Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Tekturna (aliskiren) – Preparato charakteristikų santrauka - C09XA02

Updated on site: 10-Oct-2017

Vaisto pavadinimasTekturna
ATC kodasC09XA02
Sudėtisaliskiren
GamintojasNovartis Europharm Ltd.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Tekturna 150 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 150 mg aliskireno (hemifumarato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė

Šviesiai rožinės spalvos, abipus išgaubta, apvali tabletė, kurios vienoje pusėje į pau a “IL”, o kitoje – “NVR”.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pirminei hipertenzijai gydyti.

neberegistruotas

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

 

 

Rekomenduojama Tekturna dozė yra 150 mg vieną k rtą per parą. Jei kraujospūdis sumažėja

nepakankamai, dozę galima padidinti iki 300 mg vieną kartą per parą.

Pradėjus gydyti 150 mg doze vieną ka tą per p rą, stipriausias antihipertenzinis poveikis pasireiškia

per dvi savaites (85 – 90 % atvejų).

 

Tekturna gali būti skiriamas vienas arba kartu su kitais vaistais nuo hipertenzijos (žr. 4.4 ir 5.1

skyrius).

 

 

Tekturna reikia vartoti nedaug pavalgius, vieną kartą per parą, geriau kasdien tuo pačiu metu.

Greipfrutų sultis negalima vartoti kartu su Tekturna.

 

 

preparatas

 

Inkstų funkc jos utrikimas

 

Pacientams, kuriems yra lengvas ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, pradinės dozės koreguoti

nereik a (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

 

Vaistinis

 

 

Kepenų funkcijos sutrikimas

P c entams, kuriems yra lengvas ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, pradinės dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Senyviems pacientams (vyresniems kaip 65 metų)

Senyviems pacientams pradinės dozės koreguoti nereikia.

Vaikams ir paaugliams (jaunesniems kaip 18 metų)

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems kaip 18 metų, Tekturna vartoti nerekomenduojama, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka (žr. 5.2 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Anksčiau pasireiškusi angioneurozinė edema vartojant aliskireną.

Antras ir trečias nėštumo trimestras (žr. 4.6 skyrių).

Kartu vartoti aliskireno su ciklosporinu, labai stipriu P-glikoproteino inhibitoriumi ir kitais stipriais P-glikoproteino inhibitoriais (kvinidinu, verapamiliu), negalima (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientams, kartu su aliskirenu vartojantiems kitų reninoneberegistruotasir angiotenzino sistemą (RAS) sl pinančių

vaistinių preparatų, ir (arba) pacientams, kurių sutrikusi inkstų veikla ir (arba) serga cuk iniu diabetu, didėja hiperkalemijos pasireiškimo pavojus.

Aliskireno reikėtų atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra sunkus stazinis šird es nepakankamumas (III-IV funkcinės klasės pagal NYHA (Niujorko širdies asociacijos) klasifikac ją).

Jei pasireiškia stiprus ir užsitęsęs viduriavimas, gydymą Tekturna reikia nut aukti.

Angioneurozinė edema

Aliskirenu, kaip ir kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais, gydomiems pacientams pastebėti angioneurozinės edemos atvejai. Jei pasir iškia angioneurozinė edema, Tekturna vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir skirti tinkamą gydymą b i stebėti paciento būklę, kol

angioneurozinės edemos požymiai ir simptomai visiškai ir ilgam laikui išnyks. Kai angioneurozinė edema apima liežuvįpreparatas, balso klostes ar gerklas, reikia kirti adrenalino. Be to, reikia taikyti priemones, užtikrinančias paciento kvėpavimo takų praein mumą.

Natrio ir (arba) skysčių trūkumas organizme

Pradėjus skirti Tekturna pacientams, ku ių org nizme yra žymus skysčių ir (arba) druskų trūkumas (pvz., vartojantiems dideles diuretikų dozes), g li pasireikšti simptominė hipotenzija. Prieš pradedant skirti Tekturna, būtina koreguoti šią būklę, arba gydyti labai atsargiai.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Klinikinių tyrimų metu T ktu na nebuvo tirtas hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sut ikimas (serumo kreatinino koncentracija ≥ 150 μmol/l ar ≥ 1,70 mg/dl

moterims ir ≥ 177 μmol/l ar ≥ 2,00 mg/dl vyrams ir (arba) apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis Vaistinis(GFR) < 30 ml/m n), atliekamos dializės, taip pat sirgusiems nefroziniu sindromu arba renovaskuline

hipertenzija. H pertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, Tekturna re k a sk rti atsargiai, nes apie vaisto saugumą duomenų nepakanka.

Ali kireno, kaip ir kitų renino ir angiotenzino sistemą veikiančių vaistinių preparatų, reikia atsargiai sk rti pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimą galinčių sukelti būklių, tokių kaip

h povolemija (pvz., atsirandanti dėl kraujo netekimo, sunkaus ar ilgalaikio viduriavimo, ilgalaikio vėmimo ir kt.), širdies liga, kepenų liga arba inkstų liga. Vaistui esant rinkoje, aliskirenu gydomiems padidėjusios rizikos grupių pacientams pastebėta ūminio inkstų nepakankamumo, kuris nutraukus gydymą yra grįžtamas, atvejų. Tais atvejais, kai pasireiškia bet kokių inkstų nepakankamumo požymių, aliskireno vartojimą reikia nedelsiant nutraukti.

Inkstų arterijos stenozė

Apie Tekturna skyrimą pacientams, kuriems yra vieno ar abiejų inkstų, arba vienintelio inksto arterijos stenozė, kontroliuotų klinikinių tyrimų duomenų nėra. Tačiau pacientus, kuriems yra inkstų arterijos stenozė, gydant aliskirenu, kaip ir kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais, yra padidėjusi inkstų funkcijos sutrikimo, įskaitant ūminį inkstų funkcijos

nepakankamumą, pasireiškimo rizika. Todėl šiuos pacientus reikia gydyti atsargiai. Jei pasireiškia inkstų funkcijos nepakankamumas, gydymą reikia nutraukti.

Vidutinio stiprumo P-gp inhibitoriai

300 mg aliskireno skiriant kartu su 200 mg ketokonazolo, aliskireno AUC padidėjo 76 %, tačiau manoma, kad tokie P-gp inhibitoriai kaip ketokonazolas koncentraciją audiniuose didina daugiau negu koncentraciją kraujo plazmoje. Todėl reikia laikytis atsargumo skiriant aliskireną kartu su vidutinio stiprumo P-gp inhibitoriais tokiais kaip ketokonazolas (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kliniškai reikšmingos Tekturna sąveikos su kitais dažniausiai hipertenzijai ar diabetui gydyti vartojamais vaistiniais preparatais nežinoma.

Klinikinių farmakokinetikos tyrimų metu buvo tiriama sąveika su šiais preparatais: acenok maroliu, atenololiu, celekoksibu, pioglitazonu, alopurinoliu, izosorbido-5-mononitratu, ramip iliu ir hidrochlorotiazidu. Sąveikos nenustatyta.

Aliskireną skiriant kartu su valsartanu (↓28 %), metforminu (↓28 %), amlodip nu (↑29 %) arba

cimetidinu (↑19 %), Tekturna Cmax arba AUC pakito 20 – 30 %. Skiriant kartu su atorvastatinu,

pastoviosios Tekturna koncentracijos AUC ir Cmax padidėjo 50 %. Ka tu ski iamas Tekturna reikšmingai neįtakojo atorvastatino, valsartano, metformino ar amlodipino farmakokinetikos. Todėl Tekturna skiriant kartu su šiais vaistiniais preparatais, nei jų, nei aliskir no dozių koreguoti nereikia.

Tekturna gali nežymiai mažinti digoksino biologinį prieinamumą.

Preliminariais duomenimis, irbesartanas gali mažinti Tektur a AUC ir Cmax.

neberegistruotas

Eksperimentiniais tyrimaispreparatassu gyvūnais nust tyt , k d P-glikoproteinas (P-gp) yra svarbiausias Tekturna biologinį prieinamumą lemiantis veiksnys. Todėl P-gp induktoriai (jonažolė, rifampicinas)

gali mažinti biologinį Tekturna priein mumą.

Su CYP450 susijusi vaistų sąveika

Aliskirenas neslopina CYP450 izofermentų (CYP1A2, 2C8, 2C9, 2C19, 2D6, 2E1 ir 3A). Aliskirenas CYP3A4 neindukuoja. Todėl aliskiren s neturėtų įtakoti medžiagų, kurios slopina ar indukuoja šiuos fermentus arba yra šių ferm ntų metabolizuojamos, sisteminės ekspozicijos. Tik labai mažas aliskireno kiekis metabolizuojamas citochromo P450 fermentų, todėl vaistų sąveikos dėl CYP450 izofermentų slopinimo ar indukcijos neturėtų pasireikšti. Tačiau CYP3A4 inhibitoriai dažnai slopina ir P-gp. Todėl

aliskireno skiriant kartu su CYP3A4 inhibitoriais, kurie slopina ir P-gp, gali padidėti aliskireno Vaistinisekspozicija (žr. tol au kyrių „Su P-glikoproteinu susijusi vaistų sąveika“).

Su P-gl koprote u susijusi vaistų sąveika

Ikiklin k ų tyrimų metu nustatyta, kad MDR1/Mdr1a/1b (P-gp) yra svarbiausia eliminacijos sistema, dalyvaujan i aliskireno absorbcijos žarnyne ir išskyrimo su tulžimi procesuose. Todėl P-gp induktoriai (jonažolė preparatai, rifampicinas) gali mažinti biologinį Tekturna prieinamumą. Nors su aliskirenu net rt , tačiau žinoma, kad P-gp sistema kontroliuoja įvairių jos substratų pasisavinimą audiniuose, o P-gp inhibitoriai gali didinti koncentracijų audiniuose ir plazmoje santykio reikšmę. Dėl šios priežasties P-gp inhibitoriai gali didinti aliskireno koncentraciją audiniuose labiau nei koncentraciją plazmoje. Su P-gp susijusios vaistų sąveikos galimybė priklauso nuo šio nešiklio slopinimo laipsnio.

P-gp substratai arba silpni inhibitoriai

Reikšmingos sąveikos su atenololiu, digoksinu, amlodipinu ar cimetidinu nenustatyta. Skiriant kartu su atorvastatinu (80 mg) ir nusistovėjus pastoviai aliskireno (300 mg) koncentracijai, jo AUC ir Cmax padidėjo 50 %.

Vidutinio stiprumo P-gp inhibitoriai

Aliskireno (300 mg) skiriant kartu su ketokonazolu (200 mg), aliskireno koncentracija kraujo

plazmoje (AUC ir Cmax) padidėjo 80 %. Ikiklinikinių tyrimų duomenys rodo, kad aliskireno skiriant kartu su ketokonazolu, didėja aliskireno absorbcija virškinimo trakte ir mažėja jo išsiskyrimas su tulžimi. Skiriant kartu su ketokonazolu, aliskireno koncentracija kraujo plazmoje pakinta maždaug tiek, kiek pakistų dvigubai padidinus jo dozę. Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad aliskireno dozė iki 600 mg (t.y. dvigubai didesnė nei rekomenduojama didžiausia terapinė dozė) yra gerai toleruojama. Vis dėlto manoma, kad P-gp inhibitoriai padidina koncentraciją audiniuose daugiau negu kraujo plazmoje. Todėl reikia laikytis atsargumo skiriant aliskireną kartu su ketokonazolu ar kitais vidutinio stiprumo P-gp inhibitoriais (itrakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu, eritromicinu, amjodaronu).

Stiprūs P-gp inhibitoriai

neberegistruotas

 

Vaistų vienkartinių dozių sąveikos tyrimo su sveikais savanoriais metu nustatyta, kad kartu skiri m s ciklosporinas (200 ir 600 mg) didina aliskireno (75 mg) Cmax maždaug 2,5 karto, o AUC – mažd ug 5 kartus. Skiriant didesnes aliskireno dozes, šie rodikliai gali dar labiau padidėti. Todėl, aliskireno negalima skirti kartu su stipriais P-gp inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių).

Furozemidas

Aliskireno paskyrus kartu su furozemidu, pastarojo AUC ir Cmax sumažėjo atit nkamai 28 % ir 49 %. Todėl pradedant skirti furozemidą ar keičiant jo dozę, rekomenduojama stebėti jo poveikį, kad būtų išvengta galimo nepakankamo diurezinio poveikio, kai yra skysčių pert kliaus or anizme būklės.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

NVNU gali mažinti aliskireno, kaip ir kitų renino ir angiotenzino sist mą veikiančių vaistinių preparatų, antihipertenzinį poveikį. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi (kai yra dehidracija arba senyviems asmenims), kartu su NVNU skiriamas aliskirenas gali toliau bloginti inkstų funkciją, įskaitant galimą ūminio inkstų funkcijos nepaka kamumo pasireiškimą (pastarasis paprastai yra grįžtamas). Todėl aliskireno kartu su NVNU reikia skirti atsargiai, ypač senyviems pacientams.

Kalio preparatai ir kalpreparatasį organizme sulaikantys diuretikai

Remiantis kitų renino ir angiotenzino sistemą veiki nčių preparatų vartojimo patirtimi, aliskireno skiriant kartu su kalį organizme sulaik nči is diuretikais, kalio papildais, druskos pakaitalais su kaliu

ar kitais preparatais, kurie gali didinti k lio kiekį serume (pvz., heparinu), gali padidėti kalio koncentracija kraujo serume. Jei tokie v istinių preparatų deriniai būtini, juos reikia skirti atsargiai.

Greipfrutų sultys

Kadangi nėra duomenų, galima gr i frutų sulčių ir aliskireno tarpusavio sąveika. Grepfrutų sultis negalima vartoti kartu su T kturna.

Varfarinas

VaistinisTekturna poveikis varfarino farmakokinetikai netirtas.

Vartoj mas su ma stu

Daug r ebalų turi tis maistas ženkliai sumažina Tekturna absorbciją.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie aliskireno vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimai su žiurkėmis ir triušiais (žr. 5.3 skyrių) teratogeninio Tekturna poveikio neparodė. Kitų tiesiogiai RAS veikiančių preparatų

vartojimas nėštumo metu buvo susijęs su sunkiais vaisiaus apsigimimais ir naujagimių mirtimi. Kaip ir bet kurių kitų tiesiogiai RAS veikiančių preparatų, Tekturna negalima vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą arba ketinančioms pastoti moterims, o antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrais jį vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Bet kurių RAS veikiančių preparatų skiriantis gydytojas turi įspėti vaisingas moteris apie galimą šių preparatų pavojų nėštumo metu. Jei vartodama Tekturna moteris pastoja, atitinkamai vaisto vartojimą reikia nutraukti.

Žindymo laikotarpis

Ar aliskireno išsiskiria į moters pieną, nežinoma. Tekturna išsiskiria į žiurkių pieną, todėl moterims žindymo laikotarpiu Tekturna vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Tačiau vairuojant ar dirbant su mechanizmais reikia prisiminti, kad vartojant vaistus nuo hipertenzijos retkarčiais gali pasireikšti galvos svaigimas ar nuovargio jausmas. Tekturna gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia nežymiai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Tekturna saugumas buvo ištirtas vaisto skiriant daugiau kaip 7 800 pacientų (daugiau kaip 2 300 iš jų buvo gydomi virš 6 mėnesių, o daugiau kaip 1 200 – virš 1 metų). Nepageidaujamų eakcijų pasireiškimo dažnis nebuvo susijęs lytimi, amžiumi, kūno masės indeksu, rase ar e nine g pe. Skiriant iki 300 mg Tekturna dozę, bendras nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo dažnis buvo panašus kaip placebo grupėje. Nepageidaujamos reakcijos paprastai buvo lengvos ir praeinanč o ; tik retkarčiais dėl jų prireikė nutraukti gydymą. Dažniausia nepageidaujama reakcija yra viduriav mas.

Tekturna gydytiems pacientams kosulio dažnis buvo panašus kaip plac bo grupėje (atitinkamai 0,9 % ir 0,6 %).

Nepageidaujami poveikiai 1 lentelėje išvardyti pagal jų pasireiškimo dažnį, pradedant nuo pačių dažniausių ir naudojant tokius apibūdinimus: labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai reti (<1/10 000), taip pat pavieniai atvejai. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio

 

sunkumo tvarka.

neberegistruotas

 

1 lentelė

 

 

 

 

 

 

 

Virškinimo trakto sutrikimai

 

Dažni:

viduri vim s.

 

 

Odos ir poodinio audinio sutrikim i

 

 

Nedažni:

bėrimas.

 

 

Reti:

angioneurozinė edema.

 

 

Skiriant Tekturna

asi eiškė angioedemos atvejų. Kontroliuotų klinikinių tyrimų duomenimis,

 

Tekturna vartojusiems acientams angioedema pasireiškė retai ir jos pasireiškimo dažnis buvo panašus

 

į placebą ar h drochlorotiazidpreparatasą vartojusių pacientų. Apie angioneurozinės edemos atvejus taip pat

 

gauta pra eš mų

r vai tui patekus į rinką (jų dažnis nežinomas). Pasireiškus bet kokiems įtariamos

Vaistinisduomenimis, Tekturna kliniškai reikšmingai neįtakojo bendrojo cholesterolio, didelio tankio

 

alerginės reakcijos simptomams (ypač pasunkėjus kvėpavimui ar rijimui, patinus veidui, galūnėms,

 

akių vokams, lūpoms ir (arba) liežuviui), pacientui reikia nutraukti vaisto vartojimą ir kreiptis į

 

gydy oją (žr. 4.4 skyrių).

L boratoriniai tyrimai

Kontroliuotų klinikinių tyrimų duomenimis, vartojant Tekturna įprastinių laboratorinių tyrimų rezultatai kliniškai reikšmingai pakito retai. Klinikinių tyrimų su hipertenzija sergančiais pacientais

lipoproteinų cholesterolio (DTL), trigliceridų ir gliukozės nevalgius bei šlapimo rūgšties tyrimų rezultatų.

Hemoglobino ir hematokrito tyrimas. Skiriant Tekturna stebėtas labai nedaug sumažėjęs hemoglobino kiekis ir hematokritas (vidutiniškai sumažėjo atitinkamai maždaug 0,05 mmol/l ir 0,16 tūrio procentų). Dėl anemijos nė vienas pacientas nenutraukė gydymo. Toks poveikis taip pat pasireiškia skiriant kitų

renino ir angiotenzino sistemą veikiančių preparatų, pvz., angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI) ir angiotenzino receptorių antagonistų.

Kalio koncentracija serume. Vien Tekturna gydomiems pirmine hipertenzija sergantiems pacientams kalio koncentracija serume padidėjo nedaug ir nedažnai (0,9 %, palyginus su 0,6 % placebo grupėje). Tačiau vieno klinikinio tyrimo duomenimis, kai Tekturna buvo skiriamas kartu su AKFI cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kalio koncentracija serume buvo padidėjusi dažniau (5,5 %). Todėl cukriniu diabetu, inkstų liga ar širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kaip ir bet kurių kitų RAS veikiančių preparatų, reikia reguliariai stebėti elektrolitų koncentraciją kraujyje ir inkstų veiklą.

Vaistui esant rinkoje, gauta pranešimų apie rizikos grupių pacientų inkstų veiklos sutrikimo ir ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo atvejus (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Apie perdozavimo atvejus žmonėms duomenų nedaug. Labiausia tikėtina, kad perdozav s dėl antihipertenzinio aliskireno poveikio pasireikš hipotenzija. Jei pasireiškia hipotenzijos imptomų, būtina skirti simptominį gydymą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – renino inhibitoriai, ATC kodasneberegistruotas– C09XA02

Aliskirenas yra geriamasis, ne baltyminės struktūros, stiprus ir selektyvus tiesioginio poveikio

žmogaus renino inhibitorius.preparatas

Slopindamas fermentą reniną, aliskirenas slopina RAS jos aktyvinimo proceso metu, blokuoja angiotenzinogeno virtimą į angiotenziną I ir m žina angiotenzino I bei angiotenzino II kiekį. Tuo tarpu kai kiti RAS slopinantys preparatai (AKFI ir ngiotenzino II receptorių antagonistai (ARA)) sukelia padidėjusį kompensacinį plazmos renino ktyvumą (PRA), aliskirenas maždaug 50 – 80 % mažina PRA hipertenzija sergantiems p cient ms. Panašus poveikis nustatytas aliskireno skiriant kartu su kitais preparatais nuo hipertenzijos. Skirtingo poveikio PRA klinikinė reikšmė šiuo metu dar nežinoma.

Hipertenzija

Tekturna 150 mg ir 300 mg dozių skyrimas vieną kartą per parą hipertenzija sergantiems pacientams Vaistinissumažino tiek tolinį, tiek diastolinį kraujospūdį. Šis poveikis priklausė nuo vaisto dozės, o

sumažėjęs kraujo pūdis išsilaikė visą 24 valandų laikotarpį tarp dozių (sumažėjęs kraujospūdis išliko ir anksti ryte). Vidutinis santykis tarp didžiausios ir mažiausios vaisto koncentracijos, kai dar išliko poveik s d astoliniam kraujospūdžiui, buvo iki 98 % skiriant 300 mg dozę. 85 – 90 % atvejų

d dž au ias kraujospūdį mažinantis poveikis pasireiškė po 2 savaičių. Šis poveikis išliko gydant ilgą l ką; j nepriklausė nuo paciento amžiaus, lyties, kūno masės indekso ir etninės grupės. Tekturna buvo ištirtas, jo skiriant 1 864 65 metų ir vyresniems pacientams bei 426 75 metų ir vyresniems

p cientams.

Tekturna monoterapijos klinikinių tyrimų duomenimis, kraujospūdį mažinantis poveikis yra panašus kaip ir kitų grupių vaistų nuo hipertenzijos, tarp jų ir AKFI bei ARA. 12 savaičių skiriant 300 mg Tekturna dozę, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis sumažėjo 17,0/12,3 mmHg, o skiriant 25 mg diuretiko hidrochlorotiazido (HCTZ) dozę – atitinkamai 14,4/10,5 mmHg. Monoterapija Tekturna buvo saugus ir veiksmingas gydymo būdas cukriniu diabetu ir kartu hipertenzija sergantiems pacientams.

Buvo atlikti vaistų derinių tyrimai Tekturna skiriant kartu su HCTZ, AKFI ramipriliu, kalcio kanalų blokatoriumi amlodipinu, ARA valsartanu bei betablokatoriumi atenololiu. Šie deriniai buvo gerai toleruojami. Tekturna pasižymėjo papildomu kraujospūdį mažinančiu poveikiu, kai jo skirta kartu su HCTZ ar ramipriliu. Pacientams, kuriems nepakako 5 mg kalcio kanalų blokatoriaus amlodipino dozės, pridėjus 150 mg Tekturna dozę, pasireiškė panašus kraujospūdį mažinantis poveikis, kaip ir padidinus amlodipino dozę iki 10 mg, tačiau pirmuoju atveju buvo mažesnis edemų pasireiškimo dažnis (2,1 % aliskireno 150 mg ir amlodipino 5 mg grupėje, palyginus su 11,2 % amlodipino 10 mg grupe). Vaistų derinių efektyvumo tyrimas parodė, kad Tekturna kartu su ARA (angiotenzino

receptorių antagonistu) valsartanu pasižymi papildomu kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Nutukusiems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriemsneberegistruotasnepakako 25 mg HCTZ dozės, papildom i paskyrus 300 mg Tekturna, pasireiškė panašus papildomas kraujospūdį mažinantis poveikis, kaip ir

papildomai paskyrus 300 mg irbesartano arba 10 mg amlodipino. Cukriniu diabetu ir hipertenzija sergantiems pacientams, kurie buvo gydomi ramipriliu, paskyrus Tekturna pasireiškė papild mas kraujospūdį mažinantis poveikis, tuo tarpu Tekturna ir ramiprilio derinys kosulį sukėlė ečiau (1,8 %) nei gydant tik ramipriliu (4,7 %).

Kontroliuotų klinikinių tyrimų metu Tekturna gydytiems pacientams pirmosios dozė hipotenzinio poveikio nesukelė ir pulso dažnio nepaveikė. Vien Tekturna gydant nekomplikuota hipertenzija sergančius pacientus, ryški hipotenzija pasireiškė nedažnai (0,1 %). Hipot nzija taip pat nedažnai pasireiškė (< 1 %) Tekturna skiriant kartu su kitais vaistais nuo hipe t nzijos. Nutraukus gydymą, kraujospūdis laipsniškai per keletą savaičių grįžo iki pradinių verčių, tačiau atoveiksmio kraujospūdžiui ar PRA nestebėta.

3 mėnesių trukmės, 302 pacientų sirgusių stabiliu lengvu širdi s n pakankamumu, gydytu įprastinėmis stabilaus širdies nepakankamumo gydymo priemonėmis, kli ikinio tyrimo duomenimis, papildomas

150 mg Tekturna dozės vartojimas buvo gerai toleruojamas. Tekturna gydytų pacientų grupėje, klinikinė sumažėjimopreparatasreikšmė nežinoma.

lyginant su placebo grupe, B tipo natriuretinio peptido (BNP) koncentracija sumažėjo 25 %. Vis dėlto

6 mėnesių trukmės klinikinio tyrimo duomenimis, jame dalyvavusiems 599 pacientams, kurie sirgo hipertenzija, 2-ojo tipo cukriniu diabetu ir nefropatija bei kuriems taikytas tinkamas bazinis antihipertenzinis gydymas kartu su 100 mg losartano., pridėjus 300 mg Tekturna dozę, buvo pasiektas 20 % šlapimo albumino ir kreatinino s ntykio (ŠAKS) sumažėjimas lyginant su placebo grupe, t.y. ŠAKS sumažėjo nuo 58 mg/mmol iki 46 mg/mmol. Pacientų, kuriems tyrimo pabaigoje ŠAKS sumažėjo bent 50 % nuo p adinio lygio, dalis Tekturna ir placebo grupėse buvo, atitinkamai, 24,7 % ir 12,5 %. ŠAKS sumažėjimas neturi klinikinės svarbos kraujo spaudimui. Tekturna neįtakojo kreatinino

koncentracijos serume, bet buvo susijęs su padidėjusiu kalio koncentracijos serume ≥ 6,0 mmol/l Vaistinisdažniu (4,2 % vs 1,9 % placebui), nors šis skirtumas buvo statistiškai nepatikimas.

Apie gal mą Tekturna poveikį mirtingumui, sergamumui širdies bei kraujagyslių ligomis ir organų taikinių paže dimams duomenų kol kas nėra.

Elektrofiziologiniai širdies tyrimai

R ndomizuoto, dvigubai aklo, placebu ir aktyviuoju preparatu kontroliuoto klinikinio tyrimo metu n udojant įprastinę ir Holterio elektrokardiografiją, vaisto poveikio QT intervalui nepastebėta.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus aliskireno, didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 1 - 3 valandų. Absoliutus biologinis aliskireno prieinamumas yra maždaug 2 – 3 %. Daug riebalų turintis maistas iki 85 % sumažina aliskireno Cmax ir iki 70 % AUC. Pastovi koncentracija plazmoje, vaisto vartojant vieną kartą per parą, susidaro per 5 - 7 dienas, ji yra maždaug 2 kartus didesnė nei vaisto koncentracija išgėrus vienkartinę dozę.

Pasiskirstymas

Sušvirkštus į veną, kai nusistovi pastovi koncentracija plazmoje, vidutinis pasiskirstymo tūris yra maždaug 135 litrai, t.y. didelė aliskireno dalis pasiskirsto ekstravaskulinėje erdvėje. Aliskirenas vidutiniškai jungiasi prie plazmos baltymų (47 – 51 %); nuo vaisto koncentracijos tai nepriklauso.

Metabolizmas ir išsiskyrimas

Vidutinis pusinės vaisto eliminacijos laikas yra apie 40 valandų (svyruoja tarp 34 ir 41 valandos). Aliskireno daugiausia išskiriama nepakitusio su išmatomis (78 %). Maždaug 1,4 % visos išgertos

Linijinė ir nelinijinė priklausomybė

dozės metabolizuoja fermentas CYP3A4. Maždaug 0,6 % išgertos vaisto dozės išsiskiria su šlapimu. Sušvirkštus į veną vidutinis plazmos klirensas yra apie 9neberegistruotasl/val.

Vaisto ekspozicija didėja labiau nei būtų proporcinga didinamai dozei. Vienkartinę aliskireno d zę

(75–600 mg ribose) padidinus du kartus, AUC ir Cmax padidėja atitinkamai maždaug 2,3 ir 2,6 karto. Pasiekus pastovią koncentraciją plazmoje, tokia nelinijinė priklausomybė gali būti dar yškesnė. Nuokrypio nuo linijinės priklausomybės mechanizmai nenustatyti. Galimas mechanizmas y a absorbcijos vietos ar hepatobilijinio klirenso pernešėjų prisotinimas.

Pacientų savybės

Aliskirenas yra veiksmingas vieną kartą per parą vartojamas vaistas nuo hip rt nzijos suaugusiems pacientams, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, kūno masės indekso ar tninės grupės.

Senyviems (vyresniems kaip 65 metų) pacientams vaisto AUC 50 % did snė nei jauniems asmenims. Pacientų lytis, kūno svoris ir etninė grupė kliniškai reikšmingos įtakos aliskireno farmakokinetikai neturi.

Aliskireno farmakokinetika ištirta pacientams, kuriems buvo įvairaus laipsnio inkstų funkcijos

(kai nusistovėjusi pastovipreparatasjo koncentracija), s n ykinis vaisto AUC ir Cmax svyravo tarp 0,8 ir 2 kartų, palyginus su šiais rodikliais sveikiems asmenims. Tačiau šie pokyčiai nekoreliavo su inkstų veiklos

nepakankamumas. Pacientams, kurių sutrikusi ink tų funkcija, paskyrus vienkartinę aliskireno dozę

sutrikimo sunkumu. Pacientams, kuriems yra lengvas ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, pradinės Tekturna dozės koreguoti nereikia, tači u p cientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas, vaistą reikia skirti atsargiai.

Pacientams, kuriems yra l ngvas ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, aliskireno farmakokinetika reikšmingai nepakito. Todėl ši ms pacientams pradinės aliskireno dozės koreguoti nereikia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

VaistinisIkiklinikinių 2 metų trukmės tyrimu su žiurkėmis ir 6 mėnesių trukmės tyrimu su transgeninėmis pelėmis ka cerogeninio vaisto poveikio nenustatyta. Nustatytas vienas storosios žarnos adenomos ir

vienas aklos os žarnos adenokarcinomos atvejis žiurkėms, kurioms buvo paskirta 1 500 mg/kg per parą dozė, ačiau šie atvejai nebuvo statistiškai reikšmingi. Nors žinoma, kad aliskirenas pasižymi

d rg namuoju poveikiu, tyrimo metu sveikiems savanoriams skiriant 300 mg vaisto dozę, ji buvo saugi r t t ko 9 - 11 kartų mažesnę dozę remiantis vaisto koncentracija išmatose ir 6 kartus mažesnę dozę remi ntis vaisto koncentracija gleivinėse, palyginus su 250 mg/kg per parą doze žiurkėms kancerogeninio poveikio tyrimo metu.

Ikiklinikinių in vitro ir in vivo tyrimais mutageninio aliskireno poveikio nenustatyta. Buvo atlikti in vitro tyrimai su bakterijų ir žinduolių ląstelėmis bei in vivo tyrimai žiurkėms.

Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų duomenimis 600 mg/kg per parą aliskireno dozė žiurkėms ir 100 mg/kg per parą dozė triušiams specifinio toksinio poveikio embrionui ir vaisiui bei teratogeninio poveikio neturi. Žiurkėms skiriant iki 250 mg/kg per parą dozę, toksinio poveikio vaikingumui,

prenataliniam bei postnataliniam vaisiaus vystymuisi nenustatyta. Vaisto skiriant žiurkėms ir triušiams, sisteminė vaisto ekspozicija buvo atitinkamai 1 – 4 ir 5 kartus didesnė nei ekspozicija žmonėms skiriant didžiausią rekomenduojamą 300 mg dozę.

Farmakologinio saugumo tyrimų duomenys jokio nepageidaujamo poveikio centrinei nervų sistemai, kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių veiklai neparodė. Kartotinių dozių toksiškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys atitinka žinomą vietinį dirginamąjį vaisto poveikį ir laukiamą farmakologinį aliskireno poveikį.

6.

FARMACINĖ INFORMACIJA

neberegistruotas

 

6.1

Pagalbinių medžiagų sąrašas

 

Krospovidonas

 

Magnio stearatas

 

Mikrokristalinė celiuliozė

 

Povidonas

 

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

 

Hipromeliozė

 

Makrogolis

 

Talkas

 

Geležies oksidas, juodasis (E 172)

 

Geležies oksidas, raudonasis (E 172)

 

Titano dioksidas (E 171)

 

6.2

Nesuderinamumas

 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

6.5

Pakuotė r jos preparatasturinys

2 metai

6.4

Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

VaistinisPA/alium o/PVC lizdinės plokštelės.

Pakuotėje yra 7, 14, 28, 30, 50, 56, 84, 90, 98 arba 280 tablečių.

P kuotėje yra 84 (3x28), 98 (2x49) arba 280 (20x14) tablečių. Pakuotės yra grupinės. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Novartis Europharm Limited

Wimblehurst Road

Horsham

West Sussex, RH12 5AB

Jungtinė Karalystė

8.

 

neberegistruotas

RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/07/408/001-010

 

9.

RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

2007-08-22

 

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Vaistinis

preparatas

 

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Tekturna 300 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 300 mg aliskireno (hemifumarato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė

Šviesiai raudonos spalvos, abipus išgaubta, ovali tabletė, kurios vienoje pusėje į pau a “IU”, o kitoje

– “NVR”.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pirminei hipertenzijai gydyti.

neberegistruotas

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

 

 

preparatas

 

Rekomenduojama Tekturna dozė yra 150 mg vieną k rtą per parą. Jei kraujospūdis sumažėja

nepakankamai, dozę galima padidinti iki 300 mg vieną kartą per parą.

Pradėjus gydyti 150 mg doze vieną ka tą per p rą, stipriausias antihipertenzinis poveikis pasireiškia

per dvi savaites (85 – 90 % atvejų).

 

Tekturna gali būti skiriamas vienas arba kartu su kitais vaistais nuo hipertenzijos (žr. 4.4 ir 5.1

skyrius).

 

 

Tekturna reikia vartoti nedaug pavalgius, vieną kartą per parą, geriau kasdien tuo pačiu metu.

Greipfrutų sulčių negalima vartoti kartu su Tekturna.

 

Vaistinis

 

 

Inkstų funkc jos utrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, pradinės dozės koreguoti nereik a (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas

P c entams, kuriems yra lengvas ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, pradinės dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Senyviems pacientams (vyresniems kaip 65 metų)

Senyviems pacientams pradinės dozės koreguoti nereikia.

Vaikams ir paaugliams (jaunesniems kaip 18 metų)

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems kaip 18 metų, Tekturna vartoti nerekomenduojama, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka (žr. 5.2 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Anksčiau pasireiškusi angioneurozinė edema vartojant aliskireną.

Antras ir trečias nėštumo trimestras (žr. 4.6 skyrių).

Kartu vartoti aliskireno su ciklosporinu, labai stipriu P-glikoproteino inhibitoriumi ir kitais stipriais P-glikoproteino inhibitoriais (kvinidinu, verapamiliu), negalima (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientams, kartu su aliskirenu vartojantiems kitų reninoneberegistruotasir angiotenzino sistemą (RAS) sl pinančių

vaistinių preparatų, ir (arba) pacientams, kurių sutrikusi inkstų veikla ir (arba) serga cuk iniu diabetu, didėja hiperkalemijos pasireiškimo pavojus.

Aliskireno reikėtų atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra sunkus stazinis šird es nepakankamumas (III-IV funkcinės klasės pagal NYHA (Niujorko širdies asociacijos) klasifikac ją).

Jei pasireiškia stiprus ir užsitęsęs viduriavimas, gydymą Tekturna reikia nut aukti.

Angioneurozinė edema

Aliskirenu, kaip ir kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais, gydomiems pacientams pastebėti angioneurozinės edemos atvejai. Jei pasir iškia angioneurozinė edema, Tekturna vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir skirti tinkamą gydymą b i stebėti paciento būklę, kol

angioneurozinės edemos požymiai ir simptomai visiškai ir ilgam laikui išnyks. Kai angioneurozinė edema apima liežuvįpreparatas, balso klostes ar gerklas, reikia kirti adrenalino. Be to, reikia taikyti priemones, užtikrinančias paciento kvėpavimo takų praein mumą.

Natrio ir (arba) skysčių trūkumas organizme

Pradėjus skirti Tekturna pacientams, ku ių org nizme yra žymus skysčių ir (arba) druskų trūkumas (pvz., vartojantiems dideles diuretikų dozes), g li pasireikšti simptominė hipotenzija. Prieš pradedant skirti Tekturna, būtina koreguoti šią būklę, arba gydyti labai atsargiai.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Klinikinių tyrimų metu T ktu na nebuvo tirtas hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sut ikimas (serumo kreatinino koncentracija ≥ 150 μmol/l ar ≥ 1,70 mg/dl

moterims ir ≥ 177 μmol/l ar ≥ 2,00 mg/dl vyrams ir (arba) apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis Vaistinis(GFR) < 30 ml/m n), atliekamos dializės, taip pat sirgusiems nefroziniu sindromu arba renovaskuline

hipertenzija. H pertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, Tekturna re k a sk rti atsargiai, nes apie vaisto saugumą duomenų nepakanka.

Ali kireno, kaip ir kitų renino ir angiotenzino sistemą veikiančių vaistinių preparatų, reikia atsargiai sk rti pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimą galinčių sukelti būklių, tokių kaip

h povolemija (pvz., atsirandanti dėl kraujo netekimo, sunkaus ar ilgalaikio viduriavimo, ilgalaikio vėmimo ir kt.), širdies liga, kepenų liga arba inkstų liga. Vaistui esant rinkoje, aliskirenu gydomiems padidėjusios rizikos grupių pacientams pastebėta ūminio inkstų nepakankamumo, kuris nutraukus gydymą yra grįžtamas, atvejų. Tais atvejais, kai pasireiškia bet kokių inkstų nepakankamumo požymių, aliskireno vartojimą reikia nedelsiant nutraukti.

Inkstų arterijos stenozė

Apie Tekturna skyrimą pacientams, kuriems yra vieno ar abiejų inkstų, arba vienintelio inksto arterijos stenozė, kontroliuotų klinikinių tyrimų duomenų nėra. Tačiau pacientus, kuriems yra inkstų arterijos stenozė, gydant aliskirenu, kaip ir kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais, yra padidėjusi inkstų funkcijos sutrikimo, įskaitant ūminį inkstų funkcijos

nepakankamumą, pasireiškimo rizika. Todėl šiuos pacientus reikia gydyti atsargiai. Jei pasireiškia inkstų funkcijos nepakankamumas, gydymą reikia nutraukti.

Vidutinio stiprumo P-gp inhibitoriai

300 mg aliskireno skiriant kartu su 200 mg ketokonazolo, aliskireno AUC padidėjo 76 %, tačiau manoma, kad tokie P-gp inhibitoriai kaip ketokonazolas koncentraciją audiniuose didina daugiau negu koncentraciją kraujo plazmoje. Todėl reikia laikytis atsargumo skiriant aliskireną kartu su vidutinio stiprumo P-gp inhibitoriais tokiais kaip ketokonazolas (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kliniškai reikšmingos Tekturna sąveikos su kitais dažniausiai hipertenzijai ar diabetui gydyti vartojamais vaistiniais preparatais nežinoma.

Klinikinių farmakokinetikos tyrimų metu buvo tiriama sąveika su šiais preparatais: acenok maroliu, atenololiu, celekoksibu, pioglitazonu, alopurinoliu, izosorbido-5-mononitratu, ramip iliu ir hidrochlorotiazidu. Sąveikos nenustatyta.

Aliskireną skiriant kartu su valsartanu (↓28 %), metforminu (↓28 %), amlodip nu (↑29 %) arba

cimetidinu (↑19 %), Tekturna Cmax arba AUC pakito 20 – 30 %. Skiriant kartu su atorvastatinu,

pastoviosios Tekturna koncentracijos AUC ir Cmax padidėjo 50 %. Ka tu ski iamas Tekturna reikšmingai neįtakojo atorvastatino, valsartano, metformino ar amlodipino farmakokinetikos. Todėl Tekturna skiriant kartu su šiais vaistiniais preparatais, nei jų, nei aliskir no dozių koreguoti nereikia.

Tekturna gali nežymiai mažinti digoksino biologinį prieinamumą.

Preliminariais duomenimis, irbesartanas gali mažinti Tektur a AUC ir Cmax.

neberegistruotas

Eksperimentiniais tyrimaispreparatassu gyvūnais nust tyt , k d P-glikoproteinas (P-gp) yra svarbiausias Tekturna biologinį prieinamumą lemiantis veiksnys. Todėl P-gp induktoriai (jonažolė, rifampicinas)

gali mažinti biologinį Tekturna priein mumą.

Su CYP450 susijusi vaistų sąveika

Aliskirenas neslopina CYP450 izofermentų (CYP1A2, 2C8, 2C9, 2C19, 2D6, 2E1 ir 3A). Aliskirenas CYP3A4 neindukuoja. Todėl aliskiren s neturėtų įtakoti medžiagų, kurios slopina ar indukuoja šiuos fermentus arba yra šių ferm ntų metabolizuojamos, sisteminės ekspozicijos. Tik labai mažas aliskireno kiekis metabolizuojamas citochromo P450 fermentų, todėl vaistų sąveikos dėl CYP450 izofermentų slopinimo ar indukcijos neturėtų pasireikšti. Tačiau CYP3A4 inhibitoriai dažnai slopina ir P-gp. Todėl

aliskireno skiriant kartu su CYP3A4 inhibitoriais, kurie slopina ir P-gp, gali padidėti aliskireno Vaistinisekspozicija (žr. tol au kyrių „Su P-glikoproteinu susijusi vaistų sąveika“).

Su P-gl koprote u susijusi vaistų sąveika

Ikiklin k ų tyrimų metu nustatyta, kad MDR1/Mdr1a/1b (P-gp) yra svarbiausia eliminacijos sistema, dalyvaujan i aliskireno absorbcijos žarnyne ir išskyrimo su tulžimi procesuose. Todėl P-gp induktoriai (jonažolė preparatai, rifampicinas) gali mažinti biologinį Tekturna prieinamumą. Nors su aliskirenu net rt , tačiau žinoma, kad P-gp sistema kontroliuoja įvairių jos substratų pasisavinimą audiniuose, o P-gp inhibitoriai gali didinti koncentracijų audiniuose ir plazmoje santykio reikšmę. Dėl šios priežasties P-gp inhibitoriai gali didinti aliskireno koncentraciją audiniuose labiau nei koncentraciją plazmoje. Su P-gp susijusios vaistų sąveikos galimybė priklauso nuo šio nešiklio slopinimo laipsnio.

P-gp substratai arba silpni inhibitoriai

Reikšmingos sąveikos su atenololiu, digoksinu, amlodipinu ar cimetidinu nenustatyta. Skiriant kartu su atorvastatinu (80 mg) ir nusistovėjus pastoviai aliskireno (300 mg) koncentracijai, jo AUC ir Cmax padidėjo 50 %.

Vidutinio stiprumo P-gp inhibitoriai

Aliskireno (300 mg) skiriant kartu su ketokonazolu (200 mg), aliskireno koncentracija kraujo

plazmoje (AUC ir Cmax) padidėjo 80 %. Ikiklinikinių tyrimų duomenys rodo, kad aliskireno skiriant kartu su ketokonazolu, didėja aliskireno absorbcija virškinimo trakte ir mažėja jo išsiskyrimas su tulžimi. Skiriant kartu su ketokonazolu, aliskireno koncentracija kraujo plazmoje pakinta maždaug tiek, kiek pakistų dvigubai padidinus jo dozę. Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad aliskireno dozė iki 600 mg (t.y. dvigubai didesnė nei rekomenduojama didžiausia terapinė dozė) yra gerai toleruojama. Vis dėlto manoma, kad P-gp inhibitoriai padidina koncentraciją audiniuose daugiau negu kraujo plazmoje. Todėl reikia laikytis atsargumo skiriant aliskireną kartu su ketokonazolu ar kitais vidutinio stiprumo P-gp inhibitoriais (itrakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu, eritromicinu, amjodaronu).

Stiprūs P-gp inhibitoriai

neberegistruotas

 

Vaistų vienkartinių dozių sąveikos tyrimo su sveikais savanoriais metu nustatyta, kad kartu skiri m s ciklosporinas (200 ir 600 mg) didina aliskireno (75 mg) Cmax maždaug 2,5 karto, o AUC – mažd ug 5 kartus. Skiriant didesnes aliskireno dozes, šie rodikliai gali dar labiau padidėti. Todėl, aliskireno negalima skirti kartu su stipriais P-gp inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių).

Furozemidas

Aliskireno paskyrus kartu su furozemidu, pastarojo AUC ir Cmax sumažėjo atit nkamai 28 % ir 49 %. Todėl pradedant skirti furozemidą ar keičiant jo dozę, rekomenduojama stebėti jo poveikį, kad būtų išvengta galimo nepakankamo diurezinio poveikio, kai yra skysčių pert kliaus or anizme būklės.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

NVNU gali mažinti aliskireno, kaip ir kitų renino ir angiotenzino sist mą veikiančių vaistinių preparatų, antihipertenzinį poveikį. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi (kai yra dehidracija arba senyviems asmenims), kartu su NVNU skiriamas aliskirenas gali toliau bloginti inkstų funkciją, įskaitant galimą ūminio inkstų funkcijos nepaka kamumo pasireiškimą (pastarasis paprastai yra grįžtamas). Todėl aliskireno kartu su NVNU reikia skirti atsargiai, ypač senyviems pacientams.

Kalio preparatai ir kalpreparatasį organizme sulaikantys diuretikai

Remiantis kitų renino ir angiotenzino sistemą veiki nčių preparatų vartojimo patirtimi, aliskireno skiriant kartu su kalį organizme sulaik nči is diuretikais, kalio papildais, druskos pakaitalais su kaliu

ar kitais preparatais, kurie gali didinti k lio kiekį serume (pvz., heparinu), gali padidėti kalio koncentracija kraujo serume. Jei tokie v istinių preparatų deriniai būtini, juos reikia skirti atsargiai.

Greipfrutų sultys

Kadangi nėra duomenų, galima gr i frutų sulčių ir aliskireno tarpusavio sąveika. Grepfrutų sultis negalima vartoti kartu su T kturna.

Varfarinas

VaistinisTekturna poveikis varfarino farmakokinetikai netirtas.

Vartoj mas su ma stu

Daug r ebalų turi tis maistas ženkliai sumažina Tekturna absorbciją.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie aliskireno vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimai su žiurkėmis ir triušiais (žr. 5.3 skyrių) teratogeninio Tekturna poveikio neparodė. Kitų tiesiogiai RAS veikiančių preparatų

vartojimas nėštumo metu buvo susijęs su sunkiais vaisiaus apsigimimais ir naujagimių mirtimi. Kaip ir bet kurių kitų tiesiogiai RAS veikiančių preparatų, Tekturna negalima vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą arba ketinančioms pastoti moterims, o antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrais jį vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Bet kurių RAS veikiančių preparatų skiriantis gydytojas turi įspėti vaisingas moteris apie galimą šių preparatų pavojų nėštumo metu. Jei vartodama Tekturna moteris pastoja, atitinkamai vaisto vartojimą reikia nutraukti.

Žindymo laikotarpis

Ar aliskireno išsiskiria į moters pieną, nežinoma. Tekturna išsiskiria į žiurkių pieną, todėl moterims žindymo laikotarpiu Tekturna vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Tačiau vairuojant ar dirbant su mechanizmais reikia prisiminti, kad vartojant vaistus nuo hipertenzijos retkarčiais gali pasireikšti galvos svaigimas ar nuovargio jausmas. Tekturna gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia nežymiai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Tekturna saugumas buvo ištirtas vaisto skiriant daugiau kaip 7 800 pacientų (daugiau kaip 2 300 iš jų buvo gydomi virš 6 mėnesių, o daugiau kaip 1 200 – virš 1 metų). Nepageidaujamų eakcijų pasireiškimo dažnis nebuvo susijęs lytimi, amžiumi, kūno masės indeksu, rase ar e nine g pe. Skiriant iki 300 mg Tekturna dozę, bendras nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo dažnis buvo panašus kaip placebo grupėje. Nepageidaujamos reakcijos paprastai buvo lengvos ir praeinanč o ; tik retkarčiais dėl jų prireikė nutraukti gydymą. Dažniausia nepageidaujama reakcija yra viduriav mas.

Tekturna gydytiems pacientams kosulio dažnis buvo panašus kaip plac bo grupėje (atitinkamai 0,9 % ir 0,6 %).

Nepageidaujami poveikiai 1 lentelėje išvardyti pagal jų pasireiškimo dažnį, pradedant nuo pačių dažniausių ir naudojant tokius apibūdinimus: labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai reti (<1/10 000), taip pat pavieniai atvejai. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio

 

sunkumo tvarka.

neberegistruotas

 

1 lentelė

 

 

 

 

 

 

 

Virškinimo trakto sutrikimai

 

Dažni:

viduri vim s.

 

 

Odos ir poodinio audinio sutrikim i

 

 

Nedažni:

bėrimas.

 

 

Reti:

angioneurozinė edema.

 

 

Skiriant Tekturna

asi eiškė angioedemos atvejų. Kontroliuotų klinikinių tyrimų duomenimis,

 

Tekturna vartojusiems acientams angioedema pasireiškė retai ir jos pasireiškimo dažnis buvo panašus

 

į placebą ar h drochlorotiazidpreparatasą vartojusių pacientų. Apie angioneurozinės edemos atvejus taip pat

 

gauta pra eš mų

r vai tui patekus į rinką (jų dažnis nežinomas). Pasireiškus bet kokiems įtariamos

Vaistinisduomenimis, Tekturna kliniškai reikšmingai neįtakojo bendrojo cholesterolio, didelio tankio

 

alerginės reakcijos simptomams (ypač pasunkėjus kvėpavimui ar rijimui, patinus veidui, galūnėms,

 

akių vokams, lūpoms ir (arba) liežuviui), pacientui reikia nutraukti vaisto vartojimą ir kreiptis į

 

gydy oją (žr. 4.4 skyrių).

L boratoriniai tyrimai

Kontroliuotų klinikinių tyrimų duomenimis, vartojant Tekturna įprastinių laboratorinių tyrimų rezultatai kliniškai reikšmingai pakito retai. Klinikinių tyrimų su hipertenzija sergančiais pacientais

lipoproteinų cholesterolio (DTL), trigliceridų ir gliukozės nevalgius bei šlapimo rūgšties tyrimų rezultatų.

Hemoglobino ir hematokrito tyrimas. Skiriant Tekturna stebėtas labai nedaug sumažėjęs hemoglobino kiekis ir hematokritas (vidutiniškai sumažėjo atitinkamai maždaug 0,05 mmol/l ir 0,16 tūrio procentų). Dėl anemijos nė vienas pacientas nenutraukė gydymo. Toks poveikis taip pat pasireiškia skiriant kitų

renino ir angiotenzino sistemą veikiančių preparatų, pvz., angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI) ir angiotenzino receptorių antagonistų.

Kalio koncentracija serume. Vien Tekturna gydomiems pirmine hipertenzija sergantiems pacientams kalio koncentracija serume padidėjo nedaug ir nedažnai (0,9 %, palyginus su 0,6 % placebo grupėje). Tačiau vieno klinikinio tyrimo duomenimis, kai Tekturna buvo skiriamas kartu su AKFI cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kalio koncentracija serume buvo padidėjusi dažniau (5,5 %). Todėl cukriniu diabetu, inkstų liga ar širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kaip ir bet kurių kitų RAS veikiančių preparatų, reikia reguliariai stebėti elektrolitų koncentraciją kraujyje ir inkstų veiklą.

Vaistui esant rinkoje, gauta pranešimų apie rizikos grupių pacientų inkstų veiklos sutrikimo ir ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo atvejus (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Apie perdozavimo atvejus žmonėms duomenų nedaug. Labiausia tikėtina, kad perdozav s dėl antihipertenzinio aliskireno poveikio pasireikš hipotenzija. Jei pasireiškia hipotenzijos imptomų, būtina skirti simptominį gydymą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – renino inhibitoriai, ATC kodasneberegistruotas– C09XA02

Aliskirenas yra geriamasis, ne baltyminės struktūros, stiprus ir selektyvus tiesioginio poveikio

žmogaus renino inhibitorius.preparatas

Slopindamas fermentą reniną, aliskirenas slopina RAS jos aktyvinimo proceso metu, blokuoja angiotenzinogeno virtimą į angiotenziną I ir m žina angiotenzino I bei angiotenzino II kiekį. Tuo tarpu kai kiti RAS slopinantys preparatai (AKFI ir ngiotenzino II receptorių antagonistai (ARA)) sukelia padidėjusį kompensacinį plazmos renino ktyvumą (PRA), aliskirenas maždaug 50 – 80 % mažina PRA hipertenzija sergantiems p cient ms. Panašus poveikis nustatytas aliskireno skiriant kartu su kitais preparatais nuo hipertenzijos. Skirtingo poveikio PRA klinikinė reikšmė šiuo metu dar nežinoma.

Hipertenzija

Tekturna 150 mg ir 300 mg dozių skyrimas vieną kartą per parą hipertenzija sergantiems pacientams Vaistinissumažino tiek tolinį, tiek diastolinį kraujospūdį. Šis poveikis priklausė nuo vaisto dozės, o

sumažėjęs kraujo pūdis išsilaikė visą 24 valandų laikotarpį tarp dozių (sumažėjęs kraujospūdis išliko ir anksti ryte). Vidutinis santykis tarp didžiausios ir mažiausios vaisto koncentracijos, kai dar išliko poveik s d astoliniam kraujospūdžiui, buvo iki 98 % skiriant 300 mg dozę. 85 – 90 % atvejų

d dž au ias kraujospūdį mažinantis poveikis pasireiškė po 2 savaičių. Šis poveikis išliko gydant ilgą l ką; j nepriklausė nuo paciento amžiaus, lyties, kūno masės indekso ir etninės grupės. Tekturna buvo ištirtas, jo skiriant 1 864 65 metų ir vyresniems pacientams bei 426 75 metų ir vyresniems

p cientams.

Tekturna monoterapijos klinikinių tyrimų duomenimis, kraujospūdį mažinantis poveikis yra panašus kaip ir kitų grupių vaistų nuo hipertenzijos, tarp jų ir AKFI bei ARA. 12 savaičių skiriant 300 mg Tekturna dozę, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis sumažėjo 17,0/12,3 mmHg, o skiriant 25 mg diuretiko hidrochlorotiazido (HCTZ) dozę – atitinkamai 14,4/10,5 mmHg. Monoterapija Tekturna buvo saugus ir veiksmingas gydymo būdas cukriniu diabetu ir kartu hipertenzija sergantiems pacientams.

Buvo atlikti vaistų derinių tyrimai Tekturna skiriant kartu su HCTZ, AKFI ramipriliu, kalcio kanalų blokatoriumi amlodipinu, ARA valsartanu bei betablokatoriumi atenololiu. Šie deriniai buvo gerai toleruojami. Tekturna pasižymėjo papildomu kraujospūdį mažinančiu poveikiu, kai jo skirta kartu su HCTZ ar ramipriliu. Pacientams, kuriems nepakako 5 mg kalcio kanalų blokatoriaus amlodipino dozės, pridėjus 150 mg Tekturna dozę, pasireiškė panašus kraujospūdį mažinantis poveikis, kaip ir padidinus amlodipino dozę iki 10 mg, tačiau pirmuoju atveju buvo mažesnis edemų pasireiškimo dažnis (2,1 % aliskireno 150 mg ir amlodipino 5 mg grupėje, palyginus su 11,2 % amlodipino 10 mg grupe). Vaistų derinių efektyvumo tyrimas parodė, kad Tekturna kartu su ARA (angiotenzino

receptorių antagonistu) valsartanu pasižymi papildomu kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Nutukusiems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriemsneberegistruotasnepakako 25 mg HCTZ dozės, papildom i paskyrus 300 mg Tekturna, pasireiškė panašus papildomas kraujospūdį mažinantis poveikis, kaip ir

papildomai paskyrus 300 mg irbesartano arba 10 mg amlodipino. Cukriniu diabetu ir hipertenzija sergantiems pacientams, kurie buvo gydomi ramipriliu, paskyrus Tekturna pasireiškė papild mas kraujospūdį mažinantis poveikis, tuo tarpu Tekturna ir ramiprilio derinys kosulį sukėlė ečiau (1,8 %) nei gydant tik ramipriliu (4,7 %).

Kontroliuotų klinikinių tyrimų metu Tekturna gydytiems pacientams pirmosios dozė hipotenzinio poveikio nesukelė ir pulso dažnio nepaveikė. Vien Tekturna gydant nekomplikuota hipertenzija sergančius pacientus, ryški hipotenzija pasireiškė nedažnai (0,1 %). Hipot nzija taip pat nedažnai pasireiškė (< 1 %) Tekturna skiriant kartu su kitais vaistais nuo hipe t nzijos. Nutraukus gydymą, kraujospūdis laipsniškai per keletą savaičių grįžo iki pradinių verčių, tačiau atoveiksmio kraujospūdžiui ar PRA nestebėta.

3 mėnesių trukmės, 302 pacientų sirgusių stabiliu lengvu širdi s n pakankamumu,gydytu įprastinėmis stabilaus širdies nepakankamumo gydymo priemonėmis, kli ikinio tyrimo duomenimis, papildomas

150 mg Tekturna dozės vartojimas buvo gerai toleruojamas. Tekturna gydytų pacientų grupėje, klinikinė sumažėjimopreparatasreikšmė nežinoma.

lyginant su placebo grupe, B tipo natriuretinio peptido (BNP) koncentracija sumažėjo 25 %. Vis dėlto

6 mėnesių trukmės klinikinio tyrimo duomenimis, jame dalyvavusiems 599 pacientams, kurie sirgo hipertenzija, 2-ojo tipo cukriniu diabetu ir nefropatija bei kuriems taikytas tinkamas bazinis antihipertenzinis gydymas kartu su 100 mg losartano., pridėjus 300 mg Tekturna dozę, buvo pasiektas 20 % šlapimo albumino ir kreatinino s ntykio (ŠAKS) sumažėjimas lyginant su placebo grupe, t.y. ŠAKS sumažėjo nuo 58 mg/mmol iki 46 mg/mmol. Pacientų, kuriems tyrimo pabaigoje ŠAKS sumažėjo bent 50 % nuo p adinio lygio, dalis Tekturna ir placebo grupėse buvo, atitinkamai, 24,7 % ir 12,5 %. ŠAKS sumažėjimas neturi klinikinės svarbos kraujo spaudimui. Tekturna neįtakojo kreatinino

koncentracijos serume, bet buvo susijęs su padidėjusiu kalio koncentracijos serume ≥ 6,0 mmol/l Vaistinisdažniu (4,2 % vs 1,9 % placebui), nors šis skirtumas buvo statistiškai nepatikimas.

Apie gal mą Tekturna poveikį mirtingumui, sergamumui širdies bei kraujagyslių ligomis ir organų taikinių paže dimams duomenų kol kas nėra.

Elektrofiziologiniai širdies tyrimai

R ndomizuoto, dvigubai aklo, placebu ir aktyviuoju preparatu kontroliuoto klinikinio tyrimo metu n udojant įprastinę ir Holterio elektrokardiografiją, vaisto poveikio QT intervalui nepastebėta.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus aliskireno, didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 1 - 3 valandų. Absoliutus biologinis aliskireno prieinamumas yra maždaug 2 – 3 %. Daug riebalų turintis maistas iki 85 % sumažina aliskireno Cmax ir iki 70 % AUC. Pastovi koncentracija plazmoje, vaisto vartojant vieną kartą per parą, susidaro per 5 - 7 dienas, ji yra maždaug 2 kartus didesnė nei vaisto koncentracija išgėrus vienkartinę dozę.

Pasiskirstymas

Sušvirkštus į veną, kai nusistovi pastovi koncentracija plazmoje, vidutinis pasiskirstymo tūris yra maždaug 135 litrai, t.y. didelė aliskireno dalis pasiskirsto ekstravaskulinėje erdvėje. Aliskirenas vidutiniškai jungiasi prie plazmos baltymų (47 – 51 %); nuo vaisto koncentracijos tai nepriklauso.

Metabolizmas ir išsiskyrimas

Vidutinis pusinės vaisto eliminacijos laikas yra apie 40 valandų (svyruoja tarp 34 ir 41 valandos). Aliskireno daugiausia išskiriama nepakitusio su išmatomis (78 %). Maždaug 1,4 % visos išgertos

Linijinė ir nelinijinė priklausomybė

dozės metabolizuoja fermentas CYP3A4. Maždaug 0,6 % išgertos vaisto dozės išsiskiria su šlapimu. Sušvirkštus į veną vidutinis plazmos klirensas yra apie 9neberegistruotasl/val.

Vaisto ekspozicija didėja labiau nei būtų proporcinga didinamai dozei. Vienkartinę aliskireno d zę

(75–600 mg ribose) padidinus du kartus, AUC ir Cmax padidėja atitinkamai maždaug 2,3 ir 2,6 karto. Pasiekus pastovią koncentraciją plazmoje, tokia nelinijinė priklausomybė gali būti dar yškesnė. Nuokrypio nuo linijinės priklausomybės mechanizmai nenustatyti. Galimas mechanizmas y a absorbcijos vietos ar hepatobilijinio klirenso pernešėjų prisotinimas.

Pacientų savybės

Aliskirenas yra veiksmingas vieną kartą per parą vartojamas vaistas nuo hip rt nzijos suaugusiems pacientams, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, kūno masės indekso ar tninės grupės.

Senyviems (vyresniems kaip 65 metų) pacientams vaisto AUC 50 % did snė nei jauniems asmenims. Pacientų lytis, kūno svoris ir etninė grupė kliniškai reikšmingos įtakos aliskireno farmakokinetikai neturi.

Aliskireno farmakokinetika ištirta pacientams, kuriems buvo įvairaus laipsnio inkstų funkcijos

nepakankamumas. Pacientams, kurių sutrikusi ink tų funkcija, paskyrus vienkartinę aliskireno dozę

(kai nusistovėjusi pastovipreparatasjo koncentracija), s n ykinis vaisto AUC ir Cmax svyravo tarp 0,8 ir 2 kartų, palyginus su šiais rodikliais sveikiems asmenims. Tačiau šie pokyčiai nekoreliavo su inkstų veiklos

sutrikimo sunkumu. Pacientams, kuriems yra lengvas ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, pradinės Tekturna dozės koreguoti nereikia, tači u p cientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas, vaistą reikia skirti atsargiai.

Pacientams, kuriems yra l ngvas ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, aliskireno farmakokinetika reikšmingai nepakito. Todėl ši ms pacientams pradinės aliskireno dozės koreguoti nereikia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

VaistinisIkiklinikinių 2 metų trukmės tyrimu su žiurkėmis ir 6 mėnesių trukmės tyrimu su transgeninėmis pelėmis ka cerogeninio vaisto poveikio nenustatyta. Nustatytas vienas storosios žarnos adenomos ir

vienas aklos os žarnos adenokarcinomos atvejis žiurkėms, kurioms buvo paskirta 1 500 mg/kg per parą dozė, ačiau šie atvejai nebuvo statistiškai reikšmingi. Nors žinoma, kad aliskirenas pasižymi

d rg namuoju poveikiu, tyrimo metu sveikiems savanoriams skiriant 300 mg vaisto dozę, ji buvo saugi r t t ko 9 - 11 kartų mažesnę dozę remiantis vaisto koncentracija išmatose ir 6 kartus mažesnę dozę remi ntis vaisto koncentracija gleivinėse, palyginus su 250 mg/kg per parą doze žiurkėms kancerogeninio poveikio tyrimo metu.

Ikiklinikinių in vitro ir in vivo tyrimais mutageninio aliskireno poveikio nenustatyta. Buvo atlikti in vitro tyrimai su bakterijų ir žinduolių ląstelėmis bei in vivo tyrimai žiurkėms.

Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų duomenimis 600 mg/kg per parą aliskireno dozė žiurkėms ir 100 mg/kg per parą dozė triušiams specifinio toksinio poveikio embrionui ir vaisiui bei teratogeninio poveikio neturi. Žiurkėms skiriant iki 250 mg/kg per parą dozę, toksinio poveikio vaikingumui,

prenataliniam bei postnataliniam vaisiaus vystymuisi nenustatyta. Vaisto skiriant žiurkėms ir triušiams, sisteminė vaisto ekspozicija buvo atitinkamai 1 – 4 ir 5 kartus didesnė nei ekspozicija žmonėms skiriant didžiausią rekomenduojamą 300 mg dozę.

Farmakologinio saugumo tyrimų duomenys jokio nepageidaujamo poveikio centrinei nervų sistemai, kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių veiklai neparodė. Kartotinių dozių toksiškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys atitinka žinomą vietinį dirginamąjį vaisto poveikį ir laukiamą farmakologinį aliskireno poveikį.

6.

FARMACINĖ INFORMACIJA

neberegistruotas

 

6.1

Pagalbinių medžiagų sąrašas

 

Krospovidonas

 

Magnio stearatas

 

Mikrokristalinė celiuliozė

 

Povidonas

 

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

 

Hipromeliozė

 

Makrogolis

 

Talkas

 

Geležies oksidas, juodasis (E 172)

 

Geležies oksidas, raudonasis (E 172)

 

Titano dioksidas (E 171)

 

6.2

Nesuderinamumas

 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

6.5

Pakuotė r jos preparatasturinys

2 metai

6.4

Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

VaistinisPA/alium o/PVC lizdinės plokštelės.

Pakuotėje yra 7, 14, 28, 30, 50, 56, 84, 90, 98 arba 280 tablečių.

P kuotėje yra 84 (3x28), 90 (3x30), 98 (2x49) arba 280 (20x14) tablečių. Pakuotės yra grupinės. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Novartis Europharm Limited

Wimblehurst Road

Horsham

West Sussex, RH12 5AB

Jungtinė Karalystė

8.

 

neberegistruotas

RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/07/408/011-020

 

9.

RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

2007-08-22

 

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Vaistinis

preparatas

 

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai