Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Ivemend (fosaprepitant) – Preparato charakteristikų santrauka - A04AD12

Updated on site: 08-Oct-2017

Vaisto pavadinimasIvemend
ATC kodasA04AD12
Sudėtisfosaprepitant
GamintojasMerck Sharp

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

IVEMEND 150 mg milteliai infuziniam tirpalui

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename flakone yra fosaprepitanto dimeglumino kiekis, ekvivalentiškas 150 mg fosaprepitanto, kuris atitinka 130,5 mg aprepitanto. Ištirpinus ir praskiedus 1 ml tirpalo yra 1 mg fosaprepitanto

(1 mg/ml) (žr. 6.6 skyrių).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Milteliai infuziniam tirpalui.

Balti arba beveik balti amorfiniai milteliai.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Ūminio ir vėlesnio pykinimo bei vėmimo, susijusio su labai emetogeniška vėžio chemoterapija, kurios pagrindą sudaro cisplatina, profilaktika suaugusiesiems.

Pykinimo ir vėmimo, susijusio su vidutiniškai emetogeniška vėžio chemoterapija, profilaktika suaugusiesiems.

IVEMEND 150 mg yra sudėtinio gydymo dalis (žr. 4.2 skyrių).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama dozė yra 150 mg sulašinti pirmąją dieną 20-30 minučių trukmės infuzija, ją pradedant maždaug 30 minučių prieš chemoterapiją (žr. 6.6 skyrių). IVEMEND turi būti skiriamas kartu su kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistais, kaip rekomenduojama lentelėje žemiau.

Susijusio su emetogeniška vėžio chemoterapija pykinimo ir vėmimo profilaktikai rekomenduojamos tokios schemos.

Labai emetogeniškos chemoterapijos schema

 

1-oji diena

2-oji diena

3-ioji diena

4-oji diena

IVEMEND

150 mg į veną

neskiriama

neskiriama

neskiriama

Deksametazona

12 mg vartoti per burną

8 mg vartoti

po 8 mg vartoti

po 8 mg vartoti

s

 

per burną

per burną du

per burną du

 

 

 

kartus per parą

kartus per parą

5-HT3

Įprasta 5-HT3 antagonistų

neskiriama

neskiriama

neskiriama

antagonistas

dozė. Informaciją apie

 

 

 

 

tinkamą dozavimą

 

 

 

 

žiūrėkite pasirinkto 5-HT3

 

 

 

 

antagonisto „Preparato

 

 

 

 

charakteristikų

 

 

 

 

santraukoje“

 

 

 

Deksametazonas turi būti skiriamas 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną ir rytą 2–4-ąją dienomis. Be to, deksametazonas turi būti skiriamas 3-osios ir 4-osios dienų vakarais. Deksametazono dozė paskaičiuojama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveikas.

Vidutiniškai emetogeniškos chemoterapijos schema

 

1-oji diena

IVEMEND

150 mg į veną

Deksametazonas

12 mg vartoti per burną

5-HT3 antagonistas

Įprasta 5-HT3 antagonistų dozė. Informaciją apie tinkamą

 

dozavimą žiūrėkite pasirinkto 5-HT3 antagonisto „Preparato

 

charakteristikų santraukoje“

Deksametazonas turi būti 1-ąją dieną skiriamas 30 minučių prieš chemoterapiją. Deksametazono dozė paskaičiuojama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveikas.

Duomenų apie derinio su kitais kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistais veiksmingumą yra mažai. Daugiau informacijos apie vartojimą kartu su kortikosteroidais pateikta 4.5 skyriuje.

Kartu skirdami 5-HT3 antagonistų, vadovaukitės jų preparato charakteristikų santraukomis.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai (≥ 65 metų)

Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Lytis

Dėl lyties dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Sutrikusi inkstų funkcija

Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu ar sergantiems terminaliniu inkstų nepakankamumu ir kuriems yra atliekama hemodializė, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Sutrikusi kepenų funkcija

Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Yra mažai duomenų apie asmenis, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, ir nėra duomenų apie tuos, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Tokiems pacientams IVEMEND skirti reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Vaikų populiacija

IVEMEND saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 18 metų dar neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima.

Vartojimo metodas

IVEMEND 150 mg reikia leisti į veną ir draudžiama švirkšti į raumenis arba po oda. Į veną geriau skirti lašinės intraveninės 20-30 minučių trukmės infuzijos būdu (žr. 6.6 skyrių). IVEMEND negalima sušvirkšti boliusu arba nepraskiedus.

Nurodymai, kaip šį vaistinį preparatą prieš vartojimą ištirpinti ir praskiesti, pateikti 6.6 skyriuje.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, polisorbatui 80 arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Vartojimas kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar cizapridu (žr. 4.5 skyrių).

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas

Yra mažai duomenų apie pacientus, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, ir nėra duomenų apie tuos, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. IVEMEND šiems asmenims reikia skirti atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

CYP3A4 sąveikos

IVEMEND reikia atsargiai skirti pacientams, kartu vartojantiems veikliųjų medžiagų, metabolizuojamų pirmiausia CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokių kaip ciklosporinas, takrolimas, sirolimas, everolimas, alfentanilis, skalsių alkaloidų dariniai, fentanilis ir chinidinas (žr. 4.5 skyrių). Be to, reikia ypač atsargiai kartu vartoti irinotekano, nes toks derinys gali padidinti toksiškumą.

Vartojimas kartu su varfarinu (CYP2C9 substratu)

Pacientams, ilgai vartojantiems varfariną, reikia kruopščiai tirti tarptautinį normalizuotą santykį (angl. International Normalised Ratio (INR)) 14 dienų po fosaprepitanto vartojimo (žr. 4.5 skyrių).

Vartojimas kartu su hormoniniais kontraceptikais

Vartojant fosaprepitantą ir 28 dienas po jo vartojimo gali sumažėti hormoninių kontraceptikų efektyvumas. Vartojant fosaprepitantą ir 2 mėnesius po jo vartojimo reikia taikyti alternatyvias nehormonines papildomas kontracepcijos priemones (žr. 4.5 skyrių).

Padidėjusio jautrumo reakcijos

Fosaprepitanto infuzijos metu arba greitu metu po jos buvo pranešta apie ūmias padidėjusio jautrumo reakcijas, įskaitant veido ir kaklo paraudimą, eritemą, dusulį ir anafilaksiją / anafilaksinį šoką. Šios padidėjusio jautrumo reakcijos paprastai pasibaigė nutraukus infuziją ir paskyrus atitinkamą gydymą. Nerekomenduojama atnaujinti infuziją pacientams, kuriems pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijos.

Vartojimo ir infuzijos vietos reakcijos

IVEMEND draudžiama švirkšti boliusu, visada naudoti tik atskiestą ir lėtai leisti į veną infuzijos būdu (žr.4.2 skyrių). IVEMEND draudžiama skirti į raumenis arba po oda (žr. 5.3 skyrių). Vartojant didesnes dozes injekcijų vietose pastebėta nedidelė trombozė. Atsiradus vietinio sudirginimo požymių ar simptomų, injekcija ar infuzija turėtų būti nutraukta ir pakartota kitoje venoje.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Suleidus į veną fosaprepitantas sparčiai paverčiamas aprepitantu.

Tikėtina, kad sąveika su kitais vaistiniais preparatais paskyrus į veną vartojamo fosaprepitanto bus kaip ir geriamojo aprepitanto sąveika su tomis pačiomis veikliosiomis medžiagomis. Pateikta informacija gauta atlikus tyrimus su geriamuoju aprepitantu ir į veną vartojamu fosaprepitantu kartu skiriant deksametazoną, midazolamą arba diltiazemą.

Vienkartinė 150 mg fosaprepitanto dozė yra silpnas CYP3A4 inhibitorius. Dėl sąveikos tarp geriamojo aprepitanto ir digoksino stokos, neatrodo, kad fosaprepitantas sąveikautų su P-glikoproteino pernešėju. Nesitikima, kad fosaprepitantas sukeltų mažesnę ar didesnę CYP2C9, CYP3A4 indukciją bei gliukuronidaciją, kurią sąlygoja geriamojo aprepitanto vartojimas. Duomenų apie poveikį CYP2C8 ir CYP2C19 yra nedaug.

Fosaprepitanto poveikis kitų veikliųjų medžiagų farmakokinetikai

CYP3A4 slopinimas

Vienkartinė 150 mg fosaprepitanto dozė, kaip silpnas CYP3A4 inhibitorius, gali laikinai padidinti kartu vartojamų geriamųjų veikliųjų medžiagų, metabolizuojamų CYP3A4, koncentraciją plazmoje. 1-ąją ir 2-ąją dienomis geriamųjų CYP3A4 substratų, pavartojus kartu vienkartinę 150 mg fosaprepitanto dozę, bendroji ekspozicija gali padidėti iki 2 kartų. Fosaprepitanto griežtai draudžiama vartoti kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar cizapridu. Dėl to, kad fosaprepitantas slopina CYP3A4, gali padidėti šių veikliųjų medžiagų koncentracija plazmoje ir gali atsirasti sunkių ar gyvybei grėsmingų nepageidaujamų reakcijų (žr. 4.3 skyrių). Būtina laikytis atsargumo priemonių, kai kartu vartojamas fosaprepitantas ir veikliosios medžiagos, metabolizuojamos pirmiausia CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokios kaip ciklosporinas, takrolimas, sirolimas, everolimas, alfentanilis, diergotaminas, ergotaminas, fentanilis ir chinidinas (žr. 4.4 skyrių).

Kortikosteroidai

Deksametazonas. Norint pasiekti panašią deksametazono ekspoziciją, kuri gaunama kartu nevartojant fosaprepitanto 150 mg dozės, 1-ąją ir 2-ąją dienomis geriamąją deksametazono dozę reikia sumažinti maždaug 50 %, vartojant ją 1-ąją dieną kartu su fosaprepitanto 150 mg doze. 1-ąją dieną į veną pavartota vienkartinė fosaprepitanto 150 mg dozė padidino CYP3A4 substrato deksametazono

AUC0-24val 100 % 1-ąją dieną, 86 % 2-ąją dieną ir 18 % 3-ąją dieną, kai geriamasis deksametazonas buvo skiriamas visas tris dienas po 8 mg.

Chemoterapiniai vaistiniai preparatai

Fosaprepitanto 150 mg ir chemoterapinių vaistinių preparatų sąveikos tyrimai neatlikti; tačiau remiantis geriamojo aprepitanto bei docetakselio ir vinorelbino sąveikos tyrimais, IVEMEND 150 mg su į veną vartojamais docetakseliu ir vinorelbinu kliniškai reikšmingos sąveikos nesitikima. Sąveikos su geriamaisiais chemoterapiniais vaistais, kuriuos pirmiausia ar iš dalies metabolizuoja CYP3A4 (pvz., etopozidu, vinorelbinu) negalima atmesti. Patartina laikytis atsargumo priemonių ir papildomai stebėti pacientus, vartojančius vaistinius preparatus, kuriuos pirmiausia ar iš dalies metabolizuoja CYP3A4 (žr. 4.4 skyrių). Vartojant aprepitantą jam jau esant rinkoje kartu su ifosfamidu, yra pastebėti toksinio poveikio nervų sistemai reiškiniai, kurie gali būti nepageidaujama reakcija į ifosfamidą.

Imunosupresantai

Pavartojus vienkartinę fosaprepitanto 150 mg dozę tikimasi praeinančio vidutinio imunosupresantų, metabolizuojamų CYP3A4 (pvz., ciklosporino, takrolimo, everolimo ir sirolimo) ekspozicijos padidėjimo dvi paras ir po jo einančio nedidelio sumažėjimo. Turint omenyje trumpą ekspozicijos padidėjimą, remiantis terapinės dozės stebėsena IVEMEND skyrimo dieną ir kitą dieną imunosupresantų dozės mažinti nerekomenduojama.

Midazolamas

Fosaprepitanto vienkartinė 150 mg dozė į veną 1-ąją dieną, skiriant 1-ąją ir 4-ąją dienomis kartu vienkartines 2 mg midazolamo dozes, padidino 1-ąją dieną midazolamo AUC0-∞ 77 %, o 4-ąją dieną poveikio neturėjo. Fosaprepitanto vienkartinė 150 mg dozė pavartota į veną 1-ąją dieną yra silpnas CYP3A4 inhibitorius, tuo tarpu CYP3A4 slopinimo ar indukcijos 4-ąją dieną įrodymų nepastebėta.

Reikia turėti omenyje galimus padidėjusios midazolamo ar kitų benzodiazepinų, metabolizuojamų CYP3A4 (alprazolamo, triazolamo), koncentracijos plazmoje poveikius, kai šie vaistiniai preparatai skiriami kartu su IVEMEND.

Diltiazemas

Fosaprepitanto 150 mg ir diltiazemo sąveikos tyrimai neatlikti, tačiau reikia turėti omenyje šį 100 mg fosaprepitanto dozės tyrimą, kai IVEMEND 150 mg skiriamas kartu su diltiazemu. Pacientams, kurie serga lengva arba vidutinio sunkumo hipertenzija, paskyrus ilgesnę kaip 15 min 100 mg fosaprepitanto infuziją ir 120 mg diltiazemo 3 kartus per parą, diltiazemo AUC padidėjo 1,4 karto ir nedaug, bet kliniškai reikšmingai sumažėjo kraujospūdis. Širdies susitraukimų dažnis arba PR intervalas kliniškai reikšmingai nepasikeitė.

Indukcija

Sąveikos su midazolamu tyrimo metu 1-ąją ir 4-ąją dienomis fosaprepitanto 150 mg vienkartinė dozė CYP3A4 neindukavo. Nesitikima, kad IVEMEND galėtų sąlygoti didesnę ar mažesnę CYP2C9 ar CYP3A4 indukciją ir gliukuronidaciją, lyginant su sąlygota 3 dienų trukmės geriamojo aprepitanto vartojimo, kuomet šis sukėlė praeinančią indukciją, kurios didžiausias poveikis buvo pastebėtas praėjus 6-8 dienoms po pirmosios dozės. Trijų dienų geriamojo aprepitanto vartojimo režimas sąlygojo CYP2C9 substratų AUC sumažėjimą maždaug 30 - 35 % ir etinilestradiolio koncentracijos sumažėjimą iki 64 %. Duomenų apie poveikius CYP2C8 ir CYP2C19 yra nedaug. Varfariną, acenokumarolį, tolbutamidą, fenitoiną ir kitas veikliąsias medžiagas, žinomai metabolizuojamas CYP2C9, kartu su IVEMEND reikia skirti atsargiai.

Varfarinas

Nuolat varfarino vartojantiems pacientams gydymo metu ir 14 dienų po IVEMEND vartojimo chemoterapijos sukeltam pykinimo ir vėmimo profilaktikai reikia atidžiai stebėti protrombino laiką (INR) (žr. 4.4 skyrių).

Hormoniniai kontraceptikai

Vartojant fosaprepitantą ir 28 dienas po jo vartojimo gali sumažėti hormoninių kontraceptikų veiksmingumas. Vartojant fosaprepitantą bei 2 mėnesius po jo vartojimo reikia taikyti alternatyvią nehormoninę papildomą kontracepciją.

5-HT3 antagonistai

Fosaprepitanto 150 mg ir 5-HT3 antagonistų sąveikos tyrimai neatlikti, tačiau klinikinių sąveikos tyrimų metu geriamasis aprepitantas kliniškai reikšmingai neveikė ondansetrono, granisetrono arba hidrodolasetrono (dolasetrono veiklaus metabolito) farmakokinetikos. Taigi, kartu vartojamų IVEMEND 150 mg ir 5-HT3 antagonistų sąveikos įrodymų nėra.

Kitų vaistinių preparatų poveikis aprepitanto, susidarančio vartojant fosaprepitanto 150 mg dozę, farmakokinetikai

Fosaprepitantą vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios slopina CYP3A4 aktyvumą (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu, posakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu, nefazodonu ir proteazių inhibitoriais), nes toks derinys, tikėtina, gali keletą kartų padidinti aprepitanto koncentraciją plazmoje (žr. 4.4 skyrių). Ketokonazolas geriamojo aprepitanto galutinį pusinės eliminacijos laikotarpį pailgino maždaug tris kartus.

Reikia vengti fosaprepitantą vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios stipriai indukuoja CYP3A4 aktyvumą (pvz., rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu), nes toks derinys galėtų sumažinti aprepitanto koncentraciją plazmoje ir veiksmingumą. Nerekomenduojama fosaprepitanto vartoti kartu su augaliniais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum). Rifampicinas sutrumpino geriamojo aprepitanto pusinės eliminacijos laikotarpio vidurkį 68 %.

Diltiazemas

Fosaprepitanto 150 mg ir diltiazemo sąveikos tyrimai neatlikti, tačiau reikia turėti omenyje šį 100 mg fosaprepitanto dozės tyrimą, kai IVEMEND 150 mg skiriamas kartu su diltiazemu. 15 minučių trukmės 100 mg fosaprepitanto infuziją vartojant kartu su po 120 mg diltiazemo 3 kartus per parą, aprepitanto AUC padidėjo 1,5 karto. Manoma, kad šis poveikis kliniškai nereikšmingas.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vyrų ir moterų kontracepcija

Fosaprepitanto ar geriamojo aprepitanto vartojimo metu ir 28 dienas po jo vartojimo hormoninių kontraceptikų veiksmingumas gali būti sumažėjęs. Vartojant fosaprepitantą ar geriamąjį aprepitantą ir 2 mėnesius po paskutiniosios aprepitanto dozės reikia taikyti alternatyvias nehormonines papildomas kontracepcijos priemones (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Nėštumas

Klinikinių duomenų, kaip fosaprepitantas ir aprepitantas veikia nėštumą, nėra. Fosaprepitanto ir aprepitanto galimas toksinis poveikis reprodukcijai nėra pakankamai apibūdintas, nes, tiriant gyvūnus, nebuvo pasiekta didesnė ekspozicija negu gydomoji ekspozicija žmonėms. Šie tyrimai tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ir postnatalinei raidai neparodė (žr. 5.3 skyrių). Nežinoma galima neurokininų reguliacijos pokyčių poveikio rizika reprodukcijai. IVEMEND neturėtų būti skiriamas nėščiosioms, nebent tai neišvengiama.

Žindymas

Tiek ir paskyrus fosaprepitantą į veną, tiek ir geriamąjį aprepitantą, laktacijos laikotarpiu aprepitanto išsiskiria į žiurkių pieną. Nežinoma, ar aprepitanto išsiskiria į moters pieną, todėl vartojant IVEMEND žindyti nerekomenduojama.

Vaisingumas

Fosaprepitanto ir aprepitanto galimas toksinis poveikis vaisingumui nėra pakankamai apibūdintas, nes, tiriant gyvūnus, nebuvo pasiekta didesnė ekspozicija negu gydomoji žmonių ekspozicija. Šie vaisingumo tyrimai tiesioginio ar netiesioginio žalingo poveikio reprodukcinei elgsenai, vaisingumui, embriono/vaisiaus vystymuisi arba spermatozoidų skaičiui ar judrumui neparodė (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

IVEMEND gali silpnai veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Pavartojus IVEMEND gali pasireikšti galvos svaigimas ir nuovargis (žr. 4.8 skyrių).

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Klinikinių tyrimų metu įvairias fosaprepitanto farmacines formas iš viso vartojo 2 687 suaugusieji, tarp kurių buvo 371 sveikas tiriamasis asmuo ir 2 084 pacientai, kuriems chemoterapija sukėlė pykinimą ir vėmimą (ChSPV). Kadangi fosaprepitantas yra paverčiamas aprepitantu, nepageidaujamos reakcijos, susijusios su aprepitantu, tikėtina, pasireikš ir fosaprepitantui. Aprepitanto saugumas įvertintas tiriant maždaug 6 500 žmonių.

Per burną vartojamas aprepitantas

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos pacientams, kurie gavo labai emetogenišką chemoterapiją (LECh), ir dažniau pasireiškusios aprepitantu gydytiems suaugusiesiems negu vartojusiesiems standartinį gydymą, buvo žagsėjimas (4,6 % palyginti su 2,9 %), padidėjusi alaninaminotransferazės (ALT) koncentracija (2,8 % palyginti su 1,1 %), nevirškinimas (2,6 % palyginti su 2,0 %), vidurių užkietėjimas (2,4 % palyginti su 2,0 %), galvos skausmas (2,0 % palyginti su 1,8 %) ir sumažėjęs apetitas (2,0 % palyginti su 0,5 %). Dažniausia nepageidaujama reakcija pacientams, kurie gavo vidutiniškai emetogenišką chemoterapiją (VECh) ir dažniau pasireiškusi gydytiesiems aprepitantu negu vartojusiesiems standartinį gydymą, buvo nuovargis (1,4 % palyginti su 0,9 %).

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje - aprepitantas

Toliau išvardytos LECh ir VECh klinikinių tyrimų sukauptąja analize suaugusiesiems nustatytos nepageidaujamos reakcijos, kurios į geriamąjį aprepitantą pasireiškė dažniau, nei į standartinį gydymą, arba po registracijos pastebėtos nepageidaujamos reakcijos.

Dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000) ir labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Organų sistemų klasė

Nepageidaujama reakcija

Dažnis

Infekcijos ir infestacijos

kandidozė, stafilokokinė infekcija

reti

Kraujo ir limfinės sistemos

febrili neutropenija, anemija

nedažni

sutrikimai

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant

dažnis nežinomas

 

anafilaksines reakcijas

 

Metabolizmo ir mitybos

sumažėjęs apetitas

dažni

sutrikimai

 

 

polidipsija

reti

Psichikos sutrikimai

nerimas

nedažni

 

sutrikusi orientacija, euforinė nuotaika

reti

Nervų sistemos sutrikimai

galvos skausmas

dažni

 

galvos svaigimas, mieguistumas

nedažni

 

pažinimo funkcijos sutrikimas, letargija,

reti

 

disgeuzija

 

Akių sutrikimai

konjunktyvitas

reti

Ausų ir labirintų sutrikimai

spengimas ausyse

reti

Širdies sutrikimai

palpitacijos

nedažni

 

bradikardija, širdies ir kraujagyslių

reti

 

sutrikimas

 

Kraujagyslių sutrikimai

raudonis

nedažni

Kvėpavimo sistemos, krūtinės

žagsėjimas

dažni

ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

burnos ir ryklės skausmas, čiaudulys,

reti

 

kosulys, varvanti nosis, gerklės sudirginimas

 

Virškinimo trakto sutrikimai

vidurių užkietėjimas, dispepsija

dažni

 

atsirūgimas, pykinimas*, vėmimas*,

nedažni

 

gastroezofaginio refliukso liga, pilvo

 

 

skausmas, burnos sausmė, dujų susikaupimas

 

 

žarnyne

 

 

dvylikapirštės žarnos opos prakiurimas,

reti

 

stomatitas, pilvo tempimas, kietos išmatos,

 

 

neutropeninis kolitas

 

Odos ir poodinio audinio

išbėrimas, spuogai

nedažni

sutrikimai

 

 

fotosensibilizacija, hiperhidrozė, riebaluota

reti

 

oda, odos pažeidimas, niežtintis išbėrimas,

 

 

Stevens-Johnson sindromas ar toksinė

 

 

epidermio nekrolizė

 

 

niežulys, dilgėlinė

dažnis nežinomas

Skeleto, raumenų ir jungiamojo

raumenų silpnumas, raumenų spazmai

reti

audinio sutrikimai

 

 

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

dizurija

nedažni

 

poliakiurija

reti

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo

nuovargis

dažni

vietos pažeidimai

 

 

astenija, bendras negalavimas

nedažni

 

edema, diskomfortas krūtinėje, eisenos

reti

 

sutrikimas

 

Tyrimai

padidėjusi ALT koncentracija

dažni

 

padidėjusi AST koncentracija, padidėjusi

nedažni

 

šarminės fosfatazės koncentracija kraujyje

 

Organų sistemų klasė

Nepageidaujama reakcija

Dažnis

 

šlapime randami eritrocitai, hiponatremija,

reti

 

kūno svorio sumažėjimas, sumažėjęs

 

 

neutrofilų skaičius, gliukozė šlapime,

 

 

padidėjęs šlapimo kiekis

 

*Pykinimas ir vėmimas per pirmąsias 5 paras po chemoterapijos buvo veiksmingumo rodikliai ir tik po to apie juos buvo pranešama kaip apie nepageidaujamas reakcijas.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Nepageidaujamų reakcijų pobūdis, vaistą vartojant suaugusiesiems klinikinių LECh ir VECh tyrimų metu kartotiniais ciklais iki 6 papildomų chemoterapijos ciklų, buvo panašus į nepageidaujamų reakcijų, pasireiškusių per 1-ąjį ciklą, pobūdį.

Papildomame aktyviu vaistu kontroliuotame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 1 169 suaugę pacientai, vartojantys aprepitantą ir taikant LECh, nepageidaujamų reakcijų pobūdis bendrai buvo panašus į stebėtąjį kituose LECh tyrimuose su aprepitantu.

Dažniau negu taikant gydymą ondansetronu, aprepitantu nuo pooperacinio pykinimo ir vėmimo (POPV) gydytiems suaugusiems pacientams pasitaikė šių nepageidaujamų reakcijų: viršutinės pilvo dalies skausmai, nenormalūs žarnų garsai, vidurių užkietėjimas*, dizartrija, dusulys, hipestezija, nemiga, vyzdžių susiaurėjimas, pykinimas, jutimo sutrikimai, diskomfortas skrandyje, gresiantis žarnų nepraeinamumas*, regos aštrumo sumažėjimas, švokštimas.

* Pastebėta didesnes aprepitanto dozes vartojusiems pacientams.

Fosaprepitantas

Aktyviu preparatu kontroliuojamame klinikiniame tyrime, suaugusiems pacientams taikant LECh, saugumas buvo įvertintas 1 143 pacientams, taikant 1 dienos 150 mg IVEMEND gydymo schemą, ir palygintas su 1 169 pacientais, kuriems buvo taikyta 3 dienų aprepitanto gydymo schema. Be to, placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu vertintas ir palygintas saugumas suaugusiems pacientams, kuriems buvo taikyta VECh (504 pacientams buvo leidžiama viena 150 mg IVEMEND dozė, o 497 pacientams buvo taikyta kontrolinė gydymo schema).

Saugumo pobūdis bendrai buvo panašus į stebėtąjį aprepitantui, kaip nurodyta lentelėje aukščiau.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje - fosaprepitantas

Toliau pateikiamos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta suaugusiems pacientams vartojant fosaprepitantą klinikinių tyrimų metu arba vaistui esant rinkoje, bet kurių nebuvo pranešta vartojant aprepitantą, kaip aprašyta aukščiau.

Dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000) ir labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Organų sistemų klasė

Nepageidaujama reakcija

Dažnis

Kraujagyslių sutrikimai

veido ir kaklo paraudimas, tromboflebitas

nedažni

 

(vyrauja infuzijos vietos tromboflebitas)

 

Odos ir poodinio audinio

eritema

nedažni

sutrikimai

 

 

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo

infuzijos vietos eritema, infuzijos vietos

nedažni

vietos pažeidimai

skausmas, infuzijos vietos niežulys

 

 

infuzijos vietos sukietėjimas

reti

 

greitos padidėjusio jautrumo reakcijos,

dažnis nežinomas

 

įskaitant karščio pylimą, eritemą, dusulį,

 

 

anafilaksinės reakcijos / anafilaksinis šokas

 

Tyrimai

padidėjęs kraujospūdis

nedažni

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Perdozavus fosaprepitantą, jo vartojimą nutraukti ir taikyti bendrąsias pagalbos bei stebėjimo priemones. Dėl aprepitanto vėmimą slopinančio poveikio vaistų sukeliamas vėmimas gali būti neefektyvus.

Aprepitantas nepasišalina hemodializės būdu.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vėmimą ir pykinimą slopinantys vaistai. ATC kodas – A04AD12.

Fosaprepitantas yra aprepitanto provaistas ir vartojamas į veną sparčiai paverčiamas aprepitantu (žr. 5.2 skyrių). Fosaprepitanto įtaka bendram vėmimą slopinčiam poveikiui nėra pilnai apibūdinta, tačiau laikinos įtakos pradinėje fazėje negalima atmesti. Aprepitantas yra selektyvus didelio afiniteto žmogaus substancijos P neurokinino 1 (NK1) receptorių antagonistas. Fosaprepitanto farmakologinis poveikis aiškinamas aprepitanto farmakologiniu poveikiu.

Labai emetogeniška chemoterapija (LECh)

Atsitiktinių imčių, paralelinio, dvigubai aklo, veikliu vaistu kontroliuoto klinikinio tyrimo metu IVEMEND 150 mg (N = 1 147) buvo palygintas su 3 dienų aprepitanto vartojimo schema (N = 1 175), tiriant LECh, kurios sudėtyje buvo cisplatina (≥70 mg/m2), gydomus suaugusius pacientus. Fosaprepitanto schema buvo sudaryta iš fosaprepitanto 150 mg dozės 1-ąją dieną kartu su ondansetrono 32 mg doze į veną 1-ąją dieną ir deksametazono 12 mg doze 1-ąją dieną, 8 mg

doze 2-ąją dieną ir po 8 mg du kartus per parą doze 3-ąją ir 4-ąją dienomis. Gydymo aprepitantu schema buvo sudaryta iš aprepitanto 125 mg dozės 1-ąją dieną ir 80 mg dozės 2-ąją ir 3-ąją dienomis kartu su ondansetrono 32 mg į veną doze 1-ąją dieną bei deksametazono 12 mg doze 1-ąją dieną ir po 8 mg kasdien 2 - 4-ąją dienomis. Fosaprepitanto placebo, aprepitanto placebo ir deksametazono placebo (vakarais 3-ąją ir 4-ąją dienomis) buvo vartojami palaikyti tyrimo užmaskavimui

(žr. 4.2 skyrių). Nors ir buvo klinikinių tyrimų metu į veną skiriama 32 mg ondansetrono dozė, ji jau nebėra rekomenduojama dozė. Informaciją apie tinkamą dozavimą žiūrėkite pasirinkto 5-HT3 antagonisto „Preparato charakteristikų santraukoje“.

Veiksmingumas paremtas šių sudėtinių priemonių vertinimu: visiškas atsakas tiek visose, tiek vėlyvojoje fazėse ir vėmimo nebuvimas visose fazėse. Įrodyta, kad IVEMEND 150 mg nebuvo blogesnis už 3 dienų gydymo aprepitantu schemą. Pagrindinių ir antrinių tyrimo vertinamųjų baigčių santrauka pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė

Suaugusių pacientų, gavusių labai emetogenišką chemoterapiją ir kuriems nustatytas atsakas, dalis procentais pagal gydymo grupę ir fazę – 1-asis ciklas

VERTINAMOSIOS BAIGTYS*

Fosaprepitanto

Aprepitanto

Skirtumas

 

schema

schema

(95 % PI)

 

(N = 1 106)**

(N = 1 134)**

 

 

%

%

 

Visiškas atsakas

 

 

 

Bendrasis§

71,9

72,3

-0,4 (-4,1; 3,3)

Vėlyva fazė§§

74,3

74,2

0,1 (-3,5; 3,7)

Nėra vėmimo

 

 

 

Bendrasis§

72,9

74,6

-1,7 (-5,3; 2,0)

*Pagrindinė tyrimo vertinamoji baigtis nurodyta paryškintu šriftu. **N: Į pirminę visiško atsako analizę įtrauktų pacientų skaičius.

† Skirtumas ir pasikliautinasis intervalas (PI) buvo apskaičiuoti naudojantis Miettinen and Nurminen pasiūlytu metodu ir koreguoti pagal lytį.

‡Visiškas atsakas = nėra vėmimo ir netaikytas gelbstintysis gydymas. §Bendrasis = nuo 0 iki 120 valandos po cisplatinos chemoterapijos pradžios.

§§Vėlyvoji fazė = nuo 25 iki 120 valandos po cisplatinos chemoterapijos pradžios.

Vidutiniškai emetogeniška chemoterapija (VECh)

Atsitiktinių imčių, lygiagrečių grupių, dvigubai aklo, placebu kontroliuoto klinikinio tyrimo metu lygintas IVEMEND 150 mg derinio su ondansetronu ir deksametazonu (N = 502) bei kontrolinio derinio (vien ondansetrono ir deksametazono, N = 498) poveikis suaugusiems pacientams taikant vidutinio emetogeniškumo chemoterapiją. Schemą su fosaprepitantu sudarė 150 mg fosaprepitanto dozė pirmąją dieną, dvi geriamojo ondansetrono dozės po 8 mg ir 12 mg geriamojo deksametazono dozė. Antrąją ir trečiąją dienomis fosaprepitanto grupės pacientai vartojo placebą ondansetronui kas 12 valandų. Kontrolinę schemą sudarė placebas fosaprepitanto 150 mg dozei į veną pirmąją dieną, dvi geriamojo ondansetrono dozės po 8 mg ir 20 mg geriamojo deksametazono dozė. Antrąją ir trečiąją dienomis kontrolinės grupės pacientai vartojo 8 mg geriamojo ondansetrono dozę kas 12 val. Tyrimo maskavimui išlaikyti pirmąją dieną skirta placebo fosaprepitantui ir placebo deksametazonui.

Įvertinus fosaprepitanto veiksmingumą pagal 2 lentelėje nurodytas pagrindinę ir antrines vertinamąsias baigtis nustatyta, kad jo poveikis pagal visiško atsako pasiekimą vėlyvojoje fazėje ir abejose fazėse kartu paėmus yra palankesnis negu kontrolinio gydymo.

2 lentelė

Suaugusių pacientų, kuriems pasireiškė atsakas taikant vidutiniškai emetogenišką chemoterapiją, dalis procentais (pagal gydymo grupes ir fazes)

 

Schema su

Kontrolinė

 

VERTINAMOSIOS

fosaprepitantu

schema

 

BAIGTYS *

(N = 502) **

(N = 498) **

P reikšmė

 

%

%

 

Visiškas atsakas

 

 

 

Vėlyvoji fazė ‡

78,9

68,5

< 0,001

Visiškas atsakas †

 

 

 

Iš viso §

77,1

66,9

< 0,001

Ūminė fazė §§

93,2

0,184

* Pagrindinė vertinamoji baigtis nurodyta paryškintu šriftu.

**N – suaugusių pacientų skaičius numatytoje gydyti populiacijoje.

† Visiškas atsakas – nebuvo vėmimo ir netaikyta pagalbinė terapija.

‡ Vėlyvoji fazė – praėjus 25-120 val. nuo chemoterapijos pradžios. § Iš viso – praėjus iki 120 val. nuo chemoterapijos pradžios.

§§ Ūminė fazė – praėjus iki 24 val. nuo chemoterapijos pradžios.

Apskaičiuotas laikas iki pirmojo vėmimo epizodo pavaizduotas Kaplan-Meier kreivėmis 1 paveikslėlyje.

1 paveikslėlis

Suaugusių pacientų, kurie laikui bėgant nevėmė taikant vidutinio emetogeniškumo chemoterapiją, dalis procentais

Vaikų populiacija

I fazės klinikinio tyrimo metu su vėžiu sirgusiais vaikais (N = 34), kuriems buvo taikyta vidutiniškai arba labai emetogeniška chemoterapija, buvo vertinti į veną leidžiamo fosaprepitanto, vartojamo kartu su ondansetronu ir kartu su deksametazonu arba be jo, farmakokinetika, saugumas ir toleravimas bei atliktas žvalgomasis veiksmingumo tyrimas. Vis dėlto, šio nedidelės apimties klinikinio tyrimo metu gauti saugumo ir veiksmingumo duomenys neleidžia padaryti išvadų dėl optimalaus dozavimo režimo. Kiti klinikiniai tyrimai, kuriuose vertinamas fosaprepitanto vartojimas vaikams, dar tebevyksta.

5.2Farmakokinetinės savybės

Fosaprepitantas, aprepitanto provaistas, paskirtas į veną greitai paverčiamas aprepitantu.

Per 30 minučių nuo infuzijos pabaigos fosaprepitanto koncentracija plazmoje yra mažesnė negu įmanoma išmatuoti.

Aprepitantas po fosaprepitanto paskyrimo

Per 15 minučių sulašinus vienkartinę 150 mg fosaprepitanto dozę į veną sveikiems suaugusiems savanoriams, vidutinė aprepitanto AUC0- buvo 35,0 µg val./ml ir vidutinė didžiausia aprepitanto koncentracija buvo 4,01 µg/ml.

Pasiskirstymas

Aprepitantas labai gerai, t. y., vidutiniškai 97 %, jungiasi su baltymais. Apytikriai apskaičiuotas pagal sulašintą į veną vienkartinę 150 mg fosaprepitanto dozę geometrinis pasiskirstymo tūrio vidurkis žmogaus organizme (Vdss), kai nusistovi pastovi koncentracija plazmoje, yra maždaug 82 l.

Biotransformacija

Fosaprepitantas buvo greitai paverstas į aprepitantą inkubuojant in vitro žmogaus kepenų preparatuose. Be to, fosaprepitantas greitai ir beveik visiškai pavirto į aprepitantą S9 preparatuose iš kitų žmogaus audinių, įskaitant inkstų, plaučių ir klubinės žarnos. Taigi, panašu, kad fosaprepitantas gali virsti aprepitantu daugelyje audinių. Žmonėms į veną paskirtas fosaprepitantas greitai virto aprepitantu – per 30 minučių nuo infuzijos pabaigos.

Aprepitantas yra ekstensyviai metabolizuojamas. Sveikiems jauniems žmonėms plazmoje lieka apie 19 % radioaktyvumo, praėjus daugiau kaip 72 valandoms po vienkartinės intraveninės 100 mg [14C]- fosaprepitanto, aprepitanto pirmtako, dozės sušvirkštimo. Tai rodo, kad plazmoje yra daug metabolitų. Žmogaus kraujo plazmoje nustatyta dvylika aprepitanto metabolitų. Daugiausia aprepitanto metabolizmas vyksta morfolino žiedo ir jo šoninių grandinių oksidacijos būdu, o susidarę metabolitai yra mažai aktyvūs. Tyrimai in vitro, naudojant žmogaus kepenų mikrosomas, parodė, kad daugiausia aprepitanto metabolizuoja CYP3A4, mažiau – CYP1A2 ir CYP2C19.

Visi metabolitai, nustatyti šlapime, išmatose ir plazmoje, paskyrus į veną 100 mg [14C]-fosaprepitanto, taip pat buvo nustatyti ir po geriamojo [14C]-aprepitanto dozės vartojimo. 245,3 mg fosaprepitanto dimeglumino (atitinkančio 150 mg fosaprepitanto) virtus aprepitantu, atsipalaiduoja 23,9 mg fosforo rūgšties ir 95,3 mg meglumino.

Eliminacija

Nepakitusio aprepitanto neišsiskiria su šlapimu. Metabolitų išsiskiria su šlapimu ir per tulžį su išmatomis. Po vienkartinės intraveninės 100 mg [14C]-fosaprepitanto dozės sušvirkštimo sveikiems asmenims 57 % radioaktyvumo nustatyta šlapime ir 45 % išmatose.

Aprepitanto farmakokinetika gydomųjų dozių ribose yra nelinijinė. Galutinis pusinės eliminacijos periodas sulašinus vienkartinę 150 mg fosaprepitanto dozę į veną yra maždaug 11 valandų. Vidutinis geometrinis aprepitanto plazmos klirensas sulašinus vienkartinę 150 mg fosaprepitanto dozę į veną buvo maždaug 73 ml/min.

Ypatingų populiacijų farmakokinetika

Sutrikusi kepenų funkcija. Fosaprepitantas metabolizuojamas įvairiuose audiniuose praėjus pro kepenis. Todėl nesitikima, kad kepenų funkcijos sutrikimas paveiks fosaprepitanto virtimą aprepitantu. Lengvas kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh A klasė) kliniškai reikšmingai neveikia aprepitanto farmakokinetikos. Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Nepakanka turimų duomenų, kad būtų galima įvertinti vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimo (Child-Pugh B klasė) įtaką aprepitanto farmakokinetikai. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh C klasė), klinikinių ar farmakokinetikos duomenų nėra.

Sutrikusi inkstų funkcija. Vienkartinė 240 mg aprepitanto dozė buvo skirta pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 30 ml/min), taip pat tiems, kuriems buvo terminalinė inkstų ligos stadija (TILS) ir juos reikėjo hemodializuoti.

Pacientų, sergančių sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu, viso (nesusijungusio ir susijungusio su baltymais) aprepitanto AUC0- sumažėjo 21 %, o Cmax sumažėjo 32 % lyginant su sveikų asmenų. Pacientų, hemodializuojamų dėl TILS, viso aprepitanto AUC0- sumažėjo 42 %, o Cmax sumažėjo 32 %. Kadangi sergant inkstų liga vidutiniškai sumažėja aprepitanto jungimasis su baltymais, pacientų, kuriems buvo inkstų funkcijos sutrikimas, farmakologiškai aktyvaus laisvojo aprepitanto AUC reikšmingai nepakito lyginant su sveikų asmenų. Hemodializė, atlikta praėjus 4 valandoms ar 48 valandoms po dozės vartojimo, reikšmingai aprepitanto farmakokinetikos neveikė; mažiau kaip 0,2 % dozės nustatyta dializate.

Dozės nereikia koreguoti pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, ir dializuojamiems asmenims, kuriems yra TILS.

Vaikų populiacija. Suleidus į veną vienkartinę 150 mg fosaprepitanto dozę paaugliams (nuo 12 iki 17 metų), aprepitanto Cmax ir AUC0-∞ vidurkiai buvo, atitinkamai, maždaug 5,9 µg/ml ir

43,6 µg•val./ml. Suleidus į veną vienkartinę 3 mg/kg fosaprepitanto dozę nuo 6 mėnesių iki mažiau kaip 12 metų vaikams, aprepitanto Cmax ir AUC0-∞ vidurkiai buvo, atitinkamai, maždaug 2,4 µg/ml ir 20,8 µg•val./ml.

Ryšys tarp koncentracijos ir poveikio

Vartojant labai specifinį NK1 receptorių ieškiklį, sveikų, jaunų vyrų (N = 8) pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimai įrodė, kad po vienkartinės 150 mg fozaprepitanto dozės sušvirkštimo į

veną praėjus 24 valandoms ir esant Tmax būna užimta 100 % ar daugiau smegenų NK1 receptorių, praėjus 48 valandoms - 97 % ir daugiau, o praėjus 120 valandų - nuo 41 % iki 75 %. Šiame klinikiniame tyrime smegenų NK1 receptorių užimtumas gerai koreliavo su aprepitanto koncentracija plazmoje.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų ikiklinikinių vienkartinės ir kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo (įskaitant in vitro tyrimus) bei toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi, paskyrus į veną fosaprepitanto arba geriamojo aprepitanto, tyrimų duomenys, specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Buvo tirtas tik geriamojo aprepitanto kancerogeninis poveikis graužikams. Tačiau reikia pažymėti, kad toksinio poveikio tyrimų, atliktų su graužikais, triušiais ir beždžionėmis, įskaitant toksinio poveikio reprodukcijai tyrimus, vertė yra ribota, nes sisteminės fosaprepitanto ir aprepitanto ekspozicijos buvo panašios ar net mažesnės negu gydomoji ekspozicija žmonėms. Su šunimis atliktuose farmakologinio saugumo ir kartotinių dozių toksiškumo tyrimuose fosaprepitanto Cmax ir aprepitanto AUC vertės atitinkamai iki 3 kartų ir 40 kartų buvo didesnės, nei klinikinės vertės.

Toksinio poveikio tyrime, kurio metu šunų jaunikliams nuo 14-os iki 42-os postnatalinės dienos buvo leidžiamas fosaprepitantas, 6 mg/kg per parą dozę gavusiems patinėliams buvo stebėtas sumažėjęs sėklidžių svoris ir Leydig ląstelių dydis, o 4 mg/kg per parą gavusioms patelėms buvo stebėta padidėjusi gimdos masė, gimdos ir gimdos kaklelio hipertrofija bei makšties audinių edema. Toksinio poveikio tyrime, kurio metu žiurkių jaunikliams nuo 10-os iki 63-os postnatalinės dienos buvo skiriamas aprepitantas, didesnę kaip po 250 mg/kg dozę du kartus per parą gavusioms patelėms buvo stebėtas ankstyvesnis makšties atsidarymas, o didesnę kaip po 10 mg/kg dozę du kartus per parą gavusiems patinėliams buvo stebėtas uždelstas apyvarpės atsidalijimas. Jokių su vaistinio preparato poveikiu susijusių poveikių poravimuisi, vaisingumui ar embriono/vaisiaus išlikimui, ir jokių lyties organų patologinių pokyčių stebėta nebuvo. Kliniškai reikšmingų ekspozicijos aprepitantu ribinių reikšmių nenustatyta. Trumpalaikio gydymo atveju šios išvados nelaikomos kliniškai reikšmingomis.

Priklausomai nuo farmacinės formos, mažesnės kaip 1 mg/ml ir didesnės koncentracijos rinkoje nesančių farmacinių formų fosaprepitantas laboratoriniams gyvūnams sukėlė toksinį poveikį kraujagyslėms ir hemolizę. Taip pat gauta duomenų apie išplautų žmogaus kraujo ląstelių hemolizę, kai rinkoje nesančių farmacinių formų fosaprepitanto koncentracija buvo 2,3 mg/ml ir didesnė, nors žmogaus bendrojo kraujo tyrimų rezultatai buvo neigiami. Žmogaus bendrojo kraujo ir išplautų eritrocitų tyrimų metu hemolizės neaptikta, kai tiekiamos į rinką farmacinės formos fosaprepitanto koncentracija neviršijo 1 mg/ml.

Triušiams po oda, šalia venos arba į raumenis sušvirkštas fosaprepitantas sukėlė vietinį praeinantį ūminį uždegimą. Stebėsenos periodo pabaigoje (8-ąją dieną po dozės pavartojimo) buvo išlikęs silpnas vietinis poūmis uždegimas sušvirkštimo šalia venos arba į raumenis vietose, o sušvirkštimo į raumenis vietoje - papildomai dar vidutinio sunkumo fokalinė raumenų degeneracija arba nekrozė su raumenų regeneracija.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Dinatrio edetatas (E386)

Polisorbatas 80 (E433)

Laktozė, bevandenė

Natrio hidroksidas (E524) (pH korekcijai) ir (arba)

Praskiesta vandenilio chlorido rūgštis (E507) (pH korekcijai)

6.2Nesuderinamumas

IVEMEND nesuderinamas su jokiais tirpalais, kurių sudėtyje yra dvivalenčių katijonų (pvz., Ca2+, Mg2+), įskaitant Hartman ir laktatinį Ringer tirpalus. Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje.

6.3Tinkamumo laikas

2 metai.

Ištirpinus ir praskiedus, cheminis ir fizinis stabilumas įrodytas 24 valandas esant 25 °C temperatūrai.

Mikrobiologiniu požiūriu vaistinį preparatą reikia suvartoti nedelsiant. Jei nesuvartojamas nedelsiant, laikymo trukmė ir sąlygos iki vartojimo yra vartotojo atsakomybė ir negali viršyti 24 valandų, laikant 2 °C – 8 °C temperatūroje.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2 °C – 8 °C).

Ištirpinto ir praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

10 ml I tipo skaidraus stiklo flakonas su chlorobutilo arba bromobutilo kaučiuko kamščiu ir aliuminio gaubteliu su pilku nuplėšiamu plastiko dangteliu.

Pakuotėje yra 1 flakonas arba 10 flakonų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

IVEMEND prieš vartojant būtina ištirpinti ir praskiesti.

IVEMEND 150 mg paruošimas vartojimui į veną:

1.Į flakoną suleiskite 5 ml 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo. Užtikrinkite, kad 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinis tirpalas į flakoną būtų suleistas per jo sienelę, kad neputotų. Švelniai pasukiokite flakoną. Nekratykite flakono ir nesuleiskite 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo į jį čiurkšle.

2.Paruoškite infuzijos maišelį, užpildytą 145 ml 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo (pvz., ištraukdami 105 ml 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo iš 250 ml 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo infuzijos maišelio).

3.Ištraukite visą flakono turinį ir suleiskite jį į infuzijos maišelį, kuriame yra 145 ml 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo, kad bendras tūris būtų 150 ml. Švelniai apverskite maišelį 2-3 kartus.

Vaistinio preparato negalima tirpinti arba maišyti su tirpalais, su kuriais nenustatytas fizinis ir cheminis suderinamumas (žr. 6.2 skyrių).

Ištirpinto ir praskiesto tirpalo išvaizda yra tokia pati kaip ir naudojamo tirpiklio.

Prieš lašinant ištirpintą ir praskiestą vaistinį preparatą, jį reikia apžiūrėti vizualiai, ar nėra kietų dalelių arba spalvos pakitimų.

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.

7.REGISTRUOTOJAS

Merck Sharp & Dohme Ltd.

Hertford Road, Hoddesdon

Hertfordshire EN 11 9BU

Jungtinė Karalystė

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIAI

EU/1/07/437/003

EU/1/07/437/004

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2008 m. sausio 11 d.

Paskutinio perregistravimo data 2013 m. sausio 11 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai