Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Siklos (hydroxycarbamide) – Preparato charakteristikų santrauka - L01XX05

Updated on site: 10-Oct-2017

Vaisto pavadinimasSiklos
ATC kodasL01XX05
Sudėtishydroxycarbamide
GamintojasAddmedica

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Siklos 100 mg plėvele dengtos tabletės.

Siklos 1000 mg plėvele dengtos tabletės.

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Siklos 100 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 100 mg hidroksikarbamido.

Siklos 1000 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 1000 mg hidroksikarbamido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Siklos 100 mg plėvele dengtos tabletės

Balkšvos, apvalios plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „100“.

Siklos 1000 mg plėvele dengtos tabletės

Balkšvos, kapsulės formos plėvele dengtos tabletės su trimis įrantomis kiekvienoje pusėje. Tabletę galima dalyti į keturias lygias dozes.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Siklos skirtas pasikartojančių skausmingų kraujagyslių užakimo krizių, įskaitant ūminį krūtinės sindromą, prevencijai suaugusiesiems, paaugliams ir senyviems kaip 2 metų vaikams, sergantiems simptominiu pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu (žr. 5.1 skyrių).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą vaistu Siklos pradėti gali gydytojas, turintis pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergančių ligonių gydymo patirtį.

Dozavimas

Suaugusiesiems, paaugliams ir senyviems kaip 2 metų vaikams

Dozė parenkama pagal paciento kūno masę (KM).

Pradinė hidroksikarbamido dozė yra 15 mg/kg KM, o įprasta paros dozė yra 15–30 mg/kg KM. Kol paciento organizmas atsako į gydymą klinikine arba hematologine prasme (pvz., jeigu padidėja

hemoglobino F (HbF), vidutinis eritrocito tūris (VET), neutrofilų kiekis), reikia vartoti tą pačią Siklos dozę.

Jeigu atsako nėra (kartojasi krizės arba krizių dažnis nemažėja), paros dozę galima didinti po 2,5– 5 mg/kg KM per parą, skiriant geriausiai tinkantį stiprumą.

Išskirtinėmis sąlygomis ir atidžiai stebint hematologinę būklę galima skirti maksimalią 35 mg/kg KM dozę per parą (žr. 4.4 skyrių).

Jeigu per tris–šešis mėnesius paciento organizmas neatsako į maksimalią hidroksikarbamido dozę (35 mg/kg KM per parą), Siklos vartojimą reikia visai nutraukti.

Jeigu kraujo ląstelių skaičiavimai rodo toksinį poveikį kraujui, Siklos vartojimą reikia laikinai nutraukti, kol atsistatys kraujas. Kraujo rodikliai paprastai atsistato per dvi savaites. Po to galima tęsti gydymą mažesne doze. Vėliau Siklos dozę galima padidinti, nuolat stebint hematologinius pokyčius. Dozės, kurią vartojant pasireiškė toksiškumas kraujui, negalima mėginti daugiau kaip du kartus.

Toksiškumą kraujui rodo šie kraujo tyrimų rezultatai:

Neutrofilai

< 2000/mm3

Trombocitai

< 80

000/mm3

Hemoglobinas

< 4,5 g/dl

Retikuliocitai

< 80

000/mm3, jei hemoglobino koncentracija < 9 g/dl

Turima ilgalaikių duomenų apie tęstinį hidroksikarbamido skyrimą pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergantiems vaikams ir paaugliams; vaikai ir paaugliai toliau buvo stebėti 12 metų, o suaugusieji ilgiau kaip 13 metų. Šiuo metu nežinoma, kaip ilgai pacientus reiktų gydyti Siklos.

Gydymo trukmę nustato gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į klinikinę ir hematologinę atskiro paciento būklę.

Ypatingos populiacijos

Jaunesniems kaip 2 metų vaikams

Kadangi nepakanka ilgalaikių duomenų apie jaunesnių kaip 2 metų vaikų gydymą hidroksikarbamidu, dozavimas šiai pacientų grupei nenustatytas, todėl šios gyventojų grupės gydyti hidroksikarbamidu nerekomenduojama.

Inkstų veiklos sutrikimai

Kadangi pagrindinis eliminacijos būdas yra išskyrimas per inkstus, pacientams, kurių sutrikusi inkstų veikla, skirtina mažesnė Siklos dozė. Pacientams, kurių kreatinino klirensas ≤ 60 ml/min. pirminę Siklos dozę reikia sumažinti 50%. Būtina atidžiai stebėti šių pacientų hematologinius parametrus. Pacientams, turintiems sunkių inkstų funkcijos sutrikimų (kreatinino klirensas <30 ml/min.) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius), Siklos vartoti negalima.

Kepenų veiklos sutrikimai

Nėra duomenų, kuriais remiantis reiktų koreguoti vaisto dozę pacientams, kurių sutrikusi kepenų veikla. Būtina atidžiai stebėti šių pacientų kraujo parametrus. Saugumo sumetimais Siklos negalima skirti pacientams, kurių kepenų funkcija stipriai sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Vartojimo metodas

Siklos 100 mg plėvele dengtos tabletės

Priklausomai nuo individualiai paskirtos dozės, tabletė geriama kartą per parą, geriausiai ryte prieš pusryčius užgeriant stikline vandens ar užkandant nedideliu kiekiu maisto.

Siklos 1000 mg plėvele dengtos tabletės

Priklausomai nuo individualiai paskirtos dozės, tabletė, tabletės pusės arba ketvirčiai geriami kartą per parą, geriausiai ryte prieš pusryčius, jei reikia, užgeriant stikline vandens ar užkandant nedideliu kiekiu maisto.

Pacientams, negalintiems nuryti tablečių, jas, įdėjus į arbatinį šaukštelį, prieš pat vartojimą galima ištirpyti nedideliame kiekyje vandens. Įlašinus sirupo arba sumaišius su maistu galima nustelbti galimą kartumą.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei vaisto medžiagai.

Sunkus kepenų (Child-Pugh C klasė).

Sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.).

Toksinis kaulų čiulpų slopinimas, kaip aprašyta 4.2 skyriuje.

Žindymas (žr. 4.6 skyrių).

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Siklos vartojančius pacientus būtina atidžiai stebėti. Prieš pradedant gydymą ir vėliau periodiškai gydymo metu reikia ištirti paciento hematologinę būklę bei inkstų ir kepenų funkciją. Gydymo Siklos metu kraujo ląstelių kiekį reikia nustatyti kas dvi savaites gydymo pradžioje (pvz., per pirmuosius du mėnesius) ir jei paciento paros hidroksikarbamido dozė yra iki 35 mg/kg KM. Pacientus, kurių būklė vartojant mažesnes dozes stabili, reikia tirti kas du mėnesius.

Pasireiškus stipriam kaulų čiulpų funkcijos slopinimui, gydymą Siklos reikia nutraukti. Paprastai dažniausias hematologinio slopinimo požymis yra neutropenija. Rečiau pasireiškia trombocitopenija ir anemija, be to, šios būklės retai būna prieš tai nepasireiškus neutropenijai. Nutraukus gydymą, mielosupresija paprastai greitai praeina. Po to galima tęsti gydymą skiriant kiek mažesnes Siklos dozes (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, sergantiems lengvu arba vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumu, Siklos reikia vartoti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Kadangi nėra duomenų apie pacientus, sergančius lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, Siklos tokiems pacientams reikia skirti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, turintiems blauzdų opų, Siklos reikia skirti atsargiai. Blauzdų opos yra dažna pjautuvo pavidalo ląstelių sindromo komplikacija, tačiau yra pranešimų apie jų atsiradimą ir vartojant hidroksikarbamidą. Hidroksikarbamidu gydomiems pacientams, sergantiems kaulų čiulpų proliferacijos ligomis, pasireiškė toksinis poveikis odai ir kraujagyslėms, įskaitant kraujagyslių išopėjimą ir gangreną. Toks toksinis poveikis kraujagyslėms dažniausiai pasireiškė pacientams, kurie anksčiau ar gydymo metu vartojo interferoną. Dėl potencialiai pavojingų klinikinių odos ir kraujagyslių išopėjimo padarinių, kuriuos patyrė kaulų čiulpų proliferacijos ligomis sergantys pacientai, išsivysčius odos ir kraujagyslių opoms hidroksikarbamido vartojimą reikia nutraukti ir (arba) sumažinti jo dozę. Retais atvejais opas sukėlė leukocitoklastinis vaskulitas.

Patartina nuolat stebėti gydomų vaikų ir paauglių augimą.

Hidroksikarbamidas sukelia makrocitozę, galinčią užmaskuoti pirminį folio rūgšties ir vitamino B12 deficitą. Pacientams rekomenduojama profilaktiškai skirti folio rūgšties.

Įrodyta, kad hidroksikarbamidas turi genotoksinį poveikį daugeliui testuotų sistemų. Manoma, kad hidroksikarbamidas turi kancerogeninį poveikį įvairioms rūšims. Pacientams, kuriems ilgą laiką hidroksikarbamidu buvo gydytos kaulų čiulpų proliferacijos ligos, pasireiškė antrinė leukemija. Nežinoma, ar leukonijos išsivystymas yra antrinis hidroksikarbamido vartojimo padarinys, ar tai susiję su paciento pagrindine liga. Yra pranešimų apie odos vėžį, išsivysčiusi ilgą laiką hidroksikarbamidą vartojusiems pacientams.

Pacientai ir (arba) tėvai ar teisėti globėjai turi sugebėti laikytis vaistinio preparato vartojimo, pacientų stebėjimo ir priežiūros nuorodų.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Specifinių hidroksikarbamido sąveikos tyrimų neatlikta.

Pranešta apie gyvybei pavojingą pankreatitą ir toksinį poveikį kepenims bei sunkią periferinę neuropatiją, išsivysčiusius ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems hidroksikarbamidas buvo skiriamas su antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais, ypač didanozinu su stavudinu. Pacientams, gydytiems hidroksikarbamidu su didanozinu, stavudinu ir indinaviru maždaug 100/mm3 sumažėjo CD4 ląstelių mediana.

Hidroksikarbamidą vartojant kartu su kitais kaulų čiulpus slopinančiaisiais vaistais ar radioterapija gali padidėti kaulų čiulpų slopinamasis poveikis, sutrikti virškinimo traktas arba išsivystyti mukozitas. Hidroksikarbamidas gali sustiprinti radioterapijos sukeltą eritemą.

Hidroksikarbamidą skiriant kartu su gyvų virusų vakcina gali sustiprėti vakcinos viruso replikacija ir (arba) vakcinos viruso sukeliamas nepageidaujamas poveikis, nes hidroksikarbamido terapija gali slopinti natūralius organizmo apsaugos mechanizmus. Hidroksikarbamidą vartojančius pacientus skiepijant gyvų virusų vakcina gali išsivystyti sunkios infekcijos. Iš esmės gali sumažėti pacientų antikūnų atsakas vakcinoms. Skiepyti gyvų virusų vakcinomis pacientus, vartojančius Siklos, galima tik jeigu nauda aiškiai didesnė už galimą pavojų.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingos moterys/Vyrų ir moterų kontracepcija

Vaisingo amžiaus moterims, vartojančioms hidroksikarbamidą, reikia patarti vengti nėštumo ir nedelsiant informuoti gydantįjį gydytoją, jeigu gydymo metu pastotų.

Vaisingoms moterims primygtinai patartina naudoti veiksmingą kontracepcijos būdą. Hidroksikarbamidą vartojantys pacientai (vyrai ir moterys) gydymą vaistiniu preparatu turi nutraukti 3–6 mėnesius prieš planuojamą pastojimą, jeigu tai įmanoma. Būtina individualiai kiekvienai pacientei įvertinti rizikos ir naudos santykį, atsižvelgiant į galimą gydymo hidroksikarbamidu pavojų ir galimybę pereiti prie kraujo perpylimo metodo.

Nėštumas

Vertinant poveikį žmonėms ir atliktus retrospektyvią 123 suaugusiųjų, gydytų hidroksikarbamidu, duomenų analizę, pranešta apie dvidešimt tris nėštumo atvejus: pastojo 15 moterų, vartojusių hidroksikarbamidą, ir 3 hidroksikarbamidą vartojusių vyrų partnerės. Daugeliu atvejų (61%) nėštumo eiga, trukmė ir gimdymas buvo normalūs. Kitais atvejais, kurių eiga žinoma, nėštumas buvo nutrauktas savanoriškai arba gydytojų patarimu. Tad nedaugelio nėštumų stebėjimo duomenys nepageidaujamo poveikio nėštumo eigai arba vaisiaus ar naujagimio sveikatos būklei nerodo.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Hidroksikarbamidą vartojančius pacientus reikia perspėti apie teorinę riziką vaisiui.

Remiantis ribota turima informacija vartojant hidroksikarbamidą nėščiosioms pacientėms arba jei hidroksikarbamidu gydomų pacientų vyrų partnerė yra nėščia, būtina atidžiai stebėti nėščiąją, atlikti reikiamus klinikinius, biologinius ir ultragarso tyrimus.

Žindymas

Hidroksikarbamido patenka į motinos pieną. Kadangi žindomam kūdikiui vaistas gali sukelti sunkų nepageidaujamą poveikį, Siklos vartojimo metu žindymą būtina nutraukti.

Vaisingumas

Gydymas gali paveikti vyrų vaisingumą. Labai dažnai vyrams buvo stebima grįžtamoji oligospermija ir azoospermija, nors šie sutrikimai būdingi ir pagrindinei ligai. Sumažėjęs vaisingumas stebėtas žiurkių patinams (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Siklos gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai. Įtarus, kad gali pasireikšti svaigulys, pacientams būtina patarti nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų Siklos vartojimo metu.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Specifinis hidroksikarbamido saugumas buvo retroaktyviai tiriamas 123 suaugusiųjų grupėje daugiau kaip 13 metų ir 352 vyresnių kaip 2 metų amžiaus vaikų ir paauglių grupėje iki 12 metų.

Daugiausia pranešimų gauta apie kaulų čiulpų slopinimą su neutropenija, tai dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis. Kaulų čiulpų slopinimas yra toksinis hidroksikarbamido poveikis, kuriam pasireiškus reikia mažinti dozę. Mažiau kaip 10% pacientų paprastai pasireiškia laikinas toksinis poveikis, kol nepasiekiama maksimali toleruojama dozė; tuo tarpu vartojant maksimalią toleruojamą dozę daugiau kaip 50% pacientų gali patirti grįžtamąjį kaulų čiulpų slopinimą. Šios nepageidaujamos reakcijos tikėtinos remiantis hidroksikarbamido farmakologinėmis savybėmis. Nepageidaujamą poveikį galima sumažinti laipsniškai titruojant dozę (žr. 4.2 skyrių).

Klinikiniai duomenys, gauti tiriant pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergančius pacientus, neparodė nepageidaujamų hidroksikarbamido reakcijų, susijusių su kepenų arba inkstų funkcija.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Nepageidaujami poveikiai, kurie bent gali būti sietini su gydymu, pateikti toliau pagal organų sistemų klases ir absoliutųjį pasireiškimo dažnį. Pagal pasireiškimo dažnį poveikiai skirstomi į labai dažnus (> 1/10), dažnus (> 1/100, < 1/10), nedažnus (> 1/1 000, < 1/100), retus (> 1/10 000, < 1/1 000), labai retus (< 1/10 000) ir nežinomus (dažnio negalima nustatyti pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka :

Infekcijos ir infestacijos:

Dažnis nežinomas: Parvoviruso B19 infekcija

Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai:

Dažnis nežinomas:

Leukemija ir senyviems pacientams odos vėžys

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažni:

Kaulų čiulpų slopinimas1, įskaitant neutropeniją (< 2,0 x 109/L),

 

retikulopenija (< 80 x 109/L), makrocitozė2

Dažni:

Trombocitopenija (< 80 x 109/L), anemija (hemoglobinas < 4,5 g/dl)3

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni:

Galvos skausmas

Nedažni:

Svaigulys

Kraujagyslių sutrikimai:

Dažnis nežinomas:

Kraujavimas

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni:

Pykinimas

Dažnis nežinomas:

Virškinimo trakto sutrikimai, vėmimas, virškinimo trakto opa, sunki

 

hipomagnezemija

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Reti:

Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni

Odos reakcijos (pvz., burnos ertmės, nagų ir odos pigmentacija) bei burnos

 

mukozitas.

Nedažni:

Bėrimas, juoda nagų pigmentacija, alopecija

Reti:

Blauzdų opos

Dažnis nežinomas:

Odos išsausėjimas

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Labai dažni :

Oligospermija, azoospermija4

Dažnis nežinomas:

Amenorėja

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai:

Dažnis nežinomas:

Karščiavimas

Tyrimai:

 

Dažnis nežinomas:

Kūno masės padidėjimas5

1 Kraujo rodikliai paprastai atsistato nustojus vartoti hidroksikarbamidą per dvi savaites.

2 Hidroksikarbamido sukeliama makrocitozė nepriklauso nuo vitamino B12 arba folio rūgšties. 3 Dažniausiai užsikrėtus parvovirusu arba dėl blužnies sekvestracijos.

4 Oligospermija ir azoospermija paprastai yra praeinančioji, tačiau į tai būtina atsižvelgti, jei pacientas planuoja tapti tėvu (žr. 5.3 skyrių). Šie sutrikimai susiję ir su pagrindine liga.

5 Tai gali būti pagerėjusios bendrosios būklės išdava.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Pacientams, vartojusiems kelis kartus didesnes už terapines hidroksikarbamido dozes, pasireiškė ūmus toksinis poveikis odai ir gleivinei. Nustatyta delnų ir padų skausmingumo, violetinės eritemos, edemos atvejų, po kurių sekė rankų ir kojų odos sluoksniavimasis, sunki bendroji odos hiperpigmentacija ir stomatitas.

Pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergantiems pacientams, pavartojusiems per dideles hidroksikarbamido dozes (1,43 ir 8,57 kartų didesnes už maksimalią rekomenduojamą 35 mg/kg KM dozę per parą), atskirais atvejais pasireiškė neutropenija. Pavartojus per daug vaisto, patartina kelias savaites stebėti kraujo kūnelių kiekį, nes jis atsistatyti gali vėliau.

Perdozavus išplaunamas skrandis, po to taikomas simptominis gydymas ir stebima kaulų čiulpų veikla.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antinavikiniai vaistai, kiti antinavikiniai vaistai, ATC kodas – L01XX05.

Veikimo mechanizmas

Specifinis hidroksikarbamido veikimo mechanizmas nėra tiksliai nustatytas. Vienas iš hidroksikarbamido poveikio mechanizmų yra embrioninio hemoglobino (angl. foetal haemoglobin, HbF) koncentracijos padidinimas pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergantiems pacientams. HbF veikia pjautuvinio hemoglobino (angl. sickle haemoglobin, HbS) polimerizaciją ir taip stabdo raudonųjų kraujo kūnelių virtimą pjautuviniais. Visuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad vartojant hidroksikarbamido, reikšmingai padidėjo HbF kiekis, lyginant su pradiniais duomenimis.

Neseniai nustatyta, kad hidroksikarbamidas dalyvauja susidarant azoto oksidui, todėl galima manyti, kad azoto oksidas skatina ciklinio guanozinmonofosfato (cGMP) gamybą, o šis savo ruožtu suaktyvina proteinkinazę ir padidina HbF gamybą. Kiti žinomi hidroksikarbamido farmakologiniai poveikiai, galintys turėti teigiamą poveikį gydant pjautuvo pavidalo ląstelių sindromą, yra neutrofilų kiekio mažinimas, vandens kiekio eritrocituose didinimas, pjautuvo pavidalo ląstelių sugebėjimo deformuotis didinimas ir raudonųjų kraujo kūnelių adhezijos prie endotelio pakeitimas.

Be to, hidroksikarbamidas, veikdamas kaip ribonukleotido reduktazės inhibitorius, iškart slopina DNR sintezę, tačiau neturi poveikio ribonukleino rūgšties arba baltymo sintezei.

Farmakodinaminis poveikis

Be nepastovios krizių dažnio sumažėjimo koreliacijos su HbF kiekio padidėjimu, labiausiai susijęs su krizių dažnio sumažėjimu veiksnys yra hidroksikarbamido sukeltas ląstelių, ypač neutrofilų, kiekio mažinimas.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Beveik visuose pjautuvo pavidalo ląstelių sindromo klinikiniuose tyrimuose hidroksikarbamidas sumažino kraujagyslių užakimo epizodų skaičių vaikams ir suaugusiems 66–80%. Taip pat vaistą vartojusios grupės pacientai rečiau patekdavo į ligoninę ir mažiau dienų praleisdavo ligoninėje. Kelių tyrimų metu buvo nustatyta, kad hidroksikarbamido grupėje 25–33% sumažėja ūmaus krūtinės sindromo atveju per metus. Ūmus krūtinės sindromas yra dažna gyvybei pavojinga pjautuvo pavidalo ląstelių sindromo komplikacija, kuriai būdingas skausmas krūtinės srityje arba karščiavimas bei dusulys, o krūtinės rentgenogramoje matoma nauja infiltracija.

Pacientams, vartojusiems hidroksikarbamidą iki 8 metų, klinikinė vaisto nauda išliko pastovi.

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus 20 mg/kg hidroksikarbamido, stebima staigi absorbcija, o maksimalus kiekis plazmoje (apie 30 mg/L) aptinkamas po 0,75 val. vaikų ir po 1,2 h suaugusių pacientų, sergančių pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu, organizme. Bendroji ekspozicija praėjus iki 24 h po dozės suvartojimo yra

124 mg*h./L vaikų bei paauglių ir 135 mg*h./L suaugusių pacientų organizme. Kaip nustatyta geriamąjį hidroksikarbamidą skiriant kitoms indikacijoms (ne pjautuvo pavidalo ląstelių sindromui gydyti), jis biologiškai pasisavinamas beveik pilnai.

Pasiskirstymas

Hidroksikarbamidas greitai pasiskirto po visą žmogaus organizmą, patenka į galvos ir nugaros smegenų skystį, aptinkamas pilvaplėvės skystyje ir aflogistiniame skystyje pilvaplėvės ertmėje bei koncentruojasi leukocituose ir eritrocituose. Nustatyta, kad hidroksikarbamidas pasiskirsto praktiškai visuose žmogaus organizmo skysčiuose.

Pasiskirstymo apimtis nusistovėjus pastoviai koncentracijai pagal biologinį pasisavinimą yra 0,57 L/kg pacientams, sergantiems pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu (maždaug 72 L vaikams ir 90 L suaugusiems). Hidroksikarbamido savybė surišti baltymus nežinoma.

Biotransformacija

Biotransformacijos būdai ir susidarantys metabolitai nėra pilnai ištirti. Vienas iš hidroksikarbamido metabolitų yra urėja.

In vitro sąlygomis hidroksikarbamido 30, 100 ir 300 µM koncentracijų žmogaus kepenų mikrosomų citochromas P450 nemetabolizuoja. Kai koncentracijos siekia 10–300 µM, hidroksikarbamidas in vitro neskatina rekombinantinio žmogaus P glikoproteino (PGP) ATPazės aktyvumo, tai reiškia, hidroksikarbamidas nėra PGP substratas. Tad sąveika su kartu vartojamais preparatais, kurie yra citochromų P450 arba P-glikoproteino substratai, nėra tikėtina.

Eliminacija

Pakartotinos dozės skyrimo tyrime, kuriame dalyvavo pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergantys suaugusieji, nusistovėjus pastoviai koncentracijai maždaug 60% hidroksikarbamido aptikta šlapime. Suaugusiems bendrasis klirensas, nustatytas pagal biologinį pasisavinimą, buvo 9,89 L/val.

(0,16 L/h/kg), tai yra, 5,64 L/h pasišalino per inkstus, o 4,25 L/h ne per inkstus. Atitinkamai bendrasis klirensas vaikams buvo 7,25 L/h (0,20 L/h/kg), tai yra, 2,91 L/h pasišalino per inkstus, o 4,34 L/h ne per inkstus.

Pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergantiems suaugusiems, per 8 valandas po dozės suvartojimo per inkstus išsiskyrė 62% hidrokarbamido, tai yra daugiau, negu vėžiu sergantiems pacientams (35– 40%). Pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergantiems pacientams hidroksikarbamido pusinės eliminacijos trukmė buvo maždaug šešios-septynios valandos; tai yra ilgiau, negu vaistą skiriant kitoms indikacijoms.

Senyvas amžius, lytis, rasė

Apie farmakokinetikos pokyčius priklausomai nuo amžiaus (išskyrus vaikus), lyties arba rasės informacijos nėra.

Vaikai

Pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergančių vaikų ir suaugusiųjų sisteminė hidroksikarbamido ekspozicija nusistovėjus pastoviai koncentracijai pagal sritį po kreive buvo panaši. Maksimalus kiekis plazmoje ir aptinkama pasiskirstymo apimtis priklausomai nuo kūno masės įvairiose amžiaus grupėse buvo panaši. Lyginant su suaugusiaisiais, vaikų organizme maksimali koncentracija plazmoje buvo pasiekiama vėliau ir mažesnė dozės dalis išsiskirdavo su šlapimu. Vaikams, lyginant su suaugusiaisiais, pusinės eliminacijos trukmė buvo šiek tiek didesnė ir bendrasis klirensas pagal kūno masę šiek tiek didesnis (žr. 4.2 skyrių).

Inkstų veiklos sutrikimai

Kadangi pagrindinis eliminacijos būdas yra išskyrimas per inkstus, pacientams, kurių sutrikusi inkstų veikla, skirtina mažesnė Siklos dozė. Atvirame vienos dozės skyrimo tyrime, kuriame dalyvavo pjautuvo pavidalo ląstelių sindromu sergantys suaugusieji (Yan JH ir kt., 2005), buvo vertinama inkstų funkcijos įtaka hidroksikarbamido farmakokinetikai. Pacientai, kurių inkstų veikla normali (kreatinino klirensas CrCl > 80 ml/min.), nežymiai sutrikusi (CrCl 60–80 ml/min.), vidutiniškai sutrikusi

(CrCl 30–<60 ml/min.) arba sunkiai sutrikusi (<30 ml/min.), vartojo vieną 15 mg/kg KM hidroksikarbamido dozę 200 mg, 300 mg arba 400 mg kapsulėmis. Pacientų, kurių CrCl mažesnis kaip 60 ml/min. arba pacientų, sergančių paskutinės stadijos inkstų liga, vidutinė hidroksikarbamido ekspozicija buvo maždaug 64% didesnė negu pacientų, kurių inkstų funkcija normali. Kaip nustatyta kitame tyrime, pacientų, kurių CrCl<60 ml/min. sritis po kreive buvo maždaug 51% aukštesnė, negu pacientų, kurių CrCl≥60 ml/min.; tai reiškia, kad pacientams, kurių CrCl<60 ml/min. būtų pravartu sumažinti hidroksikarbamido dozę 50%. Hemodializė hidroksikarbamido ekspoziciją sumažino 33% (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Būtina atidžiai stebėti šių pacientų kraujo parametrus.

Kepenų veiklos sutrikimai

Nėra duomenų, kuriais remiantis reiktų koreguoti vaisto dozę pacientams, kurių sutrikusi kepenų veikla, tačiau saugumo sumetimais pacientams, sergantiems sunkiu kepenų nepakankamumu, Siklos skirti negalima (žr. 4.3 skyrių). Būtina atidžiai stebėti pacientų, kurių sutrikusi kepenų veikla, kraujo parametrus.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių toksiškumo tyrimų metu dažniausiai nustatytas šis poveikis: kaulų čiulpų slopinimas, limfinio audinio atrofija ir plonųjų ir storųjų žarnų epitelio degeneraciniai pokyčiai. Tam tikroms rūšims nustatytas poveikis širdžiai ir kraujagyslėms bei hematologiniai pokyčiai. Be to, žiurkių patinams pasireiškė sėklidžių atrofija ir spermatogenezės sumažėjimas, o šunims – grįžtamasis spermatogenezės nebuvimas.

Įrodyta, kad hidroksikarbamidas turi genotoksinį poveikį daugeliui testuotų sistemų.

Įprastinių ilgalaikių tyrimų hidroksikarbamido kancerogeniniam potencialui įvertinti neatlikta. Tačiau manoma, kad hidroksikarbamidas turi kancerogeninį poveikį įvairioms gyvūnų rūšims.

Hidroksikarbamidas pereina per placentos barjerą; nustatyta, kad jis turi teratogeninį poveikį ir yra toksiškas embrionui daugelyje gyvūnų modelių, vartojant dozes, lygias žmogaus terapinei dozei arba mažesnes už ją. Teratogeninis poveikis pasireiškė daliniu kaukolės kaulų sukaulėjimu, akiduobių nebuvimu, galvos smegenų vandene, dvipusiu daliniu krūtinkaulio segmento sukaulėjimu, juosmeninių slankstelių trūkumu Toksinis poveikis embrionui pasireiškė vaisiaus gyvybingumo sumažėjimu, sumažėjusių gyvų jauniklių vadoje kiekiu ir sulėtėjusiu vystymusi.

Žiurkių patinams, kuriems buvo skiriama 60 mg/kg KM hidroksikarbamido dozės (maždaug dvigubai daugiau nei rekomenduojama maksimali dozė žmonėms) išsivystė sėklidžių atrofija, sumažėjo spermatogenezė ir žymiai sumažėjo jų pajėgumas apvaisinti pateles.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio stearilfumaratas

Silicinta mikrokristalinė celiuliozė

Bazinis butilintas metakrilato kopolimeras

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

3 metai.

Siklos 1000 mg plėvele dengtos tabletės

Vartojimas

Nesuvartotos perlaužtų tablečių dalys turi būti sudėtos atgal į buteliuką ir suvartotos per tris mėnesius.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 30°C temperatūroje.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Didelio tankio polietileno (DTPE) buteliukas su polipropileno vaikų sunkiai atidaromu uždoriu, kuriame yra sausiklio.

Siklos 100 mg plėvele dengtos tabletės

Pakuotėje yra 60, 90 arba 120 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Siklos 1000 mg plėvele dengtos tabletės

Pakuotėje yra 30 tablečių.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Siklos yra vaistinis preparatas, su kuriuo reikia elgtis atsargiai. Asmenys, kuriems nereikia vartoti Siklos ir ypač nėščiosios turi vengti kontakto su hidroksikarbamidu.

Nepanaudotas perlaužtų tablečių dalys sudėkite į dėžutę. Siklos ruošiantys asmenys prieš ir po kontakto su tabletėmis turi nusiplauti rankas.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

Siklos 1000 mg plėvele dengtos tabletės

Jeigu dėl skirtos dozės dydžio reikia perlaužti tabletę pusiau arba į keturias dalis, tai turi būti atliekama vengiant sąlyčio su maistu. Jeigu dalijant tabletę susidarė miltelių, juos reikia nušluostyti drėgnu vienkartiniu rankšluosčiu ir pastarąjį išmesti.

7.REGISTRUOTOJAS

Addmedica

101 rue Saint Lazare

75009 Paris

Prancūzija

tel.: +33 1 72 69 01 86 faksas: +33 1 73 72 94 13

el. paštas: contact@addmedica.com

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

Siklos 100 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/07/397/002

EU/1/07/397/003

EU/1/07/397/004

Siklos 1000 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/07/397/001

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2007 m. birželio 29 d.

Paskutinio perregistravimo data 2012 m. birželio 28 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje: http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai