Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Sabervel (irbesartan) – Preparato charakteristikų santrauka - C09CA04

Updated on site: 10-Oct-2017

Vaisto pavadinimasSabervel
ATC kodasC09CA04
Sudėtisirbesartan
GamintojasPharmathen S.A.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Sabervel 75 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Plėvele dengtoje tabletėje yra 75 mg irbesartano.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

preparatas

3.

FARMACINĖ FORMA

 

 

Plėvele dengta tabletė.

 

 

7 mm skersmens balta, išgaubta, apvali, plėvele dengta tabletė.

4.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

 

 

4.1.

Terapinės indikacijos

 

 

 

 

 

 

Sabervel skirtas suaugusiems pirminei hipertenzijai

gydy .

 

 

Vaistas taip pat skirtas hipertenzija ir II tipo cukriniu d abe u sergančių suaugusiųjų

pacientų

nefropatijai gydyti; Sabervel vartojamas kaip viena

š udedamųjų antihipertenzinio

gydymo dalių (žr.

4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).

vaistinis

 

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

 

 

 

 

 

 

Dozavimas

 

 

 

 

ĮprastinėNeberegistruotasrekomenduojama pradinė ir palaikomoji 150 mg Sabervel dozė, vartojama kartą per parą. Ją

galima gerti valgant arba nevalgi s. 150 mg paros dozė kraujospūdį 24 valandas paprastaireguliuoja geriau negu 75 mg. Tačiau galima pradėti gydyti ir 75 mg doze, ypač ligonius, kuriems atliekama hemodializė, ir vyresn us negu 75 metų žmones.

Jei 150 mg dozės pov ikis kraujospūdžiui yra nepakankamas, galima arba paros dozę didinti iki 300 mg, arba ski ti kartu vartoti kitų vaistinių preparatų nuo hipertenzijos (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Įrodyta, jog kartu suSabervel vartojant diuretiko, pavyzdžiui, hidrochlorotiazido, poveikis kraujospūdžiui būna adityvus (žr. 4.5 skyrių).

Hipert nzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų ligai gydyti pradinė dozė, vartojama

kartą per parą, yra 150 mg. Vėliau ją reikia palaipsniui padidinti iki tinkamiausios palaikomosios, t. y. 300 mg.

Teigiamas Sabervel poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų funkcijai įrodytas tyrimais, kurių metu irbesartano vartota kartu su kitais antihipertenziniais preparatais, kad reikiamai mažėtų kraujospūdis (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).

Ypatingos pacientų grupės

Inkstų nepakankamumas. Ligoniams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės keisti nereikia. Hemodializuojamus pacientus reikia pradėti gydyti mažesne paros doze, t. y. 75 mg(žr. 4.4 skyrių).

Kepenų veiklos sutrikimas. Jei kepenų veiklos sutrikimas nesunkus arba vidutinio sunkumo, dozės keisti nereikia. Nėra klinikinės patirties gydant ligonius Sabervel, sergančius sunkiu kepenų
nepakankamumu.
Senyvi žmonės. Nors vyresnius nei 75 metų ligonius patariama pradėti gydyti 75 mg paros doze, tačiau paprastai pagyvenusiems žmonėms dozės keisti nereikia.
Vaikams. Sabervel saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 0 iki 18 metų amžiaus nebuvo nustatytas.
Informacija apie šiuo metu esamus duomenis išdėstyta 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau jokių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima.
Vartojimo metodas
Vartoti per burną.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių). Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sut ikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Sabervel negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1

skyrius).

preparatas

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

 

Sumažėjęs kraujo tūris. Ligoniams, kuriems dėl didelų d ure ikų dozių vartojimo, druskos ribojimo,

Inkstų funkcijos sutrikima , persodintas inkstas. Sabervel gydant ligonius, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai nustatinėti kalio ir kreatinino kiekį kraujo serume. Pacientų,

viduriavimo

arba vėmimo yra sumažėjęs kraujo tūr s arba natrio kiekis, gali pasireikšti simptominė

hipotenzija,

ypač išgėrus pirmą dozę. Prieš gydymą S bervel minėtą sutrikimą reikia pašalinti.

Renovaskulinė hipertenzija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančiais vaistiniais

 

 

vaistinis

preparatais gydant ligonius, kurių abiejų ink tų arterijos susiaurėjusios arba susiaurėjusi vienintelio

funkcionuojančio inksto arterija, yra didesnė sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo

pasireiškimo

galimybė. Nors tokio Sabervel poveikio nepastebėta, tačiau negalima teigti, kad vartojant

angiotenzino

II receptorių antagonistų jis nepasireikš.

Neberegistruotas

 

kuriems neseniai persod nti nkstai, gydymo šiuo medikamentu patirties nėra.

Hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas ir nefropatija. Tyrimų, kurių metu irbesartanu buvo gydomi

progresavusia n fropatija sergantys ligoniai, rezultatai rodo, jog medikamento poveikis tiriamųjų

grupių ligonių inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai buvo nevienodas ir mažiau palankus mot rims ir ne altaodžiams (žr. 5.1 skyrių).

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas

Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKFinhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį

inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstųunkciją,f elektrolitų koncentracijas bei

kraujospūdį.

Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

Hiperkalemija. Vartojant Sabervel, kaip ir kitokių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančių vaistinių preparatų, gali pasireikšti hiperkalemija, ypač tuo atveju, jeigu sutrikusi inkstų

funkcija, yra širdies nepakankamumas ir (arba) diabetinės nefropatijos sukelta aiški proteinurija. Rizikos grupių pacientams rekomenduojama atidžiai nuolatos stebėti kalio kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių).

Litis. Ličio kartu suSabervel vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Aortos ar mitralinės angos stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija. Jeigu yra obstrukcinė

kardiomiopatija, aortos arba mitralinė stenozė, irbesartanu, kaip ir kitokiais

kraujagysles plečiančiais

preparatais, reikia gydyti labai atsargiai.

 

Pirminis aldosteronizmas. Pacientai, kuriems yra pirminis aldosteronizmas,

į antihipertenzinius

vaistinius preparatus, kurių poveikis pasireiškia dėl renino ir angiotenzino

sistemos slopinimo,

nereaguoja, vadinasi jų Sabervel gydyti nerekomenduojama.

 

Visas organizmas. Pacientų, kurių kraujagyslių

tonusas ir inkstų funkcija priklauso

d ugi usia nuo

renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo, pvz., sergančių sunkiu staziniu širdies

nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę, gydymas angiotenziną

konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriais

arba poveikį šiai sistemai daranči is

ngiotenzino II

 

preparatas

receptorių antagonistais buvo susijęs su ūmine hipotenzija, azotemija, oligurija, retais atvejais- ūminiu inkstų nepakankamumu. Vartojant bet kokio antihipertenzinio preparato, paci ntus, kuriems yra išeminė kardiomiopatija ar išeminė širdies liga,dėl per didelio kraujos ūdžio sumažėjimo gali ištikti

miokardo infarktas ar smegenų insultas.

 

Nustatyta, jog juodaodžiams

žmonėms AKF inhibitoriai,

matyti r rbe artanas bei kitokie

angiotenzino II antagonistai,

kraujospūdį mažina silpniau

egu baltaodžiams, galbūt dėl to, kad

hipertenzija sergančių juodaodžių pacientų kraujyjevaistinisrenino k ek s dažniau būna mažas (žr. 5.1 skyrių).

Nėštumas. Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtin s, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu

ištirtas.NeberegistruotasNustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Laktozė. Šio vaistinio preparato sudė yje yra laktozės. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Vaikai. Irbesartanas buvo t rtas 6-16 metų vaikų ir paauglių populiacijoje, tačiau, kol nebus gauta papildomos informacijos, turimų duomenų nepakanka pagrįsti jo skyrimą vaikams (žr. 4.8, 5.1 ir 5.2

skyrius).

4.5 Sąv ika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Diur tikai ir kitokie antihipertenziniai preparatai. Kiti vaistai nuo hipertenzijos gali stiprinti hipot nzinį irbesartano poveikį, tačiau irbesartano tabletėmis kartu su kitais antihipertenziniais

preparatais, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriais, ilgai veikiančiais kalcio kanalų blokatoriais ir tiazidiniais diuretikais, buvo gydyta saugiai. Dėl didelių diuretikų dozių vartojimo gali sumažėti kraujo

tūris, todėl pradėjus gydyti Sabervel, gali pasireikšti hipotenzija (žr. 4.4 skyrių).

Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, , siejamas su dažniau

pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).

Kalio preparatai, kalį organizme sulaikantys diuretikai. Gydymo kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais patirtis rodo, jog kartu su jais vartojant kalį organizme sulaikančių

diuretikų, kalio preparatų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio arba kitų kalio koncentraciją kraujo serume didinančių vaistinių preparatų (pvz., heparino), gali padidėti kalio kiekis kraujyje, vadinasi, jų

kartu su Sabervel vartoti nepatariama (žr. 4.4 skyrių).

Litis. Vartojant ličio ir AKF inhibitorių, buvo laikino ličio kiekio padidėjimo kraujo serume ir toksinio jo poveikio pasireiškimo atvejų. Labai retais iki šiol atvejais tokia ličio sąveika pasireiškė ir su irbesartanu, vadinasi, kartu šių medikamentų vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu taip gydyti būtina, reikia atidžiai sekti ličio kiekį kraujo serume.

Nesteroidiniai preparatainuo uždegimo (NPNU). Angiotenzino II antagonistus vartojant kartu su NPNU (tokiais kaip selektyvaus poveikio COX-2 inhibitoriai, acetilsalicilo rūgštis (> 3 g per parą), neselektyvaus poveikio NPNU), antihipertenzinis poveikis gali silpnėti.

NPNU vartojant kartu su angiotenzino

II antagonistais (kaip ir su ACE inhibitoriais), gali padidėti

 

preparatas

inkstų funkcijos sutrikimo, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą, pavojus, bei kaliokoncentr cija

kraujo serume, ypač tiems ligoniams,

kuriems jau anksčiau buvo inkstų funkcijos sutrikimų. Todėl

tokius vaistus kartu reikia skirti atsargiai, ypač senyviems žmonėms. Pacientai turi g u i p kankamai skysčių, o pradėjus vartoti tokį derinį ir reguliariai po to, turi būti sekama inkstų funkcija.

Papildoma informacija apie irbesartano sąveiką. Klinikiniais tyrimais nustatyta, k d hidrochlorotiazidas irbesartano farmakokinetikai įtakos nedaro. Didžiausia irb sartano dalis metabolizuojama CYP2C9, mažesnė - gliukuronidacijos būdu. Irbesartano va tojant kartu su varfarinu,

CYP2C9 metabolizuojamu vaistiniu preparatu, reikšmingos farmakokinetinės ir farmakodinaminės

 

vaistinis

sąveikos nenustatyta. CYP2C9 induktorių, tokių kaip rifampicina , įtaka irbesartano farmakokinetikai

vertinta nebuvo. Kartu su irbesartanu vartojamo digoksino farmakok netika nepakito.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

 

Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRA vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

antruojuNeberegistruotasarba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIRA, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.

Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Kadangi nėra kontrolinių epidemiologinių d omenų dėl angiotenzino II receptorių antagonistų (AIIRA) rizikos, panaši rizika gali būti ir šių vais ų klasei. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms mo erims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais,

kurių vartojimo nėštumo metu augumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.

Žinoma, kad ant uoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRA sukelia toksinį poveikį

žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkaliemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris

Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRA, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Žindymas

Kadangi nėra informacijos apie Sabervel vartojimą žindymo metu, Sabervel yra nerekomenduojamas, ir alternatyvus gydymas vaistu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.

Nežinoma, ar irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į motinos pieną.

Esami farmakodinamikos ir toksikologinių tyrimų su žiurkėmis duomenys rodo, kad irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į gyvūnų pieną (smulkiau žr. 5.3 skyrių).

Vaisingumas

Irbesartanas neturi poveikio jo vartojusių žiurkių bei jų palikuonių vaisingumui, preparato skiriant iki tokios dozės ribos, kuri sukelia pirmuosius toksinio poveikio suaugusiems gyvūnams požymius (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Irbesartano poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Atsižvelgiant į farmakodinamines savybes, galima manyti, jog tokio poveikio jis neturėtų sukelti. Vairuojant arba valdant mechanizmus, reikia nepamiršti, kad gydymo metu gali atsirasti galvos svaigimas arba nuovargis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Placebu kontroliuojamų

preparatas

klinikinių tyrimų metu bendras nepageidaujamo poveikio d žnis hipertenzija

sergantiems ligoniams,

vartojantiems irbesartano, buvo beveik toks pat, kaip vartoj ntiems placebo

(atitinkamai 56,2% ir 56,5%). Dėl nepageidaujamo poveikio simptomų ar labor torinių tyrimų

duomenų pokyčio irbesartano vartojimą reikėjo nutraukti rečiau negu plac bo gru ėje (atitinkamai 3,3% ir 4,5% pacientų). Nuo dozės (gydant rekomenduojama doze), lyties, amžiaus, rasės ar gydymo trukmės nepageidaujamo poveikio dažnis nepriklausė.

 

 

vaistinis

0,5% irbesartanu gydytų cukriniu diabetu ir hipertenzija serganč ų lgonių, kurių inkstų funkcija buvo

normali ir kuriems buvo mikroalbuminurija,

pasireiškė ortostat

s galvos svaigimas ir ortostatinė

hipotenzija (t.y. toks poveikis buvo nedažnas, tačiau dažnes s

egu placebo vartojusių pacientų

tarpe).

 

 

 

 

Toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos, kurios p sireiškė 1 965 irbesartanu gydomiems

hipertenzija sergantiems ligoniams placebu kontroliuojamo

klinikinio tyrimo metu. Žvaigždute (*)

Neberegistruotas

 

diabetu ir hipertenzija sergančių ligonių,

pažymėtos reakcijos pasireiškė papildomai > 2% cukriniu

kuriems buvo lėtinis inkstų nepakank mum

ir akivaizdi

proteinurija; šios reakcijos irbesartano

vartojusių ligonių tarpe buvo dažnesnės negu placebo vartojusiems pacientams.

Toliau nurodytų nepageidaujamų reakcijų dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo

≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (n o ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti(nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Taip pat išvardytos ir tos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta remiantis poregistracinio vaisto vartojimo pati timi. Duomenys gauti iš spontaninių pranešimų.

Imuninės sist mos sutrikimai

 

 

Dažnis nežinomas:

padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz.,

 

angioneurozinė edema, bėrimas, dilgėlinė

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

 

Dažnis nežinomas:

hiperkalemija

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

Dažni:

galvos svaigimas, ortostatinis galvos svaigimas*

Dažnis nežinomas:

svaigulys, galvos skausmas

Ausų ir labirintų sutrikimai

 

Dažnis nežinomas:

spengimas ausyse

 

Širdies sutrikimai

Vaikai
Randomizuoto klinikinio tyrimo, kuriame buvo tiriama 318 hipertenzija sergančių vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų, 3-jų savaičių trukmės dvigubai aklos fazės metu pasireiškė tokios toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos: galvos skausmas (7,9%), hipotenzija (2,2%), galvos svaigimas (1,9%), kosulys (0,9%). To paties klinikinio tyrimo 26 savaičių trukmės atviros fazės metu vaikams pastebėti
7
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Nedažni:gelta
Dažnis nežinomas: hepatitas, nenormali kepenų funkcija
Odos ir poodinio audinio sutrikimaipreparatas Dažnis nežinomas: leukocitoklastinis vaskulitas
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Dažni:skeleto ir raumenų skausmas*
Dažnis nežinomas: artralgija, mialgija (kaivaistiniskuriais atvejais u ijusi su padidėjusia kreatinkinazės koncentracija kraujo plazmoje), raumenų mėšlungis
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažnis nežinomas: inkstų funkcijos sutrikimas, į kai ant inkstų nepakankamumą, pasireiškusį rizikos grupių ligoniams (žr. 4.4 kyrių)
Nedažni:Neberegistruotassutrikusi lytinė funkcija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vie os p žeidimai Dažni:nuovargis
Nedažni:krūtinės skausmas
Tyrimai
Labai dažnas: h perkalemija* pasireiškė dažniau cukriniu diabetu sirgusiems ir irbesartano vartojusiems ligoniams, negu vartojusiems placebo; hiperkalemija (≥
5,5 mEq/l) pasireiškė 29,4% 300 mg irbesartano paros doze gydytų cukriniu diabetu ir hipertenzija sergančių ligonių, kurių inkstų funkcija buvo normali ir kuriems buvo mikroalbuminurija, bei 22% placebo vartojusių pacientų; cukriniu diabetu ir hipertenzija sergantiems ligoniams, kuriems buvo lėtinis inkstų nepakankamumas ir akivaizdi proteinurija, hiperkalemija (≥
5,5 mEq/l) pasireiškė 46,3% irbesartano bei 26,3% placebo grupės pacientų.
Dažnas:1,7% irbesartano vartojusių ligonių (t.y. dažnai) gerokai padidėjo kreatinkinazės kiekis kraujo plazmoje; nė vienam pacientui šis padidėjimas
nebuvo susijęs su pastebimais raumenų pažeidimo simptomais. 1,7% irbesartano vartojusių hipertenzija ir progresavusia diabetine nefropatija sergančių ligonių organizme sumažėjo hemoglobino kiekis*, tačiau klinikai toks sumažėjimas buvo nereikšmingas.
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni:pykinimas, vėmimas
Nedažni:viduriavimas, dispepsija, rėmuo Dažnis nežinomas: skonio pojūčio sutrikimas
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni:kosulys

Nedažni:tachikardija

Kraujagyslių sutrikimai

Dažni:ortostatinė hipotenzija*

Nedažni:raudonis

8
Klinikinis efektyvumas
pasireikšti metabolinio aktyvinimo nereikia.
skaldančio bradikininą
ATC kodas - C09C A04.
Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II antagonistai, gryni,

5.1 Farmakodinaminės savybės

Veikimo mechanizmas. Irbesartanas yra stipraus, selektyvaus poveikiopreparatasangiot nzino II receptorių (AT1 tipo) antagonistas, veiksmingas išgertas. Manoma, jog irbesartanas blokuoja bet kokį
angiotenzino II poveikį, sukeliamą per AT1 receptorius nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio ir kokiu būdu angiotenzinas II sintetinamas. Kadangivaistinismedikamentas angiotenzinui II jautrius receptorius (AT1) blokuoja selektyviai, todėl kraujo plazmoje didėja renino r angiotenzino II kiekis, mažėja
aldosterono koncentracija. Vartojant vien rekomenduojamą rbesartano dozę, kalio koncentracija kraujo serume daug nekinta. AKF (kininazės-II), dalyvauja č o a giotenzino II gamyboje ir
į neveiklius metabolitus, med kamen as neslopina. Irbesartano poveikiui
HipertenzijaNeberegistruotas
Irbesartanas mažina kraujospūdį, tačiau širdies susitraukimo dažnį keičia labai mažai. Geriant vieną dozę per parą, kraujospūdžio mažėjimas priklauso nuo dozės dydžio, tačiau didesnių kaip 300 mg dozių poveikis kraujospūdžiui t ri tendenciją būti vienodas. Gulinčio arba sėdinčio ligonio, kartą per parą geriančio 150 - 300 mg i besartano dozę, tuo metu, kai medikamento koncentracija kraujyje būna mažiausia (t. y. praėjus 24 val. po pavartojimo), sistolinis kraujospūdis sumažėja vidutiniškai 8- 13
mm Hg, diastolinis - 5 - 8 mm Hg daugiau negu vartojančio placebo. Daugiausiai kraujospūdis sumažėja, praėjus 3 - 6 val. po vartojimo, kraujospūdis mažinamas ne trumpiau kaip 24 valandas.
Išgėrus rekomenduojamą dozę, po 24 valandų sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas būna 60 - 70% didžiausio sumažėjimo. Tiek 150 mg paros dozę geriant iš karto, tiek lygiomis dalimis per du kartus, silpniausia ir vidutinė reakcija 24 valandų laikotarpiu būna panaši.
Hipotenzinis ir sartano poveikis pasireiškia per 1 - 2 savaites, stipriausias būna praėjus 4- 6 savaitėms nuo gydymo pradžios. Medikamento vartojant ilgai, jo poveikis kraujospūdžiui išlieka. Vartojimą nutraukus, kraujospūdis palaipsniui tampa toks, koks buvo prieš gydymą. Atoveiksmio
hipertenzija nepasireiškia.
Hipotenzinis irbesartano ir tiazidinių diuretikų poveikis yra adityvus (suminis). Pacientų, kurių kraujospūdžio vien irbesartanas reikiamai nesumažino, pradėjusių kartu su juovartoti mažą hidrochlorotiazido dozę (12,5 mg) kartą per parą, sistolinis kraujospūdis tuo metu, kai preparatų koncentracija kraujyje buvo mažiausia, sumažėjo dar 7- 10 mm Hg, diastolinis - 3 - 6 mm Hg. Nuo amžiaus ir lyties irbesartano veiksmingumas nepriklauso. Hipertenzija sergančių juodaodžių reakcija į gydymą vien irbesartanu, kaip ir kitokiais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais
preparatais, yra pastebimai silpnesnė. Jeigu kartu su irbesartanu vartoja maža (pvz., 12,5 mg) hidrochlorotiazido paros dozė, antihipertenzinis poveikis juodaodžiams būna beveik toks pat kaip ir
baltaodžiams.
Klinikai reikšmingo poveikio šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume dydžiui ir išsiskyrimui su
šlapimu irbesartanas nedaro.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

4.9 Perdozavimas
Suaugusiems žmonėms, 8 savaites vartojusiems ne didesnes kaip 900 mg irbesartano paros dozes, toksinio poveikio neatsirado. Labiausiai tikėtina, jog perdozavimo atveju atsiras hipotenzija ir tachikardija. Gali pasireikšti ir bradikardija. Apie Sabervel perdozavimo gydymą specialios
informacijos nėra. Pacientą reikia atidžiai prižiūrėti ir gydyti simptominio ir palaikomojo gydymo priemonėmis. Patariama sukelti vėmimą arba (ir) išplauti skrandį. Gali būti naudinga ir aktyvinta
anglis. Hemodialize irbesartano iš organizmo pašalinti neįmanoma.
tyrimų rezultatų pokyčiai: kreatinino (6,5%) ir kreatinkinazės (2%)
tokie dažniausi laboratorinių koncentracijų padidėjimas.

Vaikų populiacija

Titruotų irbesartano dozių kraujospūdį mažinantis poveikis buvo ištirtas 318 hipertenzija sergančių ar rizikos grupių (sergančių cukriniu diabetu ar turinčių šeiminę hipertenzijos anamnezę) vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų tarpe, skiriant mažą (0,5 mg/kg), vidutinę (1,5 mg/kg) ir didelę (4,5 mg/kg) vaisto dozę tris savaites. Trijų savaičių laikotarpio pabaigoje vertinant vaisto efektyvumą, vidutinis sistolinis kraujospūdis sėdinčiam pacientui (SKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija kraujyje būna mažiausia, lyginant su pradiniu, sumažėjo 11,7 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 9,3 mmHg (skiriant

vidutinę dozę) ir 13,2 mmHg (skiriant didelę dozę). Šių vaisto dozių poveikis reikšmingai nesiskyrė. Vidutinis diastolinio kraujospūdžio sėdinčiam pacientui (DKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija

kraujyje būna mažiausia, pokytis buvo atitinkamai 3,8 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 3,2 mmHg (skiriant vidutinę dozę) ir 5,6 mmHg (skiriant didelę dozę). Per kitas dvi savaites, kai pacientai buvo iš

naujo randomizuoti ir jiems buvo skiriamas arba aktyvus vaistinis preparatas, arba placebas, placebą vartojusių pacientų SKSs padidėjo 2,4 mmHg, o DKSs- 2,0 mmHg, lyginant su atitinkam i +0,1 mmHg ir -0,3 mmHg pokyčiais pacientams, kurie vartojo visas irbesartano dozes (žr. 4.2 skyrių).

proteinurija yra ≥ 900 mg per parą, o kreatinino koncentracija kraujo preparataserume- 1 - 3 mg/dl, mirštamumui nuo bet kokios priežasties ir nefropatijos progresav mui. Pradinėirbesartano paros dozė,

Hipertenzija ir su nefropatija susijęs II tipo cukrinis diabetas

Tyrimo "Irbesartanas ir diabetinė nefropatija" (IDN) rezultatai rodo, jog šis medik mentas mažina

pacientų, kuriems yra lėtinis inkstų nepakankamumas ir aiški proteinurija, nefro tijos progresavimą.

IDN tyrimas buvo kontrolinis,

atliekamas dvigubai aklu būdu. Jo metu buvo lygintasirbesartano,

amlodipino ir placebo poveikis

ligotumui ir mirštamumui. Tyrimu nustatinėta ilgalaikio (2,6 metų)

gydymo irbesartano įtaka 1 715 ligonių, kurie serga hipertenzija ir II ti o cukriniu diabetu ir kurių

t. y. 75 mg, didinta iki palaikomosios, t. y. 300 mg, pradinė amlod pino dozė, t. y. 2,5 mg, didinta iki 10 mg, o placebo dozė didinta iki toleruojamos. Visų ttiriamųjų grupių pacientai, kurių sistolinis

kraujospūdis prieš gydymą buvo > 160 mm Hg, papra tai var ojo 2 - 4 antihipertenzinius preparatus

arba, kad sistolinis kraujospūdis sumažėtų 10 mmvaistinisHg. Iš vartojusių placebo pacientų toks kraujospūdis tapo 60%, iš vartojusių Sabervel - 76%, iš vartojusių amlodipino - 78%. Irbesartanas ženkliai

(pvz., diuretiką, beta adrenoblokatorių, alfa adrenoblokatorių), kad kraujospūdis būtų≤ 135/85 mm Hg

sumažino santykinę svarbiausios pasekmė , t.y. kreatinino koncentracijos kraujo serume padvigubėjimo, galutinės inkstų ligos st dijos pasireiškimo arba mirštamumo nuo bet kokios

priežasties, riziką. Iširbesartano var ojusių ligonių, minėtų pasekmių mišinys atsirado maždaug 33%, iš vartojusių placebo - 39%, iš vart jusių amlodipino - 41% [t. y. santykinę riziką irbesartnas sumažino 20% daugiau negu placebas (p = 0,024) ir 23% daugiau negu amlodipinas (p = 0,006)]. Sudedamųjų pasekmių analizės duomenys odo, jog mirštamumui nuo bet kokios priežasties poveikio nebuvo, tačiau pasireiškė teigiama į aka galutinės inkstų ligos fazės pasireiškimo sulėtėjimui ir labai suret ėjo kreatinino kiekio padv gubėjmas.

tiriamaisiais,Neberegistruotasirbesartano vartojusioms moterims nemirtino miokardo infarkto atvejų buvo daugiau, o jo vartojusiems vyrams mažiau. Irbesartanu kartu su kitais vaistiniais preparatais gydytas moteris

Gydymo veiksmingumas tiriamųjų pogrupiuose nustatinėtas atsižvelgiant į lytį, rasę, amžių, cukrinio diabeto trukmę, k aujospūdžio dydį prieš gydymą, kreatinino kiekį kraujo serume ir albuminų išsiskyrimo gr itį. Moterų ir juodaodžių (jų tyrime dalyvavo atitinkamai 32% ir 26%) inkstams gydymo naudos n pastebėta, nors remiantis pasikliautinumo intervalu, to atmesti negalima.

Atsižv lgiant į antrines pasekmes, t. y. mirtinas ir nemirtinas širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas, skirtumo tarp trijų tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau, palyginti su placebo vartojusiais

dažniau, negu gydytas amlodipinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, ištiko nemirtinas miokardo infarktas ir smegenų insultas, nepaisant to, guldymo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo būtinumo dažnis visose tiriamųjų grupėse sumažėjo. Išsamaus šių duomenų paaiškinimo nėra.

Tyrimo "Irbesartano poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių

miroalbuminurijai" (IRMA 2) rezultatai rodo, jog 300 mg irbesartano paros dozė lėtina aiškios proteinurijos pasireiškimą pacientams, kuriems yra mikroalbuminurija. IRMA 2 tyrimas buvo atliktas

dvigubai aklu būdu, poveikis lygintas su placebo sukeliamu. Tyrime dalyvavo 590 ligonių, sergančių

11 tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo mikroalbuminurija (30 - 300 mg per parą) ir kurių inkstų veikla buvo normali (vyrų kraujo serume kreatinino buvo≤ 1,5 mg/dl, moterų - < 1,1 mg/dl). Nustatinėtas

ilgalaikio (2 metų) gydymo irbesartano įtaka proteinurijos progresavimui iki klinikai reikšmingos, t. y. aiškios (albuminų su šlapimu per parą išsiskiria > 300 mg arba jų kiekio šlapime, palyginti su tuo,

kuris buvo prieš gydymą, padidėjimas ne mažiau kaip 30%). Norimas kraujospūdžio dydis buvo ≤135/85 mm Hg. Kad jis būtų būtent toks, prireikus ligoniams skirta vartoti ir kitokių antihipertenzinių preparatų (išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių antagonistus ir dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatorius). Nors visų tiriamųjų kraujospūdis sumažėjo panašiai, tačiau 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems pacientams aiški proteinurija pasireiškė rečiau (5,2%), negu vartojusiems placebo (14,9%) arba 150 mg irbesartano paros dozę (9,7%). Vadinasi, didesnė irbesartano dozė santykinę riziką sumažino 70% daugiau negu placebas (p = 0,0004). Pirmus tris

gydymo mėnesius glomerulų filtracijos greitis nepadidėjo. Progresavimo į klinikai reikšmingą proteinuriją lėtėjimas tapo pastebimas po 3 mėn. ir išsilaikė dvejus metus. 300 mgirbesartano paros dozę vartojusiems ligoniams albuminurija sunormalėjo (< 30 mg perparą) dažniau, negu vartojusiems palcebo (atitinkamai 34% ir 21% ligonių).

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGETpreparatas(angl. „ONgoing

Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibito i us ir

angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir krauj gyslių ar smegenų

kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių ažaida. VA

NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cuk iniu diabetu ir diabetine

nefropatija.

 

 

 

 

 

 

Šie tyrimai neparodė reikšmingo

teigiamo poveikio inkstųir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų

baigtims

 

 

 

vaistinis

inkstų

ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta d de nė hiperkalemijos, ūminio

pažeidimo ir (arba) hipotenzijos

rizika. Atsižvelgiant

į panaš as farmakodinamines savybes, šie

rezultatai taip pat galioja kitiems

AKF inhibitoriams

ir ang o e

zi o II receptorių blokatoriams.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima

kartu vartoti AKF inhibitorių ir

 

angiotenzino II receptorių blokatorių.

 

 

 

 

 

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Di betes Using Cardiovascular and Renal Disease

Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti,

ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį

 

Neberegistruotas

 

 

širdies ir kraujagyslių liga arba abiem

pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga,

ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba

ngiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo

nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nep geidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageida jami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje aip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.

5.2 Farmakokinetinės avybės

Išgertas irbesartanas r zorbuojamas gerai, absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 60 - 80%.

Maistas biologinio p i inamumo beveik nekeičia. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi maždaug 96% irbesartano, prie kraujo ląstelių jo jungiasi mažai. Medikamento pasiskirstymo tūris yra 53- 93 litrai. Išgėrus ar a sul idus į veną 14C žymėto irbesartano, 80 - 85% kraujo plazmoje esančio radioaktyvumo būna susijusio su nepakitusiu preparatu. Irbesartanas metabolizuojamas kepenyse gliukuronidų konjugacijos ir oksidacijos būdu. Svarbiausias metabolitas, kurio būna kraujyje, yra irbesartano

gliukuronidas (maždaug 6% dozės). Tyrimų in vitro duomenys rodo, jog irbesartaną oksiduoja daugiausia citochromo P 450 fermentas CYP2C9, o izofermento CYP3A4 poveikis yra mažai

reikšmingas.

10 - 600 mg irbesartano dozių farmakokinetika yra linijinė ir proporcinga dozės dydžiui. Išgertų didesnių kaip 600 mg dozių (dukart didesnių už didžiausią rekomenduojamąją dozę) rezorbcija padidėja mažiau negu proporcingai dozės dydžiui. To priežastis nežinoma. Medikamento išgėrus,

didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 1,5 - 2 val. Bendras organizmo ir inkstų klirensas yra atitinkamai 157 - 176 ml/min. ir 3 - 3,5 ml/min. Galutinės irbesartano pusinės

eliminacijos laikas yra 11 - 15 val. Geriant vieną dozę per parą, pusiausvyrinė koncentracija nusistovi per 3 paras. Kartotinę dozę vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje medikamento susikaupia mažai (< 20%). Tyrimais nustatyta, jog hipertenzija sergančių moterų kraujo plazmoje irbesartano

koncentracija būna šiek tiek didesnė negu vyrų, tačiau pusinės eliminacijos laikas ir kaupimasis nesiskiria. Moterims dozės keisti nereikia. Senyvų (≥ 65 metų) žmonių organizme irbesartano plotas

po koncentracijos kreive (AUC) ir didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax) būna truputį didesni negu jaunų (18 - 40 metų), tačiau galutinės pusinės eliminacijos laikas labai nesiskiria. Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia.

Irbesartanas ir jo metabolitai išsiskiria su tulžimi ir pro inkstus. Išgėrus arba į veną suleidus 14C

žymėto irbesartano preparato, maždaug 20% radioaktyvumo išsiskiria su šlapimu, likusi dalis- su išmatomis. Mažiau negu 2% dozės su šlapimu išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu.

Vaikai

Irbesartano farmakokinetika buvo ištirta 23 hipertenzija sergantiems vaikams, skiriant 2 mg/kg irbesartano per parą per vieną ar kelis kartus 4 savaites (didžiausia paros dozė buvo 150 mg). 21 iš šių

23 vaikų (dvylika vaikų buvo vyresni kaip 12 metų, o devyni- 6-12 metų) duomenys buvo palyginti

su

 

 

 

 

preparatas

 

suaugusiųjų farmakokinetikos duomenimis. Tyrimo metu gautos vaisto Cmax, AUC ir klirenso

 

reikšmės buvo panašios kaip ir suaugusiųjų, vartojusių 150 mg irbesartano per parą. Kar o inę dozę

 

vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje vaisto susikaupia mažai (18%).

 

 

Inkstų veiklos sutrikimas. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie hemodi lizuojami,

 

organizme irbesartano farmakokinetikos parametrailabai nekinta. Hemodialize

irbes rtano iš

 

organizmo pašalinti neįmanoma.

 

 

 

 

Kepenų veiklos sutrikimas. Lengva arba vidutinio sunkumo kepenų ciroze sergančių ligonių

 

organizme irbesartano farmakokinetikos parametraidaug nekinta.

 

 

 

 

 

 

vaistinis

 

 

 

Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organ zme irbesartano farmakokinetika

 

netirta.

 

 

 

 

 

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

 

 

 

 

Tyrimų metu tokios dozės, kokiomis gydomi ligoni i, sisteminio

toksinio poveikio ar toksinio

 

poveikio organams nesukėlė. Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu didelės irbesartano paros dozės

 

Neberegistruotas

 

 

 

 

(žiurkėms ≥ 250 mg/kg kūno svorio, makakoms ≥ 100 mg/kg kūno svorio) mažino eritrocitų

 

parametrus (kiekį, hemoglobino

koncentr ciją, hematokritą). Nuo labai didelių

paros dozių ≥(

 

500 mg/kg kūno svorio) žiurkių

ir mak kų inkstuose atsirado degeneracinių pokyčių (intersticinis

 

nefritas, kanalėlių

išsiplėtimas,

baz filiniai kanalėliai, karbamido

ir kreatinino

kiekio padidėjimas

 

kraujo plazmoje).

Manoma, jog šie p kyčiai yra antriniai, t. y. pasireiškiantys

dėl kraujospūdžio ir

 

inkstų perfuzijos

sumažėjimo. Be to, irbesartanas sukėlė ląstelių, esančių arti glomerulų, hiperplaziją

ir

hipertrofiją (žiurkėms ją ukėlė ≥ 90 mg/kg kūno svorio, makakoms - ≥ 10 mg/kg kūno svorio paros

 

dozė). Manoma, jog m nėtų pokyčių atsirado dėl farmakologinio

irbesartano poveikio. Kad tyrimų

 

metu gauti duomenys ap e ląstelių, esančių arti glomerulų, hiperplaziją ir hipertrofiją būtų reikšmingi

terapinę dozę vartojančiam žmogui, neatrodo.

 

 

 

 

Mutageninio, klastogeninio ar kancerogeninio irbesartano poveikio nepastebėta.

 

Tyrimų su žiurkių

patinais ir patelėmis metu nustatyta, kad preparatas nepakenkė vaisingumui ir

 

reprodukcin i elgsenai, net skiriant tokias geriamojo irbesartano dozes, kurios suaugusiems gyvūnams

sukėlė nedidelį toksinį poveikį (50 - 650 mg/kg kūno svorio per parą), įskaitant ir letalinį poveikį nuo didžiausios dozės. Nenustatyta reikšmingo preparato poveikio geltonkūnių, implantuotų embrionų ir

gyvybingų vaisių skaičiui. Irbesartanas neveikė palikuonių išgyvenamumo, vystymosi ir reprodukcinės funkcijos. Su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad radioaktyviaisiais izotopais žymėto irbesartano nustatoma žiurkių ir triušių vaisių audiniuose. Irbesartano išsiskiria į žindančių žiurkių pieną.

Tyrimų metu žiurkių vaisiui medikamentas sukėlė laikiną toksinį poveikį (inkstų geldelių išsiplėtimą, šlapimtakio išsiplėtimą dėl šlapimo ar vandeninio skysčio susikaupimo, poodžio edemą), kuris po

atsivedimo išnyko. Tokios dozės, nuo kurių vaikingoms triušių patelėms pasireiškė stiprus toksinis poveikis, įskaitant gaišimą, sukėlė persileidimą arba ankstyvąją vaisiaus rezorbciją. Teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams medikamentas nesukėlė.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys:

 

 

Laktozės monohidratas

 

 

Mikrokristalinė celiuliozė

 

 

Kroskarmeliozės natrio druska

 

 

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

 

 

Hipromeliozė

 

 

Magnio stearatas

 

preparatas

Tabletės plėvelė:

 

 

 

Hipromeliozė

 

 

Titano dioksidas (E171)

 

 

Makrogolis 400

 

 

6.2

Nesuderinamumas

 

 

Duomenys nebūtini.

 

 

6.3

Tinkamumo laikas

 

 

4 metai.

 

 

6.4

Specialios laikymo sąlygos

vaistinis

 

 

 

 

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia

 

Neberegistruotas

 

 

6.5

Talpyklės pobūdis ir jos turinys

 

 

Kartono dėžutė, kurioje yra 28, 56, 90 arba 98 plėvele dengtų tablečių PVC/PVDC - aliuminio/PVDC lizdinėje plokštelėje.

Gali būti tiekiamos ne vi ų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą p epa atą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str.,

153 51 Pallini

Attiki, Graikija

Tel.: +30 210 66 65 067

8.RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/12/765/001

EU/1/12/765/002

EU/1/12/765/007

EU/1/12/765/010

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisės suteikimo : Bal 13, 2012

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Naujausią išsamią informaciją apie šį vaistinį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros interneto svetainėje http://www.ema.europa.eu

 

vaistinis

preparatas

Neberegistruotas

 

 

 

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Sabervel 150 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Plėvele dengtoje tabletėje yra 150 mg irbesartano.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 40 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

preparatas

3.

FARMACINĖ FORMA

 

 

Plėvele dengta tabletė.

 

 

9 mm skersmens balta, išgaubta, apvali, plėvele dengta tabletė.

4.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

 

 

4.1.

Terapinės indikacijos

 

 

 

 

 

 

Sabervel skirtas suaugusiems pirminei hipertenzijai

gydy .

 

 

Vaistas taip pat skirtas hipertenzija ir II tipo cukriniu d abe u sergančių suaugusiųjų

pacientų

nefropatijai gydyti; Sabervel vartojamas kaip viena

š udedamųjų antihipertenzinio

gydymo dalių (žr.

4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).

vaistinis

 

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

 

 

 

 

 

 

Dozavimas

 

 

 

 

ĮprastinėNeberegistruotasrekomenduojama pradinė ir palaikomoji 150 mg Sabervel dozė, vartojama kartą per parą,. Ją

galima gerti valgant arba nevalgi s. 150 mg paros dozė kraujospūdį 24 valandas paprastaireguliuoja geriau negu 75 mg. Tačiau galima pradėti gydyti ir 75 mg doze, ypač ligonius, kuriems atliekama hemodializė, ir vyresn us negu 75 metų žmones.

Jei 150 mg dozės pov ikis kraujospūdžiui yra nepakankamas, galima arba paros dozę didinti iki 300 mg, arba ski ti kartu vartoti kitų vaistinių preparatų nuo hipertenzijos (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Įrodyta, jog kartu suSabervel vartojant diuretiko, pavyzdžiui, hidrochlorotiazido, poveikis kraujospūdžiui būna adityvus (žr. 4.5 skyrių).

Hipert nzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų ligai gydyti pradinė dozė, vartojama

kartą per parą, yra 150 mg. Vėliau ją reikia palaipsniui padidinti iki tinkamiausios palaikomosios, t. y.

300 mg.

Teigiamas Sabervel poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų funkcijai įrodytas tyrimais, kurių metu irbesartano vartota kartu su kitais antihipertenziniais preparatais, kad reikiamai mažėtų kraujospūdis (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).

Ypatingos pacientų grupės

Inkstų nepakankamumas. Ligoniams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės keist nereikia. Hemodializuojamus pacientus reikia pradėti gydyti mažesne paros doze, t. y. 75 mg (žr. 4.4 skyrių).

Kepenų veiklos sutrikimas. Jei kepenų veiklos sutrikimas nesunkus arba vidutinio sunkumo, dozės keisti nereikia. Nėra klinikinės patirties gydant ligonius Sabervel, sergančius sunkiu kepenų
nepakankamumu.
Senyvi žmonės. Nors vyresnius nei 75 metų ligonius patariama pradėti gydyti 75 mg paros doze, tačiau paprastai pagyvenusiems žmonėms dozės keisti nereikia.
Vaikams. Sabervel saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 0 iki 18 metų amžiaus nebuvo nustatytas.
Informacija apie šiuo metu esamus duomenis išdėstyta 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau jokių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima.
Vartojimo metodas
Vartoti per burną.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių). Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sut ikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Sabervel negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1

skyrius).

preparatas

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

 

Sumažėjęs kraujo tūris. Ligoniams, kuriems dėl didelų d ure ikų dozių vartojimo, druskos ribojimo,

Inkstų funkcijos sutrikima , persodintas inkstas. Sabervel gydant ligonius, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai nustatinėti kalio ir kreatinino kiekį kraujo serume. Pacientų,

viduriavimo

arba vėmimo yra sumažėjęs kraujo tūr s arba natrio kiekis, gali pasireikšti simptominė

hipotenzija,

ypač išgėrus pirmą dozę. Prieš gydymą S bervel minėtą sutrikimą reikia pašalinti.

Renovaskulinė hipertenzija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančiais vaistiniais

 

 

vaistinis

preparatais gydant ligonius, kurių abiejų ink tų arterijos susiaurėjusios arba susiaurėjusi vienintelio

funkcionuojančio inksto arterija, yra didesnė sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo

pasireiškimo

galimybė. Nors tokio Sabervel poveikio nepastebėta, tačiau negalima teigti, kad vartojant

angiotenzino

II receptorių antagonistų jis nepasireikš.

Neberegistruotas

 

kuriems neseniai persod nti nkstai, gydymo šiuo medikamentu patirties nėra.

Hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas ir nefropatija. Tyrimų, kurių metu irbesartanu buvo gydomi

progresavusia n fropatija sergantys ligoniai, rezultatai rodo, jog medikamento poveikis tiriamųjų

grupių ligonių inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai buvo nevienodas ir mažiau palankus mot rims ir ne altaodžiams (žr. 5.1 skyrių).

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas

Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį

inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentracijas bei

kraujospūdį.

Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

Hiperkalemija. Vartojant Sabervel, kaip ir kitokių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančių vaistinių preparatų, gali pasireikšti hiperkalemija, ypač tuo atveju, jeigu sutrikusi inkstų

funkcija, yra širdies nepakankamumas ir (arba) diabetinės nefropatijos sukelta aiški proteinurija. Rizikos grupių pacientams rekomenduojama atidžiai nuolatos stebėti kalio kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių).

Litis. Ličio kartu suSabervel vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Aortos ar mitralinės angos stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija. Jeigu yra obstrukcinė kardiomiopatija, aortos arba mitralinė stenozė, irbesartanu, kaip ir kitokiais kraujagysles plečiančiais

preparatais, reikia gydyti labai atsargiai.

miokardo infarktas ar smegenų insultas.

 

preparatas

Pirminis aldosteronizmas. Pacientai, kuriems yra pirminis aldosteronizmas,

į antihipertenzinius

vaistinius preparatus, kurių poveikis pasireiškia

dėl renino ir angiotenzino

sistemos slopinimo,

nereaguoja, vadinasi jų Sabervel gydyti nerekomenduojama.

 

 

Visas organizmas. Pacientų, kurių kraujagyslių

tonusas ir inkstų funkcija priklauso d ugi usia nuo

renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo, pvz., sergančių sunkiu staziniu širdies

nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę, gydymas angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriais arba poveikį šiai sistemai daranči is ngiotenzino II receptorių antagonistais buvo susijęs su ūmine hipotenzija, azotemija, oligurija, retais atvejais- ūminiu inkstų nepakankamumu. Vartojant bet kokio antihipertenzinio preparato, paci ntus, kuriems yra išeminė kardiomiopatija ar išeminė širdies liga, dėl per didelio kraujos ūdžio sumažėjimo gali ištikti

 

vaistinis

Nustatyta, jog juodaodžiams žmonėms AKF inhibitoriai,

matyti r rbesartanas bei kitokie

angiotenzino

II antagonistai, kraujospūdį mažina silpniau

egu baltaodžiams, galbūt dėl to, kad

hipertenzija

sergančių juodaodžių pacientų kraujyje renino k ek s dažniau būna mažas (žr. 5.1 skyrių).

Nėštumas. Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtin s, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu

ištirtas.NeberegistruotasNustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Laktozė. Šio vaistinio preparato sudė yje yra laktozės. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Vaikai. Irbesartanas buvo t rtas 6-16 metų vaikų ir paauglių populiacijoje, tačiau, kol nebus gauta papildomos informacijos, turimų duomenų nepakanka pagrįsti jo skyrimą vaikams (žr. 4.8, 5.1 ir 5.2

skyrius).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Diur tikai ir kitokie antihipertenziniai preparatai. Kiti vaistai nuo hipertenzijos gali stiprinti hipot nzinį irbesartano poveikį, tačiau irbesartano tabletėmis kartu su kitais antihipertenziniais

preparatais, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriais, ilgai veikiančiais kalcio kanalų blokatoriais ir tiazidiniais diuretikais, buvo gydyta saugiai. Dėl didelių diuretikų dozių vartojimo gali sumažėti kraujo

tūris, todėl pradėjus gydyti Sabervel, gali pasireikšti hipotenzija (žr. 4.4 skyrių).

Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, , siejamas su dažniau

pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).

Kalio preparatai, kalį organizme sulaikantys diuretikai. Gydymo kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais patirtis rodo, jog kartu su jais vartojantkalį organizme sulaikančių

diuretikų, kalio preparatų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio arba kitų kalio koncentraciją kraujo serume didinančių vaistinių preparatų (pvz., heparino), gali padidėti kalio kiekis kraujyje, vadinasi, jų

kartu su Sabervel vartoti nepatariama (žr. 4.4 skyrių).

Litis. Vartojant ličio ir AKF inhibitorių, buvo laikino ličio kiekio padidėjimo kraujo serume ir toksinio jo poveikio pasireiškimo atvejų. Labai retais iki šiol atvejais tokia ličio sąveika pasireiškė ir su irbesartanu, vadinasi, kartu šių medikamentų vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu taip gydyti būtina, reikia atidžiai sekti ličio kiekį kraujo serume.

Nesteroidiniai preparatainuo uždegimo (NPNU). Angiotenzino II antagonistus vartojant kartu su NPNU (tokiais kaip selektyvaus poveikio COX-2 inhibitoriai, acetilsalicilo rūgštis (> 3 g per parą), neselektyvaus poveikio NPNU), antihipertenzinis poveikis gali silpnėti.

NPNU vartojant kartu su angiotenzino II antagonistais (kaip ir su ACE inhibitoriais), gali padidėti inkstų funkcijos sutrikimo, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą, pavojus, bei kalio koncentr cija kraujo serume, ypač tiems ligoniams, kuriems jau anksčiau buvo inkstų funkcijos sutrikimų. Todėl

tokius vaistus kartu reikia skirti atsargiai, ypač senyviems žmonėms. Pacientai turi g u i p kankamai skysčių, o pradėjus vartoti tokį derinį ir reguliariai po to, turi būti sekama inkstų funkcija.

Papildoma informacija apie irbesartano sąveiką. Klinikiniais tyrimais nustatyta, k d hidrochlorotiazidas irbesartano farmakokinetikai įtakos nedaro. Didžiausia irb sartano dalis metabolizuojama CYP2C9, mažesnė - gliukuronidacijos būdu. Irbesartano va tojant kartu su varfarinu, CYP2C9 metabolizuojamu vaistiniu preparatu, reikšmingos farmakokinetinės ir farmakodinaminės

sąveikos nenustatyta. CYP2C9 induktorių, tokių kaip rifampicina , įtaka irbesartano farmakokinetikai

 

preparatas

vertinta nebuvo. Kartu su irbesartanu vartojamo digoksino farmakok netika nepakito.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

vaistinis

 

Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRA vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju

nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

antruojuNeberegistruotasarba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIRA, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.

Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Kadangi nėra kontrolinių epidemiologinių d omenų dėl angiotenzino II receptorių antagonistų (AIIRA) rizikos, panaši rizika gali būti ir šių vais ų klasei. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms mo erims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais,

kurių vartojimo nėštumo metu augumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.

Žinoma, kad ant uoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRA sukelia toksinį poveikį

žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkaliemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris

Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRA, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Žindymas

Kadangi nėra informacijos apie Sabervel vartojimą žindymo metu, Sabervel yra nerekomenduojamas, ir alternatyvus gydymas vaistu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.

Nežinoma, ar irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į motinos pieną.

Esami farmakodinamikos ir toksikologinių tyrimų su žiurkėmis duomenys rodo, kad irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į gyvūnų pieną (smulkiau žr. 5.3 skyrių).

Vaisingumas

Irbesartanas neturi poveikio jo vartojusių žiurkių bei jų palikuonių vaisingumui, preparato skiriant iki tokios dozės ribos, kuri sukelia pirmuosius toksinio poveikio suaugusiems gyvūnams požymius (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Irbesartano poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Atsižvelgiant į farmakodinamines savybes, galima manyti, jog tokio poveikio jis neturėtų sukelti. Vairuojant arba valdant mechanizmus, reikia nepamiršti, kad gydymo metu gali atsirasti galvos svaigimas arba nuovargis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Placebu kontroliuojamų

preparatas

klinikinių tyrimų metu bendras nepageidaujamo poveikio d žnis hipertenzija

sergantiems ligoniams,

vartojantiems irbesartano, buvo beveik toks pat, kaip vartoj ntiems placebo

(atitinkamai 56,2% ir 56,5%). Dėl nepageidaujamo poveikio simptomų ar labor torinių tyrimų

duomenų pokyčio irbesartano vartojimą reikėjo nutraukti rečiau negu plac bo gru ėje (atitinkamai 3,3% ir 4,5% pacientų). Nuo dozės (gydant rekomenduojama doze), lyties, amžiaus, rasės ar gydymo trukmės nepageidaujamo poveikio dažnis nepriklausė.

 

 

vaistinis

0,5% irbesartanu gydytų cukriniu diabetu ir hipertenzija serganč ų lgonių, kurių inkstų funkcija buvo

normali ir kuriems buvo mikroalbuminurija,

pasireiškė ortostat

s galvos svaigimas ir ortostatinė

hipotenzija (t.y. toks poveikis buvo nedažnas, tačiau dažnes s

egu placebo vartojusių pacientų

tarpe).

 

 

 

 

Toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos, kurios p sireiškė 1 965 irbesartanu gydomiems

hipertenzija sergantiems ligoniams placebu kontroliuojamo

klinikinio tyrimo metu. Žvaigždute (*)

Neberegistruotas

 

diabetu ir hipertenzija sergančių ligonių,

pažymėtos reakcijos pasireiškė papildomai > 2% cukriniu

kuriems buvo lėtinis inkstų nepakank mum

ir akivaizdi

proteinurija; šios reakcijos irbesartano

vartojusių ligonių tarpe buvo dažnesnės negu placebo vartojusiems pacientams.

Toliau nurodytų nepageidaujamų reakcijų dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo

≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (n o ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Taip pat išvardytos ir tos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta remiantis poregistracinio vaisto vartojimo pati timi. Duomenys gauti iš spontaninių pranešimų.

Imuninės sist mos sutrikimai

 

 

Dažnis nežinomas:

padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz.,

 

angioneurozinė edema, bėrimas, dilgėlinė

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

 

Dažnis nežinomas:

hiperkalemija

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

Dažni:

galvos svaigimas, ortostatinis galvos svaigimas*

Dažnis nežinomas:

svaigulys, galvos skausmas

Ausų ir labirintų sutrikimai

 

Dažnis nežinomas:

spengimas ausyse

 

Širdies sutrikimai

Vaikai
Randomizuoto klinikinio tyrimo, kuriame buvo tiriama 318 hipertenzija sergančių vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų, 3-jų savaičių trukmės dvigubai aklos fazės metu pasireiškė tokios toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos: galvos skausmas (7,9%), hipotenzija (2,2%), galvos svaigimas (1,9%), kosulys (0,9%). To paties klinikinio tyrimo 26 savaičių trukmės atviros fazės metu vaikams pastebėti
19
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Nedažni:gelta
Dažnis nežinomas: hepatitas, nenormali kepenų funkcija
Odos ir poodinio audinio sutrikimaipreparatas Dažnis nežinomas: leukocitoklastinis vaskulitas
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Dažni:skeleto ir raumenų skausmas*
Dažnis nežinomas: artralgija, mialgija (kaivaistiniskuriais atvejais u ijusi su padidėjusia kreatinkinazės koncentracija kraujo plazmoje), raumenų mėšlungis
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažnis nežinomas: inkstų funkcijos sutrikimas, į kai ant inkstų nepakankamumą, pasireiškusį rizikos grupių ligoniams (žr. 4.4 kyrių)
Nedažni:Neberegistruotassutrikusi lytinė funkcija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vie os p žeidimai Dažni:nuovargis
Nedažni:krūtinės skausmas
Tyrimai
Labai dažnas: h perkalemija* pasireiškė dažniau cukriniu diabetu sirgusiems ir irbesartano vartojusiems ligoniams, negu vartojusiems placebo; hiperkalemija (≥
5,5 mEq/l) pasireiškė 29,4% 300 mg irbesartano paros doze gydytų cukriniu diabetu ir hipertenzija sergančių ligonių, kurių inkstų funkcija buvo normali ir kuriems buvo mikroalbuminurija, bei 22% placebo vartojusių pacientų; cukriniu diabetu ir hipertenzija sergantiems ligoniams, kuriems buvo lėtinis inkstų nepakankamumas ir akivaizdi proteinurija, hiperkalemija (≥
5,5 mEq/l) pasireiškė 46,3% irbesartano bei 26,3% placebo grupės pacientų.
Dažnas:1,7% irbesartano vartojusių ligonių (t.y. dažnai) gerokai padidėjo kreatinkinazės kiekis kraujo plazmoje; nė vienam pacientui šis padidėjimas
nebuvo susijęs su pastebimais raumenų pažeidimo simptomais. 1,7% irbesartano vartojusių hipertenzija ir progresavusia diabetine nefropatija sergančių ligonių organizme sumažėjo hemoglobino kiekis*, tačiau klinikai toks sumažėjimas buvo nereikšmingas.
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni:pykinimas, vėmimas
Nedažni:viduriavimas, dispepsija, rėmuo Dažnis nežinomas: skonio pojūčio sutrikimas
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni:kosulys

Nedažni:

tachikardija

Kraujagyslių sutrikimai

 

Dažni:

ortostatinė hipotenzija*

Nedažni:

raudonis

tachikardija. Gali pasireikšti ir bradikardija. Apie Sabervel perdozavimo gydymą specialios
informacijos nėra. Pacientą reikia atidžiai prižiūrėti ir gydyti simptominio ir palaikomojo gydymo priemonėmis. Patariama sukelti vėmimą arba (ir) išplauti skrandį. Gali būti naudinga ir aktyvinta
anglis. Hemodialize irbesartano iš organizmo pašalinti neįmanoma.
toksinio poveikio neatsirado. Labiausiai tikėtina, jog perdozavimo atveju atsiras hipotenzija
ir
4.9 Perdozavimas
Suaugusiems žmonėms, 8 savaites vartojusiems ne didesnes kaip 900 mg irbesartano paros dozes,
tyrimų rezultatų pokyčiai: kreatinino (6,5%) ir kreatinkinazės (2%)
tokie dažniausi laboratorinių koncentracijų padidėjimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II antagonistai, gryni,

ATC kodas - C09C A04.

Veikimo mechanizmas. Irbesartanas yra stipraus, selektyvaus poveikio angiot nzino II receptorių

(AT1 tipo) antagonistas, veiksmingas išgertas. Manoma, jog irbesartanas blokuoja bet kokį angiotenzino II poveikį, sukeliamą per AT1 receptorius nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio ir

Irbesartanas mažina kraujospūdį, tačiau širdies susitraukimo dažnį keičia labai mažai. Geriant vieną

kokiu būdu angiotenzinas II sintetinamas. Kadangi medikamentas angiotenzinui

II jautrius receptorius

 

 

 

 

preparatas

(AT1) blokuoja selektyviai, todėl kraujo plazmoje didėja renino r angiotenzino

II kiekis, mažėja

aldosterono koncentracija. Vartojant vien rekomenduojamą

rbesartano dozę, kalio koncentracija

kraujo serume daug nekinta. AKF (kininazės-II), dalyvauja

č o a giotenzino II gamyboje ir

skaldančio bradikininą

į neveiklius

metabolitus, med kamen as neslopina. Irbesartano poveikiui

pasireikšti metabolinio

aktyvinimo

nereikia.

vaistinis

 

Klinikinis efektyvumas

 

 

 

Hipertenzija

 

 

 

Neberegistruotas

 

 

dozę per parą, kraujospūdžio mažėjimas priklauso nuo dozės dydžio, tačiau didesnių kaip 300 mg dozių poveikis kraujospūdžiui t ri tendenciją būti vienodas. Gulinčio arba sėdinčio ligonio, kartą per

parą geriančio 150 - 300 mg i besartano dozę, tuo metu, kai medikamento koncentracija kraujyje būna mažiausia (t. y. praėjus 24 val. po pavartojimo), sistolinis kraujospūdis sumažėja vidutiniškai 8-

13 mm Hg, diastolinis - 5 - 8 mm Hg daugiau negu vartojančio placebo. Daugiausiai kraujospūdis sumažėja, praėjus 3 - 6 val. po vartojimo, kraujospūdis mažinamas ne trumpiau kaip 24 valandas.

Išgėrus rekomenduojamą dozę, po 24 valandų sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas būna

60 - 70% didžiausio

sumažėjimo.

Tiek 150 mg paros dozę geriant iškarto, tiek lygiomis dalimis per

du kartus, silpniausia

ir vidutinė

reakcija 24 valandų laikotarpiu būna panaši.

Hipotenzinis ir sartano poveikis pasireiškia per 1 - 2 savaites, stipriausias būna praėjus 4- 6

savaitėms nuo gydymo pradžios. Medikamento vartojant ilgai, jo poveikis kraujospūdžiui išlieka. Vartojimą nutraukus, kraujospūdis palaipsniui tampa toks, koks buvo prieš gydymą. Atoveiksmio

hipertenzija nepasireiškia.

Hipotenzinis irbesartano ir tiazidinių diuretikų poveikis yra adityvus (suminis). Pacientų, kurių kraujospūdžio vien irbesartanas reikiamai nesumažino, pradėjusių kartu su juo vartoti mažą hidrochlorotiazido dozę (12,5 mg) kartą per parą, sistolinis kraujospūdis tuo metu, kai preparatų

koncentracija kraujyje buvo mažiausia, sumažėjo dar7 - 10 mm Hg, diastolinis - 3 - 6 mm Hg. Nuo amžiaus ir lyties irbesartano veiksmingumas nepriklauso. Hipertenzija sergančių juodaodžių reakcija į gydymą vien irbesartanu, kaip ir kitokiais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais

preparatais, yra pastebimai silpnesnė. Jeigu kartu su irbesartanu vartoja maža (pvz., 12,5 mg) hidrochlorotiazido paros dozė, antihipertenzinis poveikis juodaodžiams būna beveik toks pat kaip ir

baltaodžiams.

Klinikai reikšmingo poveikio šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume dydžiui ir išsiskyrimui su šlapimu irbesartanas nedaro.

Vaikų populiacija

Titruotų irbesartano dozių kraujospūdį mažinantis poveikis buvo ištirtas 318 hipertenzija sergančių ar rizikos grupių (sergančių cukriniu diabetu ar turinčių šeiminę hipertenzijos anamnezę) vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų tarpe, skiriant mažą (0,5 mg/kg), vidutinę (1,5 mg/kg) ir didelę (4,5 mg/kg) vaisto dozę tris savaites. Trijų savaičių laikotarpio pabaigoje vertinant vaisto efektyvumą, vidutinis sistolinis kraujospūdis sėdinčiam pacientui (SKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija kraujyje būna mažiausia, lyginant su pradiniu, sumažėjo 11,7 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 9,3 mmHg (skiriant

vidutinę dozę) ir 13,2 mmHg (skiriant didelę dozę). Šių vaisto dozių poveikis reikšmingai nesiskyrė. Vidutinis diastolinio kraujospūdžio sėdinčiam pacientui (DKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija

kraujyje būna mažiausia, pokytis buvo atitinkamai 3,8 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 3,2 mmHg (skiriant vidutinę dozę) ir 5,6 mmHg (skiriant didelę dozę). Per kitas dvi savaites, kai pacientai buvo iš

mmHg ir -0,3 mmHg pokyčiais pacientams, kurie vartojo visas irbesartano dozes (žr. 4.2 skyrių).

naujo randomizuoti ir jiems buvo skiriamas arba aktyvus vaistinis preparatas, arba placebas, placebą vartojusių pacientų SKSs padidėjo 2,4 mmHg, o DKSs- 2,0 mmHg, lyginantpreparatassu atitinkam i +0,1

Hipertenzija ir su nefropatija susijęs II tipo cukrinis diabetas

Tyrimo "Irbesartanas ir diabetinė nefropatija" (IDN) rezultatai rodo, jog šis medik mentas mažina

pacientų, kuriems yra lėtinis inkstų nepakankamumas ir aiški proteinurija, nefro

tijos progresavimą.

IDN tyrimas buvo kontrolinis,

atliekamas dvigubai aklu būdu. Jo metu buvo lygintas irbesartano,

amlodipino ir placebo poveikis

ligotumui

ir mirštamumui. Tyrimu nustatinėta ilgalaikio (2,6 metų)

gydymo irbesartano įtaka 1 715 ligonių,

kurie serga hipertenzija ir II ti o cukriniu

diabetu ir kurių

 

 

vaistinis

 

proteinurija yra ≥ 900 mg per parą, o kreatinino koncentracija kraujo erume- 1 - 3 mg/dl,

mirštamumui nuo bet kokios priežasties ir nefropatijos progresav mui. Pradinė irbesartano paros dozė,

t. y. 75 mg, didinta iki palaikomosios, t. y. 300 mg, pradinė amlod pino dozė, t. y. 2,5 mg, didinta iki 10 mg, o placebo dozė didinta iki toleruojamos. Visųttiriamųjų grupių pacientai, kurių sistolinis kraujospūdis prieš gydymą buvo > 160 mm Hg, papra ai var ojo 2- 4 antihipertenzinius preparatus (pvz., diuretiką, beta adrenoblokatorių, alfa adrenoblokatorių), kad kraujospūdis būtų ≤ 135/85 mm Hg

arba, kad sistolinis kraujospūdis sumažėtų 10 mm Hg. Iš vartojusių placebo pacientų toks kraujospūdis

tapo 60%, iš vartojusių Sabervel - 76%, iš vartojusių amlodipino - 78%. Irbesartanas ženkliai

Neberegistruotas

 

sumažino santykinę svarbiausios pasekmė , t.y. kreatinino koncentracijos kraujo serume

padvigubėjimo, galutinės inkstų ligos st dijos pasireiškimo arba mirštamumo nuo bet kokios

priežasties, riziką. Iš irbesartano var ojusių ligonių,

minėtų pasekmių mišinys atsirado maždaug 33%,

iš vartojusių placebo - 39%, iš vart jusių amlodipino

- 41% [t. y. santykinę riziką irbesartnas sumažino

20% daugiau negu placebas (p = 0,024) ir 23% daugiau negu amlodipinas (p = 0,006)]. Sudedamųjų pasekmių analizės duomenys odo, jog mirštamumui nuo bet kokios priežasties poveikio nebuvo, tačiau pasireiškė teigiama į aka galutinės inkstų ligos fazės pasireiškimo sulėtėjimui ir labai suretėjo kreatinino kiekio padv gubėjmas.

Gydymo veiksmingumas tiriamųjų pogrupiuose nustatinėtas atsižvelgiant į lytį, rasę, amžių, cukrinio diabeto trukmę, k aujospūdžio dydį prieš gydymą, kreatinino kiekį kraujo serume ir albuminų išsiskyrimo gr itį. Moterų ir juodaodžių (jų tyrime dalyvavo atitinkamai 32% ir 26%) inkstams gydymo naudos n pastebėta, nors remiantis pasikliautinumo intervalu, to atmesti negalima.

Atsižv lgiant į antrines pasekmes, t. y. mirtinas ir nemirtinas širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas, skirtumo tarp trijų tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau, palyginti su placebo vartojusiais

tiriamaisiais, irbesartano vartojusioms moterims nemirtino miokardo infarkto atvejų buvo daugiau, o jo vartojusiems vyrams mažiau. Irbesartanu kartu su kitais vaistiniais preparatais gydytas moteris

dažniau, negu gydytas amlodipinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, ištiko nemirtinas miokardo infarktas ir smegenų insultas, nepaisant to, guldymo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo būtinumo dažnis visose tiriamųjų grupėse sumažėjo. Išsamaus šių duomenų paaiškinimo nėra.

Tyrimo "Irbesartano poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių

miroalbuminurijai" (IRMA 2) rezultatai rodo, jog 300 mg irbesartano paros dozė lėtina aiškios proteinurijos pasireiškimą pacientams, kuriems yra mikroalbuminurija. IRMA 2 tyrimas buvo atliktas

dvigubai aklu būdu, poveikis lygintas su placebo sukeliamu. Tyrime dalyvavo 590 ligonių, sergančių

11 tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo mikroalbuminurija (30 - 300 mg per parą) ir kurių inkstų veikla buvo normali (vyrų kraujo serume kreatinino buvo ≤ 1,5 mg/dl, moterų- < 1,1 mg/dl). Nustatinėtas

ilgalaikio (2 metų) gydymo irbesartano įtaka proteinurijos progresavimui iki klinikai reikšmingos, t. y. aiškios (albuminų su šlapimu per parą išsiskiria > 300 mg arba jų kiekio šlapime, palyginti su tuo,

kuris buvo prieš gydymą, padidėjimas ne mažiau kaip 30%). Norimas kraujospūdžio dydis buvo ≤135/85 mm Hg. Kad jis būtų būtent toks, prireikus ligoniams skirta vartoti ir kitokių antihipertenzinių preparatų (išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių antagonistus ir dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatorius). Nors visų tiriamųjų kraujospūdis sumažėjo panašiai, tačiau 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems pacientams aiški proteinurija pasireiškė rečiau (5,2%), negu vartojusiems placebo (14,9%) arba 150 mg irbesartano paros dozę (9,7%). Vadinasi, didesnė irbesartano dozė santykinę riziką sumažino 70% daugiau negu placebas (p = 0,0004). Pirmus tris

gydymo mėnesius glomerulų filtracijos greitis nepadidėjo. Progresavimo į klinikai reikšmingą proteinuriją lėtėjimas tapo pastebimas po 3 mėn. ir išsilaikė dvejus metus. 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems ligoniams albuminurija sunormalėjo (< 30 mg per parą) dažniau, negu vartojusiems palcebo (atitinkamai 34% ir 21% ligonių).

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGETpreparatas(angl. „ONgoing

Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D

(angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibito i us

ir

angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.

 

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir krauj gyslių

ar smegenų

kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių ažaida. VA

NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cuk iniu diabetu ir diabetine

nefropatija.

 

 

 

 

 

Šie tyrimai neparodė reikšmingo

teigiamo poveikio

inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų

baigtims

 

 

 

vaistinis

inkstų

ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta d de nė hiperkalemijos, ūminio

pažeidimo ir (arba) hipotenzijos

rizika. Atsižvelgiant

į panaš as farmakodinamines savybes, šie

rezultatai taip pat galioja kitiems

AKF inhibitoriams

ir ang o e zi o II receptorių blokatoriams.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir

 

angiotenzino II receptorių blokatorių.

 

 

 

 

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Di betes Using Cardiovascular and Renal Disease

Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti,

ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį

 

Neberegistruotas

 

 

 

pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem

ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba

ngiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo

nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nep geidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageida jami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje aip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.

5.2 Farmakokinetinės avybės

Išgertas irbesartanas r zorbuojamas gerai, absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 60 - 80%.

Maistas biologinio p i inamumo beveik nekeičia. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi maždaug 96% irbesartano, prie kraujo ląstelių jo jungiasi mažai. Medikamento pasiskirstymo tūris yra 53- 93 litrai. Išgėrus ar a sul idus į veną 14C žymėto irbesartano, 80 - 85% kraujo plazmoje esančio radioaktyvumo būna susijusio su nepakitusiu preparatu. Irbesartanas metabolizuojamas kepenyse gliukuronidų konjugacijos ir oksidacijos būdu. Svarbiausias metabolitas, kurio būna kraujyje, yra irbesartano

gliukuronidas (maždaug 6% dozės). Tyrimų in vitro duomenys rodo, jog irbesartaną oksiduoja daugiausia citochromo P 450 fermentas CYP2C9, o izofermento CYP3A4 poveikis yra mažai

reikšmingas.

10 - 600 mg irbesartano dozių farmakokinetika yra linijinė ir proporcinga dozės dydžiui. Išgertų didesnių kaip 600 mg dozių (dukart didesnių už didžiausią rekomenduojamąją dozę) rezorbcija padidėja mažiau negu proporcingai dozės dydžiui. To priežastis nežinoma. Medikamento išgėrus,

didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 1,5 - 2 val. Bendras organizmo ir inkstų klirensas yra atitinkamai 157 - 176 ml/min. ir 3 - 3,5 ml/min. Galutinės irbesartano pusinės

eliminacijos laikas yra 11 - 15 val. Geriant vieną dozę per parą, pusiausvyrinė koncentracija nusistovi per 3 paras. Kartotinę dozę vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje medikamento susikaupia mažai (< 20%). Tyrimais nustatyta, jog hipertenzija sergančių moterų kraujo plazmoje irbesartano

koncentracija būna šiek tiek didesnė negu vyrų, tačiau pusinės eliminacijos laikas ir kaupimasis nesiskiria. Moterims dozės keisti nereikia. Senyvų (≥ 65 metų) žmonių organizme irbesartano plotas

po koncentracijos kreive (AUC) ir didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax) būna truputį didesni negu jaunų (18 - 40 metų), tačiau galutinės pusinės eliminacijos laikas labai nesiskiria. Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia.

Irbesartanas ir jo metabolitai išsiskiria su tulžimi ir pro inkstus. Išgėrus arba į veną suleidus14C žymėto irbesartano preparato, maždaug 20% radioaktyvumo išsiskiria su šlapimu, likusi dalis- su išmatomis. Mažiau negu 2% dozės sušlapimu išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu.

Vaikai

Irbesartano farmakokinetika buvo ištirta 23 hipertenzija sergantiems vaikams, skiriant 2 mg/kg irbesartano per parą per vieną ar kelis kartus 4 savaites (didžiausia paros dozė buvo 150 mg). 21 išių

23 vaikų (dvylika vaikų buvo vyresni kaip 12 metų, o devyni- 6-12 metų) duomenys buvo palyginti

su

 

 

 

 

 

preparatas

 

suaugusiųjų farmakokinetikos duomenimis. Tyrimo metu gautos vaisto Cmax, AUC ir klirenso

 

reikšmės buvo panašios kaip ir suaugusiųjų, vartojusių 150 mg irbesartano per parą. Kar o inę dozę

 

vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje

vaisto susikaupia

mažai (18%).

 

Inkstų veiklos sutrikimas. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie hemodi lizuojami,

 

organizme irbesartano farmakokinetikos

parametrailabai nekinta. Hemodialize irbes rtano iš

 

organizmo pašalinti neįmanoma.

 

 

 

 

 

Kepenų veiklos sutrikimas. Lengva arba vidutinio sunkumo kepenų ciroze sergančių ligonių

 

organizme irbesartano farmakokinetikos

parametraidaug nekinta.

 

 

 

 

 

vaistinis

 

 

Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organ zme irbesartano farmakokinetika

 

netirta.

 

 

 

 

 

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

 

 

 

 

Tyrimų metu tokios dozės, kokiomis gydomi ligoni i, sisteminio

toksinio poveikio ar toksinio

 

poveikio organams nesukėlė. Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu didelės irbesartano paros dozės

 

Neberegistruotas

 

 

 

 

(žiurkėms ≥ 250 mg/kg kūno svorio, makakoms ≥ 100 mg/kg kūno svorio) mažino eritrocitų

 

parametrus (kiekį, hemoglobino

koncentr ciją, hematokritą). Nuo labai didelių paros dozių (≥

 

500 mg/kg kūno svorio) žiurkių

ir mak kų inkstuose atsirado degeneracinių pokyčių (intersticinis

 

nefritas, kanalėlių išsiplėtimas,

baz filiniai kanalėliai, karbamido

ir kreatinino kiekio padidėjimas

 

kraujo plazmoje). Manoma, jog šie p kyčiai yra antriniai,

t. y. pasireiškiantys dėl kraujospūdžio ir

 

inkstų perfuzijos sumažėjimo. Be to, irbesartanas sukėlė ląstelių, esančių arti glomerulų, hiperplaziją

ir

hipertrofiją (žiurkėms ją ukėlė ≥ 90 mg/kg kūno svorio, makakoms- ≥ 10 mg/kg kūno svorio paros

 

dozė). Manoma, jog m nėtų pokyčių atsirado dėl farmakologinio irbesartano poveikio. Kad tyrimų

 

metu gauti duomenys ap e ląstelių, esančių arti glomerulų,

hiperplaziją ir hipertrofiją būtų reikšmingi

terapinę dozę vartojančiam žmogui, neatrodo.

 

 

 

 

Mutageninio, klastogeninio ar kancerogeninio irbesartano poveikio nepastebėta.

Tyrimų su žiurkių patinais ir patelėmis metu nustatyta, kad preparatas nepakenkė vaisingumui ir reprodukcin i elgsenai, net skiriant tokias geriamojo irbesartano dozes, kurios suaugusiems gyvūnams

sukėlė nedidelį toksinį poveikį (50 - 650 mg/kg kūno svorio per parą), įskaitant ir letalinį poveikį nuo didžiausios dozės. Nenustatyta reikšmingo preparato poveikio geltonkūnių, implantuotų embrionų ir

gyvybingų vaisių skaičiui. Irbesartanas neveikė palikuonių išgyvenamumo, vystymosi ir reprodukcinės funkcijos. Su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad radioaktyviaisiais izotopais žymėto irbesartano nustatoma žiurkių ir triušių vaisių audiniuose. Irbesartano išsiskiria į žindančių žiurkių pieną.

Tyrimų metu žiurkių vaisiui medikamentas sukėlė laikiną toksinį poveikį (inkstų geldelių išsiplėtimą, šlapimtakio išsiplėtimą dėl šlapimo ar vandeninio skysčio susikaupimo, poodžio edemą), kuris po

atsivedimo išnyko. Tokios dozės, nuo kurių vaikingoms triušių patelėms pasireiškė stiprustoksinis poveikis, įskaitant gaišimą, sukėlė persileidimą arba ankstyvąją vaisiaus rezorbciją. Teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams medikamentas nesukėlė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys:

 

 

Laktozės monohidratas

 

 

Mikrokristalinė celiuliozė

 

 

Kroskarmeliozės natrio druska

 

 

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

 

 

Hipromeliozė

 

 

Magnio stearatas

 

preparatas

Tabletės plėvelė:

 

 

 

Hipromeliozė

 

 

Titano dioksidas (E171)

 

 

Makrogolis 400

 

 

6.2

Nesuderinamumas

 

 

Duomenys nebūtini.

 

 

6.3

Tinkamumo laikas

 

 

4 metai.

 

 

6.4

Specialios laikymo sąlygos

vaistinis

 

 

 

 

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia

 

Neberegistruotas

 

 

6.5

Talpyklės pobūdis ir jos turinys

 

 

Kartono dėžutė, kurioje yra 28, 56, 90 arba 98 plėvele dengtų tablečių PVC/PVDC - aliuminio/PVDC lizdinėje plokštelėje.

Gali būti tiekiamos ne vi ų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą p epa atą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str.,

153 51 Pallini

Attiki, Graikija

Tel.: +30 210 66 65 067

8.RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/12/765/003

EU/1/12/765/004

EU/1/12/765/008

EU/1/12/765/011

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisės suteikimo : Bal 13, 2012

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Naujausią išsamią informaciją apie šį vaistinį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros interneto svetainėje http://www.ema.europa.eu

 

vaistinis

preparatas

Neberegistruotas

 

 

 

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Sabervel 300 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Plėvele dengtoje tabletėje yra 300 mg irbesartano.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 80 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

preparatas

3.

FARMACINĖ FORMA

 

 

Plėvele dengta tabletė.

 

 

11 mm skersmens balta, išgaubta, apvali, plėvele dengta tabletė.

4.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

 

 

4.1.

Terapinės indikacijos

 

 

 

 

 

 

Sabervel skirtas suaugusiems pirminei hipertenzijai

gydy .

 

 

Vaistas taip pat skirtas hipertenzija ir II tipo cukriniu d abe u sergančių suaugusiųjų

pacientų

nefropatijai gydyti; Sabervel vartojamas kaip viena

š udedamųjų antihipertenzinio

gydymo dalių (žr.

4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).

vaistinis

 

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

 

 

 

 

 

 

Dozavimas

 

 

 

 

ĮprastinėNeberegistruotasrekomenduojama pradinė ir palaikomoji 150 mg Sabervel dozė, vartojama kartą per parą. Ją

galima gerti valgant arba nevalgi s. 150 mg paros dozė kraujospūdį 24 valandas paprastaireguliuoja geriau negu 75 mg. Tačiau galima pradėti gydyti ir 75 mg doze, ypač ligonius, kuriems atliekama hemodializė, ir vyresn us negu 75 metų žmones.

Jei 150 mg dozės pov ikis kraujospūdžiui yra nepakankamas, galima arba paros dozę didinti iki 300 mg, arba ski ti kartu vartoti kitų vaistinių preparatų nuo hipertenzijos (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Įrodyta, jog kartu suSabervel vartojant diuretiko, pavyzdžiui, hidrochlorotiazido, poveikis kraujospūdžiui būna adityvus (žr. 4.5 skyrių).

Hipert nzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų ligai gydyti pradinė dozė, vartojama

kartą per parą, yra 150 mg. Vėliau ją reikia palaipsniui padidinti iki tinkamiausios palaikomosios, t. y.

300 mg.

Teigiamas Sabervel poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių inkstų funkcijai įrodytas tyrimais, kurių metu irbesartano vartota kartu su kitais antihipertenziniais preparatais, kad reikiamai mažėtų kraujospūdis (žr. . 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).

Ypatingos pacientų grupės

Inkstų nepakankamumas. Ligoniams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės keisti nereikia. Hemodializuojamus pacientus reikia pradėti gydyti mažesne paros doze, t. y. 75 mg (žr. 4.4 skyrių).

Kepenų veiklos sutrikimas. Jei kepenų veiklos sutrikimas nesunkus arba vidutinio sunkumo, dozės keisti nereikia. Nėra klinikinės patirties gydant ligonius Sabervel, sergančius sunkiu kepenų
nepakankamumu.
Senyvi žmonės. Nors vyresnius nei 75 metų ligonius patariama pradėti gydyti 75 mg parosdoze, tačiau paprastai pagyvenusiems žmonėms dozės keisti nereikia.
Vaikams. Sabervel saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 0 iki 18 metų amžiaus nebuvo nustatytas.
Informacija apie šiuo metu esamus duomenis išdėstyta 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau jokių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima.
Vartojimo metodas
Vartoti per burną.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių). Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sut ikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Sabervel negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1

skyrius).

preparatas

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

 

Sumažėjęs kraujo tūris. Ligoniams, kuriems dėl didelų d ure ikų dozių vartojimo, druskos ribojimo,

Inkstų funkcijos sutrikima , persodintas inkstas. Sabervel gydant ligonius, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai nustatinėti kalio ir kreatinino kiekį kraujo serume. Pacientų,

viduriavimo

arba vėmimo yra sumažėjęs kraujo tūr s arba natrio kiekis, gali pasireikšti simptominė

hipotenzija,

ypač išgėrus pirmą dozę. Prieš gydymą S bervel minėtą sutrikimą reikia pašalinti.

Renovaskulinė hipertenzija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančiais vaistiniais

 

 

vaistinis

preparatais gydant ligonius, kurių abiejų ink tų arterijos susiaurėjusios arba susiaurėjusi vienintelio

funkcionuojančio inksto arterija, yra didesnė sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo

pasireiškimo

galimybė. Nors tokio Sabervel poveikio nepastebėta, tačiau negalima teigti, kad vartojant

angiotenzino

II receptorių antagonistų jis nepasireikš.

Neberegistruotas

 

kuriems neseniai persod nti nkstai, gydymo šiuo medikamentu patirties nėra.

Hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas ir nefropatija. Tyrimų, kurių metu irbesartanu buvo gydomi

progresavusia n fropatija sergantys ligoniai, rezultatai rodo, jog medikamento poveikis tiriamųjų

grupių ligonių inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai buvo nevienodas ir mažiau palankus mot rims ir ne altaodžiams (žr. 5.1 skyrių).

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas

Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį

inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentracijas bei

kraujospūdį.

Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

Hiperkalemija. Vartojant Sabervel, kaip ir kitokių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančių vaistinių preparatų, gali pasireikšti hiperkalemija, ypač tuo atveju, jeigu sutrikusi inkstų

funkcija, yra širdies nepakankamumas ir (arba) diabetinės nefropatijos sukelta aiški proteinurija. Rizikos grupių pacientams rekomenduojama atidžiai nuolatos stebėti kalio kiekį kraujyje žr( . 4.5 skyrių).

Litis. Ličio kartu suSabervel vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Aortos ar mitralinės angos stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija. Jeigu yra obstrukcinė kardiomiopatija, aortos arba mitralinė stenozė, irbesartanu, kaip ir kitokiais kraujagysles plečiančiais

preparatais, reikia gydyti labai atsargiai.

miokardo infarktas ar smegenų insultas.

 

preparatas

Pirminis aldosteronizmas. Pacientai, kuriems yra pirminis aldosteronizmas, į antihipertenzinius

vaistinius preparatus, kurių poveikis pasireiškia

dėl renino ir angiotenzino sistemos slopinimo,

nereaguoja, vadinasi jų Sabervel gydyti nerekomenduojama.

 

Visas organizmas. Pacientų, kurių kraujagyslių

tonusas ir inkstų funkcija priklauso d ugi usia nuo

renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo, pvz., sergančių sunkiu staziniu ši dies

nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę, gydymas angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriais arba poveikį šiai sistemai daranči is ngiotenzino II receptorių antagonistais buvo susijęs su ūmine hipotenzija, azotemija, oligurija, retais atvejais -ūminiu inkstų nepakankamumu. Vartojant bet kokio antihipertenzinio preparato, paci ntus, kuriems yra išeminė kardiomiopatija ar išeminė širdies liga, dėl per didelio kraujos ūdžio sumažėjimo gali ištikti

 

vaistinis

Nustatyta, jog juodaodžiams žmonėms AKF inhibitoriai,

matyti r rbe artanas bei kitokie

angiotenzino

II antagonistai, kraujospūdį mažina silpniau

egu baltaodžiams, galbūt dėl to, kad

hipertenzija

sergančių juodaodžių pacientų kraujyje renino k ek s dažniau būna mažas (žr. 5.1 skyrių).

Nėštumas. Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtin s, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu

ištirtas.NeberegistruotasNustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Laktozė. Šio vaistinio preparato sudė yje yra laktozės. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Vaikai. Irbesartanas buvo t rtas 6-16 metų vaikų ir paauglių populiacijoje, tačiau, kol nebus gauta papildomos informacijos, turimų duomenų nepakanka pagrįsti jo skyrimą vaikams (žr. 4.8, 5.1 ir 5.2

skyrius).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Diur tikai ir kitokie antihipertenziniai preparatai. Kiti vaistai nuo hipertenzijos gali stiprinti hipot nzinį irbesartano poveikį, tačiau irbesartano tabletėmis kartu su kitais antihipertenziniais

preparatais, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriais, ilgai veikiančiais kalcio kanalų blokatoriais ir tiazidiniais diuretikais, buvo gydyta saugiai. Dėl didelių diuretikų dozių vartojimo gali sumažėti kraujo

tūris, todėl pradėjus gydyti Sabervel, gali pasireikšti hipotenzija (žr. 4.4 skyrių).

Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, , siejamas su dažniau

pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).

Kalio preparatai, kalį organizme sulaikantys diuretikai. Gydymo kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais patirtis rodo, jog kartu su jais vartojant kalį organizme sulaikančių

diuretikų, kalio preparatų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio arba kitų kalio koncentraciją kraujo serume didinančių vaistinių preparatų (pvz., heparino), gali padidėti kalio kiekis kraujyje, vadinasi, jų

kartu su Sabervel vartoti nepatariama (žr. 4.4 skyrių).

Litis. Vartojant ličio ir AKF inhibitorių, buvo laikino ličio kiekio padidėjimo kraujo serume ir toksinio jo poveikio pasireiškimo atvejų. Labai retais iki šiol atvejais tokia ličio sąveika pasireiškė ir su irbesartanu, vadinasi, kartu šių medikamentų vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu taip gydyti būtina, reikia atidžiai sekti ličio kiekį kraujo serume.

Nesteroidiniai preparatainuo uždegimo (NPNU). Angiotenzino II antagonistus vartojant kartu su NPNU (tokiais kaip selektyvaus poveikio COX-2 inhibitoriai, acetilsalicilo rūgštis (> 3 g per parą), neselektyvaus poveikio NPNU), antihipertenzinis poveikis gali silpnėti.

NPNU vartojant kartu su angiotenzino

II antagonistais (kaip ir su ACE inhibitoriais), gali padidėti

 

preparatas

inkstų funkcijos sutrikimo, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą, pavojus, bei kalio koncentr cija

kraujo serume, ypač tiems ligoniams,

kuriems jau anksčiau buvo inkstų funkcijos sutrikimų. Todėl

tokius vaistus kartu reikia skirti atsargiai, ypač senyviems žmonėms. Pacientai turi g u i p kankamai skysčių, o pradėjus vartoti tokį derinį ir reguliariai po to, turi būti sekama inkstų funkcija.

Papildoma informacija apie irbesartano sąveiką. Klinikiniais tyrimais nustatyta, k d hidrochlorotiazidas irbesartano farmakokinetikai įtakos nedaro. Didžiausia irb sartano dalis metabolizuojama CYP2C9, mažesnė - gliukuronidacijos būdu. Irbesartano va tojant kartu su varfarinu,

CYP2C9 metabolizuojamu vaistiniu preparatu, reikšmingos farmakokinetinės ir farmakodinaminės

 

vaistinis

sąveikos nenustatyta. CYP2C9 induktorių, tokių kaip rifampicina , įtaka irbesartano farmakokinetikai

vertinta nebuvo. Kartu su irbesartanu vartojamo digoksino farmakok netika nepakito.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

 

Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRA vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

antruojuNeberegistruotasarba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIRA, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.

Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Kadangi nėra kontrolinių epidemiologinių d omenų dėl angiotenzino II receptorių antagonistų (AIIRA) rizikos, panaši rizika gali būti ir šių vais ų klasei. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms mo erims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais,

kurių vartojimo nėštumo metu augumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.

Žinoma, kad ant uoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRA sukelia toksinį poveikį

žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkaliemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris

Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRA, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Žindymas

Kadangi nėra informacijos apie Sabervel vartojimą žindymo metu, Sabervel yra nerekomenduojamas, ir alternatyvus gydymas vaistu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.

Nežinoma, ar irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į motinos pieną.

Esami farmakodinamikos ir toksikologinių tyrimų su žiurkėmis duomenys rodo, kad irbesartano arba jo metabolitų išsiskiria į gyvūnų pieną (smulkiau žr. 5.3 skyrių).

Vaisingumas

Irbesartanas neturi poveikio jo vartojusių žiurkių bei jų palikuonių vaisingumui, preparato skiriant iki tokios dozės ribos, kuri sukelia pirmuosius toksinio poveikio suaugusiems gyvūnams požymius (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Irbesartano poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Atsižvelgiant į farmakodinamines savybes, galima manyti, jog tokio poveikio jis neturėtų sukelti. Vairuojant arba valdant mechanizmus, reikia nepamiršti, kad gydymo metu gali atsirasti galvos svaigimas arba nuovargis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Placebu kontroliuojamų

preparatas

klinikinių tyrimų metu bendras nepageidaujamo poveikio d žnis hipertenzija

sergantiems ligoniams,

vartojantiems irbesartano, buvo beveik toks pat, kaip vartoj ntiems placebo

(atitinkamai 56,2% ir 56,5%). Dėl nepageidaujamo poveikio simptomų ar labor torinių tyrimų

duomenų pokyčio irbesartano vartojimą reikėjo nutraukti rečiau negu plac bo gru ėje (atitinkamai 3,3% ir 4,5% pacientų). Nuo dozės (gydant rekomenduojama doze), lyties, amžiaus, rasės ar gydymo trukmės nepageidaujamo poveikio dažnis nepriklausė.

 

 

vaistinis

0,5% irbesartanu gydytų cukriniu diabetu ir hipertenzija serganč ų lgonių, kurių inkstų funkcija buvo

normali ir kuriems buvo mikroalbuminurija,

pasireiškė ortostat

s galvos svaigimas ir ortostatinė

hipotenzija (t.y. toks poveikis buvo nedažnas, tačiau dažnes s

egu placebo vartojusių pacientų

tarpe).

 

 

 

 

Toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos, kurios p sireiškė 1 965 irbesartanu gydomiems

hipertenzija sergantiems ligoniams placebu kontroliuojamo

klinikinio tyrimo metu. Žvaigždute (*)

Neberegistruotas

 

diabetu ir hipertenzija sergančių ligonių,

pažymėtos reakcijos pasireiškė papildomai > 2% cukriniu

kuriems buvo lėtinis inkstų nepakank mum

ir akivaizdi

proteinurija; šios reakcijos irbesartano

vartojusių ligonių tarpe buvo dažnesnės negu placebo vartojusiems pacientams.

Toliau nurodytų nepageidaujamų reakcijų dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo

≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (n o ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Taip pat išvardytos ir tos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta remiantis poregistracinio vaisto vartojimo pati timi. Duomenys gauti iš spontaninių pranešimų.

Imuninės sist mos sutrikimai

Dažnis n žinomas:

padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz., angioneurozinė edema, bėrimas,

 

dilgėlinė

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažnis nežinomas:

hiperkalemija

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni:

galvos svaigimas, ortostatinis galvos svaigimas*

Dažnis nežinomas:

svaigulys, galvos skausmas

Ausų ir labirintų sutrikimai

Dažnis nežinomas:

spengimas ausyse

Širdies sutrikimai

Vaikai
Randomizuoto klinikinio tyrimo, kuriame buvo tiriama 318 hipertenzija sergančių vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų, 3-jų savaičių trukmės dvigubai aklos fazės metu pasireiškė tokios toliau nurodytos nepageidaujamos reakcijos: galvos skausmas (7,9%), hipotenzija (2,2%), galvos svaigimas (1,9%), kosulys (0,9%). To paties klinikinio tyrimo 26 savaičių trukmės atviros fazės metu vaikams pastebėti
31
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Nedažni:gelta
Dažnis nežinomas: hepatitas, nenormali kepenų funkcija
Odos ir poodinio audinio sutrikimaipreparatas Dažnis nežinomas: leukocitoklastinis vaskulitas
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Dažni:skeleto ir raumenų skausmas*
Dažnis nežinomas: artralgija, mialgija (kaivaistiniskuriais atvejais u ijusi su padidėjusia kreatinkinazės koncentracija kraujo plazmoje), raumenų mėšlungis
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažnis nežinomas: inkstų funkcijos sutrikimas, į kai ant inkstų nepakankamumą, pasireiškusį rizikos grupių ligoniams (žr. 4.4 kyrių)
Nedažni:Neberegistruotassutrikusi lytinė funkcija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vie os p žeidimai Dažni:nuovargis
Nedažni:krūtinės skausmas
Tyrimai
Labai dažnas: h perkalemija* pasireiškė dažniau cukriniu diabetu sirgusiems ir irbesartano vartojusiems ligoniams, negu vartojusiems placebo; hiperkalemija (≥
5,5 mEq/l) pasireiškė 29,4% 300 mg irbesartano paros doze gydytų cukriniu diabetu ir hipertenzija sergančių ligonių, kurių inkstų funkcija buvo normali ir kuriems buvo mikroalbuminurija, bei 22% placebo vartojusių pacientų; cukriniu diabetu ir hipertenzija sergantiems ligoniams, kuriems buvo lėtinis inkstų nepakankamumas ir akivaizdi proteinurija, hiperkalemija (≥
5,5 mEq/l) pasireiškė 46,3% irbesartano bei 26,3% placebo grupės pacientų.
Dažnas:1,7% irbesartano vartojusių ligonių (t.y. dažnai) gerokai padidėjo kreatinkinazės kiekis kraujo plazmoje; nė vienam pacientui šis padidėjimas
nebuvo susijęs su pastebimais raumenų pažeidimo simptomais. 1,7% irbesartano vartojusių hipertenzija ir progresavusia diabetine nefropatija sergančių ligonių organizme sumažėjo hemoglobino kiekis*, tačiau klinikai toks sumažėjimas buvo nereikšmingas.
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni:pykinimas, vėmimas
Nedažni:viduriavimas, dispepsija, rėmuo Dažnis nežinomas: skonio pojūčio sutrikimas
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni:kosulys

Nedažni:

tachikardija

Kraujagyslių sutrikimai

 

Dažni:

ortostatinė hipotenzija*

Nedažni:

raudonis

tachikardija. Gali pasireikšti ir bradikardija. Apie Sabervel perdozavimo gydymą specialios
informacijos nėra. Pacientą reikia atidžiai prižiūrėti ir gydyti simptominio ir palaikomojo gydymo priemonėmis. Patariama sukelti vėmimą arba (ir) išplauti skrandį. Gali būti naudinga ir aktyvinta
anglis. Hemodialize irbesartano iš organizmo pašalinti neįmanoma.
toksinio poveikio neatsirado. Labiausiai tikėtina, jog perdozavimo atveju atsiras hipotenzija
ir
4.9 Perdozavimas
Suaugusiems žmonėms, 8 savaites vartojusiems ne didesnes kaip 900 mg irbesartano paros dozes,
tyrimų rezultatų pokyčiai: kreatinino (6,5%) ir kreatinkinazės (2%)
tokie dažniausi laboratorinių koncentracijų padidėjimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II antagonistai, gryni,

ATC kodas - C09C A04.

Veikimo mechanizmas. Irbesartanas yra stipraus, selektyvaus poveikio angiot nzino II receptorių

(AT1 tipo) antagonistas, veiksmingas išgertas. Manoma, jog irbesartanas blokuoja bet kokį angiotenzino II poveikį, sukeliamą per AT1 receptorius nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio ir

Irbesartanas mažina kraujospūdį, tačiau širdies susitraukimo dažnį keičia labai mažai. Geriant vieną

kokiu būdu angiotenzinas II sintetinamas. Kadangi medikamentas angiotenzinui

II jautrius receptorius

 

 

 

 

preparatas

(AT1) blokuoja selektyviai, todėl kraujo plazmoje didėja renino r angiotenzino

II kiekis, mažėja

aldosterono koncentracija. Vartojant vien rekomenduojamą

rbesartano dozę, kalio koncentracija

kraujo serume daug nekinta. AKF (kininazės-II), dalyvauja

č o a giotenzino II gamyboje ir

skaldančio bradikininą

į neveiklius

metabolitus, med kamen as neslopina. Irbesartano poveikiui

pasireikšti metabolinio

aktyvinimo

nereikia.

vaistinis

 

Klinikinis efektyvumas

 

 

 

Hipertenzija

 

 

 

Neberegistruotas

 

 

dozę per parą, kraujospūdžio mažėjimas priklauso nuo dozės dydžio, tačiau didesnių kaip 300 mg dozių poveikis kraujospūdžiui t ri tendenciją būti vienodas. Gulinčio arba sėdinčio ligonio, kartą per

parą geriančio 150 - 300 mg i besartano dozę, tuo metu, kai medikamento koncentracija kraujyje būna mažiausia (t. y. praėjus 24 val. po pavartojimo), sistolinis kraujospūdis sumažėja vidutiniškai 8-

13 mm Hg, diastolinis - 5 - 8 mm Hg daugiau negu vartojančio placebo. Daugiausiai kraujospūdis sumažėja, praėjus 3 - 6 val. po vartojimo, kraujospūdis mažinamas ne trumpiau kaip 24 valandas.

Išgėrus rekomenduojamą dozę, po 24 valandų sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas būna

60 - 70% didžiausio

sumažėjimo.

Tiek 150 mg paros dozę geriant iš karto, tiek lygiomis dalimis per

du kartus, silpniausia

ir vidutinė

reakcija 24 valandų laikotarpiu būna panaši.

Hipotenzinis ir sartano poveikis pasireiškia per 1 - 2 savaites, stipriausias būna praėjus 4- 6

savaitėms nuo gydymo pradžios. Medikamento vartojant ilgai, jo poveikis kraujospūdžiui išlieka. Vartojimą nutraukus, kraujospūdis palaipsniui tampa toks, koks buvo prieš gydymą.Atoveiksmio

hipertenzija nepasireiškia.

Hipotenzinis irbesartano ir tiazidinių diuretikų poveikis yra adityvus (suminis). Pacientų, kurių kraujospūdžio vien irbesartanas reikiamai nesumažino, pradėjusių kartu su juo vartoti mažą hidrochlorotiazido dozę (12,5 mg) kartą per parą, sistolinis kraujospūdis tuo metu, kai preparatų

koncentracija kraujyje buvo mažiausia, sumažėjo dar 7- 10 mm Hg, diastolinis - 3 - 6 mm Hg. Nuo amžiaus ir lyties irbesartano veiksmingumas nepriklauso. Hipertenzija sergančių juodaodžių reakcija į gydymą vien irbesartanu, kaip ir kitokiais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais

preparatais, yra pastebimai silpnesnė. Jeigu kartu su irbesartanu vartoja maža (pvz., 12,5 mg) hidrochlorotiazido paros dozė, antihipertenzinis poveikis juodaodžiams būna beveik toks pat kaip ir

baltaodžiams.

Klinikai reikšmingo poveikio šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume dydžiui ir išsiskyrimui su

šlapimu irbesartanas nedaro.

Vaikų populiacija

Titruotų irbesartano dozių kraujospūdį mažinantis poveikis buvo ištirtas 318 hipertenzija sergančių ar rizikos grupių (sergančių cukriniu diabetu ar turinčių šeiminę hipertenzijos anamnezę) vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų tarpe, skiriant mažą (0,5 mg/kg), vidutinę (1,5 mg/kg) ir didelę (4,5mg/kg) vaisto dozę tris savaites. Trijų savaičių laikotarpio pabaigoje vertinant vaisto efektyvumą, vidutinis sistolinis kraujospūdis sėdinčiam pacientui (SKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija kraujyje būna mažiausia, lyginant su pradiniu, sumažėjo 11,7 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 9,3 mmHg (skiriant

vidutinę dozę) ir 13,2 mmHg (skiriant didelę dozę). Šių vaisto dozių poveikis reikšmingai nesiskyrė. Vidutinis diastolinio kraujospūdžio sėdinčiam pacientui (DKSs) tuo metu, kai vaisto koncentracija

kraujyje būna mažiausia, pokytis buvo atitinkamai 3,8 mmHg (skiriant mažą vaisto dozę), 3,2 mmHg (skiriant vidutinę dozę) ir 5,6 mmHg (skiriant didelę dozę). Per kitas dvi savaites, kai pacientai buvo iš naujo randomizuoti ir jiems buvo skiriamas arba aktyvus vaistinis preparatas, arba placebas, placebą vartojusių pacientų SKSs padidėjo 2,4 mmHg, o DKSs- 2,0 mmHg, lyginant su atitinkam i +0,1 mmHg ir -0,3 mmHg pokyčiais pacientams, kurie vartojo visas irbesartano dozes (žr. 4.2 skyrių).

Hipertenzija ir su nefropatija susijęs II tipo cukrinis diabetas

Tyrimo "Irbesartanas ir diabetinė nefropatija" (IDN) rezultatai rodo, jog šis medik mentas mažina

kraujospūdis prieš gydymą buvo > 160 mm Hg, papra ai var ojo 2- 4 antihipertenzinius preparatus

pacientų, kuriems yra lėtinis inkstų nepakankamumas ir aiški proteinurija, nefro

tijos progresavimą.

IDN tyrimas buvo kontrolinis,

atliekamas dvigubai aklu būdu. Jo metu buvo lygintas irbesartano,

amlodipino ir placebo poveikis

ligotumui ir mirštamumui. Tyrimu nustatinėta ilgalaikio (2,6 metų)

gydymo irbesartano įtaka 1 715 ligonių, kurie serga hipertenzija ir II ti o cukriniu

diabetu ir kurių

proteinurija yra ≥ 900 mg per parą, o kreatinino koncentracija kraujo

erume- 1 - 3 mg/dl,

 

preparatas

mirštamumui nuo bet kokios priežasties ir nefropatijos progresav mui. Pradinė irbesartano paros dozė,

t. y. 75 mg, didinta iki palaikomosios, t. y. 300 mg, pradinė amlod p no

dozė, t. y. 2,5 mg, didinta iki

10 mg, o placebo dozė didinta

iki toleruojamos. Visų ttiriamųjų grupių pacientai, kurių sistolinis

 

vaistinis

 

 

(pvz., diuretiką, beta adrenoblokatorių, alfa adrenoblokatorių), kad kraujospūdis būtų ≤ 135/85 mm Hg

arba, kad sistolinis kraujospūdis sumažėtų 10 mm Hg. Iš vartojusių placebo pacientų toks kraujospūdis

tapo 60%, iš vartojusių Sabervel - 76%, iš vartojusių amlodipino - 78%. Irbesartanas ženkliai sumažinoNeberegistruotassantykinę svarbiausios pasekmė , t.y. kreatinino koncentracijos kraujo serume padvigubėjimo, galutinės inkstų ligos st dijos pasireiškimo arba mirštamumo nuo bet kokios

priežasties, riziką. Iširbesartano var ojusių ligonių, minėtų pasekmių mišinys atsirado maždaug 33%, iš vartojusių placebo - 39%, iš vart jusių amlodipino - 41% [t. y. santykinę riziką irbesartnas sumažino

20% daugiau negu placebas (p = 0,024) ir 23% daugiau negu amlodipinas (p = 0,006)]. Sudedamųjų

pasekmių analizės duomenys odo, jog mirštamumui nuo bet kokios priežasties poveikio nebuvo,

tačiau pasireiškė teigiama į aka galutinės inkstų ligos fazės pasireiškimo sulėtėjimui ir labai suretėjo kreatinino kiekio padv gubėjmas.

Gydymo veiksmingumas tiriamųjų pogrupiuose nustatinėtas atsižvelgiant į lytį, rasę, amžių, cukrinio diabeto trukmę, k aujospūdžio dydį prieš gydymą, kreatinino kiekį kraujo serume ir albuminų išsiskyrimo gr itį. Moterų ir juodaodžių (jų tyrime dalyvavo atitinkamai 32% ir 26%) inkstams gydymo naudos n pastebėta, nors remiantis pasikliautinumo intervalu, to atmesti negalima.

Atsižv lgiant į antrines pasekmes, t. y. mirtinas ir nemirtinas širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas, skirtumo tarp trijų tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau, palyginti su placebo vartojusiais

tiriamaisiais, irbesartano vartojusioms moterims nemirtino miokardo infarkto atvejų buvo daugiau, o jo vartojusiems vyrams mažiau. Irbesartanu kartu su kitais vaistiniais preparatais gydytas moteris

dažniau, negu gydytas amlodipinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, ištiko nemirtinas miokardo infarktas ir smegenų insultas, nepaisant to, guldymo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo būtinumo dažnis visose tiriamųjų grupėse sumažėjo. Išsamaus šių duomenų paaiškinimo nėra.

Tyrimo "Irbesartano poveikis hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergančių ligonių

miroalbuminurijai" (IRMA 2) rezultatai rodo, jog 300 mg irbesartano paros dozė lėtina aiškios proteinurijos pasireiškimą pacientams, kuriems yra mikroalbuminurija. IRMA 2 tyrimas buvo atliktas

dvigubai aklu būdu, poveikis lygintas su placebo sukeliamu. Tyrime dalyvavo 590 ligonių, sergančių

11 tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo mikroalbuminurija (30 - 300 mg per parą) ir kurių inkstų veikla buvo normali (vyrų kraujo serume kreatinino buvo ≤ 1,5 mg/dl, moterų- < 1,1 mg/dl). Nustatinėtas

ilgalaikio (2 metų) gydymo irbesartano įtaka proteinurijos progresavimui iki klinikai reikšmingos, t. y. aiškios (albuminų su šlapimu per parą išsiskiria > 300 mg arba jų kiekio šlapime, palyginti su tuo,

kuris buvo prieš gydymą, padidėjimas ne mažiau kaip 30%). Norimas kraujospūdžio dydis buvo ≤135/85 mm Hg. Kad jis būtų būtent toks, prireikus ligoniams skirta vartoti ir kitokių antihipertenzinių preparatų (išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių antagonistus ir dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatorius). Nors visų tiriamųjų kraujospūdis sumažėjo panašiai, tačiau 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems pacientams aiški proteinurija pasireiškė rečiau (5,2%), negu vartojusiems placebo (14,9%) arba 150 mg irbesartano paros dozę (9,7%). Vadinasi, didesnė irbesartano dozė santykinę riziką sumažino 70% daugiau negu placebas (p = 0,0004). Pirmus tris

gydymo mėnesius glomerulų filtracijos greitis nepadidėjo. Progresavimo į klinikai reikšmingą proteinuriją lėtėjimas tapo pastebimas po 3 mėn. ir išsilaikė dvejus metus. 300 mg irbesartano paros dozę vartojusiems ligoniams albuminurija sunormalėjo (< 30 mg per parą) dažniau, negu vartojusiems palcebo (atitinkamai 34% ir 21% ligonių).

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGETpreparatas(angl. „ONgoing

Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibito i us ir

angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir krauj gyslių ar smegenų

kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių ažaida. VA

NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cuk iniu diabetu ir diabetine nefropatija.

Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligųbaigtims

 

 

vaistinis

ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta d de nė hiperkalemijos, ūminio inkstų

pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant

į panaš as farmakodinamines savybes, šie

rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams

ir ang o e

zi o II receptorių blokatoriams.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima

kartu vartoti AKF inhibitorių ir

angiotenzino II receptorių blokatorių.

 

 

 

 

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Di betes Using Cardiovascular and Renal Disease

Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti,

ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį

Neberegistruotas

 

 

širdies ir kraujagyslių liga arba abiem

pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga,

ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba

ngiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo

nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nep geidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageida jami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje aip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.

5.2 Farmakokinetinės avybės

Išgertas irbesartanas r zorbuojamas gerai, absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 60 - 80%.

Maistas biologinio p i inamumo beveik nekeičia. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi maždaug 96% irbesartano, prie kraujo ląstelių jo jungiasi mažai. Medikamento pasiskirstymo tūris yra 53- 93 litrai. Išgėrus ar a sul idus į veną 14C žymėto irbesartano, 80 - 85% kraujo plazmoje esančio radioaktyvumo būna susijusio su nepakitusiu preparatu. Irbesartanas metabolizuojamas kepenyse gliukuronidų konjugacijos ir oksidacijos būdu. Svarbiausias metabolitas, kurio būna kraujyje, yra irbesartano

gliukuronidas (maždaug 6% dozės). Tyrimų in vitro duomenys rodo, jog irbesartaną oksiduoja daugiausia citochromo P 450 fermentas CYP2C9, o izofermento CYP3A4 poveikis yra mažai

reikšmingas.

10 - 600 mg irbesartano dozių farmakokinetika yra linijinė ir proporcinga dozės dydžiui. Išgertų didesnių kaip 600 mg dozių (dukart didesnių už didžiausią rekomenduojamąją dozę) rezorbcija padidėja mažiau negu proporcingai dozės dydžiui. To priežastis nežinoma. Medikamento išgėrus,

didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 1,5 - 2 val. Bendras organizmo ir inkstų klirensas yra atitinkamai 157 - 176 ml/min. ir 3 - 3,5 ml/min. Galutinės irbesartano pusinės

eliminacijos laikas yra 11 - 15 val. Geriant vieną dozę per parą, pusiausvyrinė koncentracija nusistovi per 3 paras. Kartotinę dozę vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje medikamento susikaupia mažai (< 20%). Tyrimais nustatyta, jog hipertenzija sergančių moterų kraujo plazmoje irbesartano

koncentracija būna šiek tiek didesnė negu vyrų, tačiau pusinės eliminacijos laikas ir kaupimasis nesiskiria. Moterims dozės keisti nereikia. Senyvų (≥ 65 metų) žmonių organizme irbesartano plotas

po koncentracijos kreive (AUC) ir didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax) būna truputį didesni negu jaunų (18 - 40 metų), tačiau galutinės pusinės eliminacijos laikas labai nesiskiria. Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia.

Irbesartanas ir jo metabolitai išsiskiria su tulžimi ir pro inkstus. Išgėrus arba į veną suleidus14C

žymėto irbesartano preparato, maždaug 20% radioaktyvumo išsiskiria su šlapimu, likusi dalis - su išmatomis. Mažiau negu 2% dozės su šlapimu išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu.

Vaikai

Irbesartano farmakokinetika buvo ištirta 23 hipertenzija sergantiems vaikams, skiriant 2 mg/kg irbesartano per parą per vieną ar kelis kartus 4 savaites (didžiausia paros dozė buvo 150 mg). 21 iš šių

23 vaikų (dvylika vaikų buvo vyresni kaip 12 metų, o devyni- 6-12 metų) duomenys buvo palyginti

su

 

 

 

 

 

preparatas

 

suaugusiųjų farmakokinetikos duomenimis. Tyrimo metu gautos vaisto Cmax, AUC ir klirenso

 

reikšmės buvo panašios kaip ir suaugusiųjų, vartojusių 150 mg irbesartano per parą. Kar o inę dozę

 

vartojant kartą per parą, kraujo plazmoje

vaisto susikaupia

mažai (18%).

 

Inkstų veiklos sutrikimas. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie hemodi lizuojami,

 

organizme irbesartano farmakokinetikos

parametrailabai nekinta. Hemodialize irbes rtano iš

 

organizmo pašalinti neįmanoma.

 

 

 

 

 

Kepenų veiklos sutrikimas. Lengva arba vidutinio sunkumo kepenų ciroze sergančių ligonių

 

organizme irbesartano farmakokinetikos

parametraidaug nekinta.

 

 

 

 

 

vaistinis

 

 

Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organ zme irbesartano farmakokinetika

 

netirta.

 

 

 

 

 

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

 

 

 

 

Tyrimų metu tokios dozės, kokiomis gydomi ligoni i, sisteminio

toksinio poveikio ar toksinio

 

poveikio organams nesukėlė. Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu didelės irbesartano paros dozės

 

Neberegistruotas

 

 

 

 

(žiurkėms ≥ 250 mg/kg kūno svorio, makakoms ≥ 100 mg/kg kūno svorio) mažino eritrocitų

 

parametrus (kiekį, hemoglobino

koncentr ciją, hematokritą). Nuo labai didelių paros dozių (≥

 

500 mg/kg kūno svorio) žiurkių

ir mak kų inkstuose atsirado degeneracinių pokyčių (intersticinis

 

nefritas, kanalėlių išsiplėtimas,

baz filiniai kanalėliai, karbamido ir kreatinino kiekio padidėjimas

 

kraujo plazmoje). Manoma, jog šie p kyčiai yra antriniai,

t. y. pasireiškiantys dėl kraujospūdžio ir

 

inkstų perfuzijos sumažėjimo. Be to, irbesartanas sukėlė ląstelių, esančių arti glomerulų, hiperplaziją

ir

hipertrofiją (žiurkėms ją ukėlė ≥ 90 mg/kg kūno svorio, makakoms- ≥ 10 mg/kg kūno svorio paros

 

dozė). Manoma, jog m nėtų pokyčių atsirado dėl farmakologinio

irbesartano poveikio. Kad tyrimų

 

metu gauti duomenys ap e ląstelių, esančių arti glomerulų,

hiperplaziją ir hipertrofiją būtų reikšmingi

terapinę dozę vartojančiam žmogui, neatrodo.

 

 

 

 

Mutageninio, klastogeninio ar kancerogeninio irbesartano poveikio nepastebėta.

Tyrimų su žiurkių patinais ir patelėmis metu nustatyta, kad preparatas nepakenkė vaisingumui ir reprodukcin i elgsenai, net skiriant tokias geriamojo irbesartano dozes, kurios suaugusiems gyvūnams

sukėlė nedidelį toksinį poveikį (50 - 650 mg/kg kūno svorio per parą), įskaitant ir letalinį poveikį nuo didžiausios dozės. Nenustatyta reikšmingo preparato poveikio geltonkūnių, implantuotų embrionų ir

gyvybingų vaisių skaičiui. Irbesartanas neveikė palikuonių išgyvenamumo, vystymosi ir reprodukcinės funkcijos. Su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad radioaktyviaisiais izotopais žymėto irbesartano nustatoma žiurkių ir triušių vaisių audiniuose. Irbesartano išsiskiria į žindančių žiurkių pieną.

Tyrimų metu žiurkių vaisiui medikamentas sukėlė laikiną toksinį poveikį (inkstų geldelių išsiplėtimą, šlapimtakio išsiplėtimą dėl šlapimo ar vandeninio skysčio susikaupimo, poodžio edemą), kuris po

atsivedimo išnyko. Tokios dozės, nuo kurių vaikingoms triušių patelėms pasireiškė stiprus toksinis poveikis, įskaitant gaišimą, sukėlė persileidimą arba ankstyvąją vaisiaus rezorbciją. Teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams medikamentas nesukėlė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys:

 

 

Laktozės monohidratas

 

 

Mikrokristalinė celiuliozė

 

 

Kroskarmeliozės natrio druska

 

 

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

 

 

Hipromeliozė

 

 

Magnio stearatas

 

preparatas

Tabletės plėvelė:

 

 

 

Hipromeliozė

 

 

Titano dioksidas (E171)

 

 

Makrogolis 400

 

 

6.2

Nesuderinamumas

 

 

Duomenys nebūtini.

 

 

6.3

Tinkamumo laikas

 

 

4 metai.

 

 

6.4

Specialios laikymo sąlygos

vaistinis

 

 

 

 

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia

 

Neberegistruotas

 

 

6.5

Talpyklės pobūdis ir jos turinys

 

 

Kartono dėžutė, kurioje yra 28, 56, 90 arba 98 plėvele dengtų tablečių PVC/PVDC - aliuminio/PVDC lizdinėje plokštelėje.

Gali būti tiekiamos ne vi ų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą p epa atą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Pharmathen S.A. 6, Dervenakion str.,

153 51 Pallini

Attiki, Graikija

Tel.: +30 210 66 65 067

8.RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/12/765/005

EU/1/12/765/006

EU/1/12/765/009

EU/1/12/765/012

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisės suteikimo : Bal 13, 2012

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Naujausią išsamią informaciją apie šį vaistinį preparatą galite rasti Europos vaistų agentūros interneto

svetainėje http://www.ema.europa.eu

 

preparatas

 

 

Neberegistruotas

vaistinis

 

 

 

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai