Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Levitra (vardenafil) – Preparato charakteristikų santrauka - G04BE09

Updated on site: 08-Oct-2017

Vaisto pavadinimasLevitra
ATC kodasG04BE09
Sudėtisvardenafil
GamintojasBayer AG  

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Levitra 5 mg plėvele dengtos tabletės

Levitra 10 mg plėvele dengtos tabletės

Levitra 20 mg plėvele dengtos tabletės

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje 5 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 5 mg vardenafilio (hidrochlorido pavidalu). Vienoje 10 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg vardenafilio (hidrochlorido pavidalu). Vienoje 20 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg vardenafilio (hidrochlorido pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Levitra 5 mg plėvele dengtos tabletės

Tabletės yra oranžinės, apvalios, viena jų pusė paženklinta BAYER kryžiumi, kita – skaičiumi „5“.

Levitra 10 mg plėvele dengtos tabletės

Tabletės yra oranžinės, apvalios, viena jų pusė paženklinta BAYER kryžiumi, kita – skaičiumi „10“.

Levitra 20 mg plėvele dengtos tabletės

Tabletės yra oranžinės, apvalios, viena jų pusė paženklinta BAYER kryžiumi, kita – skaičiumi „20“.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Suaugusių vyrų erekcijos disfunkcijos gydymas. Erekcijos disfunkcija yra negalėjimas pasiekti ar išlaikyti varpos erekcijos, būtinos visaverčiam lytiniam aktui atlikti.

Kad Levitra būtų veiksmingas, būtina seksualinė stimuliacija.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Vartojimas suaugusiems vyrams

Rekomenduojama dozė yra 10 mg. Ją reikia gerti likus maždaug 25 - 60 min. iki lytinio akto. Atsižvelgiant į vaisto toleravimą ir veiksmingumą, dozę galima didinti iki 20 mg ar mažinti iki 5 mg. Didžiausia rekomenduojama dozė yra 20 mg. Vaistinio preparato rekomenduojama vartoti ne dažniau kaip vieną kartą per parą. Levitra tabletę galima gerti valgant ar nevalgius. Su labai riebiu maistu vartojamas vaistinis preparatas gali pradėti veikti vėliau (žr. 5.2 skyrių).

Specialiosios populiacijos

Senyviems žmonėms (≥ 65 metų amžiaus)

Senyviems pacientams dozės keisti nereikia. Vis dėlto, atsižvelgiant į individualų toleravimą, dozę galima apgalvotai didinti iki didžiausios 20 mg dozės (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra nesunkus ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh A-B), rekomenduojama pradinė dozė yra 5 mg. Atsižvelgiant į veiksmingumą ir toleravimą, vėliau dozę galima didinti. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh B), rekomenduojama didžiausia dozė yra 10 mg (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra nesunkus ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia.

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.), pradžioje reikia gerti 5 mg dozę. Atsižvelgiant į veiksmingumą ir toleravimą, dozę pradžioje galima

didinti iki 10 mg, vėliau iki 20 mg.

Vaikų populiacija

Levitra neskirtas vartoti asmenims iki 18 metų. Vaikams aktualių Levitra indikacijų nėra.

Vartojimas pacientams, gydomiems kitais vaistiniais preparatais

Vartojimas kartu su CYP 3A4 inhibitoriais

Kartu su CYP3A4 inhibitoriumi, pvz., eritromicinu ar klaritromicinu, didesnės nei 5 mg vardenafilio dozės vartoti negalima (žr. 4.5 skyrių).

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Vardenafilio negalima vartoti kartu su nitratų ar azoto oksido donorų (pvz., amilo nitritu) preparatais (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Levitra negalima vartoti pacientams, kurie neteko regėjimo viena akimi dėl nearteriitinės priekinės ischeminės optinės neuropatijos (NAION), nesvarbu, ar tai buvo susiję su anksčiau vartotais fosfodiesterazės 5 (FDE5) inhibitoriais, ar ne (žr. 4.4 skyrių).

Vaistinių preparatų nuo erekcijos disfunkcijos paprastai negalima vartoti vyrams, kuriems nerekomenduojamas seksualinis aktyvumas (pvz., pacientams, kuriems yra sunkus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, pvz., nestabili krūtinės angina ar sunkus širdies nepakankamumas [NYHA III ar IV klasė]).

Toliau išvardytomis ligomis sergantiems pacientams vardenafilio saugumas netirtas, todėl jiems šio preparato vartoti negalima tol, kol nebus gauta daugiau informacijos:

-sunkus kepenų nepakankamumas (Child-Pugh C),

-galutinė inkstų ligos stadija, kurios metu ligoniui būtina dializė,

-hipotenzija (kraujospūdis <90/50 mmHg),

-neseniai (per paskutinius 6 mėn.) ištikęs smegenų insultas ar miokardo infarktas,

-nestabili krūtinės angina ar paveldėtas degeneracinis tinklainės sutrikimas, pvz., pigmentinis retinitas.

Vyresniems kaip 75 metų vyrams vardenafilio negalima vartoti kartu su stipriai veikiančiais CYP3A4 inhibitoriais (per burną vartojamais ketokonazolo ir itrakonazolo preparatais).

Vardenafilio draudžiama vartoti kartu su ŽIV proteazės inhibitoriais, pvz., ritonaviru ir indinaviru, kadangi pastarieji preparatai labai stipriai slopina CYP3A4 (žr. 4.5 skyrių).

Fosfodiesterazės 5 (FDE5) inhibitorių, įskaitant vardenafilio, draudžiama vartoti kartu su guanilatciklazės stimuliatoriais (pvz., riociguatu), nes gali pasireikšti simptominė hipotenzija (žr. 4.5 skyrių).

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydyti vaistiniais preparatais, būtina diagnozuoti erekcijos disfunkciją, surinkus anamnezę ir atlikus klinikinius tyrimus, bei nustatyti galimas šio sutrikimo priežastis.

Prieš skirdamas bet kokį gydymą nuo erekcijos disfunkcijos, gydytojas turi įvertinti paciento širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kadangi seksualinis aktyvumas kelia tam tikrą riziką širdžiai (žr. 4.3 skyrių). Vardenafilis plečia kraujagysles, todėl trumpam šiek tiek sumažėja kraujospūdis (žr. 5.1 skyrių). Pacientai, kuriems yra kraujo ištekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija, pvz., aortos stenozė ar idiopatinė hipertrofinė subaortinė stenozė, gali būti jautrūs kraujagysles plečiančių preparatų, įskaitant ir 5-ojo tipo fosfodiesterazės inhibitorius, poveikiui.

Vaistiniais preparatais nuo erekcijos disfunkcijos atsargiai reikia gydyti vyrus, kuriems yra anatominių varpos deformacijų (pvz., anguliacija, kaverninė fibrozė ar Peyronie liga) arba būklė, galinti skatinti priapizmą (pvz., pjautuvinė anemija, dauginė mieloma ar leukozė).

Levitra plėvele dengtų tablečių vartojimas kartu su Levitra burnoje disperguojamomis tabletėmis arba kitais erekcijos sutrikimo gydymo būdais nebuvo tirtas, todėl tokie deriniai nerekomenduojami. Senyvi pacientai (≥ 65 metų) gali blogiau toleruoti didžiausią 20 mg dozę (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius).

Vartojimas kartu su alfa adrenoblokatoriais

Vartojant alfa adrenoblokatoriaus ir vardenafilio, kai kuriems pacientams gali pasireikšti simptominė hipotenzija, kadangi abu preparatai plečia kraujagysles. Vardenafiliu galima pradėti gydyti tik tada, kai alfa adrenoblokatorius stabilizuoja paciento būklę. Pacientams, kurie pastoviai vartoja alfa adrenoblokatorius, gydymą vardenafiliu reikia pradėti nuo mažiausios rekomenduojamos dozės – 5 mg plėvele dengtomis tabletėmis. Vardenafilį galima skirti bet kada kartu su tamsulozinu arba alfuzozinu. Skiriant vardenafilį kartu su kitais alfa adrenoblokatoriais, turi būti nustatytas laiko tarpas tarp šių vaistų skyrimo (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kurie jau vartoja optimalią vardenafilio dozę, pradėti gydymą alfa adrenoblokatoriais reikia nuo mažiausios dozės. Palaipsniui didinant alfa adrenoblokatorių dozę, pacientams, vartojantiems vardenafilį, gali sumažėti kraujospūdis.

Vartojimas kartu su CYP 3A4 inhibitoriais

Vardenafilio negalima vartoti kartu su stipriai veikiančiais CYP3A4 inhibitoriais (pvz., per burną vartojamais itrakonazolo ir ketokonazolo preparatais), kadangi šių vaistinių preparatų vartojant kartu, gali labai padidėti vardenafilio koncentracija kraujo plazmoje (žr. 4.5 ir 4.3 skyrius).

Vartojant vidutinius CYP3A4 inhibitorius, pvz., eritromiciną ir klaritromiciną, kartu su vardenafiliu, gali tekti keisti pastarojo preparato dozę (žr. 4.5 ir 4.2 skyrius).

Manoma, kad greipfrutai ar greipfrutų sultys didina kartu vartojamo vardenafilio koncentraciją kraujo plazmoje. Šio derinio reikia vengti (žr. 4.5 skyrių).

Poveikis QTc intervalui

Įrodyta, jog išgėrus vieną 10 mg arba 20 mg vardenafilio dozę, elektrokardiogramos QTc intervalas pailgėja vidutiniškai atitinkamai 8 msek. ir 10 msek. Skiriant vienkartinę 10 mg vardenafilio dozę kartu su 400 mg gatifloksacino, kurio veiklioji medžiaga panašiai veikia QT intervalą, QTc pailgėjo dar 4 msek, palyginti su bet kurio atskirai vartojamos veikliosios medžiagos poveikiu. Klinikinė šių QT pokyčių reikšmė nežinoma (žr. 5.1 skyrių).

Ar šis pokytis reikšmingas klinikai, nežinoma ir negalima teigti, jog jis pasireiškia visiems pacientams ir esant bet kokioms sąlygoms, kadangi toks poveikis priklauso nuo individualių rizikos veiksnių ir jautrumo, kurių gali atsirasti bet kuriam pacientui ir bet kuriuo laiku. Pacientams, kuriems yra reikšmingų rizikos veiksnių, pvz., hipokalemija, įgimtas ilgasis QT intervalas, IA klasės (pvz.,

chinidino, prokainamido) ar III klasės (pvz., amjodarono, sotalolio) antiaritminių vaistinių preparatų vartojimas, QTc intervalą ilginančių vaistinių preparatų, įskaitant vardenafilį, reikėtų nevartoti.

Poveikis regėjimui

Pranešta apie regėjimo sutrikimus ir nearteriitinės ischeminės optinės neuropatijos (NAION) atvejus, susijusius su Levitra ir kitų FDE5 vartojimu. Pacientams reikia paaiškinti, kad staigiai sutrikus regėjimui jie turi nutraukti Levitra vartojimą ir nedelsiant pasitarti su gydytoju (žr. 4.3 skyrių).

Poveikis kraujavimui

Tyrimai in vitro su žmogaus trombocitais rodo, kad pats vardenafilis neslopina agregacijos, tačiau didelė jo koncentracija (viršijanti terapinę) stiprina azoto oksido donoro natrio nitroprusido antiagregacinį poveikį. Vardenafilis, vartojamas vienas ar kartu su acetilsalicilo rūgštimi, žmogui poveikio kraujavimo laikui nedarė (žr. 4.5 skyrių). Nėra informacijos apie vardenafilio saugumą pacientams, kuriems yra kraujavimo sutrikimų ar aktyvi pepsinė opa. Tokiems asmenims vardenafilio galima skirti tik kruopščiai įvertinus naudą ir riziką.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistų poveikis vardenafiliui

Tyrimai in vitro

Daugiausia vardenafilio metabolizuoja kepenų citochromo P 450 (CYP) 3A4 izofermentai, šiek tiek jo metabolizuoja ir CYP3A5 bei CYP2C izofermentai. Minėtų izofermentų inhibitoriai gali sumažinti vardenafilio klirensą.

Tyrimai in vivo

Kartu su vardenafiliu (10 mg plėvele dengtų tablečių) vartojamas stipriai CYP3A4 izofermentus slopinantis ŽIV proteazės inhibitorius indinaviras (po 800 mg 3 kartus per parą) maždaug 16 kartų padidino vardenafilio AUC ir 7 kartus padidino jo Cmax. Po 24 valandų vardenafilio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo ir buvo maždaug 4 % didžiausios (Cmax) jo koncentracijos kraujo plazmoje (žr. 4.4 skyrių).

Kartu su ritonaviru (po 600 mg du kartus per parą) vartojamo vardenafilio (5 mg) Cmax padidėja 13 kartų, o AUC0-24 – 49 kartus. Ši sąveika pasireiškia todėl, kad stipraus poveikio CYP3A4 inhibitorius ritonavivas, slopinantis ir CYP2C9 izofermentų aktyvumą, blokuoja vardenafilio

metabolizmą kepenyse. Ritonaviras gerokai pailgina vardenafilio pusinės eliminacijos laiką: jis gali būti net 25,7 val. (žr. 4.3 skyrių).

Kartu su vardenafiliu (5 mg) vartojant stipriai veikiančio CYP3A4 inhibitorius ketokonazolo (200 mg), 10 kartų padidėjo vardenafilio AUC ir 4 kartus padidėjo jo Cmax (žr. 4.4 skyrių).

Nors specifinių sąveikos tyrimų neatlikta, tačiau tikėtina, kad kartu vartojami kiti stipriai veikiantys CYP3A4 inhibitoriai (pvz., itrakonazolas) gali panašiai kaip ketokonazolas padidinti vardenafilio koncentraciją kraujo plazmoje. Nerekomenduojama vardenafilio vartoti su stipriai veikiančiais CYP3A4 inhibitoriais, tokiais kaip per burną vartojami itrakonazolo ir ketokonazolo preparatai (žr. 4.4 skyrių). Vyresniems kaip 75 metų vyrams vardenafilį kartu su itrakonazolu ar ketokonazolu draudžiama vartoti (žr. 4.3 skyrių).

CYP3A4 inhibitorius eritromicinas (po 500 mg 3 kartus per parą), vartojamas kartu su vardenafiliu (5 mg), 4 kartus padidino vardenafilio AUC ir 3 kartus padidino jo Cmax. Nors konkrečių vaistų sąveikos tyrimų atlikta nebuvo, tikėtina, kad kartu vartojant klaritromiciną bus panašus poveikis vardenafilio AUC ir Cmax. Vardenafilį vartojant kartu su vidutiniais CYP 3A4 inhibitoriais, pvz., eritromicinu ar klaritromicinu, vardenafilio dozę gali reikėti keisti (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Sveikų savanorių organizme nespecifinio poveikio citochromo P 450 inhibitorius cimetidinas (po 400 mg 2 kartus per parą) kartu vartojamo vardenafilio (20 mg) AUC ir Cmax įtakos nedarė.

Greipfrutų sultys – silpnas žarnų sienelės CYP3A4 metabolizmo inhibitorius, gali nedaug padidinti vardenafilio koncentraciją kraujo plazmoje (žr. 4.4 skyrių).

Kartu vartojamas H2 antagonistas ranitidinas (po 150 mg 2 kartus per parą), digoksinas, varfarinas, glibenklamidas, alkoholis (vidutinė didžiausia koncentracija kraujyje – 73 mg/dl) ar pavienės antacidinių preparatų (magnio hidroksido ar aliuminio hidroksido) dozės vardenafilio (20 mg) farmakokinetikai įtakos nedarė.

Nors visų vaistinių preparatų sąveika specifiniais tyrimais nenustatinėta, populiacijos farmakokinetikos analizė rodo, jog acetilisalicilo rūgštis, AKF inhibitoriai, beta adrenoblokatoriai, silpno poveikio CYP3A4 inhibitoriai, diuretikai ir vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (sulfonilkarbamido dariniai bei metforminas) vardenafilio farmakokinetikai įtakos nedaro.

Vardenafilio poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Nėra duomenų apie vardenafilio sąveiką su nespecifinio poveikio fosfodiesterazės inhibitoriais teofilinu ar dipiridamoliu.

Tyrimai in vivo

Tiriant 18 sveikų savanorių, nepastebėta, kad vardenafilis (10 mg), vartojamas įvairiais intervalais (nuo 1 val. iki 24 val.) prieš po liežuviu vartojamą nitrogliceriną (0,4 mg) stiprintų jo kraujospūdį mažinantį poveikį. Sveikiems vidutinio amžiaus vyrams 20 mg vardenafilio plėvele dengtų tablečių dozė stiprino nitroglicerino (0,4 mg), pavartoto po liežuviu, praėjus 1 val. arba 4 val. po vardenafilio vartojimo, sukeliamą kraujospūdžio mažėjimą. Nitroglicerino pavartojus praėjus 24 val. po vienos 20 mg vardenafilio plėvele dengtų tablečių dozės vartojimo, įtakos kraujospūdžio mažėjimui nepasireiškė. Ar vardenafilis gali stiprinti nitratų sukeliamą hipotenzinį poveikį, informacijos nėra, todėl kartu šių preparatų vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Nikorandilis yra kalio kanalų atvėriklio ir nitrato hibridas. Kadangi jame yra nitrato komponentas, šis preparatas gali turėti stiprią sąveiką su vardenafiliu.

Kadangi vartojant vien alfa adrenoblokatorių gali labai sumažėti kraujospūdis ir pasireikšti padėties hipotenzija ir sinkopė, todėl buvo atlikti jų ir vardenafilio sąveikos tyrimai. Dviejų tarpusavio sąveikos tyrimų su sveikais, turinčiais normalų kraujospūdį savanoriais, metu, po to, kai alfa blokatorių tamsulozino ar terazosino dozės buvo greitai padidintos iki didelių, kartu paskyrus vardenafilį daugeliui tiriamųjų buvo nustatyta hipotenzija (kai kuriais atvejais simptominė). Pacientams, gydytiems terazosinu, hipotenzija buvo nustatyta dažniau, kai kartu buvo skiriama ir vardenafilio, nei, kai šių preparatų buvo vartojama atskirai, kai dozes skyrė 6 valandų intervalas.

Remiantis tarpusavio sąveikos tyrimų, atliktų su pacientais, sergančiais gėrybine prostatos hiperplazija (GPH), ir pastoviai gydomais tamsulozinu, terazosinu ar alfuzozinu, duomenimis, nustatyta:

Pastoviai gydomiems tamsulozinu pacientams skiriant vardenafilio (plėvele dengtos tabletės) 5 mg, 10 mg ar 20 mg dozes, nepastebėta simptominio kraujospūdžio sumažėjimo, nors 3 iš 21 tamsulozinu gydomų pacientų laikinai sistolinis kraujospūdis stovint sumažėjo žemiau

85 mmHg.

Skiriant vardenafilį (plėvele dengtos tabletės) kartu su terazosinu (5 ar 10 mg) vienam iš 21 paciento atsirado simptominė posturalinė hipotenzija. Hipotenzijos nebuvo pastebėta, kai terazosinas buvo geriamas praėjus 6 val. nuo vardenafilio 5 mg vartojimo.

Pastoviai gydomiems alfuzozinu pacientams skiriant vardenafilio (plėvele dengtos tabletės)

5 mg ar 10 mg dozes, nepastebėta simptominio kraujospūdžio sumažėjimo, lyginant su placebu.

Todėl, kartu gydyti vardenafiliu galima pradėti, tik jei pacientų, gydomų alfa adrenoblokatoriais, būklė yra stabili. Tokiems pacientams pradžioje reikia skirti mažiausią rekomenduojamą pradinę 5 mg vardenafilio dozę. Levitra galima skirti bet kuriuo metu kartu su tamsulozinu arba alfuzozinu, o skiriant vardenafilį su kitais alfa adrenoblokatoriais, reikia nustatyti laiko tarpą tarp šių vaistų vartojimo (žr. 4.4 skyrių).

Kartu su vardenafiliu (20 mg plėvele dengtomis tabletėmis) vartojant CYP2C9 metablizuojamo preparato varfarino (25 mg) arba digoksino (0,375 mg) reikšmingos sąveikos nepasireiškė. Kartu su

vardenafiliu (20 mg) vartojamo glibenklamido (3,5 mg) santykinis biologinis prieinamumas nekito. Specifiniu tyrimu, kurio metu hipertenzija sergantys pacientai vardenafilį (20 mg) vartojo kartu su lėto atpalaidavimo nifedipino preparatais (30 mg arba 60 mg), nustatyta, kad gulint sistolinis kraujospūdis sumažėjo 6 mmHg, diastolinis – 5 mmHg daugiau ir 4 tvinksniais per minutę padažnėjo pulsas.

Vardenafilio (20 mg plėvele dengtų tablečių) vartojant kartu su alkoholiu (vidutinė didžiausia koncentracija kraujyje – 73 mg/dl), alkoholio poveikis kraujospūdžiui ir širdies susitraukimų dažniui nestiprėjo, vardenafilio farmakokinetika nekito.

Vardenafilis (10 mg) neilgina kraujavimo laiko, pailgėjusio dėl acetilsalicilo rūgšties (2 kartus po 81 mg) poveikio.

Riociguatas

Ikiklinikinių tyrimų metu pastebėtas papildomas sisteminio kraujospūdžio sumažėjimas FDE5 inhibitorių vartojant kartu su riociguatu. Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, įrodyta, kad riociguatas padidina hipotenzinį FDE5 inhibitorių poveikį. Nėra palankaus tokio vaistų derinio klinikinio poveikio tirtoje populiacijoje įrodymų. Riociguato vartoti kartu su FDE5 inhibitoriais, įskaitant vardenafilį, draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Moterims Levitra netinka. Vardenafilio vartojimo nėščioms moterims tyrimų neatlikta. Duomenų apie vaisingumą nėra.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

Klinikinių tyrimų metu kai kuriems vardenafilio vartojusiems pacientams pasireiškė galvos svaigimas bei regos sutrikimas, todėl, prieš pradėdami vairuoti ar valdyti mechanizmus, pacientai turi pasitikrinti, ar Levitra nesutrikdė reakcijos.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų metu vartojant Levitra plėvele dengtas tabletes ar 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes nepageidaujamos reakcijos dažniausiai buvo trumpalaikės ir lengvos arba vidutinio sunkumo. Dažniausia nepageidaujama reakcija, pasireiškusi ≥ 10 % pacientų, buvo galvos skausmas.

Nepageidaujamos reakcijos pateikiamos pagal medDRA dažnio apibūdinimus: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti <1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Toliau išvardytos pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos:

Organų sistemų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Dažnis

klasės

(1/10)

(nuo 1/100

(nuo 1/1 000

(nuo 1/10 000

nežinomas

 

 

iki <1/10)

iki <1/100)*

iki <1/1 000)*

(negali būti

 

 

 

 

 

įvertintas

 

 

 

 

 

pagal

 

 

 

 

 

turimus

 

 

 

 

 

duomenis)

Infekcijos ir

 

 

 

Konjunktyvitas

 

infestacijos

 

 

 

 

 

Imuninės

 

 

Alerginė edema

Alerginė reakcija

 

sistemos

 

 

ir

 

 

sutrikimai

 

 

angioneurozinė

 

 

 

 

 

edema

 

 

Psichikos

 

 

Miego

Nerimas

 

sutrikimai

 

 

sutrikimas

 

 

Nervų sistemos

Galvos

Galvos

Mieguistumas

Apalpimas

 

sutrikimai

skausmas

svaigimas

Parestezijos ir

Traukuliai

 

 

 

 

dizestezijos

Amnezija

 

Akių sutrikimai

 

 

Regos

Padidėjęs

Nearteriitinė

 

 

 

sutrikimas

akispūdis

ischeminė

 

 

 

Akių hiperemija

Padidėjęs

priekinė

 

 

 

Spalvinio

ašarojimas

optinė

 

 

 

regėjimo

 

neuropatija

 

 

 

iškreipimai

 

Regėjimo

 

 

 

Akių skausmas

 

sutrikimai

 

 

 

ir diskomfortas

 

 

 

 

 

Šviesos baimė

 

 

Ausų ir labirintų

 

 

Tinitas

 

Staigus

sutrikimai

 

 

Galvos

 

apkurtimas

 

 

 

svaigimas

 

 

Širdies

 

 

Palpitacija

Miokardo

 

sutrikimai

 

 

Tachikardija

infarktas

 

 

 

 

 

Skilvelinės

 

 

 

 

 

tachiaritmijos

 

 

 

 

 

Krūtinės angina

 

Kraujagyslių

 

Veido

 

Hipotenzija

 

sutrikimai

 

paraudimas

 

Hipertenzija

 

Kvėpavimo

 

Nosies

Dusulys

Epistaksė

 

sistemos,

 

užgulimas

Sinusų

 

 

krūtinės ląstos ir

 

 

užgulimas

 

 

tarpuplaučio

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Virškinimo

 

Virškinimo

Gastroezofagini

 

 

trakto

 

sutrikimas

o refliukso liga

 

 

sutrikimai

 

 

Gastritas

 

 

 

 

 

Virškinimo

 

 

 

 

 

trakto ir pilvo

 

 

 

 

 

skausmas

 

 

 

 

 

Viduriavimas

 

 

 

 

 

Vėmimas

 

 

 

 

 

Pykinimas

 

 

 

 

 

Sausumas

 

 

 

 

 

burnoje

 

 

Organų sistemų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Dažnis

klasės

(≥1/10)

(nuo ≥1/100

(nuo ≥1/1 000

(nuo ≥1/10 000

nežinomas

 

 

iki <1/10)

iki <1/100)*

iki <1/1 000)*

(negali būti

 

 

 

 

 

įvertintas

 

 

 

 

 

pagal

 

 

 

 

 

turimus

 

 

 

 

 

duomenis)

Kepenų, tulžies

 

 

Padidėjęs

Gama

 

pūslės ir latakų

 

 

transaminazių

gliutamiltransfera

 

sutrikimai

 

 

aktyvumas

zės aktyvumo

 

 

 

 

 

padidėjimas

 

Odos ir poodinio

 

 

Eritema

Jautrumo šviesai

 

audinio

 

 

Išbėrimas

reakcijos

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Skeleto,

 

 

Nugaros

 

 

raumenų, ir

 

 

skausmas

 

 

jungiamojo

 

 

Padidėjęs

 

 

audinio

 

 

kreatino

 

 

sutrikimai

 

 

fosfokinazės

 

 

 

 

 

aktyvumas

 

 

 

 

 

Mialgija

 

 

 

 

 

Padidėjęs

 

 

 

 

 

raumenų

 

 

 

 

 

tonusas ir

 

 

 

 

 

mėšlungis

 

 

Inkstų ir

 

 

 

 

Hematurija

šlapimo takų

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Lytinės sistemos

 

 

Sustiprėjusi

Priapizmas

Varpos

ir krūties

 

 

erekcija

 

hemoragija

sutrikimai

 

 

 

 

Hematosperm

 

 

 

 

 

ija

Bendrieji

 

 

Bloga savijauta

Krūtinės skausmas

 

sutrikimai ir

 

 

 

 

 

vartojimo vietos

 

 

 

 

 

pažeidimai

 

 

 

 

 

Klinikinių tyrimų metu ir vaistą pateikus į rinką gauta pranešimų, kad vartojant FDE5 inhibitorius, įskaitant vardenafilį, pasireiškė varpos hemoragija, hematospermija ir hematurija.

20 mg Levitra plėvele dengtų tablečių dozę, senyviems pacientams (≥ 65 metų) dažniau pasireiškė galvos skausmas (16,2 %, palyginti su 11,8 %) ir galvos svaigimas (3,7 %, palyginti su 0,7 %) nei jaunesniems pacientams (<65 metų). Apskritai nepageidaujamos reakcijos (ypač „galvos svaigimas“) šiek tiek dažniau pasireikšdavo hipertenzija sirgusiems pacientams.

Vaistui jau patekus į rinką, aprašytos nepageidaujamos reakcijos vartojant kitų šios grupės vaistų

Kraujagyslių sutrikimai

Jau vaistui patekus į rinką, buvo sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų, įskaitant kraujavimą iš smegenų kraujagyslių, staigią kardialinę mirtį, trumpalaikį išemijos priepuolį, nestabilią krūtinės anginą ir skilvelių aritmiją, atvejų, pagal vartojimo laiką siejamų su kitais tos pačios grupės vaistiniais preparatais.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Vienkartinės dozės poveikio tyrimų metu savanoriai toleravo ≤ 80 mg vardenafilio (plėvele dengtų tablečių) dozę, sunkių nepageidaujamų reakcijų jiems neatsirado.

Didesnė ir dažniau, negu rekomenduojama, vartojama dozė (40 mg plėvele dengtų tablečių du kartus per parą) kai kuriems vyrams sukėlė stiprų nugaros skausmą. Su toksiniu poveikiu raumenims ar nervams jis nebuvo susiję.

Perdozavus, jei reikia, taikomos įprastinės palaikomojo gydymo priemonės. Manoma, kad inkstų dializė nepagreitina klirenso, nes daug vardenafilio prisijungia prie kraujo plazmos baltymų ir daug preparato nepašalinama su šlapimu.

5FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė − urologinis preparatas nuo erekcijos disfunkcijos, ATC kodas − G04BE09.

Vardenafilis yra geriamasis vaistinis preparatas vyrų, kuriems yra erekcijos disfunkcija, erekcijos funkcijai gerinti. Paprastai tuo atveju, jeigu taikoma seksualinė stimuliacija, preparatas atgaivina erekcijos funkciją, padidindamas kraujo pritekėjimą į varpą.

Varpos erekcija yra hemodinaminis procesas. Seksualinės stimuliacijos metu išsiskiria azoto oksido. Jis aktyvina fermentą guanilato ciklazę, dėl to akytkūnyje gaminama daugiau ciklinio guanozino monofosfato (c. GMF). Dėl to atsipalaiduoja lygieji raumenys ir daugiau kraujo priteka į varpą. Ciklinio GMF kiekis priklauso nuo jo sintezės, dalyvaujant guanilato ciklazei, ir skilimo, veikiant c. GMF hidrolizuojančioms fosfodiesterazėms (FDE), greičio.

Vardenafilis yra stipraus ir selektyvaus poveikio c. GMF specifinės 5-ojo tipo fosfodiesterazės (FDE5), svarbiausios žmogaus akytkūnio FDE, inhibitorius. Vardenafilis, slopindamas FDE5, labai sustiprina endogeninio azoto oksido sukeliamą poveikį akytkūniui. Kai seksualinės stimuliacijos metu išsiskiria azoto oksido, dėl vardenafilio sukelto FDE5 slopinimo akytkūnyje padaugėja c. GMF. Vadinasi, vardenafilio teigiamam gydomajam poveikiui pasireikšti būtina seksualinė stimuliacija.

Tyrimais in vitro nustatyta, kad FDE5 vardenafilis veikia daug stipriau negu kitas žinomas fosfodiesterazes (>15 kartų stipriau negu FDE6, >130 kartų stipriau negu FDE1, >300 kartų stipriau negu FDE11 ir >1000 kartų stipriau negu FDE2, FDE3, FDE4, FDE7, FDE8, FDE9 ir FDE10).

Varpos pletizmografijos (RigiScan) tyrimu nustatyta, jog išgėrus 20 mg vardenafilio dozę, kai kuriems vyrams pakankama penetracijai (rigidiškumas – 60 %, vertinant pagal RigiScan) erekcija atsiranda jau po 15 min. Praėjus 25 min. po dozės vartojimo, tiriamųjų reakcija į vardenafilį statistiškai patikimai skyrėsi nuo reakcijos į placebą.

Vardenafilis trumpam šiek tiek sumažina kraujospūdį, tačiau sumažėjimas dažniausiai klinikai yra nereikšmingas. Pavartojus 20 mg vardenafilio dozę, vidutinis didžiausias sistolinio kraujospūdžio

sumažėjimas gulint buvo 6,9 mm Hg didesnis, pavartojus 40 mg dozę − 4,3 mm Hg didesnis negu pavartojus placebo. Šis poveikis atitinka FDE5 inhibitorių sukeliamą kraujagyslių išsiplėtimą ir, manoma, kad jis atsiranda dėl c. GMF kiekio padidėjimo lygiųjų raumenų ląstelėse. Sveikiems vyrams savanoriams tiek vienkartinės, tiek kartotinės ne didesnės kaip 40 mg vardenafilio dozės klinikai reikšmingų EKG pokyčių nukėlė.

Vienkartinės dozės poveikio tyrimo (randomizuoto, atliktų dvigubai aklu, kryžminiu būdu), kuriame dalyvavo 59 sveiki vyrai, buvo lygintas vardenafilio (10 mg ir 80 mg), sildenafilio (50 mg ir 400 mg) ir placebo sukeliamas poveikis QT intervalui. Aktyvios kontrolinės grupės pacientai vartojo

moksifloksacino (400 mg). Poveikis QT intervalui buvo nustatomas, praėjus valandai (vidutinis vardenafilio tmax) po dozės vartojimo. Svarbiausias šio tyrimo tikslas buvo paneigti, kad išgerta viena 80 mg vardenafilio dozė, palyginti su placebu, QTc intervalą pailgina daugiau kaip 10 msek. (t.y. įrodyti, kad tokio poveikio preparatas nesukelia), nustatant pagal Fridericia korekcijos formulės (QTcF=QT/RR1/3) pokytį, atsirandantį praėjus valandai po dozės vartojimo. Praėjus valandai po

10 mg ar 80 mg vardenafilio dozės vartojimo QTc (Fridericia) buvo atitinkamai 8 msek. (90 % PI:

6-9) ir 10 msek. (90 % PI: 8-11), o QTci − atitinkamai 4 msek (90 % PI: 3-6) ir 6 msek (90 % PI: 4-7) ilgesnis, negu po placebo vartojimo. Pasiekus tmax, tik 80 mg vardenafilio dozės sukeltas vidutinis QTcF pokytis buvo didesnis negu nustatyta riba (vidurkis – 10 ms, 90 % PI: 8-11). Panaudojus individualią korekcijos formulę, nė vienas rodmuo neperžengė nustatytos ribos.

Vaistui patekus į rinką atskiro tyrimo metu 44 sveikiems savanoriams buvo skiriama vienkartinė 10 mg vardenafilio dozė kartu su 400 mg gatifloksacino, kuris panašiai veikia QT intervalą. Ir vardenafilis, ir sildenafilis pailgino Fridericia QTc 4 msek (vardenafilis) ir 5 msek (sildenafilis), palyginti su bet kurio atskirai vartojamo vaisto poveikiu. Tikroji klinikinė šių QT pokyčių reikšmė nežinoma.

Kita informacija apie klinikinius tyrimus su vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamosiomis tabletėmis

Vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių veiksmingumas ir saugumas buvo atskirai nustatyti didelės populiacijos dviejuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 701 atsitiktinai atrinktas pacientas, kuriam yra erekcijos disfunkcija, ir kuriam preparatas buvo skirtas iki 12 savaičių. Iš anksto nustatytuose pogrupiuose pacientų pasiskirstymas buvo: senyvi pacientai (51 %), pacientai, sergantys cukriniu diabetu (29 %), dislipidemija (39 %) ir hipertenzija (40 %).

Sujungus vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių dviejų tyrimų duomenis, TEFI (tarptautinis erekcinės funkcijos indeksas) pagrindiniai rodikliai buvo reikšmingai didesni vartojant vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes, lyginant su placebu.

Klinikinių tyrimų metu 71 % procentinė dalis visų praneštų lytinės sueigos bandymų baigėsi sėkminga penetracija, lyginant su 44 % visų bandymų placebo grupėje. Šie rezultatai taip pat atsispindėjo ir pogrupiuose: senyviems pacientams (65 %), sergantiems cukriniu diabetu pacientams (63 %), pacientams, kuriems yra dislipidemija (66 %) ir hipertenzija (70 %) – iš visų praneštų lytinės sueigos bandymų baigėsi sėkminga penetracija.

Apie 63 % visų praneštų lytinės sueigos bandymų vartojant vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes buvo sėkmingi atsižvelgiant į erekcijos išlaikymą, lyginant su maždaug 26 % iš visų placebu kontroliuojamų lytinės sueigos bandymų. Iš anksto nustatytuose pogrupiuose 57 % (senyvų pacientų), 56 % (pacientų, sergančių cukriniu diabetu), 59 % (pacientų, kuriems yra dislipidemija) ir 60 % (pacientų, sergančių hipertenzija) iš visų praneštų bandymų vartojant vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes buvo sėkmingi atsižvelgiant į erekcijos išlaikymą.

Kita informacija apie klinikinius tyrimus

Klinikinių tyrimų metu vardenafilio vartojo daugiau kaip 17 000 18 - 89 metų vyrų, kuriems buvo erekcijos disfunkcija. Daugeliui iš jų buvo dauginė gretutinė patologinė būklė. Daugiau kaip

2 500 pacientų buvo gydyti vardenafiliu 6 mėn. arba ilgiau. Daugiau kaip 900 iš jų buvo gydyti vienerius metus ar ilgiau.

Tirtos šios pacientų grupės: senyvi žmonės (22 %), sergantys hipertenzija (35 %), cukriniu diabetu (29 %), išemine širdies liga ar kitokiomis širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis (7 %), lėtine plaučių liga (5 %), hiperlipidemija (22 %), depresija (5 %) bei ligoniai, kuriems buvo atlikta radikali prostatektomija (9 %). Tyrimuose dalyvavusių senyvų (> 75 metų, 2,4 %) bei sergančių kai kuriomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis vyrų grupės buvo nepakankamos (žr. 4.3 skyrių). Klinikiniuose tyrimuose nedalyvavo pacientai, kurie serga CNS liga (išskyrus nugaros smegenų pažeidimą), kuriems yra sunkus inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, buvo dubens organų operacija (išskyrus nervus tausojančią prostatektomiją), trauma ar taikyta radioterapija, taip pat tie, kurių sumažėjęs lytinis poreikis ar kuriems yra anatominių varpos deformacijų.

Pagrindinių tyrimų metu vardenafilis (plėvele dengtos tabletės), palyginti su placebu, daugiau pagerino erekcijos funkciją. Nedideliam skaičiui pacientų, kurie lytinį aktą mėgino atlikti 4 - 5 val. laikotarpiu po dozės vartojimo, penetracijos ir erekcijos išlaikymo sėkmės dažnis buvo nuolat didesnis, negu vartojusiems placebą.

Platūs nekintamą dozę (plėvele dengtas tabletes) vartojusių vyrų, kuriems buvo erekcijos disfunkcija, 3 mėnesių tyrimai parodė, kad iš vardenafilio vartojusių pacientų grupių sėkminga penetracija (SEP-2)

buvo atitinkamai 68 % (5 mg), 76 % (10 mg) ir 80 % (20 mg) , iš vartojusių placebo − 49 %. Iš vardenafilio vartojusių tiriamųjų grupių erekciją galėjo išlaikyti (SEP 3) atitinkamai 53 % (5 mg),

63 % (10 mg) ir 65 % (20 mg), iš vartojusių placebo − 29 %.

Bendri pagrindinių veiksmingumo tyrimų duomenys rodo, kad pacientams, kuriems po vardenafilio pavartojimo penetracija buvo sėkminga, buvo tokia patologija: psichogeninė erekcijos disfunkcija (77 – 87 %), mišri erekcijos disfunkcija (69 – 83 %), organinė erekcijos disfunkcija (64 – 75 %),

senyvas amžius (52 – 75 %), išeminė širdies liga (70 – 73 %), hiperlipemija (62 – 73 %), lėtinė plaučių liga (74 – 78 %), depresija (5 – 69 %), kartu vartojami antihipertenziniai vaistiniai preparatai

(62 - 73 %).

Klinikiniu tyrimu nustatyta, jog 10 mg bei 20 mg vardenafilio dozė, palyginti su placebu, ženkliai pagerino diabetu sergančių pacientų pagrindinius erekcijos funkcijos rodiklius, galėjimą pasiekti erekciją ir ją išlaikyti pakankamai ilgai, kad lytinis aktas būtų sėkmingas, taip pat varpos rigidiškumą. Po 3 mėnesių gydymo gebėjimo pasiekti erekciją ir galėjimo ją išlaikyti dažnis buvo toks: 10 mg dozę vartojusių vyrų grupėje atitinkamai 61 % ir 49 %, 20 mg dozę vartojusių vyrų grupėje − 64 % ir 54 %, placebo vartojusių vyrų grupėje − 36 % ir 23 %.

Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai po prostatektomijos, metu 10 mg arba 20 mg vardenafilio dozė, palyginti su placebu, ženkliai pagerino erekcijos funkcijos pagrindinius rodiklius, gebėjimą pasiekti erekciją ir ją išlaikyti pakankamai ilgai, kad lytinis aktas būtų sėkmingas, ir varpos rigidiškumą. Po 3 mėnesių gydymo gebėjimo pasiekti erekciją ir galėjimo ją išlaikyti dažnis buvo toks: 10 mg dozę vartojusių vyrų grupėje atitinkamai 47 % ir 37 %, 20 mg dozę vartojusių vyrų grupėje − 48 % ir 34 %, placebo vartojusių vyrų grupėje − 22 % ir 10 %.

Lankstaus dozavimo klinikiniame tyrime pacientams, kuriems buvo pažeistos nugaros smegenys, vardenafilis, lyginant su placebu, žymiai pagerino pagrindinius erekcijos funkcijos rodiklius, sugebėjimą išlaikyti erekciją ir varpos stangrumą pakankamai ilgai, kad būtų sėkmingai atliktas lytinis aktas. Vartojančių vardenafilį pacientų, kurių TEFI (tarptautinis erekcinės funkcijos indeksas) pagrindinis rodiklis grįžo į normalų (≥26), buvo 53 %, lyginant su 9 % placebo grupėje. Po trijų mėnesių gydymo, kuris buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001), vardenafilio grupėje sugebėjo pasiekti ir išlaikyti erekciją 76 % ir 59 %, lyginant su 41 % ir 22 % pacientų placebo grupėje.

Ilgalaikių tyrimų metu vardenafilio saugumas ir veiksmingumas nekito.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti tyrimų su visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis vyrų erekcijos disfunkcijos gydymui (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

5.2Farmakokinetinės savybės

Biologinio ekvivalentiškumo tyrimai parodė, kad vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamosios tabletės nėra biologiškai ekvivalentiškos vardenafilio 10 mg plėvele dengtoms tabletėms; dėl to burnoje disperguojamosios formos negalima vartoti kaip vardenafilio 10 mg plėvele dengtų tablečių atitikmens.

Absorbcija

Vartojant vardenafilio plėvele dengtas tabletes, vardenafilis greitai absorbuojamas, kai kurių vyrų kraujo plazmoje didžiausia koncentracija atsiranda praėjus vos 15 min. po dozės vartojimo. Tačiau

90 % atvejų didžiausia koncentracija pasiekiama per 30 – 120 min. (mediana – 60 min.), išgėrus vaisto nevalgius. Vidutinis absoliutus išgerto vardenafilio biologinis prieinamumas yra 15 %. Geriant rekomenduojamas dozes (5 – 20 mg), vardenafilio AUC ir Cmax didėja beveik proporcingai dozės dydžiui.

Vardenafilio plėvele dengtų tablečių, vartojamų su labai riebiu maistu (turinčiu 57 % riebalų), absorbcijos greitis sumažėja, vidurinė tmax reikšmė padidėja 1 val., o Cmax sumažėja vidutiniškai 20 %. Vardenafilio AUC nekinta. Kartu su maistu, kuriame yra 30 % riebalų, išgerto preparato absorbcijos greitis ir apimtis (tmax, Cmax ir AUC) yra tokie pat, kaip išgerto nevalgius.

Vardenafilis greitai absorbuojamas vartojant vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes be vandens. Vidutinis laikas pasiekti Cmax buvo 45 - 90 minučių ir buvo panašus arba šiek tiek ilgesnis (nuo 8 iki 45 min.), lyginant su plėvele degtų tablečių. Vidutinis vardenafilio AUC padidėjo nuo 21 iki 29 % (vidutinio amžiaus ir senyviems pacientams, kuriems buvo erekcijos disfunkcija) arba 44 % (jauniems sveikiems asmenims) vartojant 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes, lyginant su plėvele dengtomis tabletėmis dėl nedidelio preparato kiekio burnos ertmėje vietinės absorbcijos per burną. Nebuvo aiškaus Cmax vidurkio skirtumo tarp burnoje disperguojamųjų tablečių ir plėvele dengtų tablečių.

Asmenims, vartojantiems vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes su labai riebiu maistu, vardenafilio poveikio AUC ir tmax nestebėta, o vardenafilio Cmax sumažėjo 35 % maitinantis. Remiantis šiais rezultatais vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes galima vartoti valgant arba nevalgius.

Jeigu vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamosios tabletės vartojamos su vandeniu, AUC sumažėja 29 %, Cmax lieka nepakitęs, o vidurinė tmax reikšmė sutrumpėja 60 minučių, lyginant su preparato vartojimu be vandens. Vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tablets reikia vartoti be skysčių.

Pasiskirstymas

Vidutinis vardenafilio pasiskirstymo tūris tuo metu, kai koncentracija tampa pusiausvyrinė, yra 208 l, vadinasi, vaistinis preparatas pasiskirsto audiniuose.

Daug vardenafilio ir svarbiausio jo metabolito (M1) prisijungia prie kraujo plazmos baltymų (maždaug 95 % vardenafilio ar M1). Ir vardenafilio, ir M1 jungimasis su baltymais nepriklauso nuo bendros vaistinio preparato koncentracijos kraujyje.

Tiriant vardenafilio koncentraciją sveikų asmenų spermoje, nustatyta, kad, praėjus 90 min. nuo dozės vartojimo, spermoje gali būti ne daugiau kaip 0,00012 % išgertos dozės.

Biotransformacija

Daugiausia vardenafilio plėvele dengtose tabletėse metabolizuojama kepenyse, veikiant citochromo P 450 (CYP) 3A4 izofermentams, šiek tiek jo metabolizuoja ir CYP3A5 ir CYP2C izofermentai.

Svarbiausias metabolitas (M1), kurio būna žmogaus kraujyje, atsiranda vardenafilio etilinimo metu. Metabolitas metabolizuojamas toliau, pusinės jo eliminacijos laikas yra maždaug 4 val. Sisteminėje kraujotakoje dalis M1 būna gliukuronido pavidalu. Metabolito M1 selektyvumas fosfodiesterazei yra panašus į vardenafilio. In vitro metabolito sukeliamo FDE5 slopinimo stiprumas sudaro maždaug 28 % vardenafilio sukeliamo stiprumo, vadinasi, ir apie 7 % vaistinio preparato veiksmingumo.

Vidutinis galutinis vardenafilio pusinės eliminacijos laikas pacientams, vartojantiems vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes, buvo 4 – 6 val. Metabolito M1 pusinės eliminacijos laikas yra nuo 3 iki 5 val., panašiai kaip nepakitusio vaisto.

Eliminacija

Bendras vardenafilio klirensas organizme yra 56 l/val., galutinis pusinės eliminacijos laikas – apie 4 - 5 val. Daugiausia išgerto vardenafilio išsiskiria su išmatomis metabolitų pavidalu (maždaug 91 - 95 % dozės), šiek tiek (maždaug 2 – 6 % dozės) jo išsiskiria ir su šlapimu.

Farmakokinetika specialių grupių pacientų organizme

Senyvi žmonės

Sveikų senyvų savanorių (65 metų ir vyresnių) organizme vardenafilio kepenų klirensas buvo mažesnis negu sveikų jaunesnių (18 - 45 metų) savanorių. Senyvų vyrų, vartojančių vardenafilio plėvele dengtas tabletes, organizme AUC vidutiniškai buvo 52 % didesnis, o Cmax – 34 % didesnis negu jaunesnių vyrų (žr. 4.2 skyrių).

Senyvų pacientų (65 metų ar vyresnių), vartojančių vardenafilio burnoje disperguojamąsias tabletes, vardenafilio AUC ir Cmax buvo padidėjęs atitinkamai 31 - 39 % ir 16 - 21 %, lyginant su 45 metų ir jaunesnių pacientų. Nenustatyta, kad vardenafilio kauptųsi 45 metų ir jaunesnių ar 65 metų ir vyresnių pacientų, vartojusių vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių kartą per parą daugiau nei dešimt dienų, plazmoje.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Savanorių, kuriems buvo nesunkus arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 – 80 ml/min.), organizme vardenafilio farmakokinetika buvo panaši į farmakinetiką kontrolinės grupės asmenų, kurių inkstų funkcija normali, organizme. Savanorių, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), organizme vidutinis AUC buvo 21 % didesnis, o vidutinė Cmax 23 % mažesnė negu savanorių, kurių inkstų funkcija normali, organizme. Nenustatyta statistiškai patikimos koreliacijos tarp kreatinino klirenso ir vardenafilio ekspozicijos (AUC, Cmax) (žr. 4.2 skyrių). Vardenafilio farmakokinetika dializuojamų pacientų organizme netirta (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientų, kuriems yra nesunkus ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh A ir B), organizme vardenafilio klirensas buvo sumažėjęs proporcingai kepenų funkcijos sutrikimo sunkumui. Pacientų, kuriems buvo lengvas kepenų nepakankamumas (Child-Pugh A), organizme vidutinis AUC ir Cmax buvo atitinkamai 17 % ir 22 % didesni negu sveikų asmenų. Pacientų, kuriems buvo vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas (Child-Pugh B), organizme vidutinis AUC ir Cmax buvo atitinkamai 160 % ir 133 % didesni negu sveikų asmenų (žr. 4.2 skyrių). Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh C), organizme vardenafilio farmakokinetika netirta (žr. 4.3 skyrių).

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancegoriškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis:

Krospovidonas

Magnio stearatas

Mikrokristalinė celiuliozė

Koloidinis bevandenis silicio oksidas

Plėvelė:

Makrogolis 400

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E 171)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Raudonasis geležies oksidas (E 172)

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Kartoninė dėžutė, kurioje yra 2, 4, 8, 12 arba 20 tablečių, supakuotų į PP ir aliuminio folijos lizdinius lakštus.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Bayer AG

51368 Leverkusen

Vokietija

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/03/248/001-004, 021

EU/1/03/248/005-008, 022

EU/1/03/248/009-012, 023

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2003 m. kovo mėn. 6 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta: 2008 m. kovo mėn. 6 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Levitra 10 mg burnoje disperguojamosios tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje burnoje disperguojamojoje tabletėje yra 10 mg vardenafilio (hidrochlorido pavidalu).

Pagalbinės medžiagos:

Kiekvienoje burnoje disperguojamojoje tabletėje yra 7,96 mg sorbitolio (E420) ir 1,80 mg aspartamo (E951).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Burnoje disperguojamoji tabletė.

Tabletės yra baltos, apvalios.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Suaugusių vyrų erekcijos disfunkcijos gydymas. Erekcijos disfunkcija yra negalėjimas pasiekti ar išlaikyti varpos erekcijos, būtinos visaverčiam lytiniam aktui atlikti.

Kad Levitra būtų veiksmingas, būtina seksualinė stimuliacija.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Levitra 10 mg burnoje disperguojamoji tabletė nėra biologiškai ekvivalentiška Levitra 10 mg plėvele dengtai tabletei (žr. 5.1 skyrių). Didžiausia Levitra burnoje disperguojamosios tabletės dozė yra 10 mg per parą.

Vartojimas suaugusiems vyrams

Levitra 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes reikia gerti likus maždaug 25 - 60 min. iki lytinio akto.

Specialiosios populiacijos

Senyviems žmonėms (≥ 65 metų amžiaus)

Senyviems pacientams dozės keisti nereikia. Vis dėlto, atsižvelgiant į individualų toleravimą, dozę galima apgalvotai didinti iki didžiausios Levitra 20 mg plėvele dengtų tablečių dozės (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh A), Levitra 10 mg burnoje disperguojamosios tabletės nėra skiriamos kaip pradinė dozė.

Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojamas pradinis gydymas Levitra 5 mg plėvele dengtomis tabletėmis. Atsižvelgiant į veiksmingumą ir toleravimą, dozę galima didinti iki Levitra 10 mg ir 20 mg plėvele dengtų tablečių arba Levitra 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh B), rekomenduojama didžiausia dozė yra Levitra 10 mg plėvele dengtos tabletės (žr. 5.2 skyrių).

Levitra 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių negalima vartoti pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo (Child-Pugh B) ir sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh C; žr. 4.3 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia.

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), pradžioje reikia gerti Levitra 5 mg plėvele dengtų tablečių dozę. Atsižvelgiant į veiksmingumą ir toleravimą, dozę galima didinti iki Levitra 10 mg ir 20 mg plėvele dengtų tablečių arba Levitra 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių.

Levitra burnoje disperguojamųjų tablečių negalima vartoti pacientams, kuriems yra galutinės stadijos inkstų funkcijos nepakankamumas (žr. 4.3 skyrių).

Vaikų populiacija

Levitra burnoje disperguojamosios tabletės neskirtos vartoti asmenims iki 18 metų. Vaikams ir paaugliams aktualių Levitra burnoje disperguojamųjų tablečių indikacijų nėra.

Vartojimas pacientams, gydomiems kitais vaistiniais preparatais

Vartojimas kartu su vidutinio stiprumo arba stipriais CYP 3A4 inhibitoriais

Vardenafilio dozę būtina koreguoti, jeigu kartu skiriami vidutinio stiprumo ar stipriai veikiantys CYP 3A4 inhibitoriai (žr. 4.5 skyrių).

Vartojimo metodas Vartoti per burną.

Burnoje disperguojamąją tabletę reikia padėti burnoje ant liežuvio, kur ji greitai ištirpsta, tada nuryti. Levitra burnoje disperguojamąsias tabletes reikia vartoti be skysčių ir iškart išėmus iš lizdinės plokštelės.

Levitra burnoje disperguojamąsias tabletes galima vartoti valgant arba nevalgius.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Vardenafilio negalima vartoti kartu su nitratų ar azoto oksido donorų (pvz., amilo nitritu) preparatais (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Levitra negalima vartoti pacientams, kurie neteko regėjimo viena akimi dėl nearteritinės priekinės išeminės optinės neuropatijos (NAION), nesvarbu, ar tai buvo susiję su anksčiau vartotais fosfodiesterazės 5 (FDE5) inhibitoriais, ar ne (žr. 4.4 skyrių).

Vaistinių preparatų nuo erekcijos disfunkcijos paprastai negalima vartoti vyrams, kuriems nerekomenduojamas seksualinis aktyvumas (pvz., pacientams, kuriems yra sunkus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, pvz., nestabili krūtinės angina ar sunkus širdies nepakankamumas [NYHA III ar IV klasė]).

Toliau išvardytomis ligomis sergantiems pacientams vardenafilio saugumas netirtas, todėl jiems šio preparato vartoti negalima tol, kol nebus gauta daugiau informacijos:

-sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh C),

-galutinė inkstų ligos stadija, kurios metu ligoniui būtina dializė,

-hipotenzija (kraujospūdis <90/50 mmHg),

-neseniai (per paskutinius 6 mėn.) ištikęs smegenų insultas ar miokardo infarktas,

-nestabili krūtinės angina ir nustatytas paveldėtas degeneracinis tinklainės sutrikimas, pvz., pigmentinis retinitas.

Vyresniems kaip 75 metų vyrams vardenafilio negalima vartoti kartu su stipriai veikiančiais CYP3A4 inhibitoriais ketokonazolu ir itrakonazolu (vartojamais per burną).

Vardenafilio negalima vartoti kartu su ŽIV proteazės inhibitoriais, pvz., ritonaviru ir indinaviru, kadangi pastarieji preparatai labai stipriai slopina CYP3A4 (žr. 4.5 skyrių).

Fosfodiesterazės 5 (FDE5) inhibitorių, įskaitant vardenafilio, draudžiama vartoti kartu su guanilatciklazės stimuliatoriais (pvz., riociguatu), nes gali pasireikšti simptominė hipotenzija (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydyti vaistiniais preparatais, būtina diagnozuoti erekcijos disfunkciją, surinkus anamnezę ir atlikus klinikinę apžiūrą, bei nustatyti galimas šio sutrikimo priežastis.

Prieš skirdamas bet kokį gydymą nuo erekcijos disfunkcijos, gydytojas turi įvertinti paciento širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kadangi seksualinis aktyvumas kelia tam tikrą riziką širdžiai (žr. 4.3 skyrių). Vardenafilis plečia kraujagysles, todėl trumpam šiek tiek sumažėja kraujospūdis (žr. 5.1 skyrių). Pacientai, kuriems yra kraujo ištekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija, pvz., aortos stenozė ar idiopatinė hipertrofinė subaortinė stenozė, gali būti jautrūs kraujagysles plečiančių preparatų, įskaitant ir 5-ojo tipo fosfodiesterazės inhibitorius, poveikiui.

Vaistiniais preparatais nuo erekcijos disfunkcijos atsargiai reikia gydyti vyrus, kuriems yra anatominių varpos deformacijų (pvz., anguliacija, kaverninė fibrozė ar Peyronie liga) arba būklė, galinti skatinti priapizmą (pvz., pjautuvinė anemija, dauginė mieloma ar leukozė).

Levitra burnoje disperguojamųjų tablečių vartojimas kartu su Levitra plėvele dengtomis tabletėmis arba kitais erekcijos sutrikimo gydymo būdais nebuvo tirtas, todėl tokie deriniai nerekomenduojami.

Senyvi pacientai (≥ 65 metų) gali blogiau toleruoti didžiausią Levitra 20 mg plėvele dengtų tablečių dozę (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius).

Vartojimas kartu su alfa adrenoblokatoriais

Vartojant alfa adrenoblokatoriaus ir vardenafilio, kai kuriems pacientams gali pasireikšti simptominė hipotenzija, kadangi abu preparatai plečia kraujagysles. Kartu pradėti gydyti vardenafiliu galima tik tada, kai alfa adrenoblokatorius stabilizuoja paciento būklę. Pacientams, kurie pastoviai vartoja alfa adrenoblokatorius, gydymą vardenafiliu reikia pradėti nuo mažiausios rekomenduojamos dozės – 5 mg plėvele dengtomis tabletėmis. Pacientams, vartojantiems alfa adrenoblokatorių, negalima pradėti vartoti Levitra 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių. Vardenafilį galima skirti bet kada kartu su tamsulozinu arba alfuzozinu. Skiriant vardenafilį kartu su kitais alfa adrenoblokatoriais, turi būti nustatytas dozės laiko tarpas tarp šių vaistų skyrimo (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kurie jau vartoja optimalią vardenafilio dozę, pradėti gydymą alfa adrenoblokatoriais reikia nuo mažiausios dozės. Palaipsniui didinant alfa adrenoblokatorių dozę, pacientams, vartojantiems vardenafilį, gali sumažėti kraujospūdis.

Vartojimas kartu su CYP 3A4 inhibitoriais

Vardenafilio negalima vartoti kartu su stipriai veikiančiais CYP 3A4 inhibitoriais (pvz., per burną vartojamais itrakonazolo ir ketokonazolo preparatais), kadangi šių vaistinių preparatų vartojant kartu, gali labai padidėti vardenafilio koncentracija kraujo plazmoje (žr. 4.5 ir 4.3 skyrius).

Vartojant vidutinio stiprumo CYP 3A4 inhibitorius, pvz., eritromiciną ir klaritromiciną, kartu su vardenafiliu, gali tekti keisti pastarojo preparato dozę (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius).

Manoma, kad greipfrutai ar greipfrutų sultys didina kartu vartojamo vardenafilio koncentraciją kraujo plazmoje. Šio derinio reikia vengti (žr. 4.5 skyrių).

Poveikis QTc intervalui

Įrodyta, jog išgėrus vieną 10 mg arba 80 mg vardenafilio dozę, elektrokardiogramos QTc intervalas pailgėja vidutiniškai atitinkamai 8 msek. ir 10 msek. Skiriant vienkartinę 10 mg vardenafilio dozę kartu su 400 mg gatifloksacino, kurio veiklioji medžiaga panašiai veikia QT intervalą, QTc pailgėjo dar 4 msek, palyginti su bet kurio atskirai vartojamos veikliosios medžiagos poveikiu. Klinikinė šių QT pokyčių reikšmė nežinoma (žr. 5.1 skyrių).

Ar šis pokytis reikšmingas klinikai, nežinoma ir negalima teigti, jog jis pasireiškia visiems pacientams ir esant bet kokioms sąlygoms, kadangi toks poveikis priklauso nuo individualių rizikos veiksnių ir jautrumo, kurių gali atsirasti bet kuriam pacientui ir bet kuriuo laiku. Pacientams, kuriems yra reikšmingų rizikos veiksnių, pvz., hipokalemija, įgimtas prailgėjęs QT intervalas, IA klasės (pvz., chinidino, prokainamido) ar III klasės (pvz., amjodarono, sotalolio) antiaritminių vaistinių preparatų vartojimas, QTc intervalą ilginančių vaistinių preparatų, įskaitant vardenafilį, reikia nevartoti.

Poveikis regėjimui

Pranešta apie regėjimo sutrikimus ir nearteriitinės išeminės optinės neuropatijos (NAION) atvejus, susijusius su Levitra ir kitų FDE5 vartojimu. Pacientams reikia paaiškinti, kad staigiai sutrikus regėjimui jie turi nutraukti Levitra burnoje disperguojamųjų tablečių vartojimą ir nedelsiant pasitarti su gydytoju (žr. 4.3 skyrių).

Poveikis kraujavimui

Tyrimai in vitro su žmogaus trombocitais rodo, kad pats vardenafilis neslopina agregacijos, tačiau didelė jo koncentracija (viršijanti terapinę) stiprina azoto oksido donoro natrio nitroprusido antiagregacinį poveikį. Vardenafilis, vartojamas vienas ar kartu su acetilsalicilo rūgštimi, žmogui poveikio kraujavimo laikui nedarė (žr. 4.5 skyrių). Nėra informacijos apie vardenafilio saugumą pacientams, kuriems yra kraujavimo sutrikimų ar aktyvi pepsinė opa. Tokiems asmenims vardenafilio galima skirti tik kruopščiai įvertinus naudą ir riziką.

Aspartamas

Levitra 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių sudėtyje yra aspartamo, fenilalanino šaltinio, kuris gali būti žalingas fenilketonurija sergantiems žmonėms.

Sorbitolis

Levitra 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių sudėtyje yra sorbitolio. Levitra 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - fruktozės netoleravimas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistų poveikis vardenafiliui

Tyrimai in vitro

Daugiausia vardenafilio metabolizuoja kepenų citochromo P 450 (CYP) 3A4 izofermentai, šiek tiek jo metabolizuoja ir CYP3A5 bei CYP2C izofermentai. Minėtų izofermentų inhibitoriai sumažina vardenafilio klirensą.

Tyrimai in vivo

Kartu su vardenafiliu (10 mg plėvele dengtų tablečių) vartojamas stipriai CYP3A4 izofermentus slopinantis ŽIV proteazės inhibitorius indinaviras (po 800 mg tris kartus per parą) maždaug 16 kartų padidino vardenafilio AUC ir 7 kartus padidino jo Cmax. Po 24 valandų vardenafilio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo ir buvo maždaug 4 % didžiausios (Cmax) jo koncentracijos kraujo plazmoje (žr. 4.4 skyrių).

Kartu su ritonaviru (po 600 mg du kartus per parą) vartojamo vardenafilio (5 mg) Cmax padidėja 13 kartų, o AUC0-24 – 49 kartus. Ši sąveika pasireiškia todėl, kad stipraus poveikio CYP3A4

inhibitorius ritonavivas, slopinantis ir CYP2C9 izofermentų aktyvumą, blokuoja Levitra metabolizmą kepenyse. Ritonaviras gerokai pailgina vardenafilio pusinės eliminacijos laiką: jis gali būti net

25,7 val. (žr. 4.3 skyrių).

Kartu su vardenafiliu (5 mg) vartojant stipriai veikiančio CYP3A4 inhibitoriaus ketokonazolo (200 mg), 10 kartų padidėjo vardenafilio AUC ir 4 kartus padidėjo jo Cmax (žr. 4.4 skyrių).

Nors specifinių sąveikos tyrimų neatlikta, tačiau tikėtina, kad kartu vartojami kiti stipriai veikiantys CYP3A4 inhibitoriai (pvz., itrakonazolas) gali panašiai kaip ketokonazolas padidinti vardenafilio koncentraciją kraujo plazmoje. Nerekomenduojama vardenafilio vartoti su stipriai veikiančiais

CYP 3A4 inhibitoriais tokiais kaip per burną vartojami itrakonazolo ir ketokonazolo preparatai (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Vyresniems kaip 75 metų vyrams vardenafilį kartu su itrakonazolu ar ketokonazolu draudžiama vartoti (žr. 4.3 skyrių).

CYP3A4 inhibitorius eritromicinas (po 500 mg tris kartus per parą), vartojamas kartu su vardenafiliu (5 mg), 4 kartus padidino vardenafilio AUC ir 3 kartus padidino jo Cmax. Nors konkrečių vaistų sąveikos tyrimų atlikta nebuvo, tikėtina, kad kartu vartojant klaritromiciną bus panašus poveikis vardenafilio AUC ir Cmax. Vardenafilį vartojant kartu su vidutiniais CYP 3A4 inhibitoriais, pvz., eritromicinu ar klaritromicinu, vardenafilio dozę gali reikėti keisti (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Sveikų savanorių organizme nespecifinio poveikio citochromo P 450 inhibitorius cimetidinas (po 400 mg du kartus per parą) kartu vartojamo vardenafilio (20 mg) AUC ir Cmax įtakos nedarė.

Greipfrutų sultys – silpnas žarnų sienelės CYP3A4 metabolizmo inhibitorius, gali nedaug padidinti vardenafilio koncentraciją kraujo plazmoje (žr. 4.4 skyrių).

Kartu vartojamas H2 antagonistas ranitidinas (po 150 mg du kartus per parą), digoksinas, varfarinas, glibenklamidas, alkoholis (vidutinė didžiausia koncentracija kraujyje – 73 mg/dl) ar pavienės antacidinių preparatų (magnio hidroksido ar aliuminio hidroksido) dozės vardenafilio (20 mg) farmakokinetikai įtakos nedarė.

Nors visų vaistinių preparatų sąveika specifiniais tyrimais nenustatinėta, populiacijos farmakokinetikos analizė rodo, jog acetilisalicilo rūgštis, AKF inhibitoriai, beta adrenoblokatoriai, silpno poveikio CYP3A4 inhibitoriai, diuretikai ir vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (sulfonilkarbamido dariniai bei metforminas) vardenafilio farmakokinetikai įtakos nedaro.

Vardenafilio poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Nėra duomenų apie vardenafilio sąveiką su nespecifinio poveikio fosfodiesterazės inhibitoriais teofilinu ar dipiridamoliu.

Tyrimai in vivo

Tiriant 18 sveikų savanorių, nepastebėta, kad vardenafilis (10 mg), vartojamas įvairiais intervalais (nuo 1 val. iki 24 val.) prieš po liežuviu vartojamą nitrogliceriną (0,4 mg) stiprintų jo kraujospūdį mažinantį poveikį. Sveikiems vidutinio amžiaus vyrams 20 mg vardenafilio plėvele dengtų tablečių dozė stiprino nitroglicerino (0,4 mg), pavartoto po liežuviu, praėjus 1 val. arba 4 val. po vardenafilio vartojimo, sukeliamą kraujospūdžio mažėjimą. Nitroglicerino pavartojus praėjus 24 val. po vienos 20 mg vardenafilio plėvele dengtų tablečių dozės vartojimo, įtakos kraujospūdžio mažėjimui nepasireiškė. Ar vardenafilis gali stiprinti nitratų sukeliamą hipotenzinį poveikį, informacijos nėra, todėl kartu Levitra burnoje disperguojamųjų tablečių ir nitratų preparatų vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Nikorandilis yra kalio kanalų atvėriklio ir nitrato hibridas. Kadangi jame yra nitrato komponentas, šis preparatas gali turėti stiprią sąveiką su vardenafiliu.

Kadangi vartojant vien alfa adrenoblokatorių gali labai sumažėti kraujospūdis ir pasireikšti padėties hipotenzija ir sinkopė, todėl buvo atlikti jų ir vardenafilio sąveikos tyrimai. Dviejų tarpusavio sąveikos tyrimų su sveikais, turinčiais normalų kraujospūdį savanoriais, metu, po to, kai alfa adrenoblokatorių tamsulozino ar terazosino dozės buvo greitai padidintos iki didelių, kartu paskyrus vardenafilį daugeliui tiriamųjų buvo nustatyta hipotenzija (kai kuriais atvejais simptominė). Pacientams,

gydytiems terazosinu, hipotenzija buvo nustatyta dažniau, kai kartu buvo skiriama ir vardenafilio, nei, kai šių preparatų buvo vartojama atskirai, kai dozes skyrė 6 valandų intervalas.

Remiantis tarpusavio sąveikos tyrimų, atliktų su pacientais, sergančiais gėrybine prostatos hiperplazija (GPH), ir pastoviai gydomais tamsulozinu, terazosinu ar alfuzozinu, duomenimis, nustatyta:

Pastoviai gydomiems tamsulozinu pacientams skiriant vardenafilio (plėvele dengtos tabletės) 5 mg, 10 mg ar 20 mg dozes, nepastebėta simptominio kraujospūdžio sumažėjimo, nors 3 iš 21 tamsulozinu gydomų pacientų laikinai sistolinis kraujospūdis stovint sumažėjo žemiau

85 mmHg.

Skiriant vardenafilį (plėvele dengtos tabletės) kartu su terazosinu (5 ar 10 mg) vienam iš 21 paciento atsirado simptominė posturalinė hipotenzija. Hipotenzijos nebuvo pastebėta, kai terazosinas buvo geriamas praėjus 6 val. nuo vardenafilio 5 mg vartojimo.

Pastoviai gydomiems alfuzozinu pacientams skiriant vardenafilio (plėvele dengtos tabletės)

5 mg ar 10 mg dozes, nepastebėta simptominio kraujospūdžio sumažėjimo, lyginant su placebu.

Todėl, kartu gydyti vardenafiliu galima pradėti, tik jei pacientų, gydomų alfa adrenoblokatoriais, būklė yra stabili. Tokiems pacientams pradžioje reikia skirti mažiausią rekomenduojamą pradinę 5 mg vardenafilio dozę. Levitra galima skirti bet kuriuo metu kartu su tamsulozinu arba alfuzozinu, o skiriant vardenafilį su kitais alfa adrenoblokatoriais, reikia nustatyti laiko tarpą tarp šių vaistų vartojimo (žr. 4.4 skyrių).

Levitra 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių negalima skirti kaip pradinės dozės pacientams, vartojantiems alfa adrenoblokatorius (žr. 4.4 skyrių).

Kartu su vardenafiliu (20 mg plėvele dengtomis tabletėmis) vartojant CYP2C9 metablizuojamo preparato varfarino (25 mg) arba digoksino (0,375 mg) reikšmingos sąveikos nepasireiškė. Kartu su vardenafiliu (20 mg) vartojamo glibenklamido (3,5 mg) santykinis biologinis prieinamumas nekito. Specifiniu tyrimu, kurio metu hipertenzija sergantys pacientai vardenafilį (20 mg) vartojo kartu su lėto atpalaidavimo nifedipino preparatais (30 mg arba 60 mg), nustatyta, kad gulint sistolinis kraujospūdis sumažėjo 6 mmHg, diastolinis – 5 mmHg daugiau ir 4 tvinksniais per minutę padažnėjo pulsas.

Vardenafilio (20 mg plėvele dengtų tablečių) vartojant kartu su alkoholiu (vidutinė didžiausia koncentracija kraujyje – 73 mg/dl), alkoholio poveikis kraujospūdžiui ir širdies susitraukimų dažniui nestiprėjo, vardenafilio farmakokinetika nekito.

Vardenafilis (10 mg) neilgina kraujavimo laiko, pailgėjusio dėl acetilsalicilo rūgšties (2 kartus po 81 mg) poveikio.

Riociguatas

Ikiklinikinių tyrimų metu pastebėtas papildomas sisteminio kraujospūdžio sumažėjimas FDE5 inhibitorių vartojant kartu su riociguatu. Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, įrodyta, kad riociguatas padidina hipotenzinį FDE5 inhibitorių poveikį. Nėra palankaus tokio vaistų derinio klinikinio poveikio tirtoje populiacijoje įrodymų. Riociguato vartoti kartu su FDE5 inhibitoriais, įskaitant vardenafilį, draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Moterims Levitra netinka. Vardenafilio vartojimo nėščioms moterims tyrimų neatlikta. Duomenų apie vaisingumą nėra.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

Klinikinių tyrimų metu kai kuriems vardenafilio vartojusiems pacientams pasireiškė galvos svaigimas bei regos sutrikimas, todėl, prieš pradėdami vairuoti ar valdyti mechanizmus, pacientai turi pasitikrinti, ar Levitra burnoje disperguojamosios tabletės nesutrikdė reakcijos.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų metu vartojant Levitra plėvele dengtas tabletes ar 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes nepageidaujamos reakcijos dažniausiai buvo trumpalaikės ir lengvos arba vidutinio sunkumo.

Dažniausia nepageidaujama reakcija, pasireiškusi ≥ 10 % pacientų, buvo galvos skausmas.

Nepageidaujamos reakcijos pateikiamos pagal medDRA dažnio apibūdinimus: labai dažni (≥1/10),

dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti <1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Toliau išvardytos pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos.

Organų sistemų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Dažnis

klasės

(≥1/10)

(nuo ≥1/100

(nuo ≥1/1 000 iki

(nuo ≥1/10 000

nežinomas

 

 

iki <1/10)

<1/100)

iki <1/1 000)

(negali būti

 

 

 

 

 

įvertintas pagal

 

 

 

 

 

turimus

 

 

 

 

 

duomenis)

Infekcijos ir

 

 

 

Konjunktyvitas

 

infestacijos

 

 

 

 

 

Imuninės

 

 

Alerginė edema ir

Alerginė

 

sistemos

 

 

angioneurozinė

reakcija

 

sutrikimai

 

 

edema

 

 

Psichikos

 

 

Miego sutrikimas

Nerimas

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Nervų sistemos

Galvos

Galvos

Mieguistumas

Apalpimas

 

sutrikimai

skausmas

svaigimas

Parestezijos ir

Traukuliai

 

 

 

 

dizestezijos

Amnezija

 

Akių sutrikimai

 

 

Regos sutrikimas

Padidėjęs

Nearteriitinė

 

 

 

Akių hiperemija

akispūdis

išeminė priekinė

 

 

 

Spalvinio regėjimo

Padidėjęs

optinė

 

 

 

iškreipimai

ašarojimas

neuropatija

 

 

 

Akių skausmas ir

 

Regėjimo

 

 

 

diskomfortas

 

defektai

 

 

 

Šviesos baimė

 

 

Ausų ir labirintų

 

 

Tinitas

 

Staigus

sutrikimai

 

 

Galvos svaigimas

 

apkurtimas

Širdies

 

 

Palpitacija

Miokardo

 

sutrikimai

 

 

Tachikardija

infarktas

 

 

 

 

 

Skilvelinės

 

 

 

 

 

tachiaritmijos

 

 

 

 

 

Krūtinės angina

 

Kraujagyslių

 

Veido

 

Hipotenzija

 

sutrikimai

 

paraudimas

 

Hipertenzija

 

Kvėpavimo

 

Nosies

Dusulys

Epistaksė

 

sistemos,

 

užgulimas

Sinusų užgulimas

 

 

krūtinės ląstos ir

 

 

 

 

 

tarpuplaučio

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Organų sistemų

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Dažnis

klasės

(1/10)

(nuo 1/100

(nuo 1/1 000 iki

(nuo 1/10 000

nežinomas

 

 

iki <1/10)

<1/100)

iki <1/1 000)

(negali būti

 

 

 

 

 

įvertintas pagal

 

 

 

 

 

turimus

 

 

 

 

 

duomenis)

Virškinimo

 

Virškinimo

Gastroezofaginio

 

 

trakto

 

sutrikimas

refliukso liga

 

 

sutrikimai

 

 

Gastritas

 

 

 

 

 

Virškinimo trakto

 

 

 

 

 

ir pilvo skausmas

 

 

 

 

 

Viduriavimas

 

 

 

 

 

Vėmimas

 

 

 

 

 

Pykinimas

 

 

 

 

 

Sausumas burnoje

 

 

Kepenų, tulžies

 

 

Padidėjęs

Gama

 

pūslės ir latakų

 

 

transaminazių

gliutamiltransfer

 

sutrikimai

 

 

aktyvumas

azės aktyvumo

 

 

 

 

 

padidėjimas

 

Odos ir poodinio

 

 

Eritema

Jautrumo šviesai

 

audinio

 

 

Išbėrimas

reakcijos

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Skeleto,

 

 

Nugaros skausmas

 

 

raumenų ir

 

 

Padidėjęs kreatino

 

 

jungiamojo

 

 

fosfokinazės

 

 

audinio

 

 

aktyvumas

 

 

sutrikimai

 

 

Mialgija

 

 

 

 

 

Padidėjęs raumenų

 

 

 

 

 

tonusas ir

 

 

 

 

 

mėšlungis

 

 

Inkstų ir

 

 

 

 

Hematurija

šlapimo takų

 

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Lytinės sistemos

 

 

Sustiprėjusi

Priapizmas

Varpos

ir krūties

 

 

erekcija

 

hemoragija

sutrikimai

 

 

 

 

Hematospermija

Bendrieji

 

 

Bloga savijauta

Krūtinės

 

sutrikimai ir

 

 

 

skausmas

 

vartojimo vietos

 

 

 

 

 

pažeidimai

 

 

 

 

 

Klinikinių tyrimų metu ir vaistą pateikus į rinką gauta pranešimų, kad vartojant FDE5 inhibitorius, įskaitant vardenafilį, pasireiškė varpos hemoragija, hematospermija ir hematurija.

Vartojant 20 mg Levitra plėvele dengtų tablečių dozę, senyviems pacientams (≥ 65 metų) dažniau pasireiškė galvos skausmas (16,2 %, palyginti su 11,8 %) ir galvos svaigimas (3,7 %, palyginti su 0,7 %) nei jaunesniems pacientams (< 65 metų).

Apskritai nepageidaujamos reakcijos (ypač „galvos svaigimas“) šiek tiek dažniau pasireikšdavo hipertenzija sirgusiems pacientams.

Vaistui jau patekus į rinką, aprašytos nepageidaujamos reakcijos vartojant kitų šios grupės vaistų

Kraujagyslių sutrikimai

Jau vaistui patekus į rinką, buvo sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų, įskaitant kraujavimą iš smegenų kraujagyslių, staigią kardialinę mirtį, trumpalaikį išemijos priepuolį, nestabilią krūtinės anginą ir skilvelių aritmiją, atvejų, pagal vartojimo laiką siejamų su kitais tos pačios grupės vaistiniais preparatais.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Vienkartinės dozės poveikio tyrimų metu savanoriai toleravo ≤ 80 mg vardenafilio (plėvele dengtų tablečių) dozę, sunkių nepageidaujamų reakcijų jiems neatsirado.

Didesnė ir dažniau, negu rekomenduojama, vartojama dozė (40 mg plėvele dengtų tablečių du kartus per parą) kai kuriems vyrams sukėlė stiprų nugaros skausmą. Su toksiniu poveikiu raumenims ar nervams jis nebuvo susiję.

Perdozavus, jei reikia, taikomos įprastinės palaikomojo gydymo priemonės. Manoma, kad inkstų dializė nepagreitina klirenso, nes daug vardenafilio prisijungia prie kraujo plazmos baltymų ir daug preparato nepašalinama su šlapimu.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė − urologinis preparatas nuo erekcijos disfunkcijos, ATC kodas − G04BE09.

Vardenafilis yra geriamasis vaistinis preparatas vyrų, kuriems yra erekcijos disfunkcija, erekcijos funkcijai gerinti. Paprastai tuo atveju, jeigu taikoma seksualinė stimuliacija, preparatas atgaivina erekcijos funkciją, padidindamas kraujo pritekėjimą į varpą.

Varpos erekcija yra hemodinaminis procesas. Seksualinės stimuliacijos metu išsiskiria azoto oksido. Jis aktyvina fermentą guanilato ciklazę, dėl to akytkūnyje gaminama daugiau ciklinio guanozino monofosfato (cGMF). Dėl to atsipalaiduoja lygieji raumenys ir daugiau kraujo priteka į varpą. Ciklinio GMF kiekis priklauso nuo jo sintezės, dalyvaujant guanilato ciklazei, ir skilimo, veikiant cGMF hidrolizuojančioms fosfodiesterazėms (FDE), greičio.

Vardenafilis yra stipraus ir selektyvaus poveikio cGMF specifinės 5-ojo tipo fosfodiesterazės (FDE5), svarbiausios žmogaus akytkūnio FDE, inhibitorius. Vardenafilis, slopindamas FDE5, labai sustiprina endogeninio azoto oksido sukeliamą poveikį akytkūniui. Kai seksualinės stimuliacijos metu išsiskiria azoto oksido, dėl vardenafilio sukelto FDE5 slopinimo akytkūnyje padaugėja cGMF. Vadinasi, vardenafilio teigiamam gydomajam poveikiui pasireikšti būtina seksualinė stimuliacija.

Tyrimais in vitro nustatyta, kad FDE5 vardenafilis veikia daug stipriau negu kitas žinomas fosfodiesterazes (>15 kartų stipriau negu FDE6, >130 kartų stipriau negu FDE1, >300 kartų stipriau negu FDE11 ir >1000 kartų stipriau negu FDE2, FDE3, FDE4, FDE7, FDE8, FDE9 ir FDE10).

Varpos pletizmografijos (RigiScan) tyrimu nustatyta, jog išgėrus 20 mg vardenafilio dozę, kai kuriems vyrams pakankama penetracijai (rigidiškumas – 60 %, vertinant pagal RigiScan) erekcija atsiranda jau po 15 min. Praėjus 25 min. po dozės vartojimo, tiriamųjų reakcija į vardenafilį statistiškai patikimai skyrėsi nuo reakcijos į placebą.

Vardenafilis trumpam šiek tiek sumažina kraujospūdį, tačiau sumažėjimas dažniausiai klinikai yra nereikšmingas. Pavartojus 20 mg vardenafilio dozę, vidutinis didžiausias sistolinio kraujospūdžio

sumažėjimas gulint buvo 6,9 mm Hg didesnis, pavartojus 40 mg dozę − 4,3 mm Hg didesnis negu pavartojus placebo. Šis poveikis atitinka FDE5 inhibitorių sukeliamą kraujagyslių išsiplėtimą ir, manoma, kad jis atsiranda dėl cGMF kiekio padidėjimo kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelėse. Sveikiems vyrams savanoriams tiek vienkartinės, tiek kartotinės ne didesnės kaip 40 mg vardenafilio dozės klinikai reikšmingų EKG pokyčių nukėlė.

Vienkartinės dozės poveikio tyrimo (randomizuoto, atliktų dvigubai aklu, kryžminiu būdu), kuriame dalyvavo 59 sveiki vyrai, buvo lygintas vardenafilio (10 mg ir 80 mg), sildenafilio (50 mg ir 400 mg) ir placebo sukeliamas poveikis QT intervalui. Aktyvios kontrolinės grupės pacientai vartojo moksifloksacino (400 mg). Poveikis QT intervalui buvo nustatomas, praėjus valandai (vidutinis vardenafilio tmax) po dozės vartojimo. Svarbiausias šio tyrimo tikslas buvo paneigti, kad išgerta viena 80 mg vardenafilio dozė, palyginti su placebu, QTc intervalą pailgina daugiau kaip 10 msek. (t.y. įrodyti, kad tokio poveikio preparatas nesukelia), nustatant pagal Fridericia korekcijos formulės (QTcF=QT/RR1/3) pokytį, atsirandantį praėjus valandai po dozės vartojimo. Praėjus valandai po

10 mg ar 80 mg vardenafilio dozės vartojimo QTc (Fridericia) buvo atitinkamai 8 msek. (90 %

PI: 6-9) ir 10 msek. (90 % PI: 8-11), o QTci − atitinkamai 4 msek (90 % PI: 3-6) ir 6 msek (90 % PI: 4-7) ilgesnis, negu po placebo vartojimo. Pasiekus tmax, tik 80 mg vardenafilio dozės sukeltas vidutinis QTcF pokytis buvo didesnis negu nustatyta riba (vidurkis – 10 msek., 90 % PI: 8-11).

Panaudojus individualią korekcijos formulę, nė vienas rodmuo neperžengė nustatytos ribos.

Vaistui patekus į rinką atskiro tyrimo metu 44 sveikiems savanoriams buvo skiriama vienkartinė

10 mg vardenafilio arba 50 mg sildenafilio dozė kartu su 400 mg gatifloksacino, kuris panašiai veikia QT intervalą. Ir vardenafilis, ir sildenafilis pailgino Fridericia QTc 4 msek (vardenafilis) ir 5 msek (sildenafilis), palyginti su bet kurio atskirai vartojamo vaisto poveikiu. Tikroji klinikinė šių QT pokyčių reikšmė nežinoma.

Kita informacija apie klinikinius tyrimus su vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamosiomis tabletėmis

Vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių veiksmingumas ir saugumas buvo atskirai nustatyti didelės populiacijos dviejuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 701 atsitiktinai atrinktas pacientas, kuriam yra erekcijos disfunkcija, ir kuriam preparatas buvo skirtas iki 12 savaičių. Iš anksto nustatytuose pogrupiuose pacientų pasiskirstymas buvo: senyvi pacientai (51 %), pacientai, sergantys cukriniu diabetu (29 %), dislipidemija (39 %) ir hipertenzija (40 %).

Sujungus vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių dviejų tyrimų duomenis, TEFI (tarptautinis erekcinės funkcijos indeksas) pagrindiniai rodikliai buvo reikšmingai didesni vartojant vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes, lyginant su placebu.

Klinikinių tyrimų metu 71 % procentinė dalis visų praneštų lytinės sueigos bandymų baigėsi sėkminga penetracija, lyginant su 44 % visų bandymų placebo grupėje. Šie rezultatai taip pat atsispindėjo ir pogrupiuose: senyviems pacientams (65 %), sergantiems cukriniu diabetu pacientams (63 %), pacientams, kuriems yra dislipidemija (66 %) ir hipertenzija (70 %) – iš visų praneštų lytinės sueigos bandymų baigėsi sėkminga penetracija.

Apie 63 % visų praneštų lytinės sueigos bandymų vartojant vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes buvo sėkmingi atsižvelgiant į erekcijos išlaikymą, lyginant su maždaug 26 % iš visų placebu kontroliuojamų lytinės sueigos bandymų. Iš anksto nustatytuose pogrupiuose 57 % (senyvų pacientų), 56 % (pacientų, sergančių cukriniu diabetu), 59 % (pacientų, kuriems yra dislipidemija) ir 60 % (pacientų, sergančių hipertenzija) iš visų praneštų bandymų vartojant vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes buvo sėkmingi atsižvelgiant į erekcijos išlaikymą.

Kita informacija apie klinikinius tyrimus

Klinikinių tyrimų metu vardenafilio vartojo daugiau kaip 17 000 18 - 89 metų vyrų, kuriems buvo erekcijos disfunkcija. Daugeliui iš jų buvo dauginė gretutinė patologinė būklė. Daugiau kaip

2 500 pacientų buvo gydyti vardenafiliu 6 mėn. arba ilgiau. Daugiau kaip 900 iš jų buvo gydyti vienerius metus ar ilgiau.

Tirtos šios pacientų grupės: senyvi žmonės (22 %), sergantys hipertenzija (35 %), cukriniu diabetu (29 %), išemine širdies liga ar kitokiomis širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis (7 %), lėtine plaučių liga (5 %), hiperlipidemija (22 %), depresija (5 %) bei ligoniai, kuriems buvo atlikta radikali prostatektomija (9 %). Tyrimuose dalyvavusių senyvų (> 75 metų, 2,4 %) bei sergančių kai kuriomis

širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis vyrų grupės buvo nepakankamos (žr. 4.3 skyrių). Klinikiniuose tyrimuose nedalyvavo pacientai, kurie serga CNS liga (išskyrus nugaros smegenų pažeidimą), kuriems yra sunkus inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, buvo dubens organų operacija (išskyrus nervus tausojančią prostatektomiją), trauma ar taikyta radioterapija, taip pat tie, kurių sumažėjęs lytinis poreikis ar kuriems yra anatominių varpos deformacijų.

Pagrindinių tyrimų metu vardenafilis (plėvele dengtos tabletės), palyginti su placebu, daugiau pagerino erekcijos funkciją. Nedideliam skaičiui pacientų, kurie lytinį aktą mėgino atlikti 4 - 5 val. laikotarpiu po dozės vartojimo, penetracijos ir erekcijos išlaikymo sėkmės dažnis buvo nuolat didesnis, negu vartojusiems placebą.

Platūs nekintamą dozę (plėvele dengtas tabletes) vartojusių vyrų, kuriems buvo erekcijos disfunkcija, 3 mėnesių tyrimai parodė, kad iš vardenafilio vartojusių pacientų grupių sėkminga penetracija (SEP-2)

buvo atitinkamai 68 % (5 mg), 76 % (10 mg) ir 80 % (20 mg) , iš vartojusių placebo − 49 %. Iš vardenafilio vartojusių tiriamųjų grupių erekciją galėjo išlaikyti (SEP 3) atitinkamai 53 % (5 mg),

63 % (10 mg) ir 65 % (20 mg), iš vartojusių placebo − 29 %.

Bendri pagrindinių veiksmingumo tyrimų duomenys rodo kad pacientams, kuriems po vardenafilio pavartojimo penetracija buvo sėkminga, buvo tokia patologija: psichogeninė erekcijos disfunkcija (77 – 87 %), mišri erekcijos disfunkcija (69 – 83 %), organinė erekcijos disfunkcija (64 – 75 %), senyvas amžius (52 – 75 %), išeminė širdies liga (70 – 73 %), hiperlipidemija (62 – 73 %), lėtinė plaučių liga (74 – 78 %), depresija (5 – 69 %), kartu vartojami antihipertenziniai vaistiniai preparatai (62 - 73 %).

Klinikiniu tyrimu nustatyta, jog 10 mg bei 20 mg vardenafilio dozė, palyginti su placebu, ženkliai pagerino cukriniu diabetu sergančių pacientų pagrindinius erekcijos funkcijos rodiklius, galėjimą pasiekti erekciją ir ją išlaikyti pakankamai ilgai, kad lytinis aktas būtų sėkmingas, taip pat varpos rigidiškumą. Po 3 mėnesių gydymo gebėjimo pasiekti erekciją ir galėjimo ją išlaikyti dažnis buvo toks: 10 mg dozę vartojusių vyrų grupėje atitinkamai 61 % ir 49 %, 20 mg dozę vartojusių vyrų

grupėje − 64 % ir 54 %, placebo vartojusių vyrų grupėje − 36 % ir 23 %.

Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai po prostatektomijos, metu 10 mg arba 20 mg vardenafilio dozė, palyginti su placebu, ženkliai pagerino erekcijos funkcijos pagrindinius rodiklius, gebėjimą pasiekti erekciją ir ją išlaikyti pakankamai ilgai, kad lytinis aktas būtų sėkmingas, ir varpos rigidiškumą. Po 3 mėnesių gydymo gebėjimo pasiekti erekciją ir galėjimo ją išlaikyti dažnis buvo toks: 10 mg dozę vartojusių vyrų grupėje atitinkamai 47 % ir 37 %, 20 mg dozę vartojusių vyrų

grupėje − 48 % ir 34 %, placebo vartojusių vyrų grupėje − 22 % ir 10 %.

Lankstaus dozavimo klinikiniame tyrime pacientams, kuriems buvo pažeistos nugaros smegenys, vardenafilis, lyginant su placebu, žymiai pagerino pagrindinius erekcijos funkcijos rodiklius, sugebėjimą išlaikyti erekciją ir varpos stangrumą pakankamai ilgai, kad būtų sėkmingai atliktas lytinis aktas. Vartojančių vardenafilį pacientų, kurių TEFI (tarptautinis erekcinės funkcijos indeksas) pagrindinis rodiklis grįžo į normalų (≥26), buvo 53 %, lyginant su 9 % placebo grupėje. Po trijų mėnesių gydymo, kuris buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001), vardenafilio grupėje sugebėjo pasiekti ir išlaikyti erekciją 76 % ir 59 %, lyginant su 41 % ir 22 % pacientų placebo grupėje.

Ilgalaikių tyrimų metu vardenafilio saugumas ir veiksmingumas nekito.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti tyrimų su visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis vyrų erekcijos disfunkcijos gydymui (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Biologinio ekvivalentiškumo tyrimai parodė, kad vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamosios tabletės nėra biologiškai ekvivalentiškos vardenafilio 10 mg plėvele dengtoms tabletėms; dėl to

burnoje disperguojamosios formos negalima vartoti kaip vardenafilio 10 mg plėvele dengtų tablečių atitikmens.

Absorbcija

Vartojant vardenafilio plėvele dengtas tabletes, vardenafilis greitai absorbuojamas, kai kurių vyrų kraujo plazmoje didžiausia koncentracija atsiranda praėjus vos 15 min. po dozės vartojimo. Tačiau

90 % atvejų didžiausia koncentracija pasiekiama per 30 – 120 min. (mediana – 60 min.), išgėrus vaisto nevalgius. Vidutinis absoliutus išgerto vardenafilio biologinis prieinamumas yra 15 %. Geriant rekomenduojamas dozes (5 – 20 mg), vardenafilio AUC ir Cmax didėja beveik proporcingai dozės dydžiui.

Vardenafilio plėvele dengtų tablečių, vartojamų su labai riebiu maistu (turinčiu 57 % riebalų), absorbcijos greitis sumažėja, vidurinė tmax reikšmė padidėja 1 val., o Cmax sumažėja vidutiniškai 20 %. Vardenafilio AUC nekinta. Kartu su maistu, kuriame yra 30 % riebalų, išgerto preparato absorbcijos greitis ir apimtis (tmax, Cmax ir AUC) yra tokie pat, kaip išgerto nevalgius.

Vardenafilis greitai absorbuojamas vartojant vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes be vandens. Vidutinis laikas pasiekti Cmax buvo 45 - 90 minučių ir buvo panašus arba šiek tiek ilgesnis (nuo 8 iki 45 min.), lyginant su plėvele degtų tablečių. Vidutinis vardenafilio AUC padidėjo nuo 21 iki 29 % (vidutinio amžiaus ir senyviems pacientams, kuriems buvo erekcijos disfunkcija) arba 44 % (jauniems sveikiems asmenims) vartojant 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes, lyginant su plėvele dengtomis tabletėmis dėl nedidelio preparato kiekio burnos ertmėje vietinės absorbcijos per burną. Nebuvo aiškaus Cmax vidurkio skirtumo tarp burnoje disperguojamųjų tablečių ir plėvele dengtų tablečių.

Asmenims, vartojantiems vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes su labai riebiu maistu, vardenafilio poveikio AUC ir tmax nestebėta, o vardenafilio Cmax sumažėjo 35 % maitinantis. Remiantis šiais rezultatais vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes galima vartoti valgant arba nevalgius.

Jeigu vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamosios tabletės vartojamos su vandeniu, AUC sumažėja 29 %, Cmax lieka nepakitęs, o vidurinė tmax reikšmė sutrumpėja 60 minučių, lyginant su preparato vartojimu be vandens. Vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tablets reikia vartoti be skysčių.

Pasiskirstymas

Vidutinis vardenafilio pasiskirstymo tūris tuo metu, kai koncentracija tampa pusiausvyrinė, yra 208 l, vadinasi, vaistinis preparatas pasiskirsto audiniuose.

Daug vardenafilio ir svarbiausio jo metabolito (M1) prisijungia prie kraujo plazmos baltymų (maždaug 95 % vardenafilio ar M1). Ir vardenafilio, ir M1 jungimasis su baltymais nepriklauso nuo bendros vaistinio preparato koncentracijos kraujyje.

Tiriant vardenafilio koncentraciją sveikų asmenų spermoje, nustatyta, kad, praėjus 90 min. nuo dozės vartojimo, spermoje gali būti ne daugiau kaip 0,00012 % išgertos dozės.

Biotransformacija

Daugiausia vardenafilio plėvele dengtose tabletėse metabolizuojama kepenyse, veikiant citochromo P 450 (CYP) 3A4 izofermentams, šiek tiek jo metabolizuoja ir CYP3A5 ir CYP2C izofermentai.

Svarbiausias metabolitas (M1), kurio būna žmogaus kraujyje, atsiranda vardenafilio etilinimo metu. Metabolitas metabolizuojamas toliau, pusinės jo eliminacijos laikas yra maždaug 4 val. Sisteminėje kraujotakoje dalis M1 būna gliukuronido pavidalu. Metabolito M1 selektyvumas fosfodiesterazei yra panašus į vardenafilio. In vitro metabolito sukeliamo FDE5 slopinimo stiprumas sudaro maždaug 28 % vardenafilio sukeliamo stiprumo, vadinasi, ir apie 7 % vaistinio preparato veiksmingumo.

Vidutinis galutinis vardenafilio pusinės eliminacijos laikas pacientams, vartojantiems vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamąsias tabletes, buvo 4 - 6 val. Metabolito M1 pusinės eliminacijos laikas yra nuo 3 iki 5 val., panašiai kaip nepakitusio vaisto.

Eliminacija

Bendras vardenafilio klirensas organizme yra 56 l/val., galutinis pusinės eliminacijos laikas – apie 4-5 val. Daugiausia išgerto vardenafilio išsiskiria su išmatomis metabolitų pavidalu (maždaug 91-95 % dozės), šiek tiek (maždaug 2 – 6 % dozės) jo išsiskiria ir su šlapimu.

Farmakokinetika specialių grupių pacientų organizme

Senyvi žmonės

Sveikų senyvų savanorių (65 metų ir vyresnių) organizme vardenafilio kepenų klirensas buvo mažesnis negu sveikų jaunesnių (18–45 metų) savanorių. Senyvų vyrų, vartojančių vardenafilio plėvele dengtas tabletes, organizme AUC vidutiniškai buvo 52 % didesnis, o Cmax – 34 % didesnis negu jaunesnių vyrų (žr. 4.2 skyrių).

Senyvų pacientų (65 metų ar vyresnių), vartojančių vardenafilio burnoje disperguojamąsias tabletes, vardenafilio AUC ir Cmax buvo padidėjęs atitinkamai 31 - 39 % ir 16 - 21 %, lyginant su 45 metų ir jaunesnių pacientų. Nenustatyta, kad vardenafilio kauptųsi 45 metų ir jaunesnių ar 65 metų ir vyresnių pacientų, vartojusių vardenafilio 10 mg burnoje disperguojamųjų tablečių kartą per parą daugiau nei dešimt dienų, plazmoje.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Savanorių, kuriems buvo lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30–80 ml/min.), organizme vardenafilio farmakokinetika buvo panaši į farmakinetiką kontrolinės grupės asmenų, kurių inkstų funkcija normali, organizme. Savanorių, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), organizme vidutinis AUC buvo 21 % didesnis, o vidutinė Cmax 23 % mažesnė negu savanorių, kurių inkstų funkcija normali, organizme. Nenustatyta statistiškai patikimos koreliacijos tarp kreatinino klirenso ir vardenafilio ekspozicijos (AUC, Cmax) (žr. 4.2 skyrių). Vardenafilio farmakokinetika dializuojamų pacientų organizme netirta (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientų, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh A ir B), organizme vardenafilio klirensas buvo sumažėjęs proporcingai kepenų funkcijos sutrikimo sunkumui. Pacientų, kuriems buvo lengvas kepenų sutrikimas (Child-Pugh A), organizme vidutinis AUC ir Cmax buvo atitinkamai 17 % ir 22 % didesni negu sveikų asmenų. Pacientų, kuriems buvo vidutinio sunkumo kepenų sutrikimas (Child-Pugh B), organizme vidutinis AUC ir Cmax buvo atitinkamai 160 % ir 133 % didesni negu sveikų asmenų (žr. 4.2 skyrių). Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh C), organizme vardenafilio farmakokinetika netirta (žr. 4.3 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancegoriškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Aspartamas (E951)

Pipirmėtės skonis

Magnio stearatas

Krospovidonas

Manitolis (E421)

Koloidinis silicio dioksidas, hidratuotas

Sorbitolis (E420)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės ir šviesos.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

1 × 1 burnoje disperguojamoji tabletė, supakuota į alu/alu perforuotą vienadozę perforuotą lizdinę plokštelę.

2 × 1 burnoje disperguojamosios tabletės, supakuotos į alu/alu perforuotas vienadozes lizdines plokšteles.

4 × 1 burnoje disperguojamosios tabletės, supakuotos į alu/alu perforuotas vienadozes lizdines plokšteles.

8 × 1 burnoje disperguojamosios tabletės, supakuotos į alu/alu perforuotas vienadozes lizdines plokšteles.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Bayer AG

51368 Leverkusen

Vokietija

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

EU/1/03/248/013-016

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta: 2003 m. kovo mėn. 6 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta: 2008 m. kovo mėn. 6 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai