Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Iasibon (ibandronic acid) – Preparato charakteristikų santrauka - M05BA06

Updated on site: 07-Oct-2017

Vaisto pavadinimasIasibon
ATC kodasM05BA06
Sudėtisibandronic acid
GamintojasPharmathen S.A.

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Iasibon 1 mg koncentratas infuziniam tirpalui

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje ampulėje yra 1 ml koncentrato infuziniam tirpalui. Ampulėje yra 1 mg ibandrono rūgšties

(natrio monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui.

Skaidrus, bespalvis tirpalas.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Iasibon skiriama suaugusiesiems

skeleto reiškinių (patologinių lūžių, kaulų komplikacijų, kurioms reikalingas radioterapinis ar chirurginis gydymas) profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose;

naviko sukeltai hiperkalcemijai su metastazėmis ar be jų gydyti.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Iasibon turėtų skirti tik gydytojas, turintis patirties, kaip gydyti vėžį.

Dozavimas

Skeleto reiškinių profilaktika pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose

Rekomenduojama dozė skeleto reiškinių profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose – 6 mg į veną kas 3-4 savaites. Dozę reikia sulašinti mažiausiai per 15 minučių. Trumpesnės trukmės (t.y. 15 min) infuziją galima skirti tik tiems pacientams, kurių inkstų funkcija normali ar sergantiems lengvu inkstų funkcijos sutrikimu. Duomenų apie trumpesnės trukmės infuzijas pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis nei 50 ml/min, nėra. Dozavimo ir vartojimo metodo rekomendacijos šiai pacientų grupei pateiktos skyriuje Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas

Prieš pradedant gydyti Iasibon, pacientui reikia atlikti adekvačią rehidrataciją 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido tirpalu, atsižvelgiant į hiperkalcemijos laipsnį ir naviko tipą. Paprastai pacientams, kuriems rasta osteolizinių metastazių kauluose, reikia mažesnių dozių negu pacientams, kuriems diagnozuota humoralinio tipo hiperkalcemija. Daugumai pacientų, kuriems yra sunki hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume* ≥ 3 mmol/l arba ≥ 12 mg/dl), pakanka vienos 4 mg dozės. Pacientams, kuriems yra vidutinio laipsnio hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume < 3 mmol/l arba < 12 mg/dl), efektyvi dozė yra 2 mg. Didžiausia klinikiniuose tyrimuose vartota dozė buvo 6 mg, bet ji papildomai efektyvumo nedidino.

* Pastaba. Pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume yra apskaičiuojama taikant tokias formules:

Pagal albuminą koreguota kalcio

=

kalcio koncentracija serume (mmol/l) - [0,02 x

koncentracija serume (mmol/l)

 

albuminas (g/l)] + 0,8

Ar

 

 

Pagal albuminą koreguota kalcio

=

kalcio koncentracija serume (mg/dl) + 0,8 x [4 -

koncentracija serume (mg/dl)

 

albuminas (g/dl)]

Norėdami perskaičiuoti pagal albuminą koreguotą kalcio koncentraciją serume iš mmol/l į mg/dl, ją dauginkite iš 4.

Dažniausiai padidėjusi kalcio koncentracija serume gali būti sumažinta iki normalaus lygio per 7 dienas. Laiko mediana iki recidyvo (kai pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume vėl viršija 3 mmol/l) buvo 18-19 dienų, vartojant 2 mg ir 4 mg dozes. Laiko mediana iki recidyvo, vartojant 6 mg dozę, buvo 26 dienos.

Nedideliam skaičiui (50) pacientų buvo skirta antroji infuzija hiperkalcemijai gydyti. Pakartotinai gydyti gali tekti, jei hiperkalcemija kartojasi arba negauta pakankamo efekto.

Iasibon koncentratas infuziniam tirpalui turi būti skiriamas 2 valandų trukmės intravenine infuzija.

Ypatingos pacientų populiacijos

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai reikia laikytis šių dozavimo rekomendacijų (žr. 5.2 skyrių):

Kreatinino klirensas

Dozė

Infuzinio tirpalo kiekis1 ir trukmė2

(ml/min)

 

 

 

 

 

50 KLkr < 80

6 mg (6 ml koncentrato

100 ml per 15 minučių

infuziniam tirpalui)

 

 

30 Klkr < 50

4 mg (4 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

< 30

2 mg (2 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

10,9 % natrio chlorido tirpalas ar 5 % gliukozės tirpalas

2Vartojama kas 3 - 4 savaites

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas < 50 ml/min, netirtos.

Senyviems >65 metų pacientams

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Iasibon saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų, neištirti. Duomenų nėra (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vartojimo metodas

Leisti į veną.

Ampulės turinį reikia suvartoti taip:

Skeleto reiškinių profilaktikai - sušvirkšti į 100 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo ar 100 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti ne greičiau kaip per 15 minučių. Taip pat žiūrėkite aukščiau pateiktą skyrių apie dozavimą pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

Naviko sukeltai hiperkalcemijai gydyti - sušvirkšti į 500 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo ar 500 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti per 2 valandas.

Tik vienkartiniam vartojimui. Vartoti tik skaidrų tirpalą be dalelių.

Iasibon koncentrato infuziniam tirpalui turėtų būti skiriama intravenine infuzija.

Reikia imtis atsargumo priemonių, kad Iasibon koncentratas infuziniam tirpalui nebūtų suleistas į arteriją arbašalia venos, nes tai gali sukelti audinių pažeidimą.

4.3

Kontraindikacijos

-

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

-

Hipokalcemija.

4.4

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai, turintys kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimų

Prieš pradedant gydyti Iasibon metastazinę kaulų ligą, reikia koreguoti hipokalcemiją ir kitus kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimus.

Svarbu, kad visi pacientai vartotų pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Pacientams papildomai skirti kalcio ir/ar vitamino D, jei jie šių medžiagų gauna nepakankamai su maistu.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Švirkščiant Iasibon į veną reikia turėti paruoštas atitinkamas palaikomojo gydymo ir stebėsenos priemones. Jeigu pasireiškia anafilaksinė arba kitokia sunki padidėjusio jautrumo ar alerginė reakcija, injekciją nedelsdami nutraukite ir pradėkite atitinkamą gydymą.

Žandikaulio osteonekrozė

Vėžiu sirgusiems pacientams, kurie pirmiausia vartojo bisfofanantų į veną, registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų, kurių metu paprastai iškrisdavo dantys ir (ar) pasireikšdavo infekcija (taip pat ir osteomielitas). Dauguma šių pacientų taip pat buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė taip pat registruota osteoporoze sirgusiems pacientams, vartojusiems geriamuosius bisfosfonatus.

Prieš pradedant gydyti bisfosfonatais pacientus, kuriems yra papildomų rizikos faktorių (pvz., vėžys, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas, bloga burnos higiena), reikia profilaktinės odontologo apžiūros ir gydymo.

Gydymo metu, jei įmanoma, tokie pacientai turi vengti invazinių odontologinių procedūrų. Pacientams, kuriems gydymo bisfosfonatais metu pasireiškė žandikaulio osteonekrozė, odontologinės operacijos gali pasunkinti būklę. Nėra duomenų rodančių, ar pacientui, kuriam reikia atlikti

odontologinę procedūrą, bisfosfonatų vartojimo nutraukimas sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką. Gydymo strategiją gydytojas turi parinkti kiekvienam pacientui individuliai pagal klinikinę situaciją, atsižvelgdamas į naudos ir rizikos santykį.

Išorinio ausies kanalo osteonekrozė

Vartojant bisfosfonatus, tarp pacientų nustatyta išorinio ausies kanalo osteonekrozės atvejų, kurie daugiausia siejami su ilgalaikiu gydymu. Tarp galimų išorinio ausies kanalo osteonekrozės rizikos veiksnių – steroidų vartojimas ir chemoterapija ir (arba) lokalūs rizikos veiksniai, pvz., infekcija arba trauma. Išorinio ausies kanalo osteonekrozės galimybę reikėtų turėti omenyje gydant tuos bisfosfonatų vartojančius pacientus, kuriems pasireiškia su ausimi susijusių simptomų, įskaitant simptomus, kuriuos sukelia lėtinės ausų infekcijos.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis. Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Klinikinių tyrimų metu ilgai gydant Iasibon inkstų funkcijos pablogėjimo simptomų nepastebėta. Vis dėlto, norint įvertinti kiekvieno paciento, gydomo Iasibon, klinikinę būklę, rekomenduojama stebėti inkstų funkciją bei kalcio, fosfatų ir magnio koncentraciją serume (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Negalima pateikti dozavimo rekomendacijų pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, nes dar nėra klinikinių duomenų (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių širdies funkcija sutrikusi

Nereikėtų skirti daug skysčių pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumo rizika.

Pacientai, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams

Pacientams, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams, šį vaistinį preparatą skirti reikia atsargiai.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas

Iasibon yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg) ampulę, ty iš esmės be natrio.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų (žr. 5.2 skyrių). Ibandrono rūgštis pašalinama tik ekskrecijos per inkstus būdu, jos biotransformacija nevyksta.

Siūloma atsargiai skirti bisfosfonatus su aminoglikozidais, kadangi abu preparatai gali ilgesnį laiką mažinti kalcio koncentraciją serume. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kartu gali atsirasti hipomagnezemija.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties vartojimą nėštumo metu nepakanka. Su žiurkėmis atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas, todėl

Iasibon negalima vartoti nėštumo metu.

Žindymas

Nežinoma ar ibandrono rūgštis išsiskiria į motinos pieną. Tyrimų duomenimis, ibandrono rūgšties sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene jos buvo mažai. Iasibon negalima vartoti žindymo metu.

Vaisingumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinamika ir farmakokinetika bei pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad Iasibon gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Sunkiausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra anafilaksinė reakcija ar šokas, atipiniai šlaunikaulio lūžiai, žandikaulio osteonekrozė ir akių uždegimas (žiūrėkite paragrafą „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas” ir 4.4 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas dažniausiai yra susijęs su kūno temperatūros pakilimu. Rečiau stebimas kalcio koncentracijos serume sumažėjimas žemiau normalios (hipokalcemija). Dauguma atvejų specifinio gydymo nereikia, o simptomai po keleto valandų ar parų praeina. Krūties vėžiu su metastazėmis kauluose sirgusioms pacientėms, kurioms buvo taikyta skeleto reiškinių profilaktika, dažniausiai pasireiskia nuovargis, po kurio pakila kūno temperatūra ir skauda galvą.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

1-oje lentelėje yra išvardintos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos pagrindinių III fazės klinikinių tyrimų (naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo: ibandrono rūgšties 2 mg ar 4 mg doze buvo gydyta

311 pacientų; skeleto reiškinių profilaktika sergantiesiems krūties vėžiu ir kaulų metastazėmis: ibandrono rųgšties 6 mg doze profilaktika taikyta 152 pacientams) bei vaisto poregistracinės stebėsenos metu.

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio

nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išdėstytos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė Nepageidaujamos reakcijos į ibandrono rūgštį, vartojant jį į veną

Organų sistemų

Dažni

Nedažni

 

Reti

Labai reti

Dažnis

klasės

 

 

 

 

 

nežinomas

Infekcijos ir

Infekcija

Cistitas,

 

 

 

 

infestacijos

 

vaginitas,

 

 

 

 

 

 

burnos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Organų sistemų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis

klasės

 

 

 

 

nežinomas

 

 

kandidamikozė

 

 

 

Gerybiniai,

 

Gerybinis odos

 

 

 

piktybiniai ir

 

navikas

 

 

 

nepatikslinti

 

 

 

 

 

navikai

 

 

 

 

 

Kraujo ir

 

Anemija, kraujo

 

 

 

limfinės

 

pokyčiai

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Imuninės

 

 

 

Padidėjęs

Astmos

sistemos

 

 

 

jautrumas†,

paūmėjimas

sutrikimai

 

 

 

bronchospazmas

 

 

 

 

 

†,

 

 

 

 

 

angioneurozinė,

 

 

 

 

 

edema†,

 

 

 

 

 

anafilaksinė

 

 

 

 

 

reakcija ar

 

 

 

 

 

šokas†**

 

Endokrininiai

Prieskydinės

 

 

 

 

sutrikimai

liaukos

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Metabolizmo ir

Hipokalcemija*

Hipofosfatemija

 

 

 

mitybos

*

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Psichikos

 

Sutrikęs miegas,

 

 

 

sutrikimai

 

nerimas,

 

 

 

 

 

afektinis

 

 

 

 

 

labilumas

 

 

 

Nervų sistemos

Galvos

Galvos smegenų

 

 

 

sutrikimai

skausmas,

kraujotakos

 

 

 

 

svaigulys,

sutrikimas,

 

 

 

 

disgeuzija

nervų šaknelių

 

 

 

 

(skonio

pažeidimas,

 

 

 

 

sutrikimas)

amnezija,

 

 

 

 

 

migrena,

 

 

 

 

 

neuralgija,

 

 

 

 

 

hipertonija,

 

 

 

 

 

hiperestezija,

 

 

 

 

 

cirkumoralinė

 

 

 

 

 

parestezija,

 

 

 

 

 

parosmija

 

 

 

Akių sutrikimai

Katarakta

 

Akių

 

 

 

 

 

uždegimas

 

 

 

 

 

†**

 

 

Ausų ir

 

Kurtumas

 

 

 

labirintų

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Organų sistemų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis

klasės

 

 

 

 

nežinomas

Širdies

Hiso pluošto

Miokardo

 

 

 

sutrikimai

kojytės blokada

išemija, širdies

 

 

 

 

 

ir kraujagyslių

 

 

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

sutrikimas,

 

 

 

 

 

palpitacijos

 

 

 

Kvėpavimo

Faringitas

Plaučių edema,

 

 

 

sistemos,

 

stridoras

 

 

 

krūtinės ląstos

 

 

 

 

 

ir tarpuplaučio

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Virškinimo

Viduriavimas,

Gastroenteritas,

 

 

 

trakto

vėmimas,

gastritas, burnos

 

 

 

sutrikimai

virškinimo

išopėjimas,

 

 

 

 

sutrikimas,

disfagija,

 

 

 

 

skrandžio ir

cheilitas

 

 

 

 

žarnyno

 

 

 

 

 

skausmas, dantų

 

 

 

 

 

pažeidimai

 

 

 

 

Kepenų, tulžies

 

Tulžies

 

 

 

pūslės ir latakų

 

akmenligė

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Odos ir

Odos

Bėrimas,

 

Stevens-Johnson

 

poodinio

pažeidimai,

alopecija

 

sindromas †,

 

audinio

dėminė

 

 

daugiaformė

 

sutrikimai

kraujosruva

 

 

raudonė

 

 

 

 

 

(eritema) †,

 

 

 

 

 

pūslelinis

 

 

 

 

 

dermatitas †

 

Skeleto,

Osteoartritas,

 

Atipiniai

Žandikaulio

 

raumenų, kaulų

raumenų

 

šlaunikaulio

osteonekrozė

 

ir jungiamojo

skausmas

 

pogūbriniai

†**, išorinio

 

audinio

sąnarių

 

ir diafizės

ausies kanalo

 

sutrikimai

skausmas,

 

lūžiai†

osteonekrozė

 

 

sąnarių

 

 

(bisfosfonatų

 

 

pažeidimai,

 

 

grupės vaistams

 

 

kaulų skausmas

 

 

būdinga

 

 

 

 

 

nepageidaujama

 

 

 

 

 

reakcija)

 

Inkstų ir

 

Šlapimo

 

 

 

šlapimo takų

 

susilaikymas,

 

 

 

sutrikimai

 

inkstų cista

 

 

 

Lytinės

 

Mažojo dubens

 

 

 

sistemos ir

 

skausmas

 

 

 

krūties

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Bendrieji

Pireksija, į gripą

Hipotermija

 

 

 

sutrikimai ir

panaši liga**,

 

 

 

 

vartojimo

periferinė

 

 

 

 

vietos

edema, astenija

 

 

 

 

pažeidimai

troškulys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Organų sistemų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis

klasės

 

 

 

 

nežinomas

Tyrimai

Padidėjusi

Padidėjusi

 

 

 

 

Gama GT

šarminės

 

 

 

 

koncentracija,

fosfatazės

 

 

 

 

padidėjusi

koncentracija

 

 

 

 

kreatinino

kraujyje,

 

 

 

 

koncentracija

sumažėjęs kūno

 

 

 

 

 

svoris

 

 

 

Sužalojimai,

 

Sužalojimas,

 

 

 

apsinuodijimai

 

injekcijos vietos

 

 

 

ir procedūrų

 

skausmas

 

 

 

komplikacijos

 

 

 

 

 

**Žiūrėti informaciją žemiau

 

 

 

 

†Nustatyta vaistui esant rinkoje.

 

 

 

 

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Hipokalcemija

Sumažėjus kalcio ekskrecijai pro inkstus, sumažėja fosfatų koncentracija serume, tačiau jos koreguoti nereikia. Kalcio koncentracija serume gali sumažėti iki hipokalcemijai būdingo lygio.

Į gripą panaši liga

Pasireiškė į gripą panašus sindromas su karščiavimu, šaltkrėčiu, kaulų ir/arba raumenų skausmu. Dažniausiai specialaus gydymo vaistais neprireikė ir šie simptomai po kelių valandų ar dienų išnyko.

Žandikaulio osteonekrozė

Bisfosfonatais gydytiems pacientams registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų. Dauguma atvejų registruota vėžiu sirgusiems pacientams, bet jų buvo ir tarp pacientų, vartojusių preparatą dėl osteoporozės. Paprastai dėl žandikaulio osteonekrozės iškrenta dantys ir (ar) prasideda vietinė infekcija (taip pat ir osteomielitas). Manoma, kad rizikos faktoriai taip pat yra vėžio diagnozė, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas ar bloga burnos higiena (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Akių uždegimas

Vartojusiesiems bisfosfonatus, įskaitant ibandrono rūgštį, buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus ibandrono rūgšties vartojimą.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Ūminio apsinuodijimo Iasibon koncentratu infuziniam tirpalui patirties iki šiol nėra. Ikiklinikinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad didelių dozių sukelti toksiniai reiškiniai pirmiausia pažeidžia kepenis ir inkstus, todėl šių organų funkcija turi būti stebima. Kliniškai reikšminga hipokalcemija turėtų būti koreguojama injekuojant į veną kalcio gliukonato.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistiniai preparatai kaulų ligų gydymui, bisfosfonatai, ATC kodas. M05BA06

Ibandrono rūgštis priklauso bisfosfonatų grupei, kuri specifiškai veikia kaulus. Jų selektyvus poveikis kauliniam audiniui yra pagrįstas tuo, kad bisfosfonatai turi didelį afinitetą kaulų mineralinėms medžiagoms. Bisfosfonatai veikia slopindami osteoklastų aktyvumą, nors tikslus mechanizmas dar nėra aiškus.

In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą lytinių liaukų funkcijos blokavimo, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Endogeninės kaulų rezorbcijos slopinimas taip pat buvo nustatytas 45Ca kinetikos tyrimų metu ir tiriant iš anksto įterpto į skeletą radioaktyviojo tetraciklino išsiskyrimą.

Ibandrono rūgšties dozės, daug didesnės už farmakologiškai veiksmingas dozes, kaulų mineralizacijos neveikia.

Piktybinės ligos sukelta kaulų rezorbcija yra apibūdinama kaip per didelė kaulų rezorbcija, kurios nekompensuoja pakankama kaulų sintezė. Ibandrono rūgštis selektyviai slopina osteoklastų aktyvumą, sumažina kaulų rezorbciją, todėl sumažina skeleto reiškinių tikimybę sergant piktybine liga.

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo klinikiniai tyrimai

Piktybinio proceso sukeltos hiperkalcemijos klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad ibandrono rūgšties slopinantis poveikis naviko sukeltai osteolizei, tiksliau, naviko sukeltai hiperkalcemijai, pasireiškia sumažėjusia kalcio koncentracija serume ir sumažėjusiu kalcio išsiskyrimu su šlapimu.

Klinikinių tyrimų metu pacientams, kurių pradinė pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume po adekvačios rehidratacijos buvo ≥ 3,0 mmol/l, skiriant gydymui rekomenduojamas dozes, nustatytas toks atsako lygis su atitinkamu pasikliauties intervalu.

Ibandrono

% pacientų, kuriems

90 % pasikliautinasis

rūgšties dozė

nustatytas atsakas

intervalas

2 mg

44-63

 

 

 

4 mg

62-86

 

 

 

6 mg

64-88

 

 

 

Vartojant nurodytas dozes, laiko, per kurį buvo pasiekta normokalcemija, mediana buvo nuo 4 iki 7 dienų. Laiko mediana iki recidyvo (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija tapo didesnė negu 3,0 mmol/l) buvo nuo 18 iki 26 dienų.

Skeleto reiškinių profilaktikos pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, klinikiniai tyrimai

Klinikinių tyrimų metu, tiriant pacientus, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo nustatytas nuo dozės priklausomas slopinamasis poveikis kaulų osteolizei, tai rodo kaulų rezorbcijos žymenys, ir nuo dozės priklausomas poveikis skeleto reiškiniams.

Skeleto reiškinių profilaktika, skiriant po 6 mg ibandrono rūgšties į veną pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo vertinama vieno randomizuoto placebu kontroliuojamo III fazės tyrimo, trukusio 96 savaites, metu. Moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys ir radiologiškai patvirtintos metastazės kauluose, atsitiktiniu būdu buvo priskirtos grupei, gavusiai placebą (158 pacientės), ir grupei, gavusiai 6 mg ibandrono rūgšties (154 pacientės). Šio tyrimo rezultatai apibendrinti žemiau.

Pagrindiniai veiksmingumo kriterijai

Pagrindinis tyrimo kriterijus buvo skeleto sergamumo periodo dažnumas (SSPD). Tai buvo sudėtinis kriterijus, kurį sudarė su skeletu susijusių reiškinių (SSR) pogrupiai:

lūžių ir gresiančių lūžių gydymas radioterapija;

chirurginis lūžių gydymas;

stuburo lūžiai;

ne stuburo lūžiai.

SSPD analizė buvo koreguota atsižvelgiant į laiką. Buvo laikoma, kad vienas ar daugiau atvejų, registruotų per vieną 12 savaičių periodą, galėjo būti susiję. Todėl, atliekant analizę, pasikartojantys atvejai buvo skaičiuojami kaip vienas. Šio tyrimo metu 6 mg ibandrono rūgštimi į veną gydytoje grupėje reikšmingai sumažėjo SSR, išreikštų SSPD, atsižvelgiant į laiką, lyginant su placebą gavusia grupe (p=0,004). SSR kiekis taip pat reikšmingai sumažėjo vartojusių 6 mg ibandrono rūgšties grupėje, o SSR rizika sumažėjo 40 % lyginant su placebą gavusia grupe (santykinė rizika 0,6, p =

0,003). Efektyvumo duomenys apibendrinti 2 lentelėje.

2 lentelė

Veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine

kaulų liga)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visi su skeletu susijusių reiškinių atvejai (SSR)

 

 

 

 

Placebas

6 mg ibandrono

p-vertė

 

 

 

 

n=158

rūgšties

 

 

 

 

 

 

n=154

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SSPD (per paciento metus)

1,48

1,19

p=0,004

 

 

 

 

 

 

 

 

Atvejų skaičius (pacientui)

3,64

2,65

p=0,025

 

 

 

 

 

 

 

 

SSR santykinė rizika

-

0,60

p=0,003

 

 

 

 

 

 

 

 

Antriniai veiksmingumo kriterijai

Buvo gautas statistiškai patikimas kaulų skausmo vertinimo pagerėjimas vartojantiems 6 mg ibandrono rūgšties į veną grupėje lyginant su placebą gavusia grupe. Skausmas buvo mažesnis už pradinį per visą tyrimą, kartu statistiškai patikimai sumažėjo analgetikų suvartojimas. Patikimai mažiau blogėjo gyvenimo kokybė ibandrono rūgšties grupėje lyginant su placebą gavusiąja. Apibendrinti antrinių efektyvumo duomenų rezultatai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė Antriniai veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga)

 

Placebas

6 mg ibandrono

p-vertė

 

n=158

rūgšties

 

 

 

n=154

 

 

 

 

 

Kaulų skausmas *

0,21

-0,28

p<0,001

 

 

 

 

Analgetikų suvartojimas*

0,90

0,51

p=0,083

 

 

 

 

Gyvenimo kokybė*

-45,4

-10,3

p=0,004

 

 

 

 

* Vidutinis skirtumas tarp pradinio ir paskutiniojo vertinimo.

Statistiškai patikimai sumažėjo kaulų rezorbcijos žymenų šlapime (piridinolino ir deoksipiridinolino) ibandrono rūgšties vartojusių pacientų grupėje, lyginant su placebą gavusiais.

Ibandrono rūgšties saugumo tyrimo, kuriame dalyvavo 130 metastazavusiu krūties vėžiu sergančių pacienčių, metu buvo palygintos 1 valandos ir 15 minučių trukmės infuzijos. Inkstų funkcijos rodmenų skirtumų nenustatyta. Ibandrono rūgšties sukelti nepageidaujami reiškiniai po 15 minučių infuzijos buvo tokie pat, kaip ir po ilgesnės trukmės infuzijos, ir naujų saugumo duomenų vartojant 15 minučių trukmės infuziją negauta.

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas < 50 ml/min, netirtos.

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius)

Iasibon saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų, neištirti.

Duomenų nėra.

5.2Farmakokinetinės savybės

Po 2 valandas trukusios 2 mg, 4 mg arba 6 mg infuzijos nustatyti ibandrono rūgšties farmakokinetikos rodmenys yra proporcingi dozei.

Pasiskirstymas

Pirmą kartą sistemiškai pavartota ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40-50 % cirkuliuojančios vaisto dozės. Kai susidaro gydomoji koncentracija, su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 87 % vaisto, todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais dėl išstūmimo mažai tikėtina.

Biotransformacija

Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.

Eliminacija

Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, priklausė nuo dozės ir tyrimo metodo jautrumo, bet dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10-60 valandų. Tačiau ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną arba išgėrus didžiausios vertės sumažėja iki 10 % atitinkamai per 3 ir 8 valandas. Skiriant ibandrono rūgštį į veną kartą per 4 savaites 48 savaites metastazine kaulų liga sergantiems pacientams, sisteminė kumuliacija nenustatyta.

Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinės vertės svyruoja tarp 84–160 ml/min. Inkstų klirensas (apie 60 ml/min sveikoms moterims po menopauzės) sudaro 50-60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaisto patekimą į kaulus.

Atrodo, kad sekrecijoje pro inkstus nedalyvauja žinomos rūgščių ar šarmų transporto sistemos, dalyvaujančios šalinant kitas veikliąsias medžiagas. Be to, ibandrono rūgštis neslopina daugumos žmogaus kepenų P450 izofermentų bei neindukuoja žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos.

Ypatingų populiacijų farmakokinetika

Lytis

Moterų ir vyrų organizme ibandrono rūgšties biologinis prieinamumas ir farmakokinetika yra panašūs.

Rasė

Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolidų ir europidų rasės pacientų ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurie serga įvairaus sunkumo inkstų veiklos sutrikimu, ibandrono rūgšties ekspozicija organizme priklauso nuo kreatinino klirenso (KLkr). Tiriamiesiems, kuriems buvo sunkus inkstų veiklos sutrikimas (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 21,2 ml/min), koregavus dozę vidutinė AUC0-24h padidėjo 110 %, lyginant su sveikais savanoriais. Klinikinio farmakologijos tyrimo WP18551 metu, po 6 mg vienkartinės dozės į veną (15 minučių trukmės infuzija), vidutinis AUC0-24 padidėjo, atitinkamai, 14 % ir 86 % pacientams, kuriems buvo nesunkus (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 68,1 ml/min) ir vidutinio sunkumo (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 41,2 ml/min) inkstų sutrikimas,

lyginant su sveikais savanoriais (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 120 ml/min). Vidutinis Cmax nedidėjo pacientams, kuriems buvo lengvas inkstų veiklos sutrikimas, ir padidėjo 12 % pacientams, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai rekomenduojama dozę koreguoti (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties farmakokinetiką pacientams, kurių kepenys pažeistos. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes preparatas nėra metabolizuojamas, o išsiskiria per inkstus arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kurių pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia. Be to, kai susidaro gydomoji koncentracija, su plazmos baltymais jungiasi maždaug 87 % ibandrono rūgšties, todėl nepanašu, kad hipoproteinemija dėl sunkios kepenų ligos galėtų reikšmingai padidinti nesusijungusio preparato koncentraciją plazmoje.

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

Dispersinės analizės duomenimis, nenustatyta, kad amžius, kaip nepriklausomas faktorius, būtų susijęs su bet kuriuo iš tirtų farmakokinetikos rodmenų. Senstant blogėja inkstų funkcija. Tai ir yra vienintelis veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį (žr. skyrių apie inkstų pažeidimą).

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius)

Nėra informacijos apie Iasibon skyrimą pacientams, jaunesniems kaip 18 metų.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis gyvūnams pastebėtas tik gyvūnams, gavusiems reikšmingai didesnę, negu rekomenduojama didžiausia žmogui, dozę, todėl šių duomenų reikšmė klinikai yra maža. Kaip ir vartojant kitus bisfosfonatus, tyrimų su gyvūnais metu buvo nustatyta, kad inkstai yra jautriausias sisteminiam toksiniam poveikiui organas.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis

Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genetikai.

Toksinis poveikis dauginimuisi

Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta ibandrono rūgšties į veną, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta. 1 mg/kg/per parą ir didesnių geriamosios ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti poveikiai vaisingumui buvo padažnėję preimplantaciniai netekimai. 0,3 mg/kg ir 1 mg/kg per parą vartojamos į veną ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu ibandrono rūgštis sumažino spermatozoidų skaičių, 1 mg/kg per parą dozės sumažino patinėlių vaisingumą, o 1,2 mg/kg per parą dozės – patelių vaisingumą. Tiriant toksinį poveikį žiurkių dauginimuisi, nustatyta nepageidaujamų reiškinių, būdingų šios klasės vaistiniams preparatams (bisfosfonatams). Tai sumažėjęs implantacijos vietų kiekis, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija), padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas) ir dantų anomalijos pirmos kartos palikuonims.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas

Acto rūgštis, ledinė

Natrio acetatas trihidratas

Injekcinis vanduo

6.2Nesuderinamumas

Kad būtų išvengta galimo nesuderinamumo, Iasibon koncentratą infuziniam tirpalui reikia skiesti tik izotoniniu natrio chlorido arba 5 % gliukozės tirpalu.

Iasibon negalima maišyti su tirpalais, kuriuose yra kalcio.

6.3Tinkamumo laikas

5 metai.

Praskiesto: 24 valandos.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Prieš atskiedimą šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Praskiestą tirpalą laikyti 2 °C–8 °C temperatūroje (šaldytuve).

Produktą reikia vartoti nedelsiant, kad būtų išvengta mikrobiologinės taršos. Jei jis nesuvartojamas tuoj pat, už saugojimo laiką ir sąlygas prieš vartojimą atsako vartotojas. Paprastai praskiestas vaistas laikomas ne ilgiau kaip 24 val. 2–8 °C temperatūroje, nebent buvo skiedžiama kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Iasibon 1 mg tiekiamas pakuotėmis po 1 ampulę (2 ml, I tipo stiklo ampulė).

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str.

Pallini 15351, Attiki Graikija

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/10/659/003

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2011 m. sausio mėn. 21 d. Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2015 m. rugsėjis mėn. 30 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

{MMMM m. {mėnesio} mėn. DD d.}

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Iasibon 2 mg koncentratas infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje ampulėje yra 2 ml koncentrato infuziniam tirpalui. Ampulėje yra 2 mg ibandrono rūgšties

(natrio monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui.

Skaidrus, bespalvis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Iasibon skiriama suaugusiesiems

skeleto reiškinių (patologinių lūžių, kaulų komplikacijų, kurioms reikalingas radioterapinis ar chirurginis gydymas) profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose;

naviko sukeltai hiperkalcemijai su metastazėmis ar be jų gydyti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Iasibon turėtų skirti tik gydytojas, turintis patirties, kaip gydyti vėžį.

Dozavimas

Skeleto reiškinių profilaktika pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose

Rekomenduojama dozė skeleto reiškinių profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose – 6 mg į veną kas 3-4 savaites. Dozę reikia sulašinti mažiausiai per 15 minučių. Trumpesnės trukmės (t.y. 15 min) infuziją galima skirti tik tiems pacientams, kurių inkstų funkcija normali ar sergantiems lengvu inkstų funkcijos sutrikimu. Duomenų apie trumpesnės trukmės infuzijas pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis nei 50 ml/min, nėra. Dozavimo ir vartojimo metodo rekomendacijos šiai pacientų grupei pateiktos skyriuje Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas

Prieš pradedant gydyti Iasibon, pacientui reikia atlikti adekvačią rehidrataciją 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido tirpalu, atsižvelgiant į hiperkalcemijos laipsnį ir naviko tipą. Paprastai pacientams, kuriems rasta osteolizinių metastazių kauluose, reikia mažesnių dozių negu pacientams, kuriems diagnozuota humoralinio tipo hiperkalcemija. Daugumai pacientų, kuriems yra sunki hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume* ≥ 3 mmol/l arba ≥ 12 mg/dl), pakanka vienos 4 mg dozės. Pacientams, kuriems yra vidutinio laipsnio hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume < 3 mmol/l arba < 12 mg/dl), efektyvi dozė yra 2 mg. Didžiausia klinikiniuose tyrimuose vartota dozė buvo 6 mg, bet ji papildomai efektyvumo nedidino.

* Pastaba. Pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume yra apskaičiuojama taikant tokias

formules:

 

Pagal albuminą koreguota kalcio

= kalcio koncentracija serume (mmol/l) - [0,02 x albuminas

koncentracija serume (mmol/l)

(g/l)] + 0,8

Ar

 

Pagal albuminą koreguota kalcio

= kalcio koncentracija serume (mg/dl) + 0,8 x [4 - albuminas

koncentracija serume (mg/dl)

(g/dl)]

Norėdami perskaičiuoti pagal albuminą koreguotą kalcio koncentraciją serume iš mmol/l į mg/dl, ją dauginkite iš 4.

Dažniausiai padidėjusi kalcio koncentracija serume gali būti sumažinta iki normalaus lygio per 7 dienas. Laiko mediana iki recidyvo (kai pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume vėl viršija 3 mmol/l) buvo 18-19 dienų, vartojant 2 mg ir 4 mg dozes. Laiko mediana iki recidyvo, vartojant 6 mg dozę, buvo 26 dienos.

Nedideliam skaičiui (50) pacientų buvo skirta antroji infuzija hiperkalcemijai gydyti. Pakartotinai gydyti gali tekti, jei hiperkalcemija kartojasi arba negauta pakankamo efekto.

Iasibon koncentratas infuziniam tirpalui turi būti skiriamas 2 valandų trukmės intravenine infuzija.

Ypatingos pacientų populiacijos

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai reikia laikytis šių dozavimo rekomendacijų (žr. 5.2 skyrių):

Kreatinino klirensas

Dozė

Infuzinio tirpalo kiekis1 ir trukmė2

(ml/min)

 

 

 

 

 

50 KLkr < 80

6 mg (6 ml koncentrato

100 ml per 15 minučių

infuziniam tirpalui)

 

 

30 Klkr < 50

4 mg (4 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

< 30

2 mg (2 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

10,9 % natrio chlorido tirpalas ar 5 % gliukozės tirpalas

2Vartojama kas 3 - 4 savaites

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas < 50 ml/min, netirtos.

Senyviems >65 metų pacientams

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Iasibon saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų, neištirti.

Duomenų nėra (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vartojimo metodas

Leisti į veną.

Ampulės turinį reikia suvartoti taip:

Skeleto reiškinių profilaktikai - sušvirkšti į 100 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo ar 100 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti ne greičiau kaip per 15 minučių. Taip pat žiūrėkite aukščiau pateiktą skyrių apie dozavimą pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

Naviko sukeltai hiperkalcemijai gydyti - sušvirkšti į 500 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo ar 500 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti per 2 valandas.

Tik vienkartiniam vartojimui. Vartoti tik skaidrų tirpalą be dalelių.

Iasibon koncentrato infuziniam tirpalui turėtų būti skiriama intravenine infuzija.

Reikia imtis atsargumo priemonių, kad Iasibon koncentratas infuziniam tirpalui nebūtų suleistas į arteriją arba šalia venos, nes tai gali sukelti audinių pažeidimą.

4.3

Kontraindikacijos

-

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

-

Hipokalcemija.

4.4

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai, turintys kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimų

Prieš pradedant gydyti Iasibon metastazinę kaulų ligą, reikia koreguoti hipokalcemiją ir kitus kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimus.

Svarbu, kad visi pacientai vartotų pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Pacientams papildomai skirti kalcio ir/ar vitamino D, jei jie šių medžiagų gauna nepakankamai su maistu.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Švirkščiant Iasibon į veną reikia turėti paruoštas atitinkamas palaikomojo gydymo ir stebėsenos priemones. Jeigu pasireiškia anafilaksinė arba kitokia sunki padidėjusio jautrumo ar alerginė reakcija, injekciją nedelsdami nutraukite ir pradėkite atitinkamą gydymą.

Žandikaulio osteonekrozė

Vėžiu sirgusiems pacientams, kurie pirmiausia vartojo bisfofanantų į veną, registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų, kurių metu paprastai iškrisdavo dantys ir (ar) pasireikšdavo infekcija (taip pat ir osteomielitas). Dauguma šių pacientų taip pat buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė taip pat registruota osteoporoze sirgusiems pacientams, vartojusiems geriamuosius bisfosfonatus.

Prieš pradedant gydyti bisfosfonatais pacientus, kuriems yra papildomų rizikos faktorių (pvz., vėžys, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas, bloga burnos higiena), reikia profilaktinės odontologo apžiūros ir gydymo.

Gydymo metu, jei įmanoma, tokie pacientai turi vengti invazinių odontologinių procedūrų. Pacientams, kuriems gydymo bisfosfonatais metu pasireiškė žandikaulio osteonekrozė, odontologinės operacijos gali pasunkinti būklę. Nėra duomenų rodančių, ar pacientui, kuriam reikia atlikti odontologinę procedūrą, bisfosfonatų vartojimo nutraukimas sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką. Gydymo strategiją gydytojas turi parinkti kiekvienam pacientui individuliai pagal klinikinę situaciją, atsižvelgdamas į naudos ir rizikos santykį.

Išorinio ausies kanalo osteonekrozė

Vartojant bisfosfonatus, tarp pacientų nustatyta išorinio ausies kanalo osteonekrozės atvejų, kurie daugiausia siejami su ilgalaikiu gydymu. Tarp galimų išorinio ausies kanalo osteonekrozės rizikos veiksnių – steroidų vartojimas ir chemoterapija ir (arba) lokalūs rizikos veiksniai, pvz., infekcija arba trauma. Išorinio ausies kanalo osteonekrozės galimybę reikėtų turėti omenyje gydant tuos bisfosfonatų vartojančius pacientus, kuriems pasireiškia su ausimi susijusių simptomų, įskaitant simptomus, kuriuos sukelia lėtinės ausų infekcijos.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis. Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Klinikinių tyrimų metu ilgai gydant Iasibon inkstų funkcijos pablogėjimo simptomų nepastebėta. Vis dėlto, norint įvertinti kiekvieno paciento, gydomo Iasibon, klinikinę būklę, rekomenduojama stebėti inkstų funkciją bei kalcio, fosfatų ir magnio koncentraciją serume (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Negalima pateikti dozavimo rekomendacijų pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, nes dar nėra klinikinių duomenų (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių širdies funkcija sutrikusi

Nereikėtų skirti daug skysčių pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumo rizika.

Pacientai, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams

Pacientams, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams, šį vaistinį preparatą skirti reikia atsargiai.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas

Iasibon yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg) ampulę, ty iš esmės be natrio.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų (žr. 5.2 skyrių). Ibandrono rūgštis pašalinama tik ekskrecijos per inkstus būdu, jos biotransformacija nevyksta.

Siūloma atsargiai skirti bisfosfonatus su aminoglikozidais, kadangi abu preparatai gali ilgesnį laiką mažinti kalcio koncentraciją serume. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kartu gali atsirasti hipomagnezemija.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties vartojimą nėštumo metu nepakanka. Su žiurkėmis atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas, todėl

Iasibon negalima vartoti nėštumo metu.

Žindymas

Nežinoma ar ibandrono rūgštis išsiskiria į motinos pieną. Tyrimų duomenimis, ibandrono rūgšties sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene jos buvo mažai. Iasibon negalima vartoti žindymo metu.

Vaisingumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinamika ir farmakokinetika bei pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad Iasibon gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Sunkiausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra anafilaksinė reakcija ar šokas, atipiniai šlaunikaulio lūžiai, žandikaulio osteonekrozė ir akių uždegimas (žiūrėkite paragrafą „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas” ir 4.4 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas dažniausiai yra susijęs su kūno temperatūros pakilimu. Rečiau stebimas kalcio koncentracijos serume sumažėjimas žemiau normalios (hipokalcemija). Dauguma atvejų specifinio gydymo nereikia, o simptomai po keleto valandų ar parų praeina.

Krūties vėžiu su metastazėmis kauluose sirgusioms pacientėms, kurioms buvo taikyta skeleto reiškinių profilaktika, dažniausiai pasireiškia nuovargis, po kurio pakila kūno temperatūra ir skauda galvą.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

1-oje lentelėje yra išvardintos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos pagrindinių III fazės klinikinių tyrimų (naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo: ibandrono rūgšties 2 mg ar 4 mg doze buvo gydyta 311 pacientų; skeleto reiškinių profilaktika sergantiesiems krūties vėžiu ir kaulų metastazėmis: ibandrono rųgšties 6 mg doze profilaktika taikyta 152 pacientams) bei vaisto poregistracinės stebėsenos metu.

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio

100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išdėstytos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė Nepageidaujamos reakcijos į ibandrono rūgštį, vartojant jį į veną

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų klasės

 

 

 

 

 

Infekcijos ir

Infekcija

Cistitas,

 

 

 

infestacijos

 

vaginitas,

 

 

 

 

 

burnos

 

 

 

 

 

kandidamikozė

 

 

 

 

 

 

 

 

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų klasės

 

 

 

 

 

Gerybiniai,

 

Gerybinis odos

 

 

 

piktybiniai ir

 

navikas

 

 

 

nepatikslinti

 

 

 

 

 

navikai

 

 

 

 

 

Kraujo ir

 

Anemija, kraujo

 

 

 

limfinės

 

pokyčiai

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Imuninės

 

 

 

Padidėjęs

Astmos

sistemos

 

 

 

jautrumas†,

paūmėjimas

sutrikimai

 

 

 

bronchospazmas†,

 

 

 

 

 

angioneurozinė

 

 

 

 

 

edema†,

 

 

 

 

 

anafilaksinė

 

 

 

 

 

reakcija ar

 

 

 

 

 

šokas†**

 

Endokrininiai

Prieskydinės

 

 

 

 

sutrikimai

liaukos

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Metabolizmo

Hipokalcemija*

Hipofosfatemija

 

 

 

ir mitybos

*

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Psichikos

 

Sutrikęs miegas,

 

 

 

sutrikimai

 

nerimas,

 

 

 

 

 

afektinis

 

 

 

 

 

labilumas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nervų

Galvos

Galvos smegenų

 

 

 

sistemos

skausmas,

kraujotakos

 

 

 

sutrikimai

svaigulys,

sutrikimas,

 

 

 

 

disgeuzija

nervų šaknelių

 

 

 

 

(skonio

pažeidimas,

 

 

 

 

sutrikimas)

amnezija,

 

 

 

 

 

migrena,

 

 

 

 

 

neuralgija,

 

 

 

 

 

hipertonija,

 

 

 

 

 

hiperestezija,

 

 

 

 

 

cirkumoralinė

 

 

 

 

 

parestezija,

 

 

 

 

 

parosmija

 

 

 

Akių

Katarakta

 

Akių

 

 

sutrikimai

 

 

uždegimas

 

 

 

 

 

†**

 

 

Ausų ir

 

Kurtumas

 

 

 

labirintų

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Širdies

Hiso pluošto

Miokardo

 

 

 

sutrikimai

kojytės blokada

išemija, širdies

 

 

 

 

 

ir kraujagyslių

 

 

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

sutrikimas,

 

 

 

 

 

palpitacijos

 

 

 

 

 

 

 

 

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų klasės

 

 

 

 

 

Kvėpavimo

Faringitas

Plaučių edema,

 

 

 

sistemos,

 

stridoras

 

 

 

krūtinės ląstos

 

 

 

 

 

ir

 

 

 

 

 

tarpuplaučio

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Virškinimo

Viduriavimas,

Gastroenteritas,

 

 

 

trakto

vėmimas,

gastritas, burnos

 

 

 

sutrikimai

virškinimo

išopėjimas,

 

 

 

 

sutrikimas,

disfagija,

 

 

 

 

skrandžio ir

cheilitas

 

 

 

 

žarnyno

 

 

 

 

 

skausmas,

 

 

 

 

 

dantų

 

 

 

 

 

pažeidimai

 

 

 

 

Kepenų,

 

Tulžies

 

 

 

tulžies pūslės

 

akmenligė

 

 

 

ir latakų

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Odos ir

Odos

Bėrimas,

 

Stevens-Johnson

 

poodinio

pažeidimai,

alopecija

 

sindromas †,

 

audinio

dėminė

 

 

daugiaformė

 

sutrikimai

kraujosruva

 

 

raudonė (eritema)

 

 

 

 

 

†, pūslelinis

 

 

 

 

 

dermatitas †

 

Skeleto,

Osteoartritas,

 

Atipiniai

Žandikaulio

 

raumenų ir

raumenų

 

šlaunikaulio

osteonekrozė†**,

 

jungiamojo

skausmas,

 

pogūbriniai ir

išorinio ausies

 

audinio

sąnarių

 

diafizės

kanalo

 

sutrikimai

skausmas,

 

lūžiai†

osteonekrozė

 

 

sąnarių

 

 

(bisfosfonatų

 

 

pažeidimai,

 

 

grupės vaistams

 

 

kaulų skausmas

 

 

būdinga

 

 

 

 

 

nepageidaujama

 

 

 

 

 

reakcija)

 

Inkstų ir

 

Šlapimo

 

 

 

šlapimo takų

 

susilaikymas,

 

 

 

sutrikimai

 

inkstų cista

 

 

 

Lytinės

 

Mažojo dubens

 

 

 

sistemos ir

 

skausmas

 

 

 

krūties

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Bendrieji

Pireksija, į

Hipotermija

 

 

 

sutrikimai ir

gripą panaši

 

 

 

 

vartojimo

liga**,

 

 

 

 

vietos

periferinė

 

 

 

 

pažeidimai

edema, astenija,

 

 

 

 

 

troškulys

 

 

 

 

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų klasės

 

 

 

 

 

Tyrimai

Padidėjusi

Padidėjusi

 

 

 

 

Gama GT

šarminės

 

 

 

 

koncentracija,

fosfatazės

 

 

 

 

padidėjusi

koncentracija

 

 

 

 

kreatinino

kraujyje,

 

 

 

 

koncentracija

sumažėjęs kūno

 

 

 

 

 

svoris

 

 

 

Sužalojimai,

 

Sužalojimai,

 

 

 

apsinuodijima

 

injekcijos

 

 

 

i ir procedūrų

 

vietos skausmas

 

 

 

komplikacijos

 

 

 

 

 

**Žiūrėti informaciją žemiau

 

 

 

 

†Nustatyta vaistui esant rinkoje.

 

 

 

 

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Hipokalcemija

Sumažėjus kalcio ekskrecijai pro inkstus, sumažėja fosfatų koncentracija serume, tačiau jos koreguoti nereikia. Kalcio koncentracija serume gali sumažėti iki hipokalcemijai būdingo lygio.

Į gripą panaši liga

Pasireiškė į gripą panašus sindromas su karščiavimu, šaltkrėčiu, kaulų ir/arba raumenų skausmu. Dažniausiai specialaus gydymo vaistais neprireikė ir šie simptomai po kelių valandų ar dienų išnyko.

Žandikaulio osteonekrozė

Bisfosfonatais gydytiems pacientams registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų. Dauguma atvejų registruota vėžiu sirgusiems pacientams, bet jų buvo ir tarp pacientų, vartojusių preparatą dėl osteoporozės. Paprastai dėl žandikaulio osteonekrozės iškrenta dantys ir (ar) prasideda vietinė infekcija (taip pat ir osteomielitas). Manoma, kad rizikos faktoriai taip pat yra vėžio diagnozė, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas ar bloga burnos higiena (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Akių uždegimas

Vartojusiesiems bisfosfonatus, įskaitant ibandrono rūgštį, buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus bisfosfonatų ibandrono rūgšties vartojimą.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Ūminio apsinuodijimo Iasibon koncentratu infuziniam tirpalui patirties iki šiol nėra. Ikiklinikinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad didelių dozių sukelti toksiniai reiškiniai pirmiausia pažeidžia kepenis

ir inkstus, todėl šių organų funkcija turi būti stebima. Kliniškai reikšminga hipokalcemija turėtų būti koreguojama injekuojant į veną kalcio gliukonato.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistiniai preparatai kaulų ligų gydymui,bisfosfonatai, ATC kodas - M05BA06

Ibandrono rūgštis priklauso bisfosfonatų grupei, kuri specifiškai veikia kaulus. Jų selektyvus poveikis kauliniam audiniui yra pagrįstas tuo, kad bisfosfonatai turi didelį afinitetą kaulų mineralinėms medžiagoms. Bisfosfonatai veikia slopindami osteoklastų aktyvumą, nors tikslus mechanizmas dar nėra aiškus.

In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą lytinių liaukų funkcijos blokavimo, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Endogeninės kaulų rezorbcijos slopinimas taip pat buvo nustatytas 45Ca kinetikos tyrimų metu ir tiriant iš anksto įterpto į skeletą radioaktyviojo tetraciklino išsiskyrimą.

Ibandrono rūgšties dozės, daug didesnės už farmakologiškai veiksmingas dozes, kaulų mineralizacijos neveikia.

Piktybinės ligos sukelta kaulų rezorbcija yra apibūdinama kaip per didelė kaulų rezorbcija, kurios nekompensuoja pakankama kaulų sintezė. Ibandrono rūgštis selektyviai slopina osteoklastų aktyvumą, sumažina kaulų rezorbciją, todėl sumažina skeleto reiškinių tikimybę sergant piktybine liga.

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo klinikiniai tyrimai

Piktybinio proceso sukeltos hiperkalcemijos klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad ibandrono rūgšties slopinantis poveikis naviko sukeltai osteolizei, tiksliau, naviko sukeltai hiperkalcemijai, pasireiškia sumažėjusia kalcio koncentracija serume ir sumažėjusiu kalcio išsiskyrimu su šlapimu.

Klinikinių tyrimų metu pacientams, kurių pradinė pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume po adekvačios rehidratacijos buvo ≥ 3,0 mmol/l, skiriant gydymui rekomenduojamas dozes, nustatytas toks atsako lygis su atitinkamu pasikliauties intervalu.

Ibandrono

% pacientų, kuriems

90 % pasikliautinasis

rūgšties dozė

nustatytas atsakas

intervalas

2 mg

44-63

 

 

 

4 mg

62-86

 

 

 

6 mg

64-88

 

 

 

Vartojant nurodytas dozes, laiko, per kurį buvo pasiekta normokalcemija, mediana buvo nuo 4 iki 7 dienų. Laiko mediana iki recidyvo (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija tapo didesnė negu 3,0 mmol/l) buvo nuo 18 iki 26 dienų.

Skeleto reiškinių profilaktikos pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, klinikiniai tyrimai

Klinikinių tyrimų metu, tiriant pacientus, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo nustatytas nuo dozės priklausomas slopinamasis poveikis kaulų osteolizei, tai rodo kaulų rezorbcijos žymenys, ir nuo dozės priklausomas poveikis skeleto reiškiniams.

Skeleto reiškinių profilaktika, skiriant po 6 mg ibandrono rūgšties į veną pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo vertinama vieno randomizuoto placebu kontroliuojamo III fazės tyrimo, trukusio 96 savaites, metu. Moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys ir radiologiškai patvirtintos metastazės kauluose, atsitiktiniu būdu buvo priskirtos grupei, gavusiai placebą (158 pacientės), ir grupei, gavusiai 6 mg ibandrono rūgšties (154 pacientės). Šio tyrimo rezultatai apibendrinti žemiau.

Pagrindiniai veiksmingumo kriterijai

Pagrindinis tyrimo kriterijus buvo skeleto sergamumo periodo dažnumas (SSPD). Tai buvo sudėtinis kriterijus, kurį sudarė su skeletu susijusių reiškinių (SSR) pogrupiai:

lūžių ir gresiančių lūžių gydymas radioterapija;

chirurginis lūžių gydymas;

stuburo lūžiai;

ne stuburo lūžiai.

SSPD analizė buvo koreguota atsižvelgiant į laiką. Buvo laikoma, kad vienas ar daugiau atvejų, registruotų per vieną 12 savaičių periodą, galėjo būti susiję. Todėl, atliekant analizę, pasikartojantys atvejai buvo skaičiuojami kaip vienas. Šio tyrimo metu 6 mg ibandrono rūgštimi į veną gydytoje grupėje reikšmingai sumažėjo SSR, išreikštų SSPD, atsižvelgiant į laiką, lyginant su placebą gavusia grupe (p=0,004). SSR kiekis taip pat reikšmingai sumažėjo vartojusių 6 mg ibandrono rūgšties grupėje, o SSR rizika sumažėjo 40 % lyginant su placebą gavusia grupe (santykinė rizika 0,6, p =

0,003). Efektyvumo duomenys apibendrinti 2 lentelėje.

2 lentelė

Veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine

kaulų liga)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visi su skeletu susijusių reiškinių atvejai (SSR)

 

 

 

 

Placebas

6 mg ibandrono

p-vertė

 

 

 

 

n=158

rūgšties

 

 

 

 

 

 

n=154

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SSPD (per paciento metus)

1,48

1,19

p=0,004

 

 

 

 

 

 

 

 

Atvejų skaičius (pacientui)

3,64

2,65

p=0,025

 

 

 

 

 

 

 

 

SSR santykinė rizika

-

0,60

p=0,003

 

 

 

 

 

 

 

 

Antriniai veiksmingumo kriterijai

Buvo gautas statistiškai patikimas kaulų skausmo vertinimo pagerėjimas vartojantiems 6 mg ibandrono rūgšties į veną grupėje lyginant su placebą gavusia grupe. Skausmas buvo mažesnis už pradinį per visą tyrimą, kartu statistiškai patikimai sumažėjo analgetikų suvartojimas. Patikimai mažiau blogėjo gyvenimo kokybė ibandrono rūgšties grupėje lyginant su placebą gavusiąja. Apibendrinti antrinių efektyvumo duomenų rezultatai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė Antriniai veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga)

 

Placebas

6 mg ibandrono

p-vertė

 

n=158

rūgšties

 

 

 

n=154

 

 

 

 

 

Kaulų skausmas *

0,21

-0,28

p<0,001

 

 

 

 

Analgetikų suvartojimas*

0,90

0,51

p=0,083

 

 

 

 

Gyvenimo kokybė*

-45,4

-10,3

p=0,004

 

 

 

 

* Vidutinis skirtumas tarp pradinio ir paskutiniojo vertinimo.

Statistiškai patikimai sumažėjo kaulų rezorbcijos žymenų šlapime (piridinolino ir deoksipiridinolino) ibandrono rūgšties vartojusių pacientų grupėje, lyginant su placebą gavusiais.

Ibandrono rūgšties saugumo tyrimo, kuriame dalyvavo 130 metastazavusiu krūties vėžiu sergančių pacienčių, metu buvo palygintos 1 valandos ir 15 minučių trukmės infuzijos. Inkstų funkcijos rodmenų skirtumų nenustatyta. Ibandrono rūgšties sukelti nepageidaujami reiškiniai po 15 minučių infuzijos buvo tokie pat, kaip ir po ilgesnės trukmės infuzijos, ir naujų saugumo duomenų vartojant 15 minučių trukmės infuziją negauta.

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas < 50 ml/min, netirtos.

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius)

Iasibon saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliamsk, jaunesniems nei 18 metų, neištirti.

Duomenų nėra.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Po 2 valandas trukusios 2 mg, 4 mg arba 6 mg infuzijos nustatyti ibandrono rūgšties farmakokinetikos rodmenys yra proporcingi dozei.

Pasiskirstymas

Pirmą kartą sistemiškai pavartota ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40-50 % cirkuliuojančios vaisto dozės. Kai susidaro gydomoji koncentracija, su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 87 % vaisto, todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais dėl išstūmimo mažai tikėtina.

Biotransformacija

Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.

Eliminacija

Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, priklausė nuo dozės ir tyrimo metodo jautrumo, bet dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10-60 valandų. Tačiau ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną arba išgėrus didžiausios vertės sumažėja iki 10 % atitinkamai per 3 ir 8 valandas. Skiriant ibandrono rūgštį į veną kartą per 4 savaites 48 savaites metastazine kaulų liga sergantiems pacientams, sisteminė kumuliacija nenustatyta.

Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinės vertės svyruoja tarp 84–160 ml/min. Inkstų klirensas (apie 60 ml/min sveikoms moterims po menopauzės) sudaro 50-60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaisto patekimą į kaulus.

Atrodo, kad sekrecijoje pro inkstus nedalyvauja žinomos rūgščių ar šarmų transporto sistemos, dalyvaujančios šalinant kitas veikliąsias medžiagas. Be to, ibandrono rūgštis neslopina daugumos žmogaus kepenų P450 izofermentų bei neindukuoja žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos.

Ypatingų populiacijų farmakokinetika

Lytis

Moterų ir vyrų organizme ibandrono rūgšties biologinis prieinamumas ir farmakokinetika yra panašūs.

Rasė

Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolidų ir europidų rasės pacientų ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurie serga įvairaus sunkumo inkstų veiklos sutrikimu, ibandrono rūgšties ekspozicija organizme priklauso nuo kreatinino klirenso (KLkr). Tiriamiesiems, kuriems buvo sunkus inkstų veiklos sutrikimas (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 21,2 ml/min), koregavus dozę vidutinė AUC0-24h padidėjo 110 %, lyginant su sveikais savanoriais. Klinikinio farmakologijos tyrimo WP18551 metu, po 6 mg vienkartinės dozės į veną (15 minučių trukmės infuzija), vidutinis AUC0-24 padidėjo, atitinkamai, 14 % ir 86 % pacientams, kuriems buvo nesunkus (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 68,1 ml/min) ir vidutinio sunkumo (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 41,2 ml/min) inkstų sutrikimas,

lyginant su sveikais savanoriais (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 120 ml/min). Vidutinis Cmax nedidėjo pacientams, kuriems buvo lengvas inkstų veiklos sutrikimas, ir padidėjo 12 % pacientams, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai rekomenduojama dozę koreguoti (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties farmakokinetiką pacientams, kurių kepenys pažeistos. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes preparatas nėra metabolizuojamas, o išsiskiria per inkstus arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kurių pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia. Be to, kai susidaro gydomoji koncentracija, su plazmos baltymais jungiasi maždaug 87 % ibandrono rūgšties, todėl nepanašu, kad hipoproteinemija dėl sunkios kepenų ligos galėtų reikšmingai padidinti nesusijungusio preparato koncentraciją plazmoje.

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

Dispersinės analizės duomenimis, nenustatyta, kad amžius, kaip nepriklausomas faktorius, būtų susijęs su bet kuriuo iš tirtų farmakokinetikos rodmenų. Senstant blogėja inkstų funkcija. Tai ir yra vienintelis veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį (žr. skyrių apie inkstų pažeidimą).

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius)

Nėra informacijos apie Iasibon skyrimą pacientams, jaunesniems kaip 18 metų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis gyvūnams pastebėtas tik gyvūnams, gavusiems reikšmingai didesnę, negu rekomenduojama didžiausia žmogui, dozę, todėl šių duomenų reikšmė klinikai yra maža. Kaip ir vartojant kitus bisfosfonatus, tyrimų su gyvūnais metu buvo nustatyta, kad inkstai yra jautriausias sisteminiam toksiniam poveikiui organas.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis

Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genetikai.

Toksinis poveikis dauginimuisi

Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta ibandrono rūgšties į veną, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta. 1 mg/kg/per parą ir didesnių geriamosios ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti poveikiai vaisingumui buvo padažnėję preimplantaciniai netekimai. 0,3 mg/kg ir 1 mg/kg per parą vartojamos į veną ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu ibandrono rūgštis sumažino spermatozoidų skaičių, 1 mg/kg per parą dozės sumažino patinėlių vaisingumą, o 1,2 mg/kg per parą dozės – patelių vaisingumą. Tiriant toksinį poveikį žiurkių dauginimuisi, nustatyta nepageidaujamų reiškinių, būdingų šios klasės vaistiniams preparatams (bisfosfonatams). Tai sumažėjęs implantacijos vietų kiekis, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija), padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas) ir dantų anomalijos pirmos kartos palikuonims.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas

Acto rūgštis, ledinė

Natrio acetatas trihidratas

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Kad būtų išvengta galimo nesuderinamumo, Iasibon koncentratą infuziniam tirpalui reikia skiesti tik izotoniniu natrio chlorido arba 5 % gliukozės tirpalu.

Iasibon negalima maišyti su tirpalais, kuriuose yra kalcio.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

Praskiesto: 24 valandos.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Prieš atskiedimą šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia. Praskiestą tirpalą laikyti 2 °C–8 °C temperatūroje (šaldytuve).

Produktą reikia vartoti nedelsiant, kad būtų išvengta mikrobiologinės taršos. Jei jis nesuvartojamas tuoj pat, už saugojimo laiką ir sąlygas prieš vartojimą atsako vartotojas. Paprastai praskiestas vaistas laikomas ne ilgiau kaip 24 val. 2–8 °C temperatūroje, nebent buvo skiedžiama kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Iasibon 2 mg tiekiamas pakuotėmis po 1 ampulę (4 ml, I tipo stiklo ampulė).

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str.

Pallini 15351, Attiki Graikija

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/10/659/004

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2011 m. sausio mėn. 21 d. Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2015 m. rugsėjis mėn. 30 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

{MMMM m. {mėnesio} mėn. DD d.}

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Iasibon 6 mg koncentratas infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename flakone yra 6 ml koncentrato infuziniam tirpalui. Flakone yra 6 mg ibandrono rūgšties (natrio monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui.

Skaidrus, bespalvis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Iasibon skiriama suaugusiesiems

skeleto reiškinių (patologinių lūžių, kaulų komplikacijų, kurioms reikalingas radioterapinis ar chirurginis gydymas) profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose;

naviko sukeltai hiperkalcemijai su metastazėmis ar be jų gydyti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydyti Iasibon turėtų pradėti tik vėžio gydymo patirties turintys gydytojai.

Dozavimas

Skeleto reiškinių profilaktika pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose

Rekomenduojama dozė skeleto reiškinių profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose – 6 mg į veną kas 3-4 savaites. Dozę reikia sulašinti mažiausiai per 15 minučių. Trumpesnės trukmės (t.y. 15 min) infuziją galima skirti tik tiems pacientams, kurių inkstų funkcija normali ar sergantiems lengvu inkstų funkcijos sutrikimu. Duomenų apie trumpesnės trukmės infuzijas pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis nei 50 ml/min, nėra. Dozavimo ir vartojimo metodo rekomendacijos šiai pacientų grupei pateiktos skyriuje Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas

Prieš pradedant gydyti Iasibon, pacientui reikia atlikti adekvačią rehidrataciją 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido tirpalu, atsižvelgiant į hiperkalcemijos laipsnį ir naviko tipą. Paprastai pacientams, kuriems rasta osteolizinių metastazių kauluose, reikia mažesnių dozių negu pacientams, kuriems diagnozuota humoralinio tipo hiperkalcemija. Daugumai pacientų, kuriems yra sunki hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume* ≥ 3 mmol/l arba ≥ 12 mg/dl), pakanka vienos 4 mg dozės. Pacientams, kuriems yra vidutinio laipsnio hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume < 3 mmol/l arba < 12 mg/dl), efektyvi dozė yra 2 mg. Didžiausia klinikiniuose tyrimuose vartota dozė buvo 6 mg, bet ji papildomai efektyvumo nedidino.

* Pastaba. Pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume yra apskaičiuojama taikant tokias

formules:

 

Pagal albuminą koreguota kalcio

= kalcio koncentracija serume (mmol/l) - [0,02 x albuminas

koncentracija serume (mmol/l)

(g/l)] + 0,8

Ar

 

Pagal albuminą koreguota kalcio

= kalcio koncentracija serume (mg/dl) + 0,8 x [4 - albuminas

koncentracija serume (mg/dl)

(g/dl)]

Norėdami perskaičiuoti pagal albuminą koreguotą kalcio koncentraciją serume iš mmol/l į mg/dl, ją dauginkite iš 4.

Dažniausiai padidėjusi kalcio koncentracija serume gali būti sumažinta iki normalaus lygio per 7 dienas. Laiko mediana iki recidyvo (kai pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume vėl viršija 3 mmol/l) buvo 18-19 dienų, vartojant 2 mg ir 4 mg dozes. Laiko mediana iki recidyvo, vartojant 6 mg dozę, buvo 26 dienos.

Nedideliam skaičiui (50) pacientų buvo skirta antroji infuzija hiperkalcemijai gydyti. Pakartotinai gydyti gali tekti, jei hiperkalcemija kartojasi arba negauta pakankamo efekto.

Iasibon koncentratas infuziniam tirpalui turi būti skiriamas 2 valandų trukmės intravenine infuzija.

Ypatingos pacientų populiacijos

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai reikia laikytis šių dozavimo rekomendacijų (žr. 5.2 skyrių):

Kreatinino klirensas

Dozė

Infuzinio tirpalo kiekis1 ir trukmė2

(ml/min)

 

 

 

 

 

50 KLkr < 80

6 mg (6 ml koncentrato

100 ml per 15 minučių

infuziniam tirpalui)

 

 

30 Klkr < 50

4 mg (4 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

< 30

2 mg (2 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

10,9 % natrio chlorido tirpalas ar 5 % gliukozės tirpalas

2Vartojama kas 3 - 4 savaites

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas < 50 ml/min, netirtos.

Senyviems >65 metų pacientams

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Iasibon saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų, neištirti. Duomenų nėra (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vartojimo metodas

Leisti į veną.

Flakono turinį reikia suvartoti taip:

Skeleto reiškinių profilaktikai - sušvirkšti į 100 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo ar 100 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti ne greičiau kaip per 15 minučių. Taip pat žiūrėkite aukščiau pateiktą skyrių apie dozavimą pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

Naviko sukeltai hiperkalcemijai gydyti - sušvirkšti į 500 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo ar 500 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti per 2 valandas

Tik vienkartiniam vartojimui. Vartoti tik skaidrų tirpalą be dalelių.

Iasibon koncentrato infuziniam tirpalui turėtų būti skiriama intravenine infuzija.

Reikia imtis atsargumo priemonių, kad Iasibon koncentratas infuziniam tirpalui nebūtų suleistas į arteriją arbašalia venos, nes tai gali sukelti audinių pažeidimą.

4.3

Kontraindikacijos

-

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

-

Hipokalcemija.

4.4

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai, turintys kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimų

Prieš pradedant gydyti Iasibon metastazinę kaulų ligą, reikia koreguoti hipokalcemiją ir kitus kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimus.

Svarbu, kad visi pacientai vartotų pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Pacientams papildomai skirti kalcio ir (arba) vitamino D, jei jie šių medžiagų gauna nepakankamai su maistu.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Švirkščiant Iasibon į veną reikia turėti paruoštas atitinkamas palaikomojo gydymo ir stebėsenos priemones. Jeigu pasireiškia anafilaksinė arba kitokia sunki padidėjusio jautrumo ar alerginė reakcija, injekciją nedelsdami nutraukite ir pradėkite atitinkamą gydymą.

Žandikaulio osteonekrozė

Vėžiu sirgusiems pacientams, kurie pirmiausia vartojo bisfosfonatų į veną, registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų, kurių metu paprastai iškrisdavo dantys ir (arba) pasireikšdavo infekcija (taip pat ir osteomielitas). Dauguma šių pacientų taip pat buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė taip pat registruota osteoporoze sirgusiems pacientams, vartojusiems geriamuosius bisfosfonatus.

Prieš pradedant gydyti bisfosfonatais pacientus, kuriems yra papildomų rizikos faktorių (pvz., vėžys, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas, bloga burnos higiena), reikia profilaktinės odontologo apžiūros ir gydymo.

Gydymo metu, jei įmanoma, tokie pacientai turi vengti invazinių odontologinių procedūrų. Pacientams, kuriems gydymo bisfosfonatais metu pasireiškė žandikaulio osteonekrozė, odontologinės, operacijos gali pasunkinti būklę. Nėra duomenų rodančių, ar pacientui, kuriam reikia atlikti odontologinę procedūrą, bisfosfonatų vartojimo nutraukimas sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką. Gydymo strategiją gydytojas turi parinkti kiekvienam pacientui individuliai pagal klinikinę situaciją, atsižvelgdamas į naudos ir rizikos santykį.

Išorinio ausies kanalo osteonekrozė

Vartojant bisfosfonatus, tarp pacientų nustatyta išorinio ausies kanalo osteonekrozės atvejų, kurie daugiausia siejami su ilgalaikiu gydymu. Tarp galimų išorinio ausies kanalo osteonekrozės rizikos veiksnių – steroidų vartojimas ir chemoterapija ir (arba) lokalūs rizikos veiksniai, pvz., infekcija arba trauma. Išorinio ausies kanalo osteonekrozės galimybę reikėtų turėti omenyje gydant tuos bisfosfonatų vartojančius pacientus, kuriems pasireiškia su ausimi susijusių simptomų, įskaitant simptomus, kuriuos sukelia lėtinės ausų infekcijos.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis. Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Klinikinių tyrimų metu ilgai gydant Iasibon inkstų funkcijos pablogėjimo požymių nepastebėta. Vis dėlto, norint įvertinti kiekvieno paciento, gydomo Iasibon, klinikinę būklę, rekomenduojama stebėti inkstų funkciją bei kalcio, fosfatų ir magnio koncentraciją serume (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Negalima pateikti dozavimo rekomendacijų pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, nes dar nėra klinikinių duomenų (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių širdies funkcija sutrikusi

Nereikėtų skirti daug skysčių pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumo rizika.

Pacientai, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams

Pacientams, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams, šį vaistinį preparatą skirti reikia atsargiai.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas

Iasibon yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg) ampulę, ty iš esmės be natrio.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų (žr. 5.2 skyrių). Ibandrono rūgštis pašalinama tik ekskrecijos per inkstus būdu, jos biotransformacija nevyksta.

Siūloma atsargiai skirti bisfosfonatus su aminoglikozidais, kadangi abu preparatai gali ilgesnį laiką mažinti kalcio koncentraciją serume. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kartu gali atsirasti hipomagnezemija.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties vartojimą nėštumo metu nepakanka. Su žiurkėmis atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galima pavojus žmogui nežinomas, todėl nėščios

Iasibon negalima vartoti nėštumo metu.

Žindymas

Nežinoma ar ibandrono rūgštis išsiskiria į motinos pieną. Tyrimų duomenimis, ibandrono rūgšties sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene jos buvo mažai. Iasibon negalima vartoti žindymo metu.

Vaisingumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinamika ir farmakokinetika bei pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad Iasibon gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Sunkiausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra anafilaksinė reakcija ar šokas, atipiniai šlaunikaulio lūžiai, žandikaulio osteonekrozė ir akių uždegimas (žiūrėkite paragrafą „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas” ir 4.4 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas dažniausiai yra susijęs su kūno temperatūros pakilimu. Rečiau stebimas kalcio koncentracijos sumažėjimas žemiau normalios (hipokalcemija). Dauguma atvejų specifinio gydymo nereikia, o simptomai po keleto valandų ar parų praeina.

Krūties vėžiu su metastazėmis kauluose sirgusioms pacientėms, kurioms buvo taikyta skeleto reiškinių profilaktika, dažniausiai pasireiškia nuovargis, po kurio pakila kūno temperatūra ir skauda galvą.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

1-oje lentelėje yra išvardintos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos pagrindinių III fazės klinikinių tyrimų (naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo: ibandrono rūgšties 2 mg ar 4 mg doze buvo gydyta 311 pacientų; skeleto reiškinių profilaktika sergantiesiems krūties vėžiu ir kaulų metastazėmis: ibandrono rųgšties 6 mg doze profilaktika taikyta 152 pacientams) bei vaisto poregistracinės stebėsenos metu.

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio

nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išdėstytos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė Nepageidaujamos reakcijos į ibandrono rūgštį, vartojant jį į veną

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų klasės

 

 

 

 

 

Infekcijos ir

Infekcija

Cistitas,

 

 

 

infestacijos

 

vaginitas,

 

 

 

 

 

burnos

 

 

 

 

 

kandidamikozė

 

 

 

Gerybiniai,

 

Gerybinis odos

 

 

 

piktybiniai ir

 

navikas

 

 

 

 

 

 

 

 

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų klasės

 

 

 

 

 

nepatikslinti

 

 

 

 

 

navikai

 

 

 

 

 

Kraujo ir

 

Anemija, kraujo

 

 

 

limfinės

 

pokyčiai

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Imuninės

 

 

 

Padidėjęs

Astmos

sistemos

 

 

 

jautrumas†,

paūmėjimas

sutrikimai

 

 

 

bronchospazmas†,

 

 

 

 

 

angioneurozinė

 

 

 

 

 

edema†,

 

 

 

 

 

anafilaksinė

 

 

 

 

 

reakcija ar

 

 

 

 

 

šokas†**

 

Endokrininiai

Prieskydinės

 

 

 

 

sutrikimai

liaukos

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Metabolizmo ir

Hipokalcemija*

Hipofosfatemija

 

 

 

mitybos

*

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Psichikos

 

Sutrikęs miegas,

 

 

 

sutrikimai

 

nerimas,

 

 

 

 

 

afektinis

 

 

 

 

 

labilumas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nervų sistemos

Galvos

Galvos smegenų

 

 

 

sutrikimai

skausmas,

kraujotakos

 

 

 

 

svaigulys,

sutrikimas,

 

 

 

 

disgeuzija

nervų šaknelių

 

 

 

 

(skonio

pažeidimas,

 

 

 

 

sutrikimas)

amnezija,

 

 

 

 

 

migrena,

 

 

 

 

 

neuralgija,

 

 

 

 

 

hipertonija,

 

 

 

 

 

hiperestezija,

 

 

 

 

 

cirkumoralinė

 

 

 

 

 

parestezija,

 

 

 

 

 

parosmija

 

 

 

Akių

Katarakta

 

Akių

 

 

sutrikimai

 

 

uždegimas†**

 

 

Ausų ir

 

Kurtumas

 

 

 

labirintų

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Širdies

Hiso pluošto

Miokardo

 

 

 

sutrikimai

kojytės blokada

išemija, širdies

 

 

 

 

 

ir kraujagyslių

 

 

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

sutrikimas,

 

 

 

 

 

palpitacijos

 

 

 

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų klasės

 

 

 

 

 

Kvėpavimo

Faringitas

Plaučių edema,

 

 

 

sistemos,

 

stridoras

 

 

 

krūtinės ląstos

 

 

 

 

 

ir tarpuplaučio

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Virškinimo

Viduriavimas,

Gastroenteritas,

 

 

 

trakto

vėmimas,

gastritas, burnos

 

 

 

sutrikimai

virškinimo

išopėjimas,

 

 

 

 

sutrikimas,

disfagija,

 

 

 

 

skrandžio ir

cheilitas

 

 

 

 

žarnyno

 

 

 

 

 

skausmas,

 

 

 

 

 

dantų

 

 

 

 

 

pažeidimai

 

 

 

 

Kepenų, tulžies

 

Tulžies

 

 

 

pūslės ir latakų

 

akmenligė

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Odos ir

Odos

Bėrimas,

 

Stevens-Johnson

 

poodinio

pažeidimai,

alopecija

 

sindromas †,

 

audinio

dėminė

 

 

daugiaformė

 

sutrikimai

kraujosruva

 

 

raudonė (eritema)

 

 

 

 

 

†, pūslelinis

 

 

 

 

 

dermatitas †

 

Skeleto,

Osteoartritas,

 

Atipiniai

Žandikaulio

 

raumenų ir

raumenų

 

šlaunikaulio

osteonekrozė†**,

 

jungiamojo

skausmas,

 

pogūbriniai ir

išorinio ausies

 

audinio

sąnarių

 

diafizės

kanalo

 

sutrikimai

skausmas,

 

lūžiai†

osteonekrozė

 

 

sąnarių

 

 

(bisfosfonatų

 

 

pažeidimai,

 

 

grupės vaistams

 

 

kaulų skausmas

 

 

būdinga

 

 

 

 

 

nepageidaujama

 

 

 

 

 

reakcija)

 

Inkstų ir

 

Šlapimo

 

 

 

šlapimo takų

 

susilaikymas,

 

 

 

sutrikimai

 

inkstų cista

 

 

 

Lytinės

 

Mažojo dubens

 

 

 

sistemos ir

 

skausmas

 

 

 

krūties

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Bendrieji

Pireksija, į

Hipotermija

 

 

 

sutrikimai ir

gripą panaši

 

 

 

 

vartojimo

liga**,

 

 

 

 

vietos

periferinė

 

 

 

 

pažeidimai

edema, astenija,

 

 

 

 

 

troškulys

 

 

 

 

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų klasės

 

 

 

 

 

Tyrimai

Padidėjusi

Padidėjusi

 

 

 

 

Gama GT

šarminės

 

 

 

 

koncentracija,

fosfatazės

 

 

 

 

padidėjusi

koncentracija

 

 

 

 

kreatinino

kraujyje,

 

 

 

 

koncentracija

sumažėjęs kūno

 

 

 

 

 

svoris

 

 

 

Sužalojimai,

 

Sužalojimai,

 

 

 

apsinuodijimai

 

injekcijos

 

 

 

ir procedūrų

 

vietos skausmas

 

 

 

komplikacijos

 

 

 

 

 

**Žiūrėti informaciją žemiau

 

 

 

 

†Nustatyta vaistui esant rinkoje.

 

 

 

 

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Hipokalcemija

Sumažėjus kalcio ekskrecijai pro inkstus, sumažėja fosfatų koncentracija serume, tačiau jos koreguoti nereikia. Kalcio koncentracija serume gali sumažėti iki hipokalcemijai būdingo lygio.

Į gripą panaši liga

Pasireiškė į gripą panašus sindromas su karščiavimu, šaltkrėčiu, kaulų ir/arba raumenų skausmu. Dažniausiai specialaus gydymo vaistais neprireikė ir šie simptomai po kelių valandų ar dienų išnyko.

Žandikaulio osteonekrozė

Bisfosfonatais gydytiems pacientams registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų. Dauguma atvejų registruota vėžiu sirgusiems pacientams, bet jų buvo ir tarp pacientų, vartojusių preparatą dėl osteoporozės. Paprastai dėl žandikaulio osteonekrozės iškrenta dantys ir (ar) prasideda vietinė infekcija (taip pat ir osteomielitas). Manoma, kad rizikos faktoriai taip pat yra vėžio diagnozė, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas ar bloga burnos higiena (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Akių uždegimas

Vartojusiesiems bisfosfonatus, įskaitant ibandrono rūgštį , buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus ibandrono rūgštiesbisfosfonatų vartojimą.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Ūminio apsinuodijimo Iasibon koncentratu infuziniam tirpalui patirties iki šiol nėra. Ikiklinikinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad didelių dozių sukelti toksiniai reiškiniai pirmiausia pažeidžia kepenis ir inkstus, todėl šių organų funkcija turi būti stebima. Kliniškai reikšminga hipokalcemija turėtų būti koreguojama injekuojant į veną kalcio gliukonato.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - vaistiniai preparatai kaulų ligų gydymui, bisfosfonatai, ATC kodas - M05BA06

Ibandrono rūgštis priklauso bisfosfonatų grupei, kuri specifiškai veikia kaulus. Jų selektyvus poveikis kauliniam audiniui yra pagrįstas tuo, kad bisfosfonatai turi didelį afinitetą kaulų mineralinėms medžiagoms. Bisfosfonatai veikia slopindami osteoklastų aktyvumą, nors tikslus mechanizmas dar nėra aiškus.

In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą lytinių liaukų funkcijos blokavimo, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Endogeninės kaulų rezorbcijos slopinimas taip pat buvo nustatytas 45Ca kinetikos tyrimų metu ir tiriant iš anksto įterpto į skeletą radioaktyviojo tetraciklino išsiskyrimą.

Ibandrono rūgšties dozės, daug didesnės už farmakologiškai veiksmingas dozes, kaulų mineralizacijos neveikia.

Piktybinės ligos sukelta kaulų rezorbcija yra apibūdinama kaip per didelė kaulų rezorbcija, kurios nekompensuoja pakankama kaulų sintezė. Ibandrono rūgštis selektyviai slopina osteoklastų aktyvumą, sumažina kaulų rezorbciją, todėl sumažina skeleto reiškinių tikimybę sergant piktybine liga.

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo klinikiniai tyrimai

Piktybinio proceso sukeltos hiperkalcemijos klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad ibandrono rūgšties slopinantis poveikis naviko sukeltai osteolizei, tiksliau, naviko sukeltai hiperkalcemijai, pasireiškia sumažėjusia kalcio koncentracija serume ir sumažėjusiu kalcio išsiskyrimu su šlapimu.

Klinikinių tyrimų metu pacientams, kurių pradinė pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume po adekvačios rehidratacijos buvo ≥ 3,0 mmol/l, skiriant gydymui rekomenduojamas dozes, nustatytas toks atsako lygis su atitinkamu pasikliauties intervalu.

Ibandrono

% pacientų, kuriems

90 % pasikliautinasis

rūgšties dozė

nustatytas atsakas

intervalas

2 mg

44-63

 

 

 

4 mg

62-86

 

 

 

6 mg

64-88

 

 

 

Vartojant nurodytas dozes, laiko, per kurį buvo pasiekta normokalcemija, mediana buvo nuo 4 iki 7 dienų. Laiko mediana iki recidyvo (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija tapo didesnė negu 3,0 mmol/l) buvo nuo 18 iki 26 dienų.

Skeleto reiškinių profilaktikos pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, klinikiniai tyrimai

Klinikinių tyrimų metu, tiriant pacientus, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo nustatytas nuo dozės priklausomas slopinamasis poveikis kaulų osteolizei, tai rodo kaulų rezorbcijos žymenys, ir nuo dozės priklausomas poveikis skeleto reiškiniams.

Skeleto reiškinių profilaktika, skiriant po 6 mg ibandrono rūgšties į veną pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo vertinama vieno randomizuoto placebu kontroliuojamo III fazės tyrimo, trukusio 96 savaites, metu. Moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys ir radiologiškai patvirtintos metastazės kauluose, atsitiktiniu būdu buvo priskirtos grupei, gavusiai placebą (158 pacientės), ir grupei, gavusiai 6 mg ibandrono rūgšties (154 pacientės). Šio tyrimo rezultatai apibendrinti žemiau.

Pagrindiniai veiksmingumo kriterijai

Pagrindinis tyrimo kriterijus buvo skeleto sergamumo periodo dažnumas (SSPD). Tai buvo sudėtinis kriterijus, kurį sudarė su skeletu susijusių reiškinių (SSR) pogrupiai:

lūžių ir gresiančių lūžių gydymas radioterapija;

chirurginis lūžių gydymas;

stuburo lūžiai;

ne stuburo lūžiai.

SSPD analizė buvo koreguota atsižvelgiant į laiką. Buvo laikoma, kad vienas ar daugiau atvejų, registruotų per vieną 12 savaičių periodą, galėjo būti susiję. Todėl, atliekant analizę, pasikartojantys atvejai buvo skaičiuojami kaip vienas. Šio tyrimo metu 6 mg ibandrono rūgštimi į veną gydytoje grupėje reikšmingai sumažėjo SSR, išreikštų SSPD, atsižvelgiant į laiką, lyginant su placebą gavusia grupe (p=0,004). SSR kiekis taip pat reikšmingai sumažėjo vartojusių 6 mg ibandrono rūgšties grupėje, o SSR rizika sumažėjo 40 % lyginant su placebą gavusia grupe (santykinė rizika 0,6, p =

0,003). Efektyvumo duomenys apibendrinti 2 lentelėje.

2 lentelė

Veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine

kaulų liga)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visi su skeletu susijusių reiškinių atvejai (SSR)

 

 

 

 

Placebas

6 mg ibandrono

p-vertė

 

 

 

 

n=158

rūgšties

 

 

 

 

 

 

n=154

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SSPD (per paciento metus)

1,48

1,19

p=0,004

 

 

 

 

 

 

 

 

Atvejų skaičius (pacientui)

3,64

2,65

p=0,025

 

 

 

 

 

 

 

 

SSR santykinė rizika

-

0,60

p=0,003

 

 

 

 

 

 

 

 

Antriniai veiksmingumo kriterijai

Buvo gautas statistiškai patikimas kaulų skausmo vertinimo pagerėjimas vartojantiems 6 mg ibandrono rūgšties į veną grupėje lyginant su placebą gavusia grupe. Skausmas buvo mažesnis už pradinį per visą tyrimą, kartu statistiškai patikimai sumažėjo analgetikų suvartojimas. Patikimai mažiau blogėjo gyvenimo kokybė ibandrono rūgšties grupėje lyginant su placebą gavusiąja. Apibendrinti antrinių efektyvumo duomenų rezultatai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė Antriniai veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga)

 

Placebas

6 mg ibandrono

p-vertė

 

n=158

rūgšties

 

 

 

n=154

 

 

 

 

 

Kaulų skausmas *

0,21

-0,28

p<0,001

 

 

 

 

Analgetikų suvartojimas*

0,90

0,51

p=0,083

 

 

 

 

Gyvenimo kokybė*

-45,4

-10,3

p=0,004

 

 

 

 

*Vidutinis skirtumas tarp pradinio ir paskutiniojo vertinimo.

Statistiškai patikimai sumažėjo kaulų rezorbcijos žymenų šlapime (piridinolino ir deoksipiridinolino) ibandrono rūgšties vartojusių pacientų grupėje, lyginant su placebą gavusiais.

Ibandrono rūgšties saugumo tyrimo, kuriame dalyvavo 130 metastazavusiu krūties vėžiu sergančių pacienčių, metu buvo palygintos 1 valandos ir 15 minučių trukmės infuzijos. Inkstų funkcijos rodmenų skirtumų nenustatyta. Ibandrono rūgšties sukelti nepageidaujami reiškiniai po 15 minučių infuzijos buvo tokie pat, kaip ir po ilgesnės trukmės infuzijos, ir naujų saugumo duomenų vartojant 15 minučių trukmės infuziją negauta.

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas < 50 ml/min, netirtos.

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius)

Iasibon saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų, neištirti.

Duomenų nėra.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Po 2 valandas trukusios 2 mg, 4 mg arba 6 mg infuzijos nustatyti ibandrono rūgšties farmakokinetikos rodmenys yra proporcingi dozei.

Pasiskirstymas

Pirmą kartą sistemiškai pavartota ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40-50 % cirkuliuojančios vaisto dozės. Kai susidaro gydomoji koncentracija, su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 87 % vaisto, todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais dėl išstūmimo mažai tikėtina.

Biotransformacija

Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.

Eliminacija

Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, priklausė nuo dozės ir tyrimo metodo jautrumo, bet dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10-60 valandų. Tačiau ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną arba išgėrus didžiausios vertės sumažėja iki 10 % atitinkamai per 3 ir 8 valandas. Skiriant ibandrono rūgštį į veną kartą per 4 savaites 48 savaites metastazine kaulų liga sergantiems pacientams, sisteminė kumuliacija nenustatyta.

Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinės vertės svyruoja tarp 84–160 ml/min. Inkstų klirensas (apie 60 ml/min sveikoms moterims po menopauzės) sudaro 50-60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaisto patekimą į kaulus.

Atrodo, kad sekrecijoje pro inkstus nedalyvauja žinomos rūgščių ar šarmų transporto sistemos, dalyvaujančios šalinant kitas veikliąsias medžiagas. Be to, ibandrono rūgštis neslopina daugumos žmogaus kepenų P450 izofermentų bei neindukuoja žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos.

Ypatingųjų populiacijų farmakokinetika

Lytis

Moterų ir vyrų organizme ibandrono rūgšties biologinis prieinamumas ir farmakokinetika yra panašūs.

Rasė

Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolidų ir europidų rasės pacientų ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurie serga įvairaus sunkumo inkstų veiklos sutrikimu, ibandrono rūgšties ekspozicija organizme priklauso nuo kreatinino klirenso (KLkr). Tiriamiesiems, kuriems buvo sunkus inkstų veiklos sutrikimas (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 21,2 ml/min), koregavus dozę vidutinė AUC0-24h padidėjo 110 %, lyginant su sveikais savanoriais. Klinikinio farmakologijos tyrimo WP18551 metu, po 6 mg vienkartinės dozės į veną (15 minučių trukmės infuzija), vidutinis AUC0-24 padidėjo, atitinkamai, 14 % ir 86 % pacientams, kuriems buvo nesunkus (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 68,1 ml/min) ir vidutinio sunkumo (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 41,2 ml/min) inkstų sutrikimas,

lyginant su sveikais savanoriais (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 120 ml/min). Vidutinis Cmax nedidėjo pacientams, kuriems buvo lengvas inkstų veiklos sutrikimas, ir padidėjo 12 % pacientams, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥50 ir <80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥30 ir <50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr <30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai rekomenduojama dozę koreguoti (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties farmakokinetiką pacientams, kurių kepenys pažeistos. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes preparatas nėra metabolizuojamas, o išsiskiria per inkstus arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kurių pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia. Be to, kai susidaro gydomoji koncentracija, su plazmos baltymais jungiasi maždaug 87 % ibandrono rūgšties, todėl nepanašu, kad hipoproteinemija dėl sunkios kepenų ligos galėtų reikšmingai padidinti nesusijungusio preparato koncentraciją plazmoje.

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

Dispersinės analizės duomenimis, nenustatyta, kad amžius, kaip nepriklausomas faktorius, būtų susijęs su bet kuriuo iš tirtų farmakokinetikos rodmenų. Senstant blogėja inkstų funkcija. Tai ir yra vienintelis veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį (žr. skyrių apie inkstų pažeidimą).

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius)

Nėra informacijos apie Iasibon skyrimą pacientams, jaunesniems kaip 18 metų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis gyvūnams pastebėtas tik gyvūnams, gavusiems reikšmingai didesnę, negu rekomenduojama didžiausia žmogui, dozę, todėl šių duomenų reikšmė klinikai yra maža. Kaip ir vartojant kitus bisfosfonatus, tyrimų su gyvūnais metu buvo nustatyta, kad inkstai yra jautriausias sisteminiam toksiniam poveikiui organas.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis

Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genetikai.

Toksinis poveikis dauginimuisi

Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta ibandrono rūgšties į veną, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta. 1 mg/kg/per parą ir didesnių geriamosios ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti poveikiai vaisingumui buvo padažnėję preimplantaciniai netekimai. 0,3 mg/kg ir 1 mg/kg per parą vartojamos į veną ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu ibandrono rūgštis sumažino spermatozoidų skaičių, 1 mg/kg per parą dozės sumažino patinėlių vaisingumą, o 1,2 mg/kg per parą dozės – patelių vaisingumą. Tiriant toksinį poveikį žiurkių dauginimuisi, nustatyta nepageidaujamų reiškinių, būdingų šios klasės vaistiniams preparatams (bisfosfonatams). Tai sumažėjęs implantacijos vietų kiekis, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija), padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas) ir dantų anomalijos pirmos kartos palikuonims.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas

Acto rūgštis, ledinė

Natrio acetatas trihidratas

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Kad būtų išvengta galimo nesuderinamumo, Iasibon koncentratą infuziniam tirpalui reikia skiesti tik izotoniniu natrio chlorido arba 5 % gliukozės tirpalu.

Iasibon negalima maišyti su tirpalais, kuriuose yra kalcio.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

Praskiesto: 24 valandos.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Prieš atskiedimą šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Praskiestą tirpalą laikyti 2 °C–8 °C temperatūroje (šaldytuve).

Produktą reikia vartoti nedelsiant, kad būtų išvengta mikrobiologinės taršos. Jei jis nesuvartojamas tuoj pat, už saugojimo laiką ir sąlygas prieš vartojimą atsako vartotojas. Paprastai praskiestas vaistas laikomas ne ilgiau kaip 24 val. 2–8 °C temperatūroje, nebent buvo skiedžiama kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Iasibon 6 mg tiekiamas pakuotėmis po 1, 5 ir 10 flakonų (9 ml, I tipo stiklo flakonas su bromobutilo gumos kamščiu).

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str.

Pallini 15351, Attiki Graikija

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/10/659/005

EU/1/10/659/006

EU/1/10/659/007

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2011 m. sausio mėn. 21 d. Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2015 m. rugsėjis mėn. 30 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

{MMMM m. {mėnesio} mėn. DD d.}

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Iasibon 50 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg ibandrono rūgšties (natrio monohidrato pavidalu).

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

Sudėtyje yra 0,86 mg laktozės (laktozės monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengtos tabletės.

Baltos, apvalios, abipus išgaubtos tabletės

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Iasibon skiriamas suaugusiesiems skeleto reiškinių (patologinių lūžių, kaulų komplikacijų, kurioms reikalingas radioterapinis ar chirurginis gydymas) profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydyti Iasibon turėtų pradėti tik vėžio gydymo patirties turintys gydytojai.

Dozavimas

Rekomenduojama dozė yra viena 50 mg plėvele dengta tabletė per parą.

Ypatingos pacientų populiacijos

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams,kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų pažeidimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 30 ir < 50 ml/min), rekomenduojama dozę koreguoti ir skirti po vieną 50 mg plėvele dengtą tabletę kas antrą dieną (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min), rekomenduojama dozė yra viena 50 mg plėvele dengta tabletė vieną kartą per savaitę. Žr. vartojimo instrukciją.

Senyviems >65 metų pacientams

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Iasibon saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų, neištirti.

Duomenų nėra (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Iasibon tabletes vartoti ryte, nevalgius (bent 6 valandas) ir negėrus. Prieš Iasibon tablečių vartojimą vengti medicininių produktų ir papildų (taip pat kalcio). Išgėrus tabletę, nevalgyti bent 30 minučių. Vartojant Iasibon, paprastą vandenį galima gerti bet kuriuo metu (žr. 4.5 skyrių). Negalima užgerti vandeniu, kuriame yra didelė kalcio koncentracija. Jeigu manote, kad vandentiekio vandenyje gali būti didelė kalcio koncentracija (kietas vanduo), tuomet patartina vartoti mažos mineralizacijos buteliukuose išpilstytą vandenį.

-Tabletę reikia nuryti nepažeistą, užgerti stikline vandens (nuo 180 ml iki 240 ml) stovint arba tiesiai sėdint.

-Iasibon išgėręs pacientas 60 minučių negali atsigulti.

-Pacientams negalima tablečių kramtyti ar čiulpti, nes gali išopėti burna bei ryklė.

-Iasibon galima užgerti tiktai vandeniu.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas ibandrono rūgščiai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai

Hipokalcemija

Stemplės ištuštėjimą lėtinantys stemplės sutrikimai, tokie kaip susiaurėjimas ar achalazija

Negalėjimas stovėti ar tiesiai sėdėti mažiausiai 60 minučių.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai, turintys kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimų

Prieš pradedant gydyti Iasibon metastazinę kaulų ligą, reikia koreguoti hipokalcemiją ir kitus kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimus. Svarbu, kad visi pacientai vartotų pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Pacientams papildomai skirti kalcio ir (arba) vitamino D, jei jie šių medžiagų su maistu gauna nepakankamai.

Virškinimo trakto sutrikimai

Geriamieji bisfosfonatai gali vietiškai sudirginti viršutinės virškinimo trakto dalies gleivinę. Kadangi dėl šio galimo dirginančio poveikio gali pablogėti esanti liga, Iasibon reikia skirti atsargiai pacientams, kuriems yra pasireiškę viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimai (pvz., nustatyta Barrett stemplė, disfagija, kitos stemplės ligos, gastritas, duodenitas arba opos).

Geriamaisiais bisfosfonatais gydytiems pacientams buvo stebėti nepageidaujami reiškiniai, tokie kaip stemplės uždegimas, stemplės opos ar erozijos, kartais sunkūs ir reikalaujantys hospitalizacijos, retai lydimi kraujavimo arba lemiantys stemplės susiaurėjimus ar perforacijas. Pasirodė, kad stemplės sunkių šalutinių reiškinių pavojus yra didesnis tiems pacientams, kurie nesilaiko dozavimo nurodymų ir (arba) pasireiškus stemplės sudirginimui būdingiems simptomams toliau vartoja geriamuosius bisfosfonatus. Pacientai turi galėti laikytis dozavimo nurodymų ir į tai kreipti ypatingą dėmesį (žr. 4.2 skyrių).

Gydytojai turi žinoti galimos stemplės reakcijos požymius ar simptomus, o pacientams reikia nurodyti, kad jie nebevartotų Iasibon ir kreiptųsi į gydytoją, jeigu jiems pasireikštų disfagija, odinofagija, skausmas už krūtinkaulio, naujai atsirastų arba sustiprėtų rėmuo.

Nors kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu padidėjusio pavojaus nebuvo pastebėta, tačiau vaistą pateikus į rinką buvo gauta pranešimų, kad geriamaisiais bisfosfonatais gydytiems pacientams atsirado skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, kartais sunkios ir su komplikacijomis.

Acetilsalicilo rūgštis ir NVNU

Kadangi acetilsalicilo rūgštis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir bisfosfonatai susiję su virškinimo trakto dirginimu, reikia imtis atsargumo priemonių juos vartojant kartu.

Žandikaulio osteonekrozė

Vėžiu sirgusiems pacientams, kurie pirmiausia vartojo bisfosfonatų į veną, registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų, kurių metu paprastai iškrisdavo dantys ir (ar) pasireikšdavo infekcija (taip pat ir osteomielitas). Dauguma šių pacientų taip pat buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė taip pat registruota osteoporoze sirgusiems pacientams, vartojusiems geriamuosius bisfosfonatus.

Prieš pradedant gydyti bisfosfonatais pacientus, kuriems yra papildomų rizikos faktorių (pvz., vėžys, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas, bloga burnos higiena), reikia profilaktinės odontologo apžiūros ir gydymo.

Gydymo metu, jei įmanoma, tokie pacientai turi vengti invazinių odontologinių procedūrų. Pacientams, kuriems gydymo bisfosfonatais metu pasireiškė žandikaulio osteonekrozė, odontologinės operacijos gali pasunkinti būklę. Nėra duomenų rodančių, ar pacientui, kuriam reikia atlikti odontologinę procedūrą, bisfosfonatų vartojimo nutraukimas sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką. Gydymo strategiją gydytojas turi parinkti kiekvienam pacientui individuliai pagal klinikinę situaciją, atsižvelgdamas į naudos ir rizikos santykį.

Išorinio ausies kanalo osteonekrozė

Vartojant bisfosfonatus, tarp pacientų nustatyta išorinio ausies kanalo osteonekrozės atvejų, kurie daugiausia siejami su ilgalaikiu gydymu. Tarp galimų išorinio ausies kanalo osteonekrozės rizikos veiksnių – steroidų vartojimas ir chemoterapija ir (arba) lokalūs rizikos veiksniai, pvz., infekcija arba trauma. Išorinio ausies kanalo osteonekrozės galimybę reikėtų turėti omenyje gydant tuos bisfosfonatų vartojančius pacientus, kuriems pasireiškia su ausimi susijusių simptomų, įskaitant simptomus, kuriuos sukelia lėtinės ausų infekcijos.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis. Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.

Inkstų sutrikimas

Klinikinių tyrimų metu ilgai gydant Iasibon inkstų funkcijos pablogėjimo požymių nepastebėta. Vis dėlto, norint įvertinti kiekvieno paciento, gydomo Iasibon, klinikinę būklę, rekomenduojama stebėti inkstų funkciją bei kalcio, fosfatų ir magnio koncentraciją serume.

Reti paveldimi sutrikimai

Iasibon tabletėse yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Pacientai, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams

Pacientams, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams, šį vaistinį prepratą skirti reikia atsargiai.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vaistinio preparato sąveika su maistu

Manoma, kad medicininiai produktai, taip pat pienas ir maistas, kuriame yra kalcio ir kitų daugiavalenčių katijonų (aliuminio, magnio, geležies), blogina Iasibon tablečių absorbciją. Todėl tokius produktus, įskaitant maistą reikėtų, vartoti praėjus ne mažiau kaip 30 minučių nuo tabletės išgėrimo.

Biologinis prieinamumas sumažėjo maždaug 75%, kai Iasibon tabletės buvo geriamos praėjus 2 valandoms po standartinio valgio. Todėl rekomenduojama tabletes vartoti ryte nevalgius (bent 6 valandas), o išgėrus vaisto dozę, nevalgyti dar bent 30 minučių (žr. 4.2 skyrių).

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų (žr. 5.2 skyrių). Ibandrono rūgštis pašalinama tik ekskrecijos per inkstus būdu, jos biotransformacija nevyksta.

H2 receptorių antagonistai ir kiti skrandžio pH didinantys vaistiniai preparatai

Sušvirkštus ranitidino į veną sveikiems savanoriams vyrams ir moterims po menopauzės, ibandrono rūgšties biologinis prieinamumas padidėjo maždaug 20 % (tai patenka į normalių ibandrono rūgšties biologinio prieinamumo reikšmių amplitudę), tikriausiai dėl sumažėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo. Iasibon skiriant kartu su H2 antagonistais ar su skrandžio pH didinančiais vaistiniais preparatais, dozės koreguoti nereikia.

Acetilsalicilo rūgštis ir NVNU

Kadangi acetilsalicilo rūgštis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir bisfosfonatai susiję su virškinimo trakto dirginimu, reikia imtis atsargumo priemonių juos vartojant kartu (žr. 4.4 skyrių).

Aminoglikozidai

Siūloma atsargiai skirti bisfosfonatus su aminoglikozidais, kadangi abu preparatai gali ilgesnį laiką mažinti kalcio koncentraciją serume. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kartu gali atsirasti hipomagnezemija.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties vartojimą nėštumo met nepakanka. Su žiurkėmis atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas, todėl

Iasibon negalima vartoti nėštumo metu.

Žindymas

Nežinoma, ar ibandrono rūgštis išsiskiria į motinos pieną. Tyrimų duomenimis, ibandrono rūgšties sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene jos buvo mažai. Iasibon negalima vartoti žindymo metu.

Vaisingumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinamika ir farmakokinetika bei pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad Iasibon gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Sunkiausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra anafilaksinė reakcija ar šokas, atipiniai šlaunikaulio lūžiai, žandikaulio osteonekrozė ir akių uždegimas (žiūrėkite paragrafą „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas” ir 4.4 skyrių). Dažniausia gydymas buvo susijęs su kalcio koncentracijos serume sumažėjimu žemiau normos ribos (hipokalcemija), po kurio pasireikšdavo dispepsija

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

1-oje lentelėje yra pateiktos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos pagrindinių III fazės klinikinių tyrimų (skeleto reiškinių profilaktika krūties vėžiu su metastazėmis kauluose sergantiems pacientams: 50 mg geriamąja ibandrono rūgšties doze profilaktika taikyta 286 pacientams) ir poregistracinės stebėsenos metu.

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio

nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išdėstytos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė Nepageidaujamos reakcijos į vaistą, pastebėtos skiriant geriamą ibandrono rūgštį

Organų

Dažni

Nedažni

 

Reti

Labai reti

Dažnis

sistemų

 

 

 

 

 

nežinomas

klasės

 

 

 

 

 

 

Kraujo ir

 

Anemija

 

 

 

 

limfinės

 

 

 

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

Imuninės

 

 

 

 

Padidėjęs

Astmos

sistemos

 

 

 

 

jautrumas†,

paūmėjimas

sutrikimai

 

 

 

 

bronchospazmas

 

 

 

 

 

 

†,

 

 

 

 

 

 

angioneurozinė

 

 

 

 

 

 

edema†,

 

 

 

 

 

 

anafilaksinė

 

 

 

 

 

 

reakcija ar

 

 

 

 

 

 

šokas†**

 

Metabolizmo

Hipokalcemija

 

 

 

 

 

ir mitybos

**

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis

sistemų

 

 

 

 

nežinomas

klasės

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nervų

 

Parestezija,

 

 

 

sistemos

 

disgeuzija

 

 

 

sutrikimai

 

(skonio

 

 

 

 

 

sutrikimas)

 

 

 

Akių

 

 

Akių uždegimas

 

 

sutrikimai

 

 

†**

 

 

Virškinimo

Stemplės

Kraujavimas iš

 

 

 

trakto

uždegimas,

dvylikapirštės

 

 

 

sutrikimai

pilvo

žarnos opos,

 

 

 

 

skausmas,

gastritas,

 

 

 

 

dispepsija,

disfagija,

 

 

 

 

pykinimas

burnos

 

 

 

 

 

džiuvimas

 

 

 

Odos ir

 

Niežulys

 

Stevens-Johnson

 

poodinio

 

 

 

sindromas †,

 

audinio

 

 

 

daugiaformė

 

sutrikimai

 

 

 

raudonė

 

 

 

 

 

(eritema) †,

 

 

 

 

 

pūslelinis

 

 

 

 

 

dermatitas †

 

Skeleto,

 

 

Atipiniai

Žandikaulio

 

raumenų ir

 

 

šlaunikaulio

osteonekrozė†**

 

jungiamojo

 

 

pogūbriniai ir

, išorinio ausies

 

audinio

 

 

diafizės lūžiai†

kanalo

 

sutrikimai

 

 

 

osteonekrozė

 

 

 

 

 

(bisfosfonatų

 

 

 

 

 

grupės vaistams

 

 

 

 

 

būdinga

 

 

 

 

 

nepageidaujama

 

 

 

 

 

reakcija)

 

Inkstų ir

 

Azotemija

 

 

 

šlapimo takų

 

(uremija)

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Bendrieji

Astenija

Krūtinės

 

 

 

sutrikimai ir

 

skausmas, į

 

 

 

vartojimo

 

gripą panaši

 

 

 

vietos

 

liga, bendras

 

 

 

pažeidimai

 

negalavimas,

 

 

 

 

 

skausmas

 

 

 

Tyrimai

 

Padidėjęs

 

 

 

 

 

paratiroidinio

 

 

 

 

 

hormono kiekis

 

 

 

 

 

kraujyje

 

 

 

**Žiūrėti informaciją žemiau

 

 

 

 

†Nustatyta vaistui esant rinkoje.

 

 

 

 

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas.

Hipokalcemija

Sumažėjus kalcio ekskrecijai pro inkstus, sumažėja fosfatų koncentracija serume, tačiau jos koreguoti nereikia. Kalcio koncentracija serume gali sumažėti iki hipokalcemijai būdingo lygio.

Žandikaulio osteonekrozė

Bisfosfonatais gydytiems pacientams registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų. Dauguma atvejų registruota vėžiu sirgusiems pacientams, bet jų buvo ir tarp pacientų, vartojusių preparatą dėl osteoporozės. Paprastai dėl žandikaulio osteonekrozės iškrenta dantys ir (ar) prasideda vietinė infekcija (taip pat ir osteomielitas). Manoma, kad rizikos faktoriai taip pat yra vėžio diagnozė, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas ar bloga burnos higiena (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Akių uždegimas

Vartojusiesiems ibandrono rūgštį buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus ibandrono rūgšties vartojimą.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Specifinės informacijos apie Iasibon perdozavimo reiškinių gydymą nėra. Tačiau geriamosios vaisto formos perdozavimas gali sukelti viršutinės virškinimo trakto dalies komplikacijas, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimą, rėmenį, stemplės, skrandžio uždegimą ar opą. Iasibon surišimui reikėtų vartoti pieno ar antacidinių preparatų. Turint galvoje stemplės sudirginimo riziką, negalima sukelti vėmimo, be to, pacientas turi būti vertikalioje padėtyje.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - vaistiniai preparatai kaulų ligų gydymui, bisfosfonatai, ATC kodas - M05BA06

Ibandrono rūgštis priklauso bisfosfonatų grupei, kuri specifiškai veikia kaulus. Jų selektyvus poveikis kauliniam audiniui yra pagrįstas tuo, kad bisfosfonatai turi didelį afinitetą kaulų mineralinėms medžiagoms. Bisfosfonatai veikia slopindami osteoklastų aktyvumą, nors tikslus mechanizmas dar nėra aiškus.

In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą lytinių liaukų funkcijos blokavimo, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Endogeninės kaulų rezorbcijos slopinimas taip pat buvo nustatytas 45Ca kinetikos tyrimų metu ir tiriant iš anksto įterpto į skeletą radioaktyviojo tetraciklino išsiskyrimą.

Ibandrono rūgšties dozės, daug didesnės už farmakologiškai veiksmingas dozes, kaulų mineralizacijos neveikia.

Piktybinės ligos sukelta kaulų rezorbcija yra apibūdinama kaip per didelė kaulų rezorbcija, kurios nekompensuoja pakankama kaulų sintezė. Ibandrono rūgštis selektyviai slopina osteoklastų aktyvumą, sumažina kaulų rezorbciją, todėl sumažina skeleto reiškinių tikimybę sergant piktybine liga.

Klinikinių tyrimų metu, tiriant pacientus, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo nustatytas nuo dozės priklausomas slopinamasis poveikis kaulų osteolizei, tai rodo kaulų rezorbcijos žymenys, ir nuo dozės priklausomas poveikis skeleto reiškiniams.

Skeleto reiškinių profilaktika skiriant 50 mg Iasibon tablečių pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo vertinama dviejų randomizuotų placebu kontroliuojamų III fazės tyrimų, trukusių 96 savaites, metu. Moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys ir radiologiškai patvirtintos metastazės kauluose, atsitiktiniu būdu buvo priskirtos arba grupei, gavusiai placebą (227 pacientės), arba grupei, gavusiai 50 mg Iasibon (287 pacientės). Šio tyrimo rezultatai apibendrinti žemiau.

Pagrindiniai veiksmingumo kriterijai

Pagrindinis tyrimo kriterijus buvo skeleto sergamumo periodo dažnumas (SSPD). Tai buvo sudėtinis kriterijus, kurį sudarė su skeletu susijusių reiškinių (SSR) pogrupiai:

lūžių ir gresiančių lūžių gydymas radioterapija

chirurginis lūžių gydymas

stuburo lūžiai

ne stuburo lūžiai

SSPD analizė buvo koreguota atsižvelgiant į laiką. Buvo laikoma, kad vienas ar daugiau atvejų, registruotų per vieną 12 savaičių periodą, galėjo būti susiję. Todėl, atliekant analizę, pasikartojantys atvejai buvo skaičiuojami kaip vienas. Susumavus šių tyrimų duomenis, buvo nustatytas reikšmingas geriamųjų 50 mg ibandrono rūgšties tablečių pranašumas prieš placebą mažinant SSR, išreikštą SSPD (p=0,041). Taip pat, lyginant su placebą gavusiųjų grupe, 38 % sumažėjo SSR rizika (santykinė rizika 0,62, p=0,003). Efektyvumo duomenys apibendrinti 2 lentelėje.

2 lentelė

Veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine

kaulų liga)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visi su skeletu susijusių reiškinių atvejai (SSR)

 

 

 

 

Placebas

50 mg ibandrono

p-vertė

 

 

 

 

n=277

rūgšties

 

 

 

 

 

 

n=287

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SSPD (per paciento metus)

1,15

0,99

p=0,041

 

 

 

 

 

 

 

 

SSR santykinė rizika

-

0,62

p=0,003

 

 

 

 

 

 

 

 

Antriniai veiksmingumo kriterijai

Buvo gautas statistiškai patikimas kaulų skausmo vertinimo pagerėjimas vartojantiems 50 mg ibandrono rūgšties lyginant su gavusiaisiais placebą. Skausmas buvo mažesnis už pradinį per visą tyrimą, o kartu statistiškai patikimai sumažėjo analgetikų suvartojimas lyginant su placebą gavusiųjų grupe. Patikimai mažiau blogėjo ibandrono rūgštimi gydytų pacientų gyvenimo kokybė ir būklė pagal PSO priimtą vertinimą lyginant su gavusiaisiais placebą. Kaulų rezorbcijos žymens CTx (C terminalinio telopeptido, išskiriamo iš I tipo kolageno) koncentracija šlapime buvo patikimai sumažėjusi Iasibon grupėje lyginant su placebo grupe. Sumažėjusi CTx koncentracija šlapime statistiškai patikimai koreliavo su pagrindiniu efektyvumo rezultatu SSPD (Kendall-tau-b (p<0,001). Apibendrinti antrinių efektyvumo duomenų rezultatai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė

Antriniai veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir

metastazine kaulų liga)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Placebas

50 mg ibandrono

p-vertė

 

 

 

 

n=277

rūgšties

 

 

 

 

 

 

n=287

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaulų skausmas *

0,20

-0,10

p=0,001

 

 

 

 

 

 

 

 

Analgetikų suvartojimas *

0,85

0,60

p=0,019

 

 

 

 

 

 

 

 

Gyvenimo kokybė*

-26,8

-8,3

p=0,032

 

 

 

 

 

 

 

 

Būklės vertinimo balas

0,54

0,33

p=0,008

 

 

pagal PSO*

 

 

 

 

 

 

CTx šlapime**

10,95

-77,32

p=0,001

 

 

 

 

 

 

 

 

*Skirtumo tarp pradinio ir paskutinio vertinimo vidurkis.

**Skirtumo tarp pradinio ir paskutinio vertinimo mediana.

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius)

Iasibon saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų, neištirti.

Duomenų nėra.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgerta ibandrono rūgštis greitai absorbuojama viršutinėje virškinimo trakto dalyje. Maksimali koncentracija plazmoje atsiranda per 0,5-2 valandas (vidutiniškai per 1 valandą), jei pacientas nevalgęs, ir absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 0,6 %. Absorbcija blogėja, jei vaisto vartojama kartu su maistu ar gėrimais (išskyrus vandenį). Jei ibandrono rūgšties geriama standartinių pusryčių metu, jos biologinis prieinamumas sumažėja beveik 90 % lyginant su biologiniu prieinamumu, kai tiriamasis būna nevalgęs. 30 minučių prieš valgį išgerto vaisto biologinis prieinamumas sumažėja maždaug 30 %. Biologinis prieinamumas reikšmingai nesumažėja, jei ibandrono rūgšties geriama 60 minučių prieš valgį.

Iasibon tabletę išgėrus praėjus 2 valandoms po standartinio valgio, biologinis prieinamumas sumažėjo maždaug 75 %. Todėl tabletes rekomenduojama gerti ryte nevalgius (mažiausiai 6 valandas), išgėrus dozę nevalgyti dar bent 30 minučių (žr. 4.2 skyrių).

Pasiskirstymas

Pirmą kartą sistemiškai pavartota ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40-50 % cirkuliuojančios vaisto dozės. Kai susidaro gydomoji koncentracija, su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 87 % vaisto, todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais dėl išstūmimo mažai tikėtina.

Biotransformacija

Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.

Eliminacija

Absorbuota ibandrono rūgšties dalis iš kraujotakos ir pateka į kaulus (maždaug 40-50 %), kita dalis nepakitusi pasišalina per inkstus. Neabsorbuota ibandrono rūgšties dalis nepakitusi šalinama su išmatomis.

Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, priklausė nuo dozės ir tyrimo metodo jautrumo, bet dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10-60 valandų. Tačiau ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną arba išgėrus, didžiausios vertės sumažėja iki 10 % atitinkamai per 3 ir 8 valandas.

Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinė vertė svyruoja tarp 84-160 ml/min. Inkstų klirensas (apie 60 ml/min sveikoms moterims po menopauzės) sudaro 50-60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaisto patekimą į kaulus.

Atrodo, kad sekrecijoje pro inkstus nedalyvauja žinomos rūgščių ar šarmų transporto sistemos, dalyvaujančios šalinant kitas veikliąsias medžiagas. Be to, ibandrono rūgštis neslopina daugumos žmogaus kepenų P450 izofermentų bei neindukuoja žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos.

Ypatingų populiacijų farmakokinetika

Lytis

Moterų ir vyrų organizme ibandrono rūgšties biologinis prieinamumas ir farmakokinetika yra panašūs.

Rasė

Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolių ir europidų rasės pacientų ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurie serga įvairaus sunkumo inkstų veiklos sutrikimu, ibandrono rūgšties ekspozicija organizme priklauso nuo kreatinino klirenso (KLkr). Kasdien 21 dieną vartojus po 10 mg geriamosios ibandrono rūgšties dozę, tiriamųjų, kuriems buvo sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr

≤ 30 ml/min), kraujo plazmoje buvo 2-3 kartus didesnė ibandrono rūgšties koncentracija, negu tiriamųjų, kurių inkstų veikla buvo normali (KLkr ≥ 80 ml/min), kraujo plazmoje. Ibandrono rūgšties bendrasis klirensas tiriamųjų, kuriems buvo sunkus inkstų veiklos sutrikimas, organizme buvo sumažėjęs iki 44 ml/min, lyginant su 129 ml/min tiriamųjų, kurių inkstų veikla nebuvo sutrikusi, organizme. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min), rekomenduojama dozę koreguoti (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties farmakokinetiką pacientams, kurių kepenys pažeistos. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes preparatas nėra metabolizuojamas, o išsiskiria per inkstus arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kurių pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia. Be to, kai susidaro gydomoji koncentracija, su plazmos baltymais jungiasi maždaug 87 % ibandrono rūgšties, todėl nepanašu, kad hipoproteinemija dėl sunkios kepenų ligos galėtų reikšmingai padidinti nesusijungusio preparato koncentraciją plazmoje.

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

Dispersinės analizės duomenimis, nenustatyta, kad amžius, kaip nepriklausomas faktorius, būtų susijęs su bet kuriuo iš tirtų farmakokinetikos rodmenų. Senstant blogėja inkstų funkcija. Tai ir yra vienintelis veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį (žr. skyrių apie inkstų pažeidimą).

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius)

Nėra informacijos apie Iasibon skyrimą pacientams, jaunesniems kaip 18 metų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis pastebėtas tik gyvūnams, gavusiems reikšmingai didesnę, negu rekomenduojama didžiausia žmogui, dozę, todėl šių duomenų reikšmė klinikai yra maža. Kaip ir vartojant kitus bisfosfonatus, tyrimų su gyvūnais metu buvo nustatyta, kad inkstai yra jautriausias sisteminiam toksiniam poveikiui organas.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis

Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genetikai.

Toksinis poveikis dauginimuisi

Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta geriamosios ibandrono rūgšties arba į veną, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta. 1 mg/kg/per parą ir didesnių geriamosios ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti poveikiai vaisingumui buvo padažnėję preimplantaciniai netekimai. 0,3 mg/kg ir 1 mg/kg per parą vartojamos į veną ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu ibandrono rūgštis sumažino spermatozoidų skaičių, 1 mg/kg per parą dozės sumažino patinėlių vaisingumą, o 1,2 mg/kg per parą dozės – patelių vaisingumą. Tiriant toksinį poveikį žiurkių dauginimuisi, nustatyta nepageidaujamų reiškinių, būdingų šios klasės vaistiniams preparatams (bisfosfonatams). Tai sumažėjęs implantacijos vietų kiekis, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija), padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas) ir dantų anomalijos pirmos kartos palikuonims.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys:

Povidonas

Mikrokristalinė celiuliozė

Krospovidonas

Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas

Glicerolio dibehenatas

Koloidinis silicio dioksidas, bevandenis

Tabletės dangalas:

Laktozės monohidratas

Makrogolis 4000

Hipromeliozė (E464)

Titano dioksidas E171

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Iasibon 50 mg plėvele dengtos tabletės tiekiamos Poliamido/Al/PVC – aliuminio folijos lizdinėmis plokštelėmis, kuriose yra 3, 6, 9, 28 arba 84 tabletės, kartono dėžutėje. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str. Pallini15351, Attiki Graikija

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/10/659/001

EU/1/10/659/002

EU/1/10/659/008

EU/1/10/659/009

EU/1/10/659/0010

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2011 m. sausio mėn. 21 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2015 m. rugsėjis mėn. 30 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

{MMMM m. {mėnesio} mėn. DD d.}

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai