Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
Svetainės kalbos pasirinkimas

Lamivudine Teva Pharma B.V. (lamivudine) – Preparato charakteristikų santrauka - J05AF05

Updated on site: 08-Oct-2017

Vaisto pavadinimasLamivudine Teva Pharma B.V.
ATC kodasJ05AF05
Sudėtislamivudine
GamintojasTeva B.V.  

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Lamivudine Teva Pharma B.V. 150 mg plėvele dengtos tabletės

Lamivudine Teva Pharma B.V. 300 mg plėvele dengtos tabletės

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Lamivudine Teva Pharma B.V. 150 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 150 mg lamivudino.

Lamivudine Teva Pharma B.V. 300 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 300 mg lamivudino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Lamivudine Teva Pharma B.V. 150 mg plėvele dengtos tabletės

Šviesiai pilka rombo formos abipusiai išgaubta, apytiksliai 14,5 mm ilgio ir 7,0 mm pločio, tabletė, kurios vienoje pusėje yra įspaudas „L 150“ ir tabletės laužimo vagelė abiejose pusėse.

Tabletę galima padalyti į lygias dozes.

Lamivudine Teva Pharma B.V. 300 mg plėvele dengtos tabletės

Pilka rombo formos abipusiai išgaubta, apytiksliai 18,0 mm ilgio ir 8,0 mm pločio, tabletė, kurios vienoje pusėje yra įspaudas „L 300“, o kita pusė lygi.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Lamivudine Teva Pharma B.V. kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistais skirtas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusiems suaugusiesiems ir vaikams gydyti.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą turi pradėti gydytojas, turintis ŽIV infekcijos gydymo patirties.

Be to, yra tiekiamas lamivudino geriamasis tirpalas vyresniems kaip trijų mėnesių kūdikiams, kurie sveria mažiau kaip 14 kg, arba pacientams, kurie negali nuryti tablečių.

Dozavimas

Suaugusiesiems, paaugliams ir vaikams (kurie sveria ne mažiau kaip 25 kg)

Rekomenduojama lamivudino dozė yra 300 mg per parą. Galima vartoti per burną arba po 150 mg du kartus per parą, arba po 300 mg vieną kartą per parą (žr. 4.4 skyrių).

300 mg tabletės skiriamos gerti tik pagal vartojimo vieną kartą per parą planą.

Vaikams (kurie sveria mažiau kaip 25 kg)

Lamivudine Teva Pharma B.V. tabletes rekomenduojama dozuoti pagal kūno masę.

Vaikams, kurie sveria 20 kg ir daugiau, bet mažiau kaip 25 kg. Rekomenduojama dozė yra 225 mg per parą. Galima gerti arba po 75 mg (po pusę 150 mg tabletės) ryte ir 150 mg (vieną visą 150 mg tabletę) vakare, arba po 225 mg (po vieną visą ir pusę 150 mg tabletės) vieną kartą per parą.

Vaikams, kurie sveria nuo 14 kg iki mažiau kaip 20 kg. Rekomenduojama dozė yra 150 mg per parą. Galima gerti arba po 75 mg (po pusę 150 mg tabletės) du kartus per parą, arba po 150 mg (po vieną visą 150 mg tabletę) vieną kartą per parą.

Vyresniems kaip trijų mėnesių kūdikiams. Kadangi tiksliai dozuoti vartojant 300 mg tablečių, kurios neturi vagelės, formą šios populiacijos pacientams neįmanoma, rekomenduojama vartoti Lamivudine Teva Pharma B.V. 150 mg tablečių, kurios turi vagelę, formą ir laikytis atitinkamų dozavimo rekomendacijų nurodymų.

Jaunesniems kaip trijų mėnesių kūdikiams. Turimų ribotų duomenų nepakanka, kad būtų galima pateikti specialias dozavimo rekomendacijas (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kuriems dozavimo du kartus per parą planas keičiamas į dozavimo vieną kartą per parą planą, vieną kartą per parą vartoti rekomenduojamą dozę (kaip aprašyta pirmiau) reikia išgerti, praėjus maždaug 12 valandų po paskutiniosios du kartus per parą vartotos dozės, ir toliau gerti vieną kartą per parą vartoti rekomenduojamą dozę (kaip aprašyta pirmiau) maždaug kas 24 valandas. Jeigu vėl reikia grįžti prie dozavimo du kartus per parą plano, pacientams reikia išgerti du kartus per parą vartoti rekomenduojamą dozę, praėjus maždaug 24 valandoms po paskutiniosios vieną kartą per parą vartotos dozės.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai. Specifinių duomenų nėra, tačiau šio amžiaus grupės pacientams rekomenduojama speciali priežiūra dėl su amžiumi susijusių pokyčių, pavyzdžiui: inkstų funkcijos sumažėjimo ir kraujo rodmenų pokyčių.

Inkstų funkcijos sutrikimas. Lamivudino koncentracijos pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, plazmoje padidėja, nes sumažėja klirensas. Jei kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 30 ml/min., dozę reikia mažinti ir vartoti geriamojo tirpalo formos lamivudiną (žr. lenteles).

Dozavimo rekomendacijos suaugusiesiems, paaugliams ir vaikams (kurie sveria ne mažiau kaip 25 kg)

Kreatinino klirensas

Pirmoji dozė

Palaikomoji dozė

(ml/min.)

 

 

 

 

 

≥50

300 mg

300 mg vieną kartą per parą

 

arba

150 mg du kartus per parą

 

150 mg

30-<50

150 mg

150 mg kartą per parą

< 30

Kadangi dozė

turi būti mažesnė kaip

 

150 mg, rekomenduojama vartoti geriamąjį

 

tirpalą.

 

Nuo 15 iki < 30

150 mg

100 mg vieną kartą per parą

Nuo 5 iki < 15

150 mg

50 mg vieną kartą per parą

< 5

50 mg

25 mg vieną kartą per parą

Duomenų apie lamivudino vartojimą vaikams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, nėra. Remiantis prielaida, kad vaikams kreatinino ir lamivudino klirensas turėtų būti susijęs panašiai kaip suaugusiems žmonėms, vaikams dozę reikia mažinti atsižvelgiant į kreatinino klirensą taip pat, kaip

suaugusiems pacientams. 10 mg/ml geriamasis tirpalas gali būti tinkamiausia forma, norint pasiekti rekomenduojamą palaikomąją dozę vaikų populiacijos pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas.

Dozavimo rekomendacijos kūdikiams, kurie yra ne jaunesni kaip 3 mėnesių ir kurie sveria mažiau kaip 25 kg

Kreatinino klirensas

Pirmoji dozė

Palaikomoji dozė

(ml/min.)

 

 

≥ 50

8 mg/kg

8 mg/kg vieną kartą per parą

 

arba

 

 

4 mg/kg

4 mg/kg du kartus per parą

30 – < 50

4 mg/kg

4 mg/kg vieną kartą per parą

15 – < 30

4 mg/kg

2,6 mg/kg vieną kartą per parą

5 – < 15

4 mg/kg

1,3 mg/kg vieną kartą per parą

< 5

1,3 mg/kg

0,7 mg/kg vieną kartą per parą

Kepenų funkcijos sutrikimas. Pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, tyrimų duomenys rodo, kad kepenų funkcijos sutrikimas reikšmingos įtakos lamivudino farmakokinetikai neturi. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, dozės mažinti nereikia, nebent kartu yra sutrikusi ir inkstų funkcija.

Vartojimo metodas

Lamivudine Teva Pharma B.V. galima vartoti su maistu arba be jo.

Kad tikrai būtų suvartota visa dozė, tabletę (tabletes) geriausia nuryti nesmulkintą (nesmulkintas). Taip pat pacientams, kurie negali nuryti tablečių, tabletę (tabletes) galima sutraiškyti ir sumaišyti nedideliame kiekyje pusiau skysto maisto arba skysčio, visa tai reikia nedelsiant suvartoti (žr.

5.2 skyrių).

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nors įrodytas antiretrovirusinio gydymo virusų slopinimo veiksmingumas reikšmingai sumažinant kitų asmenų užkrėtimo virusais lytiniu keliu riziką, liekamosios rizikos paneigti negalima. Kad būtų išvengta kitų asmenų užkrėtimo virusais, reikia laikytis atsargumo priemonių pagal nacionalines rekomendacijas.

Lamivudine Teva Pharma B.V. nerekomenduojamas monoterapijai.

Ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Ligoniams, kurių inkstų funkcija yra vidutiniškai arba labai sutrikusi, lamivudino galutinės pusinės eliminacijos laikas pailgėja, nes sumažėja klirensas, todėl dozę reikia mažinti (žr. 4.2 skyrių).

Gydymas trimis nukleozidų analogais. Yra pranešimų apie dažną nesėkmingą antivirusinį gydymą bei atsparumo atsiradimą ankstyvoje stadijoje, kai lamivudino buvo skiriama kartu su tenofoviro dizoproksilio fumaratu ir abakaviru arba kartu su tenofoviro dizoproksilio fumaratu ir didanozinu vieną kartą per parą.

Oportunistinės infekcinės ligos. Ligoniai, gydomi Lamivudine Teva Pharma B.V. ar kitokiais antiretrovirusiniais vaistais, vis tiek gali susirgti oportunistine infekcine liga arba jiems gali atsirasti

kitų ŽIV ligos komplikacijų, todėl juos ir toliau turi prižiūrėti gydytojas, patyręs gydyti su ŽIV susijusias ligas.

Pankreatitas. Kai kuriems žmonėms, gydomiems Lamivudine Teva Pharma B.V., pasireiškia pankreatitas. Vis dėlto neaišku, ar jį sukelia vaistas, ar ŽIV. Gydymą Lamivudine Teva Pharma B.V. būtina nutraukti, jei klinikiniai simptomai ar laboratorinių tyrimų duomenys rodo, kad prasidėjo pankreatitas.

Mitochondrijų funkcijos sutrikimas dėl poveikio prieš gimimą. Nukleozidų ir nukleotidų analogai gali įvairiu laipsniu paveikti mitochondrijų funkciją, šis poveikis ryškiausias būna vartojant stavudino, didanozino ir zidovudino. Kai kuriems ŽIV neužkrėstiems kūdikiams, paveiktiems nukleozidų analogais prieš gimimą ir/ar po jo, pasireiškė mitochondrijų disfunkcija; šie atvejai daugiausia buvo susiję su gydymo režimų, kurių sudėtyje yra zidovudino, taikymu. Svarbiausios nepageidaujamos reakcijos buvo hematologiniai (anemija, neutropenija) ir metaboliniai (hiperlaktemija, hiperlipazemija) sutrikimai, kurie dažniausiai būdavo laikini. Retai buvo vėlai prasidėję neurologiniai sutrikimai: hipertonija, traukuliai, elgesio sutrikimas. Kol kas nėra žinoma, ar jie yra laikini, ar išlieka visam laikui. Į šiuos duomenis reikia atsižvelgti, tiriant kiekvieną vaiką, kuris iki gimimo buvo paveiktas nukleozidų ir nukleotidų analogais ir kuriam nustatoma sunkių nežinomos etiologijos klinikinių reiškinių, ypač neurologinių reiškinių. Dėl šių duomenų šalyje galiojančių rekomendacijų skirti antiretrovirusinių preparatų nėščioms moterims, kad būtų išvengta vaisiaus užkrėtimo ŽIV, keisti nereikia.

Kūno masė ir metabolizmo rodmenys. Gydymo antiretrovirusiniais preparatais metu gali padidėti kūno masė ir lipidų bei gliukozės koncentracijos kraujyje. Tokie pokyčiai iš dalies gali būti susiję su ligos kontroliavimu ir gyvenimo būdu. Buvo gauta įrodymų, kad kai kuriais atvejais lipidų pokyčiai yra su gydymu susijęs poveikis, bet kad kūno masės pokyčiai būtų susiję su tam tikru gydymu, tvirtų įrodymų nėra. Į nustatytas ŽIV gydymo gaires yra įtraukta nuoroda matuoti lipidų ir gliukozės koncentracijas kraujyje. Lipidų sutrikimus reikia gydyti, atsižvelgiant į klinikinę situaciją.

Imuninės reaktyvacijos sindromas. ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems yra didelis imuninės sistemos deficitas, pradėjus kombinuotą antiretrovirusinį gydymą (KARG), gali išsivystyti uždegiminė reakcija į besimptomius arba likusius oportunistinius ligų sukėlėjus ir sukelti sunkias klinikines būkles ar simptomų pablogėjimą. Paprastai tokios reakcijos stebėtos pirmosiomis KARG savaitėmis ar mėnesiais. Svarbūs jų pavyzdžiai yra citomegalovirusinis retinitas, generalizuotos ir (arba) židininės mikobakterinės infekcijos ir Pneumocystis jiroveci pneumonija (anksčiau vadinta Pneumocystis carinii pneumonija). Reikia įvertinti bet kokius uždegimo simptomus ir, kai būtina, pradėti gydyti. Be to, buvo pranešta apie autoimuninius sutrikimus (pvz., Greivso [Graves] ligą), pasireiškusius imuninės sistemos reaktyvacijos atvejais; vis dėlto praneštas tokių sutrikimų atsiradimo laikas labai skiriasi ir jie gali pasireikšti praėjus daug mėnesių nuo gydymo pradžios.

Kepenų liga. Jei lamivudinu kartu gydoma ŽIV ir hepatitas B (HB), papildomos informacijos apie lamivudino vartojimą, gydant hepatito B infekciją, galite rasti 100 mg lamivudino preparato charakteristikų santraukoje (PCS).

Lėtiniu hepatitu B ar C sergantiems ir gaunantiems kombinuotą antiretrovirusinį gydymą pacientams yra padidėjusi sunkių ir galimai mirtinų nepageidaujamų su kepenimis susijusių reiškinių rizika. Tuo atveju, kai kartu taikomas antivirusinis hepatito B ar C gydymas, prašome peržiūrėti atitinkamą informaciją apie šiuos vaistinius preparatus.

Jei pacientams, užsikrėtusiems ir hepatito B virusu, nutraukiamas gydymas Lamivudine Teva Pharma B.V., rekomenduojama periodiškai stebėti tiek kepenų funkcijos rodiklius, tiek ir HBV replikacijos rodmenis, kadangi nutraukus gydymą lamivudinu gali stipriai paūmėti hepatitas (žr. 100 mg lamivudino PCS).

Keliais antiretrovirusiniais preparatais gydomiems pacientams, kuriems prieš gydymą jau buvo kepenų funkcijos sutrikimų, įskaitant lėtinį aktyvų hepatitą, dažniau pasireiškia kepenų funkcijos sutrikimai. Tokius pacientus reikia tikrinti įprastiniu būdu. Jei jiems atsiranda kepenų ligos blogėjimo požymių, gydymą reikia laikinai sustabdyti arba visai nutraukti (žr. 4.8 skyrių).

Kaulų nekrozė. Nepaisant to, kad kaulų nekrozės etiologijoje dalyvauja daug veiksnių (įskaitant kortikosteroidų, alkoholio vartojimą, sunkią imunosupresiją, padidėjusį kūno masės indeksą), ypač daug jos atvejų aprašyta pacientams, sergantiems progresavusia ŽIV liga, ir (arba) ilgai gydomiems kombinuotais antiretrovirusiniais preparatais (KARG). Pacientams reikėtų patarti kreiptis į gydytoją, jeigu jie jaučia sąnarių skausmus, sustingimą arba jeigu jiems darosi sunku judėti.

Lamivudine Teva Pharma B.V. negalima vartoti kartu su bet kuriais kitais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra lamivudino, arba vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra emtricitabino (žr. 4.5 skyrių).

Lamivudino nerekomenduojama vartoti kartu su kladribinu (žr. 4.5 skyrių).

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Kadangi beveik visas lamivudinas išsiskiria per inkstus nepakitęs, o jo metabolizuojama ir jungiasi su plazmos baltymais nedaug, todėl metabolinės sąveikos tikimybė nedidelė.

Skiriant trimetoprimo/sulfametoksazolo 160 mg/800 mg 40 % padidėja lamivudino ekspozicija dėl trimetoprimo poveikio; sulfametoksazolas nesąveikauja. Tačiau, jei paciento inkstų funkcija normali, lamivudino dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių). Lamivudinas neveikia trimetoprimo ar sulfametoksazolo farmakokinetikos. Jei yra būtina kartu skirti šiuos preparatus, reikia kliniškai stebėti pacientus. Reikia vengti kartu skirti lamivudino su didelėmis kotrimoksazolio dozėmis gydant Pneumocystis carinii sukeltą pneumoniją ir toksoplazmozę.

Reikia turėti omenyje tarpusavio sąveikos su kitais vaistiniais preparatais galimybę, ypač su tais, kurie išskiriami per inkstų kationinę transporto sistemą, pvz., trimetoprimas. Kiti vaistiniai preparatai (pvz., ranitidinas, cimetidinas), kurie tik iš dalies išskiriami per šią sistemą, nesąveikauja su lamivudinu.

Nukleozidų analogai (pvz., didanozinas), kaip ir zidovudinas nėra išskiriami per šią sistemą ir vargu ar sąveikauja su lamivudinu.

Lamivudinas 28 % padidina maksimalią zidovudino koncentraciją plazmoje (Cmax), bet bendra ekspozicija, išreiškiama plotu po koncentracijos kreive (AUC), kinta mažai. Zidovudinas lamivudino farmakokinetikai įtakos neturi (žr. 5.2 skyrių).

Dėl panašumo Lamivudine Teva Pharma B.V. negalima skirti vartoti kartu su kitais citidino analogais, pavyzdžiui, emtricitabinu. Be to, Lamivudine Teva Pharma B.V. negalima vartoti kartu su jokiais kitais vaistiniais peparatais, kurių sudėtyje yra lamivudino (žr. 4.4 skyrių).

Lamivudinas slopina kladribino fosforilinimą ląstelėse in vitro, dėl to iškyla rizika, kad kladribinas taps neveiksmingu gydymo metu pavartojus šiuos vaistinius preparatus kartu. Kai kurie klinikiniai duomenys taip pat rodo galimą lamivudino sąveiką su kladribinu. Todėl lamivudino nerekomenduojama vartoti kartu su kladribinu (žr. 4.4 skyrių).

Lamivudino metabolizme CYP3A nedalyvauja, todėl sąveikos su vaistiniais preparatais, pvz., PI, kuriuos metabolizuoja ši sistema, neturėtų būti.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Remiantis bendriniais principais, prieš nusprendžiant skirti vartoti antiretrovirusinius vaistinius preparatus ŽIV infekcijai gydyti moteriai nėštumo metu ir taip norint sumažinti vertikalaus ŽIV perdavimo riziką naujagimiui, reikia atsižvelgti į tyrimų su gyvūnais metu gautus duomenis, o taip pat į moterų gydymo nėštumo metu klinikinę patirtį. Su gyvūnais atlikti lamivudino tyrimai parodė

embrionų žuvimo nėštumo pradžioje atvejų padaugėjimą triušiams, bet ne žiurkėms (žr. 5.3 skyrių). Nustatyta, kad lamivudinas prasiskverbia per žmogaus placentą.

Duomenys daugiau kaip apie 1 000 nėštumų, kurių pirmąjį trimestrą buvo vaistinio preparato ekspozicija, ir daugiau kaip apie 1 000 nėštumų, kurių antrąjį ir trečiąjį trimestrais buvo vaistinio preparato ekspozicija, baigčių nerodo poveikio apsigimimams ir toksinio poveikio vaisiui ar naujagimiui. Lamivudine Teva Pharma B.V. galima vartoti nėštumo metu, jeigu kliniškai reikalinga. Remiantis šiais duomenimis, apsigimimų rizikos žmogui nesitikima.

Reikia numatyti, kad pacientėms, kurios kartu sirgo ir hepatitu ir kurios buvo gydomos lamivudinu ir pastojo, nutraukus lamivudino vartojimą, hepatitas gali pasikartoti.

Mitochondrijų funkcijos sutrikimas

Tyrimais in vitro ir in vivo nustatyta, kad nukleozidų ar nukleotidų analogai įvairiu laipsniu pažeidžia mitochondrijas. Pranešta apie mitochondrijų funkcijos sutrikimus kūdikiams, kurie gimdoje ir (arba) po gimdymo buvo pažeisti nukleozidų analogų (žr. 4.4 skyrių).

Žindymas

Išgertas lamivudinas išsiskiria su motinos pienu, kur jo koncentracija būna beveik tokia pati kaip serume. Remiantis daugiau kaip 200 motinų, gydytų nuo ŽIV, ir jų vaikų porų duomenimis, lamivudino koncentracijos nuo ŽIV gydomų motinų žindomų kūdikių serume yra labai mažos (< 4 % koncentracijos, išmatuotos motinos serume) ir progresuojančiai mažėja iki neišmatuojamų koncentracijų, žindomiems kūdikiams sulaukus 24 savaičių amžiaus. Duomenų apie abakaviro ir lamivudino vartojimo saugumą jaunesniems kaip trijų mėnesių kūdikiams nėra. Rekomenduojama, kad ŽIV infekuotos motinos jokiomis aplinkybėmis nežindytų kūdikių krūtimi, kad neužkrėstų jų ŽIV.

Vaisingumas

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad lamivudinas nesukelia poveikio vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Žemiau išvardytas poveikis, pasireiškęs gydant ŽIV sukeltą ligą vien lamivudinu arba juo kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistais.

Nepageidaujami poveikiai, galbūt susiję su gydymu, toliau pateikiami pagal organų sistemų klases bei pasireiškimo dažnį ir nusakomi kaip labai dažni (≥ 1/10), dažni (≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni

(≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000). Kiekvienoje dažnio kategorijoje nepageidaujamo poveikio reiškiniai pateikiami mažėjančio sunkumo tvarka.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Nedažni. Neutropenija ir anemija (abu šie sutrikimai kartais būna sunkūs), trombocitopenija. Labai reti. Laikina eritrocitų aplazija.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai reti. Pieno rūgšties acidozė.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni. Galvos skausmas, nemiga.

Labai reti. Periferinė neuropatija ar parestezija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Dažni. Kosulys, sloga.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni. Šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ar diegliai, viduriavimas.

Reti. Pankreatitas, amilazės kiekio serume padidėjimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni. Laikinas kepenų fermentų (AST, ALT) kiekio padidėjimas.

Reti. Hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni. Išbėrimas, alopecija.

Reti. Angioedema.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažni. Artralgija, raumenų funkcijos sutrikimai.

Reti. Rabdomiolizė.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni. Nuovargis, bendrojo pobūdžio negalavimas, karščiavimas.

Gydymo antiretrovirusiniais preparatais metu gali padidėti kūno masė ir lipidų bei gliukozės koncentracijos kraujyje (žr. 4.4 skyrių).

ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems yra didelis imuninės sistemos deficitas, pradėjus kombinuotą antiretrovirusinį gydymą (KARG), gali išsivystyti uždegiminė reakcija į besimptomes arba likusias oportunistines infekcijas. Be to, buvo pranešta apie autoimuninius sutrikimus (pvz., Greivso [Graves] ligą), pasireiškusius imuninės sistemos reaktyvacijos atvejais; vis dėlto praneštas tokių sutrikimų atsiradimo laikas labai skiriasi ir jie gali pasireikšti praėjus daug mėnesių nuo gydymo pradžios (žr. skyrių 4.4).

Yra duomenų apie kaulų nekrozės atvejus, ypač pacientams, kuriems yra gerai žinomų rizikos veiksnių, progresavusi ŽIV liga arba ilgai taikomas kombinuotas antiretrovirusinis gydymas (KARG). Kaulų nekrozės atvejų dažnis nežinomas (žr. 4.4 skyrių).

Vaikų populiacija

Į ARROW tyrimą (COL105677) buvo įtraukti 1 206 ŽIV užsikrėtę nuo 3 mėnesių iki 17 metų vaikų populiacijos pacientai, 669 iš jų vartojo abakavirą ir lamivudiną arba vieną kartą, arba du kartus per parą (žr. 5.1 skyrių). Papildomų saugumo problemų vaikų populiacijos tiriamiesiems, vartojusiems vaistinio preparato dozes vieną kartą arba du kartus per parą, palyginti su suaugusiaisiais, nenustatyta.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Bandymų metu labai didelės lamivudino dozės nesukėlė ūminio toksinio poveikio jokiems gyvūnų organams. Apie vaisto perdozavimo pasekmes žmonėms žinoma nedaug. Mirties atvejų nebuvo, visi pacientai atsigavo. Nenustatyta jokių specifinių perdozavimo simptomų.

Preparato perdozavus, ligonio būklę būtina tikrinti ir, jei reikia, gydyti įprastinėmis palaikomosiomis priemonėmis. Kadangi lamivudiną galima pašalinti dialize, perdozavus galima daryti nepertraukiamą hemodializę, nors toks gydymas neištirtas.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – nukleozidų analogas, ATC kodas – J05AF05.

Veikimo mechanizmas

Lamivudinas yra nukleozidų analogas, veikiantis žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) ir hepatito B virusą. Ląstelėse lamivudinas metabolizuojamas į aktyvią formą 5′-trifosfatą. Šis metabolitas daugiausia veikia užbaigdamas ŽIV atvirkštinės transkripcijos grandinę. Trifosfatas selektyviai slopina ŽIV-1 ir ŽIV-2 replikacijas in vitro, be to, veikia iš ligonių organizmo išskirtus zidovudinui atsparius ŽIV. Lamivudino nesuderinamumo su kitais antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais (tirti vaistiniai preparatai: abakaviras, didanozinas, nevirapinas ir zidovudinas) in vitro nepastebėta.

Atsparumas

ŽIV-1 atsparumo lamivudinui atsiradimas yra susijęs su aminorūgšties M184V pokyčiu, kuris atsiranda šalia viruso atvirkštinės transkriptazės aktyviosios vietos. Toks pokytis gali atsirasti ir in vitro, ir ŽIV-1 užsikrėtusių pacientų, gydytų lamivudinu, organizme. M184V mutantai yra daug mažiau jautrūs lamivudinui, bet replikacinis jų pajėgumas in vitro būna sumažėjęs. In vitro tyrimai rodo, kad išskirti zidovudinui atsparūs virusai gali pasidaryti jam jautrūs tuo pat metu, kai tampa atsparūs lamivudinui. Klinikinė šių rezultatų reikšmė kol kas nenustatyta.

In vitro tyrimų duomenys leidžia daryti išvadą, kad tęsiant gydymą lamivudinu antiretrovirusiniu režimu, nepaisant M184V didėjimo, gali išlikti antiretrovirusinis poveikis (matyt, dėl susilpninto viruso pajėgumo). Šių duomenų klinikinė reikšmė nenustatyta, nes klinikinių duomenų yra labai nedaug, todėl negalima daryti kokių nors išvadų. Bet kokiu atveju visada geriau pradėti gydymą veiksmingais NRTI, o ne tęsti gydymą lamivudinu. Todėl tęsti gydymą lamivudinu, nepaisant M184V mutacijos atsiradimo, galima tik tuo atveju, jei nėra jokios galimybės gydyti kitais aktyviais NRTI.

Kryžminis atsparumas, atsiradęs dėl atvirkštinės transkriptazės M184V pokyčio, pasireiškia tik tarp antiretrovirusinių nukleozidų inhibitorių. Zidovudino ir stavudino sukeliamas antivirusinis poveikis lamivudinui atspariems ŽIV-1 išlieka. Antiretrovirusinis abakaviro poveikis lamivudinui atspariems ŽIV-1 išlieka, jei yra įvykusi tik M184V mutacija. M184V mutanto jautrumas didanozinui yra sumažėjęs mažiau kaip 4 kartus. Klinikinė šių rezultatų reikšmė nežinoma. Jautrumo mėginiai in vitro nėra standartizuoti, todėl rezultatai gali skirtis dėl skirtingos metodikos.

In vitro toksinis lamivudino poveikis periferinio kraujo limfocitams, žinomoms limfocitų ir monocitų makrofagų linijoms bei įvairioms kaulų čiulpų pirmapradėms ląstelėms yra mažas.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad lamivudinas, vartojamas kartu su zidovudinu, mažina ŽIV-1 kiekį ir didina CD4 ląstelių kiekį. Galutiniai klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad lamivudinas, vartojamas kartu su zidovudinu, labai sumažina ligos progresavimo ir mirštamumo pavojų.

Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, galima daryti išvadą, kad anksčiau antivirusiniais vaistais negydytiems ir lamivudino bei zidovudino vartojantiems pacientams pastarajam medikamentui atsparių virusų atsiranda lėčiau.

Lamivudino dažnai vartojama kartu su kitais antiretrovirusiniais tos pačios grupės vaistais (NATI) ar kitų grupių vaistais (PI, ne nukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriais).

Pasirodė, kad gydymas keliais antiretrovirusiniais vaistais, tarp kurių yra ir lamivudinas, yra veiksmingas tiek anksčiau negydytiems ligoniams, tiek pacientams, kurių organizme yra M184V mutantas.

Ryšys tarp ŽIV jautrumo lamivudinui in vitro ir gydomojo lamivudino poveikio dar tiriamas..

Nustatyta, kad vieną kartą per parą vartojant po 100 mg lamivudino dozę pasireiškia veiksmingas poveikis suaugusiems ligoniams, sergantiems lėtiniu hepatitu B (smulkiau klinikiniai tyrimai pateikti preparato 100 mg lamivudino apraše). Pažymėtina, kad ŽIV sukeltą infekcinę ligą lamivudinu (vartojamu kartu su kitokiais antiretrovirusiniais vaistais) veiksmingai galima gydyti tik tuomet, jei paros dozė yra 300 mg.

Lamivudino poveikis pacientams, užsikrėtusiems ir ŽIV, ir hepatito B virusu, specialiai netirtas.

Dozavimas (300 mg vieną kartą per parą). Klinikiniai tyrimai parodė, kad vartojant lamivudino vieną kartą per parą, poveikis yra ne mažiau veiksmingas kaip vartojant du kartus per parą. Šie rezultatai buvo gauti gydant anksčiau antivirusiniais vaistais negydytus ŽIV užsikrėtusius pacientus, kuriems ligos simptomai dar nebuvo pasireiškę (CDC A stadija).

Vaikų populiacija

Atsitiktinis gydymo planų palyginimas, įskaitant abakaviro ir lamivudino dozavimo vieną kartą per parą plano palyginimą su dozavimo du kartus per parą planu, buvo atliktas daugelyje centrų vykdyto atsitiktinių imčių kontroliuojamojo tyrimo, kuriame dalyvavo ŽIV užsikrėtę vaikų populiacijos pacientai, metu. Į ARROW tyrimą (COL105677) buvo įtraukti 1 206 nuo 3 mėnesių iki 17 metų vaikų populiacijos pacientai ir vartojo vaistinio preparato dozes, atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos gydymo gairėse (Kūdikių ir vaikų ŽIV infekcijos antiretrovirusinis gydymas, 2006) nurodytas dozavimo pagal kūno masę rekomendacijas. Po 36 savaičių gydymo pagal abakaviro ir lamivudino dozavimo du kartus per parą planą kriterijus atitinkantiems 669 tiriamiesiems atsitiktiniu būdu buvo paskirta arba toliau ne trumpiau kaip 96 savaites vartoti abakavirą ir lamivudiną pagal dozavimo du kartus per parą planą, arba gydymo planas buvo pakeistas į abakaviro ir lamivudino dozavimo vieną kartą per parą planą. Pažymėtina, kad nėra šio tyrimo klinikinių duomenų apie jaunesnius kaip vienerių metų kūdikius. Duomenų suvestinė pateikta toliau esančioje lentelėje.

Virusologinis atsakas, pagrįstas mažesne kaip 80 kopijų mililitre ŽIV-1 RNR koncentracija plazmoje 48-ąją ir 96-ąją savaitėmis, vartojant atsitiktiniu būdu paskirtą abakaviro ir lamivudino dozę vieną kartą per parą, palyginti su vartojimu du kartus per parą ARROW tyrimo metu (stebėjimo analizė)

 

Du kartus per parą

Vieną kartą per parą

 

N (%)

N (%)

0 savaitė (po ≥ 36 savaičių gydymo)

ŽIV-1 RNR plazmoje

250/331 (76)

237/335 (71)

< 80 kopijų/ml

 

 

Rizikos skirtumas

-4,8 % (95 % PI nuo

-11,5 % iki +1,9 %),

(vieną kartą per parą /

p=0,16

du kartus per parą)

 

 

 

48-ąją savaitę

 

ŽIV-1 RNR plazmoje

242/331 (73)

236/330 (72)

< 80 kopijų/ml

 

 

Rizikos skirtumas

-1,6 % (95 % PI nuo -8,4

% iki +5,2 %), p=0,65

(vieną kartą per parą /

 

 

du kartus per parą)

 

 

 

96-ąją savaitę

 

ŽIV-1 RNR plazmoje

234/326 (72)

230/331 (69)

< 80 kopijų/ml

 

 

Rizikos skirtumas

-2,3 % (95 % PI nuo -9,3

% iki +4,7 %), p=0,52

(vieną kartą per parą /

 

 

du kartus per parą)

 

 

Remiantis farmakokinetikos tyrimo (PENTA 15) duomenimis, keturių jaunesnių kaip 12 mėnesių tiriamųjų, kuriems buvo kontroliuojamas virusologinis atsakas, gydymas abakaviro ir lamivudino geriamuoju tirpalu iš dozavimo du kartus per parą plano buvo pakeistas į dozavimo vieną kartą per parą planą. Trijų tiriamųjų virusų koncentracijos buvo neišmatuojamos, o vieno plazmoje buvo išmatuota 900 kopijų/ml ŽIV-RNR koncentracija 48-ąją savaitę. Saugumo problemų šiems tiriamiesiems nepastebėta.

Įrodyta, kad abakaviro + lamivudino dozavimo vieną kartą per parą grupėje gydomasis poveikis buvo ne blogesnis už poveikį dozavimo du kartus per parą grupėje, atsižvelgiant į prieš tyrimą nustatytą ne blogesnio poveikio -12 % ribą, įvertinus svarbiausiąją vertinamąją baigtį < 80 kopijų/ml 48-ąją savaitę ir 96-ąją savaitę (antrinė vertinamoji baigtis) bei visas kitas tirtas ribines vertes (< 200 kopijų/ml,

< 400 kopijų/ml, < 1 000 kopijų/ml), kurios visiškai atitiko šias ne blogesnio poveikio ribas. Heterogeniškumo dozuojant vieną kartą per parą, palyginti su dozavimu du kartus per parą tyrimų duomenų pogrupiuose analizė parodė, kad lytis, amžius ar virusų koncentracija atsitiktinės atrankos metu nedaro reikšmingos įtakos duomenims. Išvados, pagrindžiančios ne blogesnį poveikį, nepriklausė nuo analizės metodo.

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Lamivudinas iš virškinimo trakto gerai absorbuojamas, jo biologinis prieinamumas suaugusiesiems yra 80-85 %. Pavartoto per burną vaisto koncentracija serume tampa didžiausia (Cmax) po 1 val. (tmax). Remiantis tyrimo su sveikais savanoriais duomenimis, kai vartojama terapinė 150 mg dozė du kartus per parą, vidutinė (CV) lamivudino Cmax ir Cmin plazmoje, nusistovėjus pusiausvyrai, yra atitinkamai 1,2 µg/ml (24 %) ir 0,09 µg/ml (27 %). Vidutinis (CV) AUC, vartojant preparato kas 12 valandų, yra 4,7 µg × val./ml (18 %). Vartojant 300 mg terapinę dozę vieną kartą per parą, vidutinės (CV) Cmax, Cmin ir 24 val. AUC, nusistovėjus pusiausvyrai, yra atitinkamai 2,0 µg/ml (26 %), 0,04 µg/ml (34 %) ir 8,9 µg × val./ml (21 %).

AUC, Cmax, ir tmax rodo, kad 150 mg tabletės, atsižvelgiant į dozę, yra bioekvivalentiškos 300 mg tabletėms. Atsižvelgiant į AUCir Cmax suaugusiųjų organizme, lamivudino tablečių vartojimas yra bioekvivalentiškas lamivudino geriamojo tirpalo vartojimui. Buvo pastebėti absorbcijos suaugusiųjų ir vaikų populiacijos pacientų organizme skirtumai (žr. skyrelį „Ypatingos populiacijos“).

Vartojant lamivudino su maistu, tmax atsiranda vėliau, Cmax būna mažesnė 47 %, tačiau lamivudino absorbcijos laipsnis, sprendžiant iš AUC, nesikeičia.

Tikėtina, kad smulkintų tablečių vartojimas kartu su nedideliu pusiau skysto maisto arba skysčio kiekiu nepaveiks farmacinės kokybės ir nepakeis klinikinio poveikio. Ši išvada paremta fizikocheminiais ir farmakokinetiniais duomenimis, darant prielaidą, kad pacientas susmulkina ir sumaišo 100 % tabletės bei nedelsdamas praryja.

Kartu su lamivudinu vartojant zidovudino, pastarojo preparato ekspozicija padidėja 13 % , o maksimali koncentracija plazmoje – 28 %. Manoma, kad tokią dozę vartoti saugu, todėl dozės keisti nereikia.

Pasiskirstymas

Suleisto į veną preparato vidutinis pasiskirstymo tūris yra 1,3 l/kg, vidutinis pusinės eliminacijos laikas yra 5-7 valandos. Vidutinis sisteminis lamivudino klirensas yra maždaug 0,32 l/val./kg. Jo didžiąją dalį (daugiau kaip 70 %) sudaro inkstų klirensas, vykstantis per organinių katijonų pernešimo sistemą.

Jei dozė terapinė, lamivudino farmakokinetika yra tiesinė, nedaug jo jungiasi su pagrindiniais plazmos baltymais albuminais (in vitro tyrimais nustatyta, kad tik 16-36 % jungiasi su serumo albuminu).

Kai kurie tyrimų duomenys rodo, kad lamivudinas prasiskverbia į centrinę nervų sistemą (CNS) ir patenka į smegenų skystį. Jo išgėrus, koncentracijos smegenų skystyje ir plazmoje santykis po 2-4 val. yra maždaug 0,12. Kiek jo iš tikrųjų prasiskverbia ir koks to prasiskverbimo ryšys su gydomuoju poveikiu, nežinoma.

Biotransformacija

Aktyviosios lamivudino formos – lamivudino trifosfato – galutinės pusinės eliminacijos iš ląstelių periodas yra ilgesnis (16-19 val.) negu eliminacijos iš plazmos (5-7 val.). Tyrimai, atlikti su 60 sveikų suaugusių savanorių, parodė, kad vieną kartą per parą vartojamos 300 mg lamivudino dozės ir du kartus per parą vartojamos 150 mg dozės farmakokinetika, nusistovėjus koncentracijai, yra ekvivalentiška (sprendžiant iš intraląstelinio trifosfato AUC24 ir Cmax)

Lamivudinas daugiausia šalinamas per inkstus nepakitęs. Metabolinės sąveikos su kitais vaistiniais preparatais tikimybė nedidelė, nes tik 5-10 % jo metabolizuojama kepenyse ir šiek tiek jungiasi su plazmos baltymais.

Eliminacija

Klinikiniai tyrimai rodo, kad lamivudino eliminacija silpnėja, sutrikus inkstų funkcijai. Rekomenduojamos dozės pacientams, kurių kreatinino klirensas mažesnis kaip 50 ml/min., nurodytos skyriuje apie dozavimą (žr. 4.2 skyrių).

Sudedamoji kotrimoksazolio dalis trimetoprimas, vartojamas terapinėmis dozėmis, didina lamivudino ekspoziciją 40 %. Lamivudino dozės dėl to keisti nereikia, išskyrus tą atvejį, jei inkstų funkcija yra sutrikusi (žr. 4.5 ir 4.2 skyrių). Reikia gerai apsvarstyti, ar galima vartoti kotrimoksazolio kartu su lamivudinu pacientams, kurių inkstų funkcija pablogėjusi.

Ypatingos populiacijos

Vaikai. Absoliutus biologinis lamivudino prieinamumas jaunesnių kaip 12 metų vaikų populiacijos pacientų organizme yra mažesnis (maždaug 58-66 %). Vartojant tabletes, vaikų plazmoje atsirado didesnės lamivudino AUCir Cmax nei vartojant geriamąjį tirpalą. Lamivudino geriamąjį tirpalą pagal

rekomenduojamą dozavimo planą vartojusių vaikų plazmoje atsirado lamivudino koncentracijos, atitinkančios ribas, nustatytas suaugusiesiems. Vaikų, vartojusių lamivudino geriamąsias tabletes pagal rekomenduojamą dozavimo planą, plazmoje buvo pasiekta didesnė lamivudino ekspozicija nei vaikų, vartojusių geriamąjį tirpalą, plazmoje, nes vartojant tablečių formą, buvo vartotos didesnės mg/kg dozės ir tablečių formos biologinis prieinamumas buvo didesnis (žr. 4.2 skyrių). Geriamojo tirpalo ir tablečių formos farmakokinetikos vaikų populiacijoje tyrimai parodė, kad dozuojant vaistinį preparatą vieną kartą per parą, AUC0-24 būna toks pat, kaip ir tokią pat visą paros dozę suvartojant per du kartus per parą.

Jaunesnių kaip 3 mėnesių pacientų organizme farmakokinetika tirta mažai, todėl duomenų nedaug. Vienos savaitės naujagimių geriamojo lamivudino klirensas buvo mažesnis negu vyresnių vaikų turbūt dėl neišsivysčiusios inkstų funkcijos ir nepastovios absorbcijos. Kad ekspozicija būtų panaši į suaugusių žmonių ir vyresnių vaikų, tinkama dozė naujagimiams yra 4 mg/kg kūno masės per parą. Sprendžiant iš glomerulų filtracijos rodmenų, 6 savaičių ir vyresniems kūdikiams tinkama paros dozė turėtų būti 8 mg/kg kūno masės, kad ekspozicija būtų panaši į suaugusiųjų ir vaikų.

Farmakokinetikos (FK) duomenys buvo sukaupti 3 farmakokinetikos tyrimų (PENTA 13, PENTA 15 ir ARROW tyrimų FK dalis), kuriuose dalyvavo jaunesni kaip 12 metų vaikai, metu. Duomenys pateikti toliau esančioje lentelėje.

Lamivudino AUC(0-24) (µg•val./ml) plazmoje susidarius pusiausvyrinei koncentracijai ir statistinio palyginimo, vartojant vaistinį preparatą vieną kartą arba du kartus per parą per burną įvairių tyrimų metu, suvestinė

 

 

8 mg/kg

4 mg/kg

Vartojimo vieną

Tyrimas

Amžiaus grupė

lamivudino dozės

lamivudino dozės

kartą per parą

 

 

vartojimas vieną

vartojimas du

palyginimas su

 

 

kartą per parą

kartus per parą

vartojimu du

 

 

Geometrinis

Geometrinis

kartus per parą

 

 

vidurkis (95 %

vidurkis (95 %

Apibendrintojo

 

 

Pl)

Pl)

mažiausiųjų

 

 

 

 

kvadratų

 

 

 

 

įvertinio

 

 

 

 

vidutinis santykis

 

 

 

 

(90 % Pl)

ARROW tyrimo

Nuo 3 iki 12 metų

13,0

12,0

1,09

FK dalies I dalis

(N=35)

(11,4, 14,9)

(10,7, 13,4)

(0,979, 1,20)

PENTA 13

Nuo 2 iki 12 metų

9,80

8,88

1,12

 

(N=19)

(8,64, 11,1)

(7,67, 10,3)

(1,03, 1,21)

PENTA 15

Nuo 3 iki

8,66

9,48

0,91

 

36 mėnesių

(7,46, 10,1)

(7,89, 11,40)

(0,79, 1,06)

 

(N=17)

 

 

 

Remiantis PENTA 15 tyrimo duomenimis, keturių jaunesnių kaip 12 mėnesių tiriamųjų, kurie vietoj lamivudino vartojimo du kartus per parą plano perėjo prie vartojimo vieną kartą per parą plano (žr. 5.1 skyrių), lamivudino AUC(0-24) plazmoje geometrinis vidurkis (95 % PI) buvo 10,31 (6,26, 17,0) µg•val./ml, dozuojant vieną kartą per parą, ir 9,24 (4,66, 18,3) µg•val./ml), dozuojant du kartus per parą.

Nėštumas. Farmakokinetika nėščių moterų organizme yra panaši į nepastojusių moterų.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad net didelės lamivudino dozės stipraus toksinio poveikio organams nesukelia. Didžiausios dozės sukėlė nedidelius kepenų ir inkstų funkcijos pokyčius, kartais ir kepenų svorio mažėjimą. Paciento būklei gali būti svarbus eritrocitų ir neutrofilų kiekio sumažėjimas.

Bakterijoms lamivudinas mutageninio poveikio nesukėlė, bet kaip ir daugelis nukleozidų analogų, aktyviai veikė citogenetinius mėginius in vitro bei pelių limfomos mėginius. Lamivudino dozės, nuo kurių jo koncentracija plazmoje buvo 40 – 50 kartų didesnė už tokią, kokia galėtų būti žmonių plazmoje, genotoksinio poveikio in vivo nesukėlė. Mutageninis lamivudino poveikis in vitro nebuvo patvirtintas in vivo mėginiais, todėl galima daryti išvadą, kad lamivudinu gydomiems ligoniams genotoksinio poveikio pavojus negresia.

Transplacentinio genotoksiškumo tyrime su beždžionėmis lygintas vieno zidovudino bei zidovudino ir lamivudino derinio poveikis, taikant ekvivalentiškus žmogui kiekius. Nustatyta, kad taikant vaistų derinį gimdoje esantiems vaisiams, daugelyje organų buvo rastas didesnis kiekis DNR su inkorporuotu nukleozido analogu ir pasireiškė didesnio telomerų sutrumpėjimo požymiai nei tik zidovudinu paveiktiems vaisiams. Šių duomenų klinikinė reikšmė nežinoma.

Ilgalaikio kancerogeninio poveikio tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis rodo, kad tokio poveikio, kuris gali būti svarbus žmonėms, lamivudinas nesukelia.

Vaisingumo tyrimai su žiurkėmis parodė, kad lamivudinas nesukelia poveikio patinų ir patelių vislumui.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Karboksimetilkrakmolo natrio druska (A tipo)

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė 3cP

Hipromeliozė 6cP

Titano dioksidas

Makrogolis 400

Polisorbatas 80

Geltonasis geležies oksidas

Raudonasis geležies oksidas

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

2 metai

6.4Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Lizdinės plokštelės

Baltos nepermatomos PVC/PVdC-aliuminio lizdinės plokštelės

Pakuočių dydžiai: 20, 30, 60, 80, 90, 100 arba 500 plėvele dengtų tablečių.

Tablečių talpyklės

Baltos nepermatomos HDPE tablečių talpyklės su nepermatomu baltu polietileno vaikų neatidaromu užsukamuoju dangteliu ir atpažinimo įspaudu.

Lamivudine Teva Pharma B.V. 150 mg plėvele dengtos tabletės: 60 plėvele dengtų tablečių 50 ml talpos tablečių talpyklėje.

Lamivudine Teva Pharma B.V. 300 mg plėvele dengtos tabletės: 30 plėvele dengtų tablečių 60 ml talpos tablečių talpyklėje.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.

7.REGISTRUOTOJAS

Teva B.V.

Swensweg 5

2031GA Haarlem

Nyderlandai

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

Lamivudine Teva Pharma B.V. 150 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/09/596/001 20 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/002 30 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/003 60 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/004 90 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/005 100 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/006 500 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/007 60 tablečių (tablečių talpyklė)

EU/1/09/596/015 80 tablečių (lizdinė plokštelė)

Lamivudine Teva Pharma B.V. 300 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/09/596/008 20 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/009 30 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/010 60 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/011 90 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/012 100 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/013 500 tablečių (lizdinė plokštelė)

EU/1/09/596/014 30 tablečių (tablečių talpyklė)

EU/1/09/596/016 80 tablečių (lizdinė plokštelė)

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2009 m. gruodžio 10 d.

Paskutinio perregistravimo data 2014 m. rugsėjo 11 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

{MMMM mm}

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu/.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai