Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
Svetainės kalbos pasirinkimas

Ibandronic Acid Teva (ibandronic acid) – Preparato charakteristikų santrauka - M05BA06

Updated on site: 07-Oct-2017

Vaisto pavadinimasIbandronic Acid Teva
ATC kodasM05BA06
Sudėtisibandronic acid
GamintojasTeva Pharma B.V.

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ibandronic Acid Teva 50 mg plėvele dengtos tabletės

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg ibandrono rūgšties (natrio druskos monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Baltos, abipus išgaubtos kapsulės formos plėvele dengtos tabletės su įspaudu „50“ vienoje pusėje, kita pusė lygi.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Skeleto reiškinių (patologinių lūžių, kaulų komplikacijų, reikalaujančių spindulinio ar chirurginio gydymo) profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydyti Ibandronic Acid Teva turėtų pradėti tik vėžio gydymo patirties turintys gydytojai.

Dozavimas

Rekomenduojama dozė yra viena 50 mg plėvele dengta tabletė per parą.

Ypatingos pacientų populiacijos

Kepenų sutrikimas

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Inkstų sutrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų pažeidimas (KLkr ≥50 ir <80 ml/min.), dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥30 ir <50 ml/min.), rekomenduojama dozę koreguoti ir skirti po vieną 50 mg plėvele dengtą tabletę kas antrą dieną (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr <30 ml/min.), rekomenduojama dozė yra viena 50 mg plėvele dengta tabletė vieną kartą per savaitę. Žr. vartojimo instrukciją.

Senyvi pacientai (vyresni nei 65 metų)

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). .

Vaikų populiacija

Ibandronic Acid Teva saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams nebuvo nustatytas. Duomenų nėra (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Ibandronic Acid Teva tabletes reikia vartoti ryte, nevalgius (bent 6 valandas) ir negėrus. Prieš Ibandronic Acid Teva tabletę reikia vengti vartoti vaistinių preparatų ir papildų (taip pat kalcio). Išgėrus tabletę, nevalgyti bent 30 minučių. Vartojant Ibandronic Acid Teva, vandenį galima gerti bet kuriuo metu (žr. 4.5 skyrių). Negalima užgerti vandeniu, kuriame yra didelė kalcio koncentracija. Jeigu manote, kad vandentiekio vandenyje gali būti didelė kalcio koncentracija (kietas vanduo), tuomet patartina vartoti mažos mineralizacijos buteliuose išpilstytą vandenį.

-Tabletę reikia nepažeistą, užgerti stikline vandens (nuo 180 ml iki 240 ml) stovint arba tiesiai sėdint.

-Ibandronic Acid Teva išgėręs pacientas 60 minučių negali atsigulti.

-Tablečių nekramtyti, nečiulpti ir nesmulkinti, nes gali išopėti burna ir ryklė.

-Ibandronic Acid Teva galima užgerti tiktai vandeniu.

4.3

Kontraindikacijos

-

Padidėjęs jautrumas ibandrono rūgščiai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei

-

medžiagai.

Hipokalcemija.

-

Stemplės ištuštėjimą lėtinantys stemplės sutrikimai, tokie kaip susiaurėjimas ar achalazija.

-

Negalėjimas stovėti ar tiesiai sėdėti mažiausiai 60 minučių.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai, turintys kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimų

Prieš pradedant gydyti Ibandronic Acid Teva metastazinę kaulų ligą, reikia koreguoti hipokalcemiją ir kitus kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimus. Svarbu, kad visi pacientai vartotų pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Pacientams reikia papildomai skirti kalcio ir (ar) vitamino D, jei jie šių medžiagų nepakankamai gauna su maistu.

Virškinimo trakto sutrikimai

Geriamieji bisfosfonatai gali vietiškai sudirginti viršutinės virškinimo trakto dalies gleivinę. Dėl šio galimo dirginančio poveikio ir galimo gretutinių ligų pablogėjimo Ibandronic Acid Teva reikia skirti atsargiai pacientams, kuriems yra pasireiškę viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimai (pvz., nustatyta Barrett stemplė, disfagija, kitos stemplės ligos, gastritas, duodenitas arba opos).

Geriamaisiais bisfosfonatais gydytiems pacientams buvo stebėti nepageidaujami reiškiniai, tokie kaip stemplės uždegimas, stemplės opos ar erozijos, kartais sunkūs ir reikalaujantys hospitalizacijos, retai lydimi kraujavimo arba lemiantys stemplės susiaurėjimus ar perforacijas. Pasirodė, kad stemplės sunkių šalutinių reiškinių pavojus yra didesnis tiems pacientams, kurie nesilaiko dozavimo nurodymų ir (arba) pasireiškus stemplės sudirginimui būdingiems simptomams toliau vartoja geriamuosius bisfosfonatus. Pacientai turi galėti laikytis dozavimo nurodymų ir į tai kreipti ypatingą dėmesį (žr. 4.2 skyrių).

Gydytojai turi budriai reaguoti į požymius ar simptomus, rodančius galimą stemplės reakciją ir pacientams, kuriems atsiranda rijimo sutrikimų, rijimas tampa skausmingas, vargina skausmas už krūtinkaulio, atsiranda ar pasunkėja rėmuo, nurodyti nebegerti Ibandronic Acid Teva ir kreiptis medicininės pagalbos.

Nors kontroliuotų klinikinių tyrimų metu padidėjusio pavojaus nenustatyta, tačiau vartojusiems geriamuosius bisfosfonatus jiems jau esant rinkoje pastebėtos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, kai kuriais atvejais sunkios ir su komplikacijomis.

Acetilsalicilo rūgštis ir NVNU

Kadangi acetilsalicilo rūgštis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir bisfosfonatai susiję su virškinimo trakto dirginimu, reikia imtis atsargumo priemonių juos vartojant kartu.

Žandikaulio osteonekrozė

Vaistui jau esant rinkoje yra pastebėta labai retų žandikaulio osteonekrozės (ŽON) atvejų pacientams, kurie Ibandronic Acid Teva buvo gydomi pagal onkologines indikacijas (žr. 4.8 skyrių).

Pacientams, kurių burnoje yra neužgijusių atvirų minkštųjų audinių pažaidų, gydymo ar naujo gydymo kurso pradžią reikia atidėti.

Prieš gydymą Ibandronic Acid Teva rekomenduojama ištirti lydinčių rizikos veiksnių turinčių pacientų dantų būklę ir taikyti profilaktinį gydymą, remiantis individualiu naudos ir rizikos įvertinimu.

Rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant paciento riziką susirgti ŽON, yra šie:

-stiprumas kaulų rezorbciją slopinančio vaisto (didesnę riziką kelia labai stiprūs junginiai), vartojimo būdas (didesnė rizika kyla vartojant parenteraliai) ir kaulų rezorbcijos terapijos sukauptoji dozė;

-vėžio liga, lydinčios patologinės būklės (pvz., anemija, koaguliacijos sutrikimai, infekcija), rūkymas;

-gretutinis gydymas kortikosteroidais, chemoterapija, angiogenezės inhibitoriais, galvos ir kaklo radioterapija;

-prasta burnos higiena, periodonto ligos, blogai pritaikyti protezai, buvusios dantų ligos, invazinės odontologinės procedūros, pvz., danties traukimas.

Gydymo Ibandronic Acid Teva metu visi pacientai turi būti skatinami palaikyti gerą burnos higieną, reguliariai tikrintis dantis ir iš karto pranešti apie visus burnos simptomus, tokius kaip dantų išklibimas, skausmas ar patinimas, negyjančios opos ar išskyros. Gydymo metu invazines dantų gydymo procedūras galima atlikti nuodugniai apsvarsčius ir kuo toliau nuo Ibandronic Acid Teva vartojimo vietos.

Pacientų, kuriems atsirado ŽON, gydymo planas turi būti parengtas glaudžiai bendradarbiaujant gydančiam gydytojui ir gydytojui odontologui ar burnos chirurgui, turinčiam ŽON gydymo patirties. Reikia apsvarstyti, ar nevertėtų gydymo Ibandronic Acid Teva laikinai nutraukti, jeigu įmanoma, kol būklė pagerės ar susiję rizikos veiksniai bus sušvelninti.

Išorinio klausomojo kanalo osteonekrozė

Gydant bisfosfonatais yra pastebėta išorinio klausomojo kanalo osteonekrozės atvejų, daugiausia susijusių su ilgalaikiu gydymu. Galimi išorinio klausomojo kanalo osteonekrozės rizikos veiksniai yra steroidų vartojimas, chemoterapija ir (arba) vietiniai rizikos veiksniai, tokie kaip infekcija ar trauma. Bisfosfonatais gydomiems pacientams, kuriems pasireiškia ausų simptomų, įskaitant lėtines ausų infekcijas, turi būti apsvarstyta išorinio klausomojo kanalo osteonekrozės galimybė.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas.

Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis.

Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.

Inkstų sutrikimas

Klinikinių tyrimų metu ilgai gydant ibandrono rūgštimi, inkstų funkcijos pablogėjimo požymių nepastebėta. Vis dėlto, norint įvertinti kiekvieno paciento, gydomo Ibandronic Acid Teva, klinikinę būklę, rekomenduojama stebėti inkstų funkciją bei kalcio, fosfatų ir magnio koncentraciją serume.

Pacientai, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams

Pacientams, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams, šį vaistinį preparatą skirti reikia atsargiai.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vaistinio preparato sąveika su maistu

Manoma, kad produktai, kuriuose yra kalcio ir kitų daugiavalenčių katijonų (aliuminio, magnio, geležies), įskaitant pieną ir maistą, gali įtakoti Ibandronic Acid Teva tablečių absorbciją. Todėl tokius produktus, įskaitant maistą reikėtų, vartoti praėjus ne mažiau kaip 30 minučių nuo tabletės išgėrimo.

Biologinis prieinamumas sumažėjo maždaug 75 %, kai Ibandronic Acid Teva tabletės buvo geriamos praėjus 2 valandoms po standartinio valgio. Todėl rekomenduojama tabletes vartoti ryte nevalgius (bent 6 valandas), o išgėrus vaisto dozę, nevalgyti dar bent 30 minučių (žr. 4.2 skyrių).

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų (žr. 5.2 skyrių). Ibandrono rūgštis pašalinama tik ekskrecijos per inkstus būdu, jos biotransformacija nevyksta.

H2 receptorių antagonistai ir kiti skrandžio pH didinantys vaistiniai preparatai

Sušvirkštus ranitidino į veną sveikiems savanoriams vyrams ir moterims po menopauzės, ibandrono rūgšties biologinis prieinamumas padidėjo maždaug 20 % (tai patenka į normalių ibandrono rūgšties biologinio prieinamumo reikšmių ribas), tikriausiai dėl sumažėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo.

Ibandronic Acid Teva skiriant kartu su H2 antagonistais ar su kitais skrandžio pH didinančiais vaistiniais preparatais, dozės koreguoti nereikia.

Acetilsalicilo rūgštis ir NVNU

Kadangi acetilsalicilo rūgštis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir bisfosfonatai susiję su virškinimo trakto dirginimu, reikia imtis atsargumo priemonių juos vartojant kartu (žr. 4.4 skyrių).

Aminoglikozidai

Siūloma atsargiai skirti bisfosfonatus su aminoglikozidais, kadangi abu vaistiniai preparatai gali ilgesnį laiką mažinti kalcio koncentraciją serume. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kartu gali atsirasti hipomagnezemija.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie nėščių moterų gydymą ibandrono rūgštimi nepakanka. Tiriant žiurkes nustatytas toksinis poveikis dauginimuisi (žr. 5.3 skyrių). Galima rizika žmogui nežinoma, todėl nėščioms moterims Ibandronic Acid Teva vartoti negalima.

Žindymas

Nežinoma, ar ibandrono rūgštis patenka į moters pieną. Tyrimo duomenimis, ibandrono rūgšties sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene jos buvo mažai. Žindyvėms Ibandronic Acid Teva vartoti negalima.

Vaisingumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinamika ir farmakokinetika bei pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad Ibandronic Acid Teva gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo pobūdžio santrauka

Sunkiausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra anafilaksinė reakcija ar šokas, atipiniai šlaunikaulio lūžiai, žandikaulio osteonekrozė, virškinimo trakto dirginimas ir akių uždegimas (žiūrėkite paragrafą „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“ ir 4.4 skyrių). Dažniausia gydymas buvo susijęs su kalcio koncentracijos serume sumažėjimu žemiau normos ribos (hipokalcemija), po kurio pasireikšdavo dispepsija.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

1-oje lentelėje yra pateiktos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos 2 pagrindinių III fazės klinikinių tyrimų (skeleto reiškinių profilaktika krūties vėžiu su metastazėmis kauluose sergantiems pacientams: 50 mg geriamąja ibandrono rūgšties doze profilaktika taikyta 286 pacientams) ir poregistracinės stebėsenos metu.

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio kategorijos apibrėžiamos naudojant šį susitarimą: labai dažni ( 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išdėstytos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė

Nepageidaujamos vaisto reakcijos į geriamąją ibandrono rūgštį

 

 

 

 

 

 

 

 

Organų

 

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis

sistemų

 

 

 

 

 

nežinomas

klasės

 

 

 

 

 

 

Kraujo ir

 

 

Anemija

 

 

 

limfinės

 

 

 

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

Imuninės

 

 

 

 

Padidėjęs

Astmos

sistemos

 

 

 

 

jautrumas†,

paūmėjimas

sutrikimai

 

 

 

 

bronchospazmas

 

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis

sistemų

 

 

 

 

nežinomas

klasės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

†,

 

 

 

 

 

angioneurozinė

 

 

 

 

 

edema†,

 

 

 

 

 

anafilaksinė

 

 

 

 

 

reakcija ar

 

 

 

 

 

šokas†*

 

Metabolizmo

Hipokalcemija

 

 

 

 

ir mitybos

*

 

 

 

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nervų

 

Parestezija,

 

 

 

sistemos

 

disgeuzija

 

 

 

sutrikimai

 

(skonio

 

 

 

 

 

sutrikimas)

 

 

 

Akių

 

 

Akių

 

 

sutrikimai

 

 

uždegimas †*

 

 

Virškinimo

Stemplės

Kraujavimas

 

 

 

trakto

uždegimas,

 

 

 

sutrikimai

pilvo

dvylikapirštė

 

 

 

 

skausmas,

s žarnos

 

 

 

 

dispepsija,

opos,

 

 

 

 

pykinimas

gastritas,

 

 

 

 

 

disfagija,

 

 

 

 

 

burnos

 

 

 

 

 

džiūvimas

 

 

 

Odos ir

 

Niežulys

 

Stevens-Johnson

 

poodinio

 

 

 

sindromas †,

 

audinio

 

 

 

daugiaformė

 

sutrikimai

 

 

 

raudonė

 

 

 

 

 

(eritema) †,

 

 

 

 

 

pūslelinis

 

 

 

 

 

dermatitas †

 

Skeleto,

 

 

Atipiniai

Žandikaulio

 

raumenų,

 

 

šlaunikaulio

osteonekrozė†*,

 

kaulų ir

 

 

pogūbriniai ir

išorinio

 

jungiamojo

 

 

diafizės

klausomojo

 

audinio

 

 

lūžiai†

kanalo

 

sutrikimai

 

 

 

osteonekrozė

 

 

 

 

 

(bisfosfonatų

 

 

 

 

 

klasės

 

 

 

 

 

nepageidaujama

 

 

 

 

 

reakcija)

 

Inkstų ir

 

Azotemija

 

 

 

šlapimo takų

 

(uremija)

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Bendrieji

Astenija

Krūtinės

 

 

 

sutrikimai ir

 

skausmas, į

 

 

 

vartojimo

 

gripą panaši

 

 

 

vietos

 

liga, bendras

 

 

 

pažeidimai

 

negalavimas,

 

 

 

 

 

skausmas

 

 

 

Tyrimai

 

Padidėjęs

 

 

 

Organų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis

sistemų

 

 

 

 

nežinomas

klasės

 

 

 

 

 

paratiroidinio hormono kiekis kraujyje

*Žiūrėti informaciją žemiau †Nustatyta vaistui esant rinkoje.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Hipokalcemija

Dažnai, sumažėjus kalcio ekskrecijai pro inkstus, sumažėja fosfatų koncentracija serume, tačiau jos koreguoti nereikia. Kalcio koncentracija serume gali sumažėti iki hipokalcemijai būdingo lygio.

Žandikaulio osteonekrozė

Yra pastebėta žandikaulio osteonekrozės atvejų, dauguma jų registruota vėžiu sirgusiems pacientams, gydytiems kaulų rezorbciją slopinančiais vaistiniais preparatais, tokiais kaip ibandrono rūgštis (žr. 4.4 skyrių). ŽON atvejų yra pastebėta ibandrono rūgšties preparatams jau esant rinkoje.

Akių uždegimas

Vartojusiesiems ibandrono rūgštį buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus ibandrono rūgšties vartojimą.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema*.

4.9Perdozavimas

Specifinės informacijos apie Ibandronic Acid Teva perdozavimo reiškinių gydymą nėra. Tačiau geriamosios vaistinio preparato formos perdozavimas gali sukelti viršutinės virškinimo trakto dalies komplikacijas, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimą, rėmenį, stemplės, skrandžio uždegimą ar opą. Ibandronic Acid Teva surišimui reikėtų vartoti pieno ar antacidinių vaistinių preparatų. Dėl stemplės sudirginimo rizikos negalima skatinti vėmimo, be to, pacientas turi būti vertikalioje padėtyje.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistiniai preparatai kaulų ligų gydymui, bisfosfonatai, ATC kodas – M05BA06

Ibandrono rūgštis priklauso bisfosfonatų grupei, kuri specifiškai veikia kaulus. Jų selektyvus poveikis kauliniam audiniui yra pagrįstas tuo, kad bisfosfonatai turi didelį afinitetą kaulų mineralinėms medžiagoms. Bisfosfonatai veikia slopindami osteoklastų aktyvumą, nors tikslus mechanizmas dar nėra aiškus.

In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą lytinių liaukų funkcijos blokavimo, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Endogeninės kaulų rezorbcijos slopinimas taip pat buvo nustatytas 45Ca kinetikos tyrimų metu ir tiriant iš anksto įterpto į skeletą radioaktyviojo tetraciklino išsiskyrimą.

Ibandrono rūgšties dozės, daug didesnės už farmakologiškai veiksmingas dozes, kaulų mineralizacijos neveikia.

Piktybinės ligos sukelta kaulų rezorbcija yra apibūdinama kaip per didelė kaulų rezorbcija, kurios nekompensuoja pakankama kaulų sintezė. Ibandrono rūgštis selektyviai slopina osteoklastų aktyvumą, sumažina kaulų rezorbciją, todėl sumažina skeleto reiškinių tikimybę sergant piktybine liga.

Klinikinių tyrimų metu, tiriant pacientus, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo nustatytas nuo dozės priklausomas slopinamasis poveikis kaulų osteolizei, tai rodo kaulų rezorbcijos žymenys, ir nuo dozės priklausomas poveikis skeleto reiškiniams.

Skeleto reiškinių profilaktika skiriant 50 mg ibandrono rūgšties tablečių pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo vertinama dviejų randomizuotų placebu kontroliuojamų III fazės tyrimų, trukusių 96 savaites, metu. Moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys ir radiologiškai patvirtintos metastazės kauluose, atsitiktiniu būdu buvo priskirtos arba grupei, gavusiai placebą (227 pacientės), arba grupei, gavusiai 50 mg ibandrono rūgšties (287 pacientės). Šio tyrimo rezultatai apibendrinti žemiau.

Pagrindiniai veiksmingumo kriterijai

Pagrindinis tyrimo kriterijus buvo skeleto sergamumo periodo dažnumas (SSPD). Tai buvo sudėtinis kriterijus, kurį sudarė su skeletu susijusių reiškinių (SSR) pogrupiai:

-lūžių ir gresiančių lūžių gydymas radioterapija;

-chirurginis lūžių gydymas;

-stuburo lūžiai;

-ne stuburo lūžiai.

SSPD analizė buvo koreguota atsižvelgiant į laiką. Buvo laikoma, kad vienas ar daugiau atvejų, registruotų per vieną 12 savaičių periodą, galėjo būti susiję. Todėl, atliekant analizę, pasikartojantys atvejai buvo skaičiuojami kaip vienas. Susumavus šių tyrimų duomenis, buvo nustatytas reikšmingas geriamųjų ibandrono rūgšties 50 mg tablečių pranašumas prieš placebą mažinant SSR, išreikštą SSPD (p=0,041). Taip pat, lyginant su placebą gavusiųjų grupe, 38 % sumažėjo SSR rizika (santykinė rizika 0,62, p=0,003). Efektyvumo duomenys apibendrinti 2 lentelėje.

2 lentelė

Veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine

kaulų liga)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visi su skeletų susijusių reiškinių atvejai (SSR)

 

 

Placebas

Ibandrono rūgštis

p vertė

 

 

n=277

50 mg

 

 

 

 

n=287

 

SSPD (per paciento metus)

1,15

0,99

p=0,041

 

 

 

 

SSR reliatyvi rizika

-

0,62

p=0,003

 

 

 

 

 

Antriniai veiksmingumo kriterijai

Buvo gautas statistiškai patikimas kaulų skausmo vertinimo pagerėjimas vartojantiems 50 mg ibandrono rūgšties lyginant su gavusiaisiais placebą. Skausmas buvo mažesnis už pradinį per visą

tyrimą, o kartu statistiškai patikimai sumažėjo analgetikų suvartojimas lyginant su placebą gavusiųjų grupe. Patikimai mažiau blogėjo ibandrono rūgštimi gydytų pacientų gyvenimo kokybė ir būklė pagal PSO priimtą vertinimą lyginant su gavusiaisiais placebą. Kaulų rezorbcijos žymens CTx (C - terminalinio telopeptido, išskiriamo iš I tipo kolageno) koncentracija šlapime buvo patikimai sumažėjusi ibandrono rūgšties grupėje lyginant su placebo grupe. Sumažėjusi CTx koncentracija šlapime statistiškai patikimai koreliavo su pagrindiniu efektyvumo rezultatu SSPD (Kendall-tau-b (p<0,001). Apibendrinti antrinių efektyvumo duomenų rezultatai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė Antriniai veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga)

 

Placebas

Ibandrono rūgštis 50 mg

p vertė

 

n=277

n=287

 

Kaulų skausmas*

0,20

-0,10

p=0,001

 

 

 

 

Analgetikų suvartojimas*

0,85

0,60

p=0,019

Gyvenimo kokybė*

-26,8

-8,3

p=0,032

Būklės vertinimo balas

0,54

0,33

p=0,008

pagal PSO*

 

 

 

CTx šlapime**

10,95

-77,32

p=0,001

*Skirtumo tarp pradinio ir paskutinio vertinimo vidurkis. **Skirtumo tarp pradinio ir paskutinio vertinimo mediana.

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius)

Ibandronic Acid Teva saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams nebuvo nustatytas. Duomenų nėra.

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgerta ibandrono rūgštis greitai absorbuojama viršutinėje virškinimo trakto dalyje. Didžiausia koncentracija plazmoje atsiranda per 0,5-2 valandas (vidutiniškai per 1 valandą), jei pacientas nevalgęs, ir absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 0,6 %. Absorbcija blogėja, jei vaistinio preparato vartojama kartu su maistu ar gėrimais (išskyrus vandenį). Jei ibandrono rūgšties geriama standartinių pusryčių metu, jos biologinis prieinamumas sumažėja beveik 90 % lyginant su biologiniu prieinamumu, kai tiriamasis būna nevalgęs. 30 minučių prieš valgį išgerto vaisto biologinis prieinamumas sumažėja maždaug 30 %. Biologinis prieinamumas reikšmingai nesumažėja, jei ibandrono rūgšties geriama 60 minučių prieš valgį.

Ibandrono rūgšties tabletę išgėrus praėjus 2 valandoms po standartinio valgio, biologinis prieinamumas sumažėjo maždaug 75 %. Todėl tabletes rekomenduojama gerti ryte nevalgius (mažiausiai 6 valandas), išgėrus dozę nevalgyti dar bent 30 minučių (žr. 4.2 skyrių).

Pasiskirstymas

Pirmą kartą sistemiškai pavartota ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40-50 % cirkuliuojančios vaistinio preparato dozės. Kai susidaro gydomoji koncentracija, su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 87 % vaistinio preparato, todėl vaistinių preparatų sąveika dėl išstūmimo mažai tikėtina.

Biotransformacija

Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.

Eliminacija

Absorbuota ibandrono rūgšties dalis iš kraujotakos patenka į kaulus (maždaug 40-50 %), kita dalis nepakitusi pasišalina per inkstus. Neabsorbuota ibandrono rūgšties dalis nepakitusi šalinama su išmatomis.

Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, priklausė nuo dozės ir tyrimo metodo jautrumo, bet dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10-

60 valandų. Tačiau ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną arba išgėrus, didžiausios vertės sumažėja iki 10 % atitinkamai per 3 ir 8 valandas.

Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinė vertė svyruoja tarp 84-160 ml/min. Inkstų klirensas (apie 60 ml/min. sveikoms moterims po menopauzės) sudaro 50-60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaistinio preparato patekimą į kaulus.

Atrodo, kad sekrecijoje nedalyvauja žinomos rūgščių ar šarmų transporto sistemos, dalyvaujančios šalinant kitas veikliąsias medžiagas. Be to, ibandrono rūgštis neslopina daugumos žmogaus kepenų P450 izofermentų bei neindukuoja.žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos.

Kai kurių populiacijų farmakokinetika

Lytis

Moterų ir vyrų organizme ibandrono rūgšties biologinis prieinamumas ir farmakokinetika yra panašūs.

Rasė

Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolų ir europidų rasės pacientų ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.

Pacientai, kuriems yra inkstų sutrikimas

Pacientams, kurie serga įvairaus sunkumo inkstų veiklos sutrikimu, ibandrono rūgšties ekspozicija organizme priklauso nuo kreatinino klirenso (KLkr). Kasdien 21 dieną vartojus po 10 mg geriamosios ibandrono rūgšties dozę, tiriamųjų, kuriems buvo sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr

≤30 ml/min.), kraujo plazmoje buvo 2-3 kartus didesnė ibandrono rūgšties koncentracija, negu tiriamųjų, kurių inkstų veikla buvo normali (KLkr ≥80 ml/min.), kraujo plazmoje. Ibandrono rūgšties bendrasis klirensas tiriamųjų, kuriems buvo sunkus inkstų veiklos sutrikimas, organizme buvo sumažėjęs iki 44 ml/min., lyginant su 129 ml/min. tiriamųjų, kurių inkstų veikla nebuvo sutrikusi, organizme. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥50 ir <80 ml/min.), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥30 ir <50 ml/min.) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr <30 ml/min.), rekomenduojama dozę koreguoti (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kuriems yra kepenų sutrikimas (žr. 4.2 skyrių)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties farmakokinetiką pacientams, kurių kepenys pažeistos. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes vaistinis preparatas nėra metabolizuojamas, o išsiskiria per inkstus arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kurių pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia. Be to, kai susidaro gydomoji koncentracija, su plazmos baltymais jungiasi maždaug 87 % ibandrono rūgšties, todėl nėra tikėtina, kad hipoproteinemija dėl sunkios kepenų ligos galėtų reikšmingai padidinti nesusijungusio vaistinio preparato koncentraciją plazmoje.

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

Dispersinės analizės duomenimis, nenustatyta, kad amžius, kaip nepriklausomas faktorius, būtų susijęs su bet kuriuo iš tirtų farmakokinetikos rodmenų. Senstant blogėja inkstų funkcija. Tai ir yra vienintelis veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį (žr. skyrių apie inkstų pažeidimą).

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties skyrimą pacientams, jaunesniems kaip 18 metų.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis pastebėtas tik gyvūnams, gavusiems reikšmingai didesnę, negu rekomenduojama didžiausia žmogui, dozę, todėl šių duomenų reikšmė klinikai yra maža. Kaip ir vartojant kitus bisfosfonatus, tyrimų su gyvūnais metu buvo nustatyta, kad inkstai yra jautriausias sisteminiam toksiniam poveikiui organas.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis

Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genetikai.

Toksinis poveikis dauginimuisi

Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta ibandrono rūgšties į veną, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta. 1 mg/kg/per parą ir didesnių geriamosios ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti poveikiai vaisingumui buvo padažnėję preimplantaciniai netekimai. 0,3 mg/kg ir 1 mg/kg per parą vartojamos į veną ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu ibandrono rūgštis sumažino spermatozoidų skaičių, 1 mg/kg per parą dozės sumažino patinėlių vaisingumą, o 1,2 mg/kg per parą dozės – patelių vaisingumą. Tiriant toksinį poveikį žiurkių dauginimuisi, nustatyta nepageidaujamų reiškinių, būdingų šios klasės vaistiniams preparatams (bisfosfonatams). Tai sumažėjęs implantacijos vietų kiekis, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija), padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas) ir dantų anomalijos pirmos kartos palikuonims.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis:

Mikrokristalinė celiuliozė

Povidonas K-30

Krospovidonas (A tipo)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Stearino rūgštis

Tabletės plėvelė:

Opadry baltasis YS-1-7003

Titano dioksidas (E 171)

Hipromeliozė

Makrogolis 400

Polisorbatas 80

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

2 metai

6.4Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/Aclar/PVC ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės kartono dėžutėse po 28 arba 84 tabletes.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Teva B.V.

Swensweg 5

2031 GA Haarlem

Nyderlandai

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

EU/1/10/642/001

28 plėvele dengtos tabletės PVC/Aclar/PVC – aliuminio lizdinės

 

plokštelės kartono dėžutėse

EU/1/10/642/002

84 plėvele dengtos tabletės PVC/Aclar/PVC – aliuminio lizdinės

 

plokštelės kartono dėžutėse

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta 2010 m. rugsėjo mėn. 17 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2015 m. birželio 25 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu/

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ibandronic Acid Teva 150 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 150 mg ibandrono rūgšties (natrio druskos monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Baltos, abipus išgaubtos kapsulės formos plėvele dengtos tabletės su įspaudu „I150“ vienoje pusėje, kita pusė lygi.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Moterų po menopauzės, kurioms padidėjusi kaulų lūžių rizika (žr. 5.1 skyrių), osteoporozės gydymas. Veiksmingumas mažinant stuburo slankstelių lūžių riziką yra įrodytas; veiksmingumas mažinant šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką nenustatytas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama dozė yra viena 150 mg plėvele dengta tabletė vieną kartą per mėnesį. Rekomenduojama tabletę išgerti tą pačią kiekvieno mėnesio dieną.

Ibandronic Acid Teva tabletes reikia vartoti ryte nevalgius (bent 6 valandas), o išgėrus tabletę, nevalgyti ir negerti (išskyrus vandenį), taip pat nevartoti kitų vaistinių preparatų ir papildų (pavyzdžiui, kalcio) bent 1 valandą (žr. 4.5 skyrių).

Praleidę vaisto dozę pacientai turėtų išgerti vieną Ibandronic Acid Teva 150 mg tabletę kitos dienos ryte po to, kai prisiminė, išskyrus tuos atvejus, kai iki kitos dozės pagal planą liko mažiau nei

7 dienos. Tada pacientai turėtų toliau vartoti vaistinį preparatą vieną kartą per mėnesį, tomis dienomis, kurios buvo numatytos iš pradžių. Jeigu iki kitos dozės pagal planą liko mažiau nei 7 dienos, pacientai turėtų palaukti iki ateis laikas kitai dozei ir toliau vartoti po vieną tabletę kas mėnesį, taip, kaip buvo numatyta iš pradžių. Negalima vartoti dviejų tablečių per vieną savaitę.

Pacientams, kurie negauna pakankamai kalcio ir (ar) vitamino D su maistu, šių medžiagų reikia skirti papildomai (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Optimali osteoporozės gydymo bisfosfonatais trukmė nėra nustatyta. Gydymo pratęsimo būtinybę, remiantis Ibandronic Acid Teva gydymo nauda ir pavojumi rizika konkrečiam pacientui, reikia vertinti periodiškai, ypač praėjus 5 ar daugiau gydymo metų.

Specialios pacientų grupės

Inkstų sutrikimas

Ibandronic Acid Teva nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min., nes nepakanka klinikinės patirties (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Dozės nereikia koreguoti pacientams, kuriems yra lengvo arba vidutinio sunkumo inkstų pažeidimas, kai kreatinino klirensas 30 ml/min. ar didesnis.

Kepenų sutrikimas

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Senyvi pacientai (vyresni nei 65 metų)

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Ibandronic Acid Teva nėra skirtas jaunesniems kaip 18 metų vaikams, o Ibandronic Acid Teva tyrimai šioje populiacijoje neatlikti (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vartojimo metodas:

Vartoti per burną.

-Tabletę reikia nuryti nepažeistą, užgeriant stikline vandens (nuo 180 ml iki 240 ml) stovint arba tiesiai sėdint. Negalima užgerti vandeniu, kuriame yra didelė kalcio koncentracija. Jeigu manote, kad vandentiekio vandenyje gali būti didelė kalcio koncentracija (kietas vanduo), tuomet patartina vartoti mažos mineralizacijos buteliuose išpilstytą vandenį.

-Išgėrus Ibandronic Acid Teva, negalima atsigulti 1 valandą.

-Ibandronic Acid Teva galima užgerti tik vandeniu.

-Pacientams negalima tablečių kramtyti ar čiulpti, nes gali išopėti burna bei ryklė.

4.3 Kontraindikacijos

-Padidėjęs jautrumas ibandrono rūgščiai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

-Hipokalcemija.

-Stemplės ištuštėjimo trukmę ilginantys stemplės sutrikimai, tokie kaip striktūra ar achalazija.

-Negalėjimas bent 60 minučių išbūti vertikalioje padėtyje stovint ar sėdint.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Hipokalcemija

Jei yra hipokalcemija, ją reikia koreguoti prieš pradedant gydymą Ibandronic Acid Teva. Kiti kaulų ir mineralų metabolizmo sutrikimai turi būti veiksmingai gydomi. Svarbu, kad visi pacientai vartotų tinkamą kalcio ir vitamino D kiekį.

Virškinimo trakto sudirginimas

Geriamieji bisfosfonatai gali vietiškai dirginti viršutinės virškinimo trakto dalies gleivinę. Dėl šio galimo dirginančio poveikio ir galimo gretutinių ligų pablogėjimo Ibandronic Acid Teva reikia skirti atsargiai pacientams, kuriems yra pasireiškę viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimai (pvz., nustatyta Barrett stemplė, disfagija, kitos stemplės ligos, gastritas, duodenitas arba opos). Geriamaisiais bisfosfonatais gydytiems pacientams buvo pastebėtos nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip ezofagitas, stemplės opos ar erozijos, kurie kai kuriais atvejais buvo sunkios ir reikalaujančios hospitalizacijos, retais atvejais pasireiškė kraujavimu arba sąlygojo stemplės susiaurėjimą ar prakiurimą. Nustatyta, kad sunkių stemplės nepageidaujamų reakcijų pavojus yra didesnis pacientams, kurie nesilaiko dozavimo rekomendacijų ir (arba), pasireiškus stemplės sudirginimui būdingiems simptomams toliau vartoja geriamuosius bisfosfonatus. Pacientai turi kreipti ypatingą dėmesį į dozavimą ir būti pajėgūs laikytis ten pateiktų nurodymų (žr. 4.2 skyrių).

Gydytojai turi budriai reaguoti į požymius ar simptomus, rodančius galimą stemplės reakciją ir pacientams, kuriems atsiranda rijimo sutrikimų, rijimas tampa skausmingas, vargina skausmas už

krūtinkaulio, atsiranda ar pasunkėja rėmuo, nurodyti nebegerti Ibandronic Acid Teva ir kreiptis medicininės pagalbos.

Nors kontroliuotų klinikinių tyrimų metu padidėjusio pavojaus ir nenustatyta, tačiau vartojusiems geriamuosius bisfosfonatus jiems jau esant rinkoje pastebėtos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, kai kuriais atvejais sunkios ir su komplikacijomis.

Bisfosfonatai ir nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo dirgina virškinimo traktą, todėl kartu juos vartoti reikia atsargiai.

Žandikaulio osteonekrozė

Vaistui jau esant rinkoje yra pastebėta labai retų žandikaulio osteonekrozės (ŽON) atvejų pacientams, kurie Ibandronic Acid Teva buvo gydomi nuo osteoporozės (žr. 4.8 skyrių).

Pacientams, kurių burnoje yra neužgijusių atvirų minkštųjų audinių pažaidų, gydymo ar naujo gydymo kurso pradžią reikia atidėti.

Prieš gydymą Ibandronic Acid Teva rekomenduojama ištirti lydinčių rizikos veiksnių turinčių pacientų dantų būklę ir taikyti profilaktinį gydymą, remiantis individualiu naudos ir rizikos įvertinimu.

Rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant paciento riziką susirgti ŽON, yra šie:

-stiprumas kaulų rezorbciją slopinančio vaisto (didesnę riziką kelia labai stiprūs junginiai), vartojimo būdas (didesnė rizika kyla vartojant parenteraliai) ir kaulų rezorbcijos terapijos sukauptoji dozė;

-vėžio liga, lydinčios patologinės būklės (pvz., anemija, koaguliacijos sutrikimai, infekcija), rūkymas;

-gretutinis gydymas kortikosteroidais, chemoterapija, angiogenezės inhibitoriais, galvos ir kaklo radioterapija;

-prasta burnos higiena, periodonto ligos, blogai pritaikyti protezai, buvusios dantų ligos, invazinės odontologinės procedūros, pvz., danties traukimas.

Gydymo Ibandronic Acid Teva metu visi pacientai turi būti skatinami palaikyti gerą burnos higieną, reguliariai tikrintis dantis ir iš karto pranešti apie visus burnos simptomus, tokius kaip dantų išklibimas, skausmas ar patinimas, negyjančios opos ar išskyros. Gydymo metu invazines dantų gydymo procedūras galima atlikti nuodugniai apsvarsčius ir kuo toliau nuo Ibandronic Acid Teva vartojimo vietos.

Pacientų, kuriems atsirado ŽON, gydymo planas turi būti parengtas glaudžiai bendradarbiaujant gydančiam gydytojui ir gydytojui odontologui ar burnos chirurgui, turinčiam ŽON gydymo patirties. Reikia apsvarstyti, ar nevertėtų gydymo Ibandronic Acid Teva laikinai nutraukti, jeigu įmanoma, kol būklė pagerės ar susiję rizikos veiksniai bus sušvelninti.

Išorinio klausomojo kanalo osteonekrozė

Gydant bisfosfonatais yra pastebėta išorinio klausomojo kanalo osteonekrozės atvejų, daugiausia susijusių su ilgalaikiu gydymu. Galimi išorinio klausomojo kanalo osteonekrozės rizikos veiksniai yra steroidų vartojimas, chemoterapija ir (arba) vietiniai rizikos veiksniai, tokie kaip infekcija ar trauma. Bisfosfonatais gydomiems pacientams, kuriems pasireiškia ausų simptomų, įskaitant lėtines ausų infekcijas, turi būti apsvarstyta išorinio klausomojo kanalo osteonekrozės galimybė.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems

yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis. Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.

Inkstų sutrikimas

Kadangi klinikinės patirties yra nedaug, Ibandronic Acid Teva nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis už 30 ml/min. (žr. 5.2 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vaistinio preparato sąveika su maistu

Maistas dažniausiai sumažina biologinį geriamosios ibandrono rūgšties prieinamumą. Tikėtina, kad produktai, kuriuose yra kalcio, įskaitant pieną, ir kitų daugiavalenčių katijonų (aliuminio, magnio, geležies), gali įtakoti Ibandronic Acid Teva absorbciją. Tai patvirtina tyrimų su gyvūnais duomenys. Todėl pacientai turi gerti Ibandronic Acid Teva ryte nevalgę (bent 6 valandas), o išgėrę vaisto dozę, nevalgyti dar 1 valandą (žr. 4.2 skyrių).

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų (žr. 5.2 skyrių). Ibandrono rūgštis pašalinama tik ekskrecijos per inkstus būdu, jos biotransformacija nevyksta.

Kalcio papildai, antacidiniai vaistiniai preparatai ir kai kurie geriamieji vaistiniai preparatai, kuriuose yra daugiavalenčių katijonų

Tikėtina, kad kalcio papildai, antacidiniai vaistiniai preparatai ir kai kurie geriamieji vaistiniai preparatai, kuriuose yra daugiavalenčių katijonų (aliuminio, magnio, geležies), blogina Ibandronic Acid Teva absorbciją. Todėl pacientai neturėtų vartoti kitų geriamųjų medicininių produktų bent 6 valandas iki Ibandronic Acid Teva vartojimo ir dar 1 valandą pavartojus Ibandronic Acid Teva.

Acetilsalicilo rūgštis ir NVNU

Kadangi acetilsalicilo rūgštis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir bisfosfonatai susiję su virškinimo trakto dirginimu, reikia imtis atsargumo priemonių juos vartojant kartu (žr. 4.4 skyrių).

H2 receptorių blokatoriai ar protonų siurblio inhibitoriai

Iš 1500 pacienčių, dalyvavusių tyrime BM 16549, kurio metu buvo lyginamas ibandrono rūgšties dozavimas kartą per mėnesį ir kartą per parą, 14 % ir 18 % vartojo histamino (H2) blokatorius ar protonų siurblio inhibitorius atitinkamai po vienerių ir dviejų metų. Šioms pacientėms viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimų dažnis buvo panašus tarp tų, kurios vartojo Ibandronic Acid Teva 150 mg kartą per mėnesį, ir tų, kurios ibandrono rūgšties 2,5 mg vartojo kartą per parą.

Sušvirkštus ranitidino į veną sveikiems savanoriams vyrams ir moterims po menopauzės, biologinis ibandrono rūgšties prieinamumas padidėjo maždaug 20 %, tikriausiai dėl sumažėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo. Tačiau šis padidėjimas patenka į normalių biologinio ibandrono rūgšties prieinamumo reikšmių ribas, todėl Ibandronic Acid Teva skiriant kartu su H2 antagonistais ar su kitais skrandžio pH

didinančiais vaistiniais preparatais, dozės koreguoti nereikia.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Ibandronic Acid Teva yra skirtas tik moterims po menopauzės gydyti ir neturi būti skiriamas vaisingo amžiaus moterims.

Duomenų apie ibandrono rūgšties skyrimą nėščioms moterims nepakanka. Tiriant žiurkes nustatytas toksinis poveikis reprodukcinei sistemai (žr. 5.3 skyrių). Galima rizika žmogui nežinoma. Ibandronic Acid Teva nėščioms moterims vartoti negalima.

Žindymas

Nežinoma, ar ibandrono rūgšties patenka į moters pieną. Tiriant nustatyta, kad, vaisto sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene buvo nedaug ibandrono rūgšties.

Ibandronic Acid Teva žindyvėms vartoti negalima.

Vaisingumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinamika ir farmakokinetika bei pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad Ibandronic Acid Teva gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo pobūdžio santrauka

Sunkiausios nepageidaujamos reakcijos yra anafilaksinė reakcija ar šokas, atipiniai šlaunikaulio lūžiai, žandikaulio osteonekrozė, virškinimo trakto dirginimas, akių uždegimas (žiūrėkite paragrafą „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas” ir 4.4 skyrių).

Dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra sąnarių skausmas bei į gripą panašūs simptomai. Šie simptomai paprastai būna susiję su pirmąja doze, trunka neilgai, yra nesunkūs ar vidutinio sunkumo, toliau vartojant preparatą paprastai praeina savaime be gydymo vaistais (žiūrėkite paragrafą „Į gripą panaši liga“).

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

Visas žinomų nepageidaujamų reakcijų sąrašas yra pateiktas 1-oje lentelėje. Geriamosios ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą saugumas buvo vertinamas pagal 1251 pacientės, vartojusios vaistinį preparatą keturių placebo kontroliuojamų klinikinių tyrimų, metu, duomenis; dauguma pacienčių dalyvavo pagrindiniame trejų metų gydymo tyrime (MF 4411).

Dviejų metų trukmės osteoporoze sergančių moterų po menopauzės tyrimo (BM 16549) metu bendrieji ibandrono rūgšties 150 mg kartą per mėnesį ir ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą saugumo duomenys buvo panašūs. Bendra pacienčių, kurioms pasireiškė nepageidaujama reakcija, populiacija vartojant ibandrono rūgšties po 150 mg vieną kartą per mėnesį grupėje atitinkamai po vienerių ir

dviejų metų buvo 22,7 % ir 25,0 %. Daugeliu atvejų gydymo nutraukti nereikėjo.

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio kategorijos apibrėžiamos naudojant šį susitarimą: labai dažni ( 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išdėstytos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė: Nepageidaujamos reakcijos, pasitaikiusios III fazės BM 16549 ir MF 4411 tyrimų metu ir vaistui esant rinkoje po menopauzės moterims, kurios vartojo ibandrono rūgštį po 150 mg kartą per mėnesį arba gėrė ibandrono rūgštį po 2,5 mg kasdien.

Organų sistemų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

klasės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Imuninės sistemos

 

Astmos paūmėjimas

Padidėjusio

Anafilaksinė

sutrikimai

 

 

jautrumo

reakcija ar

 

 

 

reakcija

šokas*†

Nervų sistemos

Galvos

Galvos sukimasis

 

 

sutrikimai

skausmas

 

 

 

Akių sutrikimai

 

 

Akių

 

 

 

 

uždegimas*†

 

Virškinimo trakto

Ezofagitas,

Ezofagitas, įskaitant

Duodenitas

 

sutrikimai*

gastritas,

stemplės opėjimą

 

 

 

gastroezofagini

arba striktūras ir

 

 

 

o refliukso liga,

rijimo sutrikimą,

 

 

 

dispepsija,

vėmimas, dujų

 

 

 

viduriavimas,

kaupimasis

 

 

 

pilvo skausmas,

virškinimo trakte

 

 

 

pykinimas

 

 

 

Odos ir poodinio

Bėrimas

 

Angioedema,

Stevens-

audinio sutrikimai

 

 

veido edema,

Johnson

 

 

 

dilgėlinė

sindromas †,

 

 

 

 

daugiaformė

 

 

 

 

raudonė

 

 

 

 

(eritema) †,

 

 

 

 

pūslelinis

 

 

 

 

dermatitas †

Skeleto, raumenų ir

Artralgija,

Nugaros skausmas

Atipiniai

Žandikaulio

jungiamojo audinio

mialgija,

 

šlaunikaulio

osteonekrozė*†,

sutrikimai

skeleto

 

pogūbriniai ir

išorinio

 

raumenų

 

diafizės lūžiai†

klausomojo

 

skausmas,

 

 

kanalo

 

mėšlungis,

 

 

osteonekrozė

 

skeleto

 

 

(bisfosfonatų

 

raumenų

 

 

klasės

 

sustingimas

 

 

nepageidaujama

 

 

 

 

reakcija)†

Bendrieji sutrikimai

Į gripą panaši

Nuovargis

 

 

ir vartojimo vietos

liga*

 

 

 

pažeidimai

 

 

 

 

*Žiūrėti informaciją žemiau †Nustatyta vaistui esant rinkoje.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Virškinimo trakto nepageidaujamos reakcijos

Kartą per mėnesį dozavimo tyrime dalyvavo anksčiau sirgusios virškinimo trakto ligomis pacientės, tai pat ir sirgusios peptine opa, iš kurios nekraujavo, ar dėl kurios nereikėjo gydytis ligoninėje, taip pat pacientės, kurioms buvo vaistiniais preparatais išgydyta dispepsija ar refliuksas. Šioms pacientėms viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimų dažnis buvo vienodas vartojant 150 mg kartą per mėnesį ar po 2,5 mg per parą.

Į gripą panaši liga

Vartojant ibandrono rūgšties 150 mg vieną kartą per mėnesį registruoti laikini, į gripo panašūs simptomai, paprastai pasireiškiantys po pirmosios dozės. Tokie simptomai dažniausiai trunka neilgai, būna nesunkūs ar vidutinio sunkumo, toliau vartojant preparatą praeina savaime, gydymo vaistais

nereikia. Į gripą panašus sindromas pasireiškia kaip ūminės fazės reakcija arba tokiais simptomais kaip raumenų, sąnarių skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, pykinimas, apetito sumažėjimas ar kaulų skausmas.

Žandikaulio osteonekrozė

Yra pastebėta žandikaulio osteonekrozės atvejų, dauguma jų registruota vėžiu sirgusiems pacientams, gydytiems kaulų rezorbciją slopinančiais vaistiniais preparatais, tokiais kaip ibandrono rūgštis (žr. 4.4 skyrių). ŽON atvejų yra pastebėta ibandrono rūgšties preparatams jau esant rinkoje.

Akių uždegimas

Vartojusiesiems ibandrono rūgštį buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus ibandrono rūgšties vartojimą.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema*.

4.9 Perdozavimas

Specifinės informacijos apie Ibandronic Acid Teva perdozavimo reiškinių gydymą nėra.

Tačiau, remiantis duomenimis apie šios klasės junginius, geriamosios vaisto formos perdozavimas gali sukelti nepageidaujamas viršutinės virškinimo trakto dalies reakcijas (pavyzdžiui, virškinimo sutrikimą, rėmenį, ezofagitą, gastritą ar opą) arba hipokalcemiją. Ibandronic Acid Teva neutralizuoti duodama pieno ar antacidinių vaistinių preparatų, bet kokios nepageidaujamos reakcijos gydomos simptomiškai. Kadangi yra stemplės sudirginimo rizika, pacientui negalima sukelti vėmimo, jis turi būti vertikalioje padėtyje.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistiniai preparatai kaulų ligų gydymui, bisfosfonatai, ATC kodas - M05BA06

Veikimo mechanizmas

Ibandrono rūgštis yra stipriai veikiantis bisfosfonatas, priklausantis azoto molekulę turinčiai bisfosfonatų grupei, kuri selektyviai veikia kaulinį audinį ir specifiškai slopina osteoklastų aktyvumą, tiesiogiai neveikdama kaulų formavimosi. Ji neslopina osteoklastų proliferacijos. Ibandrono rūgštis laipsniškai didina kaulų masę ir mažina lūžių dažnį, slopindama moterų po menopauzės suaktyvėjusią kaulų apykaitą iki to lygio, kuris buvo prieš menopauzę.

Farmakodinaminis poveikis

Farmakodinaminis ibandrono rūgšties poveikis yra kaulų rezorbcijos slopinimas. In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą slopinamos lytinių liaukų funkcijos, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Jaunoms (greitai augančioms) žiurkėms taip pat slopinama endogeninė kaulų rezorbcija, dėl to padidėja normali kaulų masė lyginant su gyvūnų, negavusių vaistinio preparato. Gyvūnų modeliai patvirtino, kad ibandrono rūgštis stipriai slopina

osteoklastų aktyvumą. Jokie duomenys nerodo, kad augančioms žiurkėms būtų slopinama mineralizacija, net kai vartojama 5000 kartų didesnė negu osteoporozei gydyti dozė.

Ilgai kasdien ar su pertraukomis (ilgi intervalai tarp dozių) vaistinį preparatą gavusioms žiurkėms, šunims ir beždžionėms formavosi naujas, normalus kaulinis audinys, kurio mechaninis atsparumas išliko toks pat arba padidėjo net skiriant toksines dozes. Žmonėms ibandrono rūgšties efektyvumas, jos vartojant kasdien ar su pertraukomis, kai intervalas tarp dozių yra 9-10 savaičių, įrodytas klinikiniame tyrime (MF 4411), kurio metu buvo patvirtintas ibandrono rūgšties efektyvumas lūžių prevencijai.

Modeliuose su gyvūnais ibandrono rūgštis sukėlė biocheminių rodiklių pokyčius, kurie rodė nuo dozės priklausomą kaulų rezorbcijos slopinimą, iš jų ir sumažėjusį biocheminių kolageno irimo žymenų (pavyzdžiui deoksipiridinolino ir kryžminių I tipo kolageno N-telopeptidų (NTX)) kiekį šlapime.

I fazės bioekvivalentiškumo tyrime dalyvavo 72 moterys po menopauzės, kurios gėrė po 150 mg kas 28 dienas, viso keturias dozes, CTX slopinimas serume po pirmosios dozės nustatytas po 24 valandų (vidutinis slopinimas 28 %), vidutinis didžiausias slopinimas (69 %) nustatytas po 6 dienų. Praėjus 6 dienoms po trečiosios ir ketvirtosios dozių, didžiausio slopinimo mediana buvo 74 %, praėjus

28 dienoms po ketvirtosios dozės slopinimo mediana sumažėjo iki 56 %. Jeigu vėliau vaistinio preparato nebevartojama, biocheminiai kaulų rezorbcijos žymenys nebeslopinami.

Klinikinis efektyvumas

Norint nustatyti, kurioms moterims kaulų lūžių dėl osteoporozės rizika yra padidėjusi, reikia atsižvelgti į nepriklausomus rizikos veiksnius, pvz., mažą KMT, amžių, anksčiau buvusius kaulų lūžius, kaulų lūžius šeimos anamnezėje, greitą kaulų apykaitą ir mažą kūno masės indeksą.

Ibandronic Acid Teva 150 mg kartą per mėnesį

Kaulų mineralų tankis (KMT)

Dviejų metų trukmės dvigubai aklo daugiacentrio tyrimo (BM 16549), kuriame dalyvavo osteoporoze sergančios moterys po menopauzės (pradinis juosmeninių slankstelių KMT T lygmuo mažesnis nei - 2,5 SD), metu įrodyta, kad ibandrono rūgštis 150 mg kartą per mėnesį yra bent jau tokia pat efektyvi didinant KMT kaip ibandrono rūgštis 2,5 mg per parą. Tai parodė ir pirminė analizė po vienerių metų, ir patvirtinančioji tikslų analizė po dviejų metų (2 lentelė)

2 lentelė: Vidutinis santykinis juosmeninių slankstelių, bendro klubo kaulų, šlaunikaulio kaklelio ir gumburo srities KMT pokytis lyginant su pradine verte po vienerių (pirminė analizė) ir po dviejų (protokolo populiacijos) BM 16549 tyrimo metų.

 

Po vienerių metų gauti

 

Po dviejų metų gauti BM 16549 tyrimo

 

BM 16549 tyrimo

 

duomenys

 

 

duomenys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidutinis santykinis

Ibandrono

Ibandrono

 

 

Ibandrono rūgštis

Ibandrono rūgštis

pokytis lyginant su pradine

rūgštis 2,5

rūgštis 150 mg

2,5 mg kartą per

150 mg kartą per

verte % [95 % PI]

mg kartą per

kartą per

 

parą

mėnesį

 

parą

mėnesį

 

(N=294)

(N=291)

 

(N=318)

(N=320)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Juosmeninių slankstelių

3,9 [3,4; 4.3]

4,9 [4,4; 5,3]

 

5,0 [4,4; 5,5]

6,6 [6,0; 7,1]

L2-L4 KMT

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendras klubo kaulų KMT

2,0 [1,7; 2,3]

3,1 [2,8; 3,4]

 

2,5 [2,1; 2,9]

4,2 [3,8; 4,5]

 

 

 

 

 

 

Šlaunikaulio kaklelio KMT

1,7 [1,3; 2,1]

2,2 [1,9; 2,6]

 

1,9 [1,4; 2,4]

3,1 [2,7; 3,6]

 

 

 

 

 

 

 

Gumburo srities KMT

3,2 [2,8; 3,7] 4,6 [4,2; 5,1]

4,0 [3,5; 4,5]

6,2 [5,7; 6,7]

Dar daugiau, perspektyvinės analizės metu įrodyta, kad ibandrono rūgšties 150 mg kartą per mėnesį poveikis didinant juosmeninių slankstelių KMT buvo stipresnis už ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą po vienerių metų (p=0,002) ir po dviejų metų, p <0,001.

Po vienerių metų (pirminė analizė) juosmeninių slankstelių KMT padidėjo ar nepakito lyginant su pradine reikšme (gautas KMT atsakas) 91,3 % (p=0,005) pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 150 mg kartą per mėnesį, lyginant su 84 % pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą. Po dvejų metų atsakas gautas atitinkamai 93,5 % (p=0,004) and 86,4 % pacienčių vartojusių ibandrono rūgšties 150 mg kartą per mėnesį ar ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą.

Po vienerių metų bendras klubo kaulų KMT padidėjo ar nepakito lyginant su pradine reikšme 90,0 % pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 150 mg kartą per mėnesį, lyginant su 76,7 % pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą (p<0,001). Po dvejų metų bendras klubo kaulų KMT padidėjo ar nepakito lyginant su pradine reikšme 93,4 % (p<0,001) pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 150 mg kartą per mėnesį ir 78,4 % pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą.

Taikant griežtesnius kriterijus bei atsižvelgiant ir į juosmeninių slankstelių, ir į bendrą klubo kaulų KMT, per vienerius metus atsakas buvo gautas 83,9 % pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties

150 mg kartą per mėnesį, lyginant su 65,7 % pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą (p<0,001). Po dviejų metų šį kriterijų atitiko 87,1 % ir 70,5 % pacienčių atitinkamai 150 mg kartą per mėnesį ir 2,5 mg kartą per parą grupėse (p<0,001).

Biocheminiai kaulų apykaitos žymenys

Kliniškai reikšmingas CTX kiekio sumažėjimas serume stebėtas kaskart, kai jis buvo tiriamas, t.y. 3-ą, 6-ą, 12-ą ir 24 mėnesį. Po vienerių metų (pirminė analizė) vidutinis reliatyvus pokytis lyginant su pradine reikšme buvo -76 % tais atvejais, kai buvo vartojama po 150 mg ibandrono rūgšties kartą per mėnesį, ir - 67 %, kai buvo vartojama ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą. Po dviejų metų vidutinis reliatyvus pokytis buvo -68 % ir -62 % atitinkamai 150 mg kartą per mėnesį ir 2,5 mg kartą per parą grupėse.

Po vienerių metų buvo manoma, kad atsakas (registruotas, kai paradinė reikšmė sumažėjo ≥50 % ) buvo gautas 83,5 % ibandrono rūgšties 150 mg per mėnesį vartojusių pacienčių, lyginant su 73,9 % ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą vartojusiųjų (p=0,006). Po dvejų metų atsakas buvo gautas 78,7 % ir 65,6 % pacienčių, vartojusių atitinkamai 150 mg kartą per mėnesį ir 2,5 mg kartą per parą (p=0,002).

Remiantis klinikinio tyrimo BM 16549 duomenimis, manoma, kad ibandrono rūgštis 150 mg kartą per mėnesį yra bent jau takia pat efektyvi lūžių profilaktikai kaip ir ibandrono rūgštis 2,5 mg per parą.

Ibandrono rūgštis 2,5 mg per parą

Pradinio trejų metų trukmės randomizuoto, dvigubai aklo, placebo kontroliuojamo kaulų lūžių tyrimo (MF 4411) metu statistiškai patikimai ir kliniškai reikšmingai sumažėjo naujų radiografinių morfometrinių ir simptominių stuburo slankstelių lūžių dažnis (3 lentelė). Šio tyrimo metu ibandrono rūgšties buvo geriama po 2,5 mg per parą kasdien arba po 20 mg su pertraukomis (tiriamasis dozavimas). Ibandrono rūgšties pacientės gėrė ryte nevalgiusios, išgėrusios vaistą nevalgė ir negėrė dar 60 minučių (badavimo laikas išgėrus dozę). Tyrime dalyvavo moterys nuo 55 metų iki 80 metų, kurioms menopauzė prasidėjo mažiausiai prieš 5 metus, kurių juosmeninių slankstelių KMT bent viename slankstelyje [L1-L4] buvo nuo 2 iki 5 SN mažesnis už vidurkį prieš menopauzę (T lygmuo) ir kurioms buvo nuo vieno iki keturių slankstelinių lūžių. Visos pacientės gavo po 500 mg kalcio ir

400 TV vitamino D per parą. Efektyvumas buvo vertinamas tiriant 2928 pacientes. Vartojant po 2,5 mg ibandrono rūgšties kasdien, statistiškai patikimai ir kliniškai reikšmingai sumažėjo naujų

slankstelių lūžių dažnis. Per trejus tyrimo metus gydant 62 % (p=0,0001) sumažėjo naujų radiografinių

slankstelinių lūžių dažnis. Po 2 metų reliatyvi rizika sumažėjo 61 % (p=0,0006). Po vienerių gydymo metų statistiškai patikimo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,056). Lūžių dažnį mažinantis poveikis nekito per visą tyrimą, ilgainiui nesumažėjo ir efektyvumas. Simptominių stuburo slankstelių lūžių dažnis taip pat sumažėjo reikšmingai – 49 % (p=0,011). Stiprų vaisto poveikį slankstelių lūžiams atspindi ir statistiškai patikimai sulėtėjęs ūgio mažėjimas pacientėms lyginant su placebo gavusiųjų grupe (p<0,0001).

3 lentelė: Trejų metų trukmės lūžių tyrimo MF 4411 rezultatai (%, 95 % PI)

 

Placebo

Ibandrono rūgštis 2,5 mg per

 

(n=974)

parą (n=977)

 

 

 

Sumažėjusi santykinė rizika

 

62 % (40,9, 75.1)

Nauji morfometriniai slankstelių

 

 

lūžiai

 

 

Naujų morfometrinių slankstelių

9,56 % (7,5, 11,7)

4,68 % (3,2, 6,2)

lūžių dažnis

 

 

Sumažėjusi simptominių

 

49 % (14,03, 69,49)

slankstelių lūžių santykinė

 

 

rizika

 

 

Simptominių slankstelinių lūžių

5,33 % (3,73, 6,92)

2,75 % (1,61, 3,89)

dažnis

 

 

KMT – vidutinis juosmeninių

1,26 % (0,8, 1,7)

6,54 % (6,1, 7,0)

slankstelių pokytis per 3 metus

 

 

lyginant su pradine verte

 

 

KMT – vidutinis bendras klubo

-0,69 % (-1,0, -0,4)

3,36 % (3,0, 3,7)

kaulų pokytis per 3 metus

 

 

lyginant su pradine verte

 

 

Toliau gydymo ibandrono rūgštimi efektas buvo vertinamas analizuojant pogrupį pacienčių, kurių pradinis juosmeninių slankstelių KMT T lygmuo buvo mažesnis kaip -2,5. Slankstelių lūžių rizikos sumažėjimas buvo panašus į visos grupės vertę.

4 lentelė:

Trejų metų trukmės lūžių tyrimo MF 4411 rezultatai (%, 95 % PI) pacienčių, kurių

pradinis juosmeninių slankstelių KMT T lygmuo buvo mažesnis kaip -2,5

 

 

 

 

 

 

Placebo (n=587)

Ibandrono rūgštis 2,5 mg per

 

 

 

parą

 

 

 

(n=575)

Sumažėjusi santykinė rizika

 

59 % (34,5, 74,3)

Nauji morfometriniai slankstelių

 

 

lūžiai

 

 

 

Naujų morfometrinių slankstelių lūžių

12,54 % (9,53, 15,55)

5,36 % (3,31, 7,41)

dažnis

 

 

 

Sumažėjusi simptominių slankstelių

 

50 % (9,49, 71,91)

lūžių santykinė rizika

 

 

Simptominių slankstelinių lūžių

6,97 % (4,67, 9,27)

3,57 % (1,89, 5,24)

dažnis

 

 

 

KMT – vidutinis juosmeninių

1,13 % (0,6, 1,7)

7,01 % (6,5, 7,6)

slankstelių pokytis per 3 metus

 

 

lyginant su pradine verte

 

 

KMT – vidutinis bendras klubo kaulų

-0,70 % (-1,1, -0,2)

3,59 % (3,1, 4,1)

pokytis per 3 metus lyginant su

 

 

pradine verte

 

 

Visoje tyrimo MF 4411 pacientų populiacijoje neslankstelinių lūžių dažnis nesumažėjo, tačiau kasdien vartojamas ibandronatas buvo efektyvus didelės rizikos subpopuliacijoje (šlaunikaulio kaklelio KMT T lygmuo mažesnis kaip -3,0), kurioje neslankstelinių lūžių rizika sumažėjo 69 %.

Kasdien vartojant 2,5 mg vaisto, nuolat didėjo stuburo slankstelių ir kitų kaulų KMT.

Per trejus metus juosmeninių slankstelių KMT padidėjo 5,3 % lyginant su placebo gavusiųjų grupe ir 6,5 % lyginant su pradine verte. Klubo kaulų pokytis, lyginant su pradine verte, buvo toks: 2,8 % - šlaunikaulio kaklelio, 3,4 % - bendras klubo kaulų ir 5,5 % - gumburo srities. Kaip tikėtasi, biocheminiai kaulų apykaitos žymenys (pavyzdžiui, šlapimo CTX ir serumo osteokalcinas) rodė sulėtėjusią apykaitą iki lygio, buvusio prieš menopauzę, ir stipriausias veikimas pasiektas per 3-6 mėnesius. Kliniškai reikšmingai 50 % sumažėjo biocheminių kaulų rezorbcijos žymenų praėjus vienam mėnesiui nuo gydymo ibandrono rūgštimi 2,5 mg pradžios. Nutraukus gydymą, kaulų reabsorbcija vėl padidėjo iki prieš gydymą buvusio patologiškai suintensyvėjusio lygio, susijusio su osteoporoze po menopauzės. Atliekant histologinius moterų po menopauzės, kurios buvo gydytos dvejus ir trejus metus, kaulų biopsijų tyrimus, nustatyta, kad kaulinis audinys yra normalus, be mineralizacijos defektų.

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius)

Ibandrono rūgšties tyrimai vaikams neatlikti, todėl duomenų apie veiksmingumą arba saugumą šiai pacientų populiacijai nėra.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Įvairių gyvūnų ir žmonių tyrimų duomenimis, pirminis farmakologinis ibandrono rūgšties poveikis kauliniam audiniui nėra tiesiogiai proporcingas koncentracijai plazmoje.

Absorbcija

Išgerta ibandrono rūgštis greitai absorbuojama viršutinėje virškinimo trakto dalyje ir koncentracija plazmoje didėja proporcingai dozei, jei ši yra iki 50 mg, jei dozė didesnė – koncentracija padidėja labiau, nei būtų proporcinga dozei. Didžiausia koncentracija plazmoje pasiekiama per 0,5-2 valandas (vidutiniškai per 1 valandą), jei pacientas nevalgęs, absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 0,6 %. Absorbcija blogėja, jei vaisto vartojama kartu su maistu ar gėrimais (išskyrus paprastą vandenį). Ibandrono rūgšties, išgertos standartinių pusryčių metu, biologinis prieinamumas sumažėja beveik 90 % lyginant su biologiniu prieinamumu, kai vaisto vartojama nevalgius. Biologinis prieinamumas reikšmingai nesumažėja, jei ibandrono rūgšties geriama 60 minučių prieš pirmąjį dienos valgį. Biologinis prieinamumas mažėja, KMT didėja lėčiau, jeigu valgoma ar geriama nepraėjus

60 minučių po ibandrono rūgšties vartojimo.

Pasiskirstymas

Iš pradžių patekusi į sisteminę kraujotaką ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40-50 % cirkuliuojančios vaisto dozės. Su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 85– 87 % vaisto(nustatyta in vitro, kai susidaro gydomoji koncentracija), todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais dėl išstūmimo mažai tikėtina.

Biotransformacija

Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.

Eliminacija

Dalis absorbuotos ibandrono rūgšties pasišalina iš kraujotakos ir patenka į kaulus (moterų po menopauzės organizme maždaug 40-50 %), kita dalis nepakitusi pasišalina pro inkstus. Neabsorbuota ibandrono rūgštis nepakitusi pasišalina su išmatomis.

Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10-72 valandų. Kadangi apskaičiuotos reikšmės dažniausiai yra

tyrimo trukmės, vartotos dozės ir tyrimo metodo jautrumo funkcija, manoma, kad tikrasis galutinis pusinės eliminacijos periodas yra gerokai ilgesnis, taip pat, kaip ir kitų bisfosfonatų. Ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną ar išgėrus iki 10 % didžiausios vertės sumažėja atitinkamai per 3 ir per 8 valandas.

Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinė vertė svyruoja tarp 84-160 ml/min. Inkstų klirensas (sveikų moterų po menopauzės apie 60 ml/min.) sudaro 50-60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaisto patekimą į kaulus.

Atrodo, kad sekrecijoje nedalyvauja žinomos rūgščių ar šarmų transporto sistemos, dalyvaujančios šalinant kitas veikliąsias medžiagas. Be to, ibandrono rūgštis neslopina daugumos žmogaus kepenų P450 izofermentų bei neindukuoja žiurkių kepenų citochromų P450.

Specialiųjų klinikinių situacijų farmakokinetika

Lytis

Moterų ir vyrų biologinis ibandrono rūgšties prieinamumas ir farmakokinetika yra panašūs.

Rasė

Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolidų ir europidų rasės ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.

Pacientai, kuriems yra inkstų sutrikimas

Ibandrono rūgšties inkstų klirensas pacientams, kuriems yra įvairaus laipsnio inkstų pažeidimas, yra tiesiogiai proporcingas kreatinino klirensui (KK).

Dozės koreguoti nereikia, kai inkstų pažeidimas nedidelis arba vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas yra lygus ar didesnis kaip 30 ml/min.), tai nustatyta tyrime BM 16549, kuriame dalyvavo pacientės, kurioms buvo nedidelio ar vidutinio laipsnio inkstų pažeidimas.

Tiriamiesiems, kuriems buvo sunkus inkstų pažeidimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip

30 ml/min.), 21 dieną geriant po 10 mg ibandrono rūgšties, buvo nustatyta 2-3 kartus didesnė vaistinio preparato koncentracija plazmoje negu tiriamiesiems, kurių inkstų funkcija normali, o bendrasis ibandrono rūgšties klirensas buvo 44 ml/min. Tiriamųjų, kuriems buvo sunkus inkstų pažeidimas ir kurie gavo 0,5 mg vaistinio preparato į veną, bendrasis, inkstų ir neinkstinis klirensas sumažėjo atitinkamai 67 %, 77 % ir 50 %, tačiau nebuvo nustatyta sumažėjusios tolerancijos, susijusios su padidėjusia ekspozicija. Kadangi nepakanka klinikinės patirties, ibandrono rūgšties nerekomenduojama vartoti pacientėms, kurioms yra sunkus inkstų pažeidimas (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Ibandrono rūgšties farmakokinetika nevertinta pacientams, kuriems yra paskutiniosios stadijos inkstų pažeidimas, koreguojamas kitu būdu negu hemodializė. Tokių pacientų ibandrono rūgšties farmakokinetika nežinoma, todėl ibandrono rūgšties jiems skirti negalima.

Pacientai, kuriems yra kepenų sutrikimas (žr. 4.2 skyrių)

Nėra informacijos apie pacientų, kurių pažeistos kepenys, ibandrono rūgšties farmakokinetiką. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes preparatas nemetabolizuojamas, o išsiskiria pro inkstus ekskrecijos būdu arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kuriems pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia.

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

Dispersinės analizės duomenimis, nenustatyta, kad amžius, kaip nepriklausomas faktorius, būtų susijęs su bet kurio iš tirtų farmakokinetikos rodmenų. Senstant inkstų funkcija blogėja. Tai ir yra vienintelis veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį (žr. skyrių apie inkstų pažeidimą).

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir5.1 skyrius)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties skyrimą šių amžiaus grupių pacientams.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinių reiškinių, t.y. inkstų pažeidimo požymių, buvo nustatyta tik šunų organizme esant vaisto kiekiui, kuris yra daug didesnis už didžiausią žmogaus organizme, todėl šio tyrimo klinikinė reikšmė maža.

Mutageniškumas/kancerogeniškumas:

Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genų aktyvumui.

Poveikis dauginimuisi

Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta ibandrono rūgšties per os, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta, taip pat nestebėta nepageidaujamų reiškinių F1 kartos

žiurkių palikuonių raidai, kai numanoma vaisto koncentracija buvo bent 35 kartus didesnė negu žmogaus organizme. 1 mg/kg/per parą ir didesnių geriamosios ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti poveikiai vaisingumui buvo padažnėję preimplantaciniai netekimai. 0,3 mg/kg ir 1 mg/kg per parą vartojamos į veną ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu ibandrono rūgštis sumažino spermatozoidų skaičių, 1 mg/kg per parą dozės sumažino patinėlių vaisingumą, o 1,2 mg/kg per parą dozės – patelių vaisingumą. Tiriant toksiškumą žiurkių reprodukcijai, nustatyta nepageidaujamų reiškinių, būdingų bisfosfonatų klasės vaistams. Tai sumažėjęs implantacijos vietų skaičius, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija) ir padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas).

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis:

Mikrokristalinė celiuliozė

Povidonas K-30

Krospovidonas (A tipo)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Stearino rūgštis

Tabletės plėvelė:

Opadry baltasis YS-1-7003

Titano dioksidas (E171)

Hipromeliozė

Makrogolis 400

Polisorbatas 80

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/Aclar/PVC ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės kartono dėžutėse po 1 arba 3 tabletes.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Teva B.V.

Swensweg 5

2031 GA Haarlem

Nyderlandai

8.RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/10/642/003

1 plėvele dengta tabletė PVC/Aclar/PVC – aliuminio lizdinės plokštelės

 

kartono dėžutėse

EU/1/10/642/004

3 plėvele dengtos tabletės PVC/Aclar/PVC – aliuminio lizdinės plokštelės

 

kartono dėžutėse

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta 2010 m. rugsėjo mėn. 17 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2015 m. birželio 25 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai