo grupėje), po to C. glabrata (atitinkamai 15,7 % ir 25,4 %), C. parapsilosis (atitinkamai 10,2 % ir 13,6 %) ir C. tropicalis (atitinkamai 11,8 % ir 9,3 %) – anidulafungino grupėje atitinkamai 20, 13 ir 15 mažiausiai 3 padermių izoliatų. Pagal APACHE II skalę daugeliui pacientų buvo ≤ 20 balų ir tik keliems diagnozuota neutropenija.

Bendri ir įvairių pogrupių veiksmingumo duomenys pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Palankus bendrasis atsakas MITT populiacijoje: pirminė ir antrinė vertinamosios baigtys

Anidulafunginas Flukonazolas Skirtumas tarp grupių a

(PI 95 %)

Gydymo į veną pabaiga (pirminė

96/127 (75,6 %)

71/118 (60,2 %)

15,42 (3,9, 27,0)

vertinamoji baigtis)

 

 

 

Vien tik kandidemija

88/116 (75,9 %)

63/103 (61,2 %)

14,7 (2,5, 26,9)

Kitos sterilios vietos b

8/11 (72,7 %)

8/15 (53,3 %)

-

Pilvaplėvės skystis/IAc pūlinys

 

Kitos

 

 

 

 

 

C. albicans d

60/74 (81,1 %)

38/61 (62,3 %)

-

Ne albicans padermės d

32/45 (71,1 %)

27/45 (60,0 %)

-

 

 

 

 

Pagal APACHE II skalę ≤ 20

82/101 (81,2 %)

60/98 (61,2 %)

-

Pagal APACHE II skalę 20

14/26 (53,8 %)

11/20 (55,0 %)

-

 

 

 

 

Be neutropenijos (absoliutus neutrofilų

94/124 (75,8 %)

69/114 (60,5 %)

-

kiekis 500 ląstelių/mm3)

 

 

 

Neutropenija (absoliutus neutrofilų kiekis

-

≤ 500 ląstelių/mm3)

 

 

 

Kitos vertinamosios baigtys

 

 

 

Visų gydymo būdų pabaigoje

94/127 (74,0 %)

67/118 (56,8 %)

17,24 (2,9, 31,6) e

Po 2 savaičių stebėjimo

82/127 (64,6 %)

58/118 (49,2 %)

15,41 (0,4, 30,4) e

Po 6 savaičių stebėjimo

71/127 (55,9 %)

52/118 (44,1 %)

11,84 (-3,4, 27,0) e

aApskaičiuota iš atvejų anidulafungino grupėje atėmus atvejų flukonazolo grupėje skaičių.

bKartu buvo kandidemija arba jos nebuvo.

cPilvo ertmės.

dDuomenys pacientų, kuriems prieš pradedant tyrimą nustatyta vienos rūšies patogeninių mikroorganzimų.

e98,3 % pasikliautinais intervalas, koreguotas po daugkartinio palyginimo antrinių vertinamųjų baigčių metu.

Mirtingumas anidulafungino ir flukonazolo grupėse pateikiamas toliau esančioje 4 lentelėje.

4 lentelė. Mirtingumas

 

Anidulafunginas

Flukonazolas

Bendrasis mirtingumas tyrimo metu

29/127 (22,8 %)

37/118 (31,4 %)

Mirtingumas tyrimo metu

10/127 (7,9 %)

17/118

(14,4 %)

Mirtingumas, susijęs su Candida

2/127 (1,6 %)

5/118

(4,2 %)

grybelių infekcija

 

 

 

Papildomi pacientų, kuriems yra neutropenija, duomenys

Anidulafungino (iš pradžių skiriant įsotinamąją 200 mg dozę į veną, o vėliau – 100 mg paros dozę į veną) veiksmingumas suaugusiems pacientams, kuriems yra neutropenija, (pacientai, kurių absoliutusis neutrofilų kiekis ≤ 500 ląstelių/mm3, leukocitų kiekis ≤ 500 ląstelių/mm3 arba kuriuos prieš tyrimą tyrėjas priskyrė prie sergančiųjų neutropenija), kurių invazinė kandidamikozė buvo patvirtinta mikrobiologiniais tyrimais, buvo vertinamas analizuojant bendrus 5 perspektyviųjų (vieno lyginamojo su kaspofunginu ir keturių atvirų, nelyginamųjų) tyrimų duomenis. Pacientai buvo gydomi mažiausiai 14 parų. Jei klinikinė paciento būklė buvo stabili, geriamąjį azolą buvo leidžiama pradėti vartoti ne anksčiau kaip po 5–10 gydymo anidulafunginu dienų. Iš viso buvo analizuojami 46 pacientų duomenys. Didžioji dalis pacientų sirgo vien tik kandidemija (84,8 %; 39/46). Prieš tyrimą dažniausiai išskiriamos padermės buvo šios: C. tropicalis (34,8 %; 16/46), C. krusei (19,6 %; 9/46), C. parapsilosis (17,4 %; 8/46), C. albicans (15,2 %; 7/46), and C. glabrata (15,2 %; 7/46). Palankus

bendrasis atsakas gydymo į veną pabaigoje (pirminė vertinamoji baigtis) buvo 26/46 (56,5%) ir viso gydymo pabaigoje buvo 24/46 (52,2%). Bendrasis mirtingumas iki tyrimo pabaigos (iki 6-ąją savaitę surengto stebėjimo vizito) buvo 21/46 (45,7%).

Anidulafungino veiksmingumui invazine kandidamikoze sergantiems suaugusiems pacientams, kuriems buvo neutropenija, (pacientai, kurių absoliutus neutrofilų kiekis prieš tyrimą buvo

≤ 500 ląstelių/mm3) įvertinti buvo atliktas perspektyvusis, dvigubai koduotas, atsitiktinių imčių, kontroliuojamas tyrimas. Tyrime galėjusiems dalyvauti pacientams buvo skiriamas anidulafunginas (įsotinamoji 200 mg dozė į veną, o vėliau – 100 mg paros dozė į veną) arba kaspofunginas (įsotinamoji 70 mg dozė į veną, o vėliau – 50 mg paros dozė į veną) (atsitiktinių imčių santykis – 2:1). Pacientai buvo gydomi mažiausiai 14 dienų. Jei klinikinė paciento būklė buvo stabili, geriamąjį azolą buvo leidžiama pradėti vartoti ne anksčiau kaip po 10 gydymo dienų. Iš viso tyrime dalyvavo

14 neutropenija ir mikrobiologiniais tyrimais patvirtinta invazine kandidamikoze (MITT populiacija) sergančių pacientų (11 buvo gydyti anidulafunginu ir 3 – kaspofunginu). Didžioji dalis pacientų sirgo vien tik kandidemija. Prieš tyrimą dažniausiai išskiriamos padermės buvo šios: C. tropicalis (4 anidulafungino ir 0 kaspofungino grupėse), C. parapsilosis (2 anidulafungino ir 1 kaspofungino grupėse), C. krusei (2 anidulafungino ir 1 kaspofungino grupėse) ir C. ciferrii (2 anidulafungino ir 0 kaspofungino grupėse). Palankus bendrasis atsakas gydymo į veną pabaigoje (pirminė vertinamoji baigtis) pasireiškė 8 iš 11 (72,7 %) anidulafungino grupės pacientų ir 3/3 (100,0 %) kaspofungino grupės pacientų (-27,3 skirtumas, 95 % PI -80,9, 40,3); palankus bendrasis atsakas bendrojo gydymo pabaigoje pasireiškė 8/11 (72,7 %) anidulafungino grupės pacientų ir 3/3 (100,0 %) kaspofungino grupės pacientų (-27,3 skirtumas, 95 % PI -80,9, 40,3). Bendrasis mirtingumas iki 6-osios savaitės stebėjimo vizito buvo 4/11 (36,4 %) anidulafungino grupėje (MITT populiacijoje) ir 2/3 (66,7 %) kaspofungino grupėje.

Pacientai, kuriems mikrobiologiniais tyrimais patvirtinta invazinė kandidamikozė (MITT populiacija) ir neutropenija buvo identifikuoti analizuojant bendrus 4 panašių perspektyviųjų, atvirų, nelyginamųjų tyrimų duomenis. Anidulafungino (iš pradžių skiriant įsotinamąją 200 mg dozę į veną, o vėliau –

100 mg paros dozę į veną) veiksmingumas buvo nustatytas 35-iems invazine kandidamikoze sergantiems suaugusiems pacientams, kuriems buvo neutropenija (pacientai, kurių absoliutusis neutrofilų kiekis ≤ 500 ląstelių/mm3, arba 22 pacientams, kurių leukocitų kiekis ≤ 500 ląstelių/mm3 arba 13 pacientų, kuriuos tyrėjas prieš tyrimą priskyrė prie tų, kuriems buvo neutropenija. Visi pacientai buvo gydomi mažiausiai 14 dienų. Jei klinikinė paciento būklė buvo stabili, geriamąjį azolą buvo leidžiama pradėti vartoti ne anksčiau kaip po 5–10 gydymo anidulafunginu dienų. Didžioji dalis pacientų sirgo vien tik kandidemija (85,7 %). Prieš tyrimą dažniausiai išskiriamos padermės buvo C. tropicalis (12 pacientų), C. albicans (7 pacientai), C. glabrata (7 pacientai), C. krusei (7 pacientai) ir C. parapsilosis (6 pacientai). Palankus bendrasis atsakas gydymo į veną pabaigoje (pirminė vertinamoji baigtis) pasireiškė 18 pacientų iš 35 (51,4 %) ir viso gydymo pabaigoje – 16 pacientų iš 35 (45,7 %). Bendrasis mirtingumas 28-ąją dieną buvo 10 iš 35 (28,6 %). 13 pacientų, kuriuos tyrėjas prieš tyrimą priskyrė prie sergančiųjų neutropenija, palankus bendrasis atsakas gydymo į veną pabaigoje ir viso gydymo pabaigoje buvo abejose 7/13 (53,8%).

Papildomi giliųjų audinių infekcijomis sergančių pacientų duomenys

Anidulafungino (iš pradžių skiriant įsotinamąją 200 mg dozę į veną, o vėliau – 100 mg paros dozę į veną) veiksmingumas mikrobiologiniais tyrimais patvirtinta giliųjų audinių kandidamikoze sergantiems suaugusiems pacientams buvo vertinamas analizuojant bendrus 5 perspektyviųjų (vieno lyginamojo ir keturių atvirųjų) tyrimų duomenis. Pacientai buvo gydomi mažiausiai 14 dienų. Keturių atvirųjų tyrimų metu, geriamąjį azolą buvo leidžiama pradėti vartoti ne anksčiau kaip po 5–10 gydymo anidulafunginu dienų. Iš viso buvo analizuojami 129 pacientų duomenys. Dvidešimt vienas iš jų

(16,3 %) taip pat sirgo ir kandidemija. Vidutinis balas pagal APACHE II skalę – 14,9 (nuo 2 iki

44). Infekcija dažniausiai pasireiškė: pilvaplėvės ertmėje (54,3 %; 70 iš 129); kepenyse, tulžies pūslėje ir latakuose (7,0 %; 9 iš 129); pleuros ertmėje (5,4 %; 7 iš 129); inkstuose (3,1 %; 4 iš 129). Prieš tyrimą iš giliųjų audinių dažniausiai buvo išskiriami šie patogenai: C. albicans (64,3 %; 83 iš 129), C. glabrata (31,0 %; 40 iš 129), C. tropicalis (11,6 %; 15 iš 129) ir C. krusei (5,4 %; 7 iš 129). Palankus bendrasis atsakas gydymo į veną pabaigoje (pirminė vertinamoji baigtis) ir viso gydymo pabaigoje bei bendrasis mirtingumas (iki 6-ąją savaitę surengto stebėjimo vizito) pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė. Giliųjų audinių kandidamikoze sergančių pacientų palankus bendrasis atsakasa ir bendrasis mirtingumas – bendrųjų duomenų analizė

 

MITT populiacija

 

n/N (%)

Palankus bendrasis atsakas GĮVPb

 

Iš viso

102 iš 129 (79,1)

Pilvaplėvės ertmė

51 iš 70 (72,9)

Kepenys, tulžies pūslė ir latakai

7 iš 9 (77,8)

Pleuros ertmė

6 iš 7 (85,7)

Inkstai

3 iš 4 (75,0)

Palankus bendrasis atsakas GPb

94 iš 129 (72,9)

Bendrasis mirtingumas

40 iš 129 (31,0)

aPalankus bendrasis atsakas apibrėžiamas kaip palankus klinikinis ir mikrobiologinis atsakas

bGĮVP – gydymo į veną pabaiga; GP – viso gydymo pabaiga

5.2Farmakokinetinės savybės

Bendrosios farmakokinetinės savybės

Anidulafungino farmakokinetika tirta sveikų savanorių, specialių grupių pacientų ir ligonių organizme. Sisteminės ekspozicijos įvairių asmenų organizme kintamumas buvo mažas (kintamumo koeficientas ~25 %). Pusiausvyros apykaita atsirado pirmą dieną po įsotinamosios dozės pavartojimo (dvigubos palaikomosios paros dozės).

Pasiskirstymas

Anidulafungino farmakokinetikai būdingas greito pasiskirstymo pusinis periodas (0,5-1 val.) ir pasiskirstymo tūris (30-50 l), panašus į bendrą organizmo skysčių tūrį. Didelė dalis (> 99 %) anidulafungino prisijungia prie žmogaus plazmos baltymų. Specialių anidulafungino pasiskirstymo žmogaus organizme tyrimų neatlikta, todėl duomenų apie anidulafungino patekimą į smegenų skystį ir (arba) prasiskverbimą per hematoencefalinį barjerą nėra.

Metabolizmas

Anidulafungino metabolizmo kepenyse nenustatyta. Anidulafunginas nėra kliniškai reikšmingas citochromo P450 izofermentų substratas, induktorius ar inhibitorius. Tikimybė, kad anidulafunginas kliniškai reikšmingai veiktų vaistinių preparatų, kurie metabolizuojami veikiant citochromo P450 izofermentams, metabolizmą menka.

Anidulafunginas lėtai suardomas, esant fiziologinei temperatūrai ir pH, ir susidaro atviro žiedo peptidas, kuris neturi priešgrybelinio poveikio. Anidulafungino skilimo pusinis periodas fiziologinėmis sąlygomis in vitro yra maždaug 24 valandos. Atvirą žiedą turinčios medžiagos in vivo toliau verčiamos peptidiniais skilimo produktais ir šalinamos daugiausia su tulžimi.

Eliminacija

Anidulafungino klirensas - maždaug 1 l per valandą. Anidulafungino vyraujantis pusinis eliminacijos periodas yra maždaug 24 valandos ir apibūdina koncentracijos priklausomybę nuo laiko, galutinis pusinis periodas yra 40-50 valandų ir apibūdina galutinę eliminacijos fazę.

Vienos dozės klinikinio tyrimo metu sveiki savanoriai vartojo radioaktyvų (14C) anidulafunginą

(~88 mg). Maždaug 30 % suvartotos radioaktyvios dozės buvo pašalinta su išmatomis per 9 dienas, iš to kiekio mažiau nei 10 % buvo nepakitęs vaistas. Mažiau nei 1 % suvartotos radioaktyvios dozės pasišalinimas su šlapimu rodo menką inkstų klirensą. Praėjus 6 dienoms po dozės pavartojimo anidulafungino koncentracija tapo mažesnė nei galima nustatyti kiekybiškai. Po 8 savaičių kraujyje, šlapime ir išmatose buvo nustatomas tik menkas su vaistiniu preparatu susijęs radioaktyvumas.

Linijiniškumas

Vartojant labai įvairias anidulafungino paros dozes (15-130 mg), jo farmakokinetika yra linijinė.

Specialių grupių pacientai

Pacientai, sergantys grybelių sukeltomis infekcijomis

Remiantis populiacijos farmakokinetikos analizės duomenimis, anidulafungino farmakokinetika ligonių, sergančių grybelių sukeltomis infekcijomis, organizme panaši į sveikų asmenų. Pagal schemą 200/100 mg 1,1 mg per minutę greičiu infuzuojamos paros dozės pusiausvyros apykaitos Cmax ir

mažiausia koncentracija (Cmin) būna atitinkamai maždaug per 7 ir 3 mg/l, vidutinis pusiausvyros apykaitos AUC – maždaug 110 mg val./l.

Svoris

Populiacijos farmakokinetikos analizės duomenimis, klirenso kintamumas priklauso nuo svorio, tačiau svorio klinikinė reikšmė anidulafungino farmakokinetikai yra maža.

Lytis

Anidulafungino koncentracija sveikų vyrų ir moterų plazmoje buvo panaši. Kartotinių dozių tyrimų duomenimis, vaistinio preparato klirensas vyrų organizme šiek tiek greitesnis (maždaug 22 %).

Senyvi ligoniai

Populiacijos farmakokinetikos analizė parodė, kad senyvų asmenų grupėje vidutinis klirensas

(≥ 65 metų pacientai, vidutinis klirensas = 1,07 l per valandą) šiek tiek skyrėsi nuo nesenyvų asmenų (< 65 metų pacientai, vidutinis klirensas = 1,22 l per valandą), tačiau klirenso ribos buvo panašios.

Rasė

Baltaodžių, juodaodžių, azijiečių ir lotynų amerikiečių organizme anidulafungino farmakokinetika buvo panaši.

ŽIV užsikrėtę asmenys

Atsižvelgiant į užsikrėtimą ŽIV, nepriklausomai nuo kartu vartojamų antiretrovirusinių preparatų, dozės keisti nereikia.

Kepenų funkcijos nepakankamumas

Anidulafunginas kepenyse nemetabolizuojamas. Anidulafungino farmakokinetika asmenų, kurie serga A, B ar C klasės pagal Child-Pugh kepenų funkcijos nepakankamumu, organizme netirta. Asmenų, sergančių bet kurio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumu, organizme anidulafungino koncentracijos nepadidėjo. Ligonių, sergančių C klasės pagal Child-Pugh kepenų funkcijos nepakankamumu, organizme AUC šiek tiek sumažėjo, tačiau sumažėjimas atitiko sveikiems savanoriams nustatytas populiacijos ribas.

Inkstų funkcijos nepakankamumas

Anidulafungino inkstų klirensas menkas (< 1 %). Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo asmenys, sergantys lengvu, vidutinio sunkumo, sunkiu ar galutinės stadijos (priklausomu nuo dializės) inkstų funkcijos nepakankamumu, duomenimis, anidulafungino farmakokinetika buvo panaši į asmenų, kurių inkstų funkcija normali. Anidulafunginas dializės metu nepasišalina, taigi jį galima skirti vartoti neatsižvelgiant į hemodializės laiką.

Vaikai ir paaugliai

Anidulafungino farmakokinetika po mažiausiai 5 dozių pavartojimo buvo tiriama 24 vaikų (2-11 metų), sergančių imunodeficitu, ir paauglių (12-17 metų), kuriems diagnozuota neutropenija, organizme. Pusiausvyros apykaita atsirado pirmą dieną po įsotinamosios dozės (dvigubos palaikomosios dozės) pavartojimo, pusiausvyros apykaitos Cmax ir AUCss padidėjo proporcingai dozei. Sisteminė ekspozicija pavartojus palaikomąsias 0,75 ir 1,5 mg/kg kūno svorio paros dozes šioje populiacijoje buvo panašios į suaugusiųjų, pavartojusių atitinkamai 50 ir 100 mg/ kg kūno svorio paros dozes. Abi schemas pacientai toleravo gerai.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

3 mėnesius trukusių tyrimų duomenimis, toksinio poveikio kepenims, įskaitant kepenų fermentų suaktyvėjimą ir morfologinius pokyčius, nebuvo nei žiurkėms, nei beždžionėms, kai ekspozicija gyvūnų organizme buvo nuo 4 iki 6 kartų didesnė už tą, kuri būna gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme. Anidulafungino tyrimai in vitro ir in vivo genotoksinio poveikio neparodė. Ilgalaikių anidulafungino kancerogeninio poveikio tyrimų su gyvūnais neatlikta.

Anidulafunginas neveikė žiurkių reprodukcijos, įskaitant patinų ir patelių vislumą.

Anidulafunginas prasiskverbia pro žiurkių placentos barjerą ir buvo nustatytas vaisiaus plazmoje.

Poveikio embriono ir vaisiaus vystymuisi tyrimai atlikti su nuo 0,2 iki 2 kartų (su žiurkėmis) ir nuo 1 iki 4 kartų (su triušiais) didesnėmis dozėmis už rekomenduojamą gydomąją palaikomąją 100 mg paros dozę. Anidulafunginas nesukėlė jokio su vaistiniu preparatu susijusio toksinio poveikio žiurkių raidai net vartojant didžiausias tiriamąsias dozes. Poveikis triušių vystymuisi (šiek tiek sumažėjo vaisiaus svoris) pasireiškė tik vartojant didžiausias tiriamąsias dozes, kurios sukėlė toksinį poveikį ir patelei.

Anidulafungino koncentracija neinfekuotų suaugusių ir naujagimių žiurkių smegenyse po vienkartinės dozės pavartojimo buvo maža (koncentracijos smegenyse ir plazmoje santykis maždaug 0,2). Vis dėlto po penkių paros dozių pavartojimo, koncentracijos neinfekuotų naujagimių žiurkių smegenyse padidėjo (koncentracijos smegenyse ir plazmoje santykis maždaug 0,7). Kartotinių dozių tyrimų su triušiais, kuriems pasireiškė diseminuota kandidamikozė, ir pelėmis, kurioms pasireiškė CNS kandidamikozinė infekcija, duomenimis, anidulafunginas mažino grybelių išplitimą smegenyse.

Žiurkėms buvo skiriamos trijų stiprumų dozės ir per vieną valandą sukeliama anestezija ketamino ir ksilazino deriniu. Didžiausią dozę gavusių žiurkių grupėje atsirado su infuzija susijusių reakcijų, kurios pasunkėjo, taikant anesteziją. Kai kurios žiurkės vidutinės dozės grupėje patyrė panašių reakcijų, bet tik pavartojus anestetikų. Mažą dozę gavusiems gyvūnams nepageidaujamų reakcijų nebuvo nei taikant anesteziją, nei jos netaikant. Su infuzija susijusių reakcijų nebuvo vidutinę dozę gavusių gyvūnų grupėje, kuriems nebuvo taikoma anestezija.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Fruktozė

Manitolis

Polisorbatas 80

Tartaro rūgštis

Natrio hidroksidas (pH koregavimui)

Vandenilio chlorido rūgštis (pH koregavimui)

6.2Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais ar elektrolitų tirpalais, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje.

6.3Tinkamumo laikas

3 metai.

Leidžiama miltelius išimti iš šaldytuvo ir 96 valandas laikyti 25 °C temperatūroje, o po to vėl laikyti šaldytuve.

Paruoštas koncentratas

Paruoštą koncentratą galima laikyti ne ilgiau kaip 24 valandas ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje.

Paruošto koncentrato cheminės ir fizinės savybės 25°C temperatūroje išlieka stabilios 24 valandas.

Mikrobiologiniu požiūriu paruoštą koncentratą, laikomą 25°C temperatūroje laikantis geros aseptinės praktikos reikalavimų, galima vartoti ne ilgiau kaip 24 valandas.

Infuzinis tirpalas

Infuzinį tirpalą galima laikyti 48 valandas 25°C temperatūroje arba laikyti užšaldytą ne trumpiau kaip 72 valandas.

Infuzinio tirpalo cheminės ir fizinės savybės 25 ºC temperatūroje išlieka stabilios 48 valandas.

Mikrobiologiniu požiūriu infuzinį tirpalą, laikomą 25°C temperatūroje laikantis geros aseptinės praktikos reikalavimų, galima vartoti ne ilgiau kaip 48 valandas.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2°C-8°C).

Paruošto ir praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

30 ml I tipo stiklo flakonai, užkimšti elastomero kamščiu (butilo gumos kamštis, kurio su vaistiniu preparatu susiliečiantis paviršius padengtas inertišku polimeru, o išorinis paviršius padengtas lubrikantu, kad būtų lengviau ištraukti) su aliuminio užsandarinimu ir nuplėšiamu dangteliu.

Pakuotėje yra 1 flakonas.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.

ECALTA reikia ištirpinti injekciniame vandenyje ir po to praskiesti TIK su 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekciniu tirpalu arba 50 mg/ml (5 %) gliukozės infuziniu tirpalu. Ištirpinto ECALTA suderinamumas su kitomis į veną vartojamomis medžiagomis, priedais ar vaistiniais preparatais, išskyrus 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido infuzinį tirpalą arba 50 mg/ml (5 %) gliukozės infuzinį tirpalą, nenustatytas.

Tirpinimas

Laikantis aseptikos taisyklių, vieno flakono turinį reikia ištirpinti 30 ml injekcinio vandens, kad būtų gauta 3,33 mg/ml koncentracija. Tirpinti galima iki 5 minučių. Jeigu papildomai praskiestame tirpale matomos dalelės arba pakitusi tirpalo spalva, tirpalą reikia sunaikinti.

Praskiedimas ir suleidimas infuzijos būdu

Laikantis aseptikos taisyklių, ištirpintą flakono (flakonų) turinį reikia sušvirkšti į infuzinį maišą (ar butelį), kuriame yra arba 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido infuzinio tirpalo, arba 50 mg/ml (5 %) gliukozės infuzinio tirpalo, kad būtų gauta 0,77 mg/ml anidulafungino koncentracija. Toliau esančioje lentelėje pateikiami kiekiai, kurių reikia kiekvienai dozei gauti.

ECALTA vartojimui reikiamas praskiedimas

Dozė

Flakonų

Visas

Infuzinio

Visas infuzinio

Infuzijos greitis

Minimali

 

su

ištirpintas

tirpalo

tirpalo kiekis B

 

infuzijos

 

milteliais

kiekis

kiekis A

 

 

trukmė

 

kiekis

 

 

 

 

 

100 mg

30 ml

100 ml

130 ml

1,4 ml/min.

90 min.

200 mg

60 ml

200 ml

260 ml

1,4 ml/min.

180 min.

AArba 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido infuzinio tirpalo, arba 50 mg/ml (5 %) gliukozės infuzinio tirpalo.

BInfuzinio tirpalo koncentracija 0,77 mg/ml.

Infuzijos greitis turi būti ne didesnis kaip 1,1 mg per minutę (tai atitinka 1,4 per minutę, jeigu vaistinis preparatas buvo ištirpintas ir praskiestas pagal instrukcijas) (žr. 4.2, 4.4 ir 4.8 skyrius).

Parenteriniu būdu vartojamus vaistinius preparatus prieš vartojimą reikia apžiūrėti, ar tirpale arba talpyklėje nėra mažų dalelių ir ar nepakitusi tirpalo spalva. Jeigu matosi mažų dalelių arba pakitusi tirpalo spalva, tirpalą reikia sunaikinti.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Pfizer Limited

Ramsgate Road, Sandwich

Kent, CT13 9NJ, Jungtinė Karalystė

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/07/416/002

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta 2007 m. rugsėjo mėn. 20 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2012 m. rugpjūčio mėn. 23 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu/.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai