Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Lartruvo (olaratumab) – Preparato charakteristikų santrauka - L01XC27

Updated on site: 08-Oct-2017

Vaisto pavadinimasLartruvo
ATC kodasL01XC27
Sudėtisolaratumab
GamintojasEli Lilly Nederland B.V.

Vykdoma papildoma šio vaistinio preparato stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Apie tai, kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas, žr. 4.8 skyriuje.

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Lartruvo 10 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename koncentrato infuziniam tirplui mililitre yra 10 mg olaratumabo.

Kiekviename 19 ml flakone yra 190 mg olaratumabo.

Kiekviename 50 ml flakone yra 500 mg olaratumabo.

Olaratumabas yra žmogaus IgG1 monokloninis antikūnas, pagamintas pelių (NS0) ląstelių rekombinacinės DNR technologijos būdu.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas

Kiekviename 19 ml flakone yra maždaug 22 mg (1 mmol) natrio.

Kiekviename 50 ml flakone yra maždaug 57 mg (2,5 mmol) natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui (sterilus koncentratas).

Koncentratas yra skaidrus ar šiek tiek opalinis, bespalvis ar šiek tiek gelsvas tirpalas, kuriame nėra matomų dalelių.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Lartruvo skirtas vartoti kartu su doksorubicinu išplitusiai minkštųjų audinių sarkomai gydyti suaugusiems pacientams, kuriems neįmanoma atlikti chirurginę operaciją ar skirti spindulinį gydymą, pirmiau negydytiems doksorubicinu (žr. 5.1 skyrių).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą olaratumabu turi pradėti ir prižiūrėti gydytojas, turintis gydymo onkologijos srityje patirties. Infuzijos metu pacientus reikia stebėti, ar jiems neatsiranda su infuzija susijusių reakcijų (ISR) požymių ir simptomų, aplinkoje, kurioje yra prieinamos gaivinimo priemonės (žr. 4.4 skyrių).

Dozavimas

Rekomenduojama olaratumabo dozė yra 15 mg/kg, kuri skiriama infuzijos į veną būdu 1-ąją ir 8-ąją kiekvieno 3 savaičių ciklo paromis iki tol, kol liga pradeda progresuoti arba pasireiškia nepriimtinas toksinis poveikis. Lartruvo skiriamas vartoti kartu su doksorubicinu iki 8 gydymo ciklų, o vėliau

pacientams, kurių liga neprogresuoja, skiriama Lartruvo monoterapija. Doksorubicinas leidžiamas kiekvieno ciklo 1-ąją parą po Lartruvo infuzijos.

Parengiamasis gydymas

Visiems pacientams 1-ąją ir 8-ąją pirmojo ciklo paromis likus 30–60 minučių iki olaratumabo dozės vartojimo reikia skirti parengiamąjį gydymą H1 antagonistu (pvz., difenhidraminu) ir deksametazonu

(arba lygiaverčiu vaistiniu preparatu) į veną. Kitų ciklų metu reikia skirti parengiamąjį gydymą H1 antagonistu (pvz., difenhidraminu) į veną likus 30–60 minučių iki kiekvienos olaratumabo dozės vartojimo.

Pacientams, kuriems pasireiškia 1-ojo ar 2-ojo sunkumo laipsnio ISR, infuziją reikia pertraukti ir, jeigu reikia, skirti vartoti paracetamolį, H1 antagonistą ir deksametazoną (arba lygiavertį vaistinį preparatą). Leidžiant visas kitas infuzijas, reikia skirti parengiamąjį gydymą išvardytais (arba lygiaverčiais) vaistiniais preparatais: difenhidramino hidrochloridas (į veną), paracetamolis ir deksametazonas.

Jeigu negalima suleisti H1 antagonisto į veną, reikia skirti kitą lygiavertį parengiamąjį gydymą (pvz., geriamąjį difenhidramino hidrochloridą likus ne mažiau kaip 90 minučių iki pirmosios infuzijos).

Olaratumabo dozavimo keitimas

Su doksorubicinu susijusias dozavimo keitimo rekomendacijos žr. galiojančioje doksorubicino skyrimo informacijoje.

Su infuzija susijusios reakcijos (ISR)

ISR į olaratumabą gydymo rekomendacijos yra pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Su infuzija susijusių reakcijų (ISR) gydymo rekomendacijos

Toksiškumo

Gydymo rekomendacijos

laipsnis a

(visi atvejai)

1-2 laipsnio

• Nutraukti infuziją.

 

• Prireikus, reikia skirti paracetamolį, H1 antagonistą ir

 

deksametazoną (žr. skyrelį apie parengiamąjį gydymą).

 

• Reakcijai išnykus, atnaujinti infuziją sumažinus infuzijos

 

greitį 50 %. b

 

• Stebėti, ar neblogėja paciento būklė.

 

• Leidžiant kitas infuzijas, žr. skyrelį apie parengiamąjį

 

gydymą.

3-4 laipsnio

• Nedelsiant visam laikui nutraukti gydymą olaratumabu

 

(žr. 4.4 skyrių).

aSunkumo laipsnis pagal 4.03 versijos JAV nacionalinio vėžio instituto bendrosios nepageidaujamų reiškinių terminologijos kriterijų (angl., the National Cancer Institute Common Terminology Criteria for Adverse Events [NCI CTCAE]).

bJeigu infuzijos greitis buvo sumažintas dėl 1-ojo arba 2-ojo laipsnio su infuzija susijusios reakcijos, rekomenduojama visas kitas infuzijas leisti lėčiau. Infuzija turi trukti ne ilgiau kaip

2 valandas.

Kitas nehematologinis toksiškumas

Pasireiškus sunkiam didesniam kaip 3-čiojo laipsnio nehematologiniam toksiškumui, kuris laikomas susijusiu su olaratumabu, olaratumabo dozės negalima suleisti tol, kol toksinis poveikis nesumažėja iki pirmojo laipsnio ar mažesnio arba iki buvusio prieš gydymą pradinio lygmens. Leidžiant kitas infuzijas, dozę reikia sumažinti iki 12 mg/kg, jeigu buvo pasireiškęs sunkus 3-čiojo laipsnio toksiškumas, arba iki 10 mg/kg, jeigu buvo pasireiškęs 4-ojo laipsnio toksiškumas. Atsinaujinus 4-ojo laipsnio toksiškumui, gydymą olaratumabu reikia nutraukti visam laikui.

Neutropenija

Jeigu pasireiškia su karščiavimu susijusi neutropenija ir infekcija arba 4-ojo laipsnio neutropenija, kuri išsilaiko ilgiau kaip 1 savaitę, olaratumabo vartojimą reikia laikinai pertraukti iki tol, kol absoliutus neutrofilų kiekis tampa 1 000 / µl arba didesniu, o tada galima atnaujinti olaratumabo vartojimą, skiriant sumažintą 12 mg/kg dozę. Jeigu, nepaisant dozės sumažinimo, pakartotinai pasireiškia su karščiavimu susijusi neutropenija ir infekcija arba 4-ojo laipsnio neutropenija, kuri išsilaiko ilgiau kaip 1 savaitę, dozę reikia sumažinti dar kartą iki 10 mg/kg.

Ypatingosios populiacijos

Senyvi pacientai (vyresni kaip 65 metų)

Duomenys apie labai senus pacientus (vyresnius kaip 75 metų) yra labai riboti (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius).

Dozės mažinti kitaip nei rekomenduojama bendrosios populiacijos pacientams nereikia.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Oficialių olaratumabo tyrimų su pacientais, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, neatlikta. Farmakokinetikos populiacijoje tyrimų duomenys rodo, kad dozės keisti pacientams, kuriems pasireiškia lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, nereikia. Duomenų apie olaratumabo vartojimą pacientams, kuriems pasireiškia sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (apskaičiuotasis kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 30 ml/min.), nėra (žr. 5.2 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Oficialių olaratumabo tyrimų su pacientais, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, neatlikta. Farmakokinetikos populiacijoje tyrimų duomenys rodo, kad dozės keisti pacientams, kuriems pasireiškia lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, nereikia. Duomenys apie olaratumabo vartojimą pacientams, kuriems pasireiškia vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, yra riboti. Duomenų apie olaratumabo vartojimą pacientams, kuriems pasireiškia sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nėra (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Olaratumabo saugumas ir veiksmingumas vaikų populiacijos pacientams nuo 0 iki 18 metų iki šiol neištirti. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Praskiestas 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekciniu tirpalu olaratumabas suleidžiamas į veną infuzijos būdu per maždaug 60 minučių. Siekiant pagerinti prisitaikymą prie didesnio infuzuojamo tirpalo tūrio, kurio gali prireikti pacientams, kuriems reikia didesnių dozių, reikia ilginti infuzijos trukmę taip, kad infuzijos greitis būtu ne didesnis kaip po 25 mg per minutę.

Vaistinio preparato ruošimo skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Su infuzija susijusios reakcijos

Klinikinių olaratumabo tyrimų metu buvo pranešta apie su infuzija susijusias reakcijas (ISR), įskaitant anafilaksines reakcijas. Dauguma šių reakcijų pasireiškė po pirmosios olaratumabo infuzijos. ISR simptomai nuvo paraudimas, dusulys, bronchų spazmas ar karščavimas ir drebulys, o kai kuriais atvejais pasireiškė sunki hipotenzija, anafilaksinis šokas arba mirtinas širdies sustojimas. Nepaisant parengiamojo gydymo, gali pasireikšti sunkios ISR, pavyzdžiui, anafilaksinė reakcija. Infuzijos metu reikia stebėti, ar pacientams neatsiranda ISR požymių ir simptomų, aplinkoje, kurioje yra prieinamos gaivinimo priemonės. Kaip gydyti ir keisti dozę pacientams, kuriems infuzijos metu pasireiškia 1-ojo

ar 2-ojo laipsnio ISR, žr. 4.2 skyriuje. Pacientams, kuriems pirmiau pasireiškė 1-ojo ar 2-ojo laipsnio

ISR, yra rekomenduojamas parengiamasis gydymas difenhidramino hidrochloridu (į veną), paracetamoliu ir deksametazonu. Olaratumabo vartojimas turi būti nedelsiant visam laikui nutrauktas pacientams, kuriems pasireiškia 3-čiojo ar 4-ojo laipsnio ISR (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius).

Neutropenija

Pacientams, vartojantiems olaratumabą ir doksorubiciną, kyla neutropenijos rizika (žr. 4.8 skyrių). Reikia patikrinti neutrofilų kiekį prieš leidžiant olaratumabo dozę pirmąją ir 8-ąją kiekvieno ciklo parą. Gydymo olaratumabu ir doksorubicinu metu reikia skaičiuoti neutrofilų kiekį ir skirti palaikomąjį gydymą, pavyzdžiui, antibiotikus ar granulocitų kolonijų sisidarymą skatinantį faktorių, atsižvelgiant į vietines rekomendacijas. Su neutropenija susijusį dozavimo keitimą žr. 4.2 skyriuje.

Kraujavimo reiškiniai

Pacientams, vartojantiems olaratumabą ir doksorubiciną, kyla kraujavimo reiškinių rizika (žr. 4.8 skyrių). Reikia patikrinti trombocitų kiekį prieš leidžiant olaratumabo dozę pirmąją ir 8-ąją kiekvieno ciklo parą. Reikia stebėti pacientų krešėjimo rodmenis, jeigu yra aplinkybių, kuriomis

padidėja polinkis kraujuoti, pavyzdžiui: pacientui vartojant antikoaguliantus. Remiantis tyrimo, kurio metu olaratumabas buvo vartotas kartu su liposominiu doksorubicinu, duomenimis, vienu atveju pasireiškė mirtinas intrakranijinis kraujavimas pacientui, kuris griuvo gydymo metu.

Antraciklinais pirmiau gydyti pacientai

Didėjant kaupiamosioms antraciklinų, įskaitant doksorubicino, dozėms, didėja toksinio poveikio širdžiai rizika. Duomenų apie olaratumabo vartojimą kartu su doksorubicinu antraciklinais pirmiau gydytiems pacientams, įskaitant doksorubicinu pirmiau gydytus pacientus, nėra (žr. 4.1 skyrių).

Natrio druskos kiekį ribojanti dieta

Šio vaistinio preparato kiekviename 19 ml flakone yra 22 mg natrio ir kiekviename 50 mlflakone yra 57 mg natrio. Į tai būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

Toksinis poveikis širdžiai

Doksorubicinas gali sukelti toksinį poveikį širdžiai. Toksinio poveikio rizika didėja, didėjant kaupiamajai vaistinio preparato dozei, ir asmenims, kuriems pirmiau buvo pasireiškusi kardiomiopatija, buvo švitintas tarpuplautis arba sergantiems širdies liga prieš pradedant gydymą. Norint sumažinti su doksorubicinu susijusį toksinį poveikį širdžiai, reikia apgalvoti ir planuoti tinkamas kardioprotekcines priemones (matuoti KSIF, pavyzdžiui, atliekant echokardiografiją arba radionuklidinę daugiakanalę angiografiją [MUGA skenavimą], rašyti EKG ir [arba] skirti vartoti kardioprotekcinius vaistinius preparatus) visiems pacientams prieš pradedant gydymą ir gydymo metu.

Širdies veiklos stebėjimo rekomendacijas žr. doksorubicino PCS.

Antrojoje tyrimo fazėje abiejų gydymo grupių pacientams, kurie 5 ar daugiau ciklų vartojo doksorubiciną, prieš kiekvieną doksorubicino dozę buvo vartota deksrazoksano, pradedant nuo 5-jo ciklo, siekiant sumažinti su doksorubicinu susijusią toksinio poveikio širdžiai riziką (žr. 4.8 ir

5.1 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Doksorubicinas yra greitai metabolizuojamas ir eliminuojamas daugiausiai per tulžies sistemą, todėl pacientams, kuriems pasireiškia kepenų funkcijos sutrikimas, doksirubicino toksinis poveikis sustiprėja. Kepenų funkcijos stebėjimo ir doksorubicino dozės keitimo rekomendacijas pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, žr. doksorubicino PCS.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Olaratumabas yra žmogaus monokloninis antikūnas. Remiantis specialaus vaistinių preparatų tarpusavio sąveikos tyrimo duomenimis, olaratumabo ir doksorubicino farmakokinetinės tarpusavio sąveikos pacientų organizme nepastebėta.

Kitokių oficialių vaistinių preparatų tarpusavio sąveikos tyrimų su olaratumabu ir vaistiniais preparatais, kurie vartojami kartu gydant vėžiu, įskaitant minkštųjų audinių sarkoma sergančius pacientus (pvz.: vėmimą slopinantys vaistiniai preparatai, skausmą malšinantys vaistiniai preparatai, viduriavimą slopinantys vaistiniai preparatai, geriamieji hormoniniai kontraceptikai ir kt.), neatlikta.

Monokloninių antikūnų metabolizmo neveikia citochromo P450 (CYP) izofermentai ar kiti vaistinių preparatų metabolizmą veikiantys fermentai, todėl nesitikima, kad šių fermentų sužadinimas ar slopinimas vartojant kitus vaistinius preparatus darytų įtaką olaratumabo farmakokinetinėms savybėms. Ir atvirkščiai, nesitikima, kad olaratumabas veiktų kartu vartojamų vaistinių preparatų farmakokinetines savybes.

Gyvų ar susilpnintų vakcinų vartojimas pacientams, kurių imuninė sistema yra užslopinta chemoterapiniais vaistiniais preparatais, įskaitant doksorubiciną, gali pasireikšti sunkios ar mirtinos infekcinės ligos. Reikia vengti skiepyti gyvomis vakcinomis olaratumabą kartu su doksorubicinu vartojančius pacientus.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingo amžiaus moterys, moterų kontracepcija

Vaisingo amžiaus moterims reikia patarti, kad nepastotų gydymo olaratumabu metu, ir paaiškinti apie galimą kenksmingą poveikį nėštumo eigai ir vaisiui. Vaisingo amžiaus moterims reikia rekomenduoti, kad naudotų veiksmingą kontracepcijos metodą gydymo metu ir vėliau bent 3 mėnesius po paskutiniosios olaratumabo dozės suvartojimo.

Nėštumas

Duomenų apie olaratumabo vartojimą moterims nėštumo metu nėra arba jų nepakanka. Toksinio poveikio reprodukcijai ar vystymuisi tyrimai, atlikti su pelėmis, parodė, kad PDGFRα antikūnai prieš pelę sukelia vaisiaus apsigimimus ir griaučių pokyčius (žr. 5.3 skyrių).

Atsižvelgiant į veikimo mechanizmą (žr. 5.1 skyrių), olaratumabas gali pakenkti vaisiui. Olaratumabo nerekomenduojama vartoti nėštumo metu ir kontracepcijos nevartojančioms vaisingo amžiaus moterims, išskyrus atvejus, kai laukiama nauda pateisina galimą riziką vaisiui.

Žindymas

Nežinoma, ar olaratumabas išsiskiria į motinos pieną. Žmogaus IgG išsiskiria į motinos pieną, todėl

žindyti nerekomenduojama gydymo olaratumabu metu ir vėliau bent 3 mėnesius po paskutiniosios olaratumabo dozės suvartojimo.

Vaisingumas

Duomenų apie olaratumabo poveikį žmogaus vaisingumui nėra.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Olaratumabas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai. Dėl dažnai pasireiškiančio nuovargio pacientams reikia patarti būti atsargiems vairuojant ir valdant mechanizmus.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Antrosios fazės tyrime olaratumabu gydyti pacientai

Olaratumabu kartu su doksorubicinu gydytų pacientų grupėje dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą (3-čiojo ar didesnio laipsnio NRV) buvo neutropenija (54,7 %) ir skeleto raumenų skausmas (7,8 %).

Dažniausiai pasireiškusios NRV buvo pykinimas, skeleto raumenų skausmas, neutropenija ir mukozitas.

Dažniausiai pasireiškusios NRV, susijusios su gydymo nutraukimu visam laikui, pasireiškė 3 (4,7 %) pacientams, iš kurių dažniausiai pasireiškė su infuzija susijusios reakcijos (3,1 %) ir mukozitas

(1,6 %).

Žinomas toksinis doksorubicino poveikis, kuris buvo pastebėtas, vartojant olaratumabą kartu su doksorubicinu, yra nuovargis, anemija, trombocitopenija ir alopecija. Pilną nepageidaujamų reiškinių, susijusių su gydymu doksorubicinu, aprašymą žr. doksorubicino PCS.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

NRV, apie kurias buvo pranešta antrosios fazės tyrimo metu olaratumabą vartojant kartu su doksorubicinu pacientams, kuriems diagnozuota minkštųjų audinių sarkoma, yra išvardytos toliau esančioje 2 lentelėje pagal MedDRA organų sistemų klases, dažnį ir sunkumo laipsnį. Sutrikimų dažnis apibūdinamas taip:

labai dažni (≥ 1/10);

dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai reti (< 1/10 000).

Kiekvienoje dažnio grupėje NRV yra išvardytos mažėjančio sunkumo tvarka.

2 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė pacientams, vartojantiems olaratumabą kartu su doksorubicinu minkštųjų audinių sarkomai gydyti 1b/2 fazės tyrimo 2 fazės dalyje

Organų sistemų klasės

Nepageidaujama

Bendrasis dažnis

3/4 laipsnio dažnis

 

reakcija a

 

 

Kraujo ir limfinės

Neutropenija

Labai dažni

Labai dažni

sistemos sutrikimai

Limfopenija

Labai dažni

Dažni

Nervų sistemos

Galvos skausmas

Labai dažni

Negauta pranešimų

sutrikimai

 

 

 

Virškinimo trakto

Viduriavimas

Labai dažni

Dažni

sutrikimai

Mukozitas

Labai dažni

Dažni

 

Pykinimas

Labai dažni

Dažni

 

Vėmimas

Labai dažni

Negauta pranešimų

Skeleto, raumenų ir

Skeleto raumenų

Labai dažni

Dažni

jungiamojo audinio

skausmas b

 

 

sutrikimai

 

 

 

Bendrieji sutrikimai ir

Su infuzija susijusios

Labai dažni

Dažni

vartojimo vietos

reakcijos

 

 

pažeidimai

 

 

 

aApie kiekvieną toksinio poveikio sunkumo laipsnį žr. NCI CTCAE kriterijus (4.03 versiją).

bSkeleto raumenų skausmas apima sąnarių skausmą, nugaros skausmą, kaulų skausmą, šono skausmą, kirkšnių skausmą, skeleto raumenų skausmą krūtinėje, skeleto raumenų skausmą, raumenų skausmą, raumenų spazmus, kaklo skausmą ir galūnių skausmą.

Atrinktų NRV aprašymas

Su infuzija susijusios reakcijos (ISR)

Buvo pranešta, kad ISR pasireiškė 12,5 % pacientų ir dažniausios jų išraiškos buvo drebulys, karščiavimas ar dusulys. Buvo pranešta, kad sunkias ISR, įskaitant mirtinus atvejus (žr. 4.4 skyrių), patyrė 3,1 % pacientų ir dažniausios jų išraiškos buvo dusulys, sąmonės netekimas ir hipotenzija. Visos sunkios ISR pasireiškė pirmą kartą vartojant olaratumabą arba netrukus po infuzijos.

Neutropenija

Neutropenijos dažnis 2 fazės tyrimo metu olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupėje buvo 59,4 % (visų laipsnių) ir 54,7 % (3-čiojo laipsnio), o vieno doksorubicino grupėje – 38,5 % (visų laipsnių) ir 33,8 % (3-čiojo laipsnio). Su karščiavimu pasireiškiančios neutropenijos dažnis olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupėje buvo 12,5 %, o vieno doksorubicino grupėje – 13,8 %. Apie dozės keitimą žr. 4.2 skyriuje.

Skeleto raumenų skausmas

Skeleto raumenų skausmo dažnis 2 fazės tyrimo metu olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupėje buvo 64,1 % (visų laipsnių) ir 7,8 % (3-čiojo laipsnio), o vieno doksorubicino grupėje – 24,6 % (visų laipsnių) ir 1,5 % (3-čiojo laipsnio). Daugumos pacientų skausmas buvo susijęs su pagrindiniu naviku arba metastazėmis, arba prieš gydymą buvusiomis ar kartu esamomis būklėmis.

Dauguma šių reiškinių pasireiškė per pirmuosius 4 ciklus. Skausmas gali trukti nuo kelių iki 200 parų. Kai kuriems pacientams skausmas pasikartojo. Skausmas nesunkėjo bėgant laikui ar pasikartodamas.

Toksinis poveikis širdžiai

Kliniškai reikšmingų su doksorubicinu susijusio toksinio poveikio širdžiai skirtumų tarp dviejų tyrimo gydymo grupių nepastebėta. Širdies aritmijų dažnis abiejose grupėse buvo panašus (15,6 % tiriamojo vaistinio preparato grupėje ir 15,4 % kontrolinėje grupėje). Gydymo sukelto širdies veiklos sutrikimo dažnis dviejose gydymo grupėse buvo panašus (7,8 % tiriamojo vaistinio preparato grupėje ir 6,2 % kontrolinėje grupėje).

Kraujavimo reiškiniai

Kraujavimo reiškinių, kurie buvo laikomi susijusiais su kuriuo nors tiriamuoju vaistiniu preparatu, dažnis 2 fazės tyrimo metu bet kurioje grupėje buvo 3,1 %. Visi šie reiškiniai buvo 1-ojo ar 2-ojo laipsnio ir jiems įtakos turėjo keletas veiksnių. Olaratumabo klinikinės vystymo programos metu buvo pranešta apie tris 3-čiojo laipsnio ar sunkesnius reiškinius, įskaitant vieną mirtiną atvejį (žr.

4.4 skyrių).

Toksiškumas senyviems pacientams

Trečiojo laipsnio ar sunkesnės nepageidaujamos reakcijos, nepageidaujamos reakcijos, dėl kurių buvo nutrauktas vaistinio preparato vartojimas, ir toksinis poveikis kraujodarai dažniau pasireiškė senyvų žmonių populiacijos pacientams, palyginti su bendra tiriamąja populiacija (žr. 4.2 skyrių). Gydymo nutraukimo dažnis visų amžių grupėse buvo panašus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Lartruvo perdozavimo klinikinių tyrimų su žmonėmis metu patirties nėra. Vartojant Lartruvo I fazės tyrimo metu, buvo vartotos iki 20 mg/kg dozės 1-ąją ir 8-ąją 21 dienos ciklo paromis nepasiekiant didžiausios toleruojamos dozės. Perdozavimo atveju reikia skirti palaikomąjį gydymą. Priešnuodis, skirtinas Lartruvo perdozavimo atveju, nežinomas.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – priešnavikiniai vaistiniai preparatai, monokloniniai antikūnai. ATC kodas – L01XC27.

Veikimo mechanizmas

Olaratumabas yra trombocitų kilmės augimo faktoriaus receptoriaus alfa (angl., the platelet derived growth factor receptor-α [PDGFR-α]), kurie ekspresuojami ant naviko ir stromos ląstelių, antagonistas. Olaratumabas yra taikinį veikiantis rekombinacinis G 1 poklasio vien tik žmogaus imunoglobulino (IgG1) monokloninis antikūnas, kuris specifiškai prisijungdamas prie PDGFR-α, neleidžia prie jo prisijungti PDGF AA, PDGF BB ir PDGF CC bei aktyvinti receptorių. Dėl to olaratumabas slopina PDGFR-α signalizavimo kelią naviko ir stromos ląstelėse in vitro. Be to, nustatyta, kad olaratumabas pertraukia PDGFR-α signalizavimo kelią naviko ląstelėse in vivo ir slopina naviko augimą.

Imunogeniškumas

Kaip ir vartojant visus gydomuosius baltymus, gali pasireikšti imunogeninis poveikis.

Apskritai, antikūnų prieš vaistinį preparatą susiformavimo dažnis abiejose gydymo grupėse buvo mažas, bet klinikinių tyrimų mėginiuose buvo aptikta neutralizuojančiųjų antikūnų.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Olaratumabo veiksmingumas ir saugumas buvo įvertinti 1b/2 fazės daugelyje centrų atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo antraciklinais negydyti pacientai, sergantys histologiniais arba citologiniais tyrimais patvirtinta išplitusia minkštųjų audinių sarkoma, kurių neįmanoma gydyti atliekant chirurginę operaciją arba skiriant spindulinį gydymą, metu. Pacientai, kuriems buvo diagnozuoti virškinimo trakto stromos navikai (VTSN) arba Kaposi sarkoma, į tyrimą nebuvo priimti. Tyrimo 2 fazės dalis buvo atsitiktinių imčių atviras gydymo olaratumabu, vartojamu kartu su doksorubicinu, palyginimo su gydymu vienu doksorubicinu tyrimas. Atsitiktiniu būdu buvo atrinkta iš viso 133 pacientai, iš kurių 129 buvo gydyti bent viena tiriamojo gydymo būdo doze (64 pacientai olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupėje ir 65 doksorubicino grupėje). Pacientams turėjo būti histologiniais arba citologiniais tyrimais patvirtinta išplitusi minkštųjų audinių sarkoma ir veiklumo būklė įvertinta

0-2 balais pagal ECOG (angl., the Eastern Cooperative Oncology Group – Rytų kooperacinė onkologų grupė). Atsitiktiniu būdu suskirstyti pacientai buvo grupuojami pagal PDGFR-α raišką (aptikta, palyginti su neaptikta), pirmiau skirtų gydymo būdų skaičių (0, palyginti su 1 ar daugiau), naviko histologinį tipą (lejomiosarkoma, sinovijinė sarkoma ir kiti) bei veiklumo būklę pagal ECOG

(0 arba 1, palyginti su 2 balais).

Pacientai atsitiktiniu būdu santykiu 1:1 buvo paskirta vartoti arba olaratumabą (15 mg/kg) 1-ąją ir 8- ąją parą bei doksorubiciną (75 mg/m²) 1-ąją kiekvieno 21 dienos ciklo parą iki 8 ciklų, arba doksorubiciną (75 mg/m2) 1-ąją kiekvieno 21 dienos ciklo parą (taip pat iki 8 ciklų). Olaratumabas ir doksorubicinas buvo leidžiami infuzijų į veną būdu. Norint sumažinti su doksorubicinu susijusį toksinį poveikį širdžiai, abiejų grupių pacientams tyrėjo nuožiūra nuo 5-ojo iki 8-ojo ciklo 1-ąją parą buvo galima vartoti deksrazoksaną (dozuojamą santykiu 10:1 paskirtai doksorubicino dozei). Visi pacientai, kurie vartojo doksorubiciną ilgiau kaip 4 ciklus, vartojo deksrazoksaną. Olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupės pacientams vėliau buvo skirta olaratumabo monoterapija iki tol, kol liga pradėjo progresuoti, pasireiškė nepriimtinas toksinis poveikis arba nutraukė gydymą dėl kitokių priežasčių.

Pacientų, dalyvavusių klikinio tyrimo 2 fazės dalyje, demografinės ir pradinės savybės gydymo grupėse buvo labai panašios. Amžiaus mediana buvo 58 metai, o 42 pacientai buvo 65 metų ar

vyresni. 86,4 % pacientų buvo baltųjų rasės. Klinikiniam tyrimui buvo pateikta daugiau kaip 25 skirtingų minkštųjų audinių sarkomos potipių mėginių, dažniausiai pasitaikė lejomiosarkoma (38,4 %), nediferencijuota plejomorfinė sarkoma (18,1 %) ir liposarkoma (17,3 %). Kitų potipių

mėginiai buvo pateikti nedažnai. Pacientams pirmiau buvo skirti 0-4 išplitusios ligos gydymo būdai, bet nebuvo gydyti antraciklinais. Pacientų, gydomų sisteminio poveikio vaistiniais preparatais po tyrimo, skaičius grupėse buvo panašus. Dešimčiai olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupės pacientų ir 5 doksorubicino grupės pacientams po tyrimo buvo skirtas tik spindulinis gydymas.

Trims olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupės pacientams ir 1 doksorubicino grupės pacientui po tyrimo buvo atlikta tik chirurginė operacija. Dviem olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupės pacientams po tyrimo buvo skirtas spindulinis gydymas ir atlikta chirurginė operacija, o abu šie gydymo būdai kartu nebuvo taikyti nei vienam doksorubicino grupės pacientui.

Doksorubicino kaupiamosisos dozės mediana olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupėje buvo 487,6 mg/m2, o gydymo vienu doksorubicinu grupėje – 299,6 mg/m2. Svarbiausioji vertinamoji veiksmingumo baigtis buvo tyrėjo įvertintas išgyvenimas ligai neprogresuojant (ILNP). Pagrindinės antrinės vertinamosios veiksmingumo baigtys buvo bendrasis išgyvenimas (BI) ir objektyvaus atsako dažnis (OAD) (žr. 3 lentelę). Tyrimas nustatė svarbiausiąją vertinamąją baigtį (ILNP). Remiantis vėlesne (angl., post-hoc) analize, koduotu, nepriklausomu įvertinimu, ILNP truko 8,2 mėnesio, palyginti su 4,4 mėnesiais (SR = 0,670, p = 0,1208). Buvo stebėtas statistiškai reikšmingas BI pagerėjimas olaratumabo vartojimo kartu su doksorubicinu grupėje, palyginti su gydymu vienu doksorubicinu bendrojoje populiacijoje. Pagrindinė analizė buvo atlikta šiuose dviejuose pogrupiuose: lejomiosarkomos (LMS) ir ne LMS (kiti). Pogrupių analizės duomenys pavaizduoti 2 paveikslėlyje. Objektyvaus atsako dažnio [pilnas atsakas (PA) + dalinis atsakas (DA)] skirtumai tyrėjo vertinimu buvo statistiškai nereikšmingi (18,2 % pacientams, kuriems atstitiktiniu būdu buvo paskirtas gydymas olaratumabu kartu su doksorubicinu, palyginti su 11,9 % pacientams, kuriems atstitiktiniu būdu buvo paskirta vartoti vieną doksorubiciną).

Veiksmingumo duomenys parodyti 3 lentelėje bei 1 ir 2 paveikslėliuose.

3 lentelė. Išgyvenimo duomenų analizė (ITT [angl., intent-to-treat – numatytų gydyti pacientų] populiacija)

 

Lartruvo kartu su

Vienas doksorubicinas

 

doksorubicinu

 

 

(n = 66)

(n = 67)

Išgyvenimas ligai neprogresuojant, mėnesiais *

 

Mediana (95 % PI)

6,6 (4,1, 8,3)

4,1 (2,8, 5,4)

Santykinė rizika (95 % PI)

0,672 (0,442, 1,021)

 

p reikšmė

0,0615 **

 

Bendrasis išgyvenimas, mėnesiais

 

 

Mediana (95 % PI)

26,5 (20,9, 31,7)

14,7 (9,2, 17,1)

Santykinė rizika (95 % PI)

0,463 (0,301, 0,710)

 

p reikšmė

0,0003

 

Santrumpos: PI = pasikliautinasis intervalas.

* Tyrėjo vertinimu.

**Atitiko 2 fazės protokole apibūdintą 0,19 reikšminumo lygmenį.

1 paveikslėlis. Bendrojo išgyvenimo vartojant Lartruvo kartu su doksorubicinu, palyginti su gydymu vienu doksorubicinu, Kaplan-Meier kreivės

2 paveikslėlis. Bendrojo išgyvenimo pogrupiuose analizė (ITT populiacija)

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atidėjo įpareigojimą pateikti minkštųjų audinių sarkomos gydymo olaratumabu tyrimų su vienu ar daugiau vaikų populiacijos pogrupių duomenis (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

Šio vaistinio preparato registracija yra sąlyginė. Tai reiškia, kad laukiama tolesnių duomenų apie šį vaistinį preparatą.

Europos vaistų agentūra bent kartą per metus peržiūrės naują informaciją apie šį vaistinį preparatą ir prireikus atnaujins šią PCS.

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Olaratumabas skiriamas tik infuzijos į veną būdu.

Pasiskirstymas

Populiacijos farmakokinetikos (PopFK) modeliu pagrįstas vidutinis (CV%) olaratumabo pasiskirstymo tūris pusiausvyros apykaitos sąlygomis (Vss) buvo 7,7 l (16 %).

Eliminacija

PopFK modeliu pagrįstas vidutinis (CV%) olaratumabo klirensas buvo 0,56 l per parą (33 %). Tai atitinka maždaug 11 parų vidutinį galutinį pusinį periodą.

Ypatingosios populiacijos

Remiantis PopFK analize, amžius, lytis ir rasė neturėjo kliniškai reikšmingos įtakos olaratumabo FK. Klirensas ir pasiskirstymo tūris teigiamai koreliavo su kūno mase.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Oficialių tyrimų, kuriais būtų įvertintas inkstų funkcijos sutrikimo poveikis olaratumabo FK, neatlikta. Remiantis PopFK analize, kliniškai reikšmingų olaratumabo klirenso iš pacientų, kuriems yra lengvas (apskaičiuotasis kreatinino klirensas [KLkr] 60-89 ml/min., n = 43) ar vidutinio sunkumo

(KLkr 30-59 ml/min., n = 15) inkstų funkcijos sutrikimas, organizmo, palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija yra normali (KLkr ≥ 90 ml/min., n = 85), nepastebėta. Duomenų apie pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, nėra (KLkr 15-29 ml/min.).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Oficialių tyrimų, kuriais būtų įvertintas kepenų funkcijos sutrikimo poveikis olaratumabo FK, neatlikta. Remiantis PopFK analize, kliniškai reikšmingų olaratumabo klirenso iš pacientų, kuriems yra lengvas (bendra bilirubino koncentracija neviršija viršutinės normos ribos [VNR], o AST viršija VNR arba bendra bilirubino koncentracija 1,0-1,5 karto viršija VNR ir bet koks AST aktyvumas,

n = 16) ar vidutinio sunkumo (bendra bilirubino koncentracija yra 1,5-3,0 karto didesnė už VNR, n = 1) kepenų funkcijos sutrikimas, organizmo, palyginti su pacientais, kurių kepenų funkcija yra normali (bendra bilirubino koncentracija ir AST yra lygi VNR arba mažesnė, n = 126) nepastebėta. Duomenų apie pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (bendra bilirubino koncentracija daugiau kaip 3,0 kartus viršija VNR ir bet koks AST aktyvumas), nėra.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kartotinių dozių toksiškumo ikiklinikinių tyrimų su beždžionėmis duomenys specifinio pavojaus

žmogui nerodo.

Galimo olaratumabo kancerogeniškumo, genotoksiškumo ar poveikio vaisingumui tyrimų su gyvūnais neatlikta. Vartojant 50 ir 150 mg/kg surogatinių antikūnų prieš pelės PDGFR-α dozes besiveisiančioms pelėms, padaugėjo apsigimimų (nenormalus vokų formavimasis) ir griaučių pokyčių (papildomos kaulėjimo vietos frontalinėje ir parietalinėje srityse). Poveikis pelių vaisiams vartojant

surogatinius antikūnus pasireiškė, kai ekspozicija buvo mažesnė už AUC ekspoziciją žmogui, vartojančiam didžiausią rekomenduojamą 15 mg/kg olaratumabo dozę.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Manitolis (E421)

Glicinas (E640)

Natrio chloridas

L-histidino monohidrochloridas monohidratas

L-histidinas

Polisorbatas 20 (E432)

Injekcinis vanduo

6.2Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima vartoti kartu arba maišyti su tirpalai, kuriuose yra dekstrozės.

6.3Tinkamumo laikas

Neatidarytas flakonas 2 metai.

Po praskiedimo

Šiame vaistiniame preparate nėra konservantų, todėl dozavimui paruoštą tirpalą reikia vartoti nedelsiant. Jeigu tirpalas vartojamas ne iš karto, dozavimui paruoštą tirpalą reikia laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas 2 °C-8 °C temperatūroje ir papildomas 8 valandas kambario temperatūroje (ne aukštesnėje kaip 25 °C), jeigu skiedžiant vaistinį preparatą buvo laikomasi aseptikos reikalavimų. Tinkamumo laikas apima ir infuzijos trukmę.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2 °C-8 °C). Negalima užšaldyti.

Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje..

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

19 ml tirpalo flakonas (I tipo stiklo) su chlorobutilo elastomero kamščiu, sandariu aliuminio uždoriu ir polipropileno dangteliu.

50 ml tirpalo flakonas (I tipo stiklo) su chlorobutilo elastomero kamščiu, sandariu aliuminio uždoriu ir polipropileno dangteliu.

Pakuotėje yra vienas (1) 19 ml flakonas.

Pakuotėje yra du (2) 19ml flakonai.

Pakuotėje yra vienas (1) 50 flakonas.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Tirpalą reikia ruošti laikantis aseptikos reikalavimų, kad būtų užtikrintas paruošto tirpalo sterilumas.

Kiekvienamas flakonas yra skirtas vartoti tik vieną kartą. Flakono negalima kratyti. Prieš vartojimą reikia apžiūrėti flakonų turinį, ar jame nėra dalelių ir ar nepakitusi turinio spalva (koncentratas infuziniam tirpalui turi būti skaidrus ar šiek tiek opalinis, bespalvis ar šiek tiek gelsvas be matomų dalelių). Pastebėjus kietąsias daleles arba pakitusią turinio spalvą, flakoną reikia išmesti. Reikia apskaičiuoti olaratumabo dozę ir kiekį, kurio prireiks ruošiant infuzinį tirpalą. Flakonuose yra 19 mg arba 500 mg dozė (10 mg/ml olaratumabo tirpalo). Kaip tirpiklį galima naudoti tik 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinį tirpalą.

Naudojant užpildytas infuzijų į veną talpykles

Atsižvelgiant į apskaičiuotąjį olaratumabo tūrį, reikia ištraukti atitinkamą 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo tūrį iš užpildytos 250 ml vartojimo į veną talpyklės. Apskaičiuotąjį olaratumabo kiekį reikia aspetiškai perkelti į vartojimo į veną talpyklę. Galutinis tūris talpyklėje turi būti 250 ml. Talpyklę reikia atsargiai pavartyti, kad tinkamai susimaišytų. Infuzinio tirpalo

NEGALIMA UŽŠALDYTI ARBA KRATYTI.

Naudojant tuščias infuzijų į veną talpykles

Apskaičiuotąjį olaratumabo kiekį reikia aspetiškai perkelti į tuščią vartojimo į veną talpyklę. Į talpyklę reikia suleisti reikiamą kiekį 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo, kad talpyklėje iš viso būtų 250 ml. Talpyklę reikia atsargiai pavartyti, kad tinkamai susimaišytų. Infuzinio tirpalo

NEGALIMA UŽŠALDYTI ARBA KRATYTI.

Olaratumabo infuzinį tirpalą reikia suleisti per infuzijų į veną sistemą per 60 minučių, naudojant atskirą infuzijų sistemą. Infuzijos pabaigoje sistemą reikia praplauti steriliu 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekciniu tirpalu.

Flakone likusią nepanaudotą olaratumabo dalį reikia išmesti, nes vaistiniame preparate nėra antimikrobinių konservantų.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7.REGISTRUOTOJAS

Eli Lilly Nederland B.V.

Papendorpseweg 83

3528 BJ Utrecht

Nyderlandai

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/16/1143/001-003

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2016 m. lapkričio 09 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu/

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai