Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Neofordex (dexamethasone) – Preparato charakteristikų santrauka - H02AB02

Updated on site: 08-Oct-2017

Vaisto pavadinimasNeofordex
ATC kodasH02AB02
Sudėtisdexamethasone
GamintojasLaboratoires CTRS 

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Neofordex 40 mg tabletės

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 40 mg deksametazono (deksametazono acetato pavidalu).

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: kiekvienoje tabletėje yra 98,1 mg laktozės (monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Tabletė

Balta, pailga (11 mm × 5,5 mm) tabletė su vagele vienoje pusėje.

Tabletę galima padalyti į lygias dozes, kad vaistą būtų galima vartoti po 20 mg (žr. 4.2 skyrių).

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Neofordex skirtas vartoti suaugusiesiems kartu su kitais vaistiniais preparatais gydant simptominę dauginę mielomą.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą būtina pradėti ir stebėti tik prižiūrint dauginės mielomos gydymo patirties turintiems gydytojams.

Dozavimas

Dozė ir vartojimo dažnis priklauso nuo gydymo protokolo ir susijusio (-ių) vaistinio (-ių) preparato (-ių). Neofordex reikia vartoti vadovaujantis deksametazono vartojimo instrukcija, pateikiama susijusio (-ių) vaistinio (-ių) preparato (-ių) preparato charakteristikų santraukoje. Jeigu tokios vartojimo instrukcijos nėra, reikia vadovautis vietos arba tarptautiniais gydymo protokolais ir gairėmis. Vaistus skiriantys gydytojai turėtų atidžiai įvertinti, kokią deksametazono dozę vertėtų skirti pacientui, atsižvelgiant į jo būklę ir ligos būseną.

Įprasta deksametazono dozė – 40 mg vieną kartą vartojimo dieną.

Baigiant gydymą deksametazonu, vaisto dozę reikia laipsniškai mažinti iki visiškos gydymo pabaigos.

Senyvi pacientai

Gydant senyvus ir (arba) silpnos sveikatos būklės pacientus, paros dozę galima sumažinti iki 20 mg deksametazono, laikantis atitinkamo gydymo režimo.

Sutrikusi kepenų veikla arba inkstų nepakankamumas

Gydant pacientus, kurių kepenų veikla sutrikusi arba kuriems diagnozuotas inkstų nepakankamumas, būtina stebėti atitinkamus rodiklius; pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi, vaistą reikėtų dozuoti atsargiai, nes duomenų, susijusių su šia pacientų populiacija, nėra (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Vaikų populiacija

Neofordex nėra skirtas vaikų populiacijai dauginės mielomos indikacijai.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Siekiant sumažinti nemigos pasireiškimą, tabletes geriau gerti ryte.

Iki vartojant tabletes reikia laikyti lizdinėje plokštelėje. Norint atskirti tabletes vieną nuo kitos nepažeidžiant pakuotės, kad vaistą būtų galima, pvz., sudėti į pagalbinę daugiaskyrę vaistų dėžutę, lizdinę plokštelę reikia laužti per perforuotą liniją.

Jei reikalinga 20 mg dozė, tabletę galima per vagelę padalyti į dvi lygias dalis. Dėl su vaisto stabilumu

susijusių problemų, kurių gali iškilti laikant perpus perlaužtas tabletes, nedelsiant nesuvartotas tablečių puses reikia išmesti, laikantis vietinių aplinkos apsaugos atsargumo priemonių (taip pat žr.

6.4 skyrių).

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Aktyvi virusinė liga (ypač virusinis hepatitas, paprastoji pūslelinė, vėjaraupiai, juostinė pūslelinė).

Nekontroliuojamos psichozės.

Jeigu Neofordex skiriamas kartu su kitais vaistiniais preparatais, žr. papildomas kontraindikacijas pastarųjų preparato charakteristikų santraukose.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Neofordex yra vaistas, kuriame yra didelė gliukokortikoido dozė. Į tai reikėtų atsižvelgti stebint pacientą. Gydymo deksametazonu naudą reikia nuolat ir atidžiai įvertinti, atsižvelgiant į faktinę ir galimą riziką.

Infekcijos pavojus

Skiriant gydymą didelėmis deksametazono dozėmis, didėja sunkių, ypač bakterijų, mieliagrybių ir (arba) parazitų sukeliamų infekcijų pavojus. Tokias (oportunistines) infekcijas gali sukelti ir mikroorganizmai, kurie įprastomis aplinkybėmis retai sukelia ligas. Deksametazono vartojimas gali užmaskuoti infekcijos vystymosi požymius.

Prieš pradedant gydymą būtina pašalinti bet kokį infekcijos, ypač tuberkuliozės, šaltinį. Gydymo laikotarpiu reikia atidžiai stebėti, ar pacientui neprasidėjo infekcija. Ypatingai dažnai susergama pneumonija. Pacientus reikia informuoti apie pneumonijos požymius ir simptomus bei rekomenduoti juos pastebėjus kreiptis medicininės pagalbos. Esant aktyviai infekcinei ligai, gydymą Neofordex būtina papildyti atitinkamais vaistais nuo infekcijos.

Jeigu pacientas anksčiau sirgo tuberkulioze, kai rentgenogramoje matomi reikšmingi liekamieji pakitimai, arba esant abejonių, kad pacientas užbaigė visą 6 mėnesių trukmės gydymo rifampicinu kursą, reikia paskirti profilaktinį gydymą nuo tuberkuliozės.

Vartojant deksametazoną, kyla sunkios formos strongiloidozės pavojus. Prieš pradedant gydymą deksametazonu pacientams iš endeminių teritorijų (tropinių ir subtropinių regionų, pietų Europos) reikia atlikti išmatų tyrimą ir, prireikus, išnaikinti šį parazitą.

Tam tikros virusinės ligos (vėjaraupiai, tymai) gali pasunkėti, jeigu pacientas vartoja gliukokortikoidus arba vartojo jų per pastaruosius 3 mėnesius. Pacientai turi vengti tiesioginio bendravimo su žmonėmis, sergančiais vėjaraupiais ar tymais. Itin didelis pavojus kyla anksčiau vėjaraupiais ar tymais nesirgusiems pacientams, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Jeigu tokie pacientai tiesiogiai bendravo su vėjaraupiais ar tymais sergančiais žmonėms, jiems pagal aplinkybes reikia skirti prevencinį gydymą intraveniniu normaliuoju

imunoglobulinu arba taikyti pasyviąją imunizaciją Varicella zoster imunoglobulinu. Pacientams, kurie galėjo užsikrėsti šiomis infekcinėmis ligomis, reikia rekomenduoti nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Neofordex negalima vartoti kartu su gyvosiomis susilpnintomis vakcinomis (žr. 4.5 skyrių). Paprastai skiepyti inaktyvintomis vakcinomis galima. Tačiau didelės gliukokortikoidų dozės gali sumažinti imuninę reakciją ir vakcinacijos poveikį.

Deksametazonas gali slopinti odos reakciją atliekant alergijos mėginius. Jis taip pat gali turėti įtakos nitromėlio tetrazolio tyrimui dėl bakterinių infekcijų ir lemti klaidingai neigiamus jo rezultatus.

Psichikos sutrikimai

Pacientus ir (arba) pacientus slaugančius asmenis reikia įspėti, kad vartojant sisteminio poveikio steroidus gali pasireikšti nepageidaujami psichikos sutrikimai, kurie gali būti sunkūs. Paprastai simptomai pasireiškia per kelias dienas ar savaites nuo gydymo pradžios. Vartojant didesnes vaisto dozes, rizika gali būti didesnė (taip pat žr. informaciją apie farmakokinetinę sąveiką, dėl kurios gali didėti nepageidaujamų reakcijų pavojus, 4.5 skyriuje), nors nuspėti reakcijų pradžią, tipą, sunkumą ar trukmę pagal vaisto dozę neįmanoma. Sumažinus dozę arba nustojus vartoti vaistą, dauguma reakcijų išnyksta, nors gali prireikti ir specialaus gydymo. Reikėtų paraginti pacientus ir (arba) pacientus slaugančius asmenis pastebėjus rūpestį keliančius psichologinius simptomus, ypač įtariant, kad paciento nuotaika prislėgta ar jis galvoja apie savižudybę, kreiptis medicininės pagalbos. Pacientai ir (arba) pacientus slaugantys asmenys taip pat turėtų atkreipti dėmesį į galimus psichikos sutrikimus, kurie gali pasireikšti mažinant sisteminio poveikio steroidų dozę, ją sumažinus arba nustojus vartoti šiuos vaistus, nors tokios reakcijos nustatomos nedažnai.

Ypač gerai reikia apsvarstyti galimybę skirti sisteminio poveikio kortikosteroidus pacientams, kurie serga ar anksčiau sirgo sunkios formos afektiniais sutrikimais arba jeigu tokie sutrikimai yra ar buvo diagnozuoti jų pirmos eilės giminaičiams. Prie tokių sutrikimų būtų galima priskirti depresiją arba maniakinę depresiją ir anksčiau vartotų steroidų sukeltas psichozes.

Nemigos pasireiškimą galima sumažinti Neofordex vartojant iš ryto.

Virškinimo trakto sutrikimai

Aktyvią skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę reikia pradėti gydyti prieš pradedant vartoti kortikosteroidus. Gydant pacientus, kuriems anksčiau buvo diagnozuota skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, hemoragija ar perforacija, arba kuriems nustatyti šių sutrikimų rizikos veiksniai, reikėtų apsvarstyti galimybę skirti atitinkamą profilaktinį gydymą. Pacientus reikėtų stebėti kliniškai, be kita ko, atliekant endoskopinius tyrimus.

Akių sutrikimai

Sisteminis gydymas gliukokortikoidais gali sukelti chorioretinopatiją, kuri gali paskatinti regėjimo pablogėjimą, įskaitant apakimą.

Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas gali sukelti pokapsulinę kataraktą, glaukomą su galimu regos nervų pažeidimu ir gali padidinti antrinių grybelių ar virusų sukeliamų akių infekcijų tikimybę. Ypač atsargiai reikia gydyti pacientus, sergančius glaukoma (arba kurių šeimos nariams diagnozuota glaukoma), taip pat pacientus, kuriems diagnozuota herpes simplex sukelta akių infekcija, dėl galimos ragenos perforacijos.

Tendinitas

Kortikosteroidai gali paskatinti tendinito vystymąsi ir, išskirtiniais atvejais, pažeistų sausgyslių plyšimą. Ši rizika yra dar didesnė, jei pacientas tuo pačiu metu vartoja fluorochinolonus arba jam taikoma dializė ir pasireiškia antrinė hiperparatirozė, arba pacientams po inkstų persodinimo.

Senyvi pacientai

Senyvame amžiuje dažnos nepageidaujamos reakcijos į sisteminio poveikio kortikosteroidus gali būti susijusios su sunkesnėmis pasekmėmis, ypač pasireiškus osteoporozei, hipertenzijai, hipokalemijai, diabetui, padidėjusiam jautrumui infekcijoms ir odos išplonėjimui. Siekiant išvengti gyvybei pavojingų reakcijų, būtina atidi klinikinė priežiūra.

Stebėjimas

Vartojant kortikosteroidus, būtina stebėti atitinkamus paciento sveikatos rodiklius, jeigu pacientui diagnozuotas opinis kolitas (dėl perforacijos pavojaus), neseniai suformuotos žarnyno anastomozės, diagnozuotas divertikulitas, neseniai įvykęs miokardo infarktas (kairiojo skilvelio sienelės plyšimo pavojus), diagnozuotas cukrinis diabetas (arba jis diagnozuotas šeimos nariui), inkstų nepakankamumas, kepenų veiklos sutrikimas, osteoporozė ar generalizuota miastenija.

Ilgalaikis gydymas

Dėl hiperglikemiją sukeliančio kortikosteroidų poveikio ir jų skatinamo baltymų katabolizmo bei neigiamo azoto balanso, vartojant deksametazoną reikia valgyti tokius maisto produktus, kuriuose būtų kuo mažiau paprastųjų angliavandenių ir kuo daugiau baltymų.

Vartojant deksametazoną, organizme dažnai kaupiasi skysčiai ir natris, o tai gali sukelti hipertenziją. Todėl reikia vartoti mažiau druskos ir stebėti kraujospūdį. Ypač atsargiai reikia gydyti pacientus, kuriems diagnozuoti inkstų veiklos sutrikimai, hipertenzija arba stazinis širdies nepakankamumas.

Gydymo laikotarpiu reikia stebėti kalio kiekį kraujyje. Vartojant deksametazoną, reikia vartoti kalio papildus, ypač esant širdies aritmijos pavojui arba tuo pačiu metu vartojant vaistinius preparatus, kurie mažina kalio kiekį kraujyje.

Gliukokortikoidai gali sumažinti vaistų nuo diabeto ir hipertenzijos poveikį. Insulino, geriamųjų vaistų nuo diabeto ir vaistinių preparatų nuo hipertenzijos dozę gali tekti padidinti.

Vartojant deksametazoną, gali sutrikti kalcio metabolizmas, ir tai priklauso nuo gydymo trukmės. Reikia stebėti kalcio ir vitamino D kiekį kraujyje. Gydant pacientus, kuriems dar nepaskirta bisfosfonatų nuo dauginės mielomos, susijusios su kaulų liga, reikėtų apsvarstyti, ar nebūtų verta skirti šių vaistų, ypač jei pacientui nustatyti osteoporozės rizikos veiksniai.

Laktozės netoleravimas

Neofordex sudėtyje yra laktozės. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Vartojimas kartu su kitais vaistais nuo dauginės mielomos

Jeigu Neofordex skiriamas kartu su kitais vaistiniais preparatais, prieš pradedant gydymą Neofordex būtina perskaityti tų kitų vaistinių preparatų charakteristikų santraukas.

Jeigu Neofordex skiriamas kartu su žinomais teratogenais (pvz., talidomidu, lenalidomidu, pomalidomidu, pleriksaforu), ypatingą dėmesį reikia skirti reikalavimams, susijusiems su nėštumo testais ir nėštumo prevencija (žr. 4.6 skyrių).

Venų ir arterijų tromboemboliniai reiškiniai

Gydant daugine mieloma sergančius pacientus, deksametazono derinys su talidomidu ir jo analogais siejamas su didesne venų tromboembolijos (daugiausia giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos) ir arterijų tromboembolijos (daugiausia miokardo infarkto ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimų) rizika (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius).

Todėl pacientus, kuriems nustatyta tromboembolijos rizikos veiksnių (įskaitant anksčiau diagnozuotą trombozę), būtina atidžiai stebėti. Reikėtų pasistengti pašalinti kuo daugiau modifikuojamųjų rizikos veiksnių (prie tokių priskiriamas rūkymas, hipertenzija, hiperlipidemija). Pacientams, kurie tuo pačiu metu vartoja eritropoetinius vaistinius preparatus, trombozės rizika taip pat gali būti didesnė. Todėl daugine mieloma sergantiems pacientams, kurie vartoja deksametazoną su talidomidu ir jo analogais, eritropoetinius vaistinius preparatus arba kitus vaistinius preparatus, dėl kurių gali padidėti trombozės rizika, pvz., pakaitinės hormonų terapijos preparatus, reikia vartoti atsargiai. Hemoglobino koncentracijai viršijus 12 g/dl, gydymą eritropoetiniais vaistiniais preparatais reikia nutraukti.

Pacientams ir gydytojams patariama stebėti, ar nepasireiškia tromboembolijos požymiai ir simptomai. Pacientams reikia nurodyti pajutus tokius simptomus, kaip dusulį, krūtinės skausmą ar kojų patinimą, kreiptis medicininės pagalbos. Pacientams, ypač tiems, kuriems nustatyti papildomi trombozės rizikos veiksniai, reikia rekomenduoti profilaktinį gydymą nuo trombozės. Sprendimą taikyti profilaktines priemones nuo trombozės reikia priimti tik gerai įvertinus esamus kiekvienam pacientui pavojų keliančius rizikos veiksnius.

Jeigu pacientui nustatomas tromboembolinis reiškinys, gydymą būtina nutraukti ir reikia pradėti įprastinį gydymą antikoaguliantais. Antikoaguliantais stabilizavus paciento būklę ir suvaldžius visas tromboembolinio reiškinio komplikacijas, gydymą deksametazonu ir talidomidu ar jo analogais galima atnaujinti skiriant tas pačias dozes, atsižvelgiant į naudos ir rizikos vertinimą. Kol vartojamas deksametazonas ir talidomidas ar jo analogai, gydymą antikoaguliantais reikia tęsti.

Neutropenija ir trombocitopenija

Daugine mieloma sergančių pacientų vartojamas deksametazono ir lenalidomido derinys siejamas su didesniu 4-ojo laipsnio neutropenijos atvejų pasireiškimo dažniu (5,1 % lenalidomido ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje, palyginti su 0,6 % placebo ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje; žr. 4.8 skyrių). 4-ojo laipsnio febriliosios neutropenijos epizodai buvo nedažni (0,6 % lenalidomido ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje, palyginti su 0 % placebo ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje; žr. 4.8 skyrių). Neutropenija buvo dažniausiai nustatoma 3-iojo ar 4-ojo laipsnių nepageidaujama hematologinė reakcija tarp recidyvavusia arba atsparia daugine mieloma sergančių pacientų, kurie buvo gydomi deksametazono ir pomalidomido deriniu. Reikia stebėti, ar pacientams nepasireiškia nepageidaujamos hematologinės reakcijos, ypač neutropenija. Pacientus reikia informuoti, kad jie turėtų nedelsdami pranešti apie karščiavimo epizodus. Gali reikėti sumažinti lenalidomido arba pomalidomido dozę. Neutropenijos atveju gydytojas turėtų apsvarstyti galimybę pacientui paskirti augimo faktorių.

Daugine mieloma sergančių pacientų vartojamas deksametazono ir lenalidomido derinys siejamas su didesniu 3-iojo ir 4-ojo laipsnių trombocitopenijos atvejų pasireiškimo dažniu (atitinkamai 9,9 % ir 1,4 % lenalidomido ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje, palyginti su 2,3 % ir 0 % placebo ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje) (žr. 4.8 skyrių). Trombocitopenija taip pat buvo labai dažnai nustatoma recidyvavusia arba atsparia daugine mieloma sergantiems pacientams, kurie buvo gydomi deksametazono ir pomalidomido deriniu. Pacientams ir gydytojams patariama stebėti, ar nepasireiškia kraujavimo požymiai ir simptomai, įskaitant taškines kraujosruvas ir epistaksę, ypač jeigu tuo pat metu vartojami vaistai, kurie gali sukelti kraujavimą. Gali reikėti sumažinti lenalidomido arba pomalidomido dozę.

Gydymo pradžioje, pirmąsias 8 gydymo deksametazono ir lenalidomido deriniu savaites kas savaitę, o vėliau kas mėnesį reikia atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, įskaitant leukogramą, trombocitų skaičiaus, hemoglobino kiekio ir hematokrito tyrimą, siekiant stebėti, ar nepasireiškia citopenija.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Prieš pradedant vartoti Neofordex kartu su kitais vaistiniais preparatais, būtina perskaityti pastarųjų preparatų charakteristikų santraukas.

Farmakodinaminė sąveika

Saugumo sumetimais reikia vengti derinių su šiais vaistiniais preparatais:

su acetilsalicilo rūgštimi, kai ji vartojama ≥ 1 g dozėmis arba po 3 g per parą, – dėl padidėjusios kraujavimo rizikos. Acetilsalicilo rūgštį vartojant ≥ 500 mg dozėmis arba po < 3 g per parą, atsargumo priemonių reikia imtis dėl padidėjusios hemoragijos, opų ir virškinimo trakto perforacijos rizikos. Tačiau galima vartoti nedideles trombozės profilaktikai skirtas acetilsalicilo rūgšties dozes;

su gyvosiomis susilpnintomis vakcinomis – dėl su vakcinomis susijusių mirtį galinčių lemti ligų atsiradimo pavojaus.

Saugumo sumetimais, vartojant derinius su šiais vaistiniais preparatais, reikia imtis atsargumo priemonių:

su kalio kiekį mažinančiais vaistiniais preparatais: kalio kiekį mažinančiais diuretikais, kai jie vartojami vieni arba kartu su vidurius laisvinančiais vaistais, tetrakozaktidu, intraveniniu amfotericinu B – dėl padidėjusios hipokalemijos rizikos. Reikia stebėti ir prireikus koreguoti kalio kiekį kraujyje. Be to, tuo pačiu metu vartojamas amfotericinas B kelia širdies padidėjimo ir širdies nepakankamumo pasireiškimo pavojų;

su rusmenės preparatais, nes hipokalemija stiprina toksinį rusmenės poveikį. Bet kokio lygio hipokalemiją reikia koreguoti, taip pat reikia kliniškai stebėti elektrolitų kiekį pacientų kraujyje ir pacientų elektrokardiografijos duomenis;

su vaistiniais preparatais, kurie kelia polimorfinės skilvelių tachikardijos (torsades de pointes) pavojų – dėl padidėjusios skilvelių aritmijos rizikos. Bet kokio lygio hipokalemiją reikia koreguoti, taip pat reikia kliniškai stebėti elektrolitų kiekį pacientų kraujyje ir pacientų elektrokardiografijos duomenis;

su eritropoetiniais vaistiniais preparatais ar kitais vaistiniais preparatais, kurie gali padidinti trombozės riziką, pvz., pakaitinės hormonų terapijos preparatais, kai pacientai kartu su Neofordex vartoja talidomidą arba jo analogus (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius);

su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) – dėl padidėjusios virškinimo trakto opaligės rizikos;

su gliukozės kiekį mažinančiais vaistiniais preparatais, nes deksametazonas gali padidinti glikemijos lygį ir sumažinti gliukozės toleravimą, o tai gali sukelti ketoacidozę. Pacientus reikia informuoti apie šią riziką. Be to, jie turėtų atidžiau stebėti savo kraujo ir šlapimo mėginius, ypač gydymo pradžioje. Vartojant deksametazoną ir užbaigus gydymą šiuo vaistu gali reikėti pakoreguoti vaistinių preparatų nuo diabeto dozavimą;

su vaistiniais preparatais nuo hipertenzijos – dėl jų poveikio sumažėjimo (paciento organizme kaupiasi skysčiai ir natris). Vartojant deksametazoną, gali reikėti pakoreguoti vaistų nuo hipertenzijos dozę;

su fluorochinolonais – dėl galimos didesnės tendinito ir, išskirtiniais atvejais, pažeistų sausgyslių plyšimo rizikos, ypač po ilgalaikio gydymo;

su metotreksatu – dėl padidėjusios hematologinio toksinio poveikio rizikos.

Farmakokinetinė sąveika

Kitų vaistinių preparatų poveikis deksametazonui

Deksametazoną metabolizuoja citochromo P450 izofermentas 3A4 (CYP3A4), o perneša P-glikoproteinas (P-gp, dar vadinamas MDR1). Deksametazoną vartojant kartu su CYP3A4 ar P-gp induktoriais arba inhibitoriais, deksametazono koncentracija kraujo plazmoje gali atitinkamai sumažėti arba padidėti.

Dėl deksametazono farmakokinetikos pokyčių, vartojant šiuos vaistinių preparatų derinius, reikia imtis atsargumo priemonių:

Deksametazoną vartojant kartu su vaistiniais preparatais, dėl kurių poveikio jo koncentracija kraujo plazmoje gali sumažėti:

aminogliutetimidu – dėl deksametazono veiksmingumo sumažėjimo padidėjus jo metabolizmui kepenyse;

antikonvulsantais, kurie yra kepenų fermentų induktoriai: karbamazepinu, fosfenitoinu, fenobarbitaliu, fenitoinu, primidonu – dėl deksametazono kiekio kraujo plazmoje ir jo veiksmingumo sumažėjimo;

rifampicinu – dėl deksametazono koncentracijos kraujo plazmoje ir veiksmingumo sumažėjimo padidėjus jo metabolizmui kepenyse;

vietinio poveikio vaistiniais preparatais nuo virškinimo trakto sutrikimų, antacidiniais preparatais ir aktyvintąja anglimi, taip pat kolestiraminu – dėl deksametazono absorbcijos žarnyne sumažėjimo. Tokius vaistinius preparatus ir Neofordex galima vartoti ne mažiau kaip dviejų valandų intervalu;

efedrinu – dėl deksametazono kiekio kraujo plazmoje sumažėjimo padidėjus jo metaboliniam klirensui;

Deksametazoną vartojant kartu su vaistiniais preparatais, dėl kurių poveikio jo koncentracija kraujo plazmoje gali padidėti:

aprepitantu ir fosaprepitantu – dėl deksametazono koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimo sumažėjus jo metabolizmui kepenyse;

klaritromicinu, eritromicinu, telitromicinu, itrakonazolu, ketokonazolu, pozakonazolu, vorikonazolu, nelfinaviru, ritonaviru – deksametazono koncentracija kraujo plazmoje padidėja šiems fermentų inhibitoriams sumažinus jo metabolizmą kepenyse.

Deksametazono poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Deksametazonas yra vidutinio stiprumo CYP3A4 ir of P-gp induktorius. Deksametazoną vartojant kartu su medžiagomis, kurias metabolizuoja CYP3A4 arba perneša P-gp, šių medžiagų klirensas gali padidėti, o jų koncentracija kraujo plazmoje – sumažėti:

vartojant kartu su geriamaisiais kontraceptikais – negalima atmesti galimybės, kad vartojant deksametazoną, geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas gali sumažėti. Sąveikos tyrimų su geriamaisiais kontraceptikais neatlikta. Būtina naudoti veiksmingas priemones nėštumui išvengti (žr. 4.6 skyrių). Pakaitinės hormonų terapijos veiksmingumas taip pat gali sumažėti;

vartojant kartu su geriamaisiais antikoaguliantais – dėl galimo kortikosteroidų poveikio geriamųjų antikoaguliantų metabolizmui ir krešėjimo faktoriams, taip pat dėl gydymo didelėmis deksametazono dozėmis ar ilgesnio kaip 10 dienų gydymo šiuo vaistu keliamo hemoragijos pavojaus (dėl virškinimo trakto gleivinės, kraujagyslių trapumo). Jeigu toks vaistų derinys yra būtinas, reikia atidžiau stebėti paciento būklę ir po savaitės gydymo, o vėliau – kas antrą savaitę ir užbaigus gydymą, tikrinti paciento krešėjimo rodiklius;

vartojant kartu su docetakseliu ir ciklofosfamidu – dėl jų kiekio kraujo plazmoje sumažėjimo indukuojant CYP3A ir P-gp;

vartojant kartu su lapatinibu – dėl padidėjusio lapatinibo hepatotoksiškumo, kurį tikriausiai lemia jį metabolizuojančio CYP3A4 indukavimas;

vartojant kartu su ciklosporinu – dėl ciklosporino biologinio prieinamumo ir kiekio kraujo plazmoje sumažėjimo. Ciklosporinas taip pat gali padidinti deksametazono įsisavinimą ląstelių viduje. Be to, kartu vartojant deksametazoną ir ciklosporiną, užregistruota traukulių atvejų. Deksametazono ir ciklosporino geriau kartu nevartoti;

vartojant kartu su midazolamu – dėl midazolamo kiekio kraujo plazmoje sumažėjimo indukuojant CYP3A4. Midazolamas gali būti ne toks veiksmingas;

vartojant kartu su ivermektinu – dėl ivermektino kiekio kraujo plazmoje sumažėjimo. Prieš pradedant vartoti deksametazoną, būtina išnaikinti parazitus (žr. 4.4 skyrių);

vartojant kartu su rifabutinu – dėl sumažėjusio rifabutino kiekio kraujo plazmoje indukuojant CYP3A4 žarnyne ir kepenyse;

vartojant kartu su indinaviru – dėl didelio indinaviro kiekio kraujo plazmoje sumažėjimo indukuojant CYP3A4 žarnyne;

vartojant kartu su eritromicinu – dėl padidėjusio eritromicino metabolizmo pacientams, kurie nėra CYP3A5*1 alelio nešiotojai, po gydymo deksametazonu;

vartojant kartu su izoniazidu – nes gliukokortikoidai gali sumažinti izoniazido koncentraciją kraujo plazmoje, tikriausiai dėl izoniazido metabolizmo kepenyse stimuliavimo ir gliukokortikoido metabolizmo sumažėjimo;

vartojant kartu su prazikvanteliu – dėl prazikvantelio koncentracijos kraujo plazmoje sumažėjimo deksametazonui padidinus jo metabolizmą kepenyse, nes tai kelia grėsmę gydymo sėkmei. Taikant gydymą šiais dviem vaistiniais preparatais reikia padaryti bent savaitės pertrauką.

Pakartotinai kasdien vartojant deksametazoną, jo kiekis kraujo plazmoje taip pat mažėja dėl CYP3A4 ir P-gp indukavimo. Gydant dauginę mielomą, koreguoti vaisto dozės nereikia.

Deksametazono farmakokinetinė sąveika su talidomidu, lenalidomidu, pomalidomidu, bortezomibu, vinkristinu ar doksorubicinu nėra kliniškai reikšminga.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingo amžiaus moterys

Vartodamos Neofordex moterys turėtų stengtis nepastoti. Deksametazonas gali sukelti apsigimimus (žr.

5.3 skyrių). Deksametazonas gali būti paskirtas kartu su žinomais teratogenais (pvz., talidomidu, lenalidomidu, pomalidomidu, pleriksaforu) arba citotoksiškomis medžiagomis, kurių draudžiama vartoti nėštumo laikotarpiu. Pacientės, vartojančios Neofordex kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra talidomido, lenalidomido ar pomalidomido, turėtų laikytis gydymo tais preparatais atveju numatytų nėštumo prevencijos programų. Prieš pradedant vartoti bet kokį vaistų derinį, papildomos informacijos reikėtų ieškoti visų atitinkamų vaistų preparato charakteristikų santraukose.

Vyrų ir moterų kontracepcija

Vaisingo amžiaus moterys ir jų partneriai turi naudoti atitinkamas kontracepcijos priemones. Visų pirma reikia laikytis gydymo vaistų deriniu su talidomidu arba jo analogais atveju numatytos nėštumo prevencijos programos reikalavimų. Vartojant deksametazoną, geriamieji kontraceptikai gali būti ne tokie veiksmingi (žr. 4.5 skyrių).

Nėštumas

Remiantis vartojimo žmonėms patirtimi, manoma, kad deksametazonas, vartojamas nėštumo metu, sukelia apsigimimus, ypač sulėtėjusį gemalo (vaisiaus) augimą ir retais atvejais naujagimių antinksčių nepakankamumą.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių).

Neofordex nėštumo metu vartoti negalima, nebent moters klinikinė būklė yra tokia, kad ją būtina gydyti deksametazonu.

Žindymas

Gliukokortikoidai išsiskiria į gydomų moterų pieną ir gali turėti poveikį žindomam naujagimiui/kūdikiui. Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą ar nutraukti/susilaikyti nuo gydymo Neofordex.

Vaisingumas

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad šis vaistinis preparatas mažina patelių vaisingumą (žr. 5.3 skyrių). Duomenų apie poveikį vyrų vaisingumui nėra.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Neofordex gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia vidutiniškai.

Deksametazonas gali sukelti sumišimą, haliucinacijas, galvos svaigimą, mieguistumą, nuovargį, sinkopę ir neryškų matymą (žr. 4.8 skyrių). Pacientus reikia informuoti, kad vartojant deksametazoną ir pajutus tokį vaisto poveikį vairuoti, valdyti mechanizmų ir atlikti pavojingų darbų negalima.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo savybių santrauka

Nepageidaujamos reakcijos vartojant Neofordex atitinka žinomas gliukokortikoidų saugumo savybes. Labai dažnai pasireiškia hiperglikemija, nemiga, raumenų skausmas ir silpnumas, astenija, nuovargis, edema ir svorio padidėjimas. Prie retesnių, bet sunkių nepageidaujamų reakcijų priskiriama pneumonija ir kitos infekcijos bei psichikos sutrikimai (žr. 4.4 skyrių). Sunkiausios nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė deksametazoną vartojant kartu su talidomidu arba jo analogais, buvo venų tromboembolijos reiškiniai, daugiausia giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija, taip pat mielosupresija, ypač neutropenija ir trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių).

Nuspėjamų nepageidaujamų reakcijų, įskaitant antinksčių atrofiją, dažnis yra susijęs su vaisto doze, vaisto vartojimo laiku ir gydymo trukme (žr. 4.4 skyrių).

Lentelės forma pateikiamas nepageidaujamų reakcijų sąrašas

Deksametazonu gydytiems pacientams nustatytos nepageidaujamos reakcijos išvardytos toliau pagal organų sistemų klasę ir dažnį. Duomenys gauti peržiūrėjus anksčiau įgytą patirtį ir klinikinius tyrimus su daugine mieloma sergančiais pacientais, kurie deksametazoną vartojo vieną arba kartu su placebu. Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo >1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000, įskaitant pavienius pranešimus), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Organų sistemų klasė

Nepageidaujamos reakcijos

Infekcijos ir infestacijos

Dažnos: pneumonija, juostinė pūslelinė, viršutinių kvėpavimo takų

 

infekcija, apatinių kvėpavimo takų infekcija, burnos

 

kandidamikozė, burnos grybelinė infekcija, šlapimo takų infekcija,

 

paprastoji pūslelinė, kandidamikozinė infekcija.

 

Dažnis nežinomas: infekcija, sepsis.

Kraujo ir limfinės sistemos

Dažni: neutropenija, anemija, trombocitopenija, limfopenija,

sutrikimai

leukopenija, leukocitozė;

 

Nedažni: febrilioji neutropenija, pancitopenija, koagulopatija.

Endokrininiai sutrikimai

Dažni: Kušingo sindromas;

 

Nedažni: hipotirozė;

 

Dažnis nežinomas: antinksčių atrofija, steroidų nutraukimo

 

sindromas, antinksčių nepakankamumas, hirsutizmas, nereguliarus

 

menstruacinis ciklas.

Metabolizmo ir mitybos

Labai dažni: hiperglikemija;

sutrikimai

Dažni: hipokalemija, cukrinis diabetas, anoreksija, padidėjęs arba

 

sumažėjęs apetitas, hipoalbuminemija, skysčių kaupimasis

 

organizme, hiperurikemija;

 

Nedažni: dehidratacija, hipokalcemija, hipomagnezemija;

 

Dažnis nežinomas: sutrikęs gliukozės toleravimas, natrio

 

kaupimasis organizme, metabolinė alkalozė.

Psichikos sutrikimai

Labai dažni: nemiga;

 

Dažni: depresija, nerimas, agresija, sumišimas, dirglumas,

 

nervingumas, nuotaikų kaita, ažitacija, euforinė nuotaika;

 

Nedažni: nuotaikų svyravimai, haliucinacijos;

 

Dažnis nežinomas: manija, psichozė, elgsenos sutrikimai.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: periferinė neuropatija, galvos svaigimas, psichomotorinis

 

hiperaktyvumas, dėmesio sutrikimai, sutrikusi atmintis, tremoras,

 

parestezija, galvos skausmas, ageuzija, dizgeuzija, mieguistumas,

 

letargija, sutrikusi pusiausvyra, disfonija;

 

Nedažni: galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, praeinantis

 

galvos smegenų išemijos priepuolis, amnezija, sutrikusi

 

koordinacija, ataksija, sinkopė;

 

Dažnis nežinomas: traukuliai.

Akių sutrikimai

Dažni: neryškus matymas, katarakta;

 

Nedažni: konjunktyvitas, pagausėjęs ašarų išsiskyrimas;

 

Dažnis nežinomas: chorioretinopatija, glaukoma.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Dažni: svaigulys.

Širdies sutrikimai

Dažni: prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinės ekstrasistolės,

 

tachikardija, palpitacijos;

 

Nedažni: miokardo išemija, bradikardija;

 

Dažnis nežinomas: stazinis širdies nepakankamumas.

Kraujagyslių sutrikimai

Dažni: venų tromboembolinės reakcijos, daugiausia giliųjų venų

 

trombozė ir plaučių embolija, hipertenzija, hipotenzija, raudonis,

 

padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs diastolinis kraujospūdis;

 

Dažnis nežinomas: raudonė, kraujosruvos.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės

Dažni: bronchitas, kosulys, dusulys, ryklės ir gerklės skausmas,

ląstos arba tarpuplaučio

užkimimas, žagsėjimas.

sutrikimai

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni: vidurių užkietėjimas;

 

Dažni: vėmimas, viduriavimas, pykinimas, dispepsija, stomatitas,

 

gastritas, pilvo skausmas, džiūstanti burna, pilvo pūtimas, dujų

 

kaupimasis;

 

Dažnis nežinomas: pankreatitas, virškinimo trakto perforacija,

 

virškinimo trakto hemoragija, virškinimo trakto opaligė.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų

Dažnos: kepenų veiklos tyrimų rodiklių nukrypimas nuo normos,

sutrikimai

padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas.

Odos ir poodinio audinio

Dažni: bėrimas, eritema, sustiprėjęs prakaitavimas, niežulys,

sutrikimai

išsausėjusi oda, alopecija;

 

Nedažni: dilgėlinė;

 

Dažnis nežinomas: odos atrofija, aknė.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo

Labai dažni: raumenų silpnumas, mėšlungis;

audinio sutrikimai

Dažni: miopatija, skeleto ir raumenų skausmas, artralgija, galūnių

 

skausmas;

 

Dažnis nežinomas: patologiniai lūžiai, osteonekrozė, osteoporozė,

 

sausgyslių plyšimas.

Inkstų ir šlapimo takų

Dažni: poliakiurija;

sutrikimai

Nedažni: inkstų nepakankamumas.

Bendrieji sutrikimai ir

Labai dažni: nuovargis, astenija, edema (įskaitant periferinę ir

vartojimo vietos pažeidimai

veido edemą);

 

Dažni: skausmas, gleivinės uždegimas, karščiavimas, šaltkrėtis,

 

bendras negalavimas;

 

Dažnis nežinomas: sulėtėjęs gijimas.

Tyrimai

Dažni: svorio sumažėjimas, svorio padidėjimas.

Pasirinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Prieš pradedant vartoti Neofordex kartu su kitais vaistiniais preparatais, būtina perskaityti pastarųjų preparatų charakteristikų santraukas.

Tam tikrų nepageidaujamų reakcijų dažnis priklauso nuo vartojamų vaistų derinio.

Recidyvavusia arba atsparia daugine mieloma sergančių pacientų vartojamas deksametazono ir lenalidomido derinys siejamas su didesniu 4-ojo laipsnio neutropenijos atvejų pasireiškimo dažniu (5,1 % lenalidomido ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje, palyginti su 0,6 % placebo ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje). 4-ojo laipsnio febriliosios neutropenijos epizodai buvo nedažni (0,6 % lenalidomido ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje, palyginti su 0 % placebo ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje). Panašus didelio laipsnio neutropenijos atvejų skaičius užfiksuotas tarp lenalidomido ir deksametazono deriniu gydytų pacientų, kuriems ši liga diagnozuota pirmą kartą.

Neutropenija pasireiškė 45,3 % recidyvavusia ir atsparia daugine mieloma sergančių pacientų, kurie vartojo nedidelę deksametazono dozę ir pomalidomidą (Pom + ND-Dex), ir 19,5 % pacientų, vartojusių didelę deksametazono dozę (DD-Dex). Trečiojo arba ketvirtojo laipsnio neutropenija nustatyta 41,7 %

Pom + ND-Dex vartojusių pacientų ir 14,8 % DD-Dex vartojusių pacientų. Pom + ND-Dex gydytų pacientų grupėje sunkios neutropenijos atvejai buvo nedažni (pasireiškė 2 % pacientų), dėl neutropenijos gydymo nereikėjo visam laikui nutraukti, laikinai gydymą teko nutraukti 21 % pacientų, o sumažinti vaisto dozę –

7,7 % pacientų. Febrilioji neutropenija (FN) pasireiškė 6,7 % Pom + ND-Dex vartojusių pacientų ir nė vienam iš DD-Dex vartojusių pacientų. Visi FN atvejai, apie kuriuos pranešta, buvo 3-iojo arba 4-ojo laipsnio. Sunki FN nustatyta 4 % pacientų. Dėl FN gydymas laikinai nutrauktas 3,7 % pacientų, vaisto dozė sumažinta 1,3 % pacientų, visam laikui nutraukti gydymo nereikėjo nė vienam pacientui.

Recidyvavusia arba atsparia daugine mieloma sergančių pacientų vartojamas deksametazono ir lenalidomido derinys siejamas su didesniu 3-iojo ir 4-ojo laipsnių trombocitopenijos atvejų pasireiškimo dažniu (atitinkamai 9,9 % ir 1,4 % lenalidomido ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje, palyginti su 2,3 % ir 0 % placebo ir deksametazono deriniu gydytų pacientų grupėje). Panašus didelio laipsnio trombocitopenijos atvejų

pasireiškimo dažnis užfiksuotas tarp lenalidomido ir deksametazono deriniu gydytų pacientų, kuriems ši liga diagnozuota pirmą kartą. Trombocitopenija pasireiškė 27,0 % recidyvavusia ir atsparia daugine mieloma sergančių pacientų, kurie vartojo Pom + ND-Dex, ir 26,8 % pacientų, vartojusių DD-Dex. Trečiojo arba ketvirtojo laipsnio trombocitopenija nustatyta 20,7 % pacientų, kurie vartojo Pom + ND-Dex, ir 24,2 % DD-Dex vartojusių pacientų. Pom + ND-Dex gydytų pacientų grupėje sunki trombocitopenija nustatyta 1,7 % pacientų, dėl jos vaisto dozę teko sumažinti 6,3 % pacientų, laikinai nutraukti gydymą – 8 % pacientų, o visam laikui nutraukti gydymą – 0,7 % pacientų.

Daugine mieloma sergančių pacientų vartojamas deksametazono derinys su lenalidomidu, talidomidu arba pomalidomidu siejamas su padidėjusia giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos rizika (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kurie tuo pačiu metu vartoja eritropoetinius vaistinius preparatus arba kuriems anksčiau buvo diagnozuota giliųjų venų trombozė, trombozės rizika taip pat gali būti didesnė.

Vartojant vieną deksametazoną, nedidelio laipsnio periferinės neuropatinės reakcijos, daugiausia 1-ojo laipsnio parestezija, gali pasireikšti iki 34 % pacientų, kuriems dauginė mieloma diagnozuota pirmą kartą. Tačiau kartu vartojant bortezomibą arba talidomidą, periferinė neuropatija pasireiškia dažniau ir sunkesne forma. Atliekant vieną tyrimą, 3-iojo arba 4-ojo laipsnio neuropatinės reakcijos pasireiškė 10,7 % pacientų, vartojusių talidomidą ir deksametazoną, ir 0,9 % pacientų, kurie vartojo vieną deksametazoną.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Ūminis deksametazono toksinis poveikis yra silpnas, o toksinis poveikis po ūminio deksametazono perdozavimo yra retas reiškinys. Priešnuodžio nėra, taikomas simptominis gydymas.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio kortikosteroidai, gliukokortikoidai, ATC kodas – H02AB02.

Veikimo mechanizmas

Deksametazonas yra sintetinis gliukokortikoidas; jis turi stiprų priešuždegiminį poveikį ir veikia kaip nedidelio aktyvumo mineralkortikoidas. Vartojamas didelėmis dozėmis (pvz., po 40 mg) slopina imuninę reakciją.

Nustatyta, kad deksametazonas, atpalaiduodamas antrosios mitochondrijų kilmės kaspazės aktyvatorių (Smac, angl. second mitochondria-derived activator of caspase; apoptozę skatinantį faktorių), slopina branduolio faktoriaus-κB aktyvumą ir aktyvina kaspazę-9 bei tokiu būdu sukelia dauginės mielomos ląstelių žūtį (apoptozę). Maksimaliam apoptozės žymenų kiekiui pasiekti, taip pat stipresniam kaspazės-3 aktyvinimui ir didesnei DNR fragmentacijai pasiekti reikėjo ilgalaikio poveikio deksametazonu. Deksametazonas taip pat sumažino antiapoptozinių genų ekspresiją ir padidino IκB-α baltymo kiekį.

Deksametazono apoptozinis poveikis stiprėja, kai jis vartojamas kartu su talidomidu arba jo analogais ir proteazės inhibitoriumi (pvz., bortezomibu).

Dauginė mieloma yra reta progresuojanti hematologinė liga. Sergant šia liga, kaulų čiulpuose susidaro labai daug pakitusių plazminių ląstelių ir gaminama pernelyg daug nepakitusių monokloninių imunoglobulinų

(IgG, IgA, IgD arba IgE) arba tik Bens-Džonso baltymas (laisvosios monokloninio imunoglobulino κ ir λ lengvosios grandinės).

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Klinikinio veiksmingumo ir saugumo tyrimų su Neofordex gydant dauginę mielomą neatlikta.

Dauginės mielomos gydymo vaistų deriniu su deksametazonu veiksmingumą ir saugumą patvirtina daug klinikinių tyrimų su pacientais, sergančiais recidyvavusia arba atsparia daugine mieloma, ir su pacientais, kuriems ši liga buvo diagnozuota pirmą kartą. Tyrimuose dalyvavo labai įvairių amžiaus grupių pacientai, taip pat pacientai, kurie atitiko autologinių kamieninių ląstelių persodinimo kriterijus arba jų neatitiko. Didelėmis dozėmis (po 40 mg ar 20 mg) vartojamas geriamasis deksametazonas buvo tiriamas gydant daugine mieloma sergančius pacientus, kartu jiems taikant chemoterapiją pagal VAD (vinkristino, adriamicino/doksorubicino ir deksametazono) režimą arba kartu vartojant naujuosius vaistus, įskaitant talidomidą ir jo analogus bei proteasomos inhibitorius. Atliekant kontroliuojamuosius tyrimus, pagal išgyvenamumo ir atsako į gydymą rodiklius gydymo vaistų deriniu su deksametazonu rezultatai nuosekliai buvo geresni nei gydymo vienu deksametazonu rezultatai.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti Neofordex tyrimų su visais daugine mieloma sergančių vaikų populiacijos pogrupiais duomenis (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus Neofordex, didžiausia deksametazono koncentracija kraujo plazmoje susidaro vidutiniškai per tris valandas. Deksametazono biologinis prieinamumas siekia maždaug 80 %. Biologiškai įsisavinama vaisto dozė tiesiškai priklauso nuo suvartotos dozės.

Deksametazoną perneša P-glikoproteinas (dar vadinamas MDR1). Kiti MDR nešikliai taip pat gali būti svarbūs deksametazono pernešimui.

Pasiskirstymas

Iki maždaug 80 % deksametazono jungiasi prie plazmos baltymų, daugiausia albumino; tai priklauso nuo suvartotos vaisto dozės. Suvartojus labai didelę dozę, didžioji dalis deksametazono cirkuliuoja kraujyje neprisijungusio vaisto pavidalu. Pasiskirstymo tūris – maždaug 1 l/kg. Deksametazonas pereina kraujo ir galvos smegenų barjerą ir placentos barjerą bei išsiskiria į motinos pieną.

Biotransformacija

Nedidelė suvartoto deksametazono dalis pasišalina nepakitusi per inkstus. Didžioji dalis preparato žmogaus organizme hidrinama arba hidroksilinama; pagrindiniai metabolitai yra hidroksi-6-deksametazonas ir dihidro-20-deksametazonas. 30–40 % jungiasi su gliukurono rūgštimi arba sulfatinama žmogaus kepenyse ir tokia forma pašalinama su šlapimu. Deksametazoną metabolizuoja citochromo P450 izofermentas 3A4 (CYP3A4). Kiti citochromo P450 izofermentai taip pat gali būti svarbūs deksametazono biotransformacijai.

Eliminacija

Deksametazono pusinės eliminacijos iš kraujo plazmos trukmė – maždaug 250 minučių.

Ypatingos pacientų grupės

Duomenų apie deksametazono biotransformaciją gydant pacientus, kurių kepenų veikla sutrikusi, nėra.

Rūkymas neturi įtakos deksametazono farmakokinetikai. Gydant europiečių ir azijiečių (indoneziečių ir japonų) kilmės pacientus, deksametazono farmakokinetikos skirtumų nenustatyta.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis gliukokortikoidų poveikis yra silpnas. Lėtinio toksiškumo ir kancerogeniškumo duomenų nėra. Nustatyta, kad su genotoksiškumu susiję duomenys yra netikslūs. Atliekant toksinio poveikio reprodukcijai tyrimus su pelėmis, žiurkėmis, žiurkėnais, triušiais ir šunimis, deksametazonas sukėlė embriono ir vaisiaus raidos sutrikimus, pvz., padaugėjo nesuaugusio gomurio ir skeleto defektų atvejų; sumažėjo užkrūčio liaukos, blužnies ir antinksčių masė; atsirado plaučių, kepenų ir inkstų anomalijų ir sulėtėjo augimas. Postnatalinėje stadijoje įvertinus gyvūnus, kurie prenataliniame laikotarpyje buvo gydomi deksametazonu, nustatytas sumažėjęs gliukozės toleravimas ir jautrumas insulinui, elgsenos pokyčiai ir sumažėjusi galvos smegenų bei kūno masė. Patinų vaisingumas gali būti mažesnis dėl gonocitų apoptozės ir spermatogenezės defektų. Duomenys apie patelių vaisingumą prieštaringi.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė monohidratas

Mikrokristalinė celiuliozė

Magnio stearatas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Iki vartojant tabletes reikia laikyti lizdinėje plokštelėje. Norint atskirti tabletes vieną nuo kitos nepažeidžiant pakuotės, kad vaistą būtų galima, pvz., sudėti į pagalbinę daugiaskyrę vaistų dėžutę, lizdinę plokštelę reikia laužti per perforuotą liniją. Nedelsiant nesuvartotas perpus perlaužtas tabletes reikia išmesti (žr. 6.6 skyrių).

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

10 po vieną atskirtų tablečių perforuotoje vienadozėje poliamido, aliuminio, polivinilchlorido plėvelės ir aliuminio folijos lizdinėje plokštelėje. Pakuotės dydis – 10 tablečių.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Informuokite pacientus, kad nesuvartotų tablečių negalima išmesti su buitinėmis atliekomis arba į kanalizaciją.

7.REGISTRUOTOJAS

Laboratoires CTRS 63, rue de l’Est

92100 Boulogne-Billancourt Prancūzija

El. paštas ctrs@ctrs.fr

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/15/1053/001

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2016 m. kovo 16 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai