Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Tractocile (atosiban acetate) – Preparato charakteristikų santrauka - G02CX01

Updated on site: 10-Oct-2017

Vaisto pavadinimasTractocile
ATC kodasG02CX01
Sudėtisatosiban acetate
GamintojasFerring Pharmaceuticals A/S

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Tractocile 6,75 mg/0,9 ml injekcinis tirpalas

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename 0,9 ml tirpalo buteliuke yra 6,75 mg atozibano (acetato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas (injekcija).

Skaidrus, bespalvis, be nuosėdų tirpalas.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Tractocile skiriama suaugusioms nėščioms moterims priešlaikinei gimdymo veiklai slopinti, kai:

-reguliarūs gimdos susitraukimai trunka bent 30 sekundžių ir kartojasi ne rečiau kaip 4 kartus per

30 min.,

-gimdos kaklelio atsidarymo plotis siekia 1-3 cm (negimdžiusioms – 0-3 cm) ir daugiau kaip 50%,

-nėštumo trukmė – nuo 24 iki 33 savaičių,

-vaisiaus širdies susitraukimų dažnis – normalus.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Gydymą Tractocile turėtų pradėti ir jį tęsti gydytojas, turintis priešlaikinio gimdymo gydymo patirties.

Tractocile švirkščiama į veną trimis etapais: pradinė dozė (6,75 mg) švirkščiama srovele į veną

(boliusu); tam tikslui vartojamas jo 6,75 mg/0,9 ml injekcinis tirpalas. Paskui nedelsiant Tractocile lašinama į veną (tam tikslui vartojamas koncentratas infuziniam tirpalui (37,5 mg/5 ml): tris valandas vaisto lašinama 300 mikrogramų/min. greičiu. Vėliau koncentruoto (37,5 mg/5 ml) Tractocile tirpalo lašinama mažesniu greičiu (100 mikrogramų/min.) dar iki 45 val. Gydymo trukmė – ne ilgesnė kaip 48 val. Viso gydymo kurso suminė vaisto dozė turėtų būti ne didesnė kaip 330,75 mg atozibano.

Kai tik nustatoma, kad prasidėjo priešlaikinė gimdymo veikla, būtina tuoj pat sušvirkšti srovele pradinę preparato dozę. Po to vaisto lašinama į veną (žr. Tractocile 37,5 mg/5 ml infuzinio koncentrato charakteristikų santrauką). Jeigu nežiūrint sistemingo gydymo Tractocile, gimdos susitraukimai nesilpsta, reikia aptarti alternatyvaus gydymo galimybę.

Išsami vaisto dozavimo schema pateikta lentelėje (žr. žemiau).

Etapas

Vartojimo būdas

Infuzijos greitis

Atozibano dozė

0,9 ml srovele į veną injekcija

Duomenys nebūtini

6,75 mg

 

suleidžiama per 1 minutę

 

 

3 valandų trukmės intraveninė

24 ml/val.(300 µg/min.)

54 mg

 

infuzija “užkraunamąja” doze

 

 

Iki 45 valandų trukmės tolesnė

8 ml/val.(100 µg/min.)

Iki 270 mg

 

intraveninė infuzija

 

 

 

 

 

Kartotinis gydymas

Jei gydymą atozibanu būtina kartoti, jį taip pat reikia pradėti nuo vaisto injekcijos srovele, vartojant

Tractocile 6,75 mg/0,9 ml injekcinį tirpalą. Paskui gydymas tęsiamas Tractocile 37,5 mg/5 ml koncentratu infuziniam tirpalui.

Pacientams, kurių kepenų arba inkstų funkcija sutrikusi

Pacienčių, kurių kepenų arba inkstų funkcija sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nėra tikėtina, kad dozę reikėtų koreguoti dėl sutrikusios inkstų funkcijos, nes su šlapimu pašalinama tik nedaug atozibano. Pacientėms, kurių kepenų funkcija sutrikusi, atozibano skiriama atsargiai.

Vaikų populiacija

Tractocile saugumas ir veiksmingumas nėščioms moterims iki 18 metų neištirti. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Šio vaistinio preparato ruošimo prieš vartojimą instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

4.3Kontraindikacijos

Tractocile draudžiama vartoti šiais atvejais:

-nėštumo trukmė trumpesnė kaip 24 arba ilgesnė kaip 33 savaitės,

-priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, kai nėštumo trukmė daugiau kaip 30 savaičių,

-nenormalus vaisiaus širdies susitraukimų greitis,

-kraujavimas iš gimdos, dėl kurio būtina tuoj pat baigti gimdymą,

-eklampsija ir preeklamsija, dėl kurių būtina tuoj pat baigti gimdymą,

-intrauterinė vaisiaus mirtis,

-įtariama intrauterinė infekcija,

-placentos pirmeiga,

-placentos atsidalijimas,

-bet kurios kitos motinos arba vaisiaus būklės, kai nėštumą palaikyti pavojinga,

-padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu atozibano skiriama pacientėms, kurioms gresia priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, nėštumo sulaikymo nauda gali būti mažesnė už chorioamnionito pavojų.

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, atozibano reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Dėl nedidelio gydytų pacienčių skaičiaus klinikinė atozibano vartojimo patirtis, skiriant preparato moterims, turinčioms daugiavaisį ar 24-27 savaičių nėštumą, yra nedidelė. Todėl tokių pacienčių gydymo atozibanu nauda yra neįrodyta.

Tractocile galima gydyti kartotinai, tačiau tokio gydymo (iki 3 kartų) patirtis yra nedidelė (žr. 4.2 skyrių).

Jeigu nustatoma sulėtėjusi vaisiaus raida, sprendimas tęsti ar atnaujinti gydymą priklauso nuo vaisiaus brandos laipsnio.

Gydant atozibanu gali tekti stebėti gimdos ir vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, ypač jei gimdos susitraukimai kartojasi nuolat.

Kadangi atozibanas yra oksitocino antagonistas, jis teoriškai gali pagreitinti gimdos raumenų atsipalaidavimą ir padidinti pogimdyminį kraujavimą; dėl to būtina kontroliuoti netekto kraujo tūrį. Tačiau klinikiniais tyrimais nenormalių gimdos susitraukimų po gimdymo nenustatyta.

Yra žinoma, kad daugiavaisis nėštumas ir tokolizinį poveikį sukeliantys vaistiniai preparatai (pvz., kalcio kanalų blokatoriai ir beta adrenomimetikai) didina plaučių edemos riziką. Dėl to daugiavaisio nėštumo atveju ir (arba) kartu su kitais tokolizinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais atozibano vartojama atsargiai (žr. 4.8 skyrių).

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tyrimais in vitro nustatyta, kad atozibanas nėra metabolizuojamas citochromo P450 sistemoje, jis taip pat neslopina vaistus metabolizuojančių P450 sistemos fermentų. Todėl atozibano sąveika su vaistais, kuriuos metabolizuoja citochromo P450 sistema, mažai tikėtina.

Sveikoms savanorėmis atlikti sąveikos su labetaloliu ir betametazonu tyrimai. Tarp atozibano ir betametazono arba labetalolio jokios klinikai reikšmingos sąveikos nustatyta nebuvo.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Atozibano galima skirti tik tada, kai priešlaikinė gimdymo veikla nustatyta moteriai, kurios nėštumo trukmė – nuo 24 iki 33 savaičių. Jei nėštumo metu moteris žindo anksčiau gimusį kūdikį, žindymą gydymo Tractocile metu reikia nutraukti, nes oksitocino išsiskyrimas žindymo metu gali paskatinti gimdos susitraukimus ir neutralizuoti tokolizinio gydymo veiksmingumą.

Klinikiniais atozibano tyrimais kokio nors poveikio žindymui nenustatyta. Žinoma, kad nedideli atozibano kiekiai išsiskiria iš žindyvės kraujo plazmos į jos pieną.

Embrio- ir fetotoksiškumo tyrimais atozibano toksinio poveikio požymių neaptikta. Kokių nors atozibano poveikio vaisingumui ir ankstyvam vaisiaus vystymuisi tyrimų neatlikta (žr. skyrių 5.3).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Galimos atozibano nepageidaujamos reakcijos motinai nustatytos klinikinių tyrimų metu. Klinikinių tyrimų metu nepageidaujamų reakcijų pasireiškė 48% atozibanu gydytų pacienčių. Pastebėtos nepageidaujamos reakcijos iš esmės buvo lengvos. Dažniausiai pasireiškianti nepageidaujama reakcija motinoms buvo pykinimas (14 %).

Klinikiniais tyrimais kokių nors atozibano specifinių nepageidaujamų reakcijų naujagimiui nenustatyta. Naujagimiui nustatytos nepageidaujamos reakcijos buvo normalių funkcinių organizmo rodiklių svyravimo ribose ir savo dažniu praktiškai nesiskyrė nuo placebo bei beta adrenomimetikais gydytų pacienčių grupėse.

Toliau išvardytų nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnos (≥1/10); dažnos (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažnos (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); retos (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

MedDRA pagal organų

Labai

Dažni

Nedažni

Reti

sistemų klases

dažni

 

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

 

 

 

Alerginė reakcija

Metabolizmo ir mitybos

 

Hiperglikemija

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Psichikos sutrikimai

 

 

Nemiga

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

Galvos skausmas,

 

 

 

 

galvos svaigimas

 

 

Širdies sutrikimai

 

Tachikardija

 

 

Kraujagyslių sutrikimai

 

Hipotenzija,

 

 

 

 

kraujo sanplūdis į

 

 

 

 

veidą

 

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Pykinimas

Vėmimas

 

 

Odos ir poodinio audinio

 

 

Niežulys,

 

sutrikimai

 

 

bėrimas

 

Lytinės sistemos ir krūties

 

 

 

Kraujavimas iš

sutrikimai

 

 

 

gimdos, gimdos

 

 

 

 

atonija

Bendrieji sutrikimai ir

 

Reakcija

Karščiavimas

 

vartojimo vietos pažeidimai

 

injekcijos

 

 

 

 

suleidimo vietoje

 

 

Duomenys, gauti vaistinį preparatą pateikus į rinką

Vaistinį preparatą pateikus į rinką gauta pranešimų apie kvėpavimo sutrikimų (pvz., dusulio ir plaučių edemos) pasireiškimą, ypač kartu vartojant kitų tokolizinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų (pvz., kalcio kanalų blokatorių ar beta adrenomimetikų) ir (arba) moterims, kurioms yra daugiavaisis nėštumas.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Žinoma keletas atozibano perdozavimo atvejų, kurių metu nebuvo jokių specifinių simptomų ar požymių. Perdozavus specifinio gydymo nėra.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: kiti ginekologiniai vaistai, ATC kodas: G02C X01.

Tractocile veiklioji medžiaga yra atozibanas (INN). Tai sintetinis peptidas ([Mpa1,D- Tyr(Et)2,Thr4,Orn8]-oksitocinas), kuris receptorių lygiu yra konkurencinis žmogaus oksitocino antagonistas. Tyrimais su žiurkėmis ir jūrų kiaulytėmis nustatyta, kad atozibanas jungiasi su oksitocino receptoriais. Dėl šios sąveikos mažėja gimdos raumenų tonusas, ir raumenys silpniau susitraukinėja; tokiu būdu, gimdos susitraukimai slopinami. Taip pat nustatyta, kad atozibanas jungiasi ir su vazopresino receptoriais, taip slopindamas vazopresino poveikį. Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad atozibanas neturi poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai.

Kai nėščioms moterims prasideda priešlaikinė gimdymo veikla, atozibanas rekomenduojamomis

dozėmis slopina gimdos susitraukimus ir užtikrina jos ramybės būseną. Atozibanas greitai veikia gimdos raumenis: gimdos susitraukimai pakankamai (mažiau kaip iki 4 susitraukimų per valandą) nuslopinami po 10 minučių ir vaisto poveikis trunka 12 val.

III fazės klinikiniuose tyrimuose (CAP-001 studijomis) dalyvavusios 742 moterys, kurių nėštumo trukmė buvo nuo 23 iki 33 savaičių ir joms buvo prasidėjusi gimdymo veikla, atsitiktinės atrankos būdu suskirstytos į dvi grupes: viena buvo gydoma atozibanu (vartotos šio preparato charakteristikų santraukoje nurodytos dozės), kita – betaadrenomimetiku (palaipsniui nustatant dozę).

Pirminiai preparatų veiksmingumo vertinimo kriterijai: pirminiu veiksmingumu buvo laikomas nepagimdžiusių ir neprireikusių alternatyvaus gydymo moterų per 7 dienas nuo gydymo pradžios dalis, išreikšta procentais. Gauti duomenys parodė, kad 59,6% (n=201) atozibanu ir 47,7% (n=163) betaadrenomimetiku gydytų moterų per 7 dienas nuo gydymo pradžios nepagimdė ir joms nereikėjo taikyti alternatyvaus gydymo (p=0,0004). Pagrindinė šio (CAP-001) tyrimo nesėkmingo gydymo priežastis buvo blogas vaistų toleravimas. Gydymas atozibanu buvo žymiai dažniau (p=0,0004) nepakankamai veiksmingas: gydant atozibanu - 48 moterims (arba 14,2%), gydant betaadrenomimetiku – 20 moterų (arba 5,8%).

CAP-001 tyrimo duomenimis, tikimybė, kad nėščia (24-28 savaičių) moteris per 7 dienas nepagimdys (su sąlyga, kad jai nereikės alternatyvaus gydymo), buvo panaši tiek vartojusių atozibaną, tiek ir vartojusių betaadrenomimetiką grupių moterims. Tačiau šie duomenys gauti tyriant labai nedidelį (n=129 pacientės) ligonių skaičių.

Antriniai preparatų veiksmingumo vertinimo kriterijai: antriniais veiksmingumo kriterijais buvo laikyta nepagimdžiusių per 48 valandas nuo gydymo pradžios moterų dalis, išreikšta procentais. Šiuo požiūriu skirtumo tarp atozibanu ir betaadrenomimetiku gydytų moterų grupių nebuvo.

Vidutinė (aritmetinis vidurkis) nėštumo trukmė buvo vienoda abiejų grupių: 35,6±3,9 savaičių – gydytų atozibanu ir 35,3±4,2 savaičių – gydytų betaadrenomimetiku (p=0,37). Gimusių naujagimių

guldymo į intensyvios slaugos skyrių dažnis abiejose grupėse taip pat buvo vienodas (apie 30%). Naujagimių laikymo stacionare ir ventiliavimo trukmė taip pat buvo vienoda. Vidutinis gimusio

naujagimio svoris buvo: atozibanu gydytų motinų grupėje - 2491±813 gramų, betaadrenomimetiku gydytų grupėje - 2461±831 gramas (p=0,58).

Vaisiaus ir motinos baigtys atozibanu ir betaadrenomimetiku gydytose grupėse nesiskyrė, tačiau klinikiniai tyrimai buvo nepakankami, kad atmesti tokio skirtumo galimybę.

Iš visų 361 moterų, kurios dalyvavo atozibano III fazės klinikiniuose tyrimuose, 73 moterims gydymas buvo kartotas bent vieną kartą, 8 – mažiausiai 2 kartus ir 2 – 3 kartus (žr. 4.4 skyrių).

Kadangi gydant nėščias moteris, kurių nėštumas buvo mažesnis kaip 24 savaitės, atozibano saugumas ir veiksmingumas kontroliuojamais randomizuotais tyrimais nenustatytas, šias pacientes gydyti preparatu nerekomenduojama (žr. 4.3 skyrių).

Atlikus placebo kontroliuojamus tyrimus, vaisiaus ir naujagimio mirtingumas siekė: placebo grupėje 5/295 (t.y. 1,7 proc.) ir atozibanu gydytų pacienčių grupėje – 15/288, iš jų du naujagimiai mirė: vienas penkių, kitas – aštuonių mėnesių amžiaus. Atozibanu gydytų pacientų grupėje 11 iš 15 naujagimių mirčių teko tiems atvejams, kai nėštumo trukmė buvo nuo 20 iki 24 savaičių, nors šioje pogrupėje pacienčių pasiskirstymas buvo nevienodas (19 moterų buvo gydytos atozibanu, 4 – skirta placebo). Moterų, kurių nėštumo trukmė buvo ilgesnė kaip 24 savaitės, mirtingumas buvo praktiškai vienodas

(1,7 proc. placebo ir 1,5 proc. – atozibano grupėje).

5.2Farmakokinetinės savybės

Tyrimais su sveikomis nepastojusiomis moterimis nustatyta, kad joms infuzuojant atozibano tirpalo į veną nuo 10 iki 300 mikrogramų/min greičiu 12 valandų, vaisto pusiausvyrinė koncentracija kraujo plazmoje didėja proporcingai vaisto dozei.

Vaisto klirensas, menamas pasiskirstymo tūris ir pusinės eliminacijos laikas nuo dozės nepriklauso.

Tyrimais su nėščiomis moterimis, kurioms prasidėjo priešlaikinė gimdymo veikla, nustatyta, kad joms infuzuojant atozibano tirpalo į veną (300 mikrogramų/min. greičiu nuo 6 iki 12 valandų), vaisto koncentracija kraujo plazmoje nusistovi per valandą nuo infuzijos pradžios (pusiausvyrinės

koncentracijos aritmetinis vidurkis - 442±73 ng/ml, svyravimo ribos nuo 298 iki 533 ng/ml).

Baigus infuziją, vaisto plazmos koncentracija greitai sumažėja: pradinis pusinės eliminacijos laikas

(tα) – 0,21±0,01 val. ir galinis (tβ) – 1,7±0,3 val. Vidutinė klirenso reikšmė – 41,8±8,2 litro/val.

Menamas vaisto pasiskirstymo tūris – 18,3±6,8 litro.

Nėščių moterų kraujyje maždaug 46-48% atozibano jungiasi su plazmos baltymais. Ar laisvo vaisto frakcijos kiekis motinos ir vaisiaus kraujyje iš esmės skiriasi, nežinoma. Atozibano nepatenka į raudonuosius kraujo kūnelius.

Atozibanas prasiskverbia pro placentą. Kai atozibano buvo infuzuojama sveikoms laiku gimdančioms nėščioms moterims 300 mikrogramų/min. greičiu, vaisto koncentracijų vaisiaus ir motinos kraujyje santykis buvo 0,12.

Žmogaus plazmoje ir šlapime aptikti du atozibano metabolitai. Pagrindinio metabolito M1 (des- (Orn8,Gly-NH29)-[Mpa1,D-Tyr(Et)2,Thr4]-oksitocino) ir atozibano koncentracijų plazmoje santykis antrąją infuzijos valandą buvo 1,4, o baigus infuziją – 2,8. Ar metabolitas M1 kumuliuojasi audiniuose, nežinoma. Šlapime nustatomas tik nedidelis atozibano kiekis, kuris yra maždaug 50 kartų mažesnis negu metabolito M1. Kiek atozibano išskiriama su išmatomis, nežinoma. Tyrimais in vitro nustatyta, kad pagrindinis metabolitas M1 yra apytiksliai 10 kartų silpnesnis nei atozibanas. Metabolito M1 patenka į motinos pieną (žr. 4.6 skyrių).

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, atozibaną reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Mažai tikėtina, kad atozibanas slopintų žmogaus kepenų citochromo P450 izoformas (žr. 4.5 skyrių).

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Dvi savaites švirkščiant į veną žiurkėms ir šunims atozibano dozes, maždaug 10 kartų didesnes nei žmogaus terapinė, kokių nors sisteminio toksinio poveikio požymių nepastebėta. 3 mėnesių trukmės lėtinio toksiškumo tyrimais, švirkščiant atozibano žiurkėms ir šunims po oda (iki 20 mg kilogramui kūno svorio) toksinio požymių taip pat nenustatyta. Didžiausia atozibano dozė, nesukelianti jokių nepageidaujamų poveikių švirkščiant po oda, buvo maždaug 2 kartus didesnė negu žmogaus terapinė dozė.

Kokių nors atozibano poveikio vaisingumui ir ankstyvam vaisiaus vystymuisi tyrimų neatlikta. Reprodukcinio toksiškumo tyrimais, atliktais nuo kiaušinėlio implantacijos iki vėlyvos nėštumo stadijos, kokio nors poveikio motinai ar vaisiui nenustatyta. Bandomų žiurkių gemalams buvo skiriama maždaug keturis kartus didesnė atozibano dozė, negu gautų žmogaus vaisius, kai preparato lašinama nėščiajai moteriai į veną. Tyrimai su gyvūnais parodė laktacijos slopinimą, kokio galima tikėtis slopinant oksitocino veikimą.

Tyrimais in vivo ir in vitro kokių nors atozibano kancerogeninio ir mutageninio poveikio požymių nenustatyta.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Manitolis

1M vandenilio chlorido rūgštis Injekcijų vanduo.

6.2Nesuderinamumas

Kadangi nesuderinamumo tyrimų neatlikta, vaisto negalima maišyti kartu su kitais vaistais.

6.3Tinkamumo laikas

4 metai.

Atidarius buteliuką, vaistą reikia suvartoti nedelsiant.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2°C - 8°C).

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Pirmą kartą atidaryto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Viename buteliuke yra 0,9 ml injekcinio tirpalo, kuriame yra 6,75 mg atozibano.

Buteliukai pagaminti iš bespalvio, skaidraus, borosilikatinio stiklo (I tipo) ir užkemšami pilku silikonizuotu bromobutilo gumos kamšteliu (I tipo) su lengvai nusukamu polipropileno ir aliuminio dangteliu.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš švirkščiant tirpalo buteliuką būtina apžiūrėti, ar tirpale nėra kokių nors dalelių ir ar nepasikeitė jo spalva.

Pasiruošimas pradiniam švirkštimui į veną srovele:

Iš Tractocile 6,75 mg/0,9 ml injekcinio tirpalo buteliuko švirkštu ištraukite 0,9 ml (iš 0,9 ml) ir per vieną minutę lėtai sušvirkškite į veną. Švirkšti būtina akušerijos skyriuje, prižiūrint medikui. Tractocile 6,75 mg/0,9 ml injekcinio tirpalo būtina švirkšti nedelsiant.

7.RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Ferring Pharmaceuticals A/S

Kay Fiskers Plads 11

2300 København S

Danija

Tel: +45 88 33 88 34

8.RINKODAROS TEISĖS NUMERIS

EU/1/99/124/001

9.RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO/ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta 2000 m. sausio 20 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2010 m. sausio 20 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Tractocile 37,5 mg/5 ml koncentratas infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename 5 ml tirpalo buteliuke yra 37,5 mg atozibano (acetato pavidalu). Kiekviename tirpalo mililitre yra 7,5 mg atozibano

Tirpalą praskiedus, atozibano koncentracija yra 0,75 mg/ml.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui (sterilus koncentratas).

Skaidrus, bespalvis, be nuosėdų tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Tractocile skiriama suaugusioms nėščioms moterims priešlaikinei gimdymo veiklai slopinti, kai:

-reguliarūs gimdos susitraukimai trunka bent 30 sekundžių ir kartojasi ne rečiau kaip 4 kartus per

30 min.,

-gimdos kaklelio atsidarymo plotis siekia 1-3 cm (negimdžiusioms – 0-3 cm) ir daugiau kaip 50%,

-nėštumo trukmė – nuo 24 iki 33 savaičių,

-vaisiaus širdies susitraukimų dažnis – normalus.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Gydymą Tractocile turėtų pradėti ir jį tęsti gydytojas, turintis priešlaikinio gimdymo gydymo patirties.

Tractocile švirkščiama į veną trimis etapais: pradinė dozė (6,75 mg) švirkščiama srovele į veną

(boliusu); tam tikslui vartojamas jo 6,75 mg/0,9 ml injekcinis tirpalas. Paskui nedelsiant Tractocile lašinama į veną (tam tikslui vartojamas koncentratas infuziniam tirpalui (37,5 mg/5 ml): tris valandas vaisto lašinama 300 mikrogramų/min. greičiu. Vėliau koncentruoto (37,5 mg/5 ml) Tractocile tirpalo lašinama mažesniu greičiu (100 mikrogramų/min.) dar iki 45 val. Gydymo trukmė – ne ilgesnė kaip 48 val. Viso gydymo kurso suminė vaisto dozė turėtų būti ne didesnė kaip 330,75 mg atozibano.

Kai tik nustatoma, kad prasidėjo priešlaikinė gimdymo veikla, būtina tuoj pat sušvirkšti srovele pradinę Tractocile 6,75 mg/0,9 ml injekcijų tirpalo dozę (žr. Tractocile 6,75 mg/0,9 ml injekcinio tirpalo charakteristikų santrauką). Po to vaisto lašinama į veną. Jeigu nežiūrint sistemingo gydymo

Tractocile, gimdos susitraukimai nesilpsta, reikia aptarti alternatyvaus gydymo galimybę.

Išsami vaisto dozavimo schema pateikta lentelėje (žr. žemiau).

Etapas

Vartojimo būdas

Infuzijos greitis

Atozibano dozė

0,9 ml srovele į veną injekcija

Duomenys nebūtini

6,75 mg

 

suleidžiama per 1 minutę

 

 

3 valandų trukmės intraveninė

24 ml/val.(300

54 mg

 

infuzija “užkraunamąja” doze

µg/min.)

 

Iki 45 valandų trukmės tolesnė

8 ml/val.(100

Iki 270 mg

 

intraveninė infuzija

µg/min.)

 

Kartotinis gydymas

Jei gydymą atozibanu būtina kartoti, jį taip pat reikia pradėti nuo vaisto injekcijos srovele, vartojant Tractocile 6,75 mg/0,9 ml injekcinį tirpalą. Paskui gydymas tęsiamas Tractocile 37,5 mg/5 ml koncentratu infuziniam tirpalui.

Pacientams, kurių kepenų arba inkstų funkcija sutrikusi

Pacienčių, kurių kepenų arba inkstų funkcija sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nėra tikėtina, kad dozę reikėtų koreguoti dėl sutrikusios inkstų funkcijos, nes su šlapimu pašalinama tik nedaug atozibano. Pacientėms, kurių kepenų funkcija sutrikusi, atozibano skiriama atsargiai.

Vaikų populiacija

Tractocile saugumas ir veiksmingumas nėščioms moterims iki 18 metų neištirti. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Šio vaistinio preparato ruošimo prieš vartojimą instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

4.3 Kontraindikacijos

Tractocile draudžiama vartoti šiais atvejais:

-nėštumo trukmė trumpesnė kaip 24 arba ilgesnė kaip 33 savaitės,

-priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, kai nėštumo trukmė daugiau kaip 30 savaičių,

-nenormalus vaisiaus širdies susitraukimų greitis,

-kraujavimas iš gimdos, dėl kurio būtina tuoj pat baigti gimdymą,

-eklampsija ir preeklamsija, dėl kurių būtina tuoj pat baigti gimdymą,

-intrauterinė vaisiaus mirtis,

-įtariama intrauterinė infekcija,

-placentos pirmeiga,

-placentos atsidalijimas,

-bet kurios kitos motinos arba vaisiaus būklės, kai nėštumą palaikyti pavojinga,

-padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu atozibano skiriama pacientėms, kurioms gresia priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, nėštumo sulaikymo nauda gali būti mažesnė už chorioamnionito pavojų.

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, atozibano reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Dėl nedidelio gydytų pacienčių skaičiaus klinikinė atozibano vartojimo patirtis, skiriant preparato moterims, turinčioms daugiavaisį ar 24-27 savaičių nėštumą, yra nedidelė. Todėl tokių pacienčių gydymo atozibanu nauda yra neįrodyta.

Tractocile galima gydyti kartotinai, tačiau tokio gydymo (iki 3 kartų) patirtis yra nedidelė (žr. 4.2 skyrių).

Jeigu nustatoma sulėtėjusi vaisiaus raida, sprendimas tęsti ar atnaujinti gydymą priklauso nuo vaisiaus brandos laipsnio.

Gydant atozibanu gali tekti stebėti gimdos ir vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, ypač jei gimdos susitraukimai kartojasi nuolat.

Kadangi atozibanas yra oksitocino antagonistas, jis teoriškai gali pagreitinti gimdos raumenų atsipalaidavimą ir padidinti pogimdyminį kraujavimą; dėl to būtina kontroliuoti netekto kraujo tūrį. Tačiau klinikiniais tyrimais nenormalių gimdos susitraukimų po gimdymo nenustatyta.

Yra žinoma, kad daugiavaisis nėštumas ir tokolizinį poveikį sukeliantys vaistiniai preparatai (pvz., kalcio kanalų blokatoriai ir beta adrenomimetikai) didina plaučių edemos riziką. Dėl to daugiavaisio nėštumo atveju ir (arba) kartu su kitais tokolizinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais atozibano vartojama atsargiai (žr. 4.8 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tyrimais in vitro nustatyta, kad atozibanas nėra metabolizuojamas citochromo P450 sistemoje, jis taip pat neslopina vaistus metabolizuojančių P450 sistemos fermentų. Todėl atozibano sąveika su vaistais, kuriuos metabolizuoja citochromo P450 sistema, mažai tikėtina.

Sveikoms savanorėmis atlikti sąveikos su labetaloliu ir betametazonu tyrimai. Tarp atozibano ir betametazono arba labetalolio jokios klinikai reikšmingos sąveikos nustatyta nebuvo.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Atozibano galima skirti tik tada, kai priešlaikinė gimdymo veikla nustatyta moteriai, kurios nėštumo trukmė – nuo 24 iki 33 savaičių. Jei nėštumo metu moteris žindo anksčiau gimusį kūdikį, žindymą gydymo Tractocile metu reikia nutraukti, nes oksitocino išsiskyrimas žindymo metu gali paskatinti gimdos susitraukimus ir neutralizuoti tokolizinio gydymo veiksmingumą.

Klinikiniais atozibano tyrimais kokio nors poveikio žindymui nenustatyta. Žinoma, kad nedideli atozibano kiekiai išsiskiria iš žindyvės kraujo plazmos į jos pieną.

Embrio- ir fetotoksiškumo tyrimais atozibano toksinio poveikio požymių neaptikta. Kokių nors atozibano poveikio vaisingumui ir ankstyvam vaisiaus vystymuisi tyrimų neatlikta (žr. skyrių 5.3).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Galimos atozibano nepageidaujamos reakcijos motinai nustatytos klinikinių tyrimų metu. Klinikinių tyrimų metu nepageidaujamų reakcijų pasireiškė 48 % atozibanu gydytų pacienčių. Pastebėtos nepageidaujamos reakcijos iš esmės buvo lengvos. Dažniausiai pasireiškianti nepageidaujama reakcija motinoms buvo pykinimas (14 %).

Klinikiniais tyrimais kokių nors atozibano specifinių nepageidaujamų reakcijų naujagimiui nenustatyta. Naujagimiui nustatytos nepageidaujamos reakcijos buvo normalių funkcinių organizmo rodiklių svyravimo ribose ir savo dažniu praktiškai nesiskyrė nuo placebo bei beta adrenomimetikais gydytų pacienčių grupėse.

Toliau išvardytų nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnos (≥1/10); dažnos (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažnos (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); retos (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

MedDRA pagal organų

Labai

Dažni

Nedažni

Reti

sistemų klases

dažni

 

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

 

 

 

Alerginė reakcija

Metabolizmo ir mitybos

 

Hiperglikemija

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

Psichikos sutrikimai

 

 

Nemiga

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

Galvos skausmas,

 

 

 

 

galvos svaigimas

 

 

Širdies sutrikimai

 

Tachikardija

 

 

Kraujagyslių sutrikimai

 

Hipotenzija,

 

 

 

 

kraujo sanplūdis į

 

 

 

 

veidą

 

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Pykinimas

Vėmimas

 

 

Odos ir poodinio audinio

 

 

Niežulys,

 

sutrikimai

 

 

bėrimas

 

Lytinės sistemos ir krūties

 

 

 

Kraujavimas iš

sutrikimai

 

 

 

gimdos, gimdos

 

 

 

 

atonija

Bendrieji sutrikimai ir

 

Reakcija

Karščiavimas

 

vartojimo vietos pažeidimai

 

injekcijos

 

 

 

 

suleidimo vietoje

 

 

Duomenys, gauti vaistinį preparatą pateikus į rinką

Vaistinį preparatą pateikus į rinką gauta pranešimų apie kvėpavimo sutrikimų (pvz., dusulio ir plaučių edemos) pasireiškimą, ypač kartu vartojant kitų tokolizinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų (pvz., kalcio kanalų blokatorių ar beta adrenomimetikų) ir (arba) moterims, kurioms yra daugiavaisis nėštumas.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Žinoma keletas atozibano perdozavimo atvejų, kurių metu nebuvo jokių specifinių simptomų ar požymių. Perdozavus specifinio gydymo nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: kiti ginekologiniai vaistai, ATC kodas: G02C X01.

Tractocile veiklioji medžiaga yra atozibanas (INN). Tai sintetinis peptidas ([Mpa1,D- Tyr(Et)2,Thr4,Orn8]-oksitocinas), kuris receptorių lygiu yra konkurencinis žmogaus oksitocino antagonistas. Tyrimais su žiurkėmis ir jūrų kiaulytėmis nustatyta, kad atozibanas jungiasi su oksitocino receptoriais. Dėl šios sąveikos mažėja gimdos raumenų tonusas, ir raumenys silpniau susitraukinėja; tokiu būdu, gimdos susitraukimai slopinami. Taip pat nustatyta, kad atozibanas jungiasi ir su vazopresino receptoriais, taip slopindamas vazopresino poveikį. Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad atozibanas neturi poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai.

Kai nėščioms moterims prasideda priešlaikinė gimdymo veikla, atozibanas rekomenduojamomis dozėmis slopina gimdos susitraukimus ir užtikrina jos ramybės būseną. Atozibanas greitai veikia

gimdos raumenis: gimdos susitraukimai pakankamai (mažiau kaip iki 4 susitraukimų per valandą) nuslopinami po 10 minučių ir vaisto poveikis trunka 12 val.

III fazės klinikiniuose tyrimuose (CAP-001 studijomis) dalyvavusios 742 moterys, kurių nėštumo trukmė buvo nuo 23 iki 33 savaičių ir joms buvo prasidėjusi gimdymo veikla, atsitiktinės atrankos būdu suskirstytos į dvi grupes: viena buvo gydoma atozibanu (vartotos šio preparato charakteristikų santraukoje nurodytos dozės), kita – betaadrenomimetiku (palaipsniui nustatant dozę).

Pirminiai preparatų veiksmingumo vertinimo kriterijai: pirminiu veiksmingumu buvo laikomas nepagimdžiusių ir neprireikusių alternatyvaus gydymo moterų per 7 dienas nuo gydymo pradžios dalis, išreikšta procentais. Gauti duomenys parodė, kad 59,6% (n=201) atozibanu ir 47,7% (n=163) betaadrenomimetiku gydytų moterų per 7 dienas nuo gydymo pradžios nepagimdė ir joms nereikėjo taikyti alternatyvaus gydymo (p=0,0004). Pagrindinė šio (CAP-001) tyrimo nesėkmingo gydymo priežastis buvo blogas vaistų toleravimas. Gydymas atozibanu buvo žymiai dažniau (p=0,0004) nepakankamai veiksmingas: gydant atozibanu - 48 moterims (arba 14,2%), gydant betaadrenomimetiku – 20 moterų (arba 5,8%).

CAP-001 tyrimo duomenimis, tikimybė, kad nėščia (24-28 savaičių) moteris per 7 dienas nepagimdys (su sąlyga, kad jai nereikės alternatyvaus gydymo), buvo panaši tiek vartojusių atozibaną, tiek ir vartojusių betaadrenomimetiką grupių moterims. Tačiau šie duomenys gauti tyriant labai nedidelį (n=129 pacientės) ligonių skaičių.

Antriniai preparatų veiksmingumo vertinimo kriterijai: antriniais veiksmingumo kriterijais buvo laikyta nepagimdžiusių per 48 valandas nuo gydymo pradžios moterų dalis, išreikšta procentais. Šiuo požiūriu skirtumo tarp atozibanu ir betaadrenomimetiku gydytų moterų grupių nebuvo.

Vidutinė (aritmetinis vidurkis) nėštumo trukmė buvo vienoda abiejų grupių: 35,6±3,9 savaičių – gydytų atozibanu ir 35,3±4,2 savaičių – gydytų betaadrenomimetiku (p=0,37). Gimusių naujagimių guldymo į intensyvios slaugos skyrių dažnis abiejose grupėse taip pat buvo vienodas (apie 30%). Naujagimių laikymo stacionare ir ventiliavimo trukmė taip pat buvo vienoda. Vidutinis gimusio naujagimio svoris buvo: atozibanu gydytų motinų grupėje - 2491±813 gramų, betaadrenomimetiku gydytų grupėje - 2461±831 gramas (p=0,58).

Vaisiaus ir motinos baigtys atozibanu ir betaadrenomimetiku gydytose grupėse nesiskyrė, tačiau klinikiniai tyrimai buvo nepakankami, kad atmesti tokio skirtumo galimybę.

Iš visų 361 moterų, kurios dalyvavo atozibano III fazės klinikiniuose tyrimuose, 73 moterims gydymas buvo kartotas bent vieną kartą, 8 – mažiausiai 2 kartus ir 2 – 3 kartus (žr. 4.4 skyrių).

Kadangi gydant nėščias moteris, kurių nėštumas buvo mažesnis kaip 24 savaitės, atozibano saugumas ir veiksmingumas kontroliuojamais randomizuotais tyrimais nenustatytas, šias pacientes gydyti preparatu nerekomenduojama (žr. 4.3 skyrių).

Atlikus placebo kontroliuojamus tyrimus, vaisiaus ir naujagimio mirtingumas siekė: placebo grupėje 5/295 (t.y. 1,7 proc.) ir atozibanu gydytų pacienčių grupėje – 15/288, iš jų du naujagimiai mirė: vienas penkių, kitas – aštuonių mėnesių amžiaus. Atozibanu gydytų pacientų grupėje 11 iš 15 naujagimių mirčių teko tiems atvejams, kai nėštumo trukmė buvo nuo 20 iki 24 savaičių, nors šioje pogrupėje pacienčių pasiskirstymas buvo nevienodas (19 moterų buvo gydytos atozibanu, 4 – skirta placebo). Moterų, kurių nėštumo trukmė buvo ilgesnė kaip 24 savaitės, mirtingumas buvo praktiškai vienodas

(1,7 proc. placebo ir 1,5 proc. – atozibano grupėje).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Tyrimais su sveikomis nepastojusiomis moterimis nustatyta, kad joms infuzuojant atozibano tirpalo į veną nuo 10 iki 300 mikrogramų/min greičiu 12 valandų, vaisto pusiausvyrinė koncentracija kraujo plazmoje didėja proporcingai vaisto dozei.

Vaisto klirensas, menamas pasiskirstymo tūris ir pusinės eliminacijos laikas nuo dozės nepriklauso.

Tyrimais su nėščiomis moterimis, kurioms prasidėjo priešlaikinė gimdymo veikla, nustatyta, kad joms infuzuojant atozibano tirpalo į veną (300 mikrogramų/min. greičiu nuo 6 iki 12 valandų), vaisto koncentracija kraujo plazmoje nusistovi per valandą nuo infuzijos pradžios (pusiausvyrinės

koncentracijos aritmetinis vidurkis - 442±73 ng/ml, svyravimo ribos nuo 298 iki 533 ng/ml).

Baigus infuziją, vaisto plazmos koncentracija greitai sumažėja: pradinis pusinės eliminacijos laikas

(tα) – 0,21±0,01 val. ir galinis (tβ) – 1,7±0,3 val. Vidutinė klirenso reikšmė – 41,8±8,2 litro/val.

Menamas vaisto pasiskirstymo tūris – 18,3±6,8 litro.

Nėščių moterų kraujyje maždaug 46-48% atozibano jungiasi su plazmos baltymais. Ar laisvo vaisto frakcijos kiekis motinos ir vaisiaus kraujyje iš esmės skiriasi, nežinoma. Atozibano nepatenka į raudonuosius kraujo kūnelius.

Atozibanas prasiskverbia pro placentą. Kai atozibano buvo infuzuojama sveikoms laiku gimdančioms nėščioms moterims 300 mikrogramų//min. greičiu, vaisto koncentracijų vaisiaus ir motinos kraujyje santykis buvo 0,12.

Žmogaus plazmoje ir šlapime aptikti du atozibano metabolitai. Pagrindinio metabolito M1 des- (Orn8,Gly-NH29)-[Mpa1,D-Tyr(Et)2,Thr4]-oksitocino ir atozibano koncentracijų plazmoje santykis antrąją infuzijos valandą buvo 1,4, o baigus infuziją – 2,8. Ar metabolitas M1 kumuliuojasi audiniuose, nežinoma. Šlapime nustatomas tik nedidelis atozibano kiekis, kuris yra maždaug 50 kartų mažesnis negu metabolito M1. Kiek atozibano išskiriama su išmatomis, nežinoma. Tyrimais in vitro nustatyta, kad pagrindinis metabolitas M1 yra apytiksliai 10 kartų silpnesnis nei atozibanas.Metabolito M1 patenka į motinos pieną (žr. 4.6 skyrių).

Pacientų, kurių kepenų arba inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo atozibanu patirties nėra. Nepanašu, kad dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti, nes tik nedidelis kiekis atozibano yra pašalinamas su šlapimu. Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, atozibaną reikėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Mažai tikėtina, kad atozibanas slopintų žmogaus kepenų citochromo P450 izoformas (žr. 4.5 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Dvi savaites švirkščiant į veną žiurkėms ir šunims atozibano dozes, maždaug 10 kartų didesnes nei žmogaus terapinė, kokių nors sisteminio toksinio poveikio požymių nepastebėta. 3 mėnesių trukmės lėtinio toksiškumo tyrimais, švirkščiant atozibano žiurkėms ir šunims po oda (iki 20 mg kilogramui kūno svorio) toksinio požymių taip pat nenustatyta. Didžiausia atozibano dozė, nesukelianti jokių nepageidaujamų poveikių švirkščiant po oda, buvo maždaug 2 kartus didesnė negu žmogaus terapinė dozė.

Kokių nors atozibano poveikio vaisingumui ir ankstyvam vaisiaus vystymuisi tyrimų neatlikta. Reprodukcinio toksiškumo tyrimais, atliktais nuo kiaušinėlio implantacijos iki vėlyvos nėštumo stadijos, kokio nors poveikio motinai ar vaisiui nenustatyta. Bandomų žiurkių gemalams buvo skiriama maždaug keturis kartus didesnė atozibano dozė, negu gautų žmogaus vaisius, kai preparato lašinama nėščiajai moteriai į veną. Tyrimai su gyvūnais parodė laktacijos slopinimą, kokio galima tikėtis slopinant oksitocino veikimą.

Tyrimais in vivo ir in vitro kokių nors atozibano kancerogeninio ir mutageninio poveikio požymių nenustatyta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1.Pagalbinių medžiagų sąrašas

Manitolis

1M vandenilio chlorido rūgštis Injekcijų vanduo.

6.2.Nesuderinamumas

Kadangi nesuderinamumo tyrimų neatlikta, vaisto negalima maišyti kartu su kitais vaistais, išskyrus tuos, kurie paminėti 6.6 skyriuje.

6.3.Tinkamumo laikas

4 metai.

Atidarius buteliuką su tirpalo koncentratu, būtina nedelsiant praskiesti tirpalą. Praskiestą tirpalą infuzijai į veną reikia suvartoti per 24 val. nuo pagaminimo.

6.4.Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2°C - 8°C).

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Pirmą kartą atidaryto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5.Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Viename buteliuke yra 5 ml infuzinio tirpalo koncentrato, kuriame yra 37,5 mg atozibano. Buteliukai pagaminti iš bespalvio, skaidraus borosilikatinio stiklo (I tipo) ir užkemšami pilku silikonizuotu bromobutilo gumos kamšteliu (I tipo) su lengvai nusukamu polipropileno ir aliuminio dangteliu.

6.6.Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš švirkščiant tirpalo, buteliuką būtina apžiūrėti, ar tirpale nėra kokių nors dalelių ir ar nepasikeitė jo spalva.

Infuzinio tirpalo paruošimas:

Po to, kai preparato sušvirkščiama į veną srovele, Tractocile 37,5 mg/5 ml infuzinio tirpalo koncentratas skiedžiamas vienu iš 3 tirpalų:

-9 mg/ml (0,9%) natrio chlorido injekciniu tirpalu,

-Ringerio laktato tirpalu,

-5% vandeniniu gliukozės tirpalu infuzijoms.

Iš 100 ml talpos infuzinio tirpalo maišelio ištraukite 10 ml tirpalo ir išpilkite. Trūkstamą kiekį papildykite 10 ml Tractocile 37,5 mg/5 ml iš dviejų 5 ml koncentrato infuziniam tirpalui buteliukų, kad gautumėte tirpalą, kurio 100 ml būtų 75 mg atozibano.

Praskiestas tirpalas yra skaidrus, bespalvis, be kokių nors dalelių.

Tada paruošto tirpalo sulašinama į veną per 3 val., t.y. 24 ml per valandą (arba 18 mg/val.) greičiu. Lašinti būtina akušerijos skyriuje, prižiūrint medikui. Po 3 val. infuzijos greitis sumažinamas iki 8 ml/val.

Infuzijai tęsti, naudodamiesi tuo pačiu skaičiavimo metodu, pagaminkite naują 100 ml tirpalo maišelį.

Jeigu vartojamas kitokio tūrio infuzinio tirpalo maišelis ar buteliukas, atitinkamai perskaičiuokite tirpalo tūrį, reikalingą minėtos koncentracijos atozibano tirpalui pagaminti.

Kad užtikrintumėte tikslų dozavimą, patartina naudoti kontroliuojamos infuzijos sistemą, kuri leistų dozuoti tirpalą lašais per minutę. Sistema su mikrolašintuvu galėtų užtikrinti normalų Tractocile rekomenduojamų dozių lašinimo greitį.

Jeigu į veną tuo pačiu metu būtina švirkšti kito vaisto, pastarojo reikštų švirkšti per kitą intraveninio kateterio šaką ar pasirinkti švirkštimui kitą veną. Tai leistų nepriklausomai stebėti infuzijos greitį.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Ferring Pharmaceuticals A/S

Kay Fiskers Plads 11

2300 København S

Danija

Tel: +45 88 33 88 34

8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS

EU/1/99/124/002

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO/ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisė pirmą kartą suteikta 2000 m. sausio 20 d.

Rinkodaros teisė paskutinį kartą atnaujinta 2010 m. sausio 20 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai