Bulgarian 
Croatian
Czech 
Danish
Dutch
English
Estonian
Finnish
French
German
Greek
Hungarian
Icelandic
Italian
Latvian
Maltese
Norwegian
Polish
Portuguese 
Romanian
Slovak
Slovenian
Spanish
SwedishStraipsnio turinys
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. |
| preparatas | |||
3. | FARMACINĖ FORMA |
|
| ||
Plėvele dengta tabletė. |
|
| |||
7 mm skersmens balta, išgaubta, apvali, plėvele dengta tabletė. | |||||
4. | KLINIKINĖ INFORMACIJA |
|
| ||
4.1. | Terapinės indikacijos |
|
| ||
|
|
|
| ||
Sabervel skirtas suaugusiems pirminei hipertenzijai | gydy . |
|
| ||
Vaistas taip pat skirtas hipertenzija ir II tipo cukriniu d abe u sergančių suaugusiųjų | pacientų | ||||
nefropatijai gydyti; Sabervel vartojamas kaip viena | š udedamųjų antihipertenzinio | gydymo dalių (žr. | |||
4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). | vaistinis |
|
| ||
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas |
|
| |||
|
|
|
| ||
Dozavimas |
|
|
|
| |
ĮprastinėNeberegistruotasrekomenduojama pradinė ir palaikomoji 150 mg Sabervel dozė, vartojama kartą per parą. Ją
galima gerti valgant arba nevalgi s. 150 mg paros dozė kraujospūdį 24 valandas paprastaireguliuoja geriau negu 75 mg. Tačiau galima pradėti gydyti ir 75 mg doze, ypač ligonius, kuriems atliekama hemodializė, ir vyresn us negu 75 metų žmones.
Jei 150 mg dozės pov ikis kraujospūdžiui yra nepakankamas, galima arba paros dozę didinti iki 300 mg, arba ski ti kartu vartoti kitų vaistinių preparatų nuo hipertenzijos (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Įrodyta, jog kartu suSabervel vartojant diuretiko, pavyzdžiui, hidrochlorotiazido, poveikis kraujospūdžiui būna adityvus (žr. 4.5 skyrių).
Hipert nzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų ligai gydyti pradinė dozė, vartojama
kartą per parą, yra 150 mg. Vėliau ją reikia palaipsniui padidinti iki tinkamiausios palaikomosios, t. y. 300 mg.
Teigiamas Sabervel poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų funkcijai įrodytas tyrimais, kurių metu irbesartano vartota kartu su kitais antihipertenziniais preparatais, kad reikiamai mažėtų kraujospūdis (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).
Ypatingos pacientų grupės
Inkstų nepakankamumas. Ligoniams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės keisti nereikia. Hemodializuojamus pacientus reikia pradėti gydyti mažesne paros doze, t. y. 75 mg(žr. 4.4 skyrių).
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių). Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sut ikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Sabervel negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1
skyrius). | preparatas | |
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės | ||
|
Sumažėjęs kraujo tūris. Ligoniams, kuriems dėl didelų d ure ikų dozių vartojimo, druskos ribojimo,
Inkstų funkcijos sutrikima , persodintas inkstas. Sabervel gydant ligonius, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai nustatinėti kalio ir kreatinino kiekį kraujo serume. Pacientų,
viduriavimo | arba vėmimo yra sumažėjęs kraujo tūr s arba natrio kiekis, gali pasireikšti simptominė | |
hipotenzija, | ypač išgėrus pirmą dozę. Prieš gydymą S bervel minėtą sutrikimą reikia pašalinti. | |
Renovaskulinė hipertenzija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančiais vaistiniais | ||
|
| vaistinis |
preparatais gydant ligonius, kurių abiejų ink tų arterijos susiaurėjusios arba susiaurėjusi vienintelio | ||
funkcionuojančio inksto arterija, yra didesnė sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo | ||
pasireiškimo | galimybė. Nors tokio Sabervel poveikio nepastebėta, tačiau negalima teigti, kad vartojant | |
angiotenzino | II receptorių antagonistų jis nepasireikš. | |
Neberegistruotas |
| |
kuriems neseniai persod nti nkstai, gydymo šiuo medikamentu patirties nėra.
Hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas ir nefropatija. Tyrimų, kurių metu irbesartanu buvo gydomi
progresavusia n fropatija sergantys ligoniai, rezultatai rodo, jog medikamento poveikis tiriamųjų
grupių ligonių inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai buvo nevienodas ir mažiau palankus mot rims ir ne altaodžiams (žr. 5.1 skyrių).
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKFinhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį
inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstųunkciją,f elektrolitų koncentracijas bei
kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Hiperkalemija. Vartojant Sabervel, kaip ir kitokių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančių vaistinių preparatų, gali pasireikšti hiperkalemija, ypač tuo atveju, jeigu sutrikusi inkstų
funkcija, yra širdies nepakankamumas ir (arba) diabetinės nefropatijos sukelta aiški proteinurija. Rizikos grupių pacientams rekomenduojama atidžiai nuolatos stebėti kalio kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių).
Litis. Ličio kartu suSabervel vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Aortos ar mitralinės angos stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija. Jeigu yra obstrukcinė
kardiomiopatija, aortos arba mitralinė stenozė, irbesartanu, kaip ir kitokiais | kraujagysles plečiančiais |
preparatais, reikia gydyti labai atsargiai. |
|
Pirminis aldosteronizmas. Pacientai, kuriems yra pirminis aldosteronizmas, | į antihipertenzinius |
vaistinius preparatus, kurių poveikis pasireiškia dėl renino ir angiotenzino | sistemos slopinimo, |
nereaguoja, vadinasi jų Sabervel gydyti nerekomenduojama. |
|
Visas organizmas. Pacientų, kurių kraujagyslių | tonusas ir inkstų funkcija priklauso | d ugi usia nuo |
renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo, pvz., sergančių sunkiu staziniu širdies | ||
nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę, gydymas angiotenziną | ||
konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriais | arba poveikį šiai sistemai daranči is | ngiotenzino II |
| preparatas | |
receptorių antagonistais buvo susijęs su ūmine hipotenzija, azotemija, oligurija, retais atvejais- ūminiu inkstų nepakankamumu. Vartojant bet kokio antihipertenzinio preparato, paci ntus, kuriems yra išeminė kardiomiopatija ar išeminė širdies liga,dėl per didelio kraujos ūdžio sumažėjimo gali ištikti
miokardo infarktas ar smegenų insultas. |
| |
Nustatyta, jog juodaodžiams | žmonėms AKF inhibitoriai, | matyti r rbe artanas bei kitokie |
angiotenzino II antagonistai, | kraujospūdį mažina silpniau | egu baltaodžiams, galbūt dėl to, kad |
hipertenzija sergančių juodaodžių pacientų kraujyjevaistinisrenino k ek s dažniau būna mažas (žr. 5.1 skyrių).
Nėštumas. Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtin s, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu
ištirtas.NeberegistruotasNustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Laktozė. Šio vaistinio preparato sudė yje yra laktozės. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
Vaikai. Irbesartanas buvo t rtas
skyrius).
4.5 Sąv ika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Diur tikai ir kitokie antihipertenziniai preparatai. Kiti vaistai nuo hipertenzijos gali stiprinti hipot nzinį irbesartano poveikį, tačiau irbesartano tabletėmis kartu su kitais antihipertenziniais
preparatais, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriais, ilgai veikiančiais kalcio kanalų blokatoriais ir tiazidiniais diuretikais, buvo gydyta saugiai. Dėl didelių diuretikų dozių vartojimo gali sumažėti kraujo
tūris, todėl pradėjus gydyti Sabervel, gali pasireikšti hipotenzija (žr. 4.4 skyrių).
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, , siejamas su dažniau
pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Kalio preparatai, kalį organizme sulaikantys diuretikai. Gydymo kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais patirtis rodo, jog kartu su jais vartojant kalį organizme sulaikančių
diuretikų, kalio preparatų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio arba kitų kalio koncentraciją kraujo serume didinančių vaistinių preparatų (pvz., heparino), gali padidėti kalio kiekis kraujyje, vadinasi, jų
kartu su Sabervel vartoti nepatariama (žr. 4.4 skyrių).
Litis. Vartojant ličio ir AKF inhibitorių, buvo laikino ličio kiekio padidėjimo kraujo serume ir toksinio jo poveikio pasireiškimo atvejų. Labai retais iki šiol atvejais tokia ličio sąveika pasireiškė ir su irbesartanu, vadinasi, kartu šių medikamentų vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu taip gydyti būtina, reikia atidžiai sekti ličio kiekį kraujo serume.
Nesteroidiniai preparatainuo uždegimo (NPNU). Angiotenzino II antagonistus vartojant kartu su NPNU (tokiais kaip selektyvaus poveikio
NPNU vartojant kartu su angiotenzino | II antagonistais (kaip ir su ACE inhibitoriais), gali padidėti |
| preparatas |
inkstų funkcijos sutrikimo, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą, pavojus, bei kaliokoncentr cija | |
kraujo serume, ypač tiems ligoniams, | kuriems jau anksčiau buvo inkstų funkcijos sutrikimų. Todėl |
tokius vaistus kartu reikia skirti atsargiai, ypač senyviems žmonėms. Pacientai turi g u i p kankamai skysčių, o pradėjus vartoti tokį derinį ir reguliariai po to, turi būti sekama inkstų funkcija.
Papildoma informacija apie irbesartano sąveiką. Klinikiniais tyrimais nustatyta, k d hidrochlorotiazidas irbesartano farmakokinetikai įtakos nedaro. Didžiausia irb sartano dalis metabolizuojama CYP2C9, mažesnė - gliukuronidacijos būdu. Irbesartano va tojant kartu su varfarinu,
CYP2C9 metabolizuojamu vaistiniu preparatu, reikšmingos farmakokinetinės ir farmakodinaminės | |
| vaistinis |
sąveikos nenustatyta. CYP2C9 induktorių, tokių kaip rifampicina , įtaka irbesartano farmakokinetikai | |
vertinta nebuvo. Kartu su irbesartanu vartojamo digoksino farmakok netika nepakito. | |
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis | |
Nėštumas |
|
Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRA vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
antruojuNeberegistruotasarba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIRA, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Kadangi nėra kontrolinių epidemiologinių d omenų dėl angiotenzino II receptorių antagonistų (AIIRA) rizikos, panaši rizika gali būti ir šių vais ų klasei. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms mo erims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais,
kurių vartojimo nėštumo metu augumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.
Žinoma, kad ant uoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRA sukelia toksinį poveikį
žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkaliemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris
Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRA, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Žindymas
Kadangi nėra informacijos apie Sabervel vartojimą žindymo metu, Sabervel yra nerekomenduojamas, ir alternatyvus gydymas vaistu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.
Nežinoma, ar irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į motinos pieną.
Esami farmakodinamikos ir toksikologinių tyrimų su žiurkėmis duomenys rodo, kad irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į gyvūnų pieną (smulkiau žr. 5.3 skyrių).
Vaisingumas
Irbesartanas neturi poveikio jo vartojusių žiurkių bei jų palikuonių vaisingumui, preparato skiriant iki tokios dozės ribos, kuri sukelia pirmuosius toksinio poveikio suaugusiems gyvūnams požymius (žr. 5.3 skyrių).
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Irbesartano poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Atsižvelgiant į farmakodinamines savybes, galima manyti, jog tokio poveikio jis neturėtų sukelti. Vairuojant arba valdant mechanizmus, reikia nepamiršti, kad gydymo metu gali atsirasti galvos svaigimas arba nuovargis.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Placebu kontroliuojamų | preparatas |
klinikinių tyrimų metu bendras nepageidaujamo poveikio d žnis hipertenzija | |
sergantiems ligoniams, | vartojantiems irbesartano, buvo beveik toks pat, kaip vartoj ntiems placebo |
(atitinkamai 56,2% ir 56,5%). Dėl nepageidaujamo poveikio simptomų ar labor torinių tyrimų | |
duomenų pokyčio irbesartano vartojimą reikėjo nutraukti rečiau negu plac bo gru ėje (atitinkamai 3,3% ir 4,5% pacientų). Nuo dozės (gydant rekomenduojama doze), lyties, amžiaus, rasės ar gydymo trukmės nepageidaujamo poveikio dažnis nepriklausė.
|
| vaistinis | ||
0,5% irbesartanu gydytų cukriniu diabetu ir hipertenzija serganč ų lgonių, kurių inkstų funkcija buvo | ||||
normali ir kuriems buvo mikroalbuminurija, | pasireiškė ortostat | s galvos svaigimas ir ortostatinė | ||
hipotenzija (t.y. toks poveikis buvo nedažnas, tačiau dažnes s | egu placebo vartojusių pacientų | |||
tarpe). |
|
|
|
|
Toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos, kurios p sireiškė 1 965 irbesartanu gydomiems | ||||
hipertenzija sergantiems ligoniams placebu kontroliuojamo | klinikinio tyrimo metu. Žvaigždute (*) | |||
Neberegistruotas |
| diabetu ir hipertenzija sergančių ligonių, | ||
pažymėtos reakcijos pasireiškė papildomai > 2% cukriniu | ||||
kuriems buvo lėtinis inkstų nepakank mum | ir akivaizdi | proteinurija; šios reakcijos irbesartano | ||
vartojusių ligonių tarpe buvo dažnesnės negu placebo vartojusiems pacientams.
Toliau nurodytų nepageidaujamų reakcijų dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo
≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (n o ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti(nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.
Taip pat išvardytos ir tos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta remiantis poregistracinio vaisto vartojimo pati timi. Duomenys gauti iš spontaninių pranešimų.
Imuninės sist mos sutrikimai |
| |
| Dažnis nežinomas: | padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz., |
| angioneurozinė edema, bėrimas, dilgėlinė | |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
| |
Dažnis nežinomas: | hiperkalemija |
|
Nervų sistemos sutrikimai |
| |
Dažni: | galvos svaigimas, ortostatinis galvos svaigimas* | |
Dažnis nežinomas: | svaigulys, galvos skausmas | |
Ausų ir labirintų sutrikimai |
| |
Dažnis nežinomas: | spengimas ausyse |
|
Širdies sutrikimai
Nedažni:tachikardija
Kraujagyslių sutrikimai
Dažni:ortostatinė hipotenzija*
Nedažni:raudonis
5.1 Farmakodinaminės savybės
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
Vaikų populiacija
Titruotų irbesartano dozių kraujospūdį mažinantis poveikis buvo ištirtas 318 hipertenzija sergančių ar rizikos grupių (sergančių cukriniu diabetu ar turinčių šeiminę hipertenzijos anamnezę) vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų tarpe, skiriant mažą (0,5 mg/kg), vidutinę (1,5 mg/kg) ir didelę (4,5 mg/kg) vaisto dozę tris savaites. Trijų savaičių laikotarpio pabaigoje vertinant vaisto efektyvumą, vidutinis sistolinis kraujospūdis sėdinčiam pacientui (SKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija kraujyje būna mažiausia, lyginant su pradiniu, sumažėjo 11,7 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 9,3 mmHg (skiriant
vidutinę dozę) ir 13,2 mmHg (skiriant didelę dozę). Šių vaisto dozių poveikis reikšmingai nesiskyrė. Vidutinis diastolinio kraujospūdžio sėdinčiam pacientui (DKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija
kraujyje būna mažiausia, pokytis buvo atitinkamai 3,8 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 3,2 mmHg (skiriant vidutinę dozę) ir 5,6 mmHg (skiriant didelę dozę). Per kitas dvi savaites, kai pacientai buvo iš
naujo randomizuoti ir jiems buvo skiriamas arba aktyvus vaistinis preparatas, arba placebas, placebą vartojusių pacientų SKSs padidėjo 2,4 mmHg, o DKSs- 2,0 mmHg, lyginant su atitinkam i +0,1 mmHg ir
proteinurija yra ≥ 900 mg per parą, o kreatinino koncentracija kraujo preparataserume- 1 - 3 mg/dl, mirštamumui nuo bet kokios priežasties ir nefropatijos progresav mui. Pradinėirbesartano paros dozė,
Hipertenzija ir su nefropatija susijęs II tipo cukrinis diabetas
Tyrimo "Irbesartanas ir diabetinė nefropatija" (IDN) rezultatai rodo, jog šis medik mentas mažina
pacientų, kuriems yra lėtinis inkstų nepakankamumas ir aiški proteinurija, nefro tijos progresavimą. | |
IDN tyrimas buvo kontrolinis, | atliekamas dvigubai aklu būdu. Jo metu buvo lygintasirbesartano, |
amlodipino ir placebo poveikis | ligotumui ir mirštamumui. Tyrimu nustatinėta ilgalaikio (2,6 metų) |
gydymo irbesartano įtaka 1 715 ligonių, kurie serga hipertenzija ir II ti o cukriniu diabetu ir kurių
t. y. 75 mg, didinta iki palaikomosios, t. y. 300 mg, pradinė amlod pino dozė, t. y. 2,5 mg, didinta iki 10 mg, o placebo dozė didinta iki toleruojamos. Visų ttiriamųjų grupių pacientai, kurių sistolinis
kraujospūdis prieš gydymą buvo > 160 mm Hg, papra tai var ojo 2 - 4 antihipertenzinius preparatus
arba, kad sistolinis kraujospūdis sumažėtų 10 mmvaistinisHg. Iš vartojusių placebo pacientų toks kraujospūdis tapo 60%, iš vartojusių Sabervel - 76%, iš vartojusių amlodipino - 78%. Irbesartanas ženkliai
(pvz., diuretiką, beta adrenoblokatorių, alfa adrenoblokatorių), kad kraujospūdis būtų≤ 135/85 mm Hg
sumažino santykinę svarbiausios pasekmė , t.y. kreatinino koncentracijos kraujo serume padvigubėjimo, galutinės inkstų ligos st dijos pasireiškimo arba mirštamumo nuo bet kokios
priežasties, riziką. Iširbesartano var ojusių ligonių, minėtų pasekmių mišinys atsirado maždaug 33%, iš vartojusių placebo - 39%, iš vart jusių amlodipino - 41% [t. y. santykinę riziką irbesartnas sumažino 20% daugiau negu placebas (p = 0,024) ir 23% daugiau negu amlodipinas (p = 0,006)]. Sudedamųjų pasekmių analizės duomenys odo, jog mirštamumui nuo bet kokios priežasties poveikio nebuvo, tačiau pasireiškė teigiama į aka galutinės inkstų ligos fazės pasireiškimo sulėtėjimui ir labai suret ėjo kreatinino kiekio padv gubėjmas.
tiriamaisiais,Neberegistruotasirbesartano vartojusioms moterims nemirtino miokardo infarkto atvejų buvo daugiau, o jo vartojusiems vyrams mažiau. Irbesartanu kartu su kitais vaistiniais preparatais gydytas moteris
Gydymo veiksmingumas tiriamųjų pogrupiuose nustatinėtas atsižvelgiant į lytį, rasę, amžių, cukrinio diabeto trukmę, k aujospūdžio dydį prieš gydymą, kreatinino kiekį kraujo serume ir albuminų išsiskyrimo gr itį. Moterų ir juodaodžių (jų tyrime dalyvavo atitinkamai 32% ir 26%) inkstams gydymo naudos n pastebėta, nors remiantis pasikliautinumo intervalu, to atmesti negalima.
Atsižv lgiant į antrines pasekmes, t. y. mirtinas ir nemirtinas širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas, skirtumo tarp trijų tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau, palyginti su placebo vartojusiais
dažniau, negu gydytas amlodipinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, ištiko nemirtinas miokardo infarktas ir smegenų insultas, nepaisant to, guldymo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo būtinumo dažnis visose tiriamųjų grupėse sumažėjo. Išsamaus šių duomenų paaiškinimo nėra.
Tyrimo "Irbesartano poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių
miroalbuminurijai" (IRMA 2) rezultatai rodo, jog 300 mg irbesartano paros dozė lėtina aiškios proteinurijos pasireiškimą pacientams, kuriems yra mikroalbuminurija. IRMA 2 tyrimas buvo atliktas
dvigubai aklu būdu, poveikis lygintas su placebo sukeliamu. Tyrime dalyvavo 590 ligonių, sergančių
11 tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo mikroalbuminurija (30 - 300 mg per parą) ir kurių inkstų veikla buvo normali (vyrų kraujo serume kreatinino buvo≤ 1,5 mg/dl, moterų - < 1,1 mg/dl). Nustatinėtas
ilgalaikio (2 metų) gydymo irbesartano įtaka proteinurijos progresavimui iki klinikai reikšmingos, t. y. aiškios (albuminų su šlapimu per parą išsiskiria > 300 mg arba jų kiekio šlapime, palyginti su tuo,
kuris buvo prieš gydymą, padidėjimas ne mažiau kaip 30%). Norimas kraujospūdžio dydis buvo ≤135/85 mm Hg. Kad jis būtų būtent toks, prireikus ligoniams skirta vartoti ir kitokių antihipertenzinių preparatų (išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių antagonistus ir dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatorius). Nors visų tiriamųjų kraujospūdis sumažėjo panašiai, tačiau 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems pacientams aiški proteinurija pasireiškė rečiau (5,2%), negu vartojusiems placebo (14,9%) arba 150 mg irbesartano paros dozę (9,7%). Vadinasi, didesnė irbesartano dozė santykinę riziką sumažino 70% daugiau negu placebas (p = 0,0004). Pirmus tris
gydymo mėnesius glomerulų filtracijos greitis nepadidėjo. Progresavimo į klinikai reikšmingą proteinuriją lėtėjimas tapo pastebimas po 3 mėn. ir išsilaikė dvejus metus. 300 mgirbesartano paros dozę vartojusiems ligoniams albuminurija sunormalėjo (< 30 mg perparą) dažniau, negu vartojusiems palcebo (atitinkamai 34% ir 21% ligonių).
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGETpreparatas(angl. „ONgoing
Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA
angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir krauj gyslių ar smegenų
kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi
nefropatija. |
|
|
|
|
|
|
Šie tyrimai neparodė reikšmingo | teigiamo poveikio inkstųir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų | baigtims | ||||
|
|
| vaistinis | inkstų | ||
ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta d de nė hiperkalemijos, ūminio | ||||||
pažeidimo ir (arba) hipotenzijos | rizika. Atsižvelgiant | į panaš as farmakodinamines savybes, šie | ||||
rezultatai taip pat galioja kitiems | AKF inhibitoriams | ir ang o e | zi o II receptorių blokatoriams. | |||
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima | kartu vartoti AKF inhibitorių ir |
| ||||
angiotenzino II receptorių blokatorių. |
|
|
|
|
| |
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Di betes Using Cardiovascular and Renal Disease | ||||||
Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, | ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį |
| ||||
Neberegistruotas |
|
| širdies ir kraujagyslių liga arba abiem | |||
pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, | ||||||
ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba | ngiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo | |||||
nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nep geidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageida jami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje aip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
5.2 Farmakokinetinės avybės
Išgertas irbesartanas r zorbuojamas gerai, absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 60 - 80%.
Maistas biologinio p i inamumo beveik nekeičia. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi maždaug 96% irbesartano, prie kraujo ląstelių jo jungiasi mažai. Medikamento pasiskirstymo tūris yra 53- 93 litrai. Išgėrus ar a sul idus į veną 14C žymėto irbesartano, 80 - 85% kraujo plazmoje esančio radioaktyvumo būna susijusio su nepakitusiu preparatu. Irbesartanas metabolizuojamas kepenyse gliukuronidų konjugacijos ir oksidacijos būdu. Svarbiausias metabolitas, kurio būna kraujyje, yra irbesartano
gliukuronidas (maždaug 6% dozės). Tyrimų in vitro duomenys rodo, jog irbesartaną oksiduoja daugiausia citochromo P 450 fermentas CYP2C9, o izofermento CYP3A4 poveikis yra mažai
reikšmingas.
10 - 600 mg irbesartano dozių farmakokinetika yra linijinė ir proporcinga dozės dydžiui. Išgertų didesnių kaip 600 mg dozių (dukart didesnių už didžiausią rekomenduojamąją dozę) rezorbcija padidėja mažiau negu proporcingai dozės dydžiui. To priežastis nežinoma. Medikamento išgėrus,
didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 1,5 - 2 val. Bendras organizmo ir inkstų klirensas yra atitinkamai 157 - 176 ml/min. ir 3 - 3,5 ml/min. Galutinės irbesartano pusinės
eliminacijos laikas yra 11 - 15 val. Geriant vieną dozę per parą, pusiausvyrinė koncentracija nusistovi per 3 paras. Kartotinę dozę vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje medikamento susikaupia mažai (< 20%). Tyrimais nustatyta, jog hipertenzija sergančių moterų kraujo plazmoje irbesartano
koncentracija būna šiek tiek didesnė negu vyrų, tačiau pusinės eliminacijos laikas ir kaupimasis nesiskiria. Moterims dozės keisti nereikia. Senyvų (≥ 65 metų) žmonių organizme irbesartano plotas
po koncentracijos kreive (AUC) ir didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax) būna truputį didesni negu jaunų (18 - 40 metų), tačiau galutinės pusinės eliminacijos laikas labai nesiskiria. Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia.
Irbesartanas ir jo metabolitai išsiskiria su tulžimi ir pro inkstus. Išgėrus arba į veną suleidus 14C
žymėto irbesartano preparato, maždaug 20% radioaktyvumo išsiskiria su šlapimu, likusi dalis- su išmatomis. Mažiau negu 2% dozės su šlapimu išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu.
Vaikai
Irbesartano farmakokinetika buvo ištirta 23 hipertenzija sergantiems vaikams, skiriant 2 mg/kg irbesartano per parą per vieną ar kelis kartus 4 savaites (didžiausia paros dozė buvo 150 mg). 21 iš šių
23 vaikų (dvylika vaikų buvo vyresni kaip 12 metų, o devyni- | su | |||||
|
|
|
| preparatas |
| |
suaugusiųjų farmakokinetikos duomenimis. Tyrimo metu gautos vaisto Cmax, AUC ir klirenso |
| |||||
reikšmės buvo panašios kaip ir suaugusiųjų, vartojusių 150 mg irbesartano per parą. Kar o inę dozę |
| |||||
vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje vaisto susikaupia mažai (18%). |
|
| ||||
Inkstų veiklos sutrikimas. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie hemodi lizuojami, |
| |||||
organizme irbesartano farmakokinetikos parametrailabai nekinta. Hemodialize | irbes rtano iš |
| ||||
organizmo pašalinti neįmanoma. |
|
|
|
| ||
Kepenų veiklos sutrikimas. Lengva arba vidutinio sunkumo kepenų ciroze sergančių ligonių |
| |||||
organizme irbesartano farmakokinetikos parametraidaug nekinta. |
|
|
|
| ||
|
| vaistinis |
|
|
| |
Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organ zme irbesartano farmakokinetika |
| |||||
netirta. |
|
|
|
|
|
|
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys |
|
|
|
| ||
Tyrimų metu tokios dozės, kokiomis gydomi ligoni i, sisteminio | toksinio poveikio ar toksinio |
| ||||
poveikio organams nesukėlė. Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu didelės irbesartano paros dozės |
| |||||
Neberegistruotas |
|
|
|
| ||
(žiurkėms ≥ 250 mg/kg kūno svorio, makakoms ≥ 100 mg/kg kūno svorio) mažino eritrocitų |
| |||||
parametrus (kiekį, hemoglobino | koncentr ciją, hematokritą). Nuo labai didelių | paros dozių ≥( |
| |||
500 mg/kg kūno svorio) žiurkių | ir mak kų inkstuose atsirado degeneracinių pokyčių (intersticinis |
| ||||
nefritas, kanalėlių | išsiplėtimas, | baz filiniai kanalėliai, karbamido | ir kreatinino | kiekio padidėjimas |
| |
kraujo plazmoje). | Manoma, jog šie p kyčiai yra antriniai, t. y. pasireiškiantys | dėl kraujospūdžio ir |
| |||
inkstų perfuzijos | sumažėjimo. Be to, irbesartanas sukėlė ląstelių, esančių arti glomerulų, hiperplaziją | ir | ||||
hipertrofiją (žiurkėms ją ukėlė ≥ 90 mg/kg kūno svorio, makakoms - ≥ 10 mg/kg kūno svorio paros |
| |||||
dozė). Manoma, jog m nėtų pokyčių atsirado dėl farmakologinio | irbesartano poveikio. Kad tyrimų |
| ||||
metu gauti duomenys ap e ląstelių, esančių arti glomerulų, hiperplaziją ir hipertrofiją būtų reikšmingi | ||||||
terapinę dozę vartojančiam žmogui, neatrodo. |
|
|
|
| ||
Mutageninio, klastogeninio ar kancerogeninio irbesartano poveikio nepastebėta. |
| |||||
Tyrimų su žiurkių | patinais ir patelėmis metu nustatyta, kad preparatas nepakenkė vaisingumui ir |
| ||||
reprodukcin i elgsenai, net skiriant tokias geriamojo irbesartano dozes, kurios suaugusiems gyvūnams
sukėlė nedidelį toksinį poveikį (50 - 650 mg/kg kūno svorio per parą), įskaitant ir letalinį poveikį nuo didžiausios dozės. Nenustatyta reikšmingo preparato poveikio geltonkūnių, implantuotų embrionų ir
gyvybingų vaisių skaičiui. Irbesartanas neveikė palikuonių išgyvenamumo, vystymosi ir reprodukcinės funkcijos. Su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad radioaktyviaisiais izotopais žymėto irbesartano nustatoma žiurkių ir triušių vaisių audiniuose. Irbesartano išsiskiria į žindančių žiurkių pieną.
Tyrimų metu žiurkių vaisiui medikamentas sukėlė laikiną toksinį poveikį (inkstų geldelių išsiplėtimą, šlapimtakio išsiplėtimą dėl šlapimo ar vandeninio skysčio susikaupimo, poodžio edemą), kuris po
atsivedimo išnyko. Tokios dozės, nuo kurių vaikingoms triušių patelėms pasireiškė stiprus toksinis poveikis, įskaitant gaišimą, sukėlė persileidimą arba ankstyvąją vaisiaus rezorbciją. Teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams medikamentas nesukėlė.
6.FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys: |
|
| |
Laktozės monohidratas |
|
| |
Mikrokristalinė celiuliozė |
|
| |
Kroskarmeliozės natrio druska |
|
| |
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas |
|
| |
Hipromeliozė |
|
| |
Magnio stearatas |
| preparatas | |
Tabletės plėvelė: |
| ||
|
| ||
Hipromeliozė |
|
| |
Titano dioksidas (E171) |
|
| |
Makrogolis 400 |
|
| |
6.2 | Nesuderinamumas |
|
|
Duomenys nebūtini. |
|
| |
6.3 | Tinkamumo laikas |
|
|
4 metai. |
|
| |
6.4 | Specialios laikymo sąlygos | vaistinis |
|
|
|
| |
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia |
| ||
Neberegistruotas |
|
| |
6.5 | Talpyklės pobūdis ir jos turinys |
|
|
Kartono dėžutė, kurioje yra 28, 56, 90 arba 98 plėvele dengtų tablečių PVC/PVDC - aliuminio/PVDC lizdinėje plokštelėje.
Gali būti tiekiamos ne vi ų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą p epa atą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS
Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str.,
153 51 Pallini
Attiki, Graikija
Tel.: +30 210 66 65 067
8.RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
EU/1/12/765/001
EU/1/12/765/002
EU/1/12/765/007
EU/1/12/765/010
9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA
Rinkodaros teisės suteikimo : Bal 13, 2012
10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA
Naujausią išsamią informaciją apie šį vaistinį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros interneto svetainėje http://www.ema.europa.eu
| vaistinis | preparatas |
Neberegistruotas |
| |
|
|
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. |
| preparatas | |||
3. | FARMACINĖ FORMA |
|
| ||
Plėvele dengta tabletė. |
|
| |||
9 mm skersmens balta, išgaubta, apvali, plėvele dengta tabletė. | |||||
4. | KLINIKINĖ INFORMACIJA |
|
| ||
4.1. | Terapinės indikacijos |
|
| ||
|
|
|
| ||
Sabervel skirtas suaugusiems pirminei hipertenzijai | gydy . |
|
| ||
Vaistas taip pat skirtas hipertenzija ir II tipo cukriniu d abe u sergančių suaugusiųjų | pacientų | ||||
nefropatijai gydyti; Sabervel vartojamas kaip viena | š udedamųjų antihipertenzinio | gydymo dalių (žr. | |||
4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). | vaistinis |
|
| ||
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas |
|
| |||
|
|
|
| ||
Dozavimas |
|
|
|
| |
ĮprastinėNeberegistruotasrekomenduojama pradinė ir palaikomoji 150 mg Sabervel dozė, vartojama kartą per parą,. Ją
galima gerti valgant arba nevalgi s. 150 mg paros dozė kraujospūdį 24 valandas paprastaireguliuoja geriau negu 75 mg. Tačiau galima pradėti gydyti ir 75 mg doze, ypač ligonius, kuriems atliekama hemodializė, ir vyresn us negu 75 metų žmones.
Jei 150 mg dozės pov ikis kraujospūdžiui yra nepakankamas, galima arba paros dozę didinti iki 300 mg, arba ski ti kartu vartoti kitų vaistinių preparatų nuo hipertenzijos (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Įrodyta, jog kartu suSabervel vartojant diuretiko, pavyzdžiui, hidrochlorotiazido, poveikis kraujospūdžiui būna adityvus (žr. 4.5 skyrių).
Hipert nzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų ligai gydyti pradinė dozė, vartojama
kartą per parą, yra 150 mg. Vėliau ją reikia palaipsniui padidinti iki tinkamiausios palaikomosios, t. y.
300 mg.
Teigiamas Sabervel poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų funkcijai įrodytas tyrimais, kurių metu irbesartano vartota kartu su kitais antihipertenziniais preparatais, kad reikiamai mažėtų kraujospūdis (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).
Ypatingos pacientų grupės
- Coaprovel - irbesartan / hydrochlorothiazide
- Karvea - irbesartan
- Irbesartan bms - irbesartan
- Irbesartan teva - irbesartan
- Irbesartan zentiva (irbesartan winthrop) - irbesartan
Nurodyti receptiniai vaistai. Sudėtis: "Irbesartan"
Inkstų nepakankamumas. Ligoniams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės keist nereikia. Hemodializuojamus pacientus reikia pradėti gydyti mažesne paros doze, t. y. 75 mg (žr. 4.4 skyrių).
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių). Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sut ikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Sabervel negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1
skyrius). | preparatas | |
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės | ||
|
Sumažėjęs kraujo tūris. Ligoniams, kuriems dėl didelų d ure ikų dozių vartojimo, druskos ribojimo,
Inkstų funkcijos sutrikima , persodintas inkstas. Sabervel gydant ligonius, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai nustatinėti kalio ir kreatinino kiekį kraujo serume. Pacientų,
viduriavimo | arba vėmimo yra sumažėjęs kraujo tūr s arba natrio kiekis, gali pasireikšti simptominė | |
hipotenzija, | ypač išgėrus pirmą dozę. Prieš gydymą S bervel minėtą sutrikimą reikia pašalinti. | |
Renovaskulinė hipertenzija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančiais vaistiniais | ||
|
| vaistinis |
preparatais gydant ligonius, kurių abiejų ink tų arterijos susiaurėjusios arba susiaurėjusi vienintelio | ||
funkcionuojančio inksto arterija, yra didesnė sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo | ||
pasireiškimo | galimybė. Nors tokio Sabervel poveikio nepastebėta, tačiau negalima teigti, kad vartojant | |
angiotenzino | II receptorių antagonistų jis nepasireikš. | |
Neberegistruotas |
| |
kuriems neseniai persod nti nkstai, gydymo šiuo medikamentu patirties nėra.
Hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas ir nefropatija. Tyrimų, kurių metu irbesartanu buvo gydomi
progresavusia n fropatija sergantys ligoniai, rezultatai rodo, jog medikamento poveikis tiriamųjų
grupių ligonių inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai buvo nevienodas ir mažiau palankus mot rims ir ne altaodžiams (žr. 5.1 skyrių).
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį
inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentracijas bei
kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Hiperkalemija. Vartojant Sabervel, kaip ir kitokių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančių vaistinių preparatų, gali pasireikšti hiperkalemija, ypač tuo atveju, jeigu sutrikusi inkstų
funkcija, yra širdies nepakankamumas ir (arba) diabetinės nefropatijos sukelta aiški proteinurija. Rizikos grupių pacientams rekomenduojama atidžiai nuolatos stebėti kalio kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių).
Litis. Ličio kartu suSabervel vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Aortos ar mitralinės angos stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija. Jeigu yra obstrukcinė kardiomiopatija, aortos arba mitralinė stenozė, irbesartanu, kaip ir kitokiais kraujagysles plečiančiais
preparatais, reikia gydyti labai atsargiai.
miokardo infarktas ar smegenų insultas. |
| preparatas | |
Pirminis aldosteronizmas. Pacientai, kuriems yra pirminis aldosteronizmas, | į antihipertenzinius | ||
vaistinius preparatus, kurių poveikis pasireiškia | dėl renino ir angiotenzino | sistemos slopinimo, | |
nereaguoja, vadinasi jų Sabervel gydyti nerekomenduojama. |
|
| |
Visas organizmas. Pacientų, kurių kraujagyslių | tonusas ir inkstų funkcija priklauso d ugi usia nuo | ||
renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo, pvz., sergančių sunkiu staziniu širdies | |||
nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę, gydymas angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriais arba poveikį šiai sistemai daranči is ngiotenzino II receptorių antagonistais buvo susijęs su ūmine hipotenzija, azotemija, oligurija, retais atvejais- ūminiu inkstų nepakankamumu. Vartojant bet kokio antihipertenzinio preparato, paci ntus, kuriems yra išeminė kardiomiopatija ar išeminė širdies liga, dėl per didelio kraujos ūdžio sumažėjimo gali ištikti
| vaistinis | |
Nustatyta, jog juodaodžiams žmonėms AKF inhibitoriai, | matyti r rbesartanas bei kitokie | |
angiotenzino | II antagonistai, kraujospūdį mažina silpniau | egu baltaodžiams, galbūt dėl to, kad |
hipertenzija | sergančių juodaodžių pacientų kraujyje renino k ek s dažniau būna mažas (žr. 5.1 skyrių). | |
Nėštumas. Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtin s, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu
ištirtas.NeberegistruotasNustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Laktozė. Šio vaistinio preparato sudė yje yra laktozės. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
Vaikai. Irbesartanas buvo t rtas
skyrius).
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Diur tikai ir kitokie antihipertenziniai preparatai. Kiti vaistai nuo hipertenzijos gali stiprinti hipot nzinį irbesartano poveikį, tačiau irbesartano tabletėmis kartu su kitais antihipertenziniais
preparatais, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriais, ilgai veikiančiais kalcio kanalų blokatoriais ir tiazidiniais diuretikais, buvo gydyta saugiai. Dėl didelių diuretikų dozių vartojimo gali sumažėti kraujo
tūris, todėl pradėjus gydyti Sabervel, gali pasireikšti hipotenzija (žr. 4.4 skyrių).
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, , siejamas su dažniau
pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Kalio preparatai, kalį organizme sulaikantys diuretikai. Gydymo kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais patirtis rodo, jog kartu su jais vartojantkalį organizme sulaikančių
diuretikų, kalio preparatų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio arba kitų kalio koncentraciją kraujo serume didinančių vaistinių preparatų (pvz., heparino), gali padidėti kalio kiekis kraujyje, vadinasi, jų
kartu su Sabervel vartoti nepatariama (žr. 4.4 skyrių).
Litis. Vartojant ličio ir AKF inhibitorių, buvo laikino ličio kiekio padidėjimo kraujo serume ir toksinio jo poveikio pasireiškimo atvejų. Labai retais iki šiol atvejais tokia ličio sąveika pasireiškė ir su irbesartanu, vadinasi, kartu šių medikamentų vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu taip gydyti būtina, reikia atidžiai sekti ličio kiekį kraujo serume.
Nesteroidiniai preparatainuo uždegimo (NPNU). Angiotenzino II antagonistus vartojant kartu su NPNU (tokiais kaip selektyvaus poveikio
NPNU vartojant kartu su angiotenzino II antagonistais (kaip ir su ACE inhibitoriais), gali padidėti inkstų funkcijos sutrikimo, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą, pavojus, bei kalio koncentr cija kraujo serume, ypač tiems ligoniams, kuriems jau anksčiau buvo inkstų funkcijos sutrikimų. Todėl
tokius vaistus kartu reikia skirti atsargiai, ypač senyviems žmonėms. Pacientai turi g u i p kankamai skysčių, o pradėjus vartoti tokį derinį ir reguliariai po to, turi būti sekama inkstų funkcija.
Papildoma informacija apie irbesartano sąveiką. Klinikiniais tyrimais nustatyta, k d hidrochlorotiazidas irbesartano farmakokinetikai įtakos nedaro. Didžiausia irb sartano dalis metabolizuojama CYP2C9, mažesnė - gliukuronidacijos būdu. Irbesartano va tojant kartu su varfarinu, CYP2C9 metabolizuojamu vaistiniu preparatu, reikšmingos farmakokinetinės ir farmakodinaminės
sąveikos nenustatyta. CYP2C9 induktorių, tokių kaip rifampicina , įtaka irbesartano farmakokinetikai | |
| preparatas |
vertinta nebuvo. Kartu su irbesartanu vartojamo digoksino farmakok netika nepakito. | |
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis | |
Nėštumas | vaistinis |
| |
Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRA vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju | |
nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). | |
antruojuNeberegistruotasarba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIRA, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Kadangi nėra kontrolinių epidemiologinių d omenų dėl angiotenzino II receptorių antagonistų (AIIRA) rizikos, panaši rizika gali būti ir šių vais ų klasei. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms mo erims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais,
kurių vartojimo nėštumo metu augumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.
Žinoma, kad ant uoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRA sukelia toksinį poveikį
žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkaliemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris
Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRA, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Žindymas
Kadangi nėra informacijos apie Sabervel vartojimą žindymo metu, Sabervel yra nerekomenduojamas, ir alternatyvus gydymas vaistu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.
Nežinoma, ar irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į motinos pieną.
Esami farmakodinamikos ir toksikologinių tyrimų su žiurkėmis duomenys rodo, kad irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į gyvūnų pieną (smulkiau žr. 5.3 skyrių).
Vaisingumas
Irbesartanas neturi poveikio jo vartojusių žiurkių bei jų palikuonių vaisingumui, preparato skiriant iki tokios dozės ribos, kuri sukelia pirmuosius toksinio poveikio suaugusiems gyvūnams požymius (žr. 5.3 skyrių).
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Irbesartano poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Atsižvelgiant į farmakodinamines savybes, galima manyti, jog tokio poveikio jis neturėtų sukelti. Vairuojant arba valdant mechanizmus, reikia nepamiršti, kad gydymo metu gali atsirasti galvos svaigimas arba nuovargis.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Placebu kontroliuojamų | preparatas |
klinikinių tyrimų metu bendras nepageidaujamo poveikio d žnis hipertenzija | |
sergantiems ligoniams, | vartojantiems irbesartano, buvo beveik toks pat, kaip vartoj ntiems placebo |
(atitinkamai 56,2% ir 56,5%). Dėl nepageidaujamo poveikio simptomų ar labor torinių tyrimų | |
duomenų pokyčio irbesartano vartojimą reikėjo nutraukti rečiau negu plac bo gru ėje (atitinkamai 3,3% ir 4,5% pacientų). Nuo dozės (gydant rekomenduojama doze), lyties, amžiaus, rasės ar gydymo trukmės nepageidaujamo poveikio dažnis nepriklausė.
|
| vaistinis | ||
0,5% irbesartanu gydytų cukriniu diabetu ir hipertenzija serganč ų lgonių, kurių inkstų funkcija buvo | ||||
normali ir kuriems buvo mikroalbuminurija, | pasireiškė ortostat | s galvos svaigimas ir ortostatinė | ||
hipotenzija (t.y. toks poveikis buvo nedažnas, tačiau dažnes s | egu placebo vartojusių pacientų | |||
tarpe). |
|
|
|
|
Toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos, kurios p sireiškė 1 965 irbesartanu gydomiems | ||||
hipertenzija sergantiems ligoniams placebu kontroliuojamo | klinikinio tyrimo metu. Žvaigždute (*) | |||
Neberegistruotas |
| diabetu ir hipertenzija sergančių ligonių, | ||
pažymėtos reakcijos pasireiškė papildomai > 2% cukriniu | ||||
kuriems buvo lėtinis inkstų nepakank mum | ir akivaizdi | proteinurija; šios reakcijos irbesartano | ||
vartojusių ligonių tarpe buvo dažnesnės negu placebo vartojusiems pacientams.
Toliau nurodytų nepageidaujamų reakcijų dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo
≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (n o ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.
Taip pat išvardytos ir tos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta remiantis poregistracinio vaisto vartojimo pati timi. Duomenys gauti iš spontaninių pranešimų.
Imuninės sist mos sutrikimai |
| |
| Dažnis nežinomas: | padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz., |
| angioneurozinė edema, bėrimas, dilgėlinė | |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
| |
Dažnis nežinomas: | hiperkalemija |
|
Nervų sistemos sutrikimai |
| |
Dažni: | galvos svaigimas, ortostatinis galvos svaigimas* | |
Dažnis nežinomas: | svaigulys, galvos skausmas | |
Ausų ir labirintų sutrikimai |
| |
Dažnis nežinomas: | spengimas ausyse |
|
Širdies sutrikimai
Nedažni: | tachikardija |
Kraujagyslių sutrikimai |
|
Dažni: | ortostatinė hipotenzija* |
Nedažni: | raudonis |
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II antagonistai, gryni,
ATC kodas - C09C A04.
Veikimo mechanizmas. Irbesartanas yra stipraus, selektyvaus poveikio angiot nzino II receptorių
(AT1 tipo) antagonistas, veiksmingas išgertas. Manoma, jog irbesartanas blokuoja bet kokį angiotenzino II poveikį, sukeliamą per AT1 receptorius nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio ir
Irbesartanas mažina kraujospūdį, tačiau širdies susitraukimo dažnį keičia labai mažai. Geriant vieną
kokiu būdu angiotenzinas II sintetinamas. Kadangi medikamentas angiotenzinui | II jautrius receptorius | ||||
|
|
|
| preparatas | |
(AT1) blokuoja selektyviai, todėl kraujo plazmoje didėja renino r angiotenzino | II kiekis, mažėja | ||||
aldosterono koncentracija. Vartojant vien rekomenduojamą | rbesartano dozę, kalio koncentracija | ||||
kraujo serume daug nekinta. AKF | č o a giotenzino II gamyboje ir | ||||
skaldančio bradikininą | į neveiklius | metabolitus, med kamen as neslopina. Irbesartano poveikiui | |||
pasireikšti metabolinio | aktyvinimo | nereikia. | vaistinis |
| |
Klinikinis efektyvumas |
|
|
| ||
Hipertenzija |
|
|
| ||
Neberegistruotas |
|
| |||
dozę per parą, kraujospūdžio mažėjimas priklauso nuo dozės dydžio, tačiau didesnių kaip 300 mg dozių poveikis kraujospūdžiui t ri tendenciją būti vienodas. Gulinčio arba sėdinčio ligonio, kartą per
parą geriančio 150 - 300 mg i besartano dozę, tuo metu, kai medikamento koncentracija kraujyje būna mažiausia (t. y. praėjus 24 val. po pavartojimo), sistolinis kraujospūdis sumažėja vidutiniškai 8-
13 mm Hg, diastolinis - 5 - 8 mm Hg daugiau negu vartojančio placebo. Daugiausiai kraujospūdis sumažėja, praėjus 3 - 6 val. po vartojimo, kraujospūdis mažinamas ne trumpiau kaip 24 valandas.
Išgėrus rekomenduojamą dozę, po 24 valandų sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas būna
60 - 70% didžiausio | sumažėjimo. | Tiek 150 mg paros dozę geriant iškarto, tiek lygiomis dalimis per |
du kartus, silpniausia | ir vidutinė | reakcija 24 valandų laikotarpiu būna panaši. |
Hipotenzinis ir sartano poveikis pasireiškia per 1 - 2 savaites, stipriausias būna praėjus 4- 6 | ||
savaitėms nuo gydymo pradžios. Medikamento vartojant ilgai, jo poveikis kraujospūdžiui išlieka. Vartojimą nutraukus, kraujospūdis palaipsniui tampa toks, koks buvo prieš gydymą. Atoveiksmio
hipertenzija nepasireiškia.
Hipotenzinis irbesartano ir tiazidinių diuretikų poveikis yra adityvus (suminis). Pacientų, kurių kraujospūdžio vien irbesartanas reikiamai nesumažino, pradėjusių kartu su juo vartoti mažą hidrochlorotiazido dozę (12,5 mg) kartą per parą, sistolinis kraujospūdis tuo metu, kai preparatų
koncentracija kraujyje buvo mažiausia, sumažėjo dar7 - 10 mm Hg, diastolinis - 3 - 6 mm Hg. Nuo amžiaus ir lyties irbesartano veiksmingumas nepriklauso. Hipertenzija sergančių juodaodžių reakcija į gydymą vien irbesartanu, kaip ir kitokiais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais
preparatais, yra pastebimai silpnesnė. Jeigu kartu su irbesartanu vartoja maža (pvz., 12,5 mg) hidrochlorotiazido paros dozė, antihipertenzinis poveikis juodaodžiams būna beveik toks pat kaip ir
baltaodžiams.
Klinikai reikšmingo poveikio šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume dydžiui ir išsiskyrimui su šlapimu irbesartanas nedaro.
Vaikų populiacija
Titruotų irbesartano dozių kraujospūdį mažinantis poveikis buvo ištirtas 318 hipertenzija sergančių ar rizikos grupių (sergančių cukriniu diabetu ar turinčių šeiminę hipertenzijos anamnezę) vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų tarpe, skiriant mažą (0,5 mg/kg), vidutinę (1,5 mg/kg) ir didelę (4,5 mg/kg) vaisto dozę tris savaites. Trijų savaičių laikotarpio pabaigoje vertinant vaisto efektyvumą, vidutinis sistolinis kraujospūdis sėdinčiam pacientui (SKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija kraujyje būna mažiausia, lyginant su pradiniu, sumažėjo 11,7 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 9,3 mmHg (skiriant
vidutinę dozę) ir 13,2 mmHg (skiriant didelę dozę). Šių vaisto dozių poveikis reikšmingai nesiskyrė. Vidutinis diastolinio kraujospūdžio sėdinčiam pacientui (DKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija
kraujyje būna mažiausia, pokytis buvo atitinkamai 3,8 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 3,2 mmHg (skiriant vidutinę dozę) ir 5,6 mmHg (skiriant didelę dozę). Per kitas dvi savaites, kai pacientai buvo iš
mmHg ir
naujo randomizuoti ir jiems buvo skiriamas arba aktyvus vaistinis preparatas, arba placebas, placebą vartojusių pacientų SKSs padidėjo 2,4 mmHg, o DKSs- 2,0 mmHg, lyginantpreparatassu atitinkam i +0,1
Hipertenzija ir su nefropatija susijęs II tipo cukrinis diabetas
Tyrimo "Irbesartanas ir diabetinė nefropatija" (IDN) rezultatai rodo, jog šis medik mentas mažina
pacientų, kuriems yra lėtinis inkstų nepakankamumas ir aiški proteinurija, nefro | tijos progresavimą. | ||
IDN tyrimas buvo kontrolinis, | atliekamas dvigubai aklu būdu. Jo metu buvo lygintas irbesartano, | ||
amlodipino ir placebo poveikis | ligotumui | ir mirštamumui. Tyrimu nustatinėta ilgalaikio (2,6 metų) | |
gydymo irbesartano įtaka 1 715 ligonių, | kurie serga hipertenzija ir II ti o cukriniu | diabetu ir kurių | |
|
| vaistinis |
|
proteinurija yra ≥ 900 mg per parą, o kreatinino koncentracija kraujo erume- 1 - 3 mg/dl,
mirštamumui nuo bet kokios priežasties ir nefropatijos progresav mui. Pradinė irbesartano paros dozė,
t. y. 75 mg, didinta iki palaikomosios, t. y. 300 mg, pradinė amlod pino dozė, t. y. 2,5 mg, didinta iki 10 mg, o placebo dozė didinta iki toleruojamos. Visųttiriamųjų grupių pacientai, kurių sistolinis kraujospūdis prieš gydymą buvo > 160 mm Hg, papra ai var ojo 2- 4 antihipertenzinius preparatus (pvz., diuretiką, beta adrenoblokatorių, alfa adrenoblokatorių), kad kraujospūdis būtų ≤ 135/85 mm Hg
arba, kad sistolinis kraujospūdis sumažėtų 10 mm Hg. Iš vartojusių placebo pacientų toks kraujospūdis | |
tapo 60%, iš vartojusių Sabervel - 76%, iš vartojusių amlodipino - 78%. Irbesartanas ženkliai | |
Neberegistruotas |
|
sumažino santykinę svarbiausios pasekmė , t.y. kreatinino koncentracijos kraujo serume | |
padvigubėjimo, galutinės inkstų ligos st dijos pasireiškimo arba mirštamumo nuo bet kokios | |
priežasties, riziką. Iš irbesartano var ojusių ligonių, | minėtų pasekmių mišinys atsirado maždaug 33%, |
iš vartojusių placebo - 39%, iš vart jusių amlodipino | - 41% [t. y. santykinę riziką irbesartnas sumažino |
20% daugiau negu placebas (p = 0,024) ir 23% daugiau negu amlodipinas (p = 0,006)]. Sudedamųjų pasekmių analizės duomenys odo, jog mirštamumui nuo bet kokios priežasties poveikio nebuvo, tačiau pasireiškė teigiama į aka galutinės inkstų ligos fazės pasireiškimo sulėtėjimui ir labai suretėjo kreatinino kiekio padv gubėjmas.
Gydymo veiksmingumas tiriamųjų pogrupiuose nustatinėtas atsižvelgiant į lytį, rasę, amžių, cukrinio diabeto trukmę, k aujospūdžio dydį prieš gydymą, kreatinino kiekį kraujo serume ir albuminų išsiskyrimo gr itį. Moterų ir juodaodžių (jų tyrime dalyvavo atitinkamai 32% ir 26%) inkstams gydymo naudos n pastebėta, nors remiantis pasikliautinumo intervalu, to atmesti negalima.
Atsižv lgiant į antrines pasekmes, t. y. mirtinas ir nemirtinas širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas, skirtumo tarp trijų tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau, palyginti su placebo vartojusiais
tiriamaisiais, irbesartano vartojusioms moterims nemirtino miokardo infarkto atvejų buvo daugiau, o jo vartojusiems vyrams mažiau. Irbesartanu kartu su kitais vaistiniais preparatais gydytas moteris
dažniau, negu gydytas amlodipinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, ištiko nemirtinas miokardo infarktas ir smegenų insultas, nepaisant to, guldymo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo būtinumo dažnis visose tiriamųjų grupėse sumažėjo. Išsamaus šių duomenų paaiškinimo nėra.
Tyrimo "Irbesartano poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių
miroalbuminurijai" (IRMA 2) rezultatai rodo, jog 300 mg irbesartano paros dozė lėtina aiškios proteinurijos pasireiškimą pacientams, kuriems yra mikroalbuminurija. IRMA 2 tyrimas buvo atliktas
dvigubai aklu būdu, poveikis lygintas su placebo sukeliamu. Tyrime dalyvavo 590 ligonių, sergančių
11 tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo mikroalbuminurija (30 - 300 mg per parą) ir kurių inkstų veikla buvo normali (vyrų kraujo serume kreatinino buvo ≤ 1,5 mg/dl, moterų- < 1,1 mg/dl). Nustatinėtas
ilgalaikio (2 metų) gydymo irbesartano įtaka proteinurijos progresavimui iki klinikai reikšmingos, t. y. aiškios (albuminų su šlapimu per parą išsiskiria > 300 mg arba jų kiekio šlapime, palyginti su tuo,
kuris buvo prieš gydymą, padidėjimas ne mažiau kaip 30%). Norimas kraujospūdžio dydis buvo ≤135/85 mm Hg. Kad jis būtų būtent toks, prireikus ligoniams skirta vartoti ir kitokių antihipertenzinių preparatų (išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių antagonistus ir dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatorius). Nors visų tiriamųjų kraujospūdis sumažėjo panašiai, tačiau 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems pacientams aiški proteinurija pasireiškė rečiau (5,2%), negu vartojusiems placebo (14,9%) arba 150 mg irbesartano paros dozę (9,7%). Vadinasi, didesnė irbesartano dozė santykinę riziką sumažino 70% daugiau negu placebas (p = 0,0004). Pirmus tris
gydymo mėnesius glomerulų filtracijos greitis nepadidėjo. Progresavimo į klinikai reikšmingą proteinuriją lėtėjimas tapo pastebimas po 3 mėn. ir išsilaikė dvejus metus. 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems ligoniams albuminurija sunormalėjo (< 30 mg per parą) dažniau, negu vartojusiems palcebo (atitinkamai 34% ir 21% ligonių).
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGETpreparatas(angl. „ONgoing
Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA
(angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibito i us | ir |
angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas. |
|
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir krauj gyslių | ar smegenų |
kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi | |
nefropatija. |
|
|
|
|
|
Šie tyrimai neparodė reikšmingo | teigiamo poveikio | inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų | baigtims | ||
|
|
| vaistinis | inkstų | |
ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta d de nė hiperkalemijos, ūminio | |||||
pažeidimo ir (arba) hipotenzijos | rizika. Atsižvelgiant | į panaš as farmakodinamines savybes, šie | |||
rezultatai taip pat galioja kitiems | AKF inhibitoriams | ir ang o e zi o II receptorių blokatoriams. | |||
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir |
| ||||
angiotenzino II receptorių blokatorių. |
|
|
|
| |
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Di betes Using Cardiovascular and Renal Disease | |||||
Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, | ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį |
| |||
Neberegistruotas |
|
|
| ||
pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem | |||||
ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba | ngiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo | ||||
nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nep geidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageida jami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje aip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
5.2 Farmakokinetinės avybės
Išgertas irbesartanas r zorbuojamas gerai, absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 60 - 80%.
Maistas biologinio p i inamumo beveik nekeičia. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi maždaug 96% irbesartano, prie kraujo ląstelių jo jungiasi mažai. Medikamento pasiskirstymo tūris yra 53- 93 litrai. Išgėrus ar a sul idus į veną 14C žymėto irbesartano, 80 - 85% kraujo plazmoje esančio radioaktyvumo būna susijusio su nepakitusiu preparatu. Irbesartanas metabolizuojamas kepenyse gliukuronidų konjugacijos ir oksidacijos būdu. Svarbiausias metabolitas, kurio būna kraujyje, yra irbesartano
gliukuronidas (maždaug 6% dozės). Tyrimų in vitro duomenys rodo, jog irbesartaną oksiduoja daugiausia citochromo P 450 fermentas CYP2C9, o izofermento CYP3A4 poveikis yra mažai
reikšmingas.
10 - 600 mg irbesartano dozių farmakokinetika yra linijinė ir proporcinga dozės dydžiui. Išgertų didesnių kaip 600 mg dozių (dukart didesnių už didžiausią rekomenduojamąją dozę) rezorbcija padidėja mažiau negu proporcingai dozės dydžiui. To priežastis nežinoma. Medikamento išgėrus,
didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 1,5 - 2 val. Bendras organizmo ir inkstų klirensas yra atitinkamai 157 - 176 ml/min. ir 3 - 3,5 ml/min. Galutinės irbesartano pusinės
eliminacijos laikas yra 11 - 15 val. Geriant vieną dozę per parą, pusiausvyrinė koncentracija nusistovi per 3 paras. Kartotinę dozę vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje medikamento susikaupia mažai (< 20%). Tyrimais nustatyta, jog hipertenzija sergančių moterų kraujo plazmoje irbesartano
koncentracija būna šiek tiek didesnė negu vyrų, tačiau pusinės eliminacijos laikas ir kaupimasis nesiskiria. Moterims dozės keisti nereikia. Senyvų (≥ 65 metų) žmonių organizme irbesartano plotas
po koncentracijos kreive (AUC) ir didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax) būna truputį didesni negu jaunų (18 - 40 metų), tačiau galutinės pusinės eliminacijos laikas labai nesiskiria. Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia.
Irbesartanas ir jo metabolitai išsiskiria su tulžimi ir pro inkstus. Išgėrus arba į veną suleidus14C žymėto irbesartano preparato, maždaug 20% radioaktyvumo išsiskiria su šlapimu, likusi dalis- su išmatomis. Mažiau negu 2% dozės sušlapimu išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu.
Vaikai
Irbesartano farmakokinetika buvo ištirta 23 hipertenzija sergantiems vaikams, skiriant 2 mg/kg irbesartano per parą per vieną ar kelis kartus 4 savaites (didžiausia paros dozė buvo 150 mg). 21 išių
23 vaikų (dvylika vaikų buvo vyresni kaip 12 metų, o devyni- | su | |||||
|
|
|
|
| preparatas |
|
suaugusiųjų farmakokinetikos duomenimis. Tyrimo metu gautos vaisto Cmax, AUC ir klirenso |
| |||||
reikšmės buvo panašios kaip ir suaugusiųjų, vartojusių 150 mg irbesartano per parą. Kar o inę dozę |
| |||||
vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje | vaisto susikaupia | mažai (18%). |
| |||
Inkstų veiklos sutrikimas. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie hemodi lizuojami, |
| |||||
organizme irbesartano farmakokinetikos | parametrailabai nekinta. Hemodialize irbes rtano iš |
| ||||
organizmo pašalinti neįmanoma. |
|
|
|
|
| |
Kepenų veiklos sutrikimas. Lengva arba vidutinio sunkumo kepenų ciroze sergančių ligonių |
| |||||
organizme irbesartano farmakokinetikos | parametraidaug nekinta. |
|
|
| ||
|
| vaistinis |
|
| ||
Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organ zme irbesartano farmakokinetika |
| |||||
netirta. |
|
|
|
|
|
|
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys |
|
|
|
| ||
Tyrimų metu tokios dozės, kokiomis gydomi ligoni i, sisteminio | toksinio poveikio ar toksinio |
| ||||
poveikio organams nesukėlė. Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu didelės irbesartano paros dozės |
| |||||
Neberegistruotas |
|
|
|
| ||
(žiurkėms ≥ 250 mg/kg kūno svorio, makakoms ≥ 100 mg/kg kūno svorio) mažino eritrocitų |
| |||||
parametrus (kiekį, hemoglobino | koncentr ciją, hematokritą). Nuo labai didelių paros dozių (≥ |
| ||||
500 mg/kg kūno svorio) žiurkių | ir mak kų inkstuose atsirado degeneracinių pokyčių (intersticinis |
| ||||
nefritas, kanalėlių išsiplėtimas, | baz filiniai kanalėliai, karbamido | ir kreatinino kiekio padidėjimas |
| |||
kraujo plazmoje). Manoma, jog šie p kyčiai yra antriniai, | t. y. pasireiškiantys dėl kraujospūdžio ir |
| ||||
inkstų perfuzijos sumažėjimo. Be to, irbesartanas sukėlė ląstelių, esančių arti glomerulų, hiperplaziją | ir | |||||
hipertrofiją (žiurkėms ją ukėlė ≥ 90 mg/kg kūno svorio, makakoms- ≥ 10 mg/kg kūno svorio paros |
| |||||
dozė). Manoma, jog m nėtų pokyčių atsirado dėl farmakologinio irbesartano poveikio. Kad tyrimų |
| |||||
metu gauti duomenys ap e ląstelių, esančių arti glomerulų, | hiperplaziją ir hipertrofiją būtų reikšmingi | |||||
terapinę dozę vartojančiam žmogui, neatrodo. |
|
|
|
| ||
Mutageninio, klastogeninio ar kancerogeninio irbesartano poveikio nepastebėta.
Tyrimų su žiurkių patinais ir patelėmis metu nustatyta, kad preparatas nepakenkė vaisingumui ir reprodukcin i elgsenai, net skiriant tokias geriamojo irbesartano dozes, kurios suaugusiems gyvūnams
sukėlė nedidelį toksinį poveikį (50 - 650 mg/kg kūno svorio per parą), įskaitant ir letalinį poveikį nuo didžiausios dozės. Nenustatyta reikšmingo preparato poveikio geltonkūnių, implantuotų embrionų ir
gyvybingų vaisių skaičiui. Irbesartanas neveikė palikuonių išgyvenamumo, vystymosi ir reprodukcinės funkcijos. Su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad radioaktyviaisiais izotopais žymėto irbesartano nustatoma žiurkių ir triušių vaisių audiniuose. Irbesartano išsiskiria į žindančių žiurkių pieną.
Tyrimų metu žiurkių vaisiui medikamentas sukėlė laikiną toksinį poveikį (inkstų geldelių išsiplėtimą, šlapimtakio išsiplėtimą dėl šlapimo ar vandeninio skysčio susikaupimo, poodžio edemą), kuris po
atsivedimo išnyko. Tokios dozės, nuo kurių vaikingoms triušių patelėms pasireiškė stiprustoksinis poveikis, įskaitant gaišimą, sukėlė persileidimą arba ankstyvąją vaisiaus rezorbciją. Teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams medikamentas nesukėlė.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys: |
|
| |
Laktozės monohidratas |
|
| |
Mikrokristalinė celiuliozė |
|
| |
Kroskarmeliozės natrio druska |
|
| |
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas |
|
| |
Hipromeliozė |
|
| |
Magnio stearatas |
| preparatas | |
Tabletės plėvelė: |
| ||
|
| ||
Hipromeliozė |
|
| |
Titano dioksidas (E171) |
|
| |
Makrogolis 400 |
|
| |
6.2 | Nesuderinamumas |
|
|
Duomenys nebūtini. |
|
| |
6.3 | Tinkamumo laikas |
|
|
4 metai. |
|
| |
6.4 | Specialios laikymo sąlygos | vaistinis |
|
|
|
| |
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia |
| ||
Neberegistruotas |
|
| |
6.5 | Talpyklės pobūdis ir jos turinys |
|
|
Kartono dėžutė, kurioje yra 28, 56, 90 arba 98 plėvele dengtų tablečių PVC/PVDC - aliuminio/PVDC lizdinėje plokštelėje.
Gali būti tiekiamos ne vi ų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą p epa atą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS
Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str.,
153 51 Pallini
Attiki, Graikija
Tel.: +30 210 66 65 067
8.RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS
EU/1/12/765/003
EU/1/12/765/004
EU/1/12/765/008
EU/1/12/765/011
9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA
Rinkodaros teisės suteikimo : Bal 13, 2012
10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA
Naujausią išsamią informaciją apie šį vaistinį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros interneto svetainėje http://www.ema.europa.eu
| vaistinis | preparatas |
Neberegistruotas |
| |
|
|
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. |
| preparatas | |||
3. | FARMACINĖ FORMA |
|
| ||
Plėvele dengta tabletė. |
|
| |||
11 mm skersmens balta, išgaubta, apvali, plėvele dengta tabletė. | |||||
4. | KLINIKINĖ INFORMACIJA |
|
| ||
4.1. | Terapinės indikacijos |
|
| ||
|
|
|
| ||
Sabervel skirtas suaugusiems pirminei hipertenzijai | gydy . |
|
| ||
Vaistas taip pat skirtas hipertenzija ir II tipo cukriniu d abe u sergančių suaugusiųjų | pacientų | ||||
nefropatijai gydyti; Sabervel vartojamas kaip viena | š udedamųjų antihipertenzinio | gydymo dalių (žr. | |||
4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). | vaistinis |
|
| ||
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas |
|
| |||
|
|
|
| ||
Dozavimas |
|
|
|
| |
ĮprastinėNeberegistruotasrekomenduojama pradinė ir palaikomoji 150 mg Sabervel dozė, vartojama kartą per parą. Ją
galima gerti valgant arba nevalgi s. 150 mg paros dozė kraujospūdį 24 valandas paprastaireguliuoja geriau negu 75 mg. Tačiau galima pradėti gydyti ir 75 mg doze, ypač ligonius, kuriems atliekama hemodializė, ir vyresn us negu 75 metų žmones.
Jei 150 mg dozės pov ikis kraujospūdžiui yra nepakankamas, galima arba paros dozę didinti iki 300 mg, arba ski ti kartu vartoti kitų vaistinių preparatų nuo hipertenzijos (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Įrodyta, jog kartu suSabervel vartojant diuretiko, pavyzdžiui, hidrochlorotiazido, poveikis kraujospūdžiui būna adityvus (žr. 4.5 skyrių).
Hipert nzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų ligai gydyti pradinė dozė, vartojama
kartą per parą, yra 150 mg. Vėliau ją reikia palaipsniui padidinti iki tinkamiausios palaikomosios, t. y.
300 mg.
Teigiamas Sabervel poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų funkcijai įrodytas tyrimais, kurių metu irbesartano vartota kartu su kitais antihipertenziniais preparatais, kad reikiamai mažėtų kraujospūdis (žr. . 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).
- Thorinane - Pharmathen S.A.
- Grepid - Pharmathen S.A.
- Memantine lek - Pharmathen S.A.
- Matever - Pharmathen S.A.
- Iasibon - Pharmathen S.A.
Nurodyti receptiniai vaistai. Gamintojas: "Pharmathen S.A."
Ypatingos pacientų grupės
Inkstų nepakankamumas. Ligoniams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės keisti nereikia. Hemodializuojamus pacientus reikia pradėti gydyti mažesne paros doze, t. y. 75 mg (žr. 4.4 skyrių).
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių). Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sut ikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Sabervel negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1
skyrius). | preparatas | |
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės | ||
|
Sumažėjęs kraujo tūris. Ligoniams, kuriems dėl didelų d ure ikų dozių vartojimo, druskos ribojimo,
Inkstų funkcijos sutrikima , persodintas inkstas. Sabervel gydant ligonius, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai nustatinėti kalio ir kreatinino kiekį kraujo serume. Pacientų,
viduriavimo | arba vėmimo yra sumažėjęs kraujo tūr s arba natrio kiekis, gali pasireikšti simptominė | |
hipotenzija, | ypač išgėrus pirmą dozę. Prieš gydymą S bervel minėtą sutrikimą reikia pašalinti. | |
Renovaskulinė hipertenzija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančiais vaistiniais | ||
|
| vaistinis |
preparatais gydant ligonius, kurių abiejų ink tų arterijos susiaurėjusios arba susiaurėjusi vienintelio | ||
funkcionuojančio inksto arterija, yra didesnė sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo | ||
pasireiškimo | galimybė. Nors tokio Sabervel poveikio nepastebėta, tačiau negalima teigti, kad vartojant | |
angiotenzino | II receptorių antagonistų jis nepasireikš. | |
Neberegistruotas |
| |
kuriems neseniai persod nti nkstai, gydymo šiuo medikamentu patirties nėra.
Hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas ir nefropatija. Tyrimų, kurių metu irbesartanu buvo gydomi
progresavusia n fropatija sergantys ligoniai, rezultatai rodo, jog medikamento poveikis tiriamųjų
grupių ligonių inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai buvo nevienodas ir mažiau palankus mot rims ir ne altaodžiams (žr. 5.1 skyrių).
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį
inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentracijas bei
kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Hiperkalemija. Vartojant Sabervel, kaip ir kitokių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančių vaistinių preparatų, gali pasireikšti hiperkalemija, ypač tuo atveju, jeigu sutrikusi inkstų
funkcija, yra širdies nepakankamumas ir (arba) diabetinės nefropatijos sukelta aiški proteinurija. Rizikos grupių pacientams rekomenduojama atidžiai nuolatos stebėti kalio kiekį kraujyje žr( . 4.5 skyrių).
Litis. Ličio kartu suSabervel vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Aortos ar mitralinės angos stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija. Jeigu yra obstrukcinė kardiomiopatija, aortos arba mitralinė stenozė, irbesartanu, kaip ir kitokiais kraujagysles plečiančiais
preparatais, reikia gydyti labai atsargiai.
miokardo infarktas ar smegenų insultas. |
| preparatas |
Pirminis aldosteronizmas. Pacientai, kuriems yra pirminis aldosteronizmas, į antihipertenzinius | ||
vaistinius preparatus, kurių poveikis pasireiškia | dėl renino ir angiotenzino sistemos slopinimo, | |
nereaguoja, vadinasi jų Sabervel gydyti nerekomenduojama. |
| |
Visas organizmas. Pacientų, kurių kraujagyslių | tonusas ir inkstų funkcija priklauso d ugi usia nuo | |
renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo, pvz., sergančių sunkiu staziniu ši dies | ||
nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę, gydymas angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriais arba poveikį šiai sistemai daranči is ngiotenzino II receptorių antagonistais buvo susijęs su ūmine hipotenzija, azotemija, oligurija, retais atvejais
| vaistinis | |
Nustatyta, jog juodaodžiams žmonėms AKF inhibitoriai, | matyti r rbe artanas bei kitokie | |
angiotenzino | II antagonistai, kraujospūdį mažina silpniau | egu baltaodžiams, galbūt dėl to, kad |
hipertenzija | sergančių juodaodžių pacientų kraujyje renino k ek s dažniau būna mažas (žr. 5.1 skyrių). | |
Nėštumas. Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtin s, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu
ištirtas.NeberegistruotasNustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Laktozė. Šio vaistinio preparato sudė yje yra laktozės. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
Vaikai. Irbesartanas buvo t rtas
skyrius).
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Diur tikai ir kitokie antihipertenziniai preparatai. Kiti vaistai nuo hipertenzijos gali stiprinti hipot nzinį irbesartano poveikį, tačiau irbesartano tabletėmis kartu su kitais antihipertenziniais
preparatais, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriais, ilgai veikiančiais kalcio kanalų blokatoriais ir tiazidiniais diuretikais, buvo gydyta saugiai. Dėl didelių diuretikų dozių vartojimo gali sumažėti kraujo
tūris, todėl pradėjus gydyti Sabervel, gali pasireikšti hipotenzija (žr. 4.4 skyrių).
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, , siejamas su dažniau
pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Kalio preparatai, kalį organizme sulaikantys diuretikai. Gydymo kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais patirtis rodo, jog kartu su jais vartojant kalį organizme sulaikančių
diuretikų, kalio preparatų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio arba kitų kalio koncentraciją kraujo serume didinančių vaistinių preparatų (pvz., heparino), gali padidėti kalio kiekis kraujyje, vadinasi, jų
kartu su Sabervel vartoti nepatariama (žr. 4.4 skyrių).
Litis. Vartojant ličio ir AKF inhibitorių, buvo laikino ličio kiekio padidėjimo kraujo serume ir toksinio jo poveikio pasireiškimo atvejų. Labai retais iki šiol atvejais tokia ličio sąveika pasireiškė ir su irbesartanu, vadinasi, kartu šių medikamentų vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu taip gydyti būtina, reikia atidžiai sekti ličio kiekį kraujo serume.
Nesteroidiniai preparatainuo uždegimo (NPNU). Angiotenzino II antagonistus vartojant kartu su NPNU (tokiais kaip selektyvaus poveikio
NPNU vartojant kartu su angiotenzino | II antagonistais (kaip ir su ACE inhibitoriais), gali padidėti |
| preparatas |
inkstų funkcijos sutrikimo, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą, pavojus, bei kalio koncentr cija | |
kraujo serume, ypač tiems ligoniams, | kuriems jau anksčiau buvo inkstų funkcijos sutrikimų. Todėl |
tokius vaistus kartu reikia skirti atsargiai, ypač senyviems žmonėms. Pacientai turi g u i p kankamai skysčių, o pradėjus vartoti tokį derinį ir reguliariai po to, turi būti sekama inkstų funkcija.
Papildoma informacija apie irbesartano sąveiką. Klinikiniais tyrimais nustatyta, k d hidrochlorotiazidas irbesartano farmakokinetikai įtakos nedaro. Didžiausia irb sartano dalis metabolizuojama CYP2C9, mažesnė - gliukuronidacijos būdu. Irbesartano va tojant kartu su varfarinu,
CYP2C9 metabolizuojamu vaistiniu preparatu, reikšmingos farmakokinetinės ir farmakodinaminės | |
| vaistinis |
sąveikos nenustatyta. CYP2C9 induktorių, tokių kaip rifampicina , įtaka irbesartano farmakokinetikai | |
vertinta nebuvo. Kartu su irbesartanu vartojamo digoksino farmakok netika nepakito. | |
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis | |
Nėštumas |
|
Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRA vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
antruojuNeberegistruotasarba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIRA, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Kadangi nėra kontrolinių epidemiologinių d omenų dėl angiotenzino II receptorių antagonistų (AIIRA) rizikos, panaši rizika gali būti ir šių vais ų klasei. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms mo erims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais,
kurių vartojimo nėštumo metu augumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.
Žinoma, kad ant uoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRA sukelia toksinį poveikį
žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkaliemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris
Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRA, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Žindymas
Kadangi nėra informacijos apie Sabervel vartojimą žindymo metu, Sabervel yra nerekomenduojamas, ir alternatyvus gydymas vaistu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.
Nežinoma, ar irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į motinos pieną.
Esami farmakodinamikos ir toksikologinių tyrimų su žiurkėmis duomenys rodo, kad irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į gyvūnų pieną (smulkiau žr. 5.3 skyrių).
Vaisingumas
Irbesartanas neturi poveikio jo vartojusių žiurkių bei jų palikuonių vaisingumui, preparato skiriant iki tokios dozės ribos, kuri sukelia pirmuosius toksinio poveikio suaugusiems gyvūnams požymius (žr. 5.3 skyrių).
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Irbesartano poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Atsižvelgiant į farmakodinamines savybes, galima manyti, jog tokio poveikio jis neturėtų sukelti. Vairuojant arba valdant mechanizmus, reikia nepamiršti, kad gydymo metu gali atsirasti galvos svaigimas arba nuovargis.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Placebu kontroliuojamų | preparatas |
klinikinių tyrimų metu bendras nepageidaujamo poveikio d žnis hipertenzija | |
sergantiems ligoniams, | vartojantiems irbesartano, buvo beveik toks pat, kaip vartoj ntiems placebo |
(atitinkamai 56,2% ir 56,5%). Dėl nepageidaujamo poveikio simptomų ar labor torinių tyrimų | |
duomenų pokyčio irbesartano vartojimą reikėjo nutraukti rečiau negu plac bo gru ėje (atitinkamai 3,3% ir 4,5% pacientų). Nuo dozės (gydant rekomenduojama doze), lyties, amžiaus, rasės ar gydymo trukmės nepageidaujamo poveikio dažnis nepriklausė.
|
| vaistinis | ||
0,5% irbesartanu gydytų cukriniu diabetu ir hipertenzija serganč ų lgonių, kurių inkstų funkcija buvo | ||||
normali ir kuriems buvo mikroalbuminurija, | pasireiškė ortostat | s galvos svaigimas ir ortostatinė | ||
hipotenzija (t.y. toks poveikis buvo nedažnas, tačiau dažnes s | egu placebo vartojusių pacientų | |||
tarpe). |
|
|
|
|
Toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos, kurios p sireiškė 1 965 irbesartanu gydomiems | ||||
hipertenzija sergantiems ligoniams placebu kontroliuojamo | klinikinio tyrimo metu. Žvaigždute (*) | |||
Neberegistruotas |
| diabetu ir hipertenzija sergančių ligonių, | ||
pažymėtos reakcijos pasireiškė papildomai > 2% cukriniu | ||||
kuriems buvo lėtinis inkstų nepakank mum | ir akivaizdi | proteinurija; šios reakcijos irbesartano | ||
vartojusių ligonių tarpe buvo dažnesnės negu placebo vartojusiems pacientams.
Toliau nurodytų nepageidaujamų reakcijų dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo
≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (n o ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.
Taip pat išvardytos ir tos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta remiantis poregistracinio vaisto vartojimo pati timi. Duomenys gauti iš spontaninių pranešimų.
Imuninės sist mos sutrikimai
Dažnis n žinomas: | padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz., angioneurozinė edema, bėrimas, |
| dilgėlinė |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | |
Dažnis nežinomas: | hiperkalemija |
Nervų sistemos sutrikimai | |
Dažni: | galvos svaigimas, ortostatinis galvos svaigimas* |
Dažnis nežinomas: | svaigulys, galvos skausmas |
Ausų ir labirintų sutrikimai | |
Dažnis nežinomas: | spengimas ausyse |
Širdies sutrikimai
Nedažni: | tachikardija |
Kraujagyslių sutrikimai |
|
Dažni: | ortostatinė hipotenzija* |
Nedažni: | raudonis |
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II antagonistai, gryni,
ATC kodas - C09C A04.
Veikimo mechanizmas. Irbesartanas yra stipraus, selektyvaus poveikio angiot nzino II receptorių
(AT1 tipo) antagonistas, veiksmingas išgertas. Manoma, jog irbesartanas blokuoja bet kokį angiotenzino II poveikį, sukeliamą per AT1 receptorius nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio ir
Irbesartanas mažina kraujospūdį, tačiau širdies susitraukimo dažnį keičia labai mažai. Geriant vieną
kokiu būdu angiotenzinas II sintetinamas. Kadangi medikamentas angiotenzinui | II jautrius receptorius | ||||
|
|
|
| preparatas | |
(AT1) blokuoja selektyviai, todėl kraujo plazmoje didėja renino r angiotenzino | II kiekis, mažėja | ||||
aldosterono koncentracija. Vartojant vien rekomenduojamą | rbesartano dozę, kalio koncentracija | ||||
kraujo serume daug nekinta. AKF | č o a giotenzino II gamyboje ir | ||||
skaldančio bradikininą | į neveiklius | metabolitus, med kamen as neslopina. Irbesartano poveikiui | |||
pasireikšti metabolinio | aktyvinimo | nereikia. | vaistinis |
| |
Klinikinis efektyvumas |
|
|
| ||
Hipertenzija |
|
|
| ||
Neberegistruotas |
|
| |||
dozę per parą, kraujospūdžio mažėjimas priklauso nuo dozės dydžio, tačiau didesnių kaip 300 mg dozių poveikis kraujospūdžiui t ri tendenciją būti vienodas. Gulinčio arba sėdinčio ligonio, kartą per
parą geriančio 150 - 300 mg i besartano dozę, tuo metu, kai medikamento koncentracija kraujyje būna mažiausia (t. y. praėjus 24 val. po pavartojimo), sistolinis kraujospūdis sumažėja vidutiniškai 8-
13 mm Hg, diastolinis - 5 - 8 mm Hg daugiau negu vartojančio placebo. Daugiausiai kraujospūdis sumažėja, praėjus 3 - 6 val. po vartojimo, kraujospūdis mažinamas ne trumpiau kaip 24 valandas.
Išgėrus rekomenduojamą dozę, po 24 valandų sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas būna
60 - 70% didžiausio | sumažėjimo. | Tiek 150 mg paros dozę geriant iš karto, tiek lygiomis dalimis per |
du kartus, silpniausia | ir vidutinė | reakcija 24 valandų laikotarpiu būna panaši. |
Hipotenzinis ir sartano poveikis pasireiškia per 1 - 2 savaites, stipriausias būna praėjus 4- 6 | ||
savaitėms nuo gydymo pradžios. Medikamento vartojant ilgai, jo poveikis kraujospūdžiui išlieka. Vartojimą nutraukus, kraujospūdis palaipsniui tampa toks, koks buvo prieš gydymą.Atoveiksmio
hipertenzija nepasireiškia.
Hipotenzinis irbesartano ir tiazidinių diuretikų poveikis yra adityvus (suminis). Pacientų, kurių kraujospūdžio vien irbesartanas reikiamai nesumažino, pradėjusių kartu su juo vartoti mažą hidrochlorotiazido dozę (12,5 mg) kartą per parą, sistolinis kraujospūdis tuo metu, kai preparatų
koncentracija kraujyje buvo mažiausia, sumažėjo dar 7- 10 mm Hg, diastolinis - 3 - 6 mm Hg. Nuo amžiaus ir lyties irbesartano veiksmingumas nepriklauso. Hipertenzija sergančių juodaodžių reakcija į gydymą vien irbesartanu, kaip ir kitokiais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais
preparatais, yra pastebimai silpnesnė. Jeigu kartu su irbesartanu vartoja maža (pvz., 12,5 mg) hidrochlorotiazido paros dozė, antihipertenzinis poveikis juodaodžiams būna beveik toks pat kaip ir
baltaodžiams.
Klinikai reikšmingo poveikio šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume dydžiui ir išsiskyrimui su
šlapimu irbesartanas nedaro.
Vaikų populiacija
Titruotų irbesartano dozių kraujospūdį mažinantis poveikis buvo ištirtas 318 hipertenzija sergančių ar rizikos grupių (sergančių cukriniu diabetu ar turinčių šeiminę hipertenzijos anamnezę) vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų tarpe, skiriant mažą (0,5 mg/kg), vidutinę (1,5 mg/kg) ir didelę (4,5mg/kg) vaisto dozę tris savaites. Trijų savaičių laikotarpio pabaigoje vertinant vaisto efektyvumą, vidutinis sistolinis kraujospūdis sėdinčiam pacientui (SKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija kraujyje būna mažiausia, lyginant su pradiniu, sumažėjo 11,7 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 9,3 mmHg (skiriant
vidutinę dozę) ir 13,2 mmHg (skiriant didelę dozę). Šių vaisto dozių poveikis reikšmingai nesiskyrė. Vidutinis diastolinio kraujospūdžio sėdinčiam pacientui (DKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija
kraujyje būna mažiausia, pokytis buvo atitinkamai 3,8 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 3,2 mmHg (skiriant vidutinę dozę) ir 5,6 mmHg (skiriant didelę dozę). Per kitas dvi savaites, kai pacientai buvo iš naujo randomizuoti ir jiems buvo skiriamas arba aktyvus vaistinis preparatas, arba placebas, placebą vartojusių pacientų SKSs padidėjo 2,4 mmHg, o DKSs- 2,0 mmHg, lyginant su atitinkam i +0,1 mmHg ir
Hipertenzija ir su nefropatija susijęs II tipo cukrinis diabetas
Tyrimo "Irbesartanas ir diabetinė nefropatija" (IDN) rezultatai rodo, jog šis medik mentas mažina
kraujospūdis prieš gydymą buvo > 160 mm Hg, papra ai var ojo 2- 4 antihipertenzinius preparatus
pacientų, kuriems yra lėtinis inkstų nepakankamumas ir aiški proteinurija, nefro | tijos progresavimą. | ||
IDN tyrimas buvo kontrolinis, | atliekamas dvigubai aklu būdu. Jo metu buvo lygintas irbesartano, | ||
amlodipino ir placebo poveikis | ligotumui ir mirštamumui. Tyrimu nustatinėta ilgalaikio (2,6 metų) | ||
gydymo irbesartano įtaka 1 715 ligonių, kurie serga hipertenzija ir II ti o cukriniu | diabetu ir kurių | ||
proteinurija yra ≥ 900 mg per parą, o kreatinino koncentracija kraujo | erume- 1 - 3 mg/dl, | ||
| preparatas | ||
mirštamumui nuo bet kokios priežasties ir nefropatijos progresav mui. Pradinė irbesartano paros dozė, | |||
t. y. 75 mg, didinta iki palaikomosios, t. y. 300 mg, pradinė amlod p no | dozė, t. y. 2,5 mg, didinta iki | ||
10 mg, o placebo dozė didinta | iki toleruojamos. Visų ttiriamųjų grupių pacientai, kurių sistolinis | ||
| vaistinis |
|
|
(pvz., diuretiką, beta adrenoblokatorių, alfa adrenoblokatorių), kad kraujospūdis būtų ≤ 135/85 mm Hg
arba, kad sistolinis kraujospūdis sumažėtų 10 mm Hg. Iš vartojusių placebo pacientų toks kraujospūdis
tapo 60%, iš vartojusių Sabervel - 76%, iš vartojusių amlodipino - 78%. Irbesartanas ženkliai sumažinoNeberegistruotassantykinę svarbiausios pasekmė , t.y. kreatinino koncentracijos kraujo serume padvigubėjimo, galutinės inkstų ligos st dijos pasireiškimo arba mirštamumo nuo bet kokios
priežasties, riziką. Iširbesartano var ojusių ligonių, minėtų pasekmių mišinys atsirado maždaug 33%, iš vartojusių placebo - 39%, iš vart jusių amlodipino - 41% [t. y. santykinę riziką irbesartnas sumažino
20% daugiau negu placebas (p = 0,024) ir 23% daugiau negu amlodipinas (p = 0,006)]. Sudedamųjų
pasekmių analizės duomenys odo, jog mirštamumui nuo bet kokios priežasties poveikio nebuvo,
tačiau pasireiškė teigiama į aka galutinės inkstų ligos fazės pasireiškimo sulėtėjimui ir labai suretėjo kreatinino kiekio padv gubėjmas.
Gydymo veiksmingumas tiriamųjų pogrupiuose nustatinėtas atsižvelgiant į lytį, rasę, amžių, cukrinio diabeto trukmę, k aujospūdžio dydį prieš gydymą, kreatinino kiekį kraujo serume ir albuminų išsiskyrimo gr itį. Moterų ir juodaodžių (jų tyrime dalyvavo atitinkamai 32% ir 26%) inkstams gydymo naudos n pastebėta, nors remiantis pasikliautinumo intervalu, to atmesti negalima.
Atsižv lgiant į antrines pasekmes, t. y. mirtinas ir nemirtinas širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas, skirtumo tarp trijų tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau, palyginti su placebo vartojusiais
tiriamaisiais, irbesartano vartojusioms moterims nemirtino miokardo infarkto atvejų buvo daugiau, o jo vartojusiems vyrams mažiau. Irbesartanu kartu su kitais vaistiniais preparatais gydytas moteris
dažniau, negu gydytas amlodipinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, ištiko nemirtinas miokardo infarktas ir smegenų insultas, nepaisant to, guldymo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo būtinumo dažnis visose tiriamųjų grupėse sumažėjo. Išsamaus šių duomenų paaiškinimo nėra.
Tyrimo "Irbesartano poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių
miroalbuminurijai" (IRMA 2) rezultatai rodo, jog 300 mg irbesartano paros dozė lėtina aiškios proteinurijos pasireiškimą pacientams, kuriems yra mikroalbuminurija. IRMA 2 tyrimas buvo atliktas
dvigubai aklu būdu, poveikis lygintas su placebo sukeliamu. Tyrime dalyvavo 590 ligonių, sergančių
11 tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo mikroalbuminurija (30 - 300 mg per parą) ir kurių inkstų veikla buvo normali (vyrų kraujo serume kreatinino buvo ≤ 1,5 mg/dl, moterų- < 1,1 mg/dl). Nustatinėtas
ilgalaikio (2 metų) gydymo irbesartano įtaka proteinurijos progresavimui iki klinikai reikšmingos, t. y. aiškios (albuminų su šlapimu per parą išsiskiria > 300 mg arba jų kiekio šlapime, palyginti su tuo,
kuris buvo prieš gydymą, padidėjimas ne mažiau kaip 30%). Norimas kraujospūdžio dydis buvo ≤135/85 mm Hg. Kad jis būtų būtent toks, prireikus ligoniams skirta vartoti ir kitokių antihipertenzinių preparatų (išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių antagonistus ir dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatorius). Nors visų tiriamųjų kraujospūdis sumažėjo panašiai, tačiau 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems pacientams aiški proteinurija pasireiškė rečiau (5,2%), negu vartojusiems placebo (14,9%) arba 150 mg irbesartano paros dozę (9,7%). Vadinasi, didesnė irbesartano dozė santykinę riziką sumažino 70% daugiau negu placebas (p = 0,0004). Pirmus tris
gydymo mėnesius glomerulų filtracijos greitis nepadidėjo. Progresavimo į klinikai reikšmingą proteinuriją lėtėjimas tapo pastebimas po 3 mėn. ir išsilaikė dvejus metus. 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems ligoniams albuminurija sunormalėjo (< 30 mg per parą) dažniau, negu vartojusiems palcebo (atitinkamai 34% ir 21% ligonių).
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGETpreparatas(angl. „ONgoing
Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA
angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir krauj gyslių ar smegenų
kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligųbaigtims | ||||
|
| vaistinis | ||
ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta d de nė hiperkalemijos, ūminio inkstų | ||||
pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant | į panaš as farmakodinamines savybes, šie | |||
rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams | ir ang o e | zi o II receptorių blokatoriams. | ||
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima | kartu vartoti AKF inhibitorių ir | |||
angiotenzino II receptorių blokatorių. |
|
|
|
|
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Di betes Using Cardiovascular and Renal Disease | ||||
Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, | ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį | |||
Neberegistruotas |
|
| širdies ir kraujagyslių liga arba abiem | |
pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, | ||||
ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba | ngiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo | |||
nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nep geidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageida jami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje aip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
5.2 Farmakokinetinės avybės
Išgertas irbesartanas r zorbuojamas gerai, absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 60 - 80%.
Maistas biologinio p i inamumo beveik nekeičia. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi maždaug 96% irbesartano, prie kraujo ląstelių jo jungiasi mažai. Medikamento pasiskirstymo tūris yra 53- 93 litrai. Išgėrus ar a sul idus į veną 14C žymėto irbesartano, 80 - 85% kraujo plazmoje esančio radioaktyvumo būna susijusio su nepakitusiu preparatu. Irbesartanas metabolizuojamas kepenyse gliukuronidų konjugacijos ir oksidacijos būdu. Svarbiausias metabolitas, kurio būna kraujyje, yra irbesartano
gliukuronidas (maždaug 6% dozės). Tyrimų in vitro duomenys rodo, jog irbesartaną oksiduoja daugiausia citochromo P 450 fermentas CYP2C9, o izofermento CYP3A4 poveikis yra mažai
reikšmingas.
10 - 600 mg irbesartano dozių farmakokinetika yra linijinė ir proporcinga dozės dydžiui. Išgertų didesnių kaip 600 mg dozių (dukart didesnių už didžiausią rekomenduojamąją dozę) rezorbcija padidėja mažiau negu proporcingai dozės dydžiui. To priežastis nežinoma. Medikamento išgėrus,
didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 1,5 - 2 val. Bendras organizmo ir inkstų klirensas yra atitinkamai 157 - 176 ml/min. ir 3 - 3,5 ml/min. Galutinės irbesartano pusinės
eliminacijos laikas yra 11 - 15 val. Geriant vieną dozę per parą, pusiausvyrinė koncentracija nusistovi per 3 paras. Kartotinę dozę vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje medikamento susikaupia mažai (< 20%). Tyrimais nustatyta, jog hipertenzija sergančių moterų kraujo plazmoje irbesartano
koncentracija būna šiek tiek didesnė negu vyrų, tačiau pusinės eliminacijos laikas ir kaupimasis nesiskiria. Moterims dozės keisti nereikia. Senyvų (≥ 65 metų) žmonių organizme irbesartano plotas
po koncentracijos kreive (AUC) ir didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax) būna truputį didesni negu jaunų (18 - 40 metų), tačiau galutinės pusinės eliminacijos laikas labai nesiskiria. Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia.
Irbesartanas ir jo metabolitai išsiskiria su tulžimi ir pro inkstus. Išgėrus arba į veną suleidus14C
žymėto irbesartano preparato, maždaug 20% radioaktyvumo išsiskiria su šlapimu, likusi dalis - su išmatomis. Mažiau negu 2% dozės su šlapimu išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu.
Vaikai
Irbesartano farmakokinetika buvo ištirta 23 hipertenzija sergantiems vaikams, skiriant 2 mg/kg irbesartano per parą per vieną ar kelis kartus 4 savaites (didžiausia paros dozė buvo 150 mg). 21 iš šių
23 vaikų (dvylika vaikų buvo vyresni kaip 12 metų, o devyni- | su | |||||
|
|
|
|
| preparatas |
|
suaugusiųjų farmakokinetikos duomenimis. Tyrimo metu gautos vaisto Cmax, AUC ir klirenso |
| |||||
reikšmės buvo panašios kaip ir suaugusiųjų, vartojusių 150 mg irbesartano per parą. Kar o inę dozę |
| |||||
vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje | vaisto susikaupia | mažai (18%). |
| |||
Inkstų veiklos sutrikimas. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie hemodi lizuojami, |
| |||||
organizme irbesartano farmakokinetikos | parametrailabai nekinta. Hemodialize irbes rtano iš |
| ||||
organizmo pašalinti neįmanoma. |
|
|
|
|
| |
Kepenų veiklos sutrikimas. Lengva arba vidutinio sunkumo kepenų ciroze sergančių ligonių |
| |||||
organizme irbesartano farmakokinetikos | parametraidaug nekinta. |
|
|
| ||
|
| vaistinis |
|
| ||
Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organ zme irbesartano farmakokinetika |
| |||||
netirta. |
|
|
|
|
|
|
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys |
|
|
|
| ||
Tyrimų metu tokios dozės, kokiomis gydomi ligoni i, sisteminio | toksinio poveikio ar toksinio |
| ||||
poveikio organams nesukėlė. Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu didelės irbesartano paros dozės |
| |||||
Neberegistruotas |
|
|
|
| ||
(žiurkėms ≥ 250 mg/kg kūno svorio, makakoms ≥ 100 mg/kg kūno svorio) mažino eritrocitų |
| |||||
parametrus (kiekį, hemoglobino | koncentr ciją, hematokritą). Nuo labai didelių paros dozių (≥ |
| ||||
500 mg/kg kūno svorio) žiurkių | ir mak kų inkstuose atsirado degeneracinių pokyčių (intersticinis |
| ||||
nefritas, kanalėlių išsiplėtimas, | baz filiniai kanalėliai, karbamido ir kreatinino kiekio padidėjimas |
| ||||
kraujo plazmoje). Manoma, jog šie p kyčiai yra antriniai, | t. y. pasireiškiantys dėl kraujospūdžio ir |
| ||||
inkstų perfuzijos sumažėjimo. Be to, irbesartanas sukėlė ląstelių, esančių arti glomerulų, hiperplaziją | ir | |||||
hipertrofiją (žiurkėms ją ukėlė ≥ 90 mg/kg kūno svorio, makakoms- ≥ 10 mg/kg kūno svorio paros |
| |||||
dozė). Manoma, jog m nėtų pokyčių atsirado dėl farmakologinio | irbesartano poveikio. Kad tyrimų |
| ||||
metu gauti duomenys ap e ląstelių, esančių arti glomerulų, | hiperplaziją ir hipertrofiją būtų reikšmingi | |||||
terapinę dozę vartojančiam žmogui, neatrodo. |
|
|
|
| ||
Mutageninio, klastogeninio ar kancerogeninio irbesartano poveikio nepastebėta.
Tyrimų su žiurkių patinais ir patelėmis metu nustatyta, kad preparatas nepakenkė vaisingumui ir reprodukcin i elgsenai, net skiriant tokias geriamojo irbesartano dozes, kurios suaugusiems gyvūnams
sukėlė nedidelį toksinį poveikį (50 - 650 mg/kg kūno svorio per parą), įskaitant ir letalinį poveikį nuo didžiausios dozės. Nenustatyta reikšmingo preparato poveikio geltonkūnių, implantuotų embrionų ir
gyvybingų vaisių skaičiui. Irbesartanas neveikė palikuonių išgyvenamumo, vystymosi ir reprodukcinės funkcijos. Su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad radioaktyviaisiais izotopais žymėto irbesartano nustatoma žiurkių ir triušių vaisių audiniuose. Irbesartano išsiskiria į žindančių žiurkių pieną.
Tyrimų metu žiurkių vaisiui medikamentas sukėlė laikiną toksinį poveikį (inkstų geldelių išsiplėtimą, šlapimtakio išsiplėtimą dėl šlapimo ar vandeninio skysčio susikaupimo, poodžio edemą), kuris po
atsivedimo išnyko. Tokios dozės, nuo kurių vaikingoms triušių patelėms pasireiškė stiprus toksinis poveikis, įskaitant gaišimą, sukėlė persileidimą arba ankstyvąją vaisiaus rezorbciją. Teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams medikamentas nesukėlė.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys: |
|
| |
Laktozės monohidratas |
|
| |
Mikrokristalinė celiuliozė |
|
| |
Kroskarmeliozės natrio druska |
|
| |
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas |
|
| |
Hipromeliozė |
|
| |
Magnio stearatas |
| preparatas | |
Tabletės plėvelė: |
| ||
|
| ||
Hipromeliozė |
|
| |
Titano dioksidas (E171) |
|
| |
Makrogolis 400 |
|
| |
6.2 | Nesuderinamumas |
|
|
Duomenys nebūtini. |
|
| |
6.3 | Tinkamumo laikas |
|
|
4 metai. |
|
| |
6.4 | Specialios laikymo sąlygos | vaistinis |
|
|
|
| |
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia |
| ||
Neberegistruotas |
|
| |
6.5 | Talpyklės pobūdis ir jos turinys |
|
|
Kartono dėžutė, kurioje yra 28, 56, 90 arba 98 plėvele dengtų tablečių PVC/PVDC - aliuminio/PVDC lizdinėje plokštelėje.
Gali būti tiekiamos ne vi ų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą p epa atą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS
Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str.,
153 51 Pallini
Attiki, Graikija
Tel.: +30 210 66 65 067
8.RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS
EU/1/12/765/005
EU/1/12/765/006
EU/1/12/765/009
EU/1/12/765/012
9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA
- Omnitrope
- Docetaxel teva
- Forxiga
- Azomyr
- Endolucinbeta
- Eviplera
Nurodyti receptiniai vaistai:
Rinkodaros teisės suteikimo : Bal 13, 2012
10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA
Naujausią išsamią informaciją apie šį vaistinį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros interneto | ||
svetainėje http://www.ema.europa.eu |
| preparatas |
|
| |
Neberegistruotas | vaistinis |
|
|
| |
Pastabos
