Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Evista (raloxifene hydrochloride) – Preparato charakteristikų santrauka - G03XC01

Updated on site: 06-Oct-2017

Vaisto pavadinimasEvista
ATC kodasG03XC01
Sudėtisraloxifene hydrochloride
GamintojasDaiichi Sankyo Europe GmbH

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Evista 60 mg plėvele dengtos tabletės.

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 60 mg raloksifeno hidrochlorido, atitinkančio 56 mg laisvos raloksifeno bazės.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: kiekvienoje tabletėje yra 149,4 mg laktozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengtos tabletė.

Tai elipsės formos baltos tabletės, kuriose įspaustas skaitmuo „4165“.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Evista skiriama osteoporozės profilaktikai ir gydymui moterims pomenopauziniu periodu. Gydant šiuo vaistu, gerokai sumažėja stuburo, bet ne šlaunikaulio, lūžių.

Parenkant individualų gydymą Evista ar kitais vaistais, iš jų ir estrogenais, moteriai pomenopauziniu periodu, reikia įvertinti menopauzės simptomus, poveikį gimdai ir krūties audiniams, gydymo riziką bei privalumus širdies ir kraujagyslių sistemai (žr. 5.1 skyrių).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama dozė - viena tabletė per parą bet kuriuo paros metu neatsižvelgiant į valgį. Atsižvelgiant į ligos patogenezę, Evista gydytis reikia ilgai.

Rekomenduojama papildomai vartoti kalcio ir vitamino D moterims, kurių dietoje šių medžiagų trūksta.

Senyvi pacientai

Senyviems pacientams dozės keisti nereikia.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, Evista vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Pacientus, kuriems yra vidutinio sunkumo arba lengvas inkstų funkcijos sutrikimas, Evista reikia gydyti atsargiai.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, Evista vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrių).

Vaikų populiacija

Evista negalima vartoti bet kokio amžiaus vaikams. Evista vartojimas vaikų populiacijoje neaktualus.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Negalima vartoti vaisingo amžiaus moterims (žr. 4.6 skyrių).

Buvę ar esami venų tromboembolijos atvejai (VTA), įskaitant giliųjų venų trombozę, plaučių emboliją bei tinklainės venų trombozę.

Kepenų funkcijos sutrikimas ir cholestazė.

Sunkus inkstų nepakankamumas.

Neaiškios kilmės kraujavimas iš gimdos.

Evista negalima skirti pacientėms, kurioms yra endometriumo vėžio požymių, nes nežinoma, ar joms saugu vartoti šį vaistą.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Raloksifenas didina venų tromboembolijos riziką, kuri yra maždaug tokia pat kaip nuo pakaitinės hormonų terapijos. Pacientėms, kurios turi bet kokios etiologijos venų tromboembolijos riziką, reikia įvertinti rizikos ir naudos santykį. Gydymą Evista reikia nutraukti, kai dėl ligos ar kitos būklės pailgėja imobilizacijos periodas. Susirgus vaisto vartojimą reikia nutraukti kuo greičiau arba 3 dienas prieš imobilizaciją. Iš naujo gydyti nepradėti tol, kol pacientė pasveiks ir galės normaliai judėti.

Tyrimų metu moterims po menopauzės, kurioms buvo dokumentuota krūtinės angina arba padidėjusi širdies vainikinių kraujagyslių sutrikimo rizika, raloksifenas, palyginti su placebu, įtakos miokardo infarkto, guldymo į ligoninę dėl ūminio koronarinio sindromo, bendro mirtingumo, įskaitant bendrą mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, ar smegenų insulto dažniui nedarė. Vis dėlto raloksifenu gydytų moterų mirties dėl smegenų insulto dažnis buvo didesnis. Insulto sukeltos mirties atvejų 1 000 gydytų raloksifenu moterų buvo 2,2 atvejai per metus, palyginus su 1,5 atvejo per metus 1000 moterų, vartojusių placebo (žr. 4.8 skyrių). Į šių tyrimų duomenis reikia atkreipti dėmesį raloksifeno skiriant vartoti postmenopauzės periodu moterims, kurios persirgo smegenų insultu arba kurioms yra kitokių reikšmingų insulto rizikos veiksnių, pvz., praeinantis smegenų išemijos priepuolis arba prieširdžių virpėjimas.

Vartojant raloksifeną endometriumo proliferacijos nebuvo pastebėta. Bet koks kraujavimas iš gimdos gydant Evista yra netikėtas, ir todėl tokią pacientę turi ištirti specialistas. Dvi dažniausios ligos, dėl kurių gali kraujuoti iš gimdos gydant raloksifenu, yra endometriumo atrofija ir gerybiniai endometriumo polipai. Polipų buvo nustatyta 0,9% ketverius metus pomenopauziniu periodu raloksifenu gydytų moterų lyginant su 0,3% moterų, gavusių placebo.

Daugiausia raloksifeno metabolizuojama kepenyse. Po vienkartinės raloksifeno dozės pacientėms, kurioms buvo kepenų cirozė ir nesunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh A klasė), raloksifeno koncentracija plazmoje padidėjo 2,5 karto daugiau lyginant su kontroline grupe. Šis padidėjimas koreliavo su bendrojo bilirubino koncentracija. Dėl šios priežasties pacientėms, kurioms yra kepenų funkcijos nepakankamumas, Evista vartoti nerekomenduojama. Jei nustatomi padidėję bendrojo bilirubino, gama gliutamiltransferazės, šarminės fosfatazės, ALT ir AST rodikliai, gydant juos reikia dažnai tirti.

Ribotais klinikiniais duomenimis, pacientėms, kurioms buvo geriamųjų estrogenų sukelta hipertrigliceridemija (> 5,6 mmol/l), raloksifeno vartojimas gali būti susijęs su ryškiai padidėjusia trigliceridų koncentracija serume. Šioms pacientėms, gydomoms raloksifenu, būtina stebėti trigliceridų koncentraciją serume.

Evista saugumas krūties vėžiu sergantiems asmenims nėra pakankamai ištirtas. Taip pat nėra duomenų apie Evista vartojimą kartu su vaistais, skiriamais ankstyvam ir įsisenėjusiam krūties vėžiui gydyti. Todėl osteoporozei gydyti ir jos profilaktikai Evista galima skirti tik po krūties vėžio gydymo, taip pat ir pagalbinio.

Kadangi informacijos apie raloksifeno, vartojamo kartu su sisteminio poveikio estrogenais, saugumą yra mažai, taip gydyti nerekomenduojama.

Evista nemažina kraujagyslių išsiplėtimo (paraudimo su karščio pojūčiu) ar kitų menopauzės simptomų, susijusių su estrogenų nepakankamumu.

Evista sudėtyje yra laktozės. Šį preparatą draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės nepakankamumas arba gliukozės-galaktozės malabsorbcija.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu vartojami kalcio karbonato, aliuminio ar magnio hidrochlorido turintys antacidiniai vaistai neturi įtakos sisteminiam raloksifeno įsisavinimui.

Kartu vartojami raloksifenas ir varfarinas vienas kito farmakokinetikos neveikia. Tačiau pastebėtas neryškiai sumažėjęs protrombino laikas, todėl raloksifeną vartojant kartu su varfarinu ar kitais kumarino dariniais, būtina nuolat tirti protrombino laiką. Pacientėms, vartojančioms kumarino antikoaguliantus ir pradėjusioms vartoti Evista, protrombino laikas gali pakisti po kelių savaičių.

Raloksifenas neveikia vienkartinės metilprednizolono dozės farmakokinetikos.

Raloksifenas neveikia pusiausvyrinės digoksino koncentracijos AUC. Digoksino Cmax padidėja mažiau kaip 5%.

Atliekant profilaktikos ir gydymo klinikinius tyrimus, buvo nustatyta, kaip kartu vartojami vaistai veikia raloksifeno koncentraciją plazmoje. Dažniausiai kartu buvo vartojami: paracetamolis, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz., acetilsalicilo rūgštis, ibuprofenas, naproksenas), geriamieji antibiotikai, H1 antagonistai, H2 antagonistai ir benzodiazepinai. Kliniškai reikšmingo kartu vartojamų vaistų poveikio raloksifeno koncentracijai plazmoje nenustatyta.

Vykdant klinikinių tyrimų programą makšties gleivinės atrofijos simptomams gydyti buvo leista, jei būtina, vartoti estrogenų preparatus į makštį. Evista gydytos pacientės vartojo estrogenų ne daugiau negu gavusios placebo.

In vitro raloksifenas nekonkuruoja dėl prisijungimo vietų su varfarinu, fenitoinu ar tamoksifenu.

Raloksifeno negalima vartoti kartu su cholestiraminu (ar kitomis anijonus keičiančiomis dervomis), kurios ryškiai sumažina raloksifeno absorbciją ir enterohepatinę cirkuliaciją.

Didžiausią raloksifeno koncentraciją mažina kartu vartojamas ampicilinas, tačiau bendroji raloksifeno absorbcija ir eliminacijos greitis nepakinta, todėl jį galima vartoti kartu su ampicilinu.

Raloksifenas vidutiniškai padidina hormonus prijungiančių globulinų – lytinius steroidinius hormonus prijungiančio globulino (SHBG), tiroksiną prijungiančio globulino (TBG) ir kortikosteroidus prijungiančio globulino (CBG) – koncentraciją, dėl to atitinkamai didėja bendroji hormonų koncentracija. Šie pokyčiai neveikia laisvųjų hormonų koncentracijos.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Evista skiriama tik moterims pomenopauziniu periodu.

Evista negalima skirti vaisingo amžiaus moterims. Nėščiosios vartojamas raloksifenas gali pakenkti vaisiui. Nėščiąją, kuri per klaidą vartoja šį vaistą, ir pacientę, kuri vartodama vaistą, pastoja, reikia įspėti apie galimą riziką vaisiui (žr. 5.3 skyrių).

Žindymas

Nežinoma, ar raloksifeno ar raloksifeno metabolitų išsiskiria su motinos pienu. Rizikos naujagimiams arba kūdikiams atmesti negalima. Dėl šios priežasties kūdikį krūtimi žindančių moterų šiuo vaistiniu preparatu gydyti nerekomenduojama. Evista gali sutrikdyti kūdikio raidą.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Evista gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8Nepageidaujamas poveikis

a.Saugumo duomenų santrauka

Klinikiniu požiūriu pačios svarbiausios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta Evista gydant moteris po menopauzės, buvo venų tromboembolijos atvejai (žr. 4.4 skyrių), pasireiškę mažiau kaip 1 % gydytų pacienčių.

b.Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Lentelėje toliau nurodomos nepageidaujamos reakcijos ir jų dažnis, stebėtas gydymo ir profilaktikos tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 13 000 moterų postmenopauzės periodu, metu, bei pagal pranešimus, gautus po vaisto patekimo į rinką. Gydymo trukmė svyravo nuo 6 iki 60 mėnesių. Dėl daugumos nepageidaujamų reakcijų gydymo nutraukti nereikėjo.

Dažnis pagal gautus pranešimus po vaistinio preparato patekimo į rinką buvo apskaičiuotas remiantis placebu kontroliuojamais klinikiniais tyrimais (kuriuose iš viso dalyvavo 15 234 pacientės, iš kurių 7601 gydytos 60 mg raloksifenu, o 7633 placebu), atliktais su moterimis po menopauzės, kurios sirgo osteoporoze arba kurioms buvo nustatyta išeminė širdies liga (IŠL), arba padidėjusi išeminės širdies ligos rizika, nelyginant su nepageidaujamų reiškinių dažniu, nustatytu placebo grupėje.

Profilaktikos klinikinių tyrimų metu gydymą dėl nepageidaujamų reakcijų reikėjo nutraukti 10,7 % iš 581 Evista gydytų pacienčių ir 11,1 % iš 584 placebą gavusių pacienčių. Gydymo klinikinių tyrimų metu gydymą dėl nepageidaujamų reiškinių reikėjo nutraukti 12,8 % iš 2 557 Evista gydytų pacienčių ir 11,1 % iš 2 576 placebą gavusių pacienčių.

Nepageidaujamų reakcijų klasifikacijai naudotas šis susitarimas: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo

≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Nedažni: trombocitopenija a

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: galvos skausmas, įskaitant migrenąa

Nedažni:mirtinas smegenų insultas

Kraujagyslių sutrikimai

Labai dažni: vazodilatacija (paraudimas su karščio pojūčiu)

Nedažni: venų tromboembolija, įskaitant giliųjų venų trombozę, plaučių emboliją ir tinklainės venų trombozę, paviršinių venų tromboflebitą, arterijų tromboembolijos reakcijosa.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni: virškinamojo trakto simptomaia, tokie kaip pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, dispepsija

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni: bėrimasa

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažni: kojų mėšlungis

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Dažni: nesunkūs krūtų simptomaia, tokie kaip skausmas, padidėjimas ir jautrumas

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni: gripo sindromas

Dažni: periferinė edema

Tyrimai

Labai dažni: padidėjęs kraujo spaudimasa

a Įterptieji terminai pagrįsti patirtimi, gauta po vaistinio preparato patekimo į rinką.

c.Pasirinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Vazodilatacija (paraudimas su karščio pojūčiu) šiek tiek dažniau pasireiškė Evista grupėje lyginant su placebo grupe (klinikiniai osteoporozės profilaktikos tyrimai, 2-8 metai po menopauzės, 24,3 % vartojant Evista ir 18,2 % - placebą; klinikiniai osteoporozės gydymo tyrimai, vidutinis amžius – 66 metai, 10,6 % vartojant Evista ir 7,1 % - placebą). Ši nepageidaujama reakcija dažniausiai pasireikšdavo per pirmuosius šešis gydymo mėnesius ir retai prasidėdavo vėliau.

Tyrimo RUTH, kuriame dalyvavo 10 101 moteris, kurios postmenopauzės periodu sirgo dokumentuota išemine širdies liga arba kurioms buvo padidėjusi širdies vainikinės kraujotakos reiškinių rizika, metu iš raloksifenu gydytų tiriamųjų kraujagyslių išsiplėtimas (paraudimas su karščio pojūčiu) pasireiškė 7,8 %, iš vartojusių placebo − 4,7 %.

Visų placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose tirtas osteoporozės gydymas raloksifenu, metu venų tromboembolijos, įskaitant giliųjų venų trombozę, plaučių emboliją ir tinklainės venų trombozę, dažnumas buvo apie 0,8 %, arba 3,22 atvejų 1 000 pacienčių metų. Evista gydytoms pacientėms, lyginant su gavusiomis placebo, nustatyta reliatyvi 1,60 (PI 0,95, 2,71) rizika. Didžiausia tromboembolijos rizika yra pirmuosius keturis gydymo mėnesius. Paviršinių venų tromboflebitas pasireiškė mažiau kaip 1 %.

Tyrimo RUTH metu raloksifenu gydytų grupėje venų tromboembolijos reiškinių dažnis buvo maždaug 2 % arba 3,88 atvejai 1 000 pacientų metų, placebo grupėje − 1,4 % arba 2,7 atvejai 1 000 pacientų metų. Tyrimo RUTH metu visų tromboembolijos reiškinių rizikos santykis (RS) buvo 1,44 (1,06 – 1,95). Raloksifenu gydytų grupėje paviršinių venų tromboflebito dažnis buvo 1 %, placebo grupėje − 0,6 %.

RUTH tyrimo metu raloksifenas, palyginti su placebu, neturėjo įtakos smegenų insulto dažniui. Vis dėlto raloksifenu gydytų moterų mirties dėl smegenų insulto dažnis buvo didesnis. Insulto sukeltos mirties atvejų per metus 1 000 moterų, vartojusių raloksifeno buvo 2, 2 atvejai, palyginus, su 1,5 atvejo 1000 moterų per metus, vartojusių placebo (žr. 4.4 skyrių). Tolimesnių, vidutiniškai 5,6 metų trukusių tyrimų metu, nuo smegenų insulto mirė 59 (1,2 %) raloksifenu gydytos moterys, palyginti su 39 (0,8 %) placebo grupės moterimis.

Kita stebėta nepageidaujama reakcija buvo kojų mėšlungis (prevencinėje grupėje – 5,5 % vartojant Evista, 1,9 % - placebą, gydomojoje grupėje – 9,2 % vartojant Evista, 6,0 % - placebą). Tyrimo RUTH metu raloksifenu gydytoms moterims kojų mėšlungio dažnis buvo 12,1 %, vartojusioms placebą − 8,3%.

Gripo sindromas pasitaikė 16,2 % Evista gydytų ir 14,0 % placebą gavusių pacienčių.

Kitas pokytis – periferinė edema – yra statistiškai nepatikimas (p > 0,05), bet reikšmingai priklauso nuo vaisto dozės. Prevencinėje grupėje periferinė edema buvo 3,1 % Evista ir 1,9 % placebą vartojusių pacienčių, o gydomojoje grupėje – 7,1 % Evista ir 6,1 % placebą vartojusių pacienčių.

Tyrimo RUTH metu raloksifenu gydytoms moterims periferinės edemos dažnis buvo 14,1 %, vartojusioms placebo − 11,7 %. Šis skirtumas buvo statistikai reikšmingas.

Placebu kontroliuotame tyrime, kuriame tirtas osteoporozės gydymas raloksifenu, pastebėtas nedidelis (6 – 10 %) trombocitų kiekio sumažėjimas.

Aprašoma retai pasitaikanti vidutiniškai padidėjusi AST ir (ar) ALT koncentracija; šios reakcijos priežastis gali būti ir raloksifenas. Panašiai šie rodikliai padidėja placebą gavusioms pacientėms.

Tyrime RUTH, kuriame dalyvavo moterys, kurios postmenopauzės periodu sirgo dokumentuota išemine širdies liga arba kurioms buvo padidėjusi širdies vainikinės kraujotakos reiškinių rizika, papildoma nepageidaujama reakcija tulžies akmenligė pasireiškė 3,3 % raloksifenu gydytų tiriamųjų, o vartojusių placebą − 2,6 %. Cholecistektomijos dažnis moterims, gydytoms raloksifenu (2,3 %) ar vartojusioms placebo (2 %), statistikai reikšmingai nesiskyrė.

Gydymas Evista (n = 317) klinikinių tyrimų metu buvo lygintas su sudėtine (n = 110) pakaitine hormonų terapija (PHT) ir cikline (n = 205) PHT. Raloksifenu gydytoms moterims krūties simptomų ir kraujavimas iš gimdos pasitaikė gerokai rečiau negu kurią nors PHT gavusioms pacientėms.

4.9Perdozavimas

Kai kurių klinikinių tyrimų metu ne didesne kaip 600 mg paros doze buvo gydoma 8 savaites, 120 mg paros doze − 3 metus. Klinikinių tyrimų metu pranešimų apie raloksifeno perdozavimą negauta..

Suaugusiems žmonėms, iš karto išgėrusiems didesnę negu 120 mg dozę, buvo kojų mėšlungio ir galvos svaigimo atvejų.

Didžiausia mažesnių negu 2 metų vaikų iš karto atsitiktinai išgerta dozė yra 180 mg. Pastebėti atsitiktinio perdozavimo simptomai vaikams yra ataksija, galvos svaigimas, vėmimas, išbėrimas, viduriavimas, tremoras, paraudimas ir šarminės fosfatazės kiekio padidėjimas.

Didžiausia iš karto išgerta dozė yra 1,5 g. Su perdozavimu susijusios mirties atvejų nebuvo.

Specifinio raloksifeno hidrochlorido priešnuodžio nėra.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – selektyvusis estrogenų receptorių moduliatorius (SERM), ATC kodas – G03XC01.

Veikimo mechanizmas ir farmakodinaminis poveikis

Selektyvus estrogenų receptorių moduliatorius (SERM), raloksifenas, veikia selektyviai agonistiškai ar antagonistiškai estrogenams jautrius audinius. Jis agonistiškai veikia kaulus ir iš dalies cholesterolio metabolizmą (mažina bendrojo ir MTL-cholesterolio kiekį), bet ne pogumburį ir gimdos bei krūties audinius.

Raloksifenas, kaip ir estrogenai, yra labai giminingas estrogenų receptoriams ir, prisijungęs prie jų, reguliuoja genų ekspresiją. Šio prisijungimo rezultatas yra skirtingų audinių įvairių estrogenų reguliuojamų genų diferencinė ekspresija. Duomenys rodo, kad estrogenų receptorius gali reguliuoti genų ekspresiją mažiausiai dviem skirtingais būdais: ligandui, audiniui ir (ar) genui specifiniu būdu.

a)Poveikis skeletui

Dėl sumažėjusio estrogenų kiekio menopauzės laikotarpiu ženkliai padidėja kaulo rezorbcija, sumažėja kaulo masė ir padidėja lūžių tikimybė. Kaulo masė greičiausiai mažėja per pirmuosius 10 metų po menopauzės, kai kompensacinis kaulo masės didėjimas neatitinka kaulų rezorbcijos. Kiti rizikos faktoriai, dėl kurių gali prasidėti osteoporozė, yra ankstyvoji menopauzė, osteopenija (bent 1 SD mažiau didžiausios kaulų masės), asteniškas kūno sudėjimas, etninė kilmė (baltieji ar azijiečiai) ir šeiminė osteoporozės anamnezė. Pakaitinė hormonų terapija dažniausiai sumažina kaulų rezorbciją. Osteoporoze sergančioms moterims pomenopauziniu periodu Evista sumažina stuburo lūžių tikimybę, saugo kaulo masę ir didina kaulų mineralų tankį (BMD).

Remiantis šiais rizikos faktoriais, osteoporozės prevencijai Evista skiriama moterims, kurioms menopauzė trunka ne ilgiau kaip 10 metų, o stuburo BMD yra 1,0-2,5 SD mažesnis negu vidutinis jaunos populiacijos rodiklis, dėl didelės osteoporozinių lūžių tikimybės. Taip pat Evista skiriama osteoporozės ar diagnozuotos osteoporozės gydymui moterims, kurių stuburo BMD yra 2,5 SD mažesnis negu vidutinis jaunos populiacijos rodiklis ir (ar) yra stuburo lūžių, neatsižvelgiant į BMD.

i) Lūžių dažnis. Tyrime dalyvavusioms 7 705 moterims (vidutinis amžius 66 metai), kurioms buvo osteoporozė arba osteoporoziniai lūžiai pomenopauziniu periodu, 3 metų gydymas Evista sumažino stuburo lūžių dažnį atitinkamai 47 % (RS 0,53; PI 0,35, 0,79; p < 0,001) ir 31 % (RS 0,69; PI 0,56, 0,86; p < 0,001). 45 osteoporoze sergančias moteris ir 15 moterų, kurioms jau yra osteoporozinių lūžių, reikėtų gydyti Evista 3 metus, kad būtų išvengta vieno ar kelių stuburo lūžių. 4 metų gydymas Evista 46 % (RS 0,54, PI 0,38, 0,75) sumažino stuburo lūžių dažnį osteoporoze sergančioms moterims ir 32 % (RS 0,68, PI 0,56, 0,83) – sergančioms osteoporoze, kurioms jau yra osteoporozinių lūžių. Vien ketvirtaisiais gydymo metais Evista 39 % (RS 0,61, PI 0,43, 0,88) sumažino naujų stuburo slankstelių lūžių riziką. Poveikis ne stuburo lūžiams neįrodytas. Nuo ketvirtųjų iki aštuntųjų gydymo metų pacientėms buvo leista kartu vartoti bisfosfonatus, kalcitoniną ir fluoridus ir visos šiame tyrime dalyvavusios pacientės vartojo kalcio ir vitamino D papildų.

Tyrimo RUTH metu antrinė vertinamoji baigtis buvo visų klinikinių lūžių dažnis. Evista, lyginant su placebu, klinikinių stuburo lūžių dažnį sumažino 35 % (RS: 0,65, PI: 0,47 - 0,89). Šiuos rezultatus gali supainioti prieš pradedant gydyti buvęs BMD ir stuburo lūžių skirtumas. Naujų ne stuburo lūžių dažnis abiejuose tiriamosiose grupėse nesiskyrė. Visu tyrimo laikotarpiu tiriamosioms buvo leista vartoti kitų kaulus veikiančių medikamentų.

ii)Kaulų mineralų tankis (BMD). Evista efektyvumas pomenopauziniu periodu jaunesnėms kaip 60 metų moterims, kurioms gimda buvo išimta arba neišimta ir kurios vartojo vaistą vieną kartą per parą, buvo nustatytas po 2 metų gydymo. Šioms moterims po menopauzės buvo praėję 2-8 metai. Trijuose tyrimuose dalyvavusios 1 764 moterys, kurioms buvo pomenopauzinis periodas, buvo gydytos Evista ir kalciu arba placebu ir kalciu. Viename šių tyrimų dalyvavo moterys po histerektomijos. Evista, lyginant su placebu, ženkliai padidino šlaunikaulio bei stuburo mineralų tankį ir bendrą mineralinių medžiagų kiekį organizme. Lyginant su placebu, BMD padidėjo 2 %. Panašiai BMD padidėjo ir moterims, kurios Evista buvo gydytos net 7 metus. Atliekant prevencinius tyrimus, moterys, kurioms BMD gydant raloksifenu padidėjo arba sumažėjo, pasiskirstė taip: stuburo BMD sumažėjo 37 % ir padidėjo 67 % moterų; šlaunikaulio – sumažėjo 29 %, o padidėjo 71 %.

iii)Kalcio kinetika. Evista bei estrogenai kaulų atsinaujinimą ir kalcio metabolizmą veikia panašiai. Evista sumažina kaulų rezorbciją, ir vidutinis teigiamas 60 mg per parą kalcio balanso pokytis susidaro daugiausia dėl sumažėjusio kalcio išsiskyrimo su šlapimu.

iv)Histomorfometrija (kaulo kokybė). Evista ir estrogenų lyginamųjų tyrimų metu nustatyta, kad abiem vaistais gydytų pacienčių kaulai histologiškai buvo normalūs, mineralizacijos sutrikimų, pintos kaulų struktūros arba kaulų čiulpų fibrozės nebuvo.

Raloksifenas mažina kaulo rezorbciją. Šis poveikis pasireiškia sumažėjusiais kaulų apykaitos žymekliais serume ir šlapime, sumažėjusia kaulų rezorbcija (nustatyta tiriant radioaktyvaus kalcio kinetiką), padidėjusiu BMD ir retesniais lūžiais.

b)Poveikis lipidų metabolizmui ir širdies kraujagyslių ligų rizika

Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad 60 mg Evista paros dozė ženkliai mažina bendrojo cholesterolio (3-6%) ir MTL cholesterolio (4-10%) kiekį. Labiausiai sumažėjo cholesterolio kiekis toms moterims, kurių bazinė cholesterolio koncentracija buvo didžiausia. DTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos ryškiau nepasikeičia. Po 3 gydymo metų Evista sumažino fibrinogeno kiekį (6,71%). Osteoporozės gydymo klinikinio tyrimo metu žymiai mažesniam skaičiui Evista vartojusių pacienčių negu gavusių placebo teko pradėti lipidų kiekio mažinimo gydymą.

Aštuonerių metų gydymas Evista neturėjo reikšmingos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos reiškinių rizikai pacientėms, dalyvavusioms osteoporozės gydymo klinikiniame tyrime. Panašiai, tyrimo RUTH metu raloksifenas, lyginant su placebu, įtakos miokardo infarkto, hospitalizuoto ūminio koronarinio sindromo, smegenų insulto ar bendro mirtingumo, įskaitant bendrą kardiovaskulinį mirtingumą, dažniui nedarė (apie mirtino smegenų insulto rizikos didėjimą žr. 4.4 skyrių).

Santykinė venų tromboembolijos atvejų rizika gydymo raloksifenu metu buvo 1,60 (PI 0,95, 2,71) lyginant su placebo ir 1,0 (PI 0,3, 6,2) lyginant su pakaitine estrogenų arba hormonų terapija. Didžiausia venų tromboembolijos atvejų rizika buvo pirmaisiais keturiais gydymo mėnesiais.

c)Poveikis endometriumui ir dubens pagrindui

Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad Evista neskatina gimdos endometriumo proliferacijos. Lyginant su placebo, raloksifenas nebuvo susijęs su tepiomis išskyromis, kraujavimu ar endometriumo hiperplazija. Buvo vertinta 831 skirtingas vaisto dozes vartojusių moterų beveik 3000 ultragarsinio tyrimo per makštį duomenų. Raloksifenu gydytų moterų endometriumo sustorėjimas buvo toks pat, kaip placebą gavusių moterų. Po trejų metų gydymo bent 5 mm sustorėjęs endometriumas, matomas ultragarsinio tyrimo per makštį metu, buvo nustatytas 1,9% iš 211 moterų, vartojusių 60 mg raloksifeno per parą, ir 1,8% iš 219 moterų, vartojusių placebą. Kraujavimas iš gimdos raloksifeną ir placebą vartojusių moterų grupėje nesiskyrė.

Visoms pacientėms po 6 mėnesių gydymo Evista (60 mg per parą) atlikta endometriumo biopsija ir nustatytas neproliferacinis endometriumas. Klinikinio tyrimo metu, kai buvo vartojamos 2,5 kartų didesnės negu rekomenduojamos paros dozės, endometriumo proliferacijos ir padidėjusios gimdos masės nenustatyta.

Osteoporozės gydymo klinikinio tyrimo, kuris truko 4 metus, metu 1644 pacientės endometriumo storis buvo vertinamas kasmet. Evista gydytų moterų endometriumo storis iš prieš gydymą ir po 4 metų nesiskyrė. Evista ir placebu gydytų moterų kraujavimo, tepių ar kitokių išskyrų iš makšties dažnumas buvo toks pat. Evista gydytoms moterims rečiau reikėjo chirurginės intervencijos dėl gimdos prolapso. 3 metų gydymo raloksifenu saugumo duomenys leidžia manyti, kad gydant raloksifenu nepadidėja dubens pagrindo relaksacijos ir dubens pagrindo chirurginio gydymo atvejų.

Po 4 metų raloksifenas nepadidino endometriumo ar kiaušidžių vėžio rizikos. 0,9% moterų, vartojusių raloksifeną 4 metus pomenopauziniu periodu, aprašyta gerybinių endometriumo polipų lyginant su 0,3% placebą vartojusių moterų.

d)Poveikis krūties audiniams

Evista nestimuliuoja krūties audinių. Visų placebu kontroliuojamų tyrimų metu krūties simptomų (tinimo, sustandėjimo, krūties skausmo) dažnis ir intensyvumas, vartojant Evista ir placebą, nesiskyrė.

4 metus trukusio osteoporozės bandomojo gydymo metu (dalyvavo 7705 pacientės), gydymas Evista lyginant su placebo poveikiu 62% (RR 0,38; CI 0,21, 0,69) sumažino visų krūties vėžio formų riziką, 71% (RR 0,29, CI 0,13, 0,58) sumažino invazinio krūties vėžio riziką ir 79% (RR 0,21, CI 0,07, 0,50) sumažino invazinio estrogenų receptoriui (ER) teigiamo krūties vėžio riziką. Evista neveikia rizikos susirgti ER neigiamu vėžiu. Šie stebėjimai patvirtina išvadą, kad raloksifenui nebūdingas vidinis estrogenų aktyvumas krūties audiniuose.

e)Poveikis pažinimo funkcijai

Nepastebėta, kad vaistas veiktų pažinimo funkciją.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgertas raloksifenas greitai absorbuojasi, maždaug 60% vaisto dozės. Daug vaisto gliukuroninama prieš jam patenkant į sisteminę kraujotaką. Absoliutus raloksifeno biologinis įsisavinimas yra 2%. Laikas, per kurį pasiekiama didžiausia vaisto koncentracija kraujyje, ir biologinis įsisavinimas priklauso nuo sisteminių vaisto pokyčių ir enterohepatinės raloksifeno bei jo gliukuronintų metabolitų cirkuliacijos.

Pasiskirstymas

Raloksifenas pasiskirsto po visą organizmą. Pasiskirstymo tūris nuo dozės nepriklauso. Raloksifenas yra stipriai susijungęs su plazmos baltymais (98-99%).

Biotransformacija

Raloksifenas aktyviai metabolizuojamas pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu iki gliukuronido konjugatų: raloksifeno-4’-gliukuronido, raloksifeno-6-gliukuronido ir raloksifeno-6, 4’- digliukuronido. Kitų metabolitų nenustatyta. Raloksifenas sudaro mažiau kaip 1% bendrosios raloksifeno ir jo gliukuronidų metabolitų koncentracijos. Raloksifeno koncentraciją palaiko enterohepatinė cirkuliacija, jo pusinės eliminacijos periodas yra 27,7 val.

Pagal vienkartinės geriamosios vaisto dozės rezultatus sprendžiama apie daugkartinių dozių farmakokinetiką. Didinant raloksifeno dozes, mažiau negu proporcingai didėja plotas po koncentracijos kreive (AUC).

Eliminacija

Didžiausia raloksifeno dozės ir jo gliukuronintų metabolitų dalis išsiskiria per 5 dienas su išmatomis ir mažiau kaip 6% - su šlapimu.

Specialios pacienčių grupės

Inkstų nepakankamumas. Mažiau kaip 6% visos vaisto dozės išsiskiria su šlapimu. Populiacijos farmakokinetikos tyrimų metu buvo nustatyta, kad, 47% sumažėjus kreatinino klirensui (koreguotas pagal idealų kūno svorį), 17% sumažėja raloksifeno klirensas ir 15% - raloksifeno konjugatų klirensas.

Kepenų funkcijos sutrikimas. Vienkartinės raloksifeno dozės farmakokinetika pacientėms, kurioms buvo diagnozuota kepenų cirozė ir nesunkus kepenų nepakankamumas (Child-Pugh A klasė), buvo lyginta su farmakokinetika sveikų moterų organizme. Raloksifeno koncentracija plazmoje buvo beveik 2,5 kartų didesnė negu kontrolinės grupės moterų ir koreliavo su bilirubino koncentracija.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Žiurkių dvejų metų kancerogeninio poveikio tyrimo metu pastebėta, kad žiurkių patelėms, vartojusioms dideles vaisto dozes (279 mg/kg per parą), padažnėjo kiaušidžių granulosa/theca ląstelių kilmės navikų. Šios grupės sisteminė raloksifeno ekspozicija (AUC) buvo beveik 400 kartų didesnė negu moterų, vartojusių 60 mg dozes. Pelių 21 mėnesio kancerogeninio poveikio tyrimo metu dažniau pasitaikė sėklidžių intersticinių ląstelių navikų ir prostatos adenomų patinams, gavusiems 41mg/kg ar 210 mg/kg, ir prostatos lejomioblastomų patinams, gavusiems 210 mg/kg. Pelių patelėms, gavusioms 9-242 mg/kg (AUC 0,3-32 kartus didesnis negu žmonėms), nustatyta daugiau gerybinių ir piktybinių granulosa/theca ląstelių kilmės navikų ir gerybinių epitelinių ląstelių kilmės navikų. Šių tyrimų metu buvo gydytos vaisingos graužikų patelės, kai jų kiaušidės funkcionavo ir jautriai reagavo į hormonų stimuliaciją. Skirtingai nuo šių jautriai į hormonų stimuliaciją reaguojančių graužikų kiaušidžių, moterų kiaušidės po menopauzės į hormonų stimuliaciją beveik nereaguoja.

Raloksifeno genotoksinio poveikio nenustatyta jokiais naudotos testų sistemos tyrimais.

Vaisto poveikis gyvūnų reprodukcijai ir raidai atitinka žinomas farmakologines raloksifeno savybes. Raloksifenas, kurio buvo duodama 0,1-10 mg/kg per parą žiurkių patelėms, nutraukė estrogenų ciklą, bet, nutraukus gydymą, vaisingumas iš karto atsinaujino, nedaug sumažėjo jauniklių dydis, pailgėjo gestacijos trukmė ir pakito naujagimių raidos laikas. Raloksifenas, duodamas priešimplantaciniu periodu, lėtina ar nutraukia embriono implantaciją, dėl to pailgėja gestacija, sumažėja jauniklių dydis, bet palikuonių raida nepakinta. Teratologinis vaisto poveikis tirtas bandymų su triušiais ir žiurkėmis metu. Triušiams įvyko daugiau abortų, atsirado nedaug skilvelių pertvaros defektų (≥ 0,1 mg/kg) ir hidrocefalija (≥ 10 mg/kg), žiurkėms pastebėta atsilikusi vaisiaus raida, banguoti šonkauliai ir ertmių inkstuose (≥ 1 mg/kg).

Raloksifenas stipriai antiestrogeniškai veikia žiurkių gimdą ir trukdo augti nuo estrogenų priklausomiems žiurkių ir pelių krūties navikams.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Povidonas

Polisorbatas 80

Bevandenė laktozė

Laktozės monohidratas

Krospovidonas

Magnio stearatas

Tabletės dangalas

Titano dioksidas (E 171)

Polisorbatas 80

Hipromeliozė

Makrogolis 400

Karnaubo vaškas

Rašalas

Šelakas Propilenglikolis Indigokarminas (E 132)

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje. Negalima šaldyti.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Evista tabletės supakuotos į polivinilchlorido (PVC), polietileno (PE) ir polichlortrifluoretileno (PCTFE) lizdines plokšteles arba didelio tankio polietileno buteliukus. Dėžutės lizdinėse plokštelėse yra 14, 28 arba 84 tabletės, buteliuke 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Daiichi Sankyo Europe GmbH

Zielstattstrasse 48

D-81379 Munich

Vokietija

8.RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS

EU/1/98/073/001

EU/1/98/073/002

EU/1/98/073/003

EU/1/98/073/004

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisės suteikimo data: 1998 m. rugpjūčio 5 d.

Rinkodaros teisės atnaujinimo data: 2008 m. rugpjūčio 8 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

MMMM-mm-DD

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai