Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
Svetainės kalbos pasirinkimas

Ibandronic acid Accord (ibandronic acid) – Preparato charakteristikų santrauka - M05BA06

Updated on site: 07-Oct-2017

Vaisto pavadinimasIbandronic acid Accord
ATC kodasM05BA06
Sudėtisibandronic acid
GamintojasAccord Healthcare Ltd

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ibandronic Acid Accord 2 mg koncentratas infuziniam tirpalui

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename flakone, yra 2 ml koncentrato infuziniam tirpalui, turinčio 2 mg ibandrono rūgšties (natrio druskos monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui.

Skaidrus, bespalvis tirpalas.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Ibandrono rūgštis skiriama suaugusiesiems:

-skeleto reiškinių (patologinių lūžių, kaulų komplikacijų, kurioms reikalingas radioterapinis ar chirurginis gydymas) profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose;

-naviko sukeltai hiperkalcemijai su metastazėmis ar be jų gydyti.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Pacientai, gydomi ibandrono rūgštimi turi gauti pakuotės lapelį ir paciento priminimo kortelę.

Ibandrono rūgštį turėtų skirti tik gydytojas, turintis patirties, kaip gydyti vėžį.

Dozavimas

Skeleto reiškinių profilaktika pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose

Rekomenduojama dozė skeleto reiškinių profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose - 6 mg į veną kas 3-4 savaites. Dozę reikia sulašinti mažiausiai per 15 minučių. Trumpesnės trukmės (t.y. 15 min) infuziją galima skirti tik tiems pacientams, kurių inkstų funkcija normali ar sergantiems lengvu inkstų funkcijos sutrikimu. Duomenų apie trumpesnės trukmės infuzijas pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis nei 50 ml/min, nėra. Dozavimo ir vartojimo metodo rekomendacijos šiai pacientų grupei pateiktos skyriuje Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas

Prieš pradedant gydyti ibandrono rūgštimi, pacientui reikia atlikti adekvačią rehidrataciją 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido tirpalu, atsižvelgiant į hiperkalcemijos laipsnį ir naviko tipą. Paprastai pacientams, kuriems rasta osteolizinių metastazių kauluose, reikia mažesnių dozių negu pacientams, kuriems diagnozuota humoralinio tipo hiperkalcemija. Daugumai pacientų, kuriems yra sunki

hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume* 3 mmol/l, arba 12 mg/100 ml), pakanka vienos 4 mg dozės. Pacientams, kuriems yra vidutinio laipsnio hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume < 3 mmol/l, arba

< 12 mg/100 ml), efektyvi dozė yra 2 mg. Didžiausia klinikiniuose tyrimuose vartota dozė buvo 6 mg, bet ji papildomai efektyvumo nedidino.

* Pastaba. Pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume yra apskaičiuojama taikant tokias formules:

Pagal albuminą koreguota

=

kalcio koncentracija serume (mmol/l) - [0,02 x albuminas

kalcio koncentracija serume

 

(g/l)] + 0,8

(mmol/l)

 

 

 

Ar

Pagal albuminą koreguota

=

kalcio koncentracija serume (mg/100 ml) + 0,8 x [4 -

kalcio koncentracija serume

 

albuminas (g/100 ml)]

(mmol/100 ml)

 

 

Norėdami perskaičiuoti pagal albuminą koreguotą kalcio koncentraciją serume iš mmol/l

į mg/100 ml, ją dauginkite iš 4.

Dažniausiai padidėjusi kalcio koncentracija serume gali būti sumažinta iki normalaus lygio per

7 dienas. Laiko mediana iki recidyvo (kai pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume vėl viršija 3 mmol/l) buvo 18 - 19 dienų, vartojant 2 mg ir 4 mg dozes. Laiko mediana iki recidyvo, vartojant 6 mg dozę, buvo 26 dienos.

Nedideliam skaičiui (50) pacientų buvo skirta antroji infuzija hiperkalcemijai gydyti. Pakartotinai gydyti gali tekti, jei hiperkalcemija kartojasi arba negauta pakankamo efekto.

Ibandrono rūgšties koncentratas infuziniam tirpalui turi būti skiriamas 2 valandų trukmės intravenine infuzija.

Ypatingos pacientų populiacijos Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr

≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai reikia laikytis šių dozavimo rekomendacijų (žr. 5.2 skyrių):

Kreatinino klirensas

Dozė

Infuzinio tirpalo kiekis1 ir trukmė2

(ml/min)

 

 

≥50 KLkr < 80

6 mg (6 ml koncentrato

100 ml per 15 minučių

infuziniam tirpalui)

 

 

≥30 Klkr < 50

4 mg (4 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

< 30

2 mg (2 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

10,9 % natrio chlorido tirpalas ar 5 % gliukozės tirpalas

2Vartojama kas 3 - 4 savaites

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas < 50 ml/min netirtos.

Senyviems > 65 metų pacientams

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Ibandrono rūgšties saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams neištirti. Duomenų nėra (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vartojimo metodas

Leisti į veną.

Flakono turinį reikia suvartoti taip:

Skeleto reiškinių profilaktikai - sušvirkšti į 100 ml izotoninio natrio chlorido ar 100 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti ne greičiau kaip per 15 minučių. Taip pat žiūrėkite aukščiau pateiktą skyrių apie dozavimą pacientams, kuriems yra inkstų sutrikimas

Naviko sukeltai hiperkalcemijai gydyti - sušvirkšti į 500 ml izotoninio natrio chlorido ar 500 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti per 2 valandas

Vienkartiniam vartojimui. Vartoti tik skaidrų tirpalą be dalelių.

Ibandrono rūgšties koncentrato infuziniam tirpalui turėtų būti skiriama intravenine infuzija. Reikia imtis atsargumo priemonių, kad ibandrono rūgšties koncentratas infuziniam tirpalui nebūtų suleistas į arteriją arba šalia venos, nes tai gali sukelti audinių pažeidimą.

4.3

Kontraindikacijos

-

Padidėjęs jautrumas ibandrono rūgščiai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei

 

medžiagai

-

Hipokalcemija

4.4

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai, turintys kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimų

Prieš pradedant gydyti ibandrono rūgštimi metastazinę kaulų ligą, reikia koreguoti hipokalcemiją ir kitus kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimus.

Svarbu, kad visi pacientai vartotų pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Pacientams papildomai skirti kalcio ir/ar vitamino D, jei jie šių medžiagų gauna nepakankamai su maistu.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Švirkščiant ibandrono rūgštį į veną reikia turėti paruoštas atitinkamas palaikomojo gydymo ir stebėsenos priemones. Jeigu pasireiškia anafilaksinė arba kitokia sunki padidėjusio jautrumo ar alerginė reakcija, injekciją nedelsdami nutraukite ir pradėkite atitinkamą gydymą.

Žandikaulio osteonekrozė

Vaistui patekus į rinką gauta labai retų pranešimų apie pasireiškusius ŽON atvejus pacientams, vartojusiems ibandrono rūgštį onkologinių ligų gydymui (žr. 4.8 skyrių).

Tolesnis gydymas ar naujo gydymo kurso pradžia turi būti atidėta pacientams, kuriems yra neužgijusių minkštųjų burnos audinių.

Pacientams, kuriems būdingi lydintys rizikos veiksniai, prieš skiriant ibandrono rūgšties, rekomenduojama atlikti dantų būklės ištyrimą ir profilaktinį gydymą bei remtis individualiu naudos ir rizikos santykio vertinimu.

Vertinant ŽON atsiradimo riziką pacientui, reikia atsižvelgti į toliau išvardytus rizikos veiksnius:

-vaistinio preparato stiprumą, kuris slopina kaulų rezorbciją (didesnė rizika didesnio stiprumo junginių), vartojimo būdą (didesnė rizika vartojant parenteraliai) ir kaulų rezorbcijos terapijos kumuliacinę dozę;

-vėžį, lydinčias patologines būkles (pvz. anemiją, krešumą, infekciją), rūkymą;

-kartu vartojamus kortikosteroidus, chemoterapiją, angiogenezės inhibitorius, galvos ir kaklo radioterapiją.

- prastą burnos higieną, periodonto ligas, blogai parinktus protezus, dantų ligos istoriją, invazines dantų procedūras, pvz. dantų traukimą.

Visi pacientai turi būti skatinami palaikyti gerą burnos higieną, atlikti reguliarų dantų patikrinimą, ir iš karto pranešti apie bet kokius burnos ertmės simptomus, tokius kaip dantų slankumą, skausmą ar patinimą, opų negijimą arba išskyras, gydymo ibandrono rūgštimi metu. Gydymo metu, invazinės dantų gydymo procedūros turėtų būti atliekamos atsargiai ir vengiant tiesioginio kontakto su ibandrono rūgštimi.

Gydymo planas pacientams, kuriems atsiranda ŽON turėtų būti sudaromas glaudžiai bendradarbiaujant tarp gydytojo ir odontologo ar burnos chirurgo, kurie turi patirties su ŽON. Jeigu

įmanoma, turi būti apsvarstytas laikinas gydymo ibandrono rūgštimi nutraukimas, kol atsistato būklė ir sumažėja rizikos veiksniai.

Išorinio ausies kanalo osteonekrozė

Vartojant bisfosfonatus, tarp pacientų nustatyta išorinio ausies kanalo osteonekrozės atvejų, kurie daugiausia siejami su ilgalaikiu gydymu. Tarp galimų išorinio ausies kanalo osteonekrozės rizikos veiksnių – steroidų vartojimas ir chemoterapija ir (arba) lokalūs rizikos veiksniai, pvz., infekcija arba trauma. Išorinio ausies kanalo osteonekrozės galimybę reikėtų turėti omenyje gydant tuos bisfosfonatų vartojančius pacientus, kuriems pasireiškia su ausimi susijusių simptomų, įskaitant simptomus, kuriuos sukelia lėtinės ausų infekcijos.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis. Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.

Pacientai, kurių pažeisti inkstai

Klinikinių tyrimų metu ilgai gydant ibandrono rūgštimi inkstų funkcijos pablogėjimo simptomų nepastebėta. Vis dėlto, norint įvertinti kiekvieno paciento, gydomo ibandrono rūgštimi, klinikinę būklę, rekomenduojama stebėti inkstų funkciją bei kalcio, fosfatų ir magnio koncentraciją serume (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių pažeistos kepenys

Negalima pateikti dozavimo rekomendacijų pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, nes dar nėra klinikinių duomenų (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, turintys širdies sutrikimų

Nereikėtų skirti daug skysčių pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumo rizika.

Pacientai, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams

Pacientams, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams, šį vaistinį preparatą skirti reikia atsargiai.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas

Šio vaistinio preparato buteliuke yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t.y. jis beveik neturi reikšmės.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų (žr. 5.2 skyrių). Ibandrono rūgštis pašalinama tik ekskrecijos per inkstus būdu, jos biotransformacija nevyksta.

Siūloma atsargiai skirti bisfosfonatus su aminoglikozidais, kadangi abu preparatai gali ilgesnį laiką mažinti kalcio koncentraciją serume. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kartu gali atsirasti hipomagnezemija.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Dar nepakanka duomenų apie nėščių moterų gydymą ibandrono rūgštimi. Tiriant žiurkes nustatytas toksinis poveikis dauginimuisi (žr. 5.3 skyrių). Galima rizika žmogui nežinoma, todėl nėščios moterys ibandrono rūgšties turi nevartoti.

Žindymas

Nežinoma ar ibandrono rūgštis patenka į moters pieną. Tyrimo duomenimis, ibandrono rūgšties sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene jos buvo mažai. Žindyvėms ibandrono rūgštį vartoti draudžiama.

Vaisingumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinamika ir farmakokinetika bei pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad ibandrono rūgštis gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo pobūdžio santrauka

Sunkiausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra anafilaksinė reakcija ar šokas, atipiniai šlaunikaulio lūžiai, žandikaulio osteonekrozė ir akių uždegimas (žiūrėkite paragrafą „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas” ir 4.4 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas dažniausiai yra susijęs su kūno temperatūros pakilimu. Rečiau stebimas kalcio koncentracijos sumažėjimas žemiau normalios (hipokalcemija). Dauguma atvejų specifinio gydymo nereikia, o simptomai po keleto valandų ar parų praeina.

Krūties vėžiu su metastazėmis kauluose sirgusioms pacientėms, kurioms buvo taikyta skeleto reiškinių profilaktika, dažniausiai pasireiškia nuovargis, po kurio pakyla kūno temperatūra ir skauda galvą.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

1-oje lentelėje yra išvardintos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos pagrindinių III fazės klinikinių tyrimų (naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo: ibandrono rūgšties 2 mg ar 4 mg doze buvo gydyta 311 pacientų; skeleto reiškinių profilaktika sergantiesiems krūties vėžiu ir kaulų metastazėmis: ibandrono rūgšties 6 mg doze profilaktika taikyta 152 pacientams) bei vaisto poregistracinės stebėsenos metu.

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio kategorijos apibrėžiamos naudojant šį susitarimą: labai dažni (1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išdėstytos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė

Nepageidaujamos reakcijos į ibandrono rūgštį, vartojant ją į veną

 

Organų

 

Labai

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų

 

dažni

 

 

 

 

 

klasės

 

 

 

 

 

 

 

Infekcijos ir

 

Infekcijos

Cistitas,

 

 

 

infestacijos

 

 

 

vaginitas, burnos

 

 

 

 

 

 

 

kandidozė

 

 

 

Gerybiniai,

 

 

 

Nepiktybinė

 

 

 

piktybiniai ir

 

 

odos neoplazma

 

 

 

nepatikslinti

 

 

 

 

 

 

navikai

 

 

 

 

 

 

 

Kraujo ir

 

 

 

Anemija, kraujo

 

 

 

limfinės

 

 

 

diskrazija

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

Imuninės

 

 

 

 

 

Padidėjęs

Astmos

sistemos

 

 

 

 

 

jautrumas†,

paūmėjimas

sutrikimai

 

 

 

 

 

bronchospazmas†,

 

 

 

 

 

 

 

angioneurozinė

 

 

 

 

 

 

 

edema†,

 

 

 

 

 

 

 

anafilaksinė

 

 

 

 

 

 

 

reakcija ar

 

 

 

 

 

 

 

šokas†**

 

Endokrininia

 

Paratireoidi

 

 

 

 

i sutrikimai

 

 

nės liaukos

 

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Metabolizmo

 

Hipokalce

Hipofosfatemija

 

 

 

ir mitybos

 

 

mija**

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Psichikos

 

 

 

Miego

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

sutrikimai,

 

 

 

 

 

 

 

nerimas, jausmų

 

 

 

 

 

 

 

nepastovumas

 

 

 

Nervų

 

 

Galvos

Galvos smegenų

 

 

 

sistemos

 

 

skausmas,

kraujotakos

 

 

 

sutrikimai

 

 

svaigimas,

sutrikimas, nervų

 

 

 

 

 

 

disgeuzija

šaknelių

 

 

 

 

 

 

(skonio

pažeidimas,

 

 

 

 

 

 

sutrikimas)

amnezija,

 

 

 

 

 

 

 

migrena,

 

 

 

 

 

 

 

neuralgija,

 

 

 

 

 

 

 

hipertonija,

 

 

 

 

 

 

 

hiperestezija,

 

 

 

 

 

 

 

cirkumoralinė

 

 

 

 

 

 

 

parestezija,

 

 

 

 

 

 

 

parosmija

 

 

 

Akių

 

 

Katarakta

 

Akių

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

uždegim

 

 

 

 

 

 

 

as †**

 

 

Ausų ir

 

 

 

Kurtumas

 

 

 

labirintų

 

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

Organų

Labai

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų

dažni

 

 

 

 

 

klasės

 

 

 

 

 

 

Širdies

 

Pluošto

Miokardo

 

 

 

sutrikimai

 

atšakos

išemija,

 

 

 

 

 

blokada

kardiovaskulinis

 

 

 

 

 

 

sutrikimas,

 

 

 

 

 

 

širdies plakimo

 

 

 

 

 

 

pojūtis

 

 

 

Kvėpavimo

 

Faringitas

Plaučių edema,

 

 

 

sistemos,

 

 

stridoras

 

 

 

krūtinės

 

 

 

 

 

 

ląstos ir

 

 

 

 

 

 

tarpuplaučio

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

Virškinimo

 

Diarėja,

Gastroenteritas,

 

 

 

trakto

 

vėmimas,

gastritas, burnos

 

 

 

sutrikimai

 

virškinimo

išopėjimas,

 

 

 

 

 

sutrikimas,

disfagija,

 

 

 

 

 

pilvo

cheilitas

 

 

 

 

 

skausmas,

 

 

 

 

 

 

dantų

 

 

 

 

 

 

sutrikimas

 

 

 

 

Kepenų,

 

 

Cholelitiazė

 

 

 

tulžies pūslės

 

 

 

 

 

 

ir latakų

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Odos ir

 

Odos

Išbėrimas,

 

Stevens-Johnson

 

poodinio

 

sutrikimas,

plikimas

 

sindromas †,

 

audinio

 

echimozė

 

 

daugiaformė

 

sutrikimai

 

 

 

 

raudonė (eritema)

 

 

 

 

 

 

†, pūslelinis

 

 

 

 

 

 

dermatitas †

 

Skeleto,

 

Osteoartrita

 

Atipiniai

Žandikaulio

 

raumenų,

 

s, mialgija

 

šlaunika

osteonekrozė †**

 

kaulų ir

 

artralgija,

 

ulio

Išorinio ausies

 

jungiamojo

 

sąnarių

 

pogūbrin

kanalo

 

audinio

 

sutrikimas,

 

iai ir

osteonekrozė

 

sutrikimai

 

kaulų

 

diafizės

(bisfosfonatų

 

 

 

skausmas

 

lūžiai†

grupės vaistams

 

 

 

 

 

 

būdinga

 

 

 

 

 

 

nepageidaujama

 

 

 

 

 

 

reakcija)†

 

 

 

 

 

 

 

 

Inkstų ir

 

 

Šlapimo

 

 

 

šlapimo takų

 

 

susilaikymas,

 

 

 

sutrikimai

 

 

inksto cista

 

 

 

Lytinės

 

 

Dubens

 

 

 

sistemos ir

 

 

skausmas

 

 

 

krūties

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

Organų

Labai

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų

dažni

 

 

 

 

 

klasės

 

 

 

 

 

 

Bendrieji

 

Pireksija, į

Hipotermija

 

 

 

sutrikimai ir

 

gripą

 

 

 

 

vartojimo

 

panaši

 

 

 

 

vietos

 

liga**,

 

 

 

 

pažeidimai

 

periferinė

 

 

 

 

 

 

edema,

 

 

 

 

 

 

astenija

 

 

 

 

 

 

troškulys

 

 

 

 

Tyrimai

 

Gama - GT

Padidėjęs

 

 

 

 

 

padidėjima

šarminės

 

 

 

 

 

s,

fosfatazės kiekis

 

 

 

 

 

kreatinino

kraujyje, svorio

 

 

 

 

 

padidėjima

mažėjimas

 

 

 

 

 

s

 

 

 

 

Sužalojimai,

 

 

Injekcijos vietos

 

 

 

apsinuodijim

 

 

skausmas,

 

 

 

ai ir

 

 

pažeidimas

 

 

 

procedūrų

 

 

 

 

 

 

komplikacijo

 

 

 

 

 

 

s

 

 

 

 

 

 

**Žiūrėti informaciją žemiau

 

 

 

 

† Nustatyta vaistui esant rinkoje.

 

 

 

 

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Hipokalcemija

Dažnai, sumažėjus kalcio ekskrecijai pro inkstus, sumažėja fosfatų koncentracija serume, tačiau jos koreguoti nereikia. Kalcio koncentracija serume gali sumažėti iki hipokalcemijai būdingo lygio.

Į gripą panaši liga

Pasireiškė į gripą panašus sindromas su karščiavimu, šaltkrėčiu, kaulų ir/arba raumenų skausmu. Dažniausiai specialaus gydymo vaistais neprireikė ir šie simptomai po kelių valandų/dienų išnyko.

Žandikaulio osteonekrozė

Buvo aprašyta žandikaulio osteonekrozės atvejų, daugiausia vėžiu sergantiems pacientams, gydomiems vaistiniais preparatais, kurie slopina kaulų rezorbciją, tame tarpe ibandrono rūgštimi (žr. 4.4 skyrių). Vaistui patekus į rinką gauta pranešimų apie pasireiškusius ŽON atvejus pacientams, vartojusiems ibandrono rūgštį.

Akių uždegimas

Vartojusiesiems ibandrono rūgštį buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus ibandrono rūgšties vartojimą.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Ūminio apsinuodijimo ibandrono rūgšties koncentratu infuziniam tirpalui patirties iki šiol nėra. Ikiklinikinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad didelių dozių sukelti toksiniai reiškiniai pirmiausia pažeidžia kepenis ir inkstus, todėl šių organų funkcija turi būti stebima. Kliniškai reikšminga hipokalcemija turėtų būti koreguojama injekuojant į veną kalcio gliukonato.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - vaistiniai preparatai kaulų ligų gydymui, bisfosfonatai, ATC kodas - M05BA06.

Ibandrono rūgštis priklauso bisfosfonatų grupei, kuri specifiškai veikia kaulus. Jų selektyvus poveikis kauliniam audiniui yra pagrįstas tuo, kad bisfosfonatai turi didelį afinitetą kaulų mineralinėms medžiagoms. Bisfosfonatai veikia slopindami osteoklastų aktyvumą, nors tikslus mechanizmas dar nėra aiškus.

In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą lytinių liaukų funkcijos blokavimo, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Endogeninės kaulų rezorbcijos slopinimas taip pat buvo nustatytas 45Ca kinetikos tyrimų metu ir tiriant iš anksto įterpto į skeletą radioaktyviojo tetraciklino išsiskyrimą.

Ibandrono rūgšties dozės, daug didesnės už farmakologiškai veiksmingas dozes, kaulų mineralizacijos neveikia.

Piktybinės ligos sukelta kaulų rezorbcija yra apibūdinama kaip per didelė kaulų rezorbcija, kurios nekompensuoja pakankama kaulų sintezė. Ibandrono rūgštis selektyviai slopina osteoklastų aktyvumą, sumažina kaulų rezorbciją, todėl sumažina skeleto reiškinių tikimybę sergant piktybine liga.

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo klinikiniai tyrimai

Piktybinio proceso sukeltos hiperkalcemijos klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad ibandrono rūgšties slopinantis poveikis naviko sukeltai osteolizei, tiksliau, naviko sukeltai hiperkalcemijai, pasireiškia sumažėjusia kalcio koncentracija serume ir sumažėjusiu kalcio išsiskyrimu su šlapimu.

Klinikinių tyrimų metu pacientams, kurių pradinė pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume po adekvačios rehidratacijos buvo 3,0 mmol/l, skiriant gydymui rekomenduojamas dozes, nustatytas toks atsako lygis su atitinkamu pasikliautiniu intervalu.

Ibandrono

% pacientų, kuriems

90 % pasikliautinasis

rūgšties dozė

nustatytas atsakas

intervalas

2 mg

44-63

 

 

 

4 mg

62-86

 

 

 

6 mg

64-88

Vartojant nurodytas dozes, laiko, per kurį buvo pasiekta normokalcemija, mediana buvo nuo 4 iki 7 dienų. Laiko mediana iki recidyvo (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija tapo didesnė negu 3,0 mmol/l) buvo nuo 18 iki 26 dienų.

Skeleto reiškinių profilaktikos pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, klinikiniai tyrimai

Klinikinių tyrimų metu, tiriant pacientus, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo nustatytas nuo dozės priklausomas slopinamasis poveikis kaulų osteolizei, tai rodo kaulų rezorbcijos žymenys, ir nuo dozės priklausomas poveikis skeleto reiškiniams.

Skeleto reiškinių profilaktika, skiriant po 6 mg ibandrono rūgšties į veną pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo vertinama vieno randomizuoto placebu kontroliuojamo III fazės tyrimo, trukusio 96 savaites, metu. Moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys ir radiologiškai patvirtintos metastazės kauluose, atsitiktiniu būdu buvo priskirtos grupei, gavusiai placebą (158 pacientės), ir grupei, gavusiai 6 mg ibandrono rūgštį (154 pacientės). Šio tyrimo rezultatai apibendrinti žemiau.

Pagrindiniai veiksmingumo kriterijai

Pagrindinis tyrimo kriterijus buvo skeleto sergamumo periodo dažnumas (SSPD). Tai buvo sudėtinis kriterijus, kurį sudarė su skeletu susijusių reiškinių (SSR) pogrupiai:

-lūžių ir gresiančių lūžių gydymas radioterapija;

-chirurginis lūžių gydymas;

-stuburo lūžiai;

-ne stuburo lūžiai.

SSPD analizė buvo koreguota atsižvelgiant į laiką. Buvo laikoma, kad vienas ar daugiau atvejų, registruotų per vieną 12 savaičių periodą, galėjo būti susiję. Todėl, atliekant analizę, pasikartojantys atvejai buvo skaičiuojami kaip vienas. Šio tyrimo metu 6 mg ibandrono rūgšties į veną gydytoje grupėje reikšmingai sumažėjo SSR, išreikštų SSPD, atsižvelgiant į laiką, lyginant su placebą gavusia grupe (p=0,004). SSR kiekis taip pat reikšmingai sumažėjo vartojusių 6 mg ibandrono rūgšties grupėje, o SSR rizika sumažėjo 40 % lyginant su placebą gavusia grupe (santykinė rizika 0,6, p =

0,003). Efektyvumo duomenys apibendrinti 2 lentelėje.

2 Lentelė Veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga)

 

Visi su skeletu susijusių reiškinių atvejai (SSR)

 

Placebas

Ibandrono rūgštis

p vertė

 

n=158

6 mg n=154

 

 

 

 

 

SSPD (per paciento metus)

1,48

1,19

p=0,004

 

 

 

 

Atvejų skaičius (pacientui)

3,64

2,65

p=0,025

 

 

 

 

SSR santykinė rizika

-

0,60

p=0,003

 

 

 

 

Antriniai veiksmingumo kriterijai

Buvo gautas statistiškai patikimas kaulų skausmo vertinimo pagerėjimas vartojantiems 6 mg ibandrono rūgšties į veną grupėje lyginant su placebą gavusia grupe. Skausmas buvo mažesnis už pradinį per visą tyrimą, kartu statistiškai patikimai sumažėjo analgetikų suvartojimas. Patikimai mažiau blogėjo gyvenimo kokybė ibandrono rūgšties grupėje lyginant su placebą gavusiąja. Apibendrinti antrinių efektyvumo duomenų rezultatai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė Antriniai veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga)

 

Placebas

Ibandrono

p vertė

 

n=158

rūgštis 6 mg

 

 

 

n=154

 

Kaulų skausmas *

0,21

-0,28

p<0,001

 

 

 

 

Analgetikų suvartojimas*

0,90

0,51

p=0,083

 

 

 

 

Gyvenimo kokybė*

-45,4

-10,3

p=0,004

* Vidutinis skirtumas tarp pradinio ir paskutiniojo vertinimo.

Statistiškai patikimai sumažėjo kaulų rezorbcijos žymenų šlapime (piridinolino ir deoksipiridinolino) ibandrono rūgštį vartojusių pacientų grupėje, lyginant su placebą gavusiais.

Ibandrono rūgšties saugumo tyrimo, kuriame dalyvavo 130 metastazavusiu krūties vėžiu sergančių pacienčių, metu buvo palygintos 1 valandos ir 15 minučių trukmės infuzijos. Inkstų funkcijos rodmenų skirtumų nenustatyta. Ibandrono rūgšties sukelti nepageidaujami reiškiniai po 15 minučių infuzijos buvo tokie pat, kaip ir po ilgesnės trukmės infuzijos, ir naujų saugumo duomenų vartojant 15 minučių trukmės infuziją negauta.

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas <50 ml/min, netirtos.

[

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius)

Ibandrono rūgšties saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams nebuvo nustatytas. Duomenų nėra.

5.2Farmakokinetinės savybės

Po 2 valandas trukusios 2 mg, 4 mg arba 6 mg infuzijos nustatyti ibandrono rūgšties farmakokinetikos rodmenys yra proporcingi dozei.

Pasiskirstymas

Pirmą kartą sistemiškai pavartota ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40-50 % cirkuliuojančios vaisto dozės. Kai susidaro gydomoji koncentracija, su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 87 % vaisto, todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais dėl išstūmimo mažai tikėtina.

Biotransformacija

Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.

Eliminacija;

Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, priklausė nuo dozės ir tyrimo metodo jautrumo, bet dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10-60 valandų. Tačiau ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną arba išgėrus didžiausios vertės sumažėja iki 10 % atitinkamai per 3 ir 8 valandas. Skiriant ibandrono rūgštį į veną kartą per 4 savaites 48 savaites metastazine kaulų liga sergantiems pacientams, sisteminė kumuliacija nenustatyta.

Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinės vertės svyruoja tarp 84 - 160 ml/min. Inkstų klirensas (apie 60 ml/min sveikoms moterims po menopauzės) sudaro 50-60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaisto patekimą į kaulus.

Atrodo, kad sekrecijoje nedalyvauja žinomos rūgščių ar šarmų transporto sistemos, dalyvaujančios šalinant kitas veikliąsias medžiagas. Be to, ibandrono rūgštis neslopina daugumos žmogaus kepenų P450 izofermentų bei neindukuoja žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos.

Ypatingųjų populiacijų farmakokinetika

Lytis

Moterų ir vyrų organizme ibandrono rūgšties biologinis prieinamumas ir farmakokinetika yra panašūs.

Rasė

Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolidų ir europidų rasės pacientų ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.

Pacientai, kurių pažeisti inkstai

Pacientams, kurie serga įvairaus sunkumo inkstų veiklos sutrikimu, ibandrono rūgšties ekspozicija organizme priklauso nuo kreatinino klirenso (Klkr). Tiriamiesiems, kuriems buvo sunkus inkstų veiklos sutrikimas (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 21,2 ml/min), koregavus dozę vidutinė AUC0-24h padidėjo 110 %, lyginant su sveikais savanoriais. Klinikinio farmakologijos tyrimo WP18551 metu, po 6 mg vienkartinės dozės į veną (15 minučių trukmės infuzija), vidutinis AUC0-24 padidėjo, atitinkamai, 14 % ir 86 % pacientams, kuriems buvo nesunkus (vidutinis apskaičiuotas Klkr =

68,1 ml/min) ir vidutinio sunkumo (vidutinis apskaičiuotas Klkr = 41,2 ml/min) inkstų sutrikimas, lyginant su sveikais savanoriais (vidutinis apskaičiuotas Klkr = 120 ml/min). Vidutinis Cmax nedidėjo pacientams, kuriems buvo lengvas inkstų veiklos sutrikimas, ir padidėjo 12 % pacientams, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai rekomenduojama dozę koreguoti (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių pažeistos kepenys (žr. 4.2 skyrių)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties farmakokinetiką pacientams, kurių kepenys pažeistos. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes preparatas nėra metabolizuojamas, o išsiskiria per inkstus arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kurių pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia. Be to, kai susidaro gydomoji koncentracija, su plazmos baltymais jungiasi maždaug 87 % ibandrono rūgšties, todėl nepanašu, kad hipoproteinemija dėl sunkios kepenų ligos galėtų reikšmingai padidinti nesusijungusio preparato koncentraciją plazmoje.

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

Dispersinės analizės duomenimis, nenustatyta, kad amžius, kaip nepriklausomas faktorius, būtų susijęs su bet kuriuo iš tirtų farmakokinetikos rodmenų. Senstant blogėja inkstų funkcija. Tai ir yra vienintelis veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį (žr. skyrių apie inkstų pažeidimą).

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties skyrimą pacientams, jaunesniems kaip 18 metų.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis gyvūnams pastebėtas tik gyvūnams, gavusiems reikšmingai didesnę, negu rekomenduojama didžiausia žmogui, dozę, todėl šių duomenų reikšmė klinikai yra maža. Kaip ir vartojant kitus bisfosfonatus, tyrimų su gyvūnais metu buvo nustatyta, kad inkstai yra jautriausias sisteminiam toksiniam poveikiui organas.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis

Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genetikai.

Toksinis poveikis dauginimuisi

Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta ibandrono rūgšties į veną, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta. 1 mg/kg/per parą ir didesnių geriamosios ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti poveikiai vaisingumui buvo padažnėję preimplantaciniai netekimai. 0,3 mg/kg ir 1 mg/kg per parą vartojamos į veną ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu ibandrono rūgštis sumažino spermatozoidų skaičių, 1 mg/kg per parą dozės sumažino patinėlių vaisingumą, o 1,2 mg/kg per parą dozės – patelių vaisingumą. Tiriant toksinį poveikį žiurkių dauginimuisi, nustatyta nepageidaujamų reiškinių, būdingų šios klasės vaistiniams preparatams (bisfosfonatams). Tai sumažėjęs implantacijos vietų kiekis, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija), padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas) ir dantų anomalijos pirmos kartos palikuonims.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas

Natrio acetatas trichidratas

Ledinė acto rūgštis

Injekcinis vanduo

6.2Nesuderinamumas

Kad būtų išvengta galimo nesuderinamumo, ibandrono rūgšties koncentratą infuziniam tirpalui reikia skiesti tik izotoniniu natrio chlorido arba 5 % gliukozės tirpalu.

Ibandrono rūgšties koncentrato infuziniam tirpalui negalima maišyti su tirpalais, kuriuose yra kalcio.

6.3Tinkamumo laikas

2 metai.

Praskiedus:

Įrodyta, kad praskiesto 0,9% natrio chlorido arba 5% gliukozės tirpalu preparato, laikomo 25°C ar 2 °C – 8 °C temperatūroje, cheminis ir fizinis stabilumas nekinta 36 valandas.

Infuzinį tirpalą reikia vartoti nedelsiant, kad būtų išvengta mikrobiologinės taršos. Jei jis nesuvartojamas tuoj pat, už saugojimo laiką ir sąlygas prieš vartojimą atsako vartotojas. Paprastai praskiestas vaistas laikomas ne ilgiau kaip 24 val. 2 – 8 °C temperatūroje, nebent buvo skiedžiama kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

6 ml stiklinis flakonas (I tipo stiklas) su fluorotec plus guminiu kamšteliu, aliumininiu užsandarinimu ir šviesiai violetiniu plastmasiniu nuplėšiamu dangteliu. Išleidžiamas pakuotėmis po 1 flakoną.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Accord Healthcare Limited

Sage House

319, Pinner Road

North Harrow

Middlesex HA1 4HF

Jungtinė Karalystė

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/12/798/001

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO

Rinkodaros teisės suteikimo : 2012 lapkritis 19

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ibandronic Acid Accord 6 mg koncentratas infuziniam tirpalui.

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename flakone, yra 6 ml koncentrato infuziniam tirpalui, turinčio 6 mg ibandrono rūgšties (natrio druskos monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui.

Skaidrus, bespalvis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ibandrono rūgštis skiriama suaugusiesiems:

-skeleto reiškinių (patologinių lūžių, kaulų komplikacijų, kurioms reikalingas radioterapinis ar chirurginis gydymas) profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose;

-naviko sukeltai hiperkalcemijai su metastazėmis ar be jų gydyti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Pacientai, gydomi ibandrono rūgštimi turi gauti pakuotės lapelį ir paciento priminimo kortelę. Ibandrono rūgštį turėtų skirti tik gydytojas, turintis patirties, kaip gydyti vėžį.

Dozavimas

Skeleto reiškinių profilaktika pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose

Rekomenduojama dozė skeleto reiškinių profilaktikai pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose - 6 mg į veną kas 3-4 savaites. Dozę reikia sulašinti mažiausiai per 15 minučių. Trumpesnės trukmės (t.y. 15 min) infuziją galima skirti tik tiems pacientams, kurių inkstų funkcija normali ar sergantiems lengvu inkstų funkcijos sutrikimu. Duomenų apie trumpesnės trukmės infuzijas pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis nei 50 ml/min, nėra. Dozavimo ir vartojimo metodo rekomendacijos šiai pacientų grupei pateiktos skyriuje Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas

Prieš pradedant gydyti ibandrono rūgštimi, pacientui reikia atlikti adekvačią rehidrataciją 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido tirpalu, atsižvelgiant į hiperkalcemijos laipsnį ir naviko tipą. Paprastai pacientams, kuriems rasta osteolizinių metastazių kauluose, reikia mažesnių dozių negu pacientams, kuriems diagnozuota humoralinio tipo hiperkalcemija. Daugumai pacientų, kuriems yra sunki

hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume* ≥ 3 mmol/l, arba ≥ 12 mg/100 ml), pakanka vienos 4 mg dozės. Pacientams, kuriems yra vidutinio laipsnio hiperkalcemija (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume < 3 mmol/l, arba

< 12 mg/100 ml), efektyvi dozė yra 2 mg. Didžiausia klinikiniuose tyrimuose vartota dozė buvo 6 mg, bet ji papildomai efektyvumo nedidino.

* Pastaba. Pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume yra apskaičiuojama taikant tokias formules:

Pagal albuminą koreguota

=

kalcio koncentracija serume (mmol/l) - [0,02 x albuminas

kalcio koncentracija serume

 

(g/l)] + 0,8

(mmol/l)

 

 

 

Ar

Pagal albuminą koreguota

= kalcio koncentracija serume (mg/100 ml) + 0,8 x [4 -

kalcio koncentracija serume

 

albuminas (g/100 ml)]

(mmol/100 ml)

 

 

Norėdami perskaičiuoti pagal albuminą koreguotą kalcio koncentraciją serume iš mmol/l

į mg/100 ml, ją dauginkite iš 4.

Dažniausiai padidėjusi kalcio koncentracija serume gali būti sumažinta iki normalaus lygio per

7 dienas. Laiko mediana iki recidyvo (kai pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume vėl viršija 3 mmol/l) buvo 18 - 19 dienų, vartojant 2 mg ir 4 mg dozes. Laiko mediana iki recidyvo, vartojant 6 mg dozę, buvo 26 dienos.

Nedideliam skaičiui (50) pacientų buvo skirta antroji infuzija hiperkalcemijai gydyti. Pakartotinai gydyti gali tekti, jei hiperkalcemija kartojasi arba negauta pakankamo efekto.

Ibandrono rūgšties koncentratas infuziniam tirpalui turi būti skiriamas 2 valandų trukmės intravenine infuzija.

Ypatingos pacientų populiacijos

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr

≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai reikia laikytis šių dozavimo rekomendacijų (žr. 5.2 skyrių):

Kreatinino klirensas

Dozė

Infuzinio tirpalo kiekis1 ir trukmė 2

(ml/min)

 

 

≥50 KLkr < 80

6 mg (6 ml koncentrato

100 ml per 15 minučių

infuziniam tirpalui)

 

 

≥30 Klkr < 50

4 mg (4 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

< 30

2 mg (2 ml koncentrato

500 ml per 1 valandą

infuziniam tirpalui)

 

 

10,9% natrio chlorido tirpalas ar 5% gliukozės tirpalas

2Vartojama kas 3-4 savaites

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas < 50 ml/min netirtos.

Senyviems > 65 metų pacientams

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Ibandrono rūgšties saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams neištirti. Duomenų nėra (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vartojimo metodas

Leisti į veną.

Flakono turinį reikia suvartoti taip:

Skeleto reiškinių profilaktikai - sušvirkšti į 100 ml izotoninio natrio chlorido ar 100 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti ne greičiau kaip per 15 minučių. Taip pat žiūrėkite aukščiau pateiktą skyrių apie dozavimą pacientams, kuriems yra inkstų sutrikimas

Naviko sukeltai hiperkalcemijai gydyti - sušvirkšti į 500 ml izotoninio natrio chlorido ar 500 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir sulašinti per 2 valandas.

Vienkartiniam vartojimui. Vartoti tik skaidrų tirpalą be dalelių.

Ibandrono rūgšties koncentrato infuziniam tirpalui turėtų būti skiriama intravenine infuzija. Reikia imtis atsargumo priemonių, kad ibandrono rūgšties koncentratas infuziniam tirpalui nebūtų suleistas į arteriją arba šalia venos, nes tai gali sukelti audinių pažeidimą.

4.3 Kontraindikacijos

-Padidėjęs jautrumas ibandrono rūgščiai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai

-Hipokalcemija

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai, turintys kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimų

Prieš pradedant gydyti ibandrono rūgštimi metastazinę kaulų ligą, reikia koreguoti hipokalcemiją ir kitus kaulų bei mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimus.

Svarbu, kad visi pacientai vartotų pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Pacientams papildomai skirti kalcio ir/ar vitamino D, jei jie šių medžiagų gauna nepakankamai su maistu.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Švirkščiant ibandrono rūgštį į veną reikia turėti paruoštas atitinkamas palaikomojo gydymo ir stebėsenos priemones. Jeigu pasireiškia anafilaksinė arba kitokia sunki padidėjusio jautrumo ar alerginė reakcija, injekciją nedelsdami nutraukite ir pradėkite atitinkamą gydymą.

Žandikaulio osteonekrozė

Vaistui patekus į rinką gauta labai retų pranešimų apie pasireiškusius ŽON atvejus pacientams, vartojusiems ibandrono rūgštį onkologinių ligų gydymui (žr. 4.8 skyrių).

Tolesnis gydymas ar naujo gydymo kurso pradžia turi būti atidėta pacientams, kuriems yra neužgijusių minkštųjų burnos audinių.

Pacientams, kuriems būdingi lydintys rizikos veiksniai, prieš skiriant ibandrono rūgšties, rekomenduojama atlikti dantų būklės ištyrimą ir profilaktinį gydymą bei remtis individualiu naudos ir rizikos santykio vertinimu.

Vertinant ŽON atsiradimo riziką pacientui, reikia atsižvelgti į toliau išvardytus rizikos veiksnius:

-vaistinio preparato stiprumą, kuris slopina kaulų rezorbciją (didesnė rizika didesnio stiprumo junginių), vartojimo būdą (didesnė rizika vartojant parenteraliai) ir kaulų rezorbcijos terapijos kumuliacinę dozę;

-vėžį, lydinčias patologines būkles (pvz. anemiją, krešumą, infekciją), rūkymą;

-kartu vartojamus kortikosteroidus, chemoterapiją, angiogenezės inhibitorius, galvos ir kaklo radioterapiją.

-prastą burnos higieną, periodonto ligas, blogai parinktus protezus, dantų ligos istoriją, invazines dantų procedūras, pvz. dantų traukimą.

Visi pacientai turi būti skatinami palaikyti gerą burnos higieną, atlikti reguliarų dantų patikrinimą, ir iš karto pranešti apie bet kokius burnos ertmės simptomus, tokius kaip dantų slankumą, skausmą ar patinimą, opų negijimą arba išskyras, gydymo ibandrono rūgštimi metu. Gydymo metu, invazinės dantų gydymo procedūros turėtų būti atliekamos atsargiai ir vengiant tiesioginio kontakto su ibandrono rūgštimi.

Gydymo planas pacientams, kuriems atsiranda ŽON turėtų būti sudaromas glaudžiai bendradarbiaujant tarp gydytojo ir odontologo ar burnos chirurgo, kurie turi patirties su ŽON. Jeigu

įmanoma, turi būti apsvarstytas laikinas gydymo ibandrono rūgštimi nutraukimas, kol atsistato būklė ir sumažėja rizikos veiksniai.

Išorinio ausies kanalo osteonekrozė

Vartojant bisfosfonatus, tarp pacientų nustatyta išorinio ausies kanalo osteonekrozės atvejų, kurie daugiausia siejami su ilgalaikiu gydymu. Tarp galimų išorinio ausies kanalo osteonekrozės rizikos veiksnių – steroidų vartojimas ir chemoterapija ir (arba) lokalūs rizikos veiksniai, pvz., infekcija arba trauma. Išorinio ausies kanalo osteonekrozės galimybę reikėtų turėti omenyje gydant tuos bisfosfonatų vartojančius pacientus, kuriems pasireiškia su ausimi susijusių simptomų, įskaitant simptomus, kuriuos sukelia lėtinės ausų infekcijos.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis. Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.

Pacientai, kurių pažeisti inkstai

Klinikinių tyrimų metu ilgai gydant ibandrono rūgštimi inkstų funkcijos pablogėjimo simptomų nepastebėta. Vis dėlto, norint įvertinti kiekvieno paciento, gydomo ibandrono rūgštimi, klinikinę būklę, rekomenduojama stebėti inkstų funkciją bei kalcio, fosfatų ir magnio koncentraciją serume (žr.

4.2 skyrių).

Pacientai, kurių pažeistos kepenys

Negalima pateikti dozavimo rekomendacijų pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, nes dar nėra klinikinių duomenų (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, turintys širdies sutrikimų

Nereikėtų skirti daug skysčių pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumo rizika.

Pacientai, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams

Pacientams, kuriems žinomas padidėjęs jautrumas kitiems bisfosfonatams, šį vaistinį preparatą skirti reikia atsargiai.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas

Šio vaistinio preparato buteliuke yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t.y. jis beveik neturi reikšmės.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų

(žr. 5.2 skyrių). Ibandrono rūgštis pašalinama tik ekskrecijos per inkstus būdu, jos biotransformacija nevyksta.

Siūloma atsargiai skirti bisfosfonatus su aminoglikozidais, kadangi abu preparatai gali ilgesnį laiką mažinti kalcio koncentraciją serume. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kartu gali atsirasti hipomagnezemija.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Dar nepakanka duomenų apie nėščių moterų gydymą ibandrono rūgštimi. Tiriant žiurkes nustatytas toksinis poveikis dauginimuisi (žr. 5.3 skyrių). Galima rizika žmogui nežinoma, todėl nėščios moterys ibandrono rūgšties turi nevartoti.

Žindymas

Nežinoma ar ibandrono rūgštis patenka į moters pieną. Tyrimo duomenimis, ibandrono rūgšties sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene jos buvo mažai. Žindyvėms ibandrono rūgštį vartoti draudžiama.

Vaisingumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinamika ir farmakokinetika bei pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad ibandrono rūgštis gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo pobūdžio santrauka

Sunkiausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra anafilaksinė reakcija ar šokas, atipiniai šlaunikaulio lūžiai, žandikaulio osteonekrozė ir akių uždegimas (žiūrėkite paragrafą „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas” ir 4.4 skyrių).

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymas dažniausiai yra susijęs su kūno temperatūros pakilimu. Rečiau stebimas kalcio koncentracijos sumažėjimas žemiau normalios (hipokalcemija). Dauguma atvejų specifinio gydymo nereikia, o simptomai po keleto valandų ar parų praeina.

Krūties vėžiu su metastazėmis kauluose sirgusioms pacientėms, kurioms buvo taikyta skeleto reiškinių profilaktika, dažniausiai pasireiškia nuovargis, po kurio pakyla kūno temperatūra ir skauda galvą.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

1-oje lentelėje yra išvardintos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos pagrindinių III fazės klinikinių tyrimų (naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo: ibandrono rūgšties 2 mg ar 4 mg doze buvo gydyta 311 pacientų; skeleto reiškinių profilaktika sergantiesiems krūties vėžiu ir kaulų metastazėmis: ibandrono rūgšties 6 mg doze profilaktika taikyta 152 pacientams) bei vaisto poregistracinės stebėsenos metu.

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio

kategorijos apibrėžiamos naudojant šį susitarimą: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išdėstytos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė

Nepageidaujamos reakcijos į ibandrono rūgštį, vartojant ją į veną

 

Organų

 

Labai

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų

 

dažni

 

 

 

 

 

klasės

 

 

 

 

 

 

 

Infekcijos ir

 

Infekcijos

Cistitas,

 

 

 

infestacijos

 

 

 

vaginitas, burnos

 

 

 

 

 

 

 

kandidozė

 

 

 

Gerybiniai,

 

 

 

Nepiktybinė

 

 

 

piktybiniai ir

 

 

odos neoplazma

 

 

 

nepatikslinti

 

 

 

 

 

 

navikai

 

 

 

 

 

 

 

Kraujo ir

 

 

 

Anemija, kraujo

 

 

 

limfinės

 

 

 

diskrazija

 

 

 

sistemos

 

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

Imuninės

 

 

 

 

 

Padidėjęs

Astmos

sistemos

 

 

 

 

 

jautrumas†,

paūmėjimas

sutrikimai

 

 

 

 

 

bronchospazmas†,

 

 

 

 

 

 

 

angioneurozinė

 

 

 

 

 

 

 

edema†,

 

 

 

 

 

 

 

anafilaksinė

 

 

 

 

 

 

 

reakcija ar

 

 

 

 

 

 

 

šokas†**

 

Endokrininia

 

Paratireoidi

 

 

 

 

i sutrikimai

 

 

nės liaukos

 

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Metabolizmo

 

Hipokalce

Hipofosfatemija

 

 

 

ir mitybos

 

 

mija**

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Psichikos

 

 

 

Miego

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

sutrikimai,

 

 

 

 

 

 

 

nerimas, jausmų

 

 

 

 

 

 

 

nepastovumas

 

 

 

Nervų

 

 

Galvos

Galvos smegenų

 

 

 

sistemos

 

 

skausmas,

kraujotakos

 

 

 

sutrikimai

 

 

svaigimas,

sutrikimas, nervų

 

 

 

 

 

 

disgeuzija

šaknelių

 

 

 

 

 

 

(skonio

pažeidimas,

 

 

 

 

 

 

sutrikimas)

amnezija,

 

 

 

 

 

 

 

migrena,

 

 

 

 

 

 

 

neuralgija,

 

 

 

 

 

 

 

hipertonija,

 

 

 

 

 

 

 

hiperestezija,

 

 

 

 

 

 

 

cirkumoralinė

 

 

 

 

 

 

 

parestezija,

 

 

 

 

 

 

 

parosmija

 

 

 

Akių

 

 

Katarakta

 

Akių

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

uždegim

 

 

 

 

 

 

 

as †**

 

 

Ausų ir

 

 

 

Kurtumas

 

 

 

labirintų

 

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

Organų

Labai

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų

dažni

 

 

 

 

 

klasės

 

 

 

 

 

 

Širdies

 

Pluošto

Miokardo

 

 

 

sutrikimai

 

atšakos

išemija,

 

 

 

 

 

blokada

kardiovaskulinis

 

 

 

 

 

 

sutrikimas,

 

 

 

 

 

 

širdies plakimo

 

 

 

 

 

 

pojūtis

 

 

 

Kvėpavimo

 

Faringitas

Plaučių edema,

 

 

 

sistemos,

 

 

stridoras

 

 

 

krūtinės

 

 

 

 

 

 

ląstos ir

 

 

 

 

 

 

tarpuplaučio

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

Virškinimo

 

Diarėja,

Gastroenteritas,

 

 

 

trakto

 

vėmimas,

gastritas, burnos

 

 

 

sutrikimai

 

virškinimo

išopėjimas,

 

 

 

 

 

sutrikimas,

disfagija,

 

 

 

 

 

pilvo

cheilitas

 

 

 

 

 

skausmas,

 

 

 

 

 

 

dantų

 

 

 

 

 

 

sutrikimas

 

 

 

 

Kepenų,

 

 

Cholelitiazė

 

 

 

tulžies pūslės

 

 

 

 

 

 

ir latakų

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Odos ir

 

Odos

Išbėrimas,

 

Stevens-Johnson

 

poodinio

 

sutrikimas,

plikimas

 

sindromas †,

 

audinio

 

echimozė

 

 

daugiaformė

 

sutrikimai

 

 

 

 

raudonė (eritema)

 

 

 

 

 

 

†, pūslelinis

 

 

 

 

 

 

dermatitas †

 

Skeleto,

 

Osteoartrit

 

Atipiniai

Žandikaulio

 

raumenų,

 

as, mialgija

 

šlaunika

osteonekrozė †**

 

kaulų ir

 

artralgija,

 

ulio

Išorinio ausies

 

jungiamojo

 

sąnarių

 

pogūbrin

kanalo

 

audinio

 

sutrikimas,

 

iai ir

osteonekrozė

 

sutrikimai

 

kaulų

 

diafizės

(bisfosfonatų

 

 

 

skausmas

 

lūžiai†

grupės vaistams

 

 

 

 

 

 

būdinga

 

 

 

 

 

 

nepageidaujama

 

 

 

 

 

 

reakcija)†

 

 

 

 

 

 

 

 

Inkstų ir

 

 

Šlapimo

 

 

 

šlapimo takų

 

 

susilaikymas,

 

 

 

sutrikimai

 

 

inksto cista

 

 

 

Lytinės

 

 

Dubens

 

 

 

sistemos ir

 

 

skausmas

 

 

 

krūties

 

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

Organų

Labai

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

Dažnis nežinomas

sistemų

dažni

 

 

 

 

 

klasės

 

 

 

 

 

 

Bendrieji

 

Pireksija, į

Hipotermija

 

 

 

sutrikimai ir

 

gripą

 

 

 

 

vartojimo

 

panaši

 

 

 

 

vietos

 

liga**,

 

 

 

 

pažeidimai

 

periferinė

 

 

 

 

 

 

edema,

 

 

 

 

 

 

astenija

 

 

 

 

 

 

troškulys

 

 

 

 

Tyrimai

 

Gama - GT

Padidėjęs

 

 

 

 

 

padidėjima

šarminės

 

 

 

 

 

s,

fosfatazės kiekis

 

 

 

 

 

kreatinino

kraujyje, svorio

 

 

 

 

 

padidėjima

mažėjimas

 

 

 

 

 

s

 

 

 

 

Sužalojimai,

 

 

Injekcijos vietos

 

 

 

apsinuodijim

 

 

skausmas,

 

 

 

ai ir

 

 

pažeidimas

 

 

 

procedūrų

 

 

 

 

 

 

komplikacijo

 

 

 

 

 

 

s

 

 

 

 

 

 

** Žiūrėti informaciją žemiau

 

 

 

 

† Nustatyta vaistui esant rinkoje.

 

 

 

 

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Hipokalcemija

Dažnai, sumažėjus kalcio ekskrecijai pro inkstus, sumažėja fosfatų koncentracija serume, tačiau jos koreguoti nereikia. Kalcio koncentracija serume gali sumažėti iki hipokalcemijai būdingo lygio.

Į gripą panaši liga

Pasireiškė į gripą panašus sindromas su karščiavimu, šaltkrėčiu, kaulų ir/arba raumenų skausmu. Dažniausiai specialaus gydymo vaistais neprireikė ir šie simptomai po kelių valandų/dienų išnyko.

Žandikaulio osteonekrozė

Buvo aprašyta žandikaulio osteonekrozės atvejų, daugiausia vėžiu sergantiems pacientams, gydomiems vaistiniais preparatais, kurie slopina kaulų rezorbciją, tame tarpe ibandrono rūgštimi (žr. 4.4 skyrių). Vaistui patekus į rinką gauta pranešimų apie pasireiškusius ŽON atvejus pacientams, vartojusiems ibandrono rūgštį.

Akių uždegimas

Vartojusiesiems ibandrono rūgštį buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus ibandrono rūgšties vartojimą.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Ūminio apsinuodijimo ibandrono rūgšties koncentratu infuziniam tirpalui patirties iki šiol nėra. Ikiklinikinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad didelių dozių sukelti toksiniai reiškiniai pirmiausia pažeidžia kepenis ir inkstus, todėl šių organų funkcija turi būti stebima. Kliniškai reikšminga hipokalcemija turėtų būti koreguojama injekuojant į veną kalcio gliukonato.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - vaistiniai preparatai kaulų ligų gydymui, bisfosfonatai, ATC kodas - M05BA06.

Ibandrono rūgštis priklauso bisfosfonatų grupei, kuri specifiškai veikia kaulus. Jų selektyvus poveikis kauliniam audiniui yra pagrįstas tuo, kad bisfosfonatai turi didelį afinitetą kaulų mineralinėms medžiagoms. Bisfosfonatai veikia slopindami osteoklastų aktyvumą, nors tikslus mechanizmas dar nėra aiškus.

In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą lytinių liaukų funkcijos blokavimo, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Endogeninės kaulų rezorbcijos slopinimas taip pat buvo nustatytas 45Ca kinetikos tyrimų metu ir tiriant iš anksto įterpto į skeletą radioaktyviojo tetraciklino išsiskyrimą.

Ibandrono rūgšties dozės, daug didesnės už farmakologiškai veiksmingas dozes, kaulų mineralizacijos neveikia.

Piktybinės ligos sukelta kaulų rezorbcija yra apibūdinama kaip per didelė kaulų rezorbcija, kurios nekompensuoja pakankama kaulų sintezė. Ibandrono rūgštis selektyviai slopina osteoklastų aktyvumą, sumažina kaulų rezorbciją, todėl sumažina skeleto reiškinių tikimybę sergant piktybine liga.

Naviko sukeltos hiperkalcemijos gydymo klinikiniai tyrimai

Piktybinio proceso sukeltos hiperkalcemijos klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad ibandrono rūgšties slopinantis poveikis naviko sukeltai osteolizei, tiksliau, naviko sukeltai hiperkalcemijai, pasireiškia sumažėjusia kalcio koncentracija serume ir sumažėjusiu kalcio išsiskyrimu su šlapimu.

Klinikinių tyrimų metu pacientams, kurių pradinė pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija serume po adekvačios rehidratacijos buvo 3,0 mmol/l, skiriant gydymui rekomenduojamas dozes, nustatytas toks atsako lygis su atitinkamu pasikliautiniu intervalu.

Ibandrono

% pacientų, kuriems

90 % pasikliautinasis

rūgšties dozė

nustatytas atsakas

intervalas

2 mg

44-63

4 mg

62-86

 

 

 

6 mg

64-88

Vartojant nurodytas dozes, laiko, per kurį buvo pasiekta normokalcemija, mediana buvo nuo 4 iki 7 dienų. Laiko mediana iki recidyvo (pagal albuminą koreguota kalcio koncentracija tapo didesnė negu 3,0 mmol/l) buvo nuo 18 iki 26 dienų.

Skeleto reiškinių profilaktikos pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, klinikiniai tyrimai

Klinikinių tyrimų metu, tiriant pacientus, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo nustatytas nuo dozės priklausomas slopinamasis poveikis kaulų osteolizei, tai rodo kaulų rezorbcijos žymenys, ir nuo dozės priklausomas poveikis skeleto reiškiniams.

Skeleto reiškinių profilaktika, skiriant po 6 mg ibandrono rūgšties į veną pacientams, kuriems nustatytas krūties vėžys ir metastazių kauluose, buvo vertinama vieno randomizuoto placebu kontroliuojamo III fazės tyrimo, trukusio 96 savaites, metu. Moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys ir radiologiškai patvirtintos metastazės kauluose, atsitiktiniu būdu buvo priskirtos grupei, gavusiai placebą (158 pacientės), ir grupei, gavusiai 6 mg ibandrono rūgštį (154 pacientės). Šio tyrimo rezultatai apibendrinti žemiau.

Pagrindiniai veiksmingumo kriterijai

Pagrindinis tyrimo kriterijus buvo skeleto sergamumo periodo dažnumas (SSPD). Tai buvo sudėtinis kriterijus, kurį sudarė su skeletu susijusių reiškinių (SSR) pogrupiai:

-lūžių ir gresiančių lūžių gydymas radioterapija;

-chirurginis lūžių gydymas;

-stuburo lūžiai;

-ne stuburo lūžiai.

SSPD analizė buvo koreguota atsižvelgiant į laiką. Buvo laikoma, kad vienas ar daugiau atvejų, registruotų per vieną 12 savaičių periodą, galėjo būti susiję. Todėl, atliekant analizę, pasikartojantys atvejai buvo skaičiuojami kaip vienas. Šio tyrimo metu 6 mg ibandrono rūgšties į veną gydytoje grupėje reikšmingai sumažėjo SSR, išreikštų SSPD, atsižvelgiant į laiką, lyginant su placebą gavusia grupe (p=0,004). SSR kiekis taip pat reikšmingai sumažėjo vartojusių 6 mg ibandrono rūgšties grupėje, o SSR rizika sumažėjo 40 % lyginant su placebą gavusia grupe (santykinė rizika 0,6, p =

0,003). Efektyvumo duomenys apibendrinti 2 lentelėje.

2 Lentelė Veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga)

 

Visi su skeletu susijusių reiškinių atvejai (SSR)

 

Placebas

Ibandrono rūgštis

p vertė

 

n=158

6 mg n=154

 

 

 

 

 

SSPD (per paciento metus)

1,48

1,19

p=0,004

 

 

 

 

Atvejų skaičius (pacientui)

3,64

2,65

p=0,025

 

 

 

 

SSR santykinė rizika

-

0,60

p=0,003

 

 

 

 

Antriniai veiksmingumo kriterijai

Buvo gautas statistiškai patikimas kaulų skausmo vertinimo pagerėjimas vartojantiems 6 mg ibandrono rūgšties į veną grupėje lyginant su placebą gavusia grupe. Skausmas buvo mažesnis už pradinį per visą tyrimą, kartu statistiškai patikimai sumažėjo analgetikų suvartojimas. Patikimai mažiau blogėjo gyvenimo kokybė ibandrono rūgšties grupėje lyginant su placebą gavusiąja. Apibendrinti antrinių efektyvumo duomenų rezultatai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė Antriniai veiksmingumo duomenys (pacientams, sergantiems krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga)

 

Placebas

Ibandrono

p vertė

 

n=158

rūgštis 6 mg

 

 

 

n=154

 

Kaulų skausmas *

0,21

-0,28

p<0,001

 

 

 

 

Analgetikų suvartojimas*

0,90

0,51

p=0,083

 

 

 

 

Gyvenimo kokybė*

-45,4

-10,3

p=0,004

* Vidutinis skirtumas tarp pradinio ir paskutiniojo vertinimo.

Statistiškai patikimai sumažėjo kaulų rezorbcijos žymenų šlapime (piridinolino ir deoksipiridinolino) ibandrono rūgštį vartojusių pacientų grupėje, lyginant su placebą gavusiais.

Ibandrono rūgšties saugumo tyrimo, kuriame dalyvavo 130 metastazavusiu krūties vėžiu sergančių pacienčių, metu buvo palygintos 1 valandos ir 15 minučių trukmės infuzijos. Inkstų funkcijos rodmenų skirtumų nenustatyta. Ibandrono rūgšties sukelti nepageidaujami reiškiniai po 15 minučių infuzijos buvo tokie pat, kaip ir po ilgesnės trukmės infuzijos, ir naujų saugumo duomenų vartojant 15 minučių trukmės infuziją negauta.

15 minučių trukmės infuzijos vėžiu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas <50 ml/min, netirtos.

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius)

Ibandrono rūgšties saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams nebuvo nustatytas. Duomenų nėra.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Po 2 valandas trukusios 2 mg, 4 mg arba 6 mg infuzijos nustatyti ibandrono rūgšties farmakokinetikos rodmenys yra proporcingi dozei.

Pasiskirstymas

Pirmą kartą sistemiškai pavartota ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40-50 % cirkuliuojančios vaisto dozės. Kai susidaro gydomoji koncentracija, su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 87 % vaisto, todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais dėl išstūmimo mažai tikėtina.

Biotransformacija

Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.

Eliminacija;

Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, priklausė nuo dozės ir tyrimo metodo jautrumo, bet dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10-60 valandų. Tačiau ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną arba išgėrus didžiausios vertės sumažėja iki 10 % atitinkamai per 3 ir 8 valandas. Skiriant ibandrono rūgštį į veną kartą per 4 savaites 48 savaites metastazine kaulų liga sergantiems pacientams, sisteminė kumuliacija nenustatyta.

Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinės vertės svyruoja tarp 84 - 160 ml/min. Inkstų klirensas (apie 60 ml/min sveikoms moterims po menopauzės) sudaro 50-60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaisto patekimą į kaulus.

Atrodo, kad sekrecijoje nedalyvauja žinomos rūgščių ar šarmų transporto sistemos, dalyvaujančios šalinant kitas veikliąsias medžiagas. Be to, ibandrono rūgštis neslopina daugumos žmogaus kepenų P450 izofermentų bei neindukuoja žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos.

Ypatingųjų populiacijų farmakokinetika

Lytis

Moterų ir vyrų organizme ibandrono rūgšties biologinis prieinamumas ir farmakokinetika yra panašūs.

Rasė

Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolidų ir europidų rasės pacientų ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.

Pacientai, kurių pažeisti inkstai

Pacientams, kurie serga įvairaus sunkumo inkstų veiklos sutrikimu, ibandrono rūgšties ekspozicija organizme priklauso nuo kreatinino klirenso (Klkr). Tiriamiesiems, kuriems buvo sunkus inkstų veiklos sutrikimas (vidutinis apskaičiuotas KLkr = 21,2 ml/min), koregavus dozę vidutinė AUC0-24h padidėjo 110 %, lyginant su sveikais savanoriais. Klinikinio farmakologijos tyrimo WP18551 metu, po 6 mg vienkartinės dozės į veną (15 minučių trukmės infuzija), vidutinis AUC0-24 padidėjo, atitinkamai, 14 % ir 86 % pacientams, kuriems buvo nesunkus (vidutinis apskaičiuotas Klkr =

68,1 ml/min) ir vidutinio sunkumo (vidutinis apskaičiuotas Klkr = 41,2 ml/min) inkstų sutrikimas, lyginant su sveikais savanoriais (vidutinis apskaičiuotas Klkr = 120 ml/min). Vidutinis Cmax nedidėjo pacientams, kuriems buvo lengvas inkstų veiklos sutrikimas, ir padidėjo 12 % pacientams, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 50 ir < 80 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (KLkr ≥ 30 ir < 50 ml/min) ar sunkus inkstų veiklos sutrikimas (KLkr < 30 ml/min) bei kurie serga krūties vėžiu ir metastazine kaulų liga, vaistinį preparatą skiriant skeleto reiškinių profilaktikai rekomenduojama dozę koreguoti (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kurių pažeistos kepenys (žr. 4.2 skyrių)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties farmakokinetiką pacientams, kurių kepenys pažeistos. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes preparatas nėra metabolizuojamas, o išsiskiria per inkstus arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kurių pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia. Be to, kai susidaro gydomoji koncentracija, su plazmos baltymais jungiasi maždaug 87 % ibandrono rūgšties, todėl nepanašu, kad hipoproteinemija dėl sunkios kepenų ligos galėtų reikšmingai padidinti nesusijungusio preparato koncentraciją plazmoje.

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

Dispersinės analizės duomenimis, nenustatyta, kad amžius, kaip nepriklausomas faktorius, būtų susijęs su bet kuriuo iš tirtų farmakokinetikos rodmenų. Senstant blogėja inkstų funkcija. Tai ir yra vienintelis veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį (žr. skyrių apie inkstų pažeidimą).

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties skyrimą pacientams, jaunesniems kaip 18 metų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis gyvūnams pastebėtas tik gyvūnams, gavusiems reikšmingai didesnę, negu rekomenduojama didžiausia žmogui, dozę, todėl šių duomenų reikšmė klinikai yra maža. Kaip ir vartojant kitus bisfosfonatus, tyrimų su gyvūnais metu buvo nustatyta, kad inkstai yra jautriausias sisteminiam toksiniam poveikiui organas.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis

Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genetikai.

Toksinis poveikis dauginimuisi

Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta ibandrono rūgšties į veną, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta. 1 mg/kg/per parą ir didesnių geriamosios ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti poveikiai vaisingumui buvo padažnėję preimplantaciniai netekimai. 0,3 mg/kg ir 1 mg/kg per parą vartojamos į veną ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu ibandrono rūgštis sumažino spermatozoidų skaičių, 1 mg/kg per parą dozės sumažino patinėlių vaisingumą, o 1,2 mg/kg per parą dozės – patelių vaisingumą. Tiriant toksinį poveikį žiurkių dauginimuisi, nustatyta nepageidaujamų reiškinių, būdingų šios klasės vaistiniams preparatams (bisfosfonatams). Tai sumažėjęs implantacijos vietų kiekis, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija), padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas) ir dantų anomalijos pirmos kartos palikuonims.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas

Natrio acetatas trichidratas

Ledinė acto rūgštis

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Kad būtų išvengta galimo nesuderinamumo, ibandrono rūgšties koncentratą infuziniam tirpalui reikia skiesti tik izotoniniu natrio chlorido arba 5 % gliukozės tirpalu.

Ibandrono rūgšties koncentrato infuziniam tirpalui negalima maišyti su tirpalais, kuriuose yra kalcio.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

Praskiedus:

Įrodyta, kad praskiesto 0,9% natrio chlorido arba 5% gliukozės tirpalu preparato, laikomo 25°C ar 2 °C – 8 °C temperatūroje, cheminis ir fizinis stabilumas nekinta 36 valandas.

Infuzinį tirpalą reikia vartoti nedelsiant, kad būtų išvengta mikrobiologinės taršos. Jei jis nesuvartojamas tuoj pat, už saugojimo laiką ir sąlygas prieš vartojimą atsako vartotojas. Paprastai praskiestas vaistas laikomas ne ilgiau kaip 24 val. 2 – 8 °C temperatūroje, nebent buvo skiedžiama kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

6 ml stiklinis flakonas (I tipo stiklas) su fluorotec plus guminiu kamšteliu, aliumininiu užsandarinimu ir rausvu plastmasiniu nuplėšiamu dangteliu. Išleidžiamas pakuotėmis po 1, 5 ir 10 flakonų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Accord Healthcare Limited

Sage House

319, Pinner Road

North Harrow

Middlesex HA1 4HF

Jungtinė Karalystė

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/12/798/002

EU/1/12/798/002

EU/1/12/798/002

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO

Rinkodaros teisės suteikimo : 2012 lapkritismėn. 19

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ibandronic Acid Accord 3 mg injekcinis tirpalas užpildytame švirkšte.

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename užpildytame švirkšteyra 3 ml tirpalo, turinčio 3 mg ibandrono rūgšties (natrio druskos monohidrato pavidalu).

Ibandrono rūgšties koncentracija injekciniame tirpale yra 1 mg 1 ml.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas (injekcija).

Skaidrus, bespalvis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Moterų po menopauzės, kurioms padidėjusi kaulų lūžių rizika (žr. 5.1 skyrių), osteoporozei gydyti. Įrodytas efektyvumas mažinant stuburo slankstelių lūžių riziką; efektyvumas mažinant šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką nenustatytas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Pacientai, gydomi ibandrono rūgštimi turi gauti pakuotės lapelį ir paciento priminimo kortelę.

Dozavimas

Rekomenduojamą 3 mg ibandrono rūgšties dozę į veną švirkšti per 15 - 30 sekundžių, kas tris mėnesius.

Pacientams būtina papildomai skirti kalcio ir vitamino D (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Praleidus dozę, injekciją atlikti kaip įmanoma greičiau. Vėliau injekcijas kartoti kas tris mėnesius, skaičiuojant nuo paskutinės injekcijos datos.

Optimali osteoporozės gydymo bisfosfonatais trukmė nėra nustatyta. Gydymo pratęsimo būtinybę, remiantis ibandrono rūgšties gydymo nauda ir galima rizika konkrečiam pacientui, reikia vertinti periodiškai, ypač praėjus 5 ar daugiau gydymo metų.

Specialios pacientų grupės

Pacientams, kuriems yra inkstų sutrikimas

Ibandrono rūgšties injekcijos nerekomenduojama skirti pacientams, kurių serumo kreatinino koncentracija yra didesnė kaip 200 mkmol/l (2,3 mg/dl), arba kurių kreatinino klirensas (išmatuotas ar apskaičiuotas) mažesnis kaip 30 ml/min, nes klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo tokie pacientai, duomenų nepakanka (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Dozės nereikia koreguoti pacientams, kuriems yra nedidelis ar vidutinis inkstų sutrikimas, kai kreatinino koncentracija serume yra 200 μmol/l (2,3 mg/dl) ar mažesnė arba, kai kreatinino klirensas (išmatuotas ar apskaičiuotas) 30 ml/min ar didesnis.

Pacientams, kuriems yra kepenų sutrikimas

Manoma, kad dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Senyviems pacientams (vyresniems nei 65 metų)

Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Ibandrono rūgštis nėra skirtas jaunesniems kaip 18 metų vaikams, o ibandrono rūgšties tyrimai šioje populiacijoje neatlikti (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vartojimo metodas

Leisti į veną per 15 - 30 sekundžių, kas tris mėnesius.

Galima švirkšti tik į veną (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

-Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

-Hipokalcemija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vaisto švirkštimo klaidos

Atliekant ibandrono rūgšties injekciją, svarbu nepataikyti į arteriją ar šalia venos, nes taip galima pažeisti audinius.

Hipokalcemija

Į veną sušvirkštus ibandrono rūgšties, kaip ir kitų bisfosfonatų, gali laikinai sumažėti kalcio koncentracija serume.

Prieš pradedant gydyti ibandrono rūgšties injekcijomis, reikia koreguoti esamą hipokalcemiją. Taip pat, prieš pradedant gydyti ibandrono rūgšties injekcijomis, reikia išgydyti kitus kaulų ir mineralinių medžiagų metabolizmo sutrikimus.

Visi pacientai turi gauti adekvatų kalcio ir vitamino D kiekį.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Švirkščiant ibandrono rūgštį į veną reikia turėti paruoštas atitinkamas palaikomojo gydymo ir stebėsenos priemones. Jeigu pasireiškia anafilaksinė arba kitokia sunki padidėjusio jautrumo ar alerginė reakcija, injekciją nedelsdami nutraukite ir pradėkite atitinkamą gydymą.

Inkstų sutrikimas

Pacientus, kurie serga ligomis, kurių metu gali būti pažeisti inkstai, ar vartoja medicininių preparatų, kurie gali sukelti nepageidaujamų inkstų reiškinių, gydymo metu reikia reguliariai tirti pagal geros medicininės praktikos reikalavimus.

Kadangi nepakanka klinikinės patirties, ibandrono rūgšties injekcijos nerekomenduojamos pacientams, kurių kreatinino koncentracija serume didesnė kaip 200 μmol/l (2,3 mg/dl) arba, kurių kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientai, kuriems yra širdies sutrikimas

Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumo rizika, reikia vengti pernelyg didelės hidracijos.

Žandikaulio osteonekrozė

Vaistui patekus į rinką gauta labai retų pranešimų apie pasireiškusius ŽON atvejus pacientams, vartojusiems ibandrono rūgštį onkologinių ligų gydymui (žr. 4.8 skyrių).

Tolesnis gydymas ar naujo gydymo kurso pradžia turi būti atidėta pacientams, kuriems yra neužgijusių minkštųjų burnos audinių.

Pacientams, kuriems būdingi lydintys rizikos veiksniai, prieš skiriant ibandrono rūgšties, rekomenduojama atlikti dantų būklės ištyrimą ir profilaktinį gydymą bei remtis individualiu naudos ir rizikos santykio vertinimu.

Vertinant ŽON atsiradimo riziką pacientui, reikia atsižvelgti į toliau išvardytus rizikos veiksnius:

-vaistinio preparato stiprumą, kuris slopina kaulų rezorbciją (didesnė rizika didesnio stiprumo junginių), vartojimo būdą (didesnė rizika vartojant parenteraliai) ir kaulų rezorbcijos terapijos kumuliacinę dozę;

-vėžį, lydinčias patologines būkles (pvz. anemiją, krešumą, infekciją), rūkymą;

-kartu vartojamus kortikosteroidus, chemoterapiją, angiogenezės inhibitorius, galvos ir kaklo radioterapiją.

-prastą burnos higieną, periodonto ligas, blogai parinktus protezus, dantų ligos istoriją, invazines dantų procedūras, pvz. dantų traukimą.

Visi pacientai turi būti skatinami palaikyti gerą burnos higieną, atlikti reguliarų dantų patikrinimą, ir iš karto pranešti apie bet kokius burnos ertmės simptomus, tokius kaip dantų slankumą, skausmą ar patinimą, opų negijimą arba išskyras, gydymo ibandrono rūgštimi metu. Gydymo metu, invazinės dantų gydymo procedūros turėtų būti atliekamos atsargiai ir vengiant tiesioginio kontakto su ibandrono rūgštimi.

Gydymo planas pacientams, kuriems atsiranda ŽON turėtų būti sudaromas glaudžiai bendradarbiaujant tarp gydytojo ir odontologo ar burnos chirurgo, kurie turi patirties su ŽON. Jeigu

įmanoma, turi būti apsvarstytas laikinas gydymo ibandrono rūgštimi nutraukimas, kol atsistato būklė ir sumažėja rizikos veiksniai.

Išorinio ausies kanalo osteonekrozė

Vartojant bisfosfonatus, tarp pacientų nustatyta išorinio ausies kanalo osteonekrozės atvejų, kurie daugiausia siejami su ilgalaikiu gydymu. Tarp galimų išorinio ausies kanalo osteonekrozės rizikos veiksnių – steroidų vartojimas ir chemoterapija ir (arba) lokalūs rizikos veiksniai, pvz., infekcija arba trauma. Išorinio ausies kanalo osteonekrozės galimybę reikėtų turėti omenyje gydant tuos bisfosfonatų vartojančius pacientus, kuriems pasireiškia su ausimi susijusių simptomų, įskaitant simptomus, kuriuos sukelia lėtinės ausų infekcijos.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis. Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.

Ibandrono rūgšties injekcijos sudėtyje natrio beveik nėra.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų (žr. 5.2 skyrių). Ibandrono rūgštis pasišalina tik per inkstus sekrecijos būdu, jos biotransformacija nevyksta.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Ibandrono rūgštis yra skirtas tik moterims po menopauzės gydyti ir neturi būti skiriamas vaisingo amžiaus moterims.

Dar nepakanka duomenų apie ibandrono rūgšties skyrimą nėščioms moterims. Tiriant žiurkes nustatytas toksinis poveikis reprodukcinei sistemai (žr. 5.3 skyrių). Galima rizika žmogui nežinoma. Ibandrono rūgšties nėščioms moterims vartoti negalima.

Žindymas

Nežinoma, ar ibandrono rūgšties patenka į moters pieną. Tiriant nustatyta, kad, vaisto sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene buvo nedaug ibandrono rūgšties. Ibandrono rūgšties žindyvėms vartoti negalima.

Vaisingumas

Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinamika ir farmakokinetika bei pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad ibandrono rūgštis gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo pobūdžio santrauka

Sunkiausios nepageidaujamos reakcijos yra anafilaksinė reakcija ar šokas, atipiniai šlaunikaulio lūžiai, žandikaulio osteonekrozė, virškinimo trakto dirginimas, akių uždegimas (žiūrėkite paragrafą „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas” ir 4.4 skyrių).

Dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra sąnarių skausmas bei į gripą panašūs simptomai. Šie simptomai paprastai būna susiję su pirmąja doze, trunka neilgai, yra nesunkūs ar vidutinio sunkumo, toliau vartojant preparatą paprastai praeina savaime be gydymo vaistais (žiūrėkite paragrafą „Į gripą panaši liga“).

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

Visas žinomų nepageidaujamų reakcijų sąrašas yra pateiktas 1-oje lentelėje.

Geriamosios ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą saugumas buvo vertintas pagal 1251 pacientės, vartojusios preparatą keturių placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų metu, duomenis; dauguma pacienčių buvo dalyvavusios pagrindiniame trejų metų trukmės lūžių tyrime (MF 4411).

Dviejų metų pagrindinio tyrimo (BM16550), kuriame dalyvavo osteoporoze sergančios moterys po menopauzės, metu į veną švirkščiamos ibandrono rūgšties po 3 mg kas 3 mėnesius ir geriamosios ibandrono rūgšties po 2,5 mg vieną kartą per parą bendrieji saugumo duomenys buvo panašūs. Bendroji pacienčių, patyrusių nepageidaujamą reakciją vartojant ibandrono rūgštį po 3 mg injekcijomis kas 3 mėnesius dalis po pirmųjų ir antrųjų metų atitinkamai buvo 26,0% ir 28,6%. Dėl nepageidaujamų reakcijų gydymo dažniausiai nutraukti nereikėjo.

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį. Dažnio

kategorijos apibrėžiamos naudojant šį susitarimą: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos išdėstytos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė: Nepageidaujamos reakcijos, pasitaikiusios III fazės BM16550 ir MF4411 tyrimų metu ir vaistui esant rinkoje, kai moterys po menopauzės vartojo ibandrono rūgštį po 3 mg injekcijomis kas 3 mėnesius arba gėrė ibandrono rūgštį po 2,5 mg kasdien.

Organų sistemų

Dažni

Nedažni

Reti

Labai reti

klasės

 

 

 

 

Imuninės sistemos

 

Astmos

Padidėjusio

Anafilaksinė

sutrikimai

 

paūmėjimas

jautrumo reakcija

reakcija ar

 

 

 

 

šokas*†

Nervų sistemos

Galvos skausmas

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Akių sutrikimai

 

 

Akių uždegimas*†

 

Kraujagyslių

 

Flebitas/trombof

 

 

sutrikimai

 

lebitas

 

 

Virškinimo trakto

Gastritas,

 

 

 

sutrikimai*

dispepsija,

 

 

 

 

viduriavimas,

 

 

 

 

pilvo skausmas,

 

 

 

 

pykinimas,

 

 

 

 

vidurių

 

 

 

 

užkietėjimas

 

 

 

Odos ir poodinio

Bėrimas

 

Angioedema, veido

Stevens-Johnson

audinio sutrikimai

 

 

patinimas/edema,

sindromas †,

 

 

 

dilgėlinė

daugiaformė

 

 

 

 

raudonė

 

 

 

 

(eritema) †,

 

 

 

 

pūslelinis

 

 

 

 

dermatitas †

Skeleto, raumenų ir

Artralgija,

Kaulų skausmas

Atipiniai

Žandikaulio

jungiamojo audinio

mialgija, skeleto

 

šlaunikaulio

osteonekrozė*†

sutrikimai

raumenų

 

pogūbriniai ir

Išorinio ausies

 

skausmas,

 

diafizės lūžiai†

kanalo

 

nugaros skausmas

 

 

osteonekrozė

 

 

 

 

(bisfosfonatų

 

 

 

 

grupės vaistams

 

 

 

 

būdinga

 

 

 

 

nepageidaujama

 

 

 

 

reakcija)†

 

 

 

 

 

Bendrieji sutrikimai

Į gripą panaši

Injekcijos vietos

 

 

ir vartojimo vietos

liga*, nuovargis

reakcijos,

 

 

pažeidimai

 

astenija

 

 

*Žiūrėti informaciją žemiau

†Nustatyta vaistui esant rinkoje.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Įgripą panaši liga

Įgripą panašus sindromas pasireiškė kaip ūmios fazės reakcija kartu su mialgija, artralgija, karščiavimu, šaltkrėčiu, nuovargiu, pykinimu, sumažėjusiu apetitu ir kaulų skausmu.

Žandikaulio osteonekrozė

Buvo aprašyta žandikaulio osteonekrozės atvejų, daugiausia vėžiu sergantiems pacientams, gydomiems vaistiniais preparatais, kurie slopina kaulų rezorbciją, tame tarpe ibandrono rūgštimi (žr. 4.4 skyrių). Vaistui patekus į rinką gauta pranešimų apie pasireiškusius ŽON atvejus pacientams, vartojusiems ibandrono rūgštį.

Akių uždegimas

Vartojusiesiems ibandrono rūgštį buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus ibandrono rūgšties vartojimą.

Anafilaksinė reakcija ar šokas

Ibandrono rūgštimi į veną gydytiems pacientams buvo pastebėti anafilaksinės reakcijos ar šoko atvejai, įskaitant mirtį nulėmusius atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Specifinės informacijos apie ibandrono rūgšties perdozavimo reiškinių gydymą nėra.

Remiantis duomenimis apie šios klasės junginius, injekcinės vaisto formos perdozavimas gali sukelti hipokalcemiją, hipofosfatemiją ir hipomagnezemiją. Jei kliniškai reikšmingai sumažėja kalcio, fosforo ar magnio koncentracija serume, būklę koreguoti į veną švirkščiant atitinkamai kalcio gliukonato, kalio ar natrio fosfato arba magnio sulfato.

5.FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistiniai preparatai kaulų ligų gydymui, bisfosfonatai, ATC kodas:

M05BA06

Veikimo mechanizmas

Ibandrono rūgštis yra stipriai veikiantis bisfosfonatas, priklausantis azoto molekulę turinčiai bisfosfonatų grupei, kuri selektyviai veikia kaulinį audinį ir specifiškai slopina osteoklastų aktyvumą, tiesiogiai neveikdama kaulų formavimosi. Ji neslopina osteoklastų proliferacijos. Ibandrono rūgštis laipsniškai didina kaulų masę ir mažina lūžių dažnį, slopindama moterų po menopauzės suaktyvėjusią kaulų apykaitą iki to lygio, kuris buvo prieš menopauzę.

Farmakodinaminis poveikis

Farmakodinaminis ibandrono rūgšties poveikis yra kaulų rezorbcijos slopinimas. In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą slopinamos lytinių liaukų funkcijos, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Jaunoms (greitai augančioms) žiurkėms taip pat slopinama endogeninė kaulų rezorbcija, dėl to padidėja normali kaulų masė lyginant su gyvūnų, negavusių preparato.

Gyvūnų modeliai patvirtino, kad ibandrono rūgštis stipriai slopina osteoklastų aktyvumą. Jokie duomenys nerodo, kad augančioms žiurkėms būtų slopinama mineralizacija, net kai vartojama 5000 kartų didesnė negu osteoporozei gydyti dozė.

Ilgai kasdien ar protarpiais (su ilgomis pertraukomis, kai vaisto nebuvo skiriama) preparatą gavusioms žiurkėms, šunims ir beždžionėms formavosi naujas, normalus kaulinis audinys, kurio mechaninis atsparumas išliko toks pat arba padidėjo net skiriant toksines dozes. Ibandrono rūgšties efektyvumas žmonėms, ir vaisto vartojant kasdien, ir su 9 - 10 savaičių pertraukomis, buvo patvirtintas klinikinio tyrimo (MF 4411) metu, kai ibandrono rūgšties buvo vartojama kaulų lūžių profilaktikai.

Modeliuose su gyvūnais ibandrono rūgštis sukėlė biocheminių rodiklių pokyčius, kurie rodė nuo dozės priklausomą kaulų rezorbcijos slopinimą, iš jų ir sumažėjusį biocheminių kolageno irimo žymenų (pavyzdžiui deoksipiridinolino ir kryžminių I tipo kolageno N-telopeptidų (NTX)) kiekį šlapime.

Ir kasdien, ir su pertraukomis (kai vaisto nevartojama 9 - 10 savaičių) geriamos ibandrono rūgšties tabletės, taip pat ir injekcinės vaisto formos, moterims po menopauzės sukėlė biocheminių pokyčių, rodančių nuo dozės priklausomą kaulų rezorbcijos slopinimą.

Po ibandrono rūgšties injekcijų į veną per 3 - 7 dienas nuo gydymo pradžios sumažėjo I tipo kolageno alfa grandinės C-telopeptido (CTX) koncentracija serume, o per 3 mėnesius sumažėjo osteokalcino koncentracija.

Nutraukus gydymą, kaulų rezorbcija vėl padidėjo iki prieš gydymą buvusio patologiškai suintensyvėjusio lygio, susijusio su osteoporoze po menopauzės.

Po dvejų ir trejų metų moterų po menopauzės gydymo geriamosiomis ibandrono rūgšties 2,5 mg tabletėmis kartą per parą ir iki 1 mg dozėmis į veną su pertraukomis kas 3 mėnesius kaulų biopsijų histologinis tyrimas parodė, kad kaulų struktūra buvo normali, be jokių mineralizacijos defektų požymių. Lauktas kaulų apykaitos sumažėjimas ir normali kaulo kokybė be mineralizacijos defektų taip pat nustatyta po dvejų gydymo ibandrono rūgšties 3 mg injekcijomis metų.

Klinikinis efektyvumas

Norint nustatyti, kurioms moterims kaulų lūžių dėl osteoporozės rizika yra padidėjusi, reikia atsižvelgti į nepriklausomus rizikos veiksnius, pvz., mažą KMT, amžių, anksčiau buvusius kaulų lūžius, kaulų lūžius šeimos anamnezėje, greitą kaulų apykaitą ir mažą kūno masės indeksą.

Ibandrono rūgšties 3 mg injekcijos kas 3 mėnesius

Kaulų mineralinis tankis (KMT)

Dvejų metų randomizuoto, dvigubai aklo, daugiacentrinio, ne mažesnio efektyvumo tyrimo

(BM16550) metu, kuriame dalyvavo moterys po menopauzės (1386 moterys nuo 55 iki 80 metų amžiaus), sergančios osteoporoze (pradinis juosmeninių slankstelių KMT T-balas - žemiau-2,5 SD) įrodyta, kad gydymas ibandrono rūgšties 3 mg injekcijomis į veną kas 3 mėnesius yra mažiausiai toks pats efektyvus kaip gydymas geriamosiomis ibandrono rūgšties 2,5 mg tabletėmis kartą per parą. Tai parodė pirminės analizės po vienerių metų duomenys ir patvirtino rezultatų po dviejų metų analizė (2 lentelė).

Pirminė BM16550 tyrimo duomenų po vienerių metų analizė ir patvirtinamoji analizė po dviejų metų parodė, kad gydymas 3 mg injekcijomis kas 3 mėnesius nėra mažiau efektyvus už gydymą geriamosiomis 2,5 mg tabletėmis kartą per parą, vertinant pagal juosmeninių slankstelių, bendrojo klubo, šlaunikaulio kaklelio ir gumburo KMT vidutinį padidėjimą (2 lentelė).

2 lentelė: Juosmeninių slankstelių, šlaunikaulio kaklelio ir gumburo bei bendrojo klubo KMT vidutinis reliatyvus pokytis nuo pradinės vertės po vienerių metų (pirminė analizė) ir po dvejų gydymo metų

(populiacija protokolui) tyrimo BM 16550 metu.

 

BM 16550 tyrimo duomenys po

BM 16550 tyrimo duomenys po

 

vienerių metų

 

dviejų metų

 

Vidutinis reliatyvus

Ibandrono

Ibandrono

Ibandrono

Ibandrono

pokytis nuo pradinės vertės

rūgštis 2,5 mg

rūgštis 3 mg

rūgštis 2,5 mg

rūgštis 3 mg

% [95% CI]

kartą per parą

injekcijos kas

kartą per parą

injekcijos kas 3

 

 

3 mėnesius

(N=334)

mėnesius

 

(N=377)

(N=365)

 

(N=334)

Juosmeninių slankstelių

3,8 [3,4; 4,2]

4,8 [4,5; 5,2]

4,8 [4,3; 5,4]

6,3 [5,7; 6,8]

L2-L4 KMT

 

 

 

 

Bendrasis klubo KMT

1,8 [1,5; 2,1]

2,4 [2,0; 2,7]

2,2 [1,8; 2,6]

3,1 [2,6; 3,6]

Šlaunikaulio kaklelio

1,6 [1,2; 2,0]

2,3 [1,9; 2,7]

2,2 [1,8; 2,7]

2,8 [2,3; 3,3]

KMT

 

 

 

 

Gumburo KMT

3,0 [2,6; 3,4]

3,8 [3,2; 4,4]

3,5 [3,0; 4,0]

4,9 [4,1; 5,7]

Dar daugiau, perspektyviniame tyrime buvo įrodyta, kad ibandrono rūgšties 3 mg injekcijos kas 3 mėnesius efektyviau už ibandrono rūgšties 2,5 mg tabletes, geriamas vieną kartą per parą didino juosmeninių slankstelių KMT po vienerių metų, p<0,001, ir po dvejų metų, p<0,001.

Juosmeninių slankstelių KMT. Po 1 metų 92,1% pacienčių, gydytų 3 mg injekcijomis kas 3 mėnesius, KMT padidėjo arba išliko nepakitęs (t.y. jiems buvo gautas atsakas), lyginant su 84,9% pacienčių, gėrusių po 2,5 mg per parą (p=0,002). Po 2 metų 92,8% pacienčių, gydytų 3 mg injekcijomis, ir 84,7% pacienčių, gėrusių po 2,5 mg, juosmeninių slankstelių KMT padidėjo ar išliko nepakitęs (p=0,001).

Bendrasis klubo KMT. Po 1 metų 82,3% pacienčių, gydytų 3 mg injekcijomis kas 3 mėnesius, buvo gautas atsakas, lyginant su 75,1% pacienčių, gėrusių po 2,5 mg per parą (p=0,02). Po 2 metų 85,6% pacienčių, gydytų 3 mg injekcijomis, ir 77,0% pacienčių, gėrusių po 2,5 mg, bendrasis klubo KMT padidėjo ar išliko nepakitęs (p=0,004).

Po vienerių metų 76,2% pacienčių, gydytų 3 mg injekcijomis kas 3 mėnesius, ir 67,2% pacienčių, gėrusių 2,5 mg per parą, padidėjo ar išliko nepakitęs juosmeninių stuburo slankstelių ir bendasis klubo KMT (p=0,007). Po dviejų metų šiuos kriterijus atitiko 80,1% ir 68,8% pacienčių, gydytų 3 mg injekcijomis kas 3 mėnesius grupėje ir gėrusių 2,5 mg per parą grupėje (p=0,001).

Biocheminiai kaulų apykaitos žymenys

Kiekvieną kartą atliekant tyrimus, nustatytas kliniškai reikšmingas CTX koncentracijos serume sumažėjimas. Po 12 mėnesių santykinio pokyčio nuo pradinės vertės mediana buvo 58,6% gydytų

3 mg injekcijomis kas 3 mėnesius grupėje ir – 62,6% gėrusiųjų po 2,5 mg vieną kartą per parą grupėje. Be to, 64,8% pacienčių, gydytų 3 mg injekcijomis kas 3 mėnesius, buvo gautas atsakas (registruotas, kai pradinė vertė sumažėjo ≥50% ), lyginant su 64,9% pacienčių, gėrusių po 2,5 mg per parą. CTX koncentracija serume buvo sumažėjusi 2 metus, abiejose gydymo grupėse atsakas buvo gautas daugiau nei pusei pacienčių.

Remiantis BM 16550 tyrimo rezultatais, manoma, kad ibandrono rūgšties 3 mg injekcijos į veną kas 3 mėnesius yra tokios pačios efektyvios kaulų lūžių profilaktikai, kaip ir ibandrono rūgšties 2,5 mg tabletės geriamos vieną kartą per parą.

Ibandrono rūgšties 2,5 mg tabletės vieną kartą per parą

Trejų metų trukmės randomizuoto, dvigubai aklo, placebo kontroliuojamo kaulų lūžių tyrimo metu (MF 4411) statistiškai patikimai ir kliniškai reikšmingai sumažėjo naujų radiografinių morfometrinių ir simptominių stuburo slankstelių lūžių dažnis (3 lentelė). Šio tyrimo metu buvo lyginamos ibandrono rūgšties 2,5 mg tabletės geriamos vieną kartą per parą ir, kaip tiriamasis vartojimo režimas, 20 mg dozė, vartojama su pertraukomis. Ibandrono rūgšties pacientės gėrė ryte nevalgiusios, išgėrusios vaistą nevalgė ir negėrė dar 60 minučių (badavimo laikas išgėrus dozę). Tyrime dalyvavo moterys nuo 55 metų iki 80 metų, kurioms menopauzė prasidėjo mažiausiai prieš 5 metus, kurių juosmeninių slankstelių KMT bent viename slankstelyje [L1-L4] buvo nuo -2 iki -5 SN mažesnis už vidurkį prieš

menopauzę (T lygmuo) ir kurioms buvo nuo vieno iki keturių slankstelinių lūžių. Visos pacientės gavo po 500 mg kalcio ir 400 TV vitamino D per parą. Efektyvumas buvo vertinamas tiriant 2928 pacientę. Vartojant po 2,5 mg ibandrono rūgšties kasdien, statistiškai patikimai ir kliniškai reikšmingai sumažėjo naujų slankstelių lūžių dažnis. Per trejus tyrimo metus gydant 62 % (p=0,0001 ) sumažėjo naujų radiografinių slankstelinių lūžių dažnis. Po 2 metų reliatyvi rizika sumažėjo 61 % (p=0,0006). Po vienerių gydymo metų statistiškai patikimo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,056). Lūžių dažnį mažinantis poveikis nekito per visą tyrimą, ilgainiui nesumažėjo ir efektyvumas.

Simptominių stuburo slankstelių lūžių dažnis po 3 metų taip pat sumažėjo reikšmingai – 49 % (p=0,011). Stiprų vaisto poveikį slankstelių lūžiams atspindi ir statistiškai patikimai sulėtėjęs ūgio mažėjimas pacientėms lyginant su placebo gavusiųjų grupe (p<0,0001).

3 lentelė: Trejų metų trukmės lūžių tyrimo MF 4411 rezultatai (%, 95 % PI)

 

Placebo

Ibandrono rūgštis 2,5 mg

 

(n=974)

per parą

 

 

(n=977)

Sumažėjusi santykinė rizika

 

62 % (40,9; 75,1)

Nauji morfometriniai slankstelių lūžiai

 

 

Naujų morfometrinių slankstelių lūžių dažnis

9,56 % (7,5; 11,7)

4,68 % (3,2; 6,2)

Sumažėjusi simptominių slankstelių lūžių

 

49 %

santykinė rizika

 

(14,03; 69,49)

Simptominių slankstelinių lūžių dažnis

5,33 %

2,75 %

 

(3,73; 6,92)

(1,61; 3,89)

KMT – vidutinis juosmeninių slankstelių

1,26 % (0,8; 1,7)

6,54 % (6,1; 7,0)

pokytis per 3 metus lyginant su pradine verte

 

 

KMT – vidutinis bendras klubo kaulų pokytis

-0,69 %

3,36 %

per 3 metus lyginant su pradine verte

(-1,0; -0,4)

(3,;, 3,7)

Toliau gydymo ibandrono rūgštimi efektas buvo vertinamas analizuojant pogrupį pacienčių, kurių pradinis juosmeninių slankstelių KMT T lygmuo buvo mažesnis kaip -2,5 (4 lentelė). Slankstelių lūžių rizikos sumažėjimas buvo panašus į visos grupės vertę.

4 lentelė: Trejų metų trukmės lūžių tyrimo MF 4411 rezultatai (%, 95 % PI) pacienčių, kurių pradinis juosmeninių slankstelių KMT T lygmuo buvo mažesnis kaip -2.5

 

Placebo

Ibandrono rūgštis 2,5 mg per parą

 

(n=587)

(n=575)

Sumažėjusi santykinė rizika

 

59 % (34,5; 74,3)

Nauji morfometriniai slankstelių lūžiai

 

 

Naujų morfometrinių slankstelių lūžių

12,54 % (9,53; 15,55)

5,36 % (3,31; 7,41)

dažnis

 

 

Sumažėjusi simptominių slankstelių

 

50 % (9,49; 71,91)

lūžių santykinė rizika

 

 

Simptominių slankstelinių lūžių dažnis

6,97 % (4,67; 9,27)

3,57 % (1,89; 5,24)

KMT – vidutinis juosmeninių

1,13 % (0,6; 1,7)

7,01 % (6,5; 7,6)

slankstelių pokytis per 3 metus

 

 

lyginant su pradine verte

 

 

KMT – vidutinis bendras klubo kaulų

-0,70 % (-1,1; -0,2)

3,59 % (3,1; 4,1)

pokytis per 3 metus lyginant su

 

 

pradine verte

 

 

Visoje MF4411 tyrimo pacientų populiacijoje neslankstelinių lūžių dažnis nesumažėjo, tačiau kasdien vartojama ibandrono rūgštis buvo efektyvi didelės rizikos subpopuliacijoje (šlaunikaulio kaklelio KMT T lygmuo mažesnis kaip -3,0), kurioje neslankstelinių lūžių rizika sumažėjo 69%.

Kasdien geriant ibandrono rūgšties 2,5 mg tabletes, nuolat didėjo stuburo slankstelių ir kitų kaulų

KMT.

Per trejus metus juosmeninių slankstelių KMT padidėjo 5,3 % lyginant su placebo gavusiųjų grupe ir 6,5 % lyginant su pradine verte. Klubo kaulų pokytis, lyginant su pradine verte, buvo toks: 2,8 % - šlaunikaulio kaklelio, 3,4 % - bendras klubo kaulų ir 5,5 % - gumburo srities.

Kaip tikėtasi, biocheminiai kaulų apykaitos žymenys (pavyzdžiui, šlapimo CTX ir serumo osteokalcinas) rodė sulėtėjusią apykaitą iki lygio, buvusio prieš menopauzę, ir stipriausias veikimas pasiektas per 3 - 6 mėnesius vartojant po 2,5 mg ibandrono rūgšties per parą.

Kliniškai reikšmingai 50 % sumažėjo biocheminių kaulų rezorbcijos žymenų praėjus vienam mėnesiui nuo gydymo ibandrono rūgštimi 2,5 mg pradžios.

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius)

Ibandrono rūgšties tyrimai su vaikais neatlikti, todėl duomenų apie veiksmingumą arba saugumą šiai pacientų populiacijai nėra.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Įvairių gyvūnų ir žmonių tyrimų duomenimis, pirminis farmakologinis ibandrono rūgšties poveikis kauliniam audiniui nėra tiesiogiai proporcingas koncentracijai plazmoje.

Į veną sušvirkštus nuo 0,5 mg iki 6 mg ibandrono šūgšties, jos koncentracija serume didėja dozei proporcingai.

Absorbcija

Duomenys nebūtini.

Pasiskirstymas

Iš pradžių patekusi į sisteminę kraujotaką ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40 - 50 % cirkuliuojančios vaisto dozės. Su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 85 – 87 % vaisto (nustatyta in vitro, kai susidaro ibandrono rūgšties gydomoji koncentracija), todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais dėl išstūmimo mažai tikėtina.

Biotransformacija

Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.

Eliminacija

Ibandrono rūgštis pasišalina iš kraujotakos ir patenka į kaulus (moterų po menopauzės organizme maždaug 40 - 50 %), o kita dalis nepakitusi pasišalina pro inkstus.

Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10 - 72 valandas. Kadangi apskaičiuotos vertės dažniausiai yra tyrimo trukmės, dozės ir tyrimo jautrumo funkcija, todėl tikrasis galutinis pusinės eliminacijos periodas gali būti gerokai ilgesnis, kaip ir kitų bisfosfonatų. Ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną ar išgėrus iki 10 % didžiausios vertės sumažėja atitinkamai per 3 ir per 8 valandas.

Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinė vertė svyruoja tarp 84 - 160 ml/min. Inkstų klirensas (sveikų moterų po menopauzės apie 60 ml/min) sudaro 50 - 60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaisto patekimą į kaulus.

Atrodo, kad sekrecijoje nedalyvauja žinomos rūgščių ar šarmų transporto sistemos, dalyvaujančios šalinant kitas veikliąsias medžiagas (žr. 4.5 skyrių). Be to, ibandrono rūgštis neslopina daugumos žmogaus kepenų P450 izofermentų bei neindukuoja žiurkių kepenų citochromų P450.

Specialiųjų klinikinių situacijų farmakokinetika

Lytis

Moterų ir vyrų biologinis ibandrono rūgšties farmakokinetika yra panašūs.

Rasė

Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolidų ir europidų rasės ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.

Pacientai, kuriems yra inkstų sutrikimas

Ibandrono rūgšties inkstų klirensas pacientams, kuriems yra įvairaus laipsnio inkstų pažeidimas, yra tiesiogiai proporcingas kreatinino klirensui (KK).

Dozės koreguoti nereikia, kai inkstų pažeidimas nedidelio ar vidutinio laipsnio (kreatinino klirensas yra lygus ar didesnis kaip 30 ml/min).

Tiriamiesiems, kuriems buvo sunkus inkstų pažeidimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min), 21 dieną geriant po 10 mg ibandrono rūgšties, buvo nustatyta 2 - 3 kartus didesnė

preparato koncentracija plazmoje negu tiriamiesiems, kurių inkstų funkcija normali, o bendrasis ibandrono rūgšties klirensas buvo 44 ml/min. Tiriamųjų, kuriems buvo sunkus inkstų pažeidimas ir kurie gavo 0,5 mg ibandrono rūgšties į veną, bendrasis, inkstų ir neinkstinis klirensas sumažėjo atitinkamai 67 %, 77 % ir 50 %, tačiau nebuvo nustatyta sumažėjusios tolerancijos, susijusios su padidėjusia ekspozicija. Kadangi nepakanka klinikinės patirties, ibandrono rūgštis nerekomenduojama pacientėms, kurioms yra sunkus inkstų pažeidimas (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Ibandrono rūgšties farmakokinetika asmenims, kuriems yra paskutiniosios stadijos inkstų pažeidimas, buvo vertinta tik dalyvaujant mažam hemodializuojamų pacientų skaičiui, todėl pacientų, kurie nėra gydomi hemodializės būdu, ibandrono rūgšties farmakokinetika nežinoma. Kadangi nepakanka duomenų, visiems pacientams, kuriems yra paskutinės stadijos inkstų pažeidimas, ibandrono rūgšties neskirti.

Pacientai, kuriems yra kepenų sutrikimas (žr. 4.2 skyrių)

Nėra informacijos apie pacientų, kurių pažeistos kepenys, ibandrono rūgšties farmakokinetiką. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes preparatas nemetabolizuojamas, o išsiskiria pro inkstus ekskrecijos būdu arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kuriems pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia.

Senyvi pacientai (žr. 4.2 skyrių)

Dispersinės analizės duomenimis, nenustatyta, kad amžius, kaip nepriklausomas faktorius, būtų susijęs su bet kurio iš tirtų farmakokinetikos rodmenų. Senstant inkstų funkcija blogėja. Inkstų funkcija ir yra vienintelis veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį (žr. skyrių apie inkstų pažeidimą).

Vaikų populiacija (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius)

Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties skyrimą šių amžiaus grupių pacientams.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinių reiškinių, t.y. inkstų pažeidimo požymių, buvo nustatyta tik šunų organizme esant vaisto kiekiui, kuris yra daug didesnis už didžiausią žmogaus organizme, todėl šio tyrimo klinikinė reikšmė maža.

Mutageniškumas/kancerogeniškumas

Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genų aktyvumui.

Toksiškumas reprodukcijai

Specifinių tyrimų, kai vaisto būtų skiriama kas 3 mėnesius, nėra. Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta ibandrono rūgšties į veną kiekvieną dieną, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta. Sulėtėjo svorio didėjimas F1 kartos žiurkių palikuonims. 1 mg/kg/per parą ir didesnių geriamosios ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti poveikiai vaisingumui buvo padažnėję preimplantaciniai netekimai. 0,3 mg/kg ir 1 mg/kg per parą vartojamos į veną ibandrono rūgšties dozių poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu ibandrono rūgštis sumažino spermatozoidų skaičių, 1 mg/kg per parą dozės sumažino patinėlių vaisingumą, o 1,2 mg/kg per parą dozės – patelių vaisingumą. Tiriant toksiškumą žiurkių reprodukcijai, nustatyta kitų, ibandrono rūgšties sukeliamų nepageidaujamų reakcijų, būdingų bisfosfonatų klasės vaistams. Tai sumažėjęs implantacijos vietų skaičius, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija) ir padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas).

6.farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas

Acto rūgštis, ledinė

Natrio acetatas trihidratas

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Ibandrono rūgšties injekcinio tirpalo negalima maišyti su tirpalais, kuriuose yra kalcio, ar su kitais į veną vartojamais vaistiniais preparatais.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Užpildyti švirkštai yra pagaminti iš bespalvio stiklo su pilku guminiu stūmoklio kamščiu ir dangteliu.Švirkštuose yra po 3 ml injekcinio tirpalo.

Pakuotėje yra 1 užpildytas švirkštas ir 1 injekcinė adata arba 4 užpildyti švirkštai ir 4 injekcinės adatos.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Jeigu vaistinis preparatas lašinamas naudojant lašinę sistemą, galima vartoti tik izotoninį natrio chlorido arba 50 mg/ml (5 %) gliukozės infuzinius tirpalus. Šie tirpalai naudojami „peteliškės“ tipo injekcinėms adatoms ir kitoms priemonėms praplauti.

Tirpalo likučius, švirkštą ir injekcinę adatą reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.

Naudojant ir tvarkant švirkštus ir kitas aštrias medicinines atliekas privaloma griežtai laikytis šių

pagrindinių taisyklių:

Panaudotų adatų ir švirkštų niekada negalima naudoti dar kartą;

Visas panaudotas adatas ir švirkštus dėkite į aštrių medicininių atliekų talpyklę (pradūrimams atsparų atliekų konteinerį);

Laikykite šią talpyklę vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje;

Negalima naudotos aštrių medicinių atliekų talpyklės išmesti kartu su buitinėmis atliekomis;

Pripildytą talpyklę tvarkykite laikydamiesi vietinių reikalavimų arba taip, kaip pamokė sveikatos priežiūros specialistas.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Accord Healthcare Limited

Sage House

319, Pinner Road

North Harrow

Middlesex HA1 4HF

Jungtinė Karalystė

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

EU/1/12/798/005

EU/1/12/798/006

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO

Rinkodaros teisės suteikimo : 2012 lapkritis 19

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai