Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Lemtrada (alemtuzumab) – Preparato charakteristikų santrauka - L04AA34

Updated on site: 08-Oct-2017

Vaisto pavadinimasLemtrada
ATC kodasL04AA34
Sudėtisalemtuzumab
GamintojasGenzyme Therapeutics Ltd

Vykdoma papildoma šio vaistinio preparato stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Apie tai, kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas, žr. 4.8 skyriuje.

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

LEMTRADA 12 mg koncentratas infuziniam tirpalui.

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename buteliuke yra 12 mg alemtuzumabo kiekviename 1,2 ml (10 mg/ml).

Alemtuzumabas yra monokloninis antikūnas, gautas rekombinantinės DNR technologijos būdu, gaminamas žinduolių (kiniškojo žiurkėno kiaušidžių) ląstelių kultūroje, suspenduotoje, maitinamojoje terpėje.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui (sterilus koncentratas).

Skaidrus, bespalvis, šiek tiek gelsvas koncentratas, kurio pH 7,0 - 7,4.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

LEMTRADA skiriamas suaugusiems pacientams, sergantiems aktyvia recidyvuojančios remituojančios išsėtinės sklerozės (RRIS) forma, nustatyta remiantis klinikiniais ar tomografijos požymiais (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą LEMTRADA turi pradėti ir prižiūrėti neurologas, turintis išsėtine skleroze sergančių pacientų gydymo patirties. Turi būti prieinami specialistai ir įranga savalaikei diagnozei nustatyti ir dažniausioms nepageidaujamoms reakcijoms (ypač autoimuninėms būklėms ir infekcijoms) kontroliuoti.

Turi būti prieinamos priemonės padidėjusio jautrumo ir (arba) anafilaksinėms reakcijoms gydyti.

LEMTRADA gydomiems pacientams turi būti įteiktos paciento įspėjamosios kortelės ir paciento vadovai, ir jie turi būti informuoti apie riziką, susijusią su LEMTRADA vartojimu (taip pat. žr. pakuotės lapelį).

Dozavimas

Rekomenduojama LEMTRADA dozė yra 12 mg per parą, vartojama atliekant infuziją į veną 2 gydymo kursais.

Pradinis gydymo kursas: 12 mg per parą 5 dienas iš eilės (bendroji dozė 60 mg)

Antrasis gydymo kursas: 12 mg per parą 3 dienas iš eilės (bendroji dozė 36 mg) skiriama praėjus 12 mėnesių po pradinio gydymo kurso.

Praleistų dozių negalima vartoti tą pačią dieną, jei tą dieną vartojama ir numatytoji pagal grafiką dozė.

Tolesnis pacientų stebėjimas

Gydymas rekomenduojamas paskirstant jį į 2 gydymo kursus (žr. dozavimą), toliau stebint pacientų saugumo duomenis nuo gydymo pradžios iki 48 mėnesių po paskutiniosios infuzijos (žr. 4.4 skyrių).

Parengiamasis gydymas

Bet kurio gydymo kurso pirmąsias 3 dienas kasdien prieš pat skiriant LEMTRADA pacientams turi būti skiriamas parengiamasis gydymas kortikosteroidais. Atliekant klinikinius tyrimus, pacientams kiekvieno gydymo LEMTRADA kurso pirmąsias 3 dienas buvo skirta 1 000 mg metilprednizolono.

Be to, prieš skiriant LEMTRADA galima apsvarstyti parengiamojo gydymo antihistamininiais preparatais ir (arba) antipiretikais būtinybę.

Pradedant kiekvieną gydymo kursą, visiems pacientams nuo pirmos dienos ir mažiausiai 1 mėnesį nuo gydymo LEMTRADA pradžios turi būti skiriamas profilaktinis gydymas nuo pūslelinės infekcijos geriamaisiais preparatais (taip pat žr. 4.4 skyrių „Infekcijos“). Klinikiniuose tyrimuose pacientams buvo skirta po 200 mg acikloviro du kartus per parą arba jam lygiaverčio vaisto.

Senyviems pacientams

Į klinikinius tyrimus nebuvo įtraukta vyresnių nei 55 metų pacientų. Nenustatyta, ar jų atsakas skiriasi nuo jaunesnių pacientų.

Inkstų ar kepenų veiklos sutrikimas

LEMTRADA poveikis pacientams, kuriems sutrikusi inkstų arba kepenų veikla, neištirtas.

Vaikų populiacija

LEMTRADA saugumas ir veiksmingumas IS sergantiems vaikams nuo 0 iki 18 metų dar neištirti. Alemtuzumabas nėra skirtas vaikams nuo gimimo iki mažiau kaip 10 metų išsėtinei sklerozei gydyti. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Prieš atliekant infuziją LEMTRADA turi būti skiedžiamas. Praskiestas tirpalas turi būti skiriamas infuzija į veną, atliekama maždaug per 4 val.

Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

LEMTRADA nerekomenduojama skirti pacientams, sergantiems neaktyvia liga, ir tiems, kurių liga stabilizavosi taikant dabartinį gydymą.

LEMTRADA gydomiems pacientams būtina duoti pakuotės lapelį, paciento įspėjamąją kortelę ir paciento vadovą. Prieš pradedant gydymą, pacientas turi būti informuotas apie riziką ir naudą, taip pat apie būtinybę sutikti, kad po paskutinės LEMTRADA infuzijos būtų toliau stebimas 48 mėnesius.

Autoimunogeniškumas

Gydymas gali sukelti autoantikūnų formavimąsi ir padidinti autoimuninių reakcijų sukeliamų būklių pasireiškimo riziką, įskaitant imuninę trombocitopeninę purpurą (ITP), skydliaukės sutrikimus arba retais atvejais nefropatiją (pvz., glomerulų bazinę membraną pažeidžianti liga). Pacientus, kuriems anksčiau

pasireiškė kitų autoimuninių būklių nei IS, gydyti reikia atsargiai, nors turimi duomenys rodo, kad gydant alemtuzumabu, anksčiau pasireiškusios būklės nepasunkėja.

Imuninė trombocitopeninė purpura (ITP)

Sunkūs ITP atvejai pastebėti maždaug 1% pacientų, gydytų kontroliuojamuose klinikiniuose IS tyrimuose. Kontroliuojamų klinikinių IS sergančių pacientų tyrimų metu vienam pacientui išsivystė ITP, kuri nebuvo atpažinta, nes dar nebuvo taikomi kas mėnesį atliekamų kraujo tyrimų reikalavimai, ir šis pacientas mirė nuo kraujo išsiliejimo į galvos smegenis. ITP paprastai pasireikšdavo praėjus nuo 14 iki 36 mėnesių po pirmojo vaisto pavartojimo. ITP simptomai gali būti tokie (tačiau vien jais neapsiribojama): nedidelės kraujosruvos, petechijos, savaiminis kraujavimas iš odos ir gleivinių (pvz., kraujavimas iš nosies, skrepliavimas krauju), gausesnis nei įprastai kraujavimas menstruacijų metu arba nereguliarios menstruacijos. Be to, skrepliavimas krauju gali atsirasti dėl „anti-GBM“ ligos (žr. toliau), todėl turi būti atliekama diferencinė diagnostika. Priminkite pacientui, kad jis budriai stebėtų, ar nepasireiškia galimi simptomai, ir nedelsdamas kreiptųsi į medikus pagalbos, jei kyla abejonių.

Prieš pradedant gydymą ir kas mėnesį 48 mėnesius po paskutinės infuzijos reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą su leukocitų formulės diferenciniu skaičiavimu. Po šio laikotarpio tyrimus reikia atlikti tada, kai kliniškai įtariama ITP. Jei įtariama ITP, bendrą kraujo tyrimą reikėtų atlikti nedelsiant.

Jei patvirtinamas ITP pasireiškimas, nedelsiant reikia pradėti tinkamą gydymą, taip pat nedelsiant nukreipti pacientą pas specialistą. IS klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad laikantis kraujo tyrimų atlikimo reikalavimų ir atliekant švietimą apie ITP požymius ir simptomus, ITP buvo nustatoma ir gydoma anksti, daugeliu atvejų esant geram atsakui į pirmos eilės gydymą vaistais.

Potenciali rizika, siejama su pakartotiniu gydymu LEMTRADA po ITP pasireiškimo, nežinoma.

Nefropatijos

Nefropatijos, įskaitant glomerulų bazinę membraną pažeidžiančią ligą (angl. anti-glomerular basement membrane disease, „anti-GBM“ liga), IS klinikiniuose tyrimuose buvo pastebėtos 0,3% pacientų ir paprastai pasireiškė per 39 mėnesius po paskutiniojo LEMTRADA vartojimo. Klinikinių tyrimų metu pasitaikė 2 „anti-GBM“ ligos atvejai. Abu atvejai buvo sunkūs, jie buvo anksti nustatyti klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais, o rezultatai po gydymo buvo geri.

Klinikiniai nefropatijos požymiai gali būti padidėjusi kreatinino koncentracija serume, hematurija ir (arba) proteinurija. Nors klinikinių tyrimų metu to nebuvo pastebėta, tačiau sergant „anti-GBM“ liga, galimas kraujavimas iš alveolių, pasireiškiantis atsikosėjimu krauju. Be to, skrepliavimas krauju gali atsirasti ir dėl ITP (žr. anksčiau), todėl turi būti atliekama diferencinė diagnostika. Pacientui reikia priminti, kad jis budriai stebėtų, ar nepasireiškia galimi simptomai, ir nedelsdamas kreiptųsi į medikus pagalbos, jei kyla abejonių. „Anti-GBM“ liga gali sukelti inkstų nepakankamumą, dėl kurio, jei jis greitai negydomas, gali reikėti atlikti hemodializę ir (arba) transplantaciją, o jei jis visiškai negydomas, gali kilti pavojus gyvybei.

Prieš pradedant gydymą ir vėliau kas mėnesį 48 mėnesius po paskutinės infuzijos reikia ištirti kreatinino koncentraciją serume. Mikroskopinis šlapimo tyrimas turi būti atliekamas prieš pradedant gydymą ir vėliau kas mėnesį 48 mėnesius po paskutinės infuzijos. Kliniškai reikšmingi pokyčiai, lyginant su pradine kreatinino koncentracija serume, taip pat neaiškios kilmės hematurija ir (arba) proteinurija turėtų būti vertinami kaip požymis, kad pacientą reikia skubiai toliau tirti dėl nefropatijos, taip pat pacientą reikia nedelsiant nukreipti pas specialistą. Anksti nustačius ir gydant nefropatiją gali sumažėti blogų išeičių rizika. Praėjus nurodytam laikotarpiui, tyrimus reikia atlikti tada, kai kliniškai įtariama nefropatija.

Potenciali rizika, siejama su pakartotiniu gydymu LEMTRADA po nefropatijos pasireiškimo, nežinoma.

Skydliaukės sutrikimai

Autoimuniniai skydliaukės sutrikimai pastebėti maždaug 36% pacientų, IS klinikinių tyrimų metu gydytų 12 mg LEMTRADA doze; jie pasireiškė per 48 mėnesius po pirmojo LEMTRADA pavartojimo. Tiek LEMTRADA, tiek beta 1a interferonu (IFNB-1a) gydytų pacientų grupėse skydliaukės sutrikimų dažniau pasitaikė tiems pacientams, kuriems jau anksčiau buvo pasireiškę šių sutrikimų. Pacientams, turintiems

skydliaukės sutrikimų, LEMTRADA reikia skirti, jei numatoma nauda didesnė už galimą riziką. Pastebėti autoimuniniai skydliaukės sutrikimai buvo hipertirozė arba hipotirozė. Dauguma atvejų buvo nesunkūs arba vidutinio sunkumo. Prieš suteikiant šiam vaistui rinkodaros teisę, sunkūs atvejai pasireiškė < 1% pacientų, tik Bazedovo liga (taip pat vadinama Greivso liga), hipertirozė ir hipotirozė pasireiškė daugiau kaip

1 pacientui. Dauguma skydliaukės sutrikimų atvejų buvo kontroliuojami įprastiniu gydymu, tačiau kai kuriems pacientams prireikė chirurginės intervencijos. Atliekant klinikinius tyrimus, pacientus, kuriems pasireiškė skydliaukės sutrikimų reiškinių, buvo leidžiama pakartotinai gydyti LEMTRADA. Nors duomenys nėra išsamūs, iš esmės pakartotinai gydytiems pacientams skydliaukės sutrikimai nepasunkėjo. Ar LEMTRADA galima gydyti toliau, reikia nuspręsti atsižvelgiant į kiekvieno paciento klinikinę būklę.

Prieš pradedant gydymą ir vėliau kas 3 mėnesius dar 48 mėnesius po paskutinės infuzijos reikia atlikti skydliaukės funkcijos tyrimus, pvz., nustatyti skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekį. Praėjus šiam laikotarpiui, tyrimus reikia atlikti tada, kai kliniškai įtariamas skydliaukės sutrikimas.

Skydliaukės ligos kelia ypač didelę riziką nėščiosioms (žr. 4.6 skyrių).

Atliekant klinikinius tyrimus, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) tyrimų rezultatai prieš gydymą nerodė nepageidaujamų su skydliauke susijusių reiškinių pasireiškimo tikimybės. Pusei pacientų, kurių anti-TPO antikūnų tyrimo rezultatai prieš pradedant gydymą buvo teigiami, ir ketvirčiui pacientų, kurių anti-TPO antikūnų tyrimo rezultatai prieš pradedant gydymą buvo neigiami, pasireiškė skydliaukės sutrikimų reiškinių. Didžiosios dalies (maždaug 80%) pacientų, kuriems skydliaukės sutrikimų reiškinių pasireiškė baigus gydymą, anti-TPO antikūnų tyrimo rezultatai prieš gydymą buvo neigiami. Todėl, nepaisant to, ar buvo nustatoma anti-TPO antikūnų prieš pradedant gydymą, pacientams gali pasireikšti nepageidaujamų skydliaukės sutrikimų reiškinių, todėl jiems reikia periodiškai atlikti visus tyrimus, kaip aprašyta anksčiau.

Citopenija

IS klinikiniuose tyrimuose nedažnai buvo pranešama apie įtariamą autoimuninę citopeniją, kaip antai neutropeniją, hemolizinę anemiją ir pancitopeniją. Citopenijai stebėti turi būti naudojami bendro kraujo tyrimo rezultatai (žr. anksčiau apie ITP). Jei patvirtinama citopenija, nedelsiant reikia pradėti tinkamą gydymą, taip pat pacientą nukreipti pas specialistą.

Su infuzija susijusios reakcijos (ISR)

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu su infuzija susijusios reakcijos (ISR) buvo apibrėžiamos kaip bet koks nepageidaujamas poveikis, pasireiškiantis LEMTRADA infuzijos metu arba per 24 valandas po jos. Dauguma jų gali kilti dėl citokinų išsiskyrimo infuzijos metu. Daugumai pacientų, gydytų LEMTRADA kontroliuojamuose IS klinikiniuose tyrimuose, 12 mg LEMTRADA dozės skyrimo metu arba per 24 valandas po to pasireiškė nesunkios arba vidutinio sunkumo ISR, tarp kurių dažnai minimas galvos skausmas, bėrimas, karščiavimas, pykinimas, dilgėlinė, niežėjimas, nemiga, drebulys, veido ir kaklo paraudimas, nuovargis, dusulys, skonio sutrikimai, diskomfortas krūtinėje, generalizuotas išbėrimas, tachikardija, bradikardija, virškinimo sutrikimai, svaigulys ir skausmas. Sunkios nepageidaujamos reakcijos, įskaitant karščiavimą, dilgėlinę, prieširdžių virpėjimą, pykinimą, diskomfortą krūtinėje ir hipotenziją, pasireiškė 3% pacientų. Gali pasireikšti klinikinių anafilaksijos reiškinių, panašių į su infuzija susijusios reakcijos klinikinius reiškinius, bet sunkesnių ir galimai pavojingų gyvybei. Apie su anafilaksija siejamas reakcijas buvo pranešta retai, palyginus su reakcijomis, susijusiomis su infuzija.

Rekomenduojama pacientams skirti parengiamąjį gydymą, siekiant palengvinti infuzijos reakcijų pasireiškimą (žr. 4.2 skyrių). Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu dauguma pacientų gavo antihistamininių vaistų ir (arba) antipiretikų bent prieš vieną LEMTRADA infuziją. Pacientams ISR gali kilti nepaisant parengiamojo gydymo. LEMTRADA infuzijos metu ir 2 valandas po jos rekomenduojama stebėti pacientų būklę dėl su infuzija susijusių reakcijų pasireiškimo. ISR pasireiškimo atveju paskirkite atitinkamą simptominį gydymą, jei to reikia. Jeigu infuzija netoleruojama gerai, infuzijos trukmę galima pailginti. Jei kyla sunkių reakcijų į infuziją, reikia nuspręsti, ar nereikia nedelsiant nutraukti infuzijos į veną. Klinikinių tyrimų metu anafilaksija ar sunkios reakcijos, dėl kurių būtų reikėję nutraukti gydymą, buvo labai retos. Gydytojai turi žinoti paciento širdies ligų istoriją, nes su infuzija susijusios reakcijos gali pasireikšti širdies ligų simptomais, pvz., tachikardija.

Turi būti prieinamos priemonės anafilaksijai ar sunkioms reakcijoms gydyti.

Infekcijos

Kontroliuojamųjų IS klinikinių tyrimų metu 12 mg LEMTRADA doze iki 2 metų trukmės laikotarpiu gydytų pacientų grupėje infekcijų kilo 71% pacientų, lyginant su 53% pacientų, gydytų po oda leidžiamu beta-1a interferonu [IFNB 1a] (po 44 mcg 3 kartus per savaitę), ir jos dažniausiai buvo lengvos arba vidutinio sunkumo. Infekcijos, kurios dažniau pasireiškė LEMTRADA nei IFNB 1a gydytiems pacientams, buvo nazofaringitas, šlapimo takų infekcija, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sinusitas, burnos pūslelinė, gripas ir bronchitas. Kontroliuojamųjų IS klinikinių tyrimų metu LEMTRADA gydytų pacientų grupėje sunkių infekcijų kilo 2,7% pacientų, lyginant su 1% IFNB 1a gydytų pacientų. Sunkios infekcijos LEMTRADA vartojusiųjų grupėje buvo: apendicitas, gastroenteritas, pneumonija, juostinė pūslelinė ir dantų infekcija. Infekcijos paprastai buvo tipiškos trukmės ir išnyko taikant įprastą medicininį gydymą.

Sunkios Varicella zoster viruso sukeliamos infekcijos, įskaitant pirminių vėjaraupių ir juostinės pūslelinės suaktyvėjimą, 12 mg LEMTRADA doze gydytiems pacientams klinikinių tyrimų metu pasireiškė dažniau (0,3%), lyginant su IFNB 1a vartojusiųjų grupe (0%). Taip pat buvo pranešta apie pacienčių, gydytų 12 mg LEMTRADA doze, gimdos kaklelio žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekciją, įskaitant gimdos kaklelio displaziją (2%). Rekomenduojama, kad pacientėms moterims kasmet būtų atliekamas ŽPV tyrimas.

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo pranešta apie tuberkuliozės atvejus pacientams, gydytiems LEMTRADA ir IFNB 1a. Apie aktyvią ir latentinę tuberkuliozę buvo pranešta 0,3% LEMTRADA gydytų pacientų, dažniausiai endeminiuose regionuose. Prieš pradedant gydymą LEMTRADA, visi pacientai turi būti ištirti dėl aktyvios ir neaktyvios (latentinės) tuberkuliozės infekcijos pagal vietinius reikalavimus.

Listeriozės / listerinio meningito atvejų nustatyta pacientams, gydytiems LEMTRADA. Dažniausiai jie pasireiškė per vieną mėnesį po LEMTRADA infuzijos. Siekiant sumažinti šią riziką, pacientai, gydomi LEMTRADA, turėtų vengti nevirtos arba ne visiškai išvirtos mėsos, minkštų sūrių ir nepasterizuoto pieno produktų bent vieną mėnesį po gydymo LEMTRADA.

IS kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu paviršinės grybelinės infekcijos, ypač burnos ir makšties kandidozė, dažniau pasireiškė LEMTRADA gydytiems pacientams (12%) negu IFNB 1a gydytiems pacientams (3%).

Gydytojai turėtų apsvarstyti gydymo LEMTRADA pradžios atidėjimą pacientams, sergantiems ūmia infekcija, kol infekcija bus visiškai kontroliuojama.

Visiems pacientams nuo gydymo LEMTRADA pirmos dienos profilaktiškai turi būti skiriami geriamieji vaistai nuo burnos pūslelinės infekcijos ir šių vaistų vartojimas tęsiamas mažiausiai 1 mėnesį po kiekvieno gydymo kurso. Klinikiniuose tyrimuose pacientams buvo skirta po 200 mg acikloviro du kartus per parą arba jam lygiaverčio vaisto.

LEMTRADA nebuvo skirtas IS sergantiems pacientams gydyti kartu su gydymu antineoplastiniais ar imunosupresiniais vaistais arba po pastarųjų vaistų vartojimo. Kaip ir skiriant kitą imunomoduliuojantį gydymą, sprendžiant, ar skirti LEMTRADA, reikia atsižvelgti į galimą kombinuotą poveikį paciento imuninei sistemai. Naudojant LEMTRADA kartu su bet kuriuo iš šių gydymo būdų, gali padidėti imuninės sistemos slopinimo rizika.

Apie LEMTRADA vartojimo sąsają su hepatito B viruso (HBV) arba hepatito C viruso (HCV) suaktyvėjimu duomenų nėra, nes ūmiomis ar lėtinėmis infekcijomis sergantys pacientai į klinikinius tyrimus nebuvo įtraukti. Prieš pradedant gydyti LEMTRADA, reikia įvertinti būtinybę ištirti pacientus, turinčius didelę HBV ir (arba) HCV infekcijų riziką, taip pat LEMTRADA reikėtų atsargiai skirti pacientams, kurie yra HBV ir (arba) HCV nešiotojai, nes šiems pacientams gali kilti negrįžtamo kepenų pažeidimo rizika, susijusi su galimu viruso suaktyvėjimu, kuris gali būti ankstesnės jų būklės pasekmė.

Piktybiniai navikai

Kaip ir skiriant kitą imunomoduliuojantį gydymą, LEMTRADA reikia pradėti atsargiai skirti pacientams, anksčiau turėjusiems ir (arba) turintiems pikybinių navikų. Šiuo metu nėra žinoma, ar alemtuzumabas padidina piktybinių skydliaukės navikų susidarymo riziką, nes skydliaukės autoimunogeniškumas taip pat yra piktybinių skydliaukės navikų rizikos faktorius.

Kontracepcija

LEMTRADA prasiskverbimas pro placentą ir galimas farmakologinis poveikis buvo pastebėtas pelėms jų gestacijos metu ir po palikuonių atsivedimo. Vaisingo amžiaus moterys gydymo LEMTRADA metu ir 4 mėnesius po jo turi naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą (žr. 4.6 skyrių).

Vakcinos

Rekomenduojama, kad pacientams būtų baigta imunizacija pagal vietinius reikalavimus likus ne mažiau kaip 6 savaitėms iki gydymo LEMTRADA. Gebėjimas susidaryti imuniniam atsakui į bet kurią vakciną po gydymo LEMTRADA nebuvo tirtas.

Kontroliuojamuose IS klinikiniuose tyrimuose imunizacijos gyvomis virusų vakcinomis saugumas po gydymo LEMTRADA kurso formaliai ištirtas nebuvo, ir jų neturėtų būti skiriama IS sergantiems pacientams, neseniai gavusiems gydymo LEMTRADA kursą.

Antikūnų prieš vėjaraupių (Varicella zoster) virusą ištyrimas / vakcinacija

Kaip ir gydant bet kokiais imunomoduliuojančiais vaistais, prieš pradedant gydymo LEMTRADA kursą nesirgusiems vėjaraupiais arba neskiepytiems nuo Varicella zoster viruso (VZV) pacientams, turi būti atliktas tyrimas dėl antikūnų prieš VZV. Skiepijimo nuo VZV reikalingumą pacientams, kurių organizme nėra antikūnų prieš VZV, reikėtų apsvarstyti prieš pradedant gydymą LEMTRADA. Norint pasiekti geriausią VZV vakcinacijos poveikį, reikėtų gydymą LEMTRADA atidėti 6 savaitėms po vakcinacijos.

Rekomenduojami laboratoriniai tyrimai stebimiems pacientams

Siekiant nustatyti ankstyvus autoimuninių ligų požymius, 48 mėnesių laikotarpiu po paskutiniojo gydymo LEMTRADA kurso, periodiškai turi būti atliekami šie laboratoriniai tyrimai:

Bendras kraujo tyrimas su leukocitų diferencine formule (prieš pradedant gydymą ir kas mėnesį po to)

Kreatinino kiekio serume tyrimas (prieš pradedant gydymą ir kas mėnesį po to)

Mikroskopinis šlapimo tyrimas (prieš pradedant gydymą ir kas mėnesį po to)

Skydliaukės funkcijos tyrimas, pvz., skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekio tyrimas (prieš pradedant gydymą ir kas 3 mėnesius po to)

Pasibaigus šiam laikotarpiui nustačius bet kokių klinikinių požymių, būdingų nefropatijai ar skydliaukės funkcijos sutrikimui, turi būti atliekami tolesni tyrimai.

Informacija apie alemtuzumabo naudojimą iki LEMTRADA rinkodaros teisės suteikimo ne bendrovės užsakytų tyrimų metu

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos buvo nustatytos iki registruojant LEMTRADA, naudojant alemtuzumabą B ląstelių lėtinei limfocitinei leukemijai (LLL) gydyti, taip pat gydyti kitoms ligoms, paprastai didesnėmis ir dažnesnėmis dozėmis (pvz., 30 mg) nei rekomenduojama gydant IS. Kadangi apie šias reakcijas buvo pranešama savanoriškai, ir vartotojų skaičius yra nežinomas, ne visada įmanoma patikimai nustatyti jų dažnumą arba nustatyti priežastinį ryšį su alemtuzumabo poveikiu.

Autoimuninės ligos

Pranešta apie alemtuzumabu gydytų pacientų autoimuninių ligų atvejus, įskaitant neutropeniją, hemolizinę anemiją (įskaitant ir mirtiną atvejį), įgytą hemofiliją, „anti-GBM“ ligą ir skydliaukės ligą. Alemtuzumabu gydytų ne IS sergančių pacientų atvejais buvo pranešta apie sunkius ir kartais mirtinus autoimuninius

reiškinius, įskaitant autoimuninę hemolizinę anemiją, autoimuninę trombocitopeniją, aplastinę anemiją, Guillain-Barré sindromą ir lėtinę uždegiminę demielinizuojančią poliradikuloneuropatiją. Buvo pranešta apie teigiamą Kumbso testą alemtuzumabu gydytam onkologiniam pacientui. Buvo pranešta apie mirtiną transfuzijos, susijusios su liga „transplantantas prieš šeimininką“, atvejį alemtuzumabu gydytam onkologiniam pacientui.

Su infuzija susijusios reakcijos

Ne IS sergančių pacientų, gydytų alemtuzumabo didesnėmis ir dažnesnėmis dozėmis nei IS sergantiems pacientams, atveju buvo pastebėtos sunkios ir kartais mirtinos ISR, įskaitant bronchų spazmą, hipoksiją, sinkopę, plaučių infiltratus, ūminį respiracinį distreso sindromą, kvėpavimo sustojimą, miokardo infarktą, aritmiją, ūminį širdies nepakankamumą ir širdies sustojimą. Taip pat buvo pranešta apie sunkią anafilaksinę ir kitas padidėjusio jautrumo reakcijas, įskaitant anafilaksinį šoką ir angioneurozinę edemą.

Infekcijos ir infestacijos

Ne IS sergančių pacientų, gydytų didesnėmis ir dažnesnėmis alemtuzumabo dozėmis nei IS sergantiems pacientams, atveju buvo pranešta apie sunkias ir kartais mirtinas virusines, bakterines, pirmuonių ir grybelines infekcijas, įskaitant ir kilusias pakartotinai suaktyvėjus latentinėms infekcijoms. Buvo pranešta apie progresuojančią daugiažidininę leukoencefalopatiją (PDL) B-LLL sergantiems pacientams, gydant arba negydant alemtuzumabu. PDL dažnis alemtuzumabu gydytiems B-LLL pacientams yra ne didesnis už įprastinį šiems pacientams.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Buvo pranešta apie sunkius kraujavimus ne IS sergantiems pacientams.

Širdies sutrikimai

Buvo pranešta apie alemtuzumabu gydytiems ne IS pacientams, anksčiau gydytiems galimai kardiotoksiniais vaistais, pasireiškusius stazinį širdies nepakankamumą, kardiomiopatiją ir sumažėjusią išstūmimo frakciją.

Su Epštein-Baro virusu susiję limfinės sistemos sutrikimai

Su Epštein-Baro virusu susiję limfinės sistemos sutrikimai buvo pastebėti ne bendrovės remiamų tyrimų metu.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Neatlikti jokie oficialūs vaistų sąveikos tyrimai IS sergantiems pacientams vartojant rekomenduojamą LEMTRADA dozę. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu IS sergantiems pacientams, neseniai gydytiems beta interferonu ar glatiramero acetatu, buvo reikalaujama nutraukti pastarąjį gydymą prieš 28 dienas iki pradedant gydymą LEMTRADA.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingo amžiaus moterys

Vaisto koncentracija serume maždaug po 30 dienų po kiekvieno gydymo kurso buvo maža arba jo buvo neaptinkama. Todėl vaisingo amžiaus moterys gydymo LEMTRADA kurso metu ir 4 mėnesius po jo turi naudoti veiksmingas kontracepcijos priemones.

Nėštumas

Duomenų apie LEMTRADA vartojimą nėštumo metu nepakanka. LEMTRADA gali būti skiriamas nėščioms moterims tik tada, jeigu numatoma nauda pateisina galimą pavojų vaisiui.

Žinoma, kad žmogaus IgG prasiskverbia pro placentos barjerą; alemtuzumabas taip pat gali prasiskverbti pro placentą ir todėl gali kelti pavojų vaisiui. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Nežinoma, ar nėščiosioms skiriamas alemtuzumabas gali sukelti kenksmingą poveikį vaisiui ir ar jis gali paveikti reprodukcinę funkciją.

Skydliaukės ligos (žr. 4.4 skyrių „Skydliaukės sutrikimai“) kelia ypač didelę riziką nėščiosioms. Negydant hipotirozės nėštumo metu, padidėja persileidimo ir poveikio vaisiui, pvz., atsilikusio protinio vystymosi ir nanizmo, rizika. Greivso liga sergančių motinų antikūnai prieš skydliaukę stimuliuojančio hormono receptorius gali būti pernešami besivystančiam vaisiui ir sukelti trumpalaikę naujagimių Greivso ligą.

Žindymas

Alemtuzumabo buvo aptikta žindančių pelių patelių, gavusių šio vaisto, piene ir jaunikliuose.

Nežinoma, ar alemtuzumabas išsiskiria į motinos pieną. Pavojaus žindomiems kūdikiams negalima atmesti. Todėl kiekvieno gydymo LEMTRADA kurso metu ir 4 mėnesius po paskutiniosios infuzijos žindymą reikia nutraukti. Tačiau per motinos pieną suteikiamo imuniteto nauda gali būti didesnė nei alemtuzumabo galimo poveikio rizika žindomam kūdikiui.

Vaisingumas

Nėra jokių tinkamų klinikinių duomenų apie LEMTRADA poveikį vaisingumui. Antrinio tyrimo, kuriame dalyvavo 13 alemtuzumabu gydytų pacientų vyrų (gydomų 12 mg arba 24 mg doze), metu nebuvo pastebėta aspermija, azoospermija, pastoviai sumažėjęs spermatozoidų skaičius, judrumo sutrikimai arba pagausėjusių spermatozoidų morfologijos anomalijų.

Yra žinoma, kad CD52 gali būti žmogaus ir graužikų reprodukciniuose audiniuose. Gyvūnų duomenys parodė poveikį humanizuotų pelių vaisingumui (žr. 5.3 skyrių), bet, remiantis apibendrintais turimais duomenimis, galimas poveikis žmogaus vaisingumui vaisto vartojimo metu nežinomas.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

LEMTRADA poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

Dauguma pacientų patiria ISR, kuri pasireiškia gydymo LEMTRADA metu ar per 24 valandas po jo. Kai kurios ISR (pvz., svaigulys) gali laikinai paveikti paciento gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus, todėl reikia būti atsargiems, kol tokia reakcija baigsis.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo savybių santrauka

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų apibendrintos analizės saugos populiaciją iš viso sudarė LEMTRADA (12 mg arba 24 mg doze) gydyti 1 188 pacientai, sergantys recidyvuojančia remituojančia išsėtinės sklerozės forma (RRIS), taigi turimi saugumo stebėjimo duomenys apie 2 363 paciento metus ir 24 mėnesių stebėjimo laikotarpio medianą.

Svarbiausios nepageidaujamos reakcijos yra autoimuninės reakcijos (ITP, skydliaukės sutrikimai, nefropatijos, citopenija), ISR ir infekcijos. Jos aprašytos 4.4 skyriuje.

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos vartojant LEMTRADA (≥20% pacientų) buvo bėrimas, galvos skausmas, karščiavimas ir kvėpavimo takų infekcijos.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

Toliau esančioje lentelėje pateikiami RRIS sergančių pacientų, gydytų LEMTRADA 12 mg per parą 5 dienas iš eilės tyrimo pradžioje ir 3 dienas iš eilės 12-ą tyrimo mėnesį, apibendrinti saugumo duomenys iki 24 mėnesių. Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios ≥0,5% pacientų, išvardytos pagal Medicinos terminų žodyno, skirto vaistų reguliavimo veiklai (MedDRA), organų sistemų klases (SOC) ir pirmenybinius terminus (PT). Dažnis nustatomas pagal šias sąlygas: labai dažni (≥ 1/10); dažni (nuo ≥ 1/100 iki <1/10); reti (nuo ≥ 1/1 000 iki <1/100). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos buvo pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė: 1, 2 ir 3 tyrimuose stebėtos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios ≥ 0,5% 12 mg LEMTRADA doze gydytiems pacientams

Organų sistemos

Labai dažni

Dažni

Reti

klasė

 

 

 

Infekcijos ir

Viršutinių

Apatinių kvėpavimo takų

Dantų infekcija, lytinių

infestacijos

kvėpavimo takų

infekcijos, juostinė

organų pūslelinė,

 

infekcija, šlapimo

pūslelinė, gastroenteritas,

onichomikozė

 

takų infekcija

burnos pūslelinė, burnos

 

 

 

kandidozė, makšties

 

 

 

kandidozė, gripas, ausų

 

 

 

infekcija

 

Kraujo ir limfinės

Limfopenija,

Limfadenopatija

Imuninė

sistemos sutrikimai

leukopenija

 

trombocitopeninė

 

 

 

purpura,

 

 

 

trombocitopenija,

 

 

 

sumažėjęs hemoglobino

 

 

 

kiekis, sumažėjęs

 

 

 

hematokritas

Imuninės sistemos

 

Citokinų išsiskyrimo

 

sutrikimai

 

sindromas

 

Endokrininiai

 

Bazedovo liga,

 

sutrikimai

 

hipertirozė, autoimuninis

 

 

 

tiroiditas, hipotirozė,

 

 

 

gūžys, teigiami

 

 

 

antitiroidiniai antikūnai

 

Psichikos sutrikimai

 

Nemiga*, nerimas

Depresija

Nervų sistemos

Galvos skausmas*

IS atkrytis, svaigulys*,

Sensoriniai sutrikimai,

sutrikimai

 

hipestezija, parestezija,

hiperestezija

 

 

tremoras, skonio

 

 

 

sutrikimai*

 

Akių sutrikimai

 

Sutrikęs regėjimas

Junginės uždegimas

Ausų ir labirintų

 

Svaigulys

 

sutrikimai

 

 

 

Širdies sutrikimai

 

Tachikardija*,

 

 

 

bradikardija*, palpitacija

 

Kraujagyslių

Paraudimas*

Hipotenzija*, hipertenzija

 

sutrikimai

 

 

 

Kvėpavimo sistemos,

 

Dusulys*, kosulys,

Gerklės veržimo pojūtis,

krūtinės ląstos ir

 

epistaksė, orofaringinis

žagsulys, gerklės

tarpuplaučio

 

skausmas

sudirginimas

sutrikimai

 

 

 

Virškinimo trakto

Pykinimas*

Pilvo skausmai, vėmimas,

Vidurių užkietėjimas,

sutrikimai

 

viduriavimas, virškinimo

gastroezofaginio refliukso

 

 

sutrikimai*, stomatitas

liga, dantenų

 

 

 

kraujavimas, disfagija

Kepenų, tulžies pūslės

 

 

Padidėjusi aspartato

ir latakų sutrikimai

 

 

aminotransferazės

 

 

 

koncentracija

Odos ir poodinio

Urtikarija*,

Generalizuotas bėrimas*,

Pūslelės, naktinis

audinio sutrikimai

bėrimas*,

eritema, ekchimozė,

prakaitavimas

 

niežėjimas*

alopecija, hiperhidrozė,

 

 

 

aknė

 

Skeleto, raumenų ir

 

Mialgija, raumenų

 

jungiamojo audinio

 

silpnumas, sąnarių

 

sutrikimai

 

skausmas, nugaros

 

 

 

skausmai, galūnių

 

 

 

skausmai, raumenų

 

 

 

spazmai, kaklo skausmas

 

Inkstų ir šlapimo takų

 

Proteinurija, hematurija

 

sutrikimai

 

 

 

Lytinės sistemos ir

 

Menoragija, nereguliarios

Gimdos kaklelio

krūties sutrikimai

 

menstruacijos

displazija, amenorėja

Bendrieji sutrikimai ir

Karščiavimas*,

Diskomfortas krūtinėje*,

 

vartojimo vietos

nuovargis*

drebulys*, skausmas*,

 

pažeidimai

 

periferinė edema,

 

 

 

astenija, į gripą panašus

 

 

 

negalavimas, bloga

 

 

 

savijauta, skausmas

 

 

 

infuzijos vietoje

 

Tyrimai

 

 

Sumažėjęs kūno svoris

Sužalojimai,

 

Sumušimas

 

apsinuodijimai ir

 

 

 

procedūrų

 

 

 

komplikacijos

 

 

 

Atskirų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

 

 

1 lentelėje žvaigždute (*) pažymėti terminai apima nepageidaujamas reakcijas, apie kurias pranešta kaip su infuzija susijusias reakcijas. ISR taip pat apima prieširdžių virpėjimą ir anafilaksiją, pasireiškiančius rečiau kaip 0,5% atvejų (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu du IS sergantys pacientai atsitiktinai gavo iki 60 mg LEMTRADA (t. y., viso pradinio gydymo kurso dozę) vienkartine infuzija ir jiems įvyko sunkios reakcijos (galvos skausmas, bėrimas, hipotenzija arba sinusinė tachikardija). LEMTRADA dozės, didesnės už patikrintas klinikinių tyrimų metu, gali padidinti su infuzija susijusių nepageidaujamų reakcijų stiprumą ir trukmę arba poveikį imuninei sistemai.

Alemtuzumabo perdozavimo atveju priešnuodžių nežinoma. Gydymą sudaro vaistinio preparato vartojimo nutraukimas ir palaikomasis gydymas.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - selektyvūs imunosupresantai, ATC kodas - L04AA34.

Veikimo mechanizmas

Alemtuzumabas yra rekombinantinis iš DNR gautas monokloninis antikūnas, nukreiptas prieš 21-28 kD ląstelių paviršiaus glikoproteiną CD52. Alemtuzumabas yra IgG1 kapa antikūnas su žmogaus kintančiomis

sritimis ir pastoviais regionais, taip pat su komplementu besijungiančiais regionais iš pelinių šeimos graužikų (žiurkių) monokloninio antikūno. Antikūno apytikslė molekulinė masė yra 150 kD.

Alemtuzumabas jungiasi su CD52, ląstelių paviršiaus antigenu, kurio dideli kiekiai yra T (CD3+) ir B (CD19+) limfocituose ir nedideli kiekiai - natūraliose ląstelėse žudikėse, monocituose bei makrofaguose. Mažai CD52 aptikta arba visai neaptikta neutrofiluose, plazminėse ląstelėse arba kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse. Alemtuzumabas veikia per nuo antikūnų priklausomą ląstelių citolizę ir komplemento medijuojamą lizę, įvykstančią ląstelių paviršiuje susijungus su T ir B limfocitais.

LEMTRADA gydomojo poveikio sergantiesiems IS mechanizmas dar nėra visiškai ištirtas. Tačiau tyrimai rodo, kad yra imunomoduliuojantis poveikis sumažėjus ir vėl atsistačius limfocitų skaičiui, įskaitant:

-Kai kurių limfocitų pogrupių skaičiaus, dalies ir savybių pasikeitimus po gydymo

-Labiau išreikštus reguliacinių T ląstelių pogrupius

-Labiau išreikštus atminties T ir B limfocitus

-Laikiną poveikį įgimto imuniteto komponentams (t. y. neutrofilams, makrofagams, NK ląstelėms)

LEMTRADA sumažinus cirkuliuojančių B ir T ląstelių skaičių ir vėl jam atsikuriant gali sumažėti atkryčio galimybė, o tai savo ruožtu lėtina ligos progresavimą.

Farmakodinaminis poveikis

LEMTRADA sumažina cirkuliuojančių T ir B limfocitų skaičių po kiekvieno gydymo kurso; žemiausios vertės pastebėtos praėjus 1 mėnesiui po gydymo kurso (tai anksčiausias laiko taškas po gydymo III fazės tyrimuose). Limfocitų skaičiaus atsistatymas, kartu atsikuriant B ląstelėms, paprastai užtrunka 6 mėnesius. CD3+ ir CD4+ limfocitų skaičius iki normalaus didėja lėčiau, bet paprastai negrįžta į pradinį lygį praėjus 12 mėnesių po gydymo. Maždaug 40% pacientų bendras limfocitų skaičius pasiekia apatinę normos ribą praėjus 6 mėnesiams po kiekvieno gydymo kurso, o maždaug 80% pacientų bendras limfocitų skaičius pasiekia apatinę normos ribą praėjus 12 mėnesių po kiekvieno gydymo kurso.

Neutrofilus, monocitus, eozinofilus, bazofilus ir natūralias ląsteles žudikes LEMTRADA paveikia tik laikinai.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

LEMTRADA veiksmingumas ir saugumas buvo įvertintas 3 atsitiktinių imčių su recidyvuojančia remituojančia išsėtinės sklerozės forma sergančiais pacientais atliktuose klinikiniuose tyrimuose, kuriuose vertintojui buvo nenurodomas gydymo metodas ir naudotas veiksmingas palyginamasis preparatas.

1 ir 2 tyrimų planas / dalyvių demografiniai duomenys ir rezultatai pateikiami atitinkamai 2 ir 3 lentelėje.

2 lentelė: 1 ir 2 tyrimų tyrimo planas ir pradinės tiriamųjų savybės

 

1 tyrimas

 

2 tyrimas

Tyrimo pavadinimas

CAMMS323

 

CAMMS32400507

(CARE-MS I)

 

(CARE-MS II)

 

 

Tyrimo planas

 

 

 

Ligos istorija

Aktyvia IS sergantys pacientai, kuriems pasireiškė ne mažiau

 

kaip 2 atkryčiai per pastaruosius 2 metus.

 

 

 

Tolesnis stebėjimas

 

2 metai

 

 

 

 

Tyrimo populiacija

Anksčiau negydyti pacientai

Pacientai su nepakankamu

atsaku ankstesniam gydymui*

 

 

 

Pradinės tiriamųjų savybės

 

 

 

 

 

 

 

Vidutinis amžius (metais)

 

 

 

 

 

Vidutinė ligos trukmė / ligos

2 metai / 1,6 metų

 

4,5 metų / 3,8 metų

trukmės mediana

 

 

 

 

Vidutinė ankstesnio IS gydymo

Negydyti

 

36 mėnesiai

trukmė (naudoti ≥ 1 vaistai)

 

 

 

 

Anksčiau gavusių ≥ 2 vaistus

Netaikoma

 

28%

nuo IS pacientų dalis, proc.

 

 

 

 

Vidutinis EDSS balas tyrimo

2,0

 

2,7

pradžioje

 

 

 

 

*Apibūdinami kaip pacientai, kuriems bent 6 mėnesių trukmės gydymo beta interferonu arba glatiramero acetatu metu pasireiškė bent 1 atkrytis.

3 lentelė: 1 ir 2 tyrimų pagrindinės klinikinės ir MRT vertinamosios baigtys

 

1 tyrimas

2 tyrimas

Tyrimo pavadinimas

CAMMS323

CAMMS32400507

(CARE-MS I)

(CARE-MS II)

 

LEMTRADA

SC IFNB 1a

LEMTRADA

SC IFNB 1a

Klinikinės vertinamosios baigtys

12 mg

(N=187)

12 mg

 

(N=202)

(N=376)

 

(N=426)

 

 

Atkryčio dažnis1

 

 

 

 

 

Metinis atkryčio dažnis (angl.

0,18

0,39

0,26

 

0,52

Annualised Relapse Rate ARR))

 

(95% PI)

(0,13, 0,23)

(0,29, 0,53)

(0,21, 0,33)

 

(0,41, 0,66)

Dažnumo santykis (95% PI)

0,45 (0,32, 0,63)

0,51 (0,39, 0,65)

Rizikos sumažėjimas

54,9

49,4

 

 

(p < 0,0001)

(p < 0,0001)

Negalia2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Ilgalaikis negalios kaupimasis

 

 

 

 

 

(angl. Sustained Accumulation of

8,0%

11,1%

12,7%

 

21,1%

Disability [SAD] ≥ 6 mėnesiai1)

 

Pacientų dalis, kuriems buvo 6

(5,7, 11,2)

(7,3, 16,7)

(9,9, 16,3)

 

(15,9, 27,7)

mėnesių SAD (proc.)

 

(95% PI)

 

 

 

 

 

Rizikos santykis (95% PI)

0,70 (0,40, 1,23)

0,58 (0,38, 0,87)

 

(p = 0,22)

(p = 0,0084)

 

 

 

 

 

 

Pacientai be atkryčio 2 metais

77,6%

58,7%

65,4%

 

46,7%

(95% PI)

(72,9, 81,6)

(51,1, 65,5)

(60,6, 69,7)

 

(39,5, 53,5)

 

(p < 0,0001)

 

(p < 0,0001)

 

 

 

 

 

 

 

Pasikeitimas nuo pradinio lygio

 

 

 

 

 

pagal EDSS 2 metais

-0,14 (-0,25, - -0,14 (-0,29,

-0,17 (-0,29, -

 

0,24 (0,07,

Apskaičiuota vertė (95% PI)

 

 

0,02)

0,01)

0,05)

 

0,41)

 

(p = 0,42)

 

(p < 0,0001)

 

MRI vertinamosios baigtys (0-2 metai)

 

 

 

 

 

MRT-T2 režime pažeidimų

-9,3 (-19,6, -

-6,5 (-20,7, 2,5)

-1,3

-1,2

apimties pokyčių mediana (proc.)

0,2)

 

(p = 0,14)

 

 

(p = 0,31)

 

 

 

Pacientai, kuriems atsirado naujų

48,5%

57,6%

46,2%

67,9%

arba padidėjo T2 režime

(p = 0,035)

 

(p < 0,0001)

 

nustatomų pažeidimų per 2 metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pacientai, kuriems nustatoma

15,4%

27,0%

18,5%

34,2%

gadolinį kaupiančių pažeidimų per

(p = 0,001)

 

(p < 0,0001)

 

2 metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pacientai, kuriems atsirado naujų

24,0%

31,4%

19,9%

38,0%

T1 režime hipointensinių

(p = 0,055)

 

(p < 0,0001)

 

pažeidimų per 2 metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Smegenų parenchiminės frakcijos

-0,867

-1,488

-0,615

-0,810

pokyčių mediana (proc.)

(p < 0,0001)

 

(p = 0,012)

 

1Bendrosios pirminės vertinamosios baigtys: ARR ir SAD. Tyrimo rezultatai vertinti kaip teigiami, jeigu buvo pasiekta bent viena iš dviejų vertinamųjų baigčių.

2Laikas iki SAD pradžios buvo apibrėžtas kaip vertinimo rezultato pagal išplėstinę negalios vertinimo skalę (EDSS) padidėjimas ne mažiau kaip 1 balu nuo pradinio EDSS rezultato ≥ 1,0 (1,5 balo padidėjimas pacientams, kurių pradinis EDSS rezultatas buvo 0), kuris išliko 6 mėnesius.

1 pav.: Laikas iki 6 mėnesių ilgalaikio negalios kaupimosi 2 tyrime

Alemtuzumabas

SC IFNB-1a

Atkryčio sunkumas

Atsižvelgiant į poveikį atkryčio dažniui, 1 tyrimo (CAMMS323) palaikomosios analizės parodė, kad gydant LEMTRADA 12 mg per parą žymiai mažiau LEMTRADA gydytų pacientų patyrė sunkių atkryčių (61% sumažėjimas, p=0,0056) ir žymiai mažiau patyrė atkryčių, kuriuos reikėjo gydyti steroidais (58% sumažėjimas, p<0,0001), lyginant su IFNB 1a.

2 tyrimo (CAMMS32400507) palaikomosios analizės parodė, kad gydant LEMTRADA 12 mg per parą žymiai mažiau LEMTRADA gydytų pacientų patyrė sunkių atkryčių (48% sumažėjimas, p=0,0121) ir žymiai mažiau patyrė atkryčių, kuriuos reikėjo gydyti steroidais (56% sumažėjimas, p<0,0001) arba hospitalizuojant (55% sumažėjimas, p=0,0045), lyginant su IFNB 1a.

Ilgalaikis negalios sumažėjimas (angl. Sustained Reduction of Disability (SRD))

Laikas iki SRD pasireiškimo pradžios buvo apibrėžtas kaip vertinimo rezultato pagal išplėstinę negalios vertinimo skalę (EDSS) sumažėjimas ne mažiau kaip vienu balu nuo pradinio EDSS rezultato ≥ 2, kuris išliko bent 6 mėnesius. SRD yra ilgalaikio negalios mažėjimo vertinimo priemonė. 29% gydytų LEMTRADA pacientų pasiekė SRD 2 tyrime, o tik 13% poodiniu IFNB 1a gydytų pacientų pasiekė šią vertinamąją baigtį. Skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,0002).

3 tyrimas (II fazės tyrimas CAMMS223) vertino LEMTRADA saugumą ir veiksmingumą pacientams su RRIS per 5 metus. Pacientams buvo nustatyta EDSS nuo 0 iki 3,0, jiems pasireiškė bent du 2 klinikiniai IS epizodai per praėjusius 2 metus ir nustatytas ≥ 1 gadolinį kaupiantis pažeidimas tyrimo pradžioje. Pacientams nebuvo skiriamas ankstesnis gydymas nuo IS. Pacientai buvo gydomi LEMTRADA 12 mg per parą (N=108) ar 24 mg per parą (N=108), vartojant kartą per dieną 5 dienas 0 mėnesį ir 3 dienas 12 mėnesį, arba poodiniu IFNB 1a 44 µg (N=107), skiriant 3 kartus per savaitę 3 metus. Keturiasdešimt šešiems pacientams buvo taikomas trečias LEMTRADA gydymo kursas, vartojant 12 mg per parą ar 24 mg per parą 3 dienas 24 mėnesį.

Trečiais metais LEMTRADA sumažino 6 mėnesių SAD riziką 76% (rizikos santykis 0,24 [95% PI: 0,110, 0,545], p < 0,0006) ir sumažino ARR 67% (dažnumo santykis 0,33 [95% PI: 0,196, 0,552], p < 0,0001) palyginus su poodiniu IFNB-1a. Skiriant alemtuzumabo 12 mg per parą dozę, žymiai sumažėjo EDSS įvertinimo balai (pagerėjo, palyginus su pradiniu rezultatu) per 2 metus tolesnio stebėjimo, palyginus su IFNB 1a (p < 0,0001).

5 metais LEMTRADA sumažino SAD riziką 69% (rizikos santykis 0,31 [95% PI: 0,161, 0,598], p = 0,0005) ir sumažino ARR 66% (dažnumo santykis 0,34 [95% PI: 0,202, 0,569], p < 0,0001) palyginus su poodiniu IFNB 1a.

Tolesniuose atviruoju būdu atliktuose stebėjimo LEMTRADA klinikiniuose tyrimuose kai kuriems pacientams buvo skirtas papildomas gydymas LEMTRADA „pagal poreikį“, pateikus dokumentais pagrįstus įrodymus dėl atsinaujinusio IS ligos aktyvumo. Papildomas (-i) LEMTRADA kursas (-ai) buvo skiriami

12 mg per parą 3 dienas iš eilės (bendroji dozė 36 mg), skiriama praėjus bent 12 mėnesių po ankstesnio gydymo kurso. >2 gydymo kursų rizika ir nauda nebuvo iki galo apskaičiuota, bet rezultatai rodo, kad saugumo savybės dėl papildomų gydymo kursų nekinta. Jei skiriama papildomų gydymo kursų, juos reikia skirti praėjus bent 12 mėnesių po ankstesniojo kurso.

Imunogeniškumas

Kaip ir vartojant visus vaistus, turinčius baltymų, yra imunogeniškumo galimybė. Duomenys rodo procentinę dalį pacientų, kurių tyrimų rezultatai buvo laikomi teigiamais dėl antikūnų prieš alemtuzumabą nustatymo, naudojant imunofermentinę analizę (ELISA), ir kuriuos patvirtino konkurentinis sujungimo tyrimas. Teigiami mėginiai buvo toliau vertinami dėl in vitro slopinimo naudojant srauto citometrijos analizę. Kontroliuojamų IS klinikinių tyrimų metu iš pacientų buvo imami serumo mėginiai 1, 3 ir 12 mėnesį po kiekvieno gydymo kurso, siekiant nustatyti antikūnus prieš alemtuzumabą. Tyrimo metu maždaug 85% LEMTRADA vartojusių pacientų testas dėl antikūnų prieš alemtuzumabą buvo teigiamas, o 92% šių pacientų taip pat buvo teigiamas ir testas dėl antikūnų, kurie slopino LEMTRADA sujungimą in vitro. Pacientams, kuriems susidarė antikūnai prieš alemtuzumabą, taip įvyko iki 15 mėnesio nuo vaisto ekspozicijos pradžios. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp antikūnų prieš alemtuzumabą arba slopinamųjų antikūnų prieš alemtuzumabą buvimo su veiksmingumo sumažėjimu, farmakodinamikos pokyčiais arba nepageidaujamų reakcijų atsiradimu, įskaitant su infuzija susijusias reakcijas.

Antikūnų dažnis labai priklauso nuo tyrimo metodo jautrumo ir specifiškumo. Be to, stebėtam antikūnų susidarymo dažniui (įskaitant slopinamuosius antikūnus) poveikį gali turėti keli veiksniai, įskaitant tyrimo metodiką, mėginio paruošimą, mėginio paėmimo laiką, kartu vartojamus vaistus ir gretutines ligas. Todėl vartojant LEMTRADA antikūnų susidarymo dažnio lyginimas su antikūnų susidarymo dažniu vartojant kitus preparatus gali būti klaidinantis.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti alemtuzumabo tyrimų su vaikais nuo gimimo iki 10 metų duomenis išsėtinei sklerozei gydyti (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

Europos vaistų agentūra atidėjo įpareigojimą pateikti LEMTRADA tyrimų su vienu ar daugiau RRIS sergančių vaikų populiacijos pogrupių duomenis (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

5.2Farmakokinetinės savybės

LEMTRADA farmakokinetika buvo įvertinta 216 pacientams, sergantiems RRIS ir gavusiems intravenines infuzijas arba po 12 mg per parą, arba po 24 mg per parą 5 dienas iš eilės, po to 3 dienas iš eilės praėjus 12 mėnesių po pradinio gydymo kurso. Vaisto koncentracija serume didėjo su kiekviena iš eilės gaunama doze per visą gydymo kursą, o didžiausia stebėta koncentracija susidarė po gydymo kurso paskutinės infuzijos.

Vartojant 12 mg per parą, vidutinė Cmax buvo 3 014 ng/ml pradinio gydymo kurso 5-ą dieną ir 2 276 ng/ml antrojo gydymo kurso 3 dieną. Alfa pusinės eliminacijos laikas buvo apie 4–5 dienos ir buvo panašus visų gydymo kursų atvejais, o vaisto koncentracija serume maždaug 30 dienų po kiekvieno gydymo kurso buvo maža arba neaptinkama.

Alemtuzumabas yra baltymas, kurio numatomas metabolizmo būdas – plačiai pasiskirsčiusiems proteolitiniams fermentams suskaidyti jį į mažus peptidus ir atskiras amino rūgštis. Klasikiniai biotransformacijos tyrimai neatlikti.

Remiantis turimais duomenimis negalima daryti išvadų apie rasės ir lyties įtaką LEMTRADA farmakokinetikai. LEMTRADA farmakokinetikos tyrimų 55 metų ir vyresniems pacientams neatlikta.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kancerogeniškumas ir mutageniškumas

Nebuvo atlikti jokie tyrimai, vertinant galimą alemtuzumabo kancerogeninį arba mutageninį poveikį.

Vaisingumas ir reprodukcija

Gydymas alemtuzumabo intraveninėmis dozėmis iki 10 mg/kg kūno svorio per parą 5 dienas iš eilės (AUC 7,1 kartus didesnis už susidarančią ekspoziciją žmogaus organizme vartojant rekomenduojamą paros dozę) neturėjo poveikio huCD52 transgeninių pelių patinų vaisingumui ir reprodukcinei funkcijai. Normalių spermatozoidų skaičius buvo žymiai mažesnis (< 10%) lyginant su kontroline grupe, ir nenormalių spermatozoidų (nutrūkusios galvutės ar be galvučių) procentas buvo reikšmingai didesnis (iki 3%). Tačiau šie pokyčiai neturėjo įtakos vaisingumui, todėl buvo laikomi nekenksmingais.

Pelių patelėms duodant intraveninio alemtuzumabo iki 10 mg/kg kūno svorio per parą (AUC 4,7 kartus didesnis už susidarančią ekspoziciją žmogaus organizme gavus rekomenduojamą paros dozę) 5 dienas iš eilės prieš poruojantis su laukinio tipo pelių patinais, vidutinis geltonkūnių skaičius ir implantavimosi vietų skaičius kiekvienai pelei žymiai sumažėjo lyginant su gyvūnais, gavusiais tik tirpiklio. Buvo pastebėtas vaikingų pelių, gavusių 10 mg/kg per parą dozę, mažesnis gestacinio svorio padidėjimas lyginant su kontrolinės grupės gyvūnais, gavusiais tik tirpiklio.

Reprodukcinio toksiškumo tyrimas vaikingoms pelėms, kurios buvo paveiktos alemtuzumabo intraveninėmis dozėmis iki 10 mg/kg per parą (AUC yra 2,4 karto didesnis už susidarančią ekspoziciją žmogui vartojant rekomenduojamą dozę 12 mg per parą) 5 dienas iš eilės gestacijos metu, parodė, kad gerokai padaugėjo patelių su visais mirusiais arba rezorbuotais apvaisintais kiaušinėliais, kartu sumažėjo patelių su gyvybingais gemalais skaičius. Nebuvo pastebėta jokių išorinių, minkštųjų audinių arba skeleto anomalijų ar pakitimų vartojant dozes iki 10 mg/kg per parą.

Alemtuzumabo prasiskverbimas pro placentą ir galimas farmakologinis poveikis buvo pastebėtas pelėms jų gestacijos metu ir po jauniklių atsivedimo. Atliekant tyrimus su pelėmis, buvo pastebėtas limfocitų skaičiaus pokytis jaunikliuose, kurie buvo paveikti alemtuzumabo gestacijos metu taikant 3 mg/kg/dieną dozes 5 dienas iš eilės (AUC 0,6 karto mažesnis už ekspoziciją žmogui vartojant rekomenduojamą dozę 12 mg per parą). Alemtuzumabo paveiktų jauniklių pažintinis, fizinis ir seksualinis vystymasis vaisto skyrus laktacijos metu nebuvo sutrikdytas, kai vartotos alemtuzumabo dozės iki 10 mg/kg per parą.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Dinatrio fosfatas dihidratas (E339)

Dinatrio edetato dihidratas

Kalio chloridas (E508)

Kalio divandenilio fosfatas (E340)

Polisorbatas 80 (E433)

Natrio chloridas

Injekcinis vanduo

6.2Nesuderinamumas

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima, išskyrus vaistinius preparatus, nurodytus 6.6 skyriuje.

6.3Tinkamumo laikas

Koncentratas 3 metai

Atskiestas tirpalas

2 C – 8 C temperatūroje chemiškai ir fiziškai stabilus išlieka 8 valandas.

Dėl mikrobiologinio užterštumo pavojaus preparatą rekomenduojama vartoti nedelsiant. Jei jis nesuvartojamas tuoj pat, už tinkamą laikymo laiką ir sąlygas atsako vartotojas; 2 C – 8 C temperatūroje tamsioje vietoje galima laikyti ne ilgiau kaip 8 valandas.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Koncentratas

Laikyti šaldytuve (2 C – 8 C).

Negalima užšaldyti.

Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

LEMTRADA tiekiamas skaidriame 2 ml stiklo flakone su butilo gumos kamščiu ir aliuminio uždoriu su plastikiniu nuplėšiamu dangteliu.

Pakuotės dydis: dėžutė su 1 flakonu.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš vartojimą flakono turinį būtina apžiūrėti, ar nėra dalelių, ar nepakito spalva. Nenaudokite, jei yra dalelių arba pakitusi spalva.

Prieš naudojant nekratykite flakonų.

Vartojant į veną, ištraukite 1,2 ml LEMTRADA iš flakono į švirkštą, naudodami aseptinę techniką. Suleiskite į 100 ml natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) infuzinio tirpalo arba gliukozės (5%) infuzinio tirpalo. Šio vaistinio preparato negalima skiesti kitu tirpikliu. Maišelį reikia atsargiai apversti, kad tirpalas susimaišytų.

LEMTRADA sudėtyje nėra antimikrobinių konservantų, todėl reikia užtikrinti paruošto tirpalo sterilumą. Rekomenduojama atskiestą preparatą vartoti nedelsiant. Kiekvienas flakonas yra skirtas naudoti tik vieną kartą.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Genzyme Therapeutics Ltd

4620 Kingsgate

Cascade Way

Oxford Business Park South

Oxford

OX4 2SU

Jungtinė Karalystė

8.RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/13/869/001

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2013 m. rugsėjo mėn. 12 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai