Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Quixidar (fondaparinux sodium) – Preparato charakteristikų santrauka - B01AX05

Updated on site: 09-Oct-2017

Vaisto pavadinimasQuixidar
ATC kodasB01AX05
Sudėtisfondaparinux sodium
GamintojasGlaxo Group Ltd.
Injekcinis tirpalas.
Tirpalas yra skaidrus ir bespalvis skystis.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Quixidar 1,5 mg/0,3 ml injekcinis tirpalas, užpildyti švirkštai

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename užpildytame švirkšte (0,3 ml) yra 1,5 mg fondaparinukso natrio.

Pagalbinė (-s) medžiaga (-os): vienoje dozėje yra mažiau negu 1 mmol natrio (23 mg), taigi galima sakyti, kad preparatas yra benatris.

3.VAISTO FORMA

4.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

 

4.1

Terapinės indikacijos

neberegistruotas

 

 

Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika po sudėtingos kojų ortopedinės operacijos, pvz.,

šlaunikaulio lūžio, kelio sąnario operacijos ar klubo sąnario pakeitimo.

 

preparatas

 

Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika ligoniams, kuriems atliekamos abdominalinės operacijos ir kuriems nuspręsta, jog yra didelis tromboembolinių komplikacijų pavojus, pvz., pacientams, kuriems atliekama pilvo organų vėžio operacija (žr. 5.1 skyrių).

Venų tromboembolijos profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams, kuriems yra didelė VTE išsivystymo pavojus ir kurių judėjimas apribotas dėl ūminės ligos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo ir (arba) ūminio kvėpavimo sutrikimo ir (arba) ūminės infekcinės ar uždegiminės ligos.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Pacientai, kuriems atliekama didelė ortopedinė ar abdominalinė operacija

Po operacijos rekomenduojama fondaparinukso dozė yra 2,5 mg. Ji injekuojama po oda kartą per

dieną.

Jei nusistovVaistinisėjo hemostazė, pradinę dozę reikėtų vartoti praėjus nuo operacijos pabaigos 6 valandoms. Gydymas tęsiamas tol, kol išnyksta venų tromboembolijos pavojus, paprastai kol pacientas pradeda

vaikščioti, t. y. po operacijos ne mažiau kaip 5-9 dienas. Patirtis rodo, kad pacientams po šlaunikaulio lūžio operacijos VTE atsiradimo pavojus laikosi ilgiau negu 9 dienas. Patariama apsvarstyti, ar minėtiems pacientams nereikalingas ilgesnis, t. y. papildomai iki 24 dienų, profilaktinis gydymas fondaparinuksu (žr. 5.1 skyrių).

Vidaus ligomis sergantys pacientai, kuriems yra didelis tromboembolinių komplikacijų išsivystymo pavojus (vertinamas kiekvienam ligoniui individualiai)

Rekomenduojama fondaparinukso dozė yra 2,5 mg. Ji švirkščiama po oda kartą per parą. Vidaus ligomis sergantys pacientai klinikinių tyrimų metu gydyti 6-14 dienų (žr. 5.1 skyrių).

Specialios pacientų grupės

Dėl papildomų reikalavimų

Pacientams, kuriems atliekama operacija, parenkant pirmosios fondaparinukso injekcijos laiką pacientams, kurių amžius ≥ 75 metų, kurių svoris < 50 kg, ir/ar kuriems dėl inkstų pažeidimo kreatinino klirensas yra nuo 20 iki 50 ml/min, būtina tiksliai laikytis visų reikalavimų.

Inkstų pažeidimas. Fondaparinukso negalima vartoti ligoniams, kurių kreatinino klirensas <20 ml/min. (žr. 4.3 skyrių). Dozę reikia sumažinti iki 1,5 mg kartą per parą pacientams, kurių kreatinino klirensas yra nuo 20 iki 50 ml/min. (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių inkstai pažeisti nesunkiai (kreatinino klirensas >50 ml/min.), dozės mažinti nereikia.

Kepenų pažeidimas. Dozavimą koreguoti nebūtina. Jei kepenų pažeidimas sunkus, fondaparinuksą reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

Vaikai ir paaugliai. Fondaparinukso nerekomenduojama vartoti vaikams, jaunesniems nei 17 metų, nes nepakanka duomenų apie saugumą ir efektyvumą.

Pirmoji fondaparinukso injekcija negali būti daroma, jei pasibaigus operacijai nepraėjo 6 valandos. Vaisto galima injekuoti tik nusistovėjus hemostazei (žr.neberegistruotas4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Fondaparinuksas suleidžiamas giliai po oda gulinčiam pacientui. Injekcijos vieta kiekvieną kartą keičiama: švirkščiama pakaitomis į kairę arba dešinę priekinę šoninę ir kairę arba dešinę užpakalinę šoninę pilvo sienelės sritį. Kad vartojant užpildytą švirkštą nebūtų prarasta medikamento, prieš injekciją oro burbuliukų iš švirkšto išstumti nereikia. Adata į odos raukšlę, susidarančią suėmus odą nykščiu ir smiliumi, susmeigiama statmenai visa. Odos raukšlė laikoma per visą injekcijos laiką.

atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti žr. 6.6 skyrių.

4.3Kontraindikacijos

nurodytų specialių grupių pacientamspreparatasfondaparinuksą reikia vartoti atsargiai.

-

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

-

Reikšmingas klinikai aktyvus kraujavimas.

-

Ūminis bakterinis endokarditas.

-

Sunkus inkstų pažeidimas, kurio metu kreatinino klirensas būna < 20 ml/min.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Fonadaparinuksas skirtas tik vartoti po oda. Vaisto į raumenis vartoti negalima.

Kraujavimas

Gydant pacientus, kuriems dėl įgimto ar įgyto krešėjimo sutrikimo (pvz., trombocitų kiekis

< 50 000/mm3), skrandžio ir žarnų aktyvios opaligės, neseniai į smegenis išsiliejusio kraujo, neseniai

atliktos galvos, nugaros smegenų ar akių operacijos yra didesnis kraujavimo pavojus, bei toliau Medikamentai,Vaistiniskurie gali didinti kraujavimo atsiradimo pavojų, neturėtų būti skiriami kartu su fondaparinuksu. Tokiems vaistams priklauso desirudinas, fibrinoliziniai preparatai, GP IIb/IIIa

receptorių antagonistai, heparinas, heparinoidai, mažo molekulinio svorio heparinas (MMSH). Jei būtina, sutinkamai su 4.5 skyriuje pateikta informacija, gali būti vartojamas kartu vitamino K antagonistas. Kitokių trombocitų agregaciją mažinančių vaistinių preparatų (acetilsalicilo rūgšties, dipiridamolio, sulfinpirazono, tiklopidino ar klopidogrelio) ir NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) reikėtų vartoti atsargiai. Jei minėtų vaistų vartoti kartu būtina, reikalingas nuolatinis stebėjimas.

Spinalinė / epidurinė anestezija

Pacientams, kuriems atliekama didelė ortopedinė operacija, jei vartojant fondaparinuksą daroma spinalinė / epidurinė anestezija, ar spinalinė punkcija, galima epidurinė ar spinalinė kraujosruva, kuri gali sukelti ilgalaikį ar nuolatinį paralyžių. Ši reta komplikacija gali padažnėti pooperaciniu

laikotarpiu, jei naudojami įkišamieji epiduriniai kateteriai ar kartu vartojama kitų hemostazę veikiančių medžiagų.

Pagyvenę pacientai

Pavojus kraujuoti pagyvenusiems žmonėms yra didesnis, nes inkstų veiklai su amžiumi susilpnėjus, fondaparinuksas lėčiau šalinamas, todėl jis organizmą veikianeberegistruotasilgiau (žr. 5.2 skyrių). Fondaparinuksą pagyvenusiems pacientams reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Mažas kūno svoris

Pacientai, kurių svoris < 50 kg, gali dažniau kraujuoti, nes fondaparinukso šalinimas iš organizmo, mažesnio svorio žmonėms yra lėtesnis. Tokiems pacientams fondaparinuksą reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Inkstų pažeidimas

Fondaparinuksas daugiausia šalinamas pro inkstus. Pacientams, kurių kreatinino klirensas yra < 50 ml/min., dažniau gali pasireikšti kraujavimas ir VTE, todėl juos gydyti reikia atsargiai. (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius). Klinikinių duomenų apie pacientus, kurių kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min., nepakanka.

Sunkus kepenų pažeidimas

Fondaparinukso dozavimo koreguoti nebūtina. Reikėtų kruopščiai apsvarstyti, ar vartoti fondaparinuksą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų pažeidimas, kadangi organizme trūksta krešėjimo faktorių, todėl dažniau gali prasidėti kraujavimas (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kuriems yra heparino sukelta trombocitopenija

Fondaparinuksas nesijungia su 4 trombocitų faktoriumi. Kryžminės reakcijos su pacientų, kuriems yra

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

II tipo heparino sukelta trombocitopenija (HST), serumu nebūna. Ar pacientams, kuriems yra II tipo HST, fondaparinukso vartotipreparatasveiksminga ir saugu, formaliai netirta.

Kraujavimo pavojus didėja, jei kartu su fondaparinuksu vartojama preparatų, kurie gali didinti kraujavimo pavojų. (žr. 4.4 skyrių).

Geriamieji antikoaguliantai (varfarinas), trombocitų agregacijos inhibitoriai (acetilsalicilo rūgštis), NVNU (piroksikamas) ir digoksinas fondaparinukso farmakokinetikai įtakos nedaro. Sąveikos tyrimuose fondaparinukso dozė (10 mg) buvo didesnė negu dozė, rekomenduojama šioms indikacijoms. Fondaparinuksas nedaro įtakos nei varfarino sukeltiems INR pokyčiams, nei kraujavimo laikui gydymo acetilsalicilo rūgštimi ar piroksikamu metu, nei digoksino, kai plazmoje nusistovi pastovus jo kiekis, farmakokinetikai.

Tolesnis gydymas kitokiais antikoaguliantais

Jei toliau pradedama gydyti vitamino K antagonistu, fondaparinikso vartojimą reikia tęsti tol, kol atsiras reikiamas INR pokytis.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėra pakankamai duomenų apie fondaparinukso vartojimą nėštumo laikotarpiu. Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys nėra pakankami spręsti apie vaisto poveikį nėštumui, gemalo ir vaisiaus vystymuisi, gimdymui ir naujagimio vystymuisi, kadangi vaisto buvimo organizme trukmė yra per maža. Nėščioms moterims fondaparinuksas skiriamas tik būtinu atveju.

Jei toliauVaistinisgydoma heparinu ar MMSH, pirmąją minėtų preparatų injekciją reikėtų daryti, kaip taisyklė, praėjus dienai po paskutinės fondaparinukso injekcijos.

Fondaparinuksas išskiriamas į žiurkės pieną, tačiau nežinoma, ar jo patenka į moters pieną. Fondaparinuksu gydomoms žindyvėms žindyti nerekomenduojama. Vaisto rezorbcija iš kūdikio burnos mažai tikėtina.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

2,5 mg fondaparinukso saugumas nustatytas remiantis 3 595 pacientų, kuriems buvo atliktos sudėtingos kojų ortopedinės operacijos ir kurie vaisto vartojo ne ilgiau kaip 9 dienas, duomenimis, 327 pacientų, kurie operuoti dėl šlaunikaulio lūžio ir kurie po 1 savaitės pradinės profilaktikos toliau vartojo vaisto 3 savaites, 1407 pacientai po abdominalinių operacijų gydyti ne ilgiau kaip 9 dienas bei 425 vidaus ligomis sergantys pacientai, kuriems buvo tromboembolinių komplikacijų išsivystymo pavojus ir kurie gydyti daugiausia 14 dienų.

Tyrėjo pastebėti nepageidaujamų poveikių atvejai, kurie mažiausiai gali būti bent kiek susiję su

fondaparinukso vartojimu, pateikti dažnumo grupėmis (labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10; nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)) pagal organų sistemų klases mažėjančio sunkumo tvarka ir šie nepageidaujami poveikiai turėtų būti interpretuojami atsižvelgiant į chirurgines bei vidaus ligų aplinkybes.

Organų sistemų klasė

Nepageidaujamas poveikis,

Nepageidaujamas poveikis,

pagal MedDRA

pasireiškiantis pacientams,

pacientams, sergantiems

klasifikaciją

kuriems daroma didelė

 

vidaus ligomis

 

ortopedinė kojų operacija ir

 

 

(arba) abdominalinė operacija

 

Infekcijos ir infestacijos

Reti: žaizdos infekcija po

 

 

 

operacijos

 

 

Kraujo ir limfinės

Dažni: kraujavimas po operacijos,

Dažni: kraujavimas

sistemos sutrikimai

anemija.

 

neberegistruotas

 

(hematoma, hematurija,

 

Nedažni: kraujavimas

 

skrepliavimas krauju,

 

(kraujavimas iš nosies, virškinimo

kraujavimas iš dantenų)

 

trakto, skrepliavimas krauju,

Nedažni: anemija

 

hematurija, hematoma)

 

 

 

trombocitopenija, purpura,

 

 

 

trombocitozė, trombocitų ir

 

 

 

krešėjimo sutrikimai

 

 

Imuninės sistemos

Reti: alerginė reakcija

 

-

sutrikimai

 

 

 

Metabolizmo ir mitybos

Reti: hipokalemija

 

-

sutrikimai

 

 

 

Nervų sistemos

Reti: nerimas, mieguistumas,

-

sutrikimai

galvos svaigimas, galvos

 

 

 

preparatas

 

 

 

skausmas, sumišimas

 

 

Kraujagyslių sutrikimai

Reti: hipotenzija

 

-

Kvėpavimo sistemos,

Reti: dusulys, kosulys

 

Nedažni: dusulys

krūtinės ląstos ir

 

 

 

tarpusienio sutrikimai

 

 

 

Virškinimo trakto

Nedažni: pykinimas, vėmimas

 

sutrikimai

Reti: pilvo skausmas, virškinimo

 

 

sutrikimas, gastritas, vidurių

 

 

užkietėjimas, viduriavimas

 

 

Kepenų ir tulžies

Nedažni: kepenų fermentų

 

 

sistemos sutrikimai

aktyvumo padidėjimas, kepenų

 

Vaistinis

funkcijos sutrikimas

 

 

 

Reti: bilirubinemija

 

 

Klinikiniai tyrimai
Fondaparinukso kryžminės nebūna.

Kitų tyrimų metu ir po to, kai vaistas pateko į rinką, retai pastebėta kraujavimo į kaukolės vidų, smegenis ir užpilvaplėvinį ląstelyną atvejų.

4.9 Perdozavimas

Didesnės negu rekomenduojamos fondaparinukso dozės gali didinti kraujavimo pavojų. Fondaparinukso priešnuodžio nežinoma.

Jei prasidėjo su perdozavimu susijęs kraujavimas, reikia nutraukti Quixidar vartojimą ir nustatyti pirminę kraujavimo priežastį. Reikėtų apsvarstyti ir pradėti taikyti tinkamas pagalbos priemones: chirurginiu būdu stabdyti kraujavimą, perpilti kraują, šviežią plazmą, taikyti plazmaferezę.

Fondaparinuksas yra sintetinis selektyvus aktyvuoto X (Xa) faktoriaus inhibitorius. Šis medikamentas, prisijungęs prie antitrombino III (ATIII), selektyviai slopina Xa faktorių, todėl sukelia antitrombozinį poveikį. ATIII, prie kurio selektyviai prisijungia fondaparinuksas, stipriau (maždaug 300 kartų) neutralizuoja natūralų Xa faktorių, todėl nutrūksta kraujo krešėjimo grandinė, vadinasi, sustoja trombino sintezė ir trombų augimas. Fondaparinuksas neinaktyvuoja trombino (aktyvuoto II

faktoriaus) ir neveikia trombocitų.

5.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

 

5.1

Farmakodinaminės savybės

neberegistruotas

Farmakoterapinė grupė: antitromboziniai vaistai.

ATC kodas: B01AX05

Farmakodinaminis poveikis

 

 

2,5 mg fondaparinukso dozėpreparatasnedaro įtakos nei įprastų krešėjimo tyrimų rodmenims, tokiems kaip DATL (daliniam aktyvinto tromboplastino laikui), AKL (aktyvintam krešėjimo laikui), PT

(protrombino laikui) /INR plazmoje, nei kraujavimo laikui ar fibrinoliziniam aktyvumui.

reakcijos su pacientų, kuriems heparinas sukėlė trombocitopeniją, serumu

Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika po sudėtingos kojų ortopedinės operacijos pacientams, kurie vaisto vartojo ne ilgiau kaip 9 dienas

Buvo parengta fondaparinukso klinikinė programa, kurios tikslas – nustatyti, ar veiksminga VTE, t. y. proksimalinių ir distalinių giliųjų venų trombozės bei plaučių embolijos, profilaktika vartojant

fondaparinuksą pacientams, kuriems atlikta sudėtinga kojų ortopedinė operacija: šlaunikaulio lūžio, kelioVaistinissąnario operacija ar kubo sąnario pakeitimas. II ir III fazės kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 8 000 pacientų (1 711 pacientų, kuriems atlikta šlaunikaulio lūžio,

5 892 pacientai, kuriems pakeistas klubo sąnarys ir 1 367 pacientai, kuriems atlikta sudėtinga kelio operacija), metu vieniems pacientams buvo injekuojama 2,5 mg fondaparinukso dienos dozė, kuri pradėta vartoti praėjus po operacijos pabaigos 6-8 valandoms, kitiems – enoksaparino 40 mg dienos dozė, pradėta vartoti 12 valandų prieš operaciją, arba 30 mg dozė, pradėta vartoti du kartus per dieną praėjus po operacijos 12-24 valandoms.

Šio tyrimo rezultatų bendrosios analizės duomenimis, fondaparinuksas, vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, palyginti su enoksaparinu reikšmingai sumažino (44 %, 63 %, patikimumo intervalas 54 % - 95 %) VTE atvejų, atsiradusių po operacijos ne vėliau kaip 11 dieną, dažnumą. Jis nepriklauso nuo operacijos tipo. Dauguma vertinamosios baigties reiškinių, nustatytų neplaninės venografijos būdu, buvo susiję su distalinių giliųjų venų tromboze, tačiau reikšmingai sumažėjo ir proksimalinių giliųjų venų trombozės atvejų. Simptominių VTE atvejų kiekis, įskaitant plaučių emboliją, abiejose pacientų grupėse reikšmingai nesiskyrė.

Tyrimo, kurio metu lygintas fondaparinukso ir 40 mg enoksaparino dienos dozės, pradėtos vartoti 12 valandų prieš operaciją, poveikis, reikšmingas kraujavimas pastebėtas 2,8 % pacientų, vartojančių fondaparinukso, palyginti su 2,6 % pacientų, gydomų enoksaparinu.

Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika po šlaunikaulioneberegistruotaslūžio operacijos pacientams, kurie po

pirminės 1 savaitės profilaktikos vaisto vartojo papildomai ne ilgiau kaip 24 dienas

Dvigubu aklu metodu atlikto klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo atsitiktiniu būdu parinkti 737

pacientai, metu po šlaunikaulio lūžio operacijos 7 (±1) dienas ligoniai vartojo kartą per dieną 2,5 mg

fondaparinukso. Pasibaigus minėtam periodui, iš tyrime dalyvavusių pacientų atsitiktiniu būdu parinkti

656 ligoniai toliau 21 (±2) dieną vartojo kartą per dieną 2,5 mg fondaparinukso ar placebo. Nustatyta,

kad fondaprinksas reikšmingai sumažino, palyginti su placebu, bendrąjį VTE dažnumą [atitinkamai 3

(1,4 %) pacientai, palyginti su 77 (35 %) pacientais]. Dauguma VTE atvejų (70/80) buvo venografijos

būdu nustatyta besimptomė giliųjų venų trombozė. Be to, fondaparinuksas reikšmingai sumažino

simptominės VTE (giliųjų venų trombozės ir/ar plaučių embolijos), įskaitant du mirtinus plaučių

embolijos atvejus placebo grupėje, dažnumą [atitinkamai 1 (0,3 %) pacientas, palyginti su 9 (2,7 %)

pacientais]. Didesnis kraujavimas, visada iš operacijos vietos ir nemirtinas, pastebėtas 8 (2,4 %) pacientams, kurie vartojo 2,5 mg fondaparinukso, palyginti su 2 (0,6 %) pacientais, kurie vartojo placebą.

Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika po abdominalinių operacijų pacientams, kuriems

nuspręsta, jog yra didelis tromboembolinių komplikacijų pavojus, pvz., pacientams, kuriems

atliekama pilvo organų vėžio operacija

Dvigubai aklu būdu atlikto tyrimo metu atsitiktinai parinkti 2927 pacientai 7 + 2 dienas vartojo 2,5 mg

fondaparinukso vieną kartą per parą arba dalteparino 5000 TV vieną kartą per parą. Dalteparino buvo

skirta viena 2500 TV injekcija prieš operaciją ir 2500 TV pirmoji injekcija po operacijos. Daugiausiai

tyrimą nebuvo įtraukti pacientai, kuriems atliktos urologinės (ne inkstų), ginekologinės, laparaskopinės ar kraujagyslių operacijos.

Tyrimo rezultatai parodė, fondaparinukso vartojusių pacientų atveju bendros VTE pasireiškė 47/1027 (4,6 %) o dalteparino vartojusių atveju - 62/1021 (6,1 %) pacientų; skirtumo santykio sumažėjimas [95 %CI] = -25,8% [-49,7 %, 9,5 %]. Bendro VTE dažnio skirtumas, kuris tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas, buvo daugiausia dėl besimptomės distalinių giliųjų venų trombozės (GVT) atvejų sumažėjimo. Simptominės GVT atvejų skaičius buvo panašus abiejose grupėse: 6 pacientai (0,4 %) fondaparinukso vartojusių pacientų grupėje ir 5 pacientai (0,3 %) dalteparino vartojusių pacientų grupėje. Pacientų po vėžio operacijų pogrupyje VTE dažnis buvo 4,7 % fondaparinukso vartojusių pacientų grupėje ir 7,7 % dalteparino vartojusių pacientų grupėje.

Didelis kraujavimas buvo pastebėtas 3,4 % pacientų fondaparinukso vartojusių pacientų grupėje ir

buvo atliekamos storųjų ir tiesiosios žarnos, skrandžio, kepenų, tulžies pūslės šalinimo ar kitos tulžies takų operacijos. Šešiasdešimtpreparatasdevyniems procentams pacientų operacijos buvo atliktos dėl vėžio. Į šį

Veninės tromboembolijos (VTE) profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams, kuriems yra didelis tromboembolinių komplikacijų išsivystymo pavojus ir kurių judėjimas apribotas dėl ūminės ligos

2,4%Vaistinis– dalteparino vartojusių pacientų grupėje.

Klinikinio dvigubai aklu metodu atlikto atsitiktinių imčių tyrimo metu 839 vidaus ligomis sergantys 60 metų arba vyresni pacientai 6 - 14 dienų vieną kartą per parą vartojo 2,5 mg fondaparinukso arba placebą. Ligoniai buvo gydomi ligoninėje dėl stazinio širdies nepakankamumo (III arba IV klasė pagal NYHA) ir (arba) ūminės kvėpavimo, infekcinės arba uždegiminės ligos. Buvo planuojama, kad paciento judėjimas bus apribotas mažiausiai keturias dienas. Fondaparinuksu gydytiems pacientams žymiai sumažėjo bendras VTE dažnumas, palyginti su vartojusiais placebą (pasireiškė atitinkamai 18 pacientų (5,6%) ir 34 pacientams (10,5%)). Daugiausia stebėta besimptomė distalinių sričių GVT. Fondaparinuksas taip pat žymiai sumažino pripažintų mirtį sukėlusių PE dažnumą (stebėta 0 Quixidar vartojusiems (0,0%) bei 5 (1,2%), vartojusiems placebą pacientų). Didelis kraujavimas stebėtas 1 pacientui (0,2%) kiekvienoje grupėje.

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Sušvirkštas į poodį fondaparinuksas absorbuojamas greitai ir visiškai (absoliutus biologinis

prieinamumas yra 100 %). Po vienkartinės 2,5 mg fondaparinukso injekcijos po oda jauniems sveikiems žmonėms didžiausia koncentracija plazmoje (Cneberegistruotasmax vidurkis = 0.34 mg/l) atsiranda per 2 valandas, o dvigubai mažesnė koncentracija – praėjus 25 minutėms po injekcijos.

Pagyvenusių sveikų žmonių fondaparinukso farmakokinetika, jei po oda sušvirkšta 2 – 8 mg intervalo dozė, yra tiesinė. Vartojant vaisto vieną kartą per dieną, jo kiekis plazmoje nusistovi per 3-4 dienas ir tokiu atveju būna 1,3 karto didesnė Cmax bei AUC.

Pacientų, kuriems atlikta klubo sąnario persodinimo operacija, ir kurie kartą per dieną vartoja 2,5 mg fondaparinukso, vidutiniai (CV %) farmakokinetikos rodmenys, kai plazmoje yra nusistovėjęs

pastovus vaisto kiekis, yra tokie: Cmax (mg/l) – 0,39 (31 %), Tmax (val.) – 2,8 (18 %) ir Cmin (mg/l) – 0,14 (56 %). Pacientams, kuriems šlaunikalio lūžis yra susijęs su senyvu amžiumi, kai plazmoje yra

nusistovėjęs pastovus fondaparinukso kiekis, vaisto Cmax (mg/l) – 0,50 (32 %), Cmin (mg/l) – 0,19 (58 %).

Pasiskirstymas

Fondaparinukso pasiskirstymo tūris yra ribotas (7-11 litrų). In vitro labai daug fondaparinukso, priklausomai nuo jo koncentracijos plazmoje, selektyviai prisijungia prie antitrombino baltymo (jei koncentracija yra nuo 0,5 iki 2 mg/l, prie ATIII prisijungia atitinkamai nuo 98,6 % iki 97,0 % vaisto). Reikšmingo fondaparinukso prisijungimo prie kitų plazmos baltymų, įskaitant 4 trombocitų faktorių (PF4), nepastebėta.

Metabolizmas

Dar iki galo neištirtas, todėl kol kas duomenų apie fondaparinukso metabolizmą, ypač duomenų apie aktyvių jo metabolitų atsiradimą, nėra.

Kadangi fondaparinuksas su kitais plazmos baltymais (išskyrus ATIII) reikšmingai nesijungia, sąveikos su kitais medikamentais,preparatasdėl jų išstūmimo iš junginių su baltymais, tikriausiai nebūna.

In vitro fondaparinuksas neslopina CYP450 (CYP1A2, CYP2A6, CYP2C9, CYP2C19, CYP2D6, CYP2E1 ar CYP3A4), todėl in vivo fondaparinukso sąveika su kitais medikamentais, kuriuos metabolizuoja CYP, tikriausiai nepasireiškia.

Išskyrimas / šalinimas

Sveikiems jauniems žmonėms Quixidar pusinės eliminacijos periodas (t1/2) trunka maždaug 17 valandų, o sveikiems pagyvenusiems žmonėms – maždaug 21 valandą. 64-67 % nepakitusio fondaparinukso šalinama per inkstus.

Vaikai. Fondaparinukso poveikis vaikams ir paaugliams neištirtas.

Pagyvenę pacientai. Inkstų veikla su amžiumi silpnėja, todėl senatvėje gali silpnėti fondaparinukso šalinimas. Pacientų, kuriems > 75 metai kuriems atliekama ortopedinė operacija, apskaičiuotasis plazmos klirensas buvo nuo 1,2 iki 1.4 karto mažesnis už pacientų, kuriems < 65 metų, klirensą.

SpecialiVaistinisų grupių pacientai

Inkstų pažeidimas. Pacientų, kurių inkstai silpnai pažeisti (kreatinino klirensas nuo 50 iki 80 ml/min.), plazmos klirensas yra nuo 1,2 iki 1,4 karto mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali (kreatinino klirensas > 80 ml/min.). Jei pacientų inkstai vidutiniškai pažeisti (kreatinino klirensas nuo 30 iki 50 ml/min.), plazmos klirensas būna mažesnis apie 2 kartus, jei inkstai labai pažeisti (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), plazmos klirensas būna maždaug 5 kartus mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali. Su klirensu susijęs galutinis pusinės

Natrio chloridas Injekcinis vanduo Druskos rūgštis Natrio hidroksidas

eliminacijos periodas pacientams, kurių inkstai vidutiniškai pažeisti, trunka 29 valandas, o kurių inkstai labai pažeisti – 72 valandas.

Lytis. Įvedus svorio pataisą, lyties įtakos farmakokinetikai nepastebėta.

Rasė. Ar rasė gali daryti įtaką farmakokinetikai, neištirta. Sveikų azijiečių (japonų) ir europiečių tyrimų duomenimis, farmakokinetikos nesiskiria. Panašiai, juodaodžiams pacientams ir europiečiams po ortopedinės operacijos plazmos klirenso skirtumo nepastebėta.

Kūno svoris. Didėjant kūno svoriui, didėja ir fondaparinukso plazmos klirensas (padidėjus kūno svoriui 10 kg, klirensas padidėja 9 %).

Kepenų pažeidimas. Pacientams, kurių pažeistos kepenys, fondaparinukso farmakokinetika nenustatyta.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys, gauti atlikus įprastusneberegistruotassaugumo farmakologijos, daug kartų vartojamos dozės toksiškumo ir toksinio poveikio genams tyrimus, rodo, kad vaistas specifinio

pavojaus žmogui nekelia. Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys nėra pakankami spręsti apie toksinį poveikį dauginimuisi, kadangi vaisto buvimo organizme trukmė yra per maža.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

6.2Nesuderinamumas

Nesuderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šį vaistinį preparatą maišyti su kitais medikamentais draudžiama.

6.3Tinkamumo laikas

2 metai.

preparatas

 

6.4

Specialios laikymo sąlygos

 

Vaistinis

 

Negalima užšaldyti.

 

6.5

Pakuotė ir jos turinys

I tipo stiklinis vamzdelis (1 ml) su prijungta 27 dydžio 12,7 mm ilgio adata ir užkimštas iš brombutilo ar chlorobutilo elastomero pagamintu plunžeriniu kamšteliu.

Quixidar tiekiama pakuotėmis, kurių kiekvienoje yra 2, 7, 10 arba 20 užpildytų švirkštų su geltona automatine saugos sistema. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Injekcija po oda daroma lygiai taip, kaip klasikiniu švirkštu.

Prieš vartojant parenteralinį tirpalą būtina apžiūrėti, ar jame nėra drumzlių ir ar nepakitusi jo spalva.

Medikamento švirkštimo sau pačiam instrukcija išspausdinta informaciniame lapelyje.

Quixidar užpildyto švirkšto adatos apsauga sukurta su automatine saugos sistema, kuri po injekcijos saugo nuo įsidūrimo adata.

Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

7.

REGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS

Glaxo Group Ltd

 

Greenford

 

Middlesex

 

UB6 0NN

 

Jungtinė Karalystė

 

8.

REGISTRAVIMO LIUDIJIMO NUMERIS

 

EU/1/02/207/005-008

 

9.

PIRMOJO REGISTRAVIMO ARBA PERREGISTRAVIMO DATA

Pirmojo registravimo data: 2002 m. kovo 21 d.

neberegistruotas

Pakutinio perregistravimo data:

 

preparatas

Naujausią išsamią informaciją apie šį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros (EMEA) tinklalapyje: http://www.emea.europa.eu/

Vaistinis

Injekcinis tirpalas.
Tirpalas yra skaidrus ir bespalvis skystis.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Quixidar 2,5 mg/0,5 ml injekcinis tirpalas, užpildyti švirkštai

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename užpildytame švirkšte (0,5 ml) yra 2,5 mg fondaparinukso natrio.

Pagalbinė (-s) medžiaga (-os): vienoje dozėje yra mažiau negu 1 mmol natrio (23 mg), taigi galima sakyti, kad preparatas yra benatris.

3. VAISTO FORMA

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika po sudėtingosneberegistruotaskojų ortopedinės operacijos, pvz., šlaunikaulio lūžio, kelio sąnario operacijos ar klubo sąnario pakeitimo.

Venų tromboembolijos (VTE)preparatasprofilaktika ligoniams, kuriems atliekamos abdominalinės operacijos ir kuriems nuspręsta, jog yra didelis tromboembolinių komplikacijų pavojus, pvz., pacientams, kuriems atliekama pilvo organų vėžio operacija (žr. 5.1 skyrių).

Venų trombembolijos profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams, kuriems yra didelė VTE išsivystymo pavojus ir kurių judėjimas apribotas dėl ūminės ligos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo ir (arba) ūminio kvėpavimo sutrikimo ir (arba) ūminės infekcinės ar uždegiminės ligos.

Preparatas skirtas gydyti nestabilia krūtinės angina ar miokardo infarktu be ST segmento pakilimo (NKA/MI be ST) sergantiems pacientams, kuriems neindikuotina skubi (<120 min.) perkutaninė koronarų intervencija (PKI) (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu (MI su ST) gydymas ligoniams, kurie yra gydomi trombolitikaisVaistinisarba kuriems iš pradžių nėra taikoma jokia kita reperfuzinio gydymo forma.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Pacientai, kuriems atliekama didelė ortopedinė ar abdominalinė operacija

Po operacijos rekomenduojama fondaparinukso dozė yra 2,5 mg. Ji injekuojama po oda kartą per dieną.

Jei nusistovėjo hemostazė, pradinę dozę reikėtų vartoti praėjus nuo operacijos pabaigos 6 valandoms.

Gydymas tęsiamas tol, kol išnyksta venų tromboembolijos pavojus, paprastai kol pacientas pradeda vaikščioti, t. y. po operacijos ne mažiau kaip 5-9 dienas. Patirtis rodo, kad pacientams po šlaunikaulio lūžio operacijos VTE atsiradimo pavojus laikosi ilgiau negu 9 dienas. Patariama apsvarstyti, ar minėtiems pacientams nereikalingas ilgesnis, t. y. papildomai iki 24 dienų, profilaktinis gydymas fondaparinuksu (žr. 5.1 skyrių).

Vidaus ligomis sergantys pacientai, kuriems yra didelis tromboembolinių komplikacijų išsivystymo pavojus (vertinamas kiekvienam ligoniui individualiai)

Rekomenduojama fondaparinukso dozė yra 2,5 mg. Ji švirkščiama po oda kartą per parą. Vidaus

ligomis sergantys pacientai klinikinių tyrimų metu gydyti 6-14 dienų (žr. 5.1 skyrių). neberegistruotas

Nestabilios krūtinės anginos arba miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (NKA/MI be ST) gydymas

Rekomenduojama vienkartinė fondaparinukso paros dozė yra 2,5 mg, suleidžiama į poodį. Nustačius

diagnozę, gydymą reikia pradėti kuo anksčiau ir tęsti ne ilgiau kaip 8 dienas arba iki išvykimo iš ligoninės (jei išleidžiama anksčiau).

Jei pacientui planuojama atlikti perkutaninę transliuminalinę koronarų angioplastiką (PTKA), jos metu

yra skiriamas nefrakcionuotas heparinas (NFH), reikėtų įvertinti galimo kraujavimo riziką, įskaitant ir tai, kada buvo skirta paskutinė fondaparinukso dozė (žr. 4.4 skyrių). Apie tolesnį poodinį

fondaparinukso skyrimą po įmautės pašalinimo turėtų būti sprendžiama iš klinikinės būklės.

Pagrindinio NKA/MI be ST tyrimo metu gydyti fondaparinuksu buvo pradėta ne anksčiau kaip po 2 valandų nuo įmautės pašalinimo.

Pacientų, sergančių miokardo infarktu su ST segmento pakilimu (MI su ST), gydymas

Rekomenduojama vienkartinė fondaparinukso paros dozė yra 2,5 mg. Pirmoji fondaparinukso dozė

yra skiriama intraveniškai, o kitos dozės yra skiriamos poodinėmis injekcijomis. Nustačius diagnozę,

gydymą reikia pradėti kuo anksčiau ir tęsti ne ilgiau kaip 8 dienas ar iki išvykimo iš ligoninės (jei išleidžiama anksčiau).

Jei pacientui planuojama atlikti antrinę perkutaninę transliuminalinę koronarų angioplastiką (PTKA),

jos metu yra skiriamas nefrakcionuotas heparinas (NFH), reikėtų įvertinti galimo kraujavimo riziką,

pacientams, kurių amžius ≥preparatas75 metų, kurių svoris < 50 kg, ir/ar kuriems dėl inkstų pažeidimo kreatinino klirensas yra nuo 20 iki 50 ml/min, būtina tiksliai laikytis visų reikalavimų.

įskaitant ir tai, kada buvo skirta paskutinė fondaparinukso dozė (žr. 4.4 skyrių). Apie tolesnį poodinį

fondaparinukso skyrimą po įmautės pašalinimo turėtų būti sprendžiama iš klinikinės būklės.

Pagrindinio MI su ST tyrimo metu gydyti fondaparinuksu buvo pradėta ne anksčiau kaip po 3 valandų nuo įmautės pašalinimo.

Jei MI su ST ar NKA/MI be ST sergantiems pacientams planuojama atlikti širdies vainikinių

kraujagyslių šuntavimo (AKŠ) operaciją, fondaparinukso, jei įmanoma, nereikėtų skirti 24 valandas prieš operaciją, o vėl pradėti vartoti galima po operacijos praėjus 48 valandoms.

Specialios pacientų grupės

Apsauga nuo VTE (veninės tromboembolijos) po operacijos

Pacientams, kuriems atliekama operacija, parenkant pirmosios fondaparinukso injekcijos laiką

Pirmoji fondaparinukso injekcija negali būti daroma, jei pasibaigus operacijai nepraėjo 6 valandos. Vaisto galima injekuoti tik nusistovėjus hemostazei (žr. 4.4 skyrių).

Inkstų pažeidimas.

VTE profilaktika – fondaparinukso negalima vartoti ligoniams, kurių kreatinino klirensas < 20

 

ml/min. (žr. 4.3 skyrių). Dozę reikia sumažinti iki 1,5 mg per parą pacientams, kurių kreatinino

 

klirensas yra nuo 20 iki 50 ml/min. (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių inkstai pažeisti

 

nesunkiai (kreatinino klirensas >50 ml/min.), dozės mažinti nereikia.

NKA/MI be ST ir MI su ST gydymas – fondaparinukso negalima skirti pacientams, kurių

 

kreatinino klirensas <20 ml/min. (žr. 4.3 skyrių). Jei kreatinino klirensas >20 ml/min., preparato

 

Vaistinis

 

dozės mažinti nereikia.

Kepenų pažeidimas. Dozavimą koreguoti nebūtina. Jei kepenų pažeidimas sunkus, fondaparinuksą reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

Vaikai ir paaugliai .Fondaparinukso nerekomenduojama vartoti vaikams, jaunesniems nei 17 metų, nes nepakanka duomenų apie saugumą ir efektyvumą.

Dėl papildomų reikalavimų atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti žr. 6.6 skyrių.

Vartojimo metodas

 

Vartojimas po oda

 

 

Fondaparinuksas suleidžiamas giliai po oda gulinčiam pacientui. Injekcijos vieta kiekvieną kartą

 

keičiama: švirkščiama pakaitomis į kairę arba dešinę priekinę šoninę ir kairę arba dešinę

 

užpakalinę šoninę pilvo sienelės sritį. Kad vartojant užpildytą švirkštą nebūtų prarasta

 

medikamento, prieš injekciją oro burbuliukų iš švirkšto išstumti nereikia. Adata į odos raukšlę,

 

susidarančią suėmus odą nykščiu ir smiliumi, susmeigiama statmenai visa. Odos raukšlė

 

laikoma per visą injekcijos laiką.

 

Vartojimas į veną (tik MI su ST pacientams skiriant pirmą dozę)

 

Vartoti į veną galima tiesiogiai per jau esančią intraveninę liniją arba naudojant nedidelį

 

fiziologinio tirpalo (25 ar 50 ml) 0,9 % maišelį. Naudodami užpildytą švirkštą, kad

 

neprarastumėte dalies vaistinio preparato, prieš injekuodami iš švirkšto neišspauskite oro

 

burbuliukų. Intraveninius kateterius reikia gerai praplauti fiziologiniu tirpalu, kad visas

 

preparato kiekis patektų į veną. Jei naudojami minimaišeliai, infuzija turėtų trukti 1–2 minutes.

 

 

neberegistruotas

4.3 Kontraindikacijos

-Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

-Reikšmingas klinikai aktyvus kraujavimas.

-Ūminis bakterinis endokarditas.

-Sunkus inkstų pažeidimas, kurio metu kreatinino klirensas būna < 20 ml/min.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Fondaparinukso negalima vartotipreparatasį raumenis.

Kraujavimas

Gydant pacientus, kuriems dėl įgimto ar įgyto krešėjimo sutrikimo (pvz., trombocitų kiekis

< 50 000/mm3), skrandžio ir žarnų aktyvios opaligės, neseniai į smegenis išsiliejusio kraujo, neseniai atliktos galvos, nugaros smegenų ar akių operacijos yra didesnis kraujavimo pavojus, bei toliau nurodytų specialių grupių pacientams fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai.

IIb/IIIa receptorių antagonistai, heparinas, heparinoidai, mažo molekulinio svorio heparinas (MMSH). Jei būtina, sutinkamai su 4.5 skyriuje pateikta informacija, gali būti vartojamas kartu vitamino K antagonistas. Kitokių trombocitų agregaciją mažinančių vaistinių preparatų (acetilsalicilo rūgšties, dipiridamolio, sulfinpirazono, tiklopidino ar klopidogrelio) ir NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) reikėtų vartoti atsargiai. Jei minėtų vaistų vartoti kartu būtina, reikalingas nuolatinis stebėjimas.

Gydant NKA/MI be ST ir MI su ST, fondaparinuksą reikia atsargiai skirti pacientams, kartu gydomiems ir kitais preparatais, kurie didina hemoragijų riziką (tokiais kaip GPIIb/IIIa inhibitoriai ar trombolitikai).

VTEVaistinisprevencijai medikamentai, kurie gali didinti kraujavimo atsiradimo pavojų, neturėtų būti skiriami kartu su fondaparinuksu. Tokiems vaistams priklauso desirudinas, fibrinoliziniai preparatai, GP

PTKA ir kateterio vedimo trombas

MI su ST pacientams, kuriems planuojama atlikti pirminę PTKA, PTKA metu ir po jos fondaparinuksas yra nerekomenduojamas. Taip pat NKA/MI be ST sergantiems ligoniams, išsivysčius

būklėms, kai reikia skubios revaskuliarizacijos, fondaparinuksą vartoti prieš PTKA (perkutaninė vainikinių kraujagyslių angioplastika) ar jos metu nerekomenduojama. Tai pacientai, sergantys refrakterine ar rekurentine krūtinės angina, susijusia su kintančia ST deviacija, sergantys širdies nepakankamumu, gyvybei pavojingomis aritmijomis ar hemodinaminiu nestabilumu.

NKA/MI be ST ir MI su ST pacientams atliekant antrinę PTKA, PTKA metu vartoti fondaparinuksą, kaip vienintelį antikoaguliantą, yra nerekomenduojama, todėl, remiantis vietine praktika, turėtų būti skiriamas NFH (žr. 4.2 skyrių).

Čia pateikiami negausūs duomenys apie NFH vartojimą fondaparinuksu gydomiems pacientams per antrinę PTKA (žr. 5.1 skyrių). Pacientams, kuriems buvo atlikta antrinė PTKA per 6–24 valandas po paskutinės fondaparinukso dozės, vidutinė NFH dozė buvo 8000 TV ir didesnis kraujavimas buvo 2 % (2/98) atvejų. Tiems pacientams, kuriems buvo atlikta antrinė PTKA per < 6 valandas po paskutinės fondaparinukso dozės, vidutinė NFH dozė buvo 5000 TV ir didesnis kraujavimas buvo 4,1 % (2/49) atvejų.

Klinikiniai tyrimai parodė nedidelę, bet, palyginti su kontroline grupe, didesnę kateterio vedimo trombo riziką, kai PTKA metu fondaparinuksas yra vartojamas kaip antikoaguliantas.

Antrinės PTKA metu NKA/MI be ST pacientams tai pasitaikė 1,0 % atvejų, palyginti su 0,3 % (fondaparinuksas, palyginti su enoksaparinu), o pirminės PTKA metu MI su ST pacientams buvo 1,2 % atvejų, palyginti su 0 % (fondaparinuksas, palyginti su kontroline grupe).

Spinalinė / epidurinė anestezija

Pacientams, kuriems atliekama didelė ortopedinė operacija, jei vartojant fondaparinuksą daroma spinalinė / epidurinė anestezija, ar spinalinė punkcija, galima epidurinė ar spinalinė kraujosruva, kuri gali sukelti ilgalaikį ar nuolatinį paralyžių. Ši reta komplikacija gali padažnėti pooperaciniu laikotarpiu, jei naudojami įkišamieji epiduriniai kateteriai ar kartu vartojama kitų hemostazę

veikiančių medžiagų.

preparatas

neberegistruotas

 

Pagyvenę pacientai

Pavojus kraujuoti pagyvenusiems žmonėms yra didesnis, nes inkstų veiklai su amžiumi susilpnėjus, fondaparinuksas lėčiau šalinamas, todėl jis organizmą veikia ilgiau. (žr. 5.2 skyrių). Fondaparinuksą pagyvenusiems pacientams reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Mažas kūno svoris

Pacientai, kurių svoris < 50 kg, gali dažniau kraujuoti, nes fondaparinukso šalinimas iš organizmo, mažesnio svorio žmonėms yra lėtesnis. Tokiems pacientams fondaparinuksą reikėtų vartoti atsargiai (Žr. 4.2 skyrių).

Inkstų pažeidimas

Fondaparinuksas daugiausia šalinamas pro inkstus.

Vaistinis

VTE profilaktika - pacientai, kurių kreatinino klirensas yra < 50 ml/min., dažniau gali pasireikšti

 

kraujavimas ir VTE, todėl juos gydyti reikia atsargiai (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius). Klinikinių

 

duomenų apie pacientus, kurių kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min., nepakanka.

NKA/MI be ST ir MI su ST gydymas - gydant NKA/MI be ST ir MI su ST pacientus, kurių

 

kreatinino klirensas yra tarp 20 ir 30 ml/min., ir skiriant jiems vienkartinę 2,5 mg

 

fondaparinukso paros dozę, turimi klinikiniai duomenys yra negausūs. Todėl gydytojas turėtų

 

nuspręsti, ar gydymo nauda viršija esamą riziką (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius).

Sunkus kepenų pažeidimas

Fondaparinukso dozavimo koreguoti nebūtina. Reikėtų kruopščiai apsvarstyti, ar vartoti fondaparinuksą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų pažeidimas, kadangi organizme trūksta krešėjimo faktorių, todėl dažniau gali prasidėti kraujavimas (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kuriems yra heparino sukelta trombocitopenija

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Fondaparinuksas nesijungia su 4 trombocitų faktoriumi. Kryžminės reakcijos su pacientų, kuriems yra II tipo heparino sukelta trombocitopenija (HST), serumu nebūna. Ar pacientams, kuriems yra II tipo HST, fondaparinukso vartoti veiksminga ir saugu, formaliai netirta.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kraujavimo pavojus didėja, jei kartu su fondaparinuksuneberegistruotasvartojama preparatų, kurie gali didinti kraujavimo pavojų. (žr. 4.4 skyrių).

Geriamieji antikoaguliantai (varfarinas), trombocitų agregacijos inhibitoriai (acetilsalicilo rūgštis), NVNU (piroksikamas) ir digoksinas fondaparinukso farmakokinetikai įtakos nedaro. Sąveikos tyrimuose fondaparinukso dozė (10 mg) buvo didesnė negu dozė, rekomenduojama šioms indikacijoms. Fondaparinuksas nedaro įtakos nei varfarino sukeltiems INR pokyčiams, nei kraujavimo laikui gydymo acetilsalicilo rūgštimi ar piroksikamu metu, nei digoksino, kai plazmoje nusistovi pastovus jo kiekis, farmakokinetikai.

Tolesnis gydymas kitokiais antikoaguliantais

Jei toliau gydoma heparinu ar MMSH, pirmąją minėtų preparatų injekciją reikėtų daryti, kaip taisyklė, praėjus dienai po paskutinės fondaparinukso injekcijos.

Jei toliau pradedama gydyti vitamino K antagonistu, fondaparinikso vartojimą reikia tęsti tol, kol atsiras reikiamas INR pokytis.

Nėra pakankamai duomenų apie fondaparinukso vartojimą nėštumo laikotarpiu. Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys nėra pakankami spręsti apie vaisto poveikį nėštumui, gemalo ir vaisiaus vystymuisi, gimdymui ir naujagimio vystymuisi, kadangi vaisto buvimo organizme trukmė yra per

-

327 pacientų, kurie operuotipreparatasdėl šlaunikaulio lūžio ir kurie po 1 savaitės pradinės profilaktikos

-

3 595 pacientų, kuriems buvo atliktos sudėtingos kojų ortopedinės operacijos ir kurie vaisto

 

vartojo ne ilgiau kaip 9 dienas;

atsižvelgiantVaistinisį chirurgines bei vidaus ligų aplinkybes.

 

toliau vartojo vaisto 3 savaites;

-

1407 pacientai po abdominalinių operacijų gydyti ne ilgiau kaip 9 dienas;

-

425 vidaus ligomis sergantys pacientai, kuriems buvo tromboembolinių komplikacijų

 

išsivystymo pavojus ir kurie gydyti daugiausia 14 dienų;

-

10 057 pacientų, kuriems skiriamas gydymas nuo NKA ar MI be ST ŪKS;

-

6 036 pacientų, kuriems skiriamas gydymas nuo MI su ST ŪKS.

bent (nuo organ ų

interpretuojami

Organų sistemų klasė

Nepageidaujamas poveikis,

Nepageidaujamas poveikis,

pagal MedDRA

pasireiškiantis pacientams,

pacientams, sergantiems

klasifikaciją

kuriems daroma didelė

vidaus ligomis

 

ortopedinė kojų operacija ir

 

 

(arba) abdominalinė operacija

 

Infekcijos ir infestacijos

Reti: žaizdos infekcija po

 

 

operacijos

 

Kraujo ir limfinės

Dažni: kraujavimas po operacijos,

Dažni: kraujavimas

sistemos sutrikimai

anemija.

(hematoma, hematurija,

 

Nedažni: kraujavimas

skrepliavimas krauju,

 

(kraujavimas iš nosies, virškinimo

kraujavimas iš dantenų)

 

trakto, skrepliavimas krauju,

Nedažni: anemija

 

hematurija, hematoma)

 

 

trombocitopenija, purpura,

 

 

trombocitozė, trombocitų ir

 

 

krešėjimo sutrikimai

 

Imuninės sistemos

Reti: alerginė reakcija

-

sutrikimai

 

 

Metabolizmo ir mitybos

Reti: hipokalemija

-

sutrikimai

 

 

Nervų sistemos

Reti: nerimas, mieguistumas,

-

sutrikimai

galvos svaigimas, galvos

 

 

skausmas, sumišimas

 

Kraujagyslių sutrikimai

Reti: hipotenzija

-

Kvėpavimo sistemos,

Reti: dusulys, kosulys

Nedažni: dusulys

krūtinės ląstos ir

 

neberegistruotas

tarpusienio sutrikimai

 

Virškinimo trakto

Nedažni: pykinimas, vėmimas

 

sutrikimai

Reti: pilvo skausmas, virškinimo

 

 

sutrikimas, gastritas, vidurių

 

 

užkietėjimas, viduriavimas

 

Kepenų ir tulžies

Nedažni: kepenų fermentų

 

sistemos sutrikimai

aktyvumo padidėjimas, kepenų

 

 

funkcijos sutrikimas

 

 

Reti: bilirubinemija

 

 

preparatas

 

 

 

Kitų tyrimų metu ir po to, kai vaistas pateko į rinką, retai pastebėta kraujavimo į kaukolės vidų, smegenis ir užpilvaplėvinį ląstelyną atvejų.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas ŪKS programoje atitinka VTE profilaktikoje registruojamas

nepageidaujamas reakcijas.

(fondaparinuksas ), palyginti su 4,1 % (enoksaparinas), o sunkus kraujavimas, vertinant pagal modifikuotus TIMI kriterijus, iki 9-os dienos (imtinai) III fazės MI su ST tyrimo metu buvo 1,1 % (fondaparinuksas), palyginti su 1,4 % (kontrolinė [NFH/placebo]).

III fazės NKA/MI be ST tyrimo metu kitos dažniausiai pasitaikiusios nepageidaujamos reakcijos (registruota bent 1 % fondaparinuksą vartojusių subjektų) buvo galvos skausmas, krūtinės skausmas ir prieširdžių virpėjimas.

NKA/MIVaistinisbe ST ir MI su ST pacientams dažniausiai pasitaikydavo kraujavimo atvejų. Didesnis kraujavimas iki 9-os dienos (imtinai) III fazės NKA/MI be ST tyrimo metu pasireiškė 2,1 %

Be kraujavimo, III fazės MI su ST tyrimo metu pacientams dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai (registruota bent 1 % fondaparinuksą vartojusių subjektų) buvo prieširdžių virpėjimas, karščiavimas, krūtinės skausmas, galvos skausmas, skilvelinė tachikardija, vėmimas ir hipotenzija.

4.9Perdozavimas

Klinikiniai tyrimai
Fondaparinukso kryžminės nebūna.

Didesnės negu rekomenduojamos fondaparinukso dozės gali didinti kraujavimo pavojų. Fondaparinukso priešnuodžio nežinoma.

Jei prasidėjo su perdozavimu susijęs kraujavimas, reikia nutraukti Quixidar vartojimą ir nustatyti pirminę kraujavimo priežastį. Reikėtų apsvarstyti ir pradėti taikyti tinkamas pagalbos priemones: chirurginiu būdu stabdyti kraujavimą, perpilti kraują, šviežią plazmą, taikyti plazmaferezę.

Fondaparinuksas yra sintetinis selektyvus aktyvuoto X (Xa) faktoriaus inhibitorius. Šis medikamentas, prisijungęs prie antitrombino III (ATIII), selektyviai slopina Xa faktorių, todėl sukelia antitrombozinį poveikį. ATIII, prie kurio selektyviai prisijungia fondaparinuksas, stipriau (maždaug 300 kartų) neutralizuoja natūralų Xa faktorių, todėl nutrūksta kraujo krešėjimo grandinė, vadinasi, sustoja trombino sintezė ir trombų augimas. Fondaparinuksas neinaktyvuoja trombino (aktyvuoto II faktoriaus) ir neveikia trombocitų.

2,5 mg fondaparinukso dozė nedaro įtakos nei įprastų krešėjimo tyrimų rodmenims, tokiems kaip DATL (daliniam aktyvinto tromboplastino laikui), AKL (aktyvintam krešėjimo laikui), PT

5.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

 

5.1

Farmakodinaminės savybės

neberegistruotas

Farmakoterapinė grupė: antitromboziniai vaistai.

ATC kodas: B01AX05

Farmakodinaminis poveikis

 

 

(protrombino laikui) /INR plazmoje, nei kraujavimo laikui ar fibrinoliziniam aktyvumui. preparatasreakcijos su pacientų, kuriems heparinas sukėlė trombocitopeniją, serumu

Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika po sudėtingos kojų ortopedinės operacijos pacientams, kurie vaisto vartojo ne ilgiau kaip 9 dienas

Buvo parengta fondaparinukso klinikinė programa, kurios tikslas – nustatyti, ar veiksminga VTE, t. y. proksimalinių ir distalinių giliųjų venų trombozės bei plaučių embolijos, profilaktika vartojant fondaparinuksą pacientams, kuriems atlikta sudėtinga kojų ortopedinė operacija: šlaunikaulio lūžio, kelio sąnario operacija ar kubo sąnario pakeitimas. II ir III fazės kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 8 000 pacientų (1 711 pacientų, kuriems atlikta šlaunikaulio lūžio,

5 892 pacientai, kuriems pakeistas klubo sąnarys ir 1 367 pacientai, kuriems atlikta sudėtinga kelio operacija), metu vieniems pacientams buvo injekuojama 2,5 mg fondaparinukso dienos dozė, kuri

pradėta vartoti praėjus po operacijos pabaigos 6-8 valandoms, kitiems – enoksaparino 40 mg dienos dozė,Vaistinispradėta vartoti 12 valandų prieš operaciją, arba 30 mg dozė, pradėta vartoti du kartus per dieną praėjus po operacijos 12-24 valandoms.

Šio tyrimo rezultatų bendrosios analizės duomenimis, fondaparinuksas, vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, palyginti su enoksaparinu reikšmingai sumažino (44 %, 63 %, patikimumo intervalas 54 % - 95 %) VTE atvejų, atsiradusių po operacijos ne vėliau kaip 11 dieną, dažnumą. Jis nepriklauso nuo operacijos tipo. Dauguma vertinamosios baigties reiškinių, nustatytų neplaninės venografijos būdu, buvo susiję su distalinių giliųjų venų tromboze, tačiau reikšmingai sumažėjo ir proksimalinių giliųjų venų trombozės atvejų. Simptominių VTE atvejų kiekis, įskaitant plaučių emboliją, abiejose pacientų grupėse reikšmingai nesiskyrė.

Tyrimo, kurio metu lygintas fondaparinukso ir 40 mg enoksaparino dienos dozės, pradėtos vartoti 12 valandų prieš operaciją, poveikis, reikšmingas kraujavimas pastebėtas 2,8 % pacientų, vartojančių fondaparinukso, palyginti su 2,6 % pacientų, gydomų enoksaparinu.

Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika po šlaunikaulio lūžio operacijos pacientams, kurie po pirminės 1 savaitės profilaktikos vaisto vartojo papildomai ne ilgiau kaip 24 dienas

Dvigubu aklu metodu atlikto klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo atsitiktiniu būdu parinkti 737 pacientai, metu po šlaunikaulio lūžio operacijos 7 (±1) dienas ligoniai vartojo kartą per dieną 2,5 mg

fondaparinukso. Pasibaigus minėtam periodui, iš tyrime dalyvavusių pacientų atsitiktiniu būdu parinkti 656 ligoniai toliau 21 (±2) dieną vartojo kartą per dienąneberegistruotas2,5 mg fondaparinukso ar placebo. Nustatyta,

kad fondaprinksas reikšmingai sumažino, palyginti su placebu, bendrąjį VTE dažnumą [atitinkamai 3 (1,4 %) pacientai, palyginti su 77 (35 %) pacientais]. Dauguma VTE atvejų (70/80) buvo venografijos būdu nustatyta besimptomė giliųjų venų trombozė. Be to, fondaparinuksas reikšmingai sumažino simptominės VTE (giliųjų venų trombozės ir/ar plaučių embolijos), įskaitant du mirtinus plaučių embolijos atvejus placebo grupėje, dažnumą [atitinkamai 1 (0,3 %) pacientas, palyginti su 9 (2,7 %) pacientais]. Didesnis kraujavimas, visada iš operacijos vietos ir nemirtinas, pastebėtas 8 (2,4 %) pacientams, kurie vartojo 2,5 mg fondaparinukso, palyginti su 2 (0,6 %) pacientais, kurie vartojo placebą.

Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika po abdominalinių operacijų pacientams, kuriems nuspręsta, jog yra didelis tromboembolinių komplikacijų pavojus, pvz., pacientams, kuriems atliekama pilvo organų vėžio operacija

Dvigubai aklu būdu atlikto tyrimo metu atsitiktinai parinkti 2927 pacientai 7 + 2 dienas vartojo 2,5 mg fondaparinukso vieną kartą per parą arba dalteparino 5000 TV vieną kartą per parą. Dalteparino buvo skirta viena 2500 TV injekcija prieš operaciją ir 2500 TV pirmoji injekcija po operacijos. Daugiausiai buvo atliekamos storųjų ir tiesiosios žarnos, skrandžio, kepenų, tulžies pūslės šalinimo ar kitos tulžies takų operacijos. Šešiasdešimt devyniems procentams pacientų operacijos buvo atliktos dėl vėžio. Į šį tyrimą nebuvo įtraukti pacientai, kuriems atliktos urologinės (ne inkstų), ginekologinės, laparaskopinės ar kraujagyslių operacijos.

statistiškai reikšmingas, buvo daugiausia dėl besimptomės distalinių giliųjų venų trombozės (GVT) atvejų sumažėjimo. Simptominės GVT atvejų skaičius buvo panašus abiejose grupėse: 6 pacientai (0,4 %) fondaparinukso vartojusių pacientų grupėje ir 5 pacientai (0,3 %) dalteparino vartojusių pacientų grupėje. Pacientų po vėžio operacijų pogrupyje VTE dažnis buvo 4,7 % fondaparinukso vartojusių pacientų grupėje ir 7,7 % dalteparino vartojusių pacientų grupėje.

Didelis kraujavimas buvo pastebėtas 3,4 % pacientų fondaparinukso vartojusių pacientų grupėje ir 2,4% – dalteparino vartojusių pacientų grupėje.

Veninės tromboembolijos (VTE) profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams, kuriems yra didelis tromboembolinių komplikacijų išsivystymo pavojus ir kurių judėjimas apribotas dėl

ūminės ligos

Tyrimo rezultatai parodė, fondaparinukso vartojusių pacientų atveju bendros VTE pasireiškė 47/1027 (4,6 %) o dalteparino vartojusipreparatasų atveju - 62/1021 (6,1 %) pacientų; skirtumo santykio sumažėjimas [95 %CI] = -25,8% [-49,7 %, 9,5 %]. Bendro VTE dažnio skirtumas, kuris tarp grupių nebuvo

placebą. Ligoniai buvo gydomi ligoninėje dėl stazinio širdies nepakankamumo (III arba IV klasė pagal NYHA) ir (arba) ūminės kvėpavimo, infekcinės arba uždegiminės ligos. Buvo planuojama, kad paciento judėjimas bus apribotas mažiausiai keturias dienas. Fondaparinuksu gydytiems pacientams žymiai sumažėjo bendras VTE dažnumas, palyginti su vartojusiais placebą (pasireiškė atitinkamai 18 pacientų (5,6%) ir 34 pacientams (10,5%)). Daugiausia stebėta besimptomė distalinių sričių GVT. Fondaparinuksas taip pat žymiai sumažino pripažintų mirtį sukėlusių PE dažnumą (stebėta 0 Quixidar vartojusiems (0,0%) bei 5 (1,2%), vartojusiems placebą pacientų). Didelis kraujavimas stebėtas 1 pacientui (0,2%) kiekvienoje grupėje.

Nestabilios krūtinės anginos ar miokardo infarkto be ST segmento pakilimo gydymas (NKA/MI be ST)

KlinikinioVaistinisdvigubai aklu metodu atlikto atsitiktinių imčių tyrimo metu 839 vidaus ligomis sergantys 60 metų arba vyresni pacientai 6 - 14 dienų vieną kartą per parą vartojo 2,5 mg fondaparinukso arba

OASIS 5 buvo dvigubai aklas, atsitiktinių imčių, palyginamojo veiksmingumo tyrimas, kurio metu buvo tiriamas 2,5 mg doze vieną kartą per parą į poodį skiriamas fondaparinuksas ir 1 mg/kg doze du kartus per parą į poodį skiriamas enoksaparinas maždaug 20 000 NKA/MI be ST pacientų. Visiems

pacientams buvo skirtas standartinis vaistinis gydymas nuo NKA/MI be ST, iš jų 34 % buvo atlikta PTKA, o 9 % – AKŠ. Vidutinė gydymo trukmė buvo 5,5 dienos fondaparinukso grupėje ir 5,2 dienos enoksaparino grupėje. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 67 metai, ir apie 60 % buvo sulaukę 65 metų amžiaus. Atitinkamai 40 % ir 17 % buvo nedidelis (kreatinino klirensas nuo 50 iki 80 ml/min.) ar

vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas nuo 30 iki 50 ml/min.) inkstų funkcijos nepakankamumas. Nuspręsta, kad pradinis atskaitos taškas bus mirties, miokardoneberegistruotasinfarkto (MI) ir gydymui atsparios

išemijos (GAI), įvykusių per 9 dienas nuo atsitiktinio paskirstymo, kombinacija. 5,8 % fondaparinukso grupės pacientų per 9 dienas patyrė vieną iš šių įvykių, o enoksaparino grupėje tai įvyko 5,7 % pacientų (santykinė rizika 1,01 95 % PI, 0,90, 1,13, vienpusis palyginamasis p dydis = 0,003).

Iki 30 dienos fondaparinuksas labai sumažino visų priežasčių mirtingumo dažnį iki 2,9 %, enoksaparinas iki 3,5 % (santykinė rizika 0,83, 95 % PI, 0,71; 0,97, p = 0,02). Fondaparinukso ir enoksaparino poveikis MI ir GAI dažniui nebuvo statistiškai skirtingas.

9 dieną fondaparinukso ir enoksaparino grupėje kraujavimo dažnis atitinkamai buvo 2,1 % ir 4,1 % (santykinė rizika 0,52, 95 % PI, 0,44; 0,61, p < 0,001).

Tyrimų veiksmingumas ir rezultatai didelio kraujavimo atveju atitiko numatytus kriterijus, įskaitant vyresnius ligonius ir ligonius, kuriems buvo inkstų nepakankamumas, bei kartu vartojant skiriamus antiagregacinius vaistinius preparatus (aspiriną, tienopiridinus ar GP IIb/IIIa inhibitorius.

Fondaparinuksu ar enoksaparinu gydytų ligonių, kuriems buvo atlikta PTKA, pogrupyje atitinkamai 8,8 % ir 8,2 % ligonių ištiko mirtis / MI / RI (miokardo infarktas, refrakterinė išemija) per 9 atsitiktinių parinkčių dienas (rizikos funkcija 1,08, PI 95 %, 0,92; 1,27). Šiame pogrupyje smarkaus kraujavimo dažnis skiriant fondaparinuksą ir enoksapariną 9-ą dieną buvo atitinkamai 2,2 % ir 5,0 %

(rizikos funkcija 0,43, PI 95 %, 0,33; 0,57).

Miokardo infarkto su ST segmentopreparataspakilimu gydymas (MI su ST)

OASIS 6 buvo dvigubai aklas, atsitiktinių imčių tyrimas, kurio metu buvo vertinamas fondaparinukso, skiriamo po 2,5 mg kartą per parą, saugumas ir veiksmingumas, palyginti su įprastiniu gydymu (placebas (47 %) ir nefrakcionuotas heparinas (53 %)), maždaug 12 000 ligonių, sergančių MI su ST. Visiems pacientams buvo skirtas standartinis medikamentinis gydymas nuo MI su ST: iš jų 31 % atlikta PTKA, 45 % skirti trombolitikai ir 24 % netaikyta reperfuzija. 84 % trombolitikais gydytų pacientų buvo paskirtas specifinis fibrino neturintis preparatas, daugiausia streptokinazė. Vidutinė gydymo fondaparinuksu trukmė buvo 6,2 dienos. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 61 metai, ir apie

40 % buvo sulaukę 65 metų amžiaus. Atitinkamai 40 % ir 14 % buvo nedidelis (kreatinino klirensas nuo 50 iki 80 ml/min.) ar vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas nuo 30 iki 50 ml/min.) inkstų funkcijos nepakankamumas.

Nuspręsta, kad pradinis atskaitos taškas bus mirties ir pakartotinio miokardo infarkto (re-MI)

Lyginant fondaparinuksą su placebu (t. y. pacientai gydyti su ne fibrino specifiniais litikais (77,3 %), be reperfuzijos (22 %), fibrino specifiniais litikais (0,3 %), pirmine PKI (0,4 %)), fondaparinuksas 30 dieną labai sumažino mirčių ir kartotinių infarktų dažnį iki 11,3 %, o placebo grupėje buvo 14,0 % (santykinė rizika 0,80, 95 % PI, 0,69, 0,93, p = 0,003).

Lyginant fondaparinuksą su NFH (pacientai gydyti pirmine PKI (58,5 %), fibrino specifiniais litikais (13 %), ne fibrino specifiniais litikais (2,6 %) ir be reperfuzijos (25,9 %)), fondaparinukso ir NFH grupėse 30 dieną mirčių ir kartotinių infarktų dažnis statistiškai patikimai nesiskyrė: atitinkamai 8,3 % ir 8,7 % (santykinė rizika 0,94, 95 % PI, 0,79, 1,11 p = 0,460).

išsivystymas per 30 dienų nuo atsitiktinio paskirstymo. Fondaparinuksas 30 dieną gerokai sumažino mirčiVaistinisų ir pakartotinių infarktų dažnį iki 9,7 %, tuo tarpu kontrolinėje grupėje buvo 11,1 % (santykinė rizika 0,86, 95 % PI, 0,77, 0,96, p = 0,008).

Fondaparinuksas 30 dieną taip pat labai sumažino visų mirštamumo priežasčių dažnį iki 7,8 %, tuo tarpu kontrolinėje grupėje buvo 8,9 % (santykinė rizika 0,87, 95 % PI, 0,77; 0,98, p = 0,02). 1 grupėje

(placebo) nustatytas statistiškai reikšmingas mirštamumo skirtumas, bet ne 2 grupėje (NFH). Fondaparinukso veiksmingumas ir įtaka mirštamumui išliko iki paskutinės 180-osios tyrimo dienos.

Pacientams, kurie buvo revaskulizuoti trombolitikais, fondaparinuksas 30 dieną gerokai sumažino

fondaparinuksas 30 dieną labai sumažino mirčių ir pakartotinių infarktų dažnį nuo 15 % kontrolinėje grupėje iki 12,1 % (santykinė rizika 0,79, 95 % PI, 0,65; 0,97, p = 0,023). Pacientų, kurie buvo gydyti pirmine PKI, fondaparinukso ir kontrolinėje grupėje 30 dieną mirčių ir kartotinių infarktų dažnis statistiškai patikimai nesiskyrė: atitinkamai 6,0 % ir 4,8 % (santykinė rizika 1,26, 95 % PI, 0,96, 1,66).

Iki 9 dienos 1,1 % pacientų fondaparinukso grupėje ir 1,4 % pacientų enoksaparino grupėje patyrė stiprų kraujavimą. Pacientams, kuriems buvo skirti trombolitikai, stiprus kraujavimas buvo 1,3 % fondaparinukso grupėje ir 2,0 % kontrolinėje grupėje. Pacientams, kuriems iš karto nebuvo atlikta reperfuzija, sunkaus kraujavimo dažnis buvo 1,2 % fondaparinukso grupėje ir 1,5 % kontrolinėje grupėje. Pacientų, kuriems atlikta PTKA, sunkaus kraujavimo dažnis buvo 1,0 % fondaparinukso grupėje ir 0,4 % kontrolinėje grupėje.

Tyrimų veiksmingumas ir rezultatai sunkaus kraujavimo atveju atitiko numatytus kriterijus, įskaitant vyresnius ligonius ir ligonius, kuriems buvo inkstų nepakankamumas, kartu vartojant trombocitų agregacijos inhibitorius (aspiriną, teofiliną).

mirčių ir pakartotinių infarktų dažnį nuo 13,6 % kontrolinėje grupėje iki 10,9 % (santykinė rizika 0,79, 95 % PI, 0,68; 0,93, p = 0,003). Tarp pacientų, kuriems neberegistruotasiš karto nebuvo atlikta reperfuzija,

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Sušvirkštas į poodį fondaparinuksas absorbuojamas greitai ir visiškai (absoliutus biologinis

prieinamumas yra 100 %). Po vienkartinės 2,5 mg fondaparinukso injekcijos po oda jauniems sveikiems žmonėms didžiausiapreparataskoncentracija plazmoje (Cmax vidurkis = 0,34 mg/l) atsiranda per 2 valandas, o dvigubai mažesnė koncentracija – praėjus 25 minutėms po injekcijos.

Pagyvenusių sveikų žmonių fondaparinukso farmakokinetika, jei po oda sušvirkšta 2 – 8 mg intervalo dozė, yra tiesinė. Vartojant vaisto po oda vieną kartą per dieną, jo kiekis plazmoje nusistovi per 3-4 dienas ir tokiu atveju būna 1,3 karto didesnė Cmax bei AUC.

Pacientų, kuriems atlikta klubo sąnario persodinimo operacija, ir kurie kartą per dieną vartoja 2,5 mg fondaparinukso, vidutiniai (CV %) farmakokinetikos rodmenys, kai plazmoje yra nusistovėjęs

pastovus vaisto kiekis, yra tokie: Cmax (mg/l) – 0,39 (31 %), Tmax (val.) – 2,8 (18 %) ir Cmin (mg/l) – 0,14 (56 %). Pacientams, kuriems šlaunikalio lūžis yra susijęs su senyvu amžiumi, kai plazmoje yra

nusistovėjęs pastovus fondaparinukso kiekis, vaisto Cmax (mg/l) – 0,50 (32 %), Cmin (mg/l) – 0,19 (58 %).

Pasiskirstymas

koncentracija yra nuo 0,5 iki 2 mg/l, prie ATIII prisijungia atitinkamai nuo 98,6 % iki 97,0 % vaisto). Reikšmingo fondaparinukso prisijungimo prie kitų plazmos baltymų, įskaitant 4 trombocitų faktorių (PF4), nepastebėta.

FondaparinuksoVaistinispasiskirstymo tūris yra ribotas (7-11 litrų). In vitro labai daug fondaparinukso, priklausomai nuo jo koncentracijos plazmoje, selektyviai prisijungia prie antitrombino baltymo (jei

Kadangi fondaparinuksas su kitais plazmos baltymais (išskyrus ATIII) reikšmingai nesijungia, sąveikos su kitais medikamentais, dėl jų išstūmimo iš junginių su baltymais, tikriausiai nebūna.

Metabolizmas

Dar iki galo neištirtas, todėl kol kas duomenų apie fondaparinukso metabolizmą, ypač duomenų apie aktyvių jo metabolitų atsiradimą, nėra.

Specialių grupių pacientai

In vitro fondaparinuksas neslopina CYP450 (CYP1A2, CYP2A6, CYP2C9, CYP2C19, CYP2D6, CYP2E1 ar CYP3A4), todėl in vivo fondaparinukso sąveika su kitais medikamentais, kuriuos metabolizuoja CYP, tikriausiai nepasireiškia.

Išskyrimas / šalinimas

neberegistruotas

Sveikiems jauniems žmonėms Quixidar pusinės eliminacijos periodas (t1/2) trunka maždaug 17

valandų, o sveikiems pagyvenusiems žmonėms – maždaug 21 valandą. 64-67 % nepakitusio fondaparinukso šalinama per inkstus.

Vaikai. Fondaparinukso poveikis vaikams ir paaugliams neištirtas.

Pagyvenę pacientai. Inkstų veikla su amžiumi silpnėja, todėl senatvėje gali silpnėti fondaparinukso šalinimas. Pacientų, kuriems > 75 metai kuriems atliekama ortopedinė operacija, apskaičiuotasis plazmos klirensas buvo nuo 1,2 iki 1.4 karto mažesnis už pacientų, kuriems < 65 metų, klirensą.

Inkstų pažeidimas. Pacientų, kurių inkstai silpnai pažeisti (kreatinino klirensas nuo 50 iki 80 ml/min.), plazmos klirensas yra nuo 1,2 iki 1,4 karto mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali (kreatinino klirensas > 80 ml/min.). Jei pacientų inkstai vidutiniškai pažeisti (kreatinino klirensas nuo 30 iki 50 ml/min.), plazmos klirensas būna mažesnis apie 2 kartus, jei inkstai labai pažeisti (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), plazmos klirensas būna maždaug 5 kartus mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali. Su klirensu susijęs galutinis pusinės eliminacijos periodas pacientams, kurių inkstai vidutiniškai pažeisti, trunka 29 valandas, o kurių inkstai labai pažeisti – 72 valandas.

Lytis. Įvedus svorio pataisą, lyties įtakos farmakokinetikai nepastebėta.

Rasė. Ar rasė gali daryti įtakpreparatasą farmakokinetikai, neištirta. Sveikų azijiečių (japonų) ir europiečių tyrimų duomenimis, farmakokinetikos nesiskiria. Panašiai, juodaodžiams pacientams ir europiečiams

po ortopedinės operacijos plazmos klirenso skirtumo nepastebėta.

Kūno svoris. Didėjant kūno svoriui, didėja ir fondaparinukso plazmos klirensas (padidėjus kūno svoriui 10 kg, klirensas padidėja 9 %).

Kepenų pažeidimas. Pacientams, kurių pažeistos kepenys, fondaparinukso farmakokinetika nenustatyta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys, gauti atlikus įprastus saugumo farmakologijos, daug kartų vartojamos dozės toksiškumo ir toksinio poveikio genams tyrimus, rodo, kad vaistas specifinio pavojaus žmogui nekelia. Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys nėra pakankami spręsti apie toksinį poveikį dauginimuisi, kadangi vaisto buvimo organizme trukmė yra per maža.

Natrio chloridas

Injekcinis vanduo

Druskos rūgštis

Natrio hidroksidas

6.

FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1

Pagalbinių medžiagų sąrašas

 

Vaistinis

6.2Nesuderinamumas

Negalima užšaldyti.
Nesuderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šį vaistinį preparatą maišyti su kitais medikamentais draudžiama.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai.

Jei fondaparinukso natris yra įdedamas į 0,9 % fiziologinio tirpalo minimaišelį, būtų geriausia jį suvartoti nedelsiant, bet kambario temperatūroje galima laikyti iki 24 valandų.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

6.5Pakuotė ir jos turinys

I tipo stiklinis vamzdelis (1 ml) su prijungta 27 dydžio 12,7 mm ilgio adata ir užkimštas iš brombutilo ar chlorobutilo elastomero pagamintu plunžeriniu kamšteliu.

Quixidar tiekiama pakuotėmis, kurių kiekvienoje yra 2, 7, 10 arba 20 užpildytų švirkštų su mėlyna automatine saugos sistema. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Injekcija po oda daroma lygiai taip, kaip klasikiniu švirkštu. Vartoti į veną galima tiesiogiai per jau esančią intraveninę liniją arba naudojant nedidelį fiziologinio tirpalo (25 ar 50 ml) 0,9 % maišelį.

Prieš vartojant parenteralinį tirpalą būtina apžiūrėti, ar jame nėra drumzlių ir ar nepakitusi jo spalva.

 

 

neberegistruotas

Medikamento švirkštimo sau pačiam į poodį instrukcija išspausdinta informaciniame lapelyje.

UB6 0NN

preparatas

 

Quixidar užpildyto švirkšto adatos apsauga sukurta su automatine saugos sistema, kuri po injekcijos saugo nuo įsidūrimo adata.

Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.

7. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS

Glaxo Group Ltd

Greenford

Middlesex

JungtinVaistinisė Karalystė

8. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO NUMERIS

EU/1/02/207/001-004

9. PIRMOJO REGISTRAVIMO ARBA PERREGISTRAVIMO DATA

Pirmojo reigistravimo data: 2002 m. kovo 21 d.

Paskutinio perregistravimo data: 2007 m. kovo 21 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Naujausią išsamią informaciją apie šį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros (EMEA) tinklalapyje: http://www.emea.europa.eu/

 

preparatas

neberegistruotas

Vaistinis

 

 

 

Specialios pacientų grupės
Injekcinis tirpalas.
Tirpalas yra skaidrus ir bespalvis ar gelsvas skystis.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Quixidar 5 mg/0,4 ml injekcinis tirpalas, užpildyti švirkštai

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename užpildytame švirkšte (0,4 ml) yra 5 mg fondaparinukso natrio.

Pagalbinė (-s) medžiaga (-os): vienoje dozėje yra mažiau negu 1 mmol natrio (23 mg), taigi galima sakyti, kad preparatas yra benatris.

3. VAISTO FORMA

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1

Terapinės indikacijos

neberegistruotas

 

 

Ūmios giliųjų venų trombozės (GVT) ir ūmios plaučių embolijos (PE) gydymas (išskyrus pacientus,

kurių kraujotaka nestabili, arba kuriems reikalinga trombolizė ar plaučių embolektomija).

Pagyvenę pacientai. Tokiemspreparataspacientams dozės koreguoti nereikia. 75 metų ar vyresniems pacientams

4.2

Dozavimas ir vartojimo metodas

 

Rekomenduojama fondaparinukso dozė pacientams, kurių kūno svoris 50 - 100 kg, yra 7,5 mg. Ji injekuojama po oda kartą per parą. Jei paciento kūno svoris < 50 kg, rekomenduojama dozė yra 5 mg. Jei paciento kūno svoris > 100 kg, rekomenduojama dozė yra 10 mg.

Gydymas tęsiamas mažiausiai 5 paras; vaistinio preparato reikia vartoti, kol pasiekiamas reikiamas geriamųjų antikoaguliantų poveikis (Tarptautinis Normalizuotas Santykis tampa 2 - 3). Būtina kaip įmanoma greičiau kartu pradėti vartoti geriamųjų antikoaguliantų, paprastai per 72 valandas.

Klinikinių tyrimų metu vidutinė gydymo trukmė buvo 7 paros. Klinikinių duomenų apie ilgiau nei 10 parų trukusį gydymą yra nedaug.

fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

fondaparinuksVaistinisą reikia vartoti atsargiai, kadangi senstant inkstų funkcija blogėja (žr. 4.4 skyrių). Inkstų pažeidimas. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas,

Patirties gydant pacientus, kurie turi viršsvorį (kūno svoris didesnis nei 100 kg) ir kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 - 50 ml/min.), nėra. Tokiems pacientams po pradinės 10 mg paros dozės, remiantis farmakokinetiniu modeliavimu, reikia apsvarstyti paros dozės sumažinimą iki 7,5 mg (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), fondaparinuksą vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų pažeidimas. Dozavimą koreguoti nebūtina. Jei kepenų pažeidimas sunkus, fondaparinuksą reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

Vaikai ir paaugliai. Fondaparinukso nerekomenduojama vartoti vaikams, jaunesniems nei 17 metų, nes nepakanka duomenų apie saugumą ir efektyvumą.

Vartojimo metodas

Fondaparinuksas suleidžiamas giliai po oda gulinčiam pacientui. Injekcijos vieta kiekvieną kartą keičiama: švirkščiama pakaitomis į kairę arba dešinę priekinę šoninę ir kairę arba dešinę užpakalinę šoninę pilvo sienelės sritį. Kad vartojant užpildytą švirkštą nebūtų prarasta medikamento, prieš injekciją oro burbuliukų iš švirkšto išstumti nereikia. Adata į odos raukšlę, susidarančią suėmus odą nykščiu ir smiliumi, susmeigiama statmenai visa. Odos raukšlė laikoma per visą injekcijos laiką.

Dėl papildomų reikalavimų atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti žr. 6.6 skyrių.

4.3 Kontraindikacijos

-

 

neberegistruotas

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

-

Reikšmingas klinikai aktyvus kraujavimas.

 

-

Ūminis bakterinis endokarditas.

 

-

Sunkus inkstų pažeidimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.)

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Fondaparinuksas skirtas tik vartoti po oda. Vaisto į raumenis vartoti negalima.

Patirties fondaparinuksu gydant pacientus, kurių hemodinamika nestabili, yra nedaug, o gydant ligonius, kuriems reikalingapreparatastrombolizė, embolektomija ar filtro į tuščiąją veną įstatymas, - nėra.

Kraujavimas

Gydant pacientus, kuriems dėl įgimto ar įgyto krešėjimo sutrikimo (pvz., trombocitų kiekis

< 50 000/mm3), skrandžio ir žarnų aktyvios opaligės, neseniai į smegenis išsiliejusio kraujo, neseniai atliktos galvos, nugaros smegenų ar akių operacijos yra didesnis kraujavimo pavojus, bei toliau nurodytų specialių grupių pacientams fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai.

Pacientams, kuriems neseniai (mažiau nei prieš 3 paras) buvo atlikta operacija, fondaparinuksą, kaip ir kitus antikoaguliantus, reikia vartoti atsargiai ir tik užtikrinus, kad kraujavimas iš žaizdų sustabdytas.

Medikamentai, kurie gali didinti kraujavimo atsiradimo pavojų, neturėtų būti skiriami kartu su fondaparinuksu. Tokiems vaistams priklauso desirudinas, fibrinoliziniai preparatai, GP IIb/IIIa receptorių antagonistai, heparinas, heparinoidai, mažo molekulinio svorio heparinas (MMSH). Gydant

dipiridamolio, sulfinpirazono, tiklopidino ar klopidogrelio) ir NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) reikėtų vartoti atsargiai. Jei minėtų vaistų vartoti kartu būtina, reikalingas nuolatinis stebėjimas.

Spinalinė / epidurinė anestezija

Jei pacientas vartoja fondaparinuksą VTE gydymui, o ne profilaktikai, chirurginio gydymo metu spinalinę / epidurinę anesteziją daryti draudžiama.

Pagyvenę pacientai

VTE,Vaistinissutinkamai su 4.5 skyriuje pateikta informacija, gali būti vartojamas kartu vitamino K antagonistas. Kitokių trombocitų agregaciją mažinančių vaistinių preparatų (acetilsalicilo rūgšties,

Pavojus kraujuoti pagyvenusiems žmonėms yra didesnis, nes inkstų veiklai su amžiumi susilpnėjus, fondaparinuksas lėčiau šalinamas, todėl jis organizmą veikia ilgiau. (žr. 5.2 skyrių). Jaunesniems nei 65 metai pacientams, sergantiems GVT ar PE ir gydomiems rekomenduojamomis dozėmis, kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo 3 %, 65 - 75 metų ligoniams - 4,5 %, o vyresniems nei 75 metai - 6,5 %. GVT sergantiems ir rekomenduojamomis enoksiparino dozėmis gydomiems pacientams

kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo atitinkamai 2,5 %, 3,6 % ir 8,3 %, o sergantiems PE ir vartojusiems nefrakcionuotą hepariną - 5,5 %, 6,6 % ir 7,4 %. Fondaparinuksą pagyvenusiems pacientams reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Mažas kūno svoris

neberegistruotas

Patirties fondaparinuksu gydant mažiau nei 50 kg sveriančius pacientus yra nedaug. Tokius ligonius reikia gydyti atsargiai, rekomenduojama dozė yra 5 mg (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Inkstų pažeidimas

Progresuojant inkstų pažeidimui, didėja kraujavimo pavojus. Fondaparinuksas daugiausia šalinamas pro inkstus. GVT ar PE sergantiems ir rekomenduojamomis dozėmis gydomiems pacientams, kurių inkstų funkcija normali, kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo 3,0 % (34/1132); esant lengvam inkstų funkcijos sutrikimui jis buvo 4,4 % (32/733), vidutinio sunkumo - 6,6 % (21/318), sunkiam - 14,5 % (8/55). GVT sergantiems ir rekomenduojamomis enoksiparino dozėmis gydomiems pacientams kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo atitinkamai 2,3 % (13/559), 4,6 % (17/368), 9,7 % (14/145) ir 11,1 % (2/18), o sergantiems PE ir vartojusiems nefrakcionuotą hepariną - 6,9 % (36/523), 3,1 % (11/352), 11,1 % (18/162) bei 10,7 % (3/28).

Pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), fondaparinuksą vartoti draudžiama, o jei inkstų pažeidimas vidutinio sunkumo

(kreatinino klirensas 30 - 50 ml/min.), vaistinį preparatą reikia skirti atsargiai. Gydymas negali trukti ilgiau nei įvertinta klinikinių tyrimų metu (vidutiniškai 7 dienas) (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius).

Patirties gydant pacientus, kurie turi viršsvorį (kūno svoris didesnis nei 100 kg) ir kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 - 50 ml/min.), nėra. Tokiems pacientams fodaparinuksą reikia vartoti atsargiai. Po pradinės 10 mg paros dozės, remiantis

farmakokinetiniu modeliavimu, reikia apsvarstyti paros dozės sumažinimą iki 7,5 mg (žr. 4.2 skyrių).

Sunkus kepenų pažeidimas

preparatas

 

Reikėtų kruopščiai apsvarstyti, ar vartoti fondaparinuksą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų pažeidimas, kadangi organizme trūksta krešėjimo faktorių, todėl dažniau gali prasidėti kraujavimas (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kuriems yra heparino sukelta trombocitopenija

Fondaparinuksas nesijungia prie 4 trombocitų faktoriaus; kryžminės reakcijos su pacientų, kuriems yra II tipo heparino sukelta trombocitopenija (HST), serumu nebūna. Ar fondaparinuksas yra veiksmingas ir saugus pacientams, sergantiems II tipo HST, nežinoma, nes formalių tyrimų neatlikta.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kraujavimo pavojus didėja, jei kartu su fondaparinuksu vartojama preparatų, kurie gali didinti kraujavimo pavojų. (žr. 4.4 skyrių).

KlinikiniVaistinisų tyrimų metu nustatyta, kad geriamieji antikoaguliantai (varfarinas) fondaparinukso farmakokinetikai įtakos nedaro. Sąveikos tyrimuose vartota 10 mg fondaparinukso dozė nedarė įtakos varfarino sukeltiems TNS pokyčiams.

Trombocitų agregacijos inhibitoriai (acetilsalicilo rūgštis), NVNU (piroksikamas) ir digoksinas fondaparinukso farmakokinetikai įtakos nedaro. Sąveikos tyrimuose vartota 10 mg fondaparinukso dozė nedarė įtakos nei kraujavimo laikui gydymo acetilsalicilo rūgštimi ar piroksikamu metu, nei digoksino, kai plazmoje nusistovi pastovus jo kiekis, farmakokinetikai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Apie vaisto įtaką nėštumui klinikinių duomenų nėra. Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys nėra pakankami spręsti apie vaisto poveikį nėštumui, gemalo ir vaisiaus vystymuisi, gimdymui ir

4.8 Nepageidaujamas poveikis

naujagimio vystymuisi, kadangi vaisto buvimo organizme trukmė yra per maža. Nėščioms moterims fondaparinuksas skiriamas tik būtinu atveju.

Fondaparinuksas išskiriamas į žiurkės pieną, tačiau nežinoma, ar jo patenka į moters pieną.

Fondaparinuksu gydomoms žindyvėms žindyti nerekomenduojama. Vaisto rezorbcija iš kūdikio

burnos mažai tikėtina.

neberegistruotas

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

Fondaparinukso saugumas nustatytas remiantis 2 517 pacientų, kuriems gydyta venų tromboembolija, duomenimis (vidutinė fondaparinukso vartojimo trukmė buvo 7 dienos). Dažniausias nepageidaujamas poveikis buvo kraujavimas (žr. 4.4 skyrių).

Tyrėjo pastebėti nepageidaujamų poveikių atvejai, kurie mažiausiai gali būti bent kiek susiję su Quixidar vartojimu, pateikti dažnumo grupėmis (labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10; nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)) pagal organų sistemų klases mažėjančio sunkumo tvarka.

Organų sistemų klasė pagal

Nepageidaujamas poveikis, pasireiškęs pacientams,

MedDRA klasifikaciją

 

gydomiems nuo VTE1

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Dažni: kraujavimas (kraujavimas iš virškinimo trakto,

 

 

šlapinimasis krauju, hematoma, kraujavimas iš nosies,

 

 

atsikosėjimas krauju, kraujavimas iš gimdos ar makšties,

 

 

hemartrozė, kraujavimas iš akių, purpura, mėlynė)

 

 

Nedažni: trombocitopenija

 

 

Reti: kitoks kraujavimas (iš kepenų, į užpilvaplėvinį

 

 

ląstelyną, į kaukolės vidų ar į smegenis), trombocitemija

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

Reti: alerginė reakcija

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Reti: nebaltyminio azoto (Nba)2 pagausėjimas

Nervų sistemos sutrikimai

 

Nedažni: galvos skausmas

 

 

Reti: galvos svaigimas

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni: pykinimas, vėmimas

 

 

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų

Nedažni: nenormali kepenų funkcija

sutrikimai

preparatas

 

 

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Reti: eriteminis išbėrimas

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos

Nedažni: skausmas, edema

pažeidimai

 

 

DidesnVaistinisės negu rekomenduojamos fondaparinukso dozės gali didinti kraujavimo pavojų.

 

 

Reti: reakcija injekcijos vietoje

(1) pavieniai nepageidaujami reiškiniai, išskyrus kliniškai svarbius, nepaminėti.

(2) Nba – tai nebaltyminis azotas, kurio yra, pvz., šlapale, šlapimo rūgštyje, aminorūgštyse ir t.t.

4.9 Perdozavimas

Fondaparinukso priešnuodžio nežinoma.

Jei prasidėjo su perdozavimu susijęs kraujavimas, reikia nutraukti Quixidar vartojimą ir nustatyti pirminę kraujavimo priežastį. Reikėtų apsvarstyti ir pradėti taikyti tinkamas pagalbos priemones: chirurginiu būdu stabdyti kraujavimą, perpilti kraują, šviežią plazmą, taikyti plazmaferezę.

Fondaparinuksas yra sintetinis selektyvus aktyvuoto X (Xa) faktoriaus inhibitorius. Šis medikamentas, prisijungęs prie antitrombino III (ATIII), selektyviai slopina Xa faktorių, todėl sukelia antitrombozinį poveikį. ATIII, prie kurio selektyviai prisijungia fondaparinuksas, stipriau (maždaug 300 kartų) neutralizuoja natūralų Xa faktorių, todėl nutrūksta kraujo krešėjimo grandinė, vadinasi, sustoja trombino sintezė ir trombų augimas. Fondaparinuksas neinaktyvuoja trombino (aktyvuoto II faktoriaus) ir neveikia trombocitų.

Vartota gydomoji fondaparinukso dozė nedaro klinikai svarbios įtakos nei įprastų krešėjimo tyrimų rodmenims, tokiems kaip DATL (daliniam aktyvinto tromboplastino laikui), AKL (aktyvintam krešėjimo laikui), PT (protrombino laikui) /TNS plazmoje, nei kraujavimo laikui ar fibrinoliziniam aktyvumui. Vartojant didesnes dozes, vidutiniškai gali pailgėti DATL. Sąveikos tyrimuose vartota 10 mg fondaparinukso dozė nedarė žymios įtakos varfarino antikoaguliaciniam poveikiui.

Fondaparinukso kryžminės reakcijos su pacientų, kuriems heparinas sukėlė trombocitopeniją, serumu

5.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

 

5.1

Farmakodinaminės savybės

neberegistruotas

Farmakoterapinė grupė: antitromboziniai vaistai.

ATC kodas: B01AX05

Farmakodinaminis poveikis

 

 

Klinikiniai tyrimai

nebūna.preparatas

Klinikiniais tyrimais, kurių metu fondaparinuksu buvo gydomi venų tromboembolija (VTE) sergantys pacientai, siekta įrodyti, kad fondaparinuksas yra efektyvus gydant giliųjų venų trombozę (GVT) bei plaučių emboliją (PE). Kontroliuojamuose I bei II fazės tyrimuose dalyvavo daugiau kaip 4 874 pacientų.

Giliųjų venų trombozės gydymas

Dvigubu aklu metodu atliktame klinikiniame tyrime dalyvavo atsitiktiniu būdu parinkti patvirtinta ūmia simptomine GVT sergantys pacientai, kurie vartojo 5 mg (kūno svoris< 50 kg), 7,5 mg (kūno svoris ≥ 50, ≤ 100 kg) ar 10 mg (kūno svoris > 100 kg) fondaparinukso dozę, ją injekuojant po oda kartą per parą arba 1 mg/kg kūno svorio natrio enoksiparino dozę, ją injekuojant po oda kartą per parą. Viso gydyti 2192 pacientai; abiejose grupėse gydymas truko 5 – 26 (vidutiniškai 7) dienas. Abiejų

simptominių pasikartojančių mirtimi pasibaigusių arba ne VTE stebėta per 97 dienas. Nustatyta, kad fondaparinukso efektyvumas buvo ne blogesnis, palyginti su enoksiparinu (VTE dažnis atitinkamai 3,9 % ir 4,1 %).

Reikšmingas kraujavimas gydymo pradžioje pastebėtas 1,1 % pacientų, vartojusių fondaparinukso, palyginti su 1,2 % pacientų, gydytų enoksaparinu.

Plaučių embolijos gydymas

grupių pacientai vartojo vitamino K antagonistų. Šie vaistiniai preparatai paprastai būdavo pradedami vartotiVaistinisper 72 valandas nuo tiriamojo preparato skyrimo pradžios; gydymas truko 90 (± 7) dienų, dozę nuolat koreguojant, kad TNS būtų 2 – 3. Efektyvumas buvo nustatomas vertinant, kiek patvirtintų

Atvirame klinikiniame tyrime dalyvavo atsitiktiniu būdu parinkti ūmia simptomine PT sergantys pacientai. Diagnozė buvo patvirtinta atlikus objektyvius tyrimus: plaučių skenavimą, angiografiją ar spiralinę kompiuterinę tomografiją. Pacientai, kuriems buvo reikalinga trombolizė, embolektomija ar filtro į tuščiąją veną įstatymas, į tyrimą neįtraukti. Atsitiktiniu būdu parinkti ligoniai atrankos fazės metu galėjo būti vartoję nefrakcionuotą hepariną, tačiau pacientai, kurie ilgiau nei 24 valandas vartojo

gydomąsias antikoaguliantų dozes ar sirgo nekontroliuojama hipertenzija, į tyrimą neįtraukti. Tyrime dalyvavę ligoniai vartojo 5 mg (kūno svoris< 50 kg), 7,5 mg (kūno svoris ≥ 50, ≤ 100 kg) ar 10 mg (kūno svoris > 100 kg) fondaparinukso dozę, ją injekuojant po oda kartą per parą arba nefrakcionuotą hepariną, pradžioj į veną sušvirkščiant 5000 TV, vėliau vaistinį preparatą leidžiant į veną nuolatinės infuzijos būdu, dozę koreguojant, kad DATL pailgėtų 2 – 3 kartus. Viso gydyti 2184 pacientai; abiejose grupėse gydymas truko 5 – 26 (vidutiniškai 7) dienas. Abiejų grupių pacientai vartojo vitamino K antagonistų. Šie vaistiniai preparatai paprastai būdavo pradedami vartoti per 72 valandas nuo tiriamojo preparato skyrimo pradžios; gydymas truko 90 (± 7) dienų, dozę nuolat koreguojant, kad TNS būtų 2 – 3. Efektyvumas buvo nustatomas vertinant, kiek patvirtintų simptominių pasikartojančių mirtimi pasibaigusių arba ne VTE stebėta per 97 dienas. Nustatyta, kad fondaparinukso efektyvumas buvo ne blogesnis, palyginti su nefrakcionuotu heparinu (VTE dažnis atitinkamai 3,8 % ir 5,0 %).

Reikšmingas kraujavimas gydymo pradžioje pastebėtas 1,3 % pacientų, vartojusių fondaparinukso, palyginti su 1,1 % pacientų, gydytų nefrakcionuotu heparinu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Farmakokinetinės fondaparinukso natrio savybės buvo nustatytosneberegistruotasmatuojant antifaktoriaus Xa

aktyvumą plazmoje ir pagal tai įvertinant fondaparinukso koncentraciją. Atliekant antifaktoriaus Xa aktyvumo nustatymo kalibravimą, galima naudoti tik fondaparinuksą (heparino ar MMSH tarptautiniai vienetai netinka). Fondaparinukso koncentracija išreiškiama miligramais (mg).

Absorbcija

Sušvirkštas į poodį fondaparinuksas absorbuojamas greitai ir visiškai (absoliutus biologinis prieinamumas yra 100 %). Po vienkartinės 2,5 mg fondaparinukso injekcijos po oda jauniems sveikiems žmonėms didžiausia koncentracija plazmoje (Cmax vidurkis = 0.34 mg/l) atsiranda per

2 valandas, o dvigubai mažesnė koncentracija – praėjus 25 minutėms po injekcijos.

Pagyvenusių sveikų žmoniųpreparatasfondaparinukso farmakokinetika, jei po oda sušvirkšta 2 – 8 mg intervalo dozė, yra tiesinė. Vartojant vaisto vieną kartą per dieną, jo kiekis plazmoje nusistovi per 3-4 dienas ir

tokiu atveju būna 1,3 karto didesnė Cmax bei AUC.

Pacientų, kuriems atlikta klubo sąnario persodinimo operacija, ir kurie kartą per dieną vartoja 2,5 mg fondaparinukso, vidutiniai (CV %) farmakokinetikos rodmenys, kai plazmoje yra nusistovėjęs

pastovus vaisto kiekis, yra tokie: Cmax (mg/l) – 0,39 (31 %), Tmax (val.) – 2,8 (18 %) ir Cmin (mg/l) – 0,14 (56 %). Pacientams, kuriems šlaunikalio lūžis yra susijęs su senyvu amžiumi, kai plazmoje yra

nusistovėjęs pastovus fondaparinukso kiekis, vaisto Cmax (mg/l) – 0,50 (32 %), Cmin (mg/l) – 0,19 (58 %).

GVT ir PT sergantiems pacientams, kurie vartoja 5 mg (jei kūno svoris< 50 kg), 7,5 mg (jei kūno svoris 50 – 100 kg) ar 10 mg (kūno svoris >100 kg) fondaparinukso dozę vieną kartą per parą,

vaistinio preparato buvimo organizme trukmė yra panaši ir nepriklauso nuo kūno svorio. Pacientų, kuriemsVaistinisbuvo VTE ir kurie kartą per parą vartoja reikiamą fondaparinukso dozę, vidutiniai (CV %) farmakokinetikos rodmenys, kai plazmoje yra nusistovėjęs pastovus fondaparinukso kiekis, yra tokie:

Cmax (mg/l) – 1,41 (23 %), Tmax (val.) – 2,4 (8 %) ir Cmin (mg/l) – 0,52 (45 %). 5-asis ir 95-asis procentiliai, esant didžiausiai koncentracijai (mg/l), buvo atitinkamai 0,97 ir 1,92, o esant mažiausiai

(mg/l) - 0.24 ir 0,95

Pasiskirstymas

Fondaparinukso pasiskirstymo tūris yra ribotas (7-11 litrų). In vitro labai daug fondaparinukso, priklausomai nuo jo koncentracijos plazmoje, selektyviai prisijungia prie antitrombino baltymo (jei koncentracija yra nuo 0,5 iki 2 mg/l, prie ATIII prisijungia atitinkamai nuo 98,6 % iki 97,0 % vaisto). Reikšmingo fondaparinukso prisijungimo prie kitų plazmos baltymų, įskaitant 4 trombocitų faktorių (PF4), nepastebėta.

Kadangi fondaparinuksas su kitais plazmos baltymais (išskyrus antitrombiną) reikšmingai nesijungia, sąveikos su kitais medikamentais, dėl jų išstūmimo iš junginių su baltymais, tikriausiai nebūna.

Specialių grupių pacientai

Metabolizmas

Dar iki galo neištirtas, todėl kol kas duomenų apie fondaparinukso metabolizmą, ypač duomenų apie aktyvių jo metabolitų atsiradimą, nėra.

In vitro fondaparinuksas neslopina CYP450 (CYP1A2, CYP2A6,neberegistruotasCYP2C9, CYP2C19, CYP2D6,

CYP2E1 ar CYP3A4), todėl in vivo fondaparinukso sąveika su kitais medikamentais, kuriuos metabolizuoja CYP, tikriausiai nepasireiškia.

Išskyrimas / šalinimas

Sveikiems jauniems žmonėms Quixidar pusinės eliminacijos periodas (t1/2) trunka maždaug 17 valandų, o sveikiems pagyvenusiems žmonėms – maždaug 21 valandą. 64-67 % nepakitusio fondaparinukso šalinama per inkstus.

Vaikai. Fondaparinukso poveikis vaikams ir paaugliams neištirtas.

Pagyvenę pacientai. Inkstų veikla su amžiumi silpnėja, todėl senatvėje gali silpnėti fondaparinukso

šalinimas. Pacientų, kuriems > 75 metai, kuriems buvo atlikta ortopedinė operacija ir kurie vartojo

2,5 mg fondaparinukso dozę vieną kartą per parą, apskaičiuotasis plazmos klirensas buvo nuo

1,2 iki 1.4 karto mažesnis už pacientų, kuriems < 65 metų, klirensą. Tokie pat panašūs gauti gydant GVT ir PE sergančius pacientus.

Inkstų pažeidimas. Pacientų, kurių inkstai silpnai pažeisti (kreatinino klirensas nuo 50 iki 80 ml/min.),

kuriems buvo atlikta ortopedinė operacija ir kurie vartojo 2,5 mg fondaparinukso dozę vieną kartą per

klirensas nuo 30 iki 50 ml/min.), plazmos klirensas būna mažesnis apie 2 kartus, jei inkstai labai pažeisti (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), plazmos klirensas būna maždaug 5 kartus mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali. Su klirensu susijęs galutinis pusinės eliminacijos periodas pacientams, kurių inkstai vidutiniškai pažeisti, trunka 29 valandas, o kurių inkstai labai pažeisti – 72 valandas. Panašūs rodmenys gauti gydant GVT ir PE sergančius pacientus.

Kūno svoris. didėjant kūno svoriui, didėja ir fondaparinukso plazmos klirensas (padidėjus kūno svoriui 10 kg, klirensas padidėja 9 %).

Lytis. Įvedus svorio pataisą, lyties įtakos farmakokinetikai nepastebėta.

Rasė. Ar rasė gali daryti įtaką farmakokinetikai, neištirta. Sveikų azijiečių (japonų) ir europiečių tyrimų duomenimis, farmakokinetikos nesiskiria. Panašiai, juodaodžiams pacientams ir europiečiams po ortopedinės operacijos plazmos klirenso skirtumo nepastebėta.

parą, plazmos klirensas yra nuo 1,2 iki 1,4 karto mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali (kreatinino klirensaspreparatas> 80 ml/min.). Jei pacientų inkstai vidutiniškai pažeisti (kreatinino

KepenVaistinisų pažeidimas. Pacientams, kurių pažeistos kepenys, fondaparinukso farmakokinetika nenustatyta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys, gauti atlikus įprastus saugumo farmakologijos ir toksinio poveikio genams tyrimus, rodo, kad vaistas specifinio pavojaus žmogui nekelia. Duomenys, gauti atlikus daug kartų vartojamos dozės toksiškumo bei toksinio poveikio dauginimuisi tyrimus, nerodo, kad preparatas keltų specifinį pavojų, tačiau tinkamos informacijos apie saugias medikamento dozes negauta, kadangi vaisto buvimo gyvūnų organizme trukmė buvo per maža.

3 metai.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Natrio chloridas Injekcinis vanduo Druskos rūgštis Natrio hidroksidas

6.2 Nesuderinamumas

Nesuderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais medikamentais draudžiama.

6.3 Tinkamumo laikas

6.4

Specialios laikymo sąlygos

Negalima užšaldyti.

6.5

Pakuotė ir jos turinys

 

neberegistruotas

I tipo stiklinis vamzdelis (1 ml) su prijungta 27 dydžio 12,7 mm ilgio adata ir užkimštas iš chlorobutilo elastomero pagamintu plunžeriniu kamšteliu.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Quixidar 5 mg/0,4 ml tiekiamapreparataspakuotėmis, kurių kiekvienoje yra 2, 7, 10 arba 20 užpildytų švirkštų su oranžine automatine saugos sistema. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Injekcija po oda daroma lygiai taip, kaip klasikiniu švirkštu.

Prieš vartojant parenteralinį tirpalą būtina apžiūrėti, ar jame nėra drumzlių ir ar nepakitusi jo spalva. Medikamento švirkštimo sau pačiam instrukcija išspausdinta informaciniame lapelyje.

Quixidar užpildyto švirkšto adatos apsauga sukurta su automatine saugos sistema, kuri po injekcijos saugo nuo įsidūrimo adata.

Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.

7. VaistinisREGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS

Šis vaistinis preparatas vartojamas vienkartinai.

Glaxo Group Ltd

Greenford

Middlesex

UB6 0NN

Jungtinė Karalystė

8. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO NUMERIS

EU/1/02/207/009-011, 018

Pirmojo registravimo data: 2002 m. kovo 21 d. Paskutinio perregistravimo data:

9. PIRMOJO REGISTRAVIMO ARBA PERREGISTRAVIMO DATA

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

 

 

neberegistruotas

Naujausią išsamią informaciją apie šį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros (EMEA)

tinklalapyje: http://www.emea.europa.eu/

 

Vaistinis

preparatas

 

 

 

Specialios pacientų grupės
Injekcinis tirpalas.
Tirpalas yra skaidrus ir bespalvis ar gelsvas skystis.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Quixidar 7,5 mg/0,6 ml injekcinis tirpalas, užpildyti švirkštai

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename užpildytame švirkšte (0,6 ml) yra 7,5 mg fondaparinukso natrio.

Pagalbinė (-s) medžiaga (-os): vienoje dozėje yra mažiau negu 1 mmol natrio (23 mg), taigi galima sakyti, kad preparatas yra benatris.

3. VAISTO FORMA

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1

Terapinės indikacijos

neberegistruotas

 

 

Ūmios giliųjų venų trombozės (GVT) ir ūmios plaučių embolijos (PE) gydymas (išskyrus pacientus,

kurių kraujotaka nestabili, arba kuriems reikalinga trombolizė ar plaučių embolektomija).

Pagyvenę pacientai. Tokiemspreparataspacientams dozės koreguoti nereikia. 75 metų ar vyresniems pacientams

4.2

Dozavimas ir vartojimo metodas

 

Rekomenduojama fondaparinukso dozė pacientams, kurių kūno svoris 50 - 100 kg, yra 7,5 mg. Ji injekuojama po oda kartą per parą. Jei paciento kūno svoris < 50 kg, rekomenduojama dozė yra 5 mg. Jei paciento kūno svoris > 100 kg, rekomenduojama dozė yra 10 mg.

Gydymas tęsiamas mažiausiai 5 paras; vaistinio preparato reikia vartoti, kol pasiekiamas reikiamas geriamųjų antikoaguliantų poveikis (Tarptautinis Normalizuotas Santykis tampa 2 - 3). Būtina kaip įmanoma greičiau kartu pradėti vartoti geriamųjų antikoaguliantų, paprastai per 72 valandas.

Klinikinių tyrimų metu vidutinė gydymo trukmė buvo 7 paros. Klinikinių duomenų apie ilgiau nei 10 parų trukusį gydymą yra nedaug.

fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

fondaparinuksVaistinisą reikia vartoti atsargiai, kadangi senstant inkstų funkcija blogėja (žr. 4.4 skyrių). Inkstų pažeidimas. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas,

Patirties gydant pacientus, kurie turi viršsvorį (kūno svoris didesnis nei 100 kg) ir kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 - 50 ml/min.), nėra. Tokiems pacientams po pradinės 10 mg paros dozės, remiantis farmakokinetiniu modeliavimu, reikia apsvarstyti paros dozės sumažinimą iki 7,5 mg (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), fondaparinuksą vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų pažeidimas. Dozavimą koreguoti nebūtina. Jei kepenų pažeidimas sunkus, fondaparinuksą reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

Vaikai ir paaugliai Fondaparinukso nerekomenduojama vartoti vaikams, jaunesniems nei 17 metų, nes nepakanka duomenų apie saugumą ir efektyvumą.

Vartojimo metodas

Fondaparinuksas suleidžiamas giliai po oda gulinčiam pacientui. Injekcijos vieta kiekvieną kartą keičiama: švirkščiama pakaitomis į kairę arba dešinę priekinę šoninę ir kairę arba dešinę užpakalinę šoninę pilvo sienelės sritį. Kad vartojant užpildytą švirkštą nebūtų prarasta medikamento, prieš injekciją oro burbuliukų iš švirkšto išstumti nereikia. Adata į odos raukšlę, susidarančią suėmus odą nykščiu ir smiliumi, susmeigiama statmenai visa. Odos raukšlė laikoma per visą injekcijos laiką.

Dėl papildomų reikalavimų atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti žr. 6.6 skyrių.

4.3 Kontraindikacijos

-

 

neberegistruotas

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

-

Reikšmingas klinikai aktyvus kraujavimas.

 

-

Ūminis bakterinis endokarditas.

 

-

Sunkus inkstų pažeidimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.)

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Fondaparinuksas skirtas tik vartoti po oda. Vaisto į raumenis vartoti negalima.

Patirties fondaparinuksu gydant pacientus, kurių hemodinamika nestabili, yra nedaug, o gydant ligonius, kuriems reikalingapreparatastrombolizė, embolektomija ar filtro į tuščiąją veną įstatymas, - nėra.

Kraujavimas

Gydant pacientus, kuriems dėl įgimto ar įgyto krešėjimo sutrikimo (pvz., trombocitų kiekis

< 50 000/mm3), skrandžio ir žarnų aktyvios opaligės, neseniai į smegenis išsiliejusio kraujo, neseniai atliktos galvos, nugaros smegenų ar akių operacijos yra didesnis kraujavimo pavojus, bei toliau nurodytų specialių grupių pacientams fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai.

Pacientams, kuriems neseniai (mažiau nei prieš 3 paras) buvo atlikta operacija, fondaparinuksą, kaip ir kitus antikoaguliantus, reikia vartoti atsargiai ir tik užtikrinus, kad kraujavimas iš žaizdų sustabdytas.

Medikamentai, kurie gali didinti kraujavimo atsiradimo pavojų, neturėtų būti skiriami kartu su fondaparinuksu. Tokiems vaistams priklauso desirudinas, fibrinoliziniai preparatai, GP IIb/IIIa receptorių antagonistai, heparinas, heparinoidai, mažo molekulinio svorio heparinas (MMSH). Gydant

dipiridamolio, sulfinpirazono, tiklopidino ar klopidogrelio) ir NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) reikėtų vartoti atsargiai. Jei minėtų vaistų vartoti kartu būtina, reikalingas nuolatinis stebėjimas.

Spinalinė / epidurinė anestezija

Jei pacientas vartoja fondaparinuksą VTE gydymui, o ne profilaktikai, chirurginio gydymo metu spinalinę / epidurinę anesteziją daryti draudžiama.

Pagyvenę pacientai

VTE,Vaistinissutinkamai su 4.5 skyriuje pateikta informacija, gali būti vartojamas kartu vitamino K antagonistas. Kitokių trombocitų agregaciją mažinančių vaistinių preparatų (acetilsalicilo rūgšties,

Pavojus kraujuoti pagyvenusiems žmonėms yra didesnis, nes inkstų veiklai su amžiumi susilpnėjus, fondaparinuksas lėčiau šalinamas, todėl jis organizmą veikia ilgiau. (žr. 5.2 skyrių). Jaunesniems nei 65 metai pacientams, sergantiems GVT ar PE ir gydomiems rekomenduojamomis dozėmis, kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo 3 %, 65 - 75 metų ligoniams - 4,5 %, o vyresniems nei 75 metai - 6,5 %. GVT sergantiems ir rekomenduojamomis enoksiparino dozėmis gydomiems pacientams

kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo atitinkamai 2,5 %, 3,6 % ir 8,3 %, o sergantiems PE ir vartojusiems nefrakcionuotą hepariną - 5,5 %, 6,6 % ir 7,4 %. Fondaparinuksą pagyvenusiems pacientams reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Mažas kūno svoris

neberegistruotas

Patirties fondaparinuksu gydant mažiau nei 50 kg sveriančius pacientus yra nedaug. Tokius ligonius reikia gydyti atsargiai, rekomenduojama dozė yra 5 mg (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Inkstų pažeidimas

Progresuojant inkstų pažeidimui, didėja kraujavimo pavojus. Fondaparinuksas daugiausia šalinamas pro inkstus. GVT ar PE sergantiems ir rekomenduojamomis dozėmis gydomiems pacientams, kurių inkstų funkcija normali, kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo 3,0 % (34/1132); esant lengvam inkstų funkcijos sutrikimui jis buvo 4,4 % (32/733), vidutinio sunkumo - 6,6 % (21/318), sunkiam - 14,5 % (8/55). GVT sergantiems ir rekomenduojamomis enoksiparino dozėmis gydomiems pacientams kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo atitinkamai 2,3 % (13/559), 4,6 % (17/368), 9,7 % (14/145) ir 11,1 % (2/18), o sergantiems PE ir vartojusiems nefrakcionuotą hepariną - 6,9 % (36/523), 3,1 % (11/352), 11,1 % (18/162) bei 10,7 % (3/28).

Pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), fondaparinuksą vartoti draudžiama, o jei inkstų pažeidimas vidutinio sunkumo

(kreatinino klirensas 30 - 50 ml/min.), vaistinį preparatą reikia skirti atsargiai. Gydymas negali trukti ilgiau nei įvertinta klinikinių tyrimų metu (vidutiniškai 7 dienas) (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius).

Patirties gydant pacientus, kurie turi viršsvorį (kūno svoris didesnis nei 100 kg) ir kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 - 50 ml/min.), nėra. Tokiems pacientams fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai. Po pradinės 10 mg paros dozės, remiantis

farmakokinetiniu modeliavimu, reikia apsvarstyti paros dozės sumažinimą iki 7,5 mg (žr. 4.2 skyrių ).

Sunkus kepenų pažeidimas

preparatas

 

Reikėtų kruopščiai apsvarstyti, ar vartoti fondaparinuksą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų pažeidimas, kadangi organizme trūksta krešėjimo faktorių, todėl dažniau gali prasidėti kraujavimas (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kuriems yra heparino sukelta trombocitopenija. Fondaparinuksas nesijungia prie 4 trombocitų faktoriaus; kryžminės reakcijos su pacientų, kuriems yra II tipo heparino sukelta trombocitopenija (HST), serumu nebūna. Ar fondaparinuksas yra veiksmingas ir saugus pacientams, sergantiems II tipo HST, nežinoma, nes formalių tyrimų neatlikta.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kraujavimo pavojus didėja, jei kartu su fondaparinuksu vartojama preparatų, kurie gali didinti kraujavimo pavojų. (žr. 4.4 skyrių).

KlinikiniVaistinisų tyrimų metu nustatyta, kad geriamieji antikoaguliantai (varfarinas) fondaparinukso farmakokinetikai įtakos nedaro. Sąveikos tyrimuose vartota 10 mg fondaparinukso dozė nedarė įtakos varfarino sukeltiems TNS pokyčiams.

Trombocitų agregacijos inhibitoriai (acetilsalicilo rūgštis), NVNU (piroksikamas) ir digoksinas fondaparinukso farmakokinetikai įtakos nedaro. Sąveikos tyrimuose vartota 10 mg fondaparinukso dozė nedarė įtakos nei kraujavimo laikui gydymo acetilsalicilo rūgštimi ar piroksikamu metu, nei digoksino, kai plazmoje nusistovi pastovus jo kiekis, farmakokinetikai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Apie vaisto įtaką nėštumui klinikinių duomenų nėra. Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys nėra pakankami spręsti apie vaisto poveikį nėštumui, gemalo ir vaisiaus vystymuisi, gimdymui ir

4.8 Nepageidaujamas poveikis

naujagimio vystymuisi, kadangi vaisto buvimo organizme trukmė yra per maža. Nėščioms moterims fondaparinuksas skiriamas tik būtinu atveju.

Fondaparinuksas išskiriamas į žiurkės pieną, tačiau nežinoma, ar jo patenka į moters pieną.

Fondaparinuksu gydomoms žindyvėms žindyti nerekomenduojama. Vaisto rezorbcija iš kūdikio

burnos mažai tikėtina.

neberegistruotas

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

Fondaparinukso saugumas nustatytas remiantis 2 517 pacientų, kuriems gydyta venų tromboembolija, duomenimis (vidutinė fondaparinukso vartojimo trukmė buvo 7 dienos). Dažniausias nepageidaujamas poveikis buvo kraujavimas (žr. 4.4 skyrių).

Tyrėjo pastebėti nepageidaujamų poveikių atvejai, kurie mažiausiai gali būti bent kiek susiję su Quixidar vartojimu, pateikti dažnumo grupėmis (labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10; nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti: (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)) pagal organų sistemų klases mažėjančio sunkumo tvarka.

Organų sistemų klasė pagal

Nepageidaujamas poveikis, pasireiškęs pacientams,

MedDRA klasifikaciją

 

gydomiems nuo VTE1

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Dažni: kraujavimas (kraujavimas iš virškinimo trakto,

 

 

šlapinimasis krauju, hematoma, kraujavimas iš nosies,

 

 

atsikosėjimas krauju, kraujavimas iš gimdos ar makšties,

 

 

hemartrozė, kraujavimas iš akių, purpura, mėlynė)

 

 

Nedažni: trombocitopenija

 

 

Reti: kitoks kraujavimas (iš kepenų, į užpilvaplėvinį

 

 

ląstelyną, į kaukolės vidų ar į smegenis), trombocitemija

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

Reti: alerginė reakcija

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Reti: nebaltyminio azoto (Nba)2 pagausėjimas

Nervų sistemos sutrikimai

 

Nedažni: galvos skausmas.

 

 

Reti: galvos svaigimas

 

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni: pykinimas, vėmimas

 

preparatas

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų

Nedažni: nenormali kepenų funkcija.

sutrikimai

 

 

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Reti: eriteminis išbėrimas

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos

Nedažni: skausmas, edema.

pažeidimai

 

 

Vaistinis

 

Reti: reakcija injekcijos vietoje

 

 

(1) pavieniai nepageidaujami reiškiniai, išskyrus kliniškai svarbius, nepaminėti.

(2) Nba – tai nebaltyminis azotas, kurio yra, pvz., šlapale, šlapimo rūgštyje, aminorūgštyse ir t.t.

4.9 Perdozavimas

Didesnės negu rekomenduojamos fondaparinukso dozės gali didinti kraujavimo pavojų. Fondaparinukso priešnuodžio nežinoma.

Jei prasidėjo su perdozavimu susijęs kraujavimas, reikia nutraukti Quixidar vartojimą ir nustatyti pirminę kraujavimo priežastį. Reikėtų apsvarstyti ir pradėti taikyti tinkamas pagalbos priemones: chirurginiu būdu stabdyti kraujavimą, perpilti kraują, šviežią plazmą, taikyti plazmaferezę.

Fondaparinuksas yra sintetinis selektyvus aktyvuoto X (Xa) faktoriaus inhibitorius. Šis medikamentas, prisijungęs prie antitrombino III (ATIII), selektyviai slopina Xa faktorių, todėl sukelia antitrombozinį poveikį. ATIII, prie kurio selektyviai prisijungia fondaparinuksas, stipriau (maždaug 300 kartų) neutralizuoja natūralų Xa faktorių, todėl nutrūksta kraujo krešėjimo grandinė, vadinasi, sustoja trombino sintezė ir trombų augimas. Fondaparinuksas neinaktyvuoja trombino (aktyvuoto II faktoriaus) ir neveikia trombocitų.

Vartota gydomoji fondaparinukso dozė nedaro klinikai svarbios įtakos nei įprastų krešėjimo tyrimų rodmenims, tokiems kaip DATL (daliniam aktyvinto tromboplastino laikui), AKL (aktyvintam krešėjimo laikui), PT (protrombino laikui) /TNS plazmoje, nei kraujavimo laikui ar fibrinoliziniam aktyvumui. Vartojant didesnes dozes, vidutiniškai gali pailgėti DATL. Sąveikos tyrimuose vartota 10 mg fondaparinukso dozė nedarė žymios įtakos varfarino antikoaguliaciniam poveikiui.

Fondaparinukso kryžminės reakcijos su pacientų, kuriems heparinas sukėlė trombocitopeniją, serumu

5.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

 

5.1

Farmakodinaminės savybės

neberegistruotas

Farmakoterapinė grupė: antitromboziniai vaistai.

ATC kodas: B01AX05

Farmakodinaminis poveikis

 

 

Klinikiniai tyrimai

nebūna.preparatas

Klinikiniais tyrimais, kurių metu fondaparinuksu buvo gydomi venų tromboembolija (VTE) sergantys pacientai, siekta įrodyti, kad fondaparinuksas yra efektyvus gydant giliųjų venų trombozę (GVT) bei plaučių emboliją (PE). Kontroliuojamuose I bei II fazės tyrimuose dalyvavo daugiau kaip 4 874 pacientų.

Giliųjų venų trombozės gydymas

Dvigubu aklu metodu atliktame klinikiniame tyrime dalyvavo atsitiktiniu būdu parinkti patvirtinta ūmia simptomine GVT sergantys pacientai, kurie vartojo 5 mg (kūno svoris< 50 kg), 7,5 mg (kūno svoris ≥ 50, ≤ 100 kg) ar 10 mg (kūno svoris > 100 kg) fondaparinukso dozę, ją injekuojant po oda kartą per parą arba 1 mg/kg kūno svorio natrio enoksiparino dozę, ją injekuojant po oda kartą per parą. Viso gydyti 2192 pacientai; abiejose grupėse gydymas truko 5 – 26 (vidutiniškai 7) dienas. Abiejų

simptominių pasikartojančių mirtimi pasibaigusių arba ne VTE stebėta per 97 dienas. Nustatyta, kad fondaparinukso efektyvumas buvo ne blogesnis, palyginti su enoksiparinu (VTE dažnis atitinkamai 3,9 % ir 4,1 %).

Reikšmingas kraujavimas gydymo pradžioje pastebėtas 1,1 % pacientų, vartojusių fondaparinukso, palyginti su 1,2 % pacientų, gydytų enoksaparinu.

Plaučių embolijos gydymas

grupių pacientai vartojo vitamino K antagonistų. Šie vaistiniai preparatai paprastai būdavo pradedami vartotiVaistinisper 72 valandas nuo tiriamojo preparato skyrimo pradžios; gydymas truko 90 (± 7) dienų, dozę nuolat koreguojant, kad TNS būtų 2 – 3. Efektyvumas buvo nustatomas vertinant, kiek patvirtintų

Atvirame klinikiniame tyrime dalyvavo atsitiktiniu būdu parinkti ūmia simptomine PT sergantys pacientai. Diagnozė buvo patvirtinta atlikus objektyvius tyrimus: plaučių skenavimą, angiografiją ar spiralinę kompiuterinę tomografiją. Pacientai, kuriems buvo reikalinga trombolizė, embolektomija ar filtro į tuščiąją veną įstatymas, į tyrimą neįtraukti. Atsitiktiniu būdu parinkti ligoniai atrankos fazės metu galėjo būti vartoję nefrakcionuotą hepariną, tačiau pacientai, kurie ilgiau nei 24 valandas vartojo

gydomąsias antikoaguliantų dozes ar sirgo nekontroliuojama hipertenzija, į tyrimą neįtraukti. Tyrime dalyvavę ligoniai vartojo 5 mg (kūno svoris< 50 kg), 7,5 mg (kūno svoris ≥ 50, ≤ 100 kg) ar 10 mg (kūno svoris > 100 kg) fondaparinukso dozę, ją injekuojant po oda kartą per parą arba nefrakcionuotą hepariną, pradžioj į veną sušvirkščiant 5000 TV, vėliau vaistinį preparatą leidžiant į veną nuolatinės infuzijos būdu, dozę koreguojant, kad DATL pailgėtų 2 – 3 kartus. Viso gydyti 2184 pacientai; abiejose grupėse gydymas truko 5 – 26 (vidutiniškai 7) dienas. Abiejų grupių pacientai vartojo vitamino K antagonistų. Šie vaistiniai preparatai paprastai būdavo pradedami vartoti per 72 valandas nuo tiriamojo preparato skyrimo pradžios; gydymas truko 90 (± 7) dienų, dozę nuolat koreguojant, kad TNS būtų 2 – 3. Efektyvumas buvo nustatomas vertinant, kiek patvirtintų simptominių pasikartojančių mirtimi pasibaigusių arba ne VTE stebėta per 97 dienas. Nustatyta, kad fondaparinukso efektyvumas buvo ne blogesnis, palyginti su nefrakcionuotu heparinu (VTE dažnis atitinkamai 3,8 % ir 5,0 %).

Reikšmingas kraujavimas gydymo pradžioje pastebėtas 1,3 % pacientų, vartojusių fondaparinukso, palyginti su 1,1 % pacientų, gydytų nefrakcionuotu heparinu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Farmakokinetinės fondaparinukso natrio savybės buvo nustatytosneberegistruotasmatuojant antifaktoriaus Xa

aktyvumą plazmoje ir pagal tai įvertinant fondaparinukso koncentraciją. Atliekant antifaktoriaus Xa aktyvumo nustatymo kalibravimą, galima naudoti tik fondaparinuksą (heparino ar MMSH tarptautiniai vienetai netinka). Fondaparinukso koncentracija išreiškiama miligramais (mg).

Absorbcija

Sušvirkštas į poodį fondaparinuksas absorbuojamas greitai ir visiškai (absoliutus biologinis prieinamumas yra 100 %). Po vienkartinės 2,5 mg fondaparinukso injekcijos po oda jauniems sveikiems žmonėms didžiausia koncentracija plazmoje (Cmax vidurkis = 0.34 mg/l) atsiranda per

2 valandas, o dvigubai mažesnė koncentracija – praėjus 25 minutėms po injekcijos.

Pagyvenusių sveikų žmoniųpreparatasfondaparinukso farmakokinetika, jei po oda sušvirkšta 2 – 8 mg intervalo dozė, yra tiesinė. Vartojant vaisto vieną kartą per dieną, jo kiekis plazmoje nusistovi per 3-4 dienas ir

tokiu atveju būna 1,3 karto didesnė Cmax bei AUC.

Pacientų, kuriems atlikta klubo sąnario persodinimo operacija, ir kurie kartą per dieną vartoja 2,5 mg fondaparinukso, vidutiniai (CV %) farmakokinetikos rodmenys, kai plazmoje yra nusistovėjęs

pastovus vaisto kiekis, yra tokie: Cmax (mg/l) – 0,39 (31 %), Tmax (val.) – 2,8 (18 %) ir Cmin (mg/l) – 0,14 (56 %). Pacientams, kuriems šlaunikalio lūžis yra susijęs su senyvu amžiumi, kai plazmoje yra

nusistovėjęs pastovus fondaparinukso kiekis, vaisto Cmax (mg/l) – 0,50 (32 %), Cmin (mg/l) – 0,19 (58 %).

GVT ir PT sergantiems pacientams, kurie vartoja 5 mg (jei kūno svoris< 50 kg), 7,5 mg (jei kūno svoris 50 – 100 kg) ar 10 mg (kūno svoris >100 kg) fondaparinukso dozę vieną kartą per parą,

vaistinio preparato buvimo organizme trukmė yra panaši ir nepriklauso nuo kūno svorio. Pacientų, kuriemsVaistinisbuvo VTE ir kurie kartą per parą vartoja reikiamą fondaparinukso dozę, vidutiniai (CV %) farmakokinetikos rodmenys, kai plazmoje yra nusistovėjęs pastovus fondaparinukso kiekis, yra tokie:

Cmax (mg/l) – 1,41 (23 %), Tmax (val.) – 2,4 (8 %) ir Cmin (mg/l) – 0,52 (45 %).5-asis ir 95-asis procentiliai, esant didžiausiai koncentracijai (mg/l), buvo atitinkamai 0,97 ir 1,92, o esant mažiausiai

(mg/l) - 0.24 ir 0,95

Pasiskirstymas

Fondaparinukso pasiskirstymo tūris yra ribotas (7-11 litrų). In vitro labai daug fondaparinukso, priklausomai nuo jo koncentracijos plazmoje, selektyviai prisijungia prie antitrombino baltymo (jei koncentracija yra nuo 0,5 iki 2 mg/l, prie ATIII prisijungia atitinkamai nuo 98,6 % iki 97,0 % vaisto). Reikšmingo fondaparinukso prisijungimo prie kitų plazmos baltymų, įskaitant 4 trombocitų faktorių (PF4), nepastebėta.

Kadangi fondaparinuksas su kitais plazmos baltymais (išskyrus antitrombiną) reikšmingai nesijungia, sąveikos su kitais medikamentais, dėl jų išstūmimo iš junginių su baltymais, tikriausiai nebūna.

Specialių grupių pacientai

Metabolizmas

Dar iki galo neištirtas, todėl kol kas duomenų apie fondaparinukso metabolizmą, ypač duomenų apie aktyvių jo metabolitų atsiradimą, nėra.

CYP2E1 ar CYP3A4), todėl in vivo fondaparinukso sąveika su kitais medikamentais, kuriuos metabolizuoja CYP, tikriausiai nepasireiškia.

In vitro fondaparinuksas neslopina CYP450 (CYP1A2,neberegistruotasCYP2A6, CYP2C9, CYP2C19, CYP2D6,

Išskyrimas / šalinimas

Sveikiems jauniems žmonėms Quixidar pusinės eliminacijos periodas (t1/2) trunka maždaug 17 valandų, o sveikiems pagyvenusiems žmonėms – maždaug 21 valandą. 64-67 % nepakitusio fondaparinukso šalinama per inkstus.

Vaikai. Fondaparinukso poveikis vaikams ir paaugliams neištirtas.

Pagyvenę pacientai. Inkstų veikla su amžiumi silpnėja, todėl senatvėje gali silpnėti fondaparinukso

šalinimas. Pacientų, kuriems > 75 metai, kuriems buvo atlikta ortopedinė operacija ir kurie vartojo

2,5 mg fondaparinukso dozę vieną kartą per parą, apskaičiuotasis plazmos klirensas buvo nuo

1,2 iki 1.4 karto mažesnis už pacientų, kuriems < 65 metų, klirensą. Tokie pat panašūs gauti gydant GVT ir PE sergančius pacientus.

Inkstų pažeidimas. Pacientų, kurių inkstai silpnai pažeisti (kreatinino klirensas nuo 50 iki 80 ml/min.),

kuriems buvo atlikta ortopedinė operacija ir kurie vartojo 2,5 mg fondaparinukso dozę vieną kartą per

klirensas nuo 30 iki 50 ml/min.), plazmos klirensas būna mažesnis apie 2 kartus, jei inkstai labai pažeisti (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), plazmos klirensas būna maždaug 5 kartus mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali. Su klirensu susijęs galutinis pusinės eliminacijos periodas pacientams, kurių inkstai vidutiniškai pažeisti, trunka 29 valandas, o kurių inkstai labai pažeisti – 72 valandas. Panašūs rodmenys gauti gydant GVT ir PE sergančius pacientus.

Kūno svoris. didėjant kūno svoriui, didėja ir fondaparinukso plazmos klirensas (padidėjus kūno svoriui 10 kg, klirensas padidėja 9 %).

Lytis. Įvedus svorio pataisą, lyties įtakos farmakokinetikai nepastebėta.

Rasė.. Ar rasė gali daryti įtaką farmakokinetikai, neištirta. Sveikų azijiečių (japonų) ir europiečių tyrimų duomenimis, farmakokinetikos nesiskiria. Panašiai, juodaodžiams pacientams ir europiečiams po ortopedinės operacijos plazmos klirenso skirtumo nepastebėta.

parą, plazmos klirensas yra nuo 1,2 iki 1,4 karto mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali (kreatinino klirensaspreparatas> 80 ml/min.). Jei pacientų inkstai vidutiniškai pažeisti (kreatinino

KepenVaistinisų pažeidimas. Pacientams, kurių pažeistos kepenys, fondaparinukso farmakokinetika nenustatyta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys, gauti atlikus įprastus saugumo farmakologijos ir toksinio poveikio genams tyrimus, rodo, kad vaistas specifinio pavojaus žmogui nekelia. Duomenys, gauti atlikus daug kartų vartojamos dozės toksiškumo bei toksinio poveikio dauginimuisi tyrimus, nerodo, kad preparatas keltų specifinį pavojų, tačiau tinkamos informacijos apie saugias medikamento dozes negauta, kadangi vaisto buvimo gyvūnų organizme trukmė buvo per maža.

3 metai.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Natrio chloridas Injekcinis vanduo Druskos rūgštis Natrio hidroksidas

6.2 Nesuderinamumas

Nesuderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais medikamentais draudžiama.

6.3 Tinkamumo laikas

6.4

Specialios laikymo sąlygos

Negalima užšaldyti.

6.5

Pakuotė ir jos turinys

 

neberegistruotas

I tipo stiklinis vamzdelis (1 ml) su prijungta 27 dydžio 12,7 mm ilgio adata ir užkimštas iš chlorobutilo elastomero pagamintu plunžeriniu kamšteliu.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Quixidar 7,5 mg/0,6 ml tiekiamapreparataspakuotėmis, kurių kiekvienoje yra 2, 7, 10 arba 20 užpildytų švirkštų su rausvai raudona automatine saugos sistema. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Injekcija po oda daroma lygiai taip, kaip klasikiniu švirkštu.

Prieš vartojant parenteralinį tirpalą būtina apžiūrėti, ar jame nėra drumzlių ir ar nepakitusi jo spalva. Medikamento švirkštimo sau pačiam instrukcija išspausdinta informaciniame lapelyje.

Quixidar užpildyto švirkšto adatos apsauga sukurta su automatine saugos sistema, kuri po injekcijos saugo nuo įsidūrimo adata.

Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.

7. VaistinisREGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS

Šis vaistinis preparatas vartojamas vienkartinai.

Glaxo Group Ltd

Greenford

Middlesex

UB6 0NN

Jungtinė Karalystė

8. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO NUMERIS

EU/1/02/207/012-014, 019

Pirmojo registravimo data: 2002 m. kovo 21 d. Paskutinio perregistravimo data:

9. PIRMOJO REGISTRAVIMO ARBA PERREGISTRAVIMO DATA

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

 

 

neberegistruotas

Naujausią išsamią informaciją apie šį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros (EMEA)

tinklalapyje: http://www.emea.europa.eu/

 

Vaistinis

preparatas

 

 

 

Injekcinis tirpalas.
Tirpalas yra skaidrus ir bespalvis ar gelsvas skystis.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Quixidar 10 mg/0,8 ml injekcinis tirpalas, užpildyti švirkštai

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename užpildytame švirkšte (0,8 ml) yra 10 mg fondaparinukso natrio.

Pagalbinė (-s) medžiaga (-os): vienoje dozėje yra mažiau negu 1 mmol natrio (23 mg), taigi galima sakyti, kad preparatas yra benatris.

3. VAISTO FORMA

4.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

 

4.1

Terapinės indikacijos

neberegistruotas

 

 

Ūmios giliųjų venų trombozės (GVT) ir ūmios plaučių embolijos (PE) gydymas (išskyrus pacientus,

 

preparatas

 

kurių kraujotaka nestabili, arba kuriems reikalinga trombolizė ar plaučių embolektomija).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Rekomenduojama fondaparinukso dozė pacientams, kurių kūno svoris 50 - 100 kg, yra 7,5 mg. Ji injekuojama po oda kartą per parą. Jei paciento kūno svoris < 50 kg, rekomenduojama dozė yra 5 mg. Jei paciento kūno svoris > 100 kg, rekomenduojama dozė yra 10 mg.

Gydymas tęsiamas mažiausiai 5 paras; vaistinio preparato reikia vartoti, kol pasiekiamas reikiamas geriamųjų antikoaguliantų poveikis (Tarptautinis Normalizuotas Santykis tampa 2 - 3). Būtina kaip įmanoma greičiau kartu pradėti vartoti geriamųjų antikoaguliantų, paprastai per 72 valandas.

Klinikinių tyrimų metu vidutinė gydymo trukmė buvo 7 paros. Klinikinių duomenų apie ilgiau nei 10 parų trukusį gydymą yra nedaug

Specialios pacientų grupės

Inkstų pažeidimas. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

PagyvenVaistinisę pacientai. Tokiems pacientams dozės koreguoti nereikia. 75 metų ar vyresniems pacientams fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai, kadangi senstant inkstų funkcija blogėja (žr. 4.4 skyrių).

Patirties gydant pacientus, kurie turi viršsvorį (kūno svoris didesnis nei 100 kg) ir kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 - 50 ml/min.), nėra. Tokiems pacientams po pradinės 10 mg paros dozės, remiantis farmakokinetiniu modeliavimu, reikia apsvarstyti paros dozės sumažinimą iki 7,5 mg (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), fondaparinuksą vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų pažeidimas. Dozavimą koreguoti nebūtina. Jei kepenų pažeidimas sunkus, fondaparinuksą reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

Vaikai ir paaugliai Fondaparinukso nerekomenduojama vartoti vaikams, jaunesniems nei 17 metų, nes nepakanka duomenų apie saugumą ir efektyvumą.

Vartojimo metodas

Fondaparinuksas suleidžiamas giliai po oda gulinčiam pacientui. Injekcijos vieta kiekvieną kartą keičiama: švirkščiama pakaitomis į kairę arba dešinę priekinę šoninę ir kairę arba dešinę užpakalinę šoninę pilvo sienelės sritį. Kad vartojant užpildytą švirkštą nebūtų prarasta medikamento, prieš injekciją oro burbuliukų iš švirkšto išstumti nereikia. Adata į odos raukšlę, susidarančią suėmus odą nykščiu ir smiliumi, susmeigiama statmenai visa. Odos raukšlė laikoma per visą injekcijos laiką.

Dėl papildomų reikalavimų atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti žr. 6.6 skyrių.

4.3 Kontraindikacijos

-

 

neberegistruotas

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

-

Reikšmingas klinikai aktyvus kraujavimas.

 

-

Ūminis bakterinis endokarditas.

 

-

Sunkus inkstų pažeidimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.)

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Fondaparinuksas skirtas tik vartoti po oda. Vaisto į raumenis vartoti negalima.

Patirties fondaparinuksu gydant pacientus, kurių hemodinamika nestabili, yra nedaug, o gydant ligonius, kuriems reikalingapreparatastrombolizė, embolektomija ar filtro į tuščiąją veną įstatymas, - nėra.

Kraujavimas

Gydant pacientus, kuriems dėl įgimto ar įgyto krešėjimo sutrikimo (pvz., trombocitų kiekis

< 50 000/mm3), skrandžio ir žarnų aktyvios opaligės, neseniai į smegenis išsiliejusio kraujo, neseniai atliktos galvos, nugaros smegenų ar akių operacijos yra didesnis kraujavimo pavojus, bei toliau nurodytų specialių grupių pacientams fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai.

Pacientams, kuriems neseniai (mažiau nei prieš 3 paras) buvo atlikta operacija, fondaparinuksą, kaip ir kitus antikoaguliantus, reikia vartoti atsargiai ir tik užtikrinus, kad kraujavimas iš žaizdų sustabdytas.

Medikamentai, kurie gali didinti kraujavimo atsiradimo pavojų, neturėtų būti skiriami kartu su fondaparinuksu. Tokiems vaistams priklauso desirudinas, fibrinoliziniai preparatai, GP IIb/IIIa receptorių antagonistai, heparinas, heparinoidai, mažo molekulinio svorio heparinas (MMSH). Gydant

dipiridamolio, sulfinpirazono, tiklopidino ar klopidogrelio) ir NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) reikėtų vartoti atsargiai. Jei minėtų vaistų vartoti kartu būtina, reikalingas nuolatinis stebėjimas.

Spinalinė / epidurinė anestezija

Jei pacientas vartoja fondaparinuksą VTE gydymui, o ne profilaktikai, chirurginio gydymo metu spinalinę / epidurinę anesteziją daryti draudžiama.

VTE,Vaistinissutinkamai su 4.5 skyriuje pateikta informacija, gali būti vartojamas kartu vitamino K antagonistas. Kitokių trombocitų agregaciją mažinančių vaistinių preparatų (acetilsalicilo rūgšties,

Pagyvenę pacientai. Pavojus kraujuoti pagyvenusiems žmonėms yra didesnis, nes inkstų veiklai su amžiumi susilpnėjus, fondaparinuksas lėčiau šalinamas, todėl jis organizmą veikia ilgiau. (žr. 5.2 skyrių). Jaunesniems nei 65 metai pacientams, sergantiems GVT ar PE ir gydomiems rekomenduojamomis dozėmis, kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo 3 %, 65 - 75 metų ligoniams - 4,5 %, o vyresniems nei 75 metai - 6,5 %. GVT sergantiems ir rekomenduojamomis enoksiparino dozėmis gydomiems pacientams kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo atitinkamai 2,5 %, 3,6 % ir

8,3 %, o sergantiems PE ir vartojusiems nefrakcionuotą hepariną - 5,5 %, 6,6 % ir 7,4 %. Fondaparinuksą pagyvenusiems pacientams reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Mažas kūno svoris

Patirties fondaparinuksu gydant mažiau nei 50 kg sveriančius pacientus yra nedaug. Tokius ligonius reikia gydyti atsargiai, rekomenduojama dozė yra 5 mg neberegistruotas(žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Inkstų pažeidimas

Progresuojant inkstų pažeidimui, didėja kraujavimo pavojus. Fondaparinuksas daugiausia šalinamas pro inkstus. GVT ar PE sergantiems ir rekomenduojamomis dozėmis gydomiems pacientams, kurių inkstų funkcija normali, kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo 3,0 % (34/1132); esant lengvam inkstų funkcijos sutrikimui jis buvo 4,4 % (32/733), vidutinio sunkumo - 6,6 % (21/318), sunkiam - 14,5 % (8/55). GVT sergantiems ir rekomenduojamomis enoksiparino dozėmis gydomiems pacientams kraujavimo atsiradimo dažnumas buvo atitinkamai 2,3 % (13/559), 4,6 % (17/368), 9,7 % (14/145) ir 11,1 % (2/18), o sergantiems PE ir vartojusiems nefrakcionuotą hepariną - 6,9 % (36/523), 3,1 % (11/352), 11,1 % (18/162) bei 10,7 % (3/28).

Pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), fondaparinuksą vartoti draudžiama, o jei inkstų pažeidimas vidutinio sunkumo

(kreatinino klirensas 30 - 50 ml/min.), vaistinį preparatą reikia skirti atsargiai. Gydymas negali trukti ilgiau nei įvertinta klinikinių tyrimų metu (vidutiniškai 7 dienas) (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius).

Patirties gydant pacientus, kurie turi viršsvorį (kūno svoris didesnis nei 100 kg) ir kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 - 50 ml/min.), nėra. Tokiems pacientams fondaparinuksą reikia vartoti atsargiai. Po pradinės 10 mg paros dozės, remiantis farmakokinetiniu modeliavimu, reikia apsvarstyti paros dozės sumažinimą iki 7,5 mg (žr. 4.2 skyrių).

Sunkus kepenų pažeidimas preparatas

Reikėtų kruopščiai apsvarstyti, ar vartoti fondaparinuksą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų pažeidimas, kadangi organizme trūksta krešėjimo faktorių, todėl dažniau gali prasidėti kraujavimas (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kuriems yra heparino sukelta trombocitopenija

Fondaparinuksas nesijungia prie 4 trombocitų faktoriaus; kryžminės reakcijos su pacientų, kuriems yra II tipo heparino sukelta trombocitopenija (HST), serumu nebūna. Ar fondaparinuksas yra veiksmingas ir saugus pacientams, sergantiems II tipo HST, nežinoma, nes formalių tyrimų neatlikta.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kraujavimo pavojus didėja, jei kartu su fondaparinuksu vartojama preparatų, kurie gali didinti kraujavimo pavojų. (žr. 4.4 skyrių).

KlinikiniVaistinisų tyrimų metu nustatyta, kad geriamieji antikoaguliantai (varfarinas) fondaparinukso farmakokinetikai įtakos nedaro. Sąveikos tyrimuose vartota 10 mg fondaparinukso dozė nedarė įtakos varfarino sukeltiems TNS pokyčiams.

Trombocitų agregacijos inhibitoriai (acetilsalicilo rūgštis), NVNU (piroksikamas) ir digoksinas fondaparinukso farmakokinetikai įtakos nedaro. Sąveikos tyrimuose vartota 10 mg fondaparinukso dozė nedarė įtakos nei kraujavimo laikui gydymo acetilsalicilo rūgštimi ar piroksikamu metu, nei digoksino, kai plazmoje nusistovi pastovus jo kiekis, farmakokinetikai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Apie vaisto įtaką nėštumui klinikinių duomenų nėra. Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys nėra pakankami spręsti apie vaisto poveikį nėštumui, gemalo ir vaisiaus vystymuisi, gimdymui ir naujagimio vystymuisi, kadangi vaisto buvimo organizme trukmė yra per maža. Nėščioms moterims fondaparinuksas skiriamas tik būtinu atveju.

Fondaparinuksas išskiriamas į žiurkės pieną, tačiau nežinoma, ar jo patenka į moters pieną. Fondaparinuksu gydomoms žindyvėms žindyti nerekomenduojama. Vaisto rezorbcija iš kūdikio burnos mažai tikėtina.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

neberegistruotas

 

Fondaparinukso saugumas nustatytas remiantis 2 517 pacientų, kuriems gydyta venų tromboembolija,

duomenimis (vidutinė fondaparinukso vartojimo trukmė buvo 7 dienos). Dažniausias nepageidaujamas poveikis buvo kraujavimas (žr. 4.4 skyrių).

Tyrėjo pastebėti nepageidaujamų poveikių atvejai, kurie mažiausiai gali būti bent kiek susiję su Quixidar vartojimu, pateikti dažnumo grupėmis (labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)) pagal organų sistemų klases mažėjančio sunkumo tvarka.

Organų sistemų klasė pagal

Nepageidaujamas poveikis, pasireiškęs pacientams,

MedDRA klasifikaciją

 

gydomiems nuo VTE1

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Dažni: kraujavimas (kraujavimas iš virškinimo trakto,

 

 

šlapinimasis krauju, hematoma, kraujavimas iš nosies,

 

 

atsikosėjimas krauju, kraujavimas iš gimdos ar makšties,

 

 

hemartrozė, kraujavimas iš akių, purpura, mėlynė)

 

 

Nedažni: trombocitopenija

 

 

Reti: kitoks kraujavimas (iš kepenų, į užpilvaplėvinį

 

 

ląstelyną, į kaukolės vidų ar į smegenis), trombocitemija

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

Reti: alerginė reakcija

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Reti: nebaltyminio azoto (Nba)2 pagausėjimas

Nervų sistemos sutrikimai

 

Nedažni: galvos skausmas.

 

 

Reti: galvos svaigimas

 

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni: pykinimas, vėmimas

 

 

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų

Nedažni: nenormali kepenų funkcija

sutrikimai

preparatas

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Reti: eriteminis išbėrimas, reakcija injekcijos vietoje

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos

Nedažni: skausmas, edema.

pažeidimai

 

Reti: reakcija injekcijos vietoje

(1) pavieniaiVaistinisnepageidaujami reiškiniai, išskyrus kliniškai svarbius, nepaminėti.

(2) Nba – tai nebaltyminis azotas, kurio yra, pvz., šlapale, šlapimo rūgštyje, aminorūgštyse ir t.t.

4.9 Perdozavimas

Didesnės negu rekomenduojamos fondaparinukso dozės gali didinti kraujavimo pavojų. Fondaparinukso priešnuodžio nežinoma.

Jei prasidėjo su perdozavimu susijęs kraujavimas, reikia nutraukti Quixidar vartojimą ir nustatyti pirminę kraujavimo priežastį. Reikėtų apsvarstyti ir pradėti taikyti tinkamas pagalbos priemones: chirurginiu būdu stabdyti kraujavimą, perpilti kraują, šviežią plazmą, taikyti plazmaferezę.

Fondaparinuksas yra sintetinis selektyvus aktyvuoto X (Xa) faktoriaus inhibitorius. Šis medikamentas, prisijungęs prie antitrombino III (ATIII), selektyviai slopina Xa faktorių, todėl sukelia antitrombozinį poveikį. ATIII, prie kurio selektyviai prisijungia fondaparinuksas, stipriau (maždaug 300 kartų) neutralizuoja natūralų Xa faktorių, todėl nutrūksta kraujo krešėjimo grandinė, vadinasi, sustoja trombino sintezė ir trombų augimas. Fondaparinuksas neinaktyvuoja trombino (aktyvuoto II faktoriaus) ir neveikia trombocitų.

Vartota gydomoji fondaparinukso dozė nedaro klinikai svarbios įtakos nei įprastų krešėjimo tyrimų rodmenims, tokiems kaip DATL (daliniam aktyvinto tromboplastino laikui), AKL (aktyvintam krešėjimo laikui), PT (protrombino laikui) /TNS plazmoje, nei kraujavimo laikui ar fibrinoliziniam aktyvumui. Vartojant didesnes dozes, vidutiniškai gali pailgėti DATL. Sąveikos tyrimuose vartota 10 mg fondaparinukso dozė nedarė žymios įtakos varfarino antikoaguliaciniam poveikiui.

Fondaparinukso kryžminės reakcijos su pacientų, kuriems heparinas sukėlė trombocitopeniją, serumu

5.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

 

5.1

Farmakodinaminės savybės

neberegistruotas

Farmakoterapinė grupė: antitromboziniai vaistai.

ATC kodas: B01AX05

Farmakodinaminis poveikis

 

 

Klinikiniai tyrimai

nebūna.preparatas

Klinikiniais tyrimais, kurių metu fondaparinuksu buvo gydomi venų tromboembolija (VTE) sergantys pacientai, siekta įrodyti, kad fondaparinuksas yra efektyvus gydant giliųjų venų trombozę (GVT) bei plaučių emboliją (PE). Kontroliuojamuose I bei II fazės tyrimuose dalyvavo daugiau kaip 4 874 pacientų.

Giliųjų venų trombozės gydymas

Dvigubu aklu metodu atliktame klinikiniame tyrime dalyvavo atsitiktiniu būdu parinkti patvirtinta ūmia simptomine GVT sergantys pacientai, kurie vartojo 5 mg (kūno svoris< 50 kg), 7,5 mg (kūno svoris ≥ 50, ≤ 100 kg) ar 10 mg (kūno svoris > 100 kg) fondaparinukso dozę, ją injekuojant po oda kartą per parą arba 1 mg/kg kūno svorio natrio enoksiparino dozę, ją injekuojant po oda kartą per parą. Viso gydyti 2192 pacientai; abiejose grupėse gydymas truko 5 – 26 (vidutiniškai 7) dienas. Abiejų

simptominių pasikartojančių mirtimi pasibaigusių arba ne VTE stebėta per 97 dienas. Nustatyta, kad fondaparinukso efektyvumas buvo ne blogesnis, palyginti su enoksiparinu (VTE dažnis atitinkamai 3,9 % ir 4,1 %).

Reikšmingas kraujavimas gydymo pradžioje pastebėtas 1,1 % pacientų, vartojusių fondaparinukso, palyginti su 1,2 % pacientų, gydytų enoksaparinu.

Plaučių embolijos gydymas

grupių pacientai vartojo vitamino K antagonistų. Šie vaistiniai preparatai paprastai būdavo pradedami vartotiVaistinisper 72 valandas nuo tiriamojo preparato skyrimo pradžios; gydymas truko 90 (± 7) dienų, dozę nuolat koreguojant, kad TNS būtų 2 – 3. Efektyvumas buvo nustatomas vertinant, kiek patvirtintų

Atvirame klinikiniame tyrime dalyvavo atsitiktiniu būdu parinkti ūmia simptomine PT sergantys pacientai. Diagnozė buvo patvirtinta atlikus objektyvius tyrimus: plaučių skenavimą, angiografiją ar spiralinę kompiuterinę tomografiją. Pacientai, kuriems buvo reikalinga trombolizė, embolektomija ar filtro į tuščiąją veną įstatymas, į tyrimą neįtraukti. Atsitiktiniu būdu parinkti ligoniai atrankos fazės metu galėjo būti vartoję nefrakcionuotą hepariną, tačiau pacientai, kurie ilgiau nei 24 valandas vartojo

gydomąsias antikoaguliantų dozes ar sirgo nekontroliuojama hipertenzija, į tyrimą neįtraukti. Tyrime dalyvavę ligoniai vartojo 5 mg (kūno svoris< 50 kg), 7,5 mg (kūno svoris ≥ 50, ≤ 100 kg) ar 10 mg (kūno svoris > 100 kg) fondaparinukso dozę, ją injekuojant po oda kartą per parą arba nefrakcionuotą hepariną, pradžioj į veną sušvirkščiant 5000 TV, vėliau vaistinį preparatą leidžiant į veną nuolatinės infuzijos būdu, dozę koreguojant, kad DATL pailgėtų 2 – 3 kartus. Viso gydyti 2184 pacientai; abiejose grupėse gydymas truko 5 – 26 (vidutiniškai 7) dienas. Abiejų grupių pacientai vartojo vitamino K antagonistų. Šie vaistiniai preparatai paprastai būdavo pradedami vartoti per 72 valandas nuo tiriamojo preparato skyrimo pradžios; gydymas truko 90 (± 7) dienų, dozę nuolat koreguojant, kad TNS būtų 2 – 3. Efektyvumas buvo nustatomas vertinant, kiek patvirtintų simptominių pasikartojančių mirtimi pasibaigusių arba ne VTE stebėta per 97 dienas. Nustatyta, kad fondaparinukso efektyvumas buvo ne blogesnis, palyginti su nefrakcionuotu heparinu (VTE dažnis atitinkamai 3,8 % ir 5,0 %).

Reikšmingas kraujavimas gydymo pradžioje pastebėtas 1,3 % pacientų, vartojusių fondaparinukso, palyginti su 1,1 % pacientų, gydytų nefrakcionuotu heparinu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Farmakokinetinės fondaparinukso natrio savybės buvo nustatytosneberegistruotasmatuojant antifaktoriaus Xa

aktyvumą plazmoje ir pagal tai įvertinant fondaparinukso koncentraciją. Atliekant antifaktoriaus Xa aktyvumo nustatymo kalibravimą, galima naudoti tik fondaparinuksą (heparino ar MMSH tarptautiniai vienetai netinka). Fondaparinukso koncentracija išreiškiama miligramais (mg).

Absorbcija

Sušvirkštas į poodį fondaparinuksas absorbuojamas greitai ir visiškai (absoliutus biologinis prieinamumas yra 100 %). Po vienkartinės 2,5 mg fondaparinukso injekcijos po oda jauniems sveikiems žmonėms didžiausia koncentracija plazmoje (Cmax vidurkis = 0.34 mg/l) atsiranda per

2 valandas, o dvigubai mažesnė koncentracija – praėjus 25 minutėms po injekcijos.

Pagyvenusių sveikų žmoniųpreparatasfondaparinukso farmakokinetika, jei po oda sušvirkšta 2 – 8 mg intervalo dozė, yra tiesinė. Vartojant vaisto vieną kartą per dieną, jo kiekis plazmoje nusistovi per 3-4 dienas ir

tokiu atveju būna 1,3 karto didesnė Cmax bei AUC.

Pacientų, kuriems atlikta klubo sąnario persodinimo operacija, ir kurie kartą per dieną vartoja 2,5 mg fondaparinukso, vidutiniai (CV %) farmakokinetikos rodmenys, kai plazmoje yra nusistovėjęs

pastovus vaisto kiekis, yra tokie: Cmax (mg/l) – 0,39 (31 %), Tmax (val.) – 2,8 (18 %) ir Cmin (mg/l) – 0,14 (56 %). Pacientams, kuriems šlaunikalio lūžis yra susijęs su senyvu amžiumi, kai plazmoje yra

nusistovėjęs pastovus fondaparinukso kiekis, vaisto Cmax (mg/l) – 0,50 (32 %), Cmin (mg/l) – 0,19 (58 %).

GVT ir PT sergantiems pacientams, kurie vartoja 5 mg (jei kūno svoris< 50 kg), 7,5 mg (jei kūno svoris 50 – 100 kg) ar 10 mg (kūno svoris >100 kg) fondaparinukso dozę vieną kartą per parą,

vaistinio preparato buvimo organizme trukmė yra panaši ir nepriklauso nuo kūno svorio. Pacientų, kuriemsVaistinisbuvo VTE ir kurie kartą per parą vartoja reikiamą fondaparinukso dozę, vidutiniai (CV %) farmakokinetikos rodmenys, kai plazmoje yra nusistovėjęs pastovus fondaparinukso kiekis, yra tokie:

Cmax (mg/l) – 1,41 (23 %), Tmax (val.) – 2,4 (8 %) ir Cmin (mg/l) – 0,52 (45 %). 5-asis ir 95-asis procentiliai, esant didžiausiai koncentracijai (mg/l), buvo atitinkamai 0,97 ir 1,92, o esant mažiausiai

(mg/l) - 0.24 ir 0,95.

Pasiskirstymas

Fondaparinukso pasiskirstymo tūris yra ribotas (7-11 litrų). In vitro labai daug fondaparinukso, priklausomai nuo jo koncentracijos plazmoje, selektyviai prisijungia prie antitrombino baltymo (jei koncentracija yra nuo 0,5 iki 2 mg/l, prie ATIII prisijungia atitinkamai nuo 98,6 % iki 97,0 % vaisto). Reikšmingo fondaparinukso prisijungimo prie kitų plazmos baltymų, įskaitant 4 trombocitų faktorių (PF4), nepastebėta.

Kadangi fondaparinuksas su kitais plazmos baltymais (išskyrus antitrombiną) reikšmingai nesijungia, sąveikos su kitais medikamentais, dėl jų išstūmimo iš junginių su baltymais, tikriausiai nebūna.

Specialių grupių pacientai

Metabolizmas

Dar iki galo neištirtas, todėl kol kas duomenų apie fondaparinukso metabolizmą, ypač duomenų apie aktyvių jo metabolitų atsiradimą, nėra.

CYP2E1 ar CYP3A4), todėl in vivo fondaparinukso sąveika su kitais medikamentais, kuriuos metabolizuoja CYP, tikriausiai nepasireiškia.

In vitro fondaparinuksas neslopina CYP450 (CYP1A2,neberegistruotasCYP2A6, CYP2C9, CYP2C19, CYP2D6,

Išskyrimas / šalinimas

Sveikiems jauniems žmonėms Quixidar pusinės eliminacijos periodas (t1/2) trunka maždaug 17 valandų, o sveikiems pagyvenusiems žmonėms – maždaug 21 valandą. 64-67 % nepakitusio fondaparinukso šalinama per inkstus.

Vaikai. Fondaparinukso poveikis vaikams ir paaugliams neištirtas.

Pagyvenę pacientai. Inkstų veikla su amžiumi silpnėja, todėl senatvėje gali silpnėti fondaparinukso

šalinimas. Pacientų, kuriems > 75 metai, kuriems buvo atlikta ortopedinė operacija ir kurie vartojo

2,5 mg fondaparinukso dozę vieną kartą per parą, apskaičiuotasis plazmos klirensas buvo nuo

1,2 iki 1.4 karto mažesnis už pacientų, kuriems < 65 metų, klirensą. Tokie pat panašūs gauti gydant GVT ir PE sergančius pacientus.

Inkstų pažeidimas. Pacientų, kurių inkstai silpnai pažeisti (kreatinino klirensas nuo 50 iki 80 ml/min.),

kuriems buvo atlikta ortopedinė operacija ir kurie vartojo 2,5 mg fondaparinukso dozę vieną kartą per

klirensas nuo 30 iki 50 ml/min.), plazmos klirensas būna mažesnis apie 2 kartus, jei inkstai labai pažeisti (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), plazmos klirensas būna maždaug 5 kartus mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali. Su klirensu susijęs galutinis pusinės eliminacijos periodas pacientams, kurių inkstai vidutiniškai pažeisti, trunka 29 valandas, o kurių inkstai labai pažeisti – 72 valandas. Panašūs rodmenys gauti gydant GVT ir PE sergančius pacientus.

Kūno svoris. didėjant kūno svoriui, didėja ir fondaparinukso plazmos klirensas (padidėjus kūno svoriui 10 kg, klirensas padidėja 9 %).

Lytis. Įvedus svorio pataisą, lyties įtakos farmakokinetikai nepastebėta.

Rasė.. Ar rasė gali daryti įtaką farmakokinetikai, neištirta. Sveikų azijiečių (japonų) ir europiečių tyrimų duomenimis, farmakokinetikos nesiskiria. Panašiai, juodaodžiams pacientams ir europiečiams po ortopedinės operacijos plazmos klirenso skirtumo nepastebėta.

parą, plazmos klirensas yra nuo 1,2 iki 1,4 karto mažesnis už plazmos klirensą pacientų, kurių inkstų veikla normali (kreatinino klirensaspreparatas> 80 ml/min.). Jei pacientų inkstai vidutiniškai pažeisti (kreatinino

KepenVaistinisų pažeidimas. Pacientams, kurių pažeistos kepenys, fondaparinukso farmakokinetika nenustatyta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys, gauti atlikus įprastus saugumo farmakologijos ir toksinio poveikio genams tyrimus, rodo, kad vaistas specifinio pavojaus žmogui nekelia. Duomenys, gauti atlikus daug kartų vartojamos dozės toksiškumo bei toksinio poveikio dauginimuisi tyrimus, nerodo, kad preparatas keltų specifinį pavojų, tačiau tinkamos informacijos apie saugias medikamento dozes negauta, kadangi vaisto buvimo gyvūnų organizme trukmė buvo per maža.

3 metai.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Natrio chloridas Injekcinis vanduo Druskos rūgštis Natrio hidroksidas

6.2 Nesuderinamumas

Nesuderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais medikamentais draudžiama.

6.3 Tinkamumo laikas

6.4

Specialios laikymo sąlygos

Negalima užšaldyti.

6.5

Pakuotė ir jos turinys

 

neberegistruotas

I tipo stiklinis vamzdelis (1 ml) su prijungta 27 dydžio 12,7 mm ilgio adata ir užkimštas iš chlorobutilo elastomero pagamintu plunžeriniu kamšteliu.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Injekcija po oda daroma lygiai taip, kaip klasikiniu švirkštu.

Prieš vartojant parenteralinį tirpalą būtina apžiūrėti, ar jame nėra drumzlių ir ar nepakitusi jo spalva. Medikamento švirkštimo sau pačiam instrukcija išspausdinta informaciniame lapelyje.

Quixidar užpildyto švirkšto adatos apsauga sukurta su automatine saugos sistema, kuri po injekcijos saugo nuo įsidūrimo adata.

Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.

Šis vaistinis preparatas vartojamas vienkartinai.

Quixidar 10 mg/0,8 ml tiekiamapreparataspakuotėmis, kurių kiekvienoje yra 2, 7, 10 arba 20 užpildytų švirkštų su violetine automatine saugos sistema. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Glaxo Group Ltd

Greenford

Middlesex

UB6 0NN

Jungtinė Karalystė

7. VaistinisREGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS

8. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO NUMERIS

EU/1/02/207/015-017, 020

Pirmojo registravimo data: 2002 m. kovo 21 d. Paskutinio perregistravimo data:

9. PIRMOJO REGISTRAVIMO ARBA PERREGISTRAVIMO DATA

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

 

 

neberegistruotas

Naujausią išsamią informaciją apie šį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros (EMEA)

tinklalapyje: http://www.emea.europa.eu/

 

Vaistinis

preparatas

 

 

 

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai