Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Translarna (ataluren) – Preparato charakteristikų santrauka - PTC Therapeutic

Updated on site: 10-Oct-2017

Vaisto pavadinimasTranslarna
ATC kodasPTC Therapeutic
Sudėtisataluren
GamintojasAuthorised

Vykdoma papildoma šio vaistinio preparato stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Apie tai, kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas, žr. 4.8 skyriuje.

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Translarna 125 mg granulės geriamajai suspensijai

Translarna 250 mg granulės geriamajai suspensijai

Translarna 1 000 mg granulės geriamajai suspensijai

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Translarna 125 mg granulės geriamajai suspensijai

Kiekviename paketėlyje yra 125 mg atalureno.

Translarna 250 mg granulės geriamajai suspensijai

Kiekviename paketėlyje yra 250 mg atalureno.

Translarna 1 000 mg granulės geriamajai suspensijai

Kiekviename paketėlyje yra 1 000 mg atalureno.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Granulės geriamajai suspensijai.

Balti arba beveik balti milteliai.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Translarna skirtas gydyti 5 metų ir vyresniems paeiti galintiems pacientams diagnozuotą Diušeno (Duchenne) raumenų distrofiją, kurią sukelia nonsense tipo distrofino geno mutacija (žr. 5.1 skyrių). Vaistinio preparato veiksmingumas gydant paeiti negalinčius pacientus neįrodytas.

Nonsense tipo distrofino geno mutacija turi būti patvirtinta genetiniais tyrimais (žr. 4.4 skyrių).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą Translarna gali pradėti tik gydytojai specialistai, turintys Diušeno ar Bekerio (Becker) raumenų distrofijos gydymo patirties.

Dozavimas

Atalurenas turi būti vartojamas per burną, kasdien po 3 dozes.

Pirmą dozę reikia išgerti iš ryto, antrą – vidurdienį, o trečią – vakare. Rekomenduojama pertrauka tarp rytinės ir vidurdienio dozės – 6 valandos, tarp vidurdienio ir vakarinės dozės – 6 valandos, o tarp vakarinės ir pirmos kitos dienos dozės – 12 valandų.

Rekomenduojama dozė iš ryto yra 10 mg/kg kūno svorio, vidurdienį – 10 mg/kg kūno svorio, o vakare

– 20 mg/kg kūno svorio (iš viso 40 mg/kg kūno svorio per parą).

Translarna tiekiamas paketėliuose po 125, 250 arba 1000 mg. Lentelėje toliau pateikiama informacija, kokio stiprumo paketėlį naudoti ruošiant rekomenduojamą vaistinio preparato dozę pagal kūno svorį.

 

Svorio

 

 

 

Paketėlių skaičius

 

 

 

 

 

Rytas

 

 

Vidurdienis

 

 

Vakaras

 

 

diapazo

125 mg

250 mg

1 000

125 mg

 

250 mg

 

1 000

125 mg

250 mg

1 000

 

nas,

mg

 

 

mg

mg

 

paketėl

paketėl

paketėl

 

paketėl

 

paketėl

paketėl

 

kg

 

 

paketėl

 

 

paketėl

paketė

 

 

 

 

 

 

iai

iai

iai

iai

 

iai

 

iai

iai

iai

liai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laiku neišgėrus arba pamiršus išgerti vaistinio preparato dozę

Jeigu išgėrus rytinę arba vidurdienio dozę, atalureną vėluojama išgerti mažiau nei 3 valandas, o išgėrus vakarinę dozę – mažiau nei 6 valandas, tą dozę reikia išgerti, nedarant jokių tolesnio grafiko pakeitimų. Jeigu išgėrus rytinę arba vidurdienio dozę, vaistinį preparatą vėluojama išgerti daugiau kaip 3 valandas, o išgėrus vakarinę dozę – daugiau kaip 6 valandas, tą vaisto dozę reikia praleisti ir vaistinį preparatą toliau vartoti pagal įprastą grafiką. Neišgėrus vaistinio preparato dozės, vartoti dvigubos arba papildomos jo dozės negalima. Yra svarbu vartoti tinkamą dozę. Dozės didinimas virš rekomenduojamos dozės gali būti susijęs su veiksmingumo sumažėjimu.

Ypatingos populiacijos

Senyviems pacientams

Atalureno saugumas ir veiksmingumas 65 metų ir vyresniems pacientams dar neištirti. (žr. 5.2 skyrių).

Sutrikusi inkstų ir kepenų veikla

Atalureno saugumas ir veiksmingumas pacientams, kurių inkstų ir kepenų veikla sutrikusi, neištirti (žr. 4.4 skyrių).

Vaikų populiacija

Translarna saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus dar neištirti. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Translarna vartojamas per burną, jį sumaišius su skysčiu arba tirštu maistu. Paketėlį reikia atplėšti tik tuomet, kai ruošiama dozė. Visą kiekvieno paketėlio turinį reikia sumaišyti su ne mažiau kaip 30 ml skysčio (vandens, pieno, vaisių sulčių) arba 3 valgomaisiais šaukštais tiršto maisto (jogurto arba obuolių tyrelės). Prieš vartojant, paruoštą dozę reikia gerai išmaišyti. Pacientui pageidaujant, skysčio ar tiršto maisto kiekis gali būti didesnis. Pacientas turi suvartoti visą dozę.

Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Tuo pat metu vartojami intraveniniai aminoglikozidai (žr. 4.4 ir 4.5 skyrių).

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai, kuriems nėra nonsense tipo distrofino geno mutacijos

Pagrindinė paciento ligos priežastis turi būti nonsense tipo distrofino geno mutacija ir ji turi būti patvirtinta genetiniais tyrimais. Pacientams, kuriems nonsense tipo distrofino geno mutacijos nėra, skirti atalureno negalima.

Sutrikusi kepenų ir inkstų veikla

Inkstų ir kepenų veiklos sutrikimų turinčius pacientus reikia atidžiai stebėti.

Lipidų kiekio pokyčiai

Kadangi atliekant klinikinius tyrimus, kai kuriems pacientams buvo nustatyta lipidų kiekio pokyčių (padidėjęs trigliceridų ir cholesterolio kiekis), rekomenduojama kasmet arba pagal poreikį dažniau (atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę) tikrinti atalureno vartojančių pacientų, kuriems yra nonsense tipo mutacijos sukelta Diušeno raumenų distrofija (nmDRD), bendrą cholesterolio kiekį, MTL ir DTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį).

Hipertenzija, kai tuo pat metu vartojami sisteminio poveikio kortikosteroidai

Kadangi atliekant klinikinius tyrimus, kai kuriems pacientams tuo pat metu vartojant sisteminio poveikio kortikosteroidų išsivystė hipertenzija, rekomenduojama kas šešis mėnesius arba pagal poreikį dažniau (atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę) tikrinti nmDRD sergančių pacientų, kurie vartoja atalureno kartu su kortikosteroidais, sistolinį ir diastolinį kraujospūdį ramybės būsenoje.

Inkstų veiklos stebėjimas

Kadangi atliekant kontroliuojamuosius nmDRD tyrimus buvo nustatyta nedidelio vidutinio kreatinino kiekio kraujo serume, šlapalo kiekio kraujyje ir cistatino C kiekio padidėjimo atvejų, rekomenduojama kas 6–12 mėnesių arba pagal poreikį dažniau (atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę) tikrinti atalureną vartojančių pacientų, kuriems yra nmDRD, kreatinino, šlapalo ir cistatino C kiekį kraujo serume.

Galima sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Atalureną skiriant kartu su vaistiniais preparatais, kurie yra fermento UGT1A9 induktoriai arba OAT1,

OAT3 ar OATP1B3 pernašos baltymo substratai, reikia laikytis atsargumo (žr. 4.5 skyrių).

Aminoglikozidai

Nustatyta, kad aminoglikozidai in vitro slopina atalureno ištisinio skaitymo (angl. readthrough) aktyvumą. Be to, nustatyta, kad atalurenas didina intraveninių aminoglikozidų nefrotoksiškumą. Reikia vengti skirti šių vaistinių preparatų kartu (žr. 4.3 skyrių). Kadangi mechanizmas, dėl kurio vartojant atalureną didėja intraveninių aminoglikozidų nefrotoksiškumas, nežinomas, vartoti atalureno kartu su kitais nefrotoksiškais vaistiniais preparatais nerekomenduojama. Jeigu to neįmanoma išvengti (pvz., būtina vartoti vankomicino nuo MRSA infekcijos), patariama atidžiai stebėti paciento inkstų veiklą (žr. 4.5 skyrių).

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Aminoglikozidai

Atsižvelgiant į pablogėjusios inkstų veiklos atvejus, kurie buvo nustatyti atliekant klinikinį tyrimą su nonsense tipo mutacijos sukelta cistine fibroze (nmCF) sergančiais pacientais, atalureno turi būti nevartojama kartu su intraveniniais aminoglikozidais (žr. 4.3 skyrių).

Keliems atalurenu ir intraveniniais aminoglikozidais bei kitais antibiotikais nuo cistinės fibrozės paūmėjimų gydytiems pacientams, kuriems yra nmCF, padidėjo kreatinino kiekis kraujo serume. Nutraukus gydymą intraveniniu aminoglikozidu ir tęsiant arba pertraukus gydymą Translarna, visais atvejais kreatinino kiekis kraujo serume normalizavosi. Šie tyrimo rezultatai leido manyti, kad

Translarna ir intraveninių aminoglikozidų vartojant tuo pačiu metu, gali sustiprėti nefrotoksinis aminoglikozidų poveikis. Todėl, jei gydymas intraveniniais aminoglikozidais yra būtinas, gydymą Translarna reikia sustabdyti ir atnaujinti praėjus 2 dienoms nuo gydymo aminoglikozidu pabaigos.

Koks poveikis pasireiškia, kai atalureno vartojama kartu su kitais nefrotoksiškais vaistiniais preparatais, nežinoma.

Kai kuriais iš tų atvejų, nepageidaujamą poveikį gali paskatinti dehidracija. Atalureno vartojimo metu turi būti palaikoma pakankama pacientų hidracija (žr. 4.4 skyrių).

Kitų vaistinių preparatų poveikis atalureno farmakokinetikai

Remiantis in vitro tyrimais, atalurenas yra UGT1A9 substratas. Atalureną skiriant kartu su rifampicinu, stipriu metabolinių fermentų, įskaitant UGT1A9, induktoriumi, atalureno ekspozicija sumažėja 30 %. Šių duomenų svarba žmonėms nežinoma. Atalureną skiriant kartu su vaistiniais preparatais, kurie yra UGT1A9 induktoriai (pvz., rifampicinu), reikia laikytis atsargumo.

Atalureno poveikis kitų vaistinių preparatų farmakokinetikai

Remiantis in vitro tyrimais, atalurenas gali slopinti UGT1A9, organinių anijonų pernašos baltymą 1 (OAT1), organinių anijonų pernašos baltymą 3 (OAT3) ir organinius anijonus pernešantį polipeptidą

1B3 (OATP1B3). Atalureno skyrimas kartu su mikofenolato mofetiliu sveikiems tiriamiesiems nepaveikė jo aktyviojo metabolito, mikofenolio rūgšties (UGT1A9 substrato), ekspozicijos. Kai atalurenas skiriamas kartu su vaistiniais preparatais, kurie yra UGT1A9 substratai, dozės koreguoti nereikia. Atalureną skiriant kartu su vaistiniais preparatais, kurie yra OAT1, OAT3 arba OATP1B3 substratai, reikia laikytis atsargumo, nes gali padidėti šių vaistinių preparatų (pvz., oseltamiviro, acikloviro, ciprofloksacino, kaptoprilo, furozemido, bumetanido, valsartano, pravastatino, rosuvastatino, atorvastatino, pitavastatino) koncentracija. Klinikinio tyrimo metu adefoviro ekspozicija kartu vartojant atalureną buvo 60 % didesnė. Reikia laikytis atsargumo priemonių, kai atalurenas vartojamas kartu adefoviru.

Remiantis in vitro tyrimais, atalurenas neturėtų slopinti nei p-gp pernašos baltymo funkcijos, nei citochromo P450 metabolizmo funkcijos. Taip pat atalurenas neturėtų in vivo indukuoti citochromo P450 izofermentų.

Atalureno vartojant kartu su kortikosteroidais (deflazakartu, prednizonu arba prednizolonu), atalureno koncentracija kraujo plazmoje nesikeitė. Kortikosteroidų vartojant kartu su atalurenu, kliniškai reikšmingų kortikosteroidų koncentracijos kraujo plazmoje pokyčių nenustatyta. Šie duomenys nerodo jokios akivaizdžios kortikosteroidų ir atalureno tarpusavio sąveikos, todėl koreguoti dozės nereikia.

Vaistiniai preparatai, kurie veikia p-glikoproteino pernašos baltymą

In vitro atalurenas nėra o p-glikoproteino pernašos baltymo substratas. Vaistiniai preparatai, kurie slopina p-glikoproteino pernašos baltymą, neturėtų veikti atalureno farmakokinetikos.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie atalureno vartojimą nėštumo metu nepakanka. Su gyvūnais atlikti tyrimai toksinį poveikį reprodukcijai parodė tik naudojant dozes, kurios sukėlė toksinį poveikį motininėms patelėms (žr. 5.3 skyrių).

Kaip atsargumo priemonė, vartoti atalureno nėštumo metu yra rekomenduojama vengti..

Žindymas

Nežinoma, ar atalureno/metabolitų išsiskiria į motinos pieną. Esami farmakodinamikos/toksikologinių tyrimų su gyvūnais duomenys rodo, kad atalureno/metabolitų išsiskiria į gyvūnų pieną (žr. 5.3 skyrių). Pavojaus žindomiems naujagimiams/kūdikiams negalima atmesti.

Gydymo atalurenu metu žindymą reikia nutraukti.

Vaisingumas

Remiantis standartiniu žiurkių patinų ir patelių vaisingumo tyrimu, ikiklinikinių tyrimų duomenys pavojaus žmonėms neparodė (žr. 5.3 skyrių).

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Atalureno poveikio vairavimui, važiavimui dviračiu ar mechanizmų valdymui tyrimų neatlikta. Pajutus galvos svaigimą, vairuoti, važiuoti dviračiu ir valdyti mechanizmus reikia atsargiai.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo charakteristikų santrauka

Atalureno saugumo charakteristikos paremtos suvestiniais dviejų atsitiktinių imčių, dvigubai koduotų, 48 sav. trukmės placebu kontroliuojamų tyrimų duomenimis, kuriuose iš viso dalyvavo 232 nonsense tipo distrofino geno mutacijos sukelta Diušeno raumenų distrofija (nmDRD) sergantys pacientai vyrai, gydyti rekomenduojama 40 mg/kg per parą doze (10, 10, 20 mg/kg; n = 172) arba 80 mg/kg per parą doze (20, 20, 40 mg/kg; n = 60), palyginti su pacientais, kuriems buvo skiriama placebo (n = 172).

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, nustatytos atliekant 2 placebu kontroliuojamus tyrimus, buvo vėmimas, viduriavimas, pykinimas, galvos skausmas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir dujų kaupimasis. Visos šios reakcijos pasireiškė ≥5 % visų atalurenu gydytų pacientų. Abiejuose tyrimuose 1/232 (0,43 %) atalurenu gydytų pacientų, nutraukė jo vartojimą dėl nepageidaujamos reakcijos – vidurių užkietėjimo, o vienas iš 1/172 (0,58 %) placebą vartojusių pacientų nutraukė jo vartojimą dėl nepageidaujamos reakcijos – ligos progresavimo (prarasto gebėjimo vaikščioti).

Dauguma atvejų nepageidaujamos reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo, šiuose 2 tyrimuose dalyvaujantiems atalurenu gydytiems pacientams su gydymu susijusių sunkių nepageidaujamų reiškinių nenustatyta.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos atliekant 2 placebu kontroliuojamus tyrimus nmDRD sergantiems pacientams, vartojusiems rekomenduojamą 40 mg/kg atalureno dozę, pateiktos

1 lentelėje. Nepageidaujamos reakcijos, 40 mg/kg per parą dozės grupėje nustatytos >1 pacientui, pagal dažnį viršijusios placebo grupę, pateiktos pagal MedDRA organų sistemų klases, naudojant rekomenduojamą terminą. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

1 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos atliekant 2 placebu kontroliuojamus tyrimus >1 atalurenu gydytam nmDRD sergančiam pacientui, kurių dažnis viršijo placebą vartojusių pacientų dažnį.

Organų sistemos klasė

Labai dažnas

Dažnas

Dažnis nežinomas

 

 

 

Lipidų kiekio

Metabolizmo ir mitybos

 

Sumažėjęs apetitas,

pokyčiai (padidėjęs

sutrikimai

 

hipertrigliceridemija

trigliceridų ir

 

 

 

cholesterolio kiekis)

Nervų sistemos sutrikimai

 

Galvos skausmas

 

 

 

 

 

Kraujagyslių sutrikimai

 

Hipertenzija

 

 

 

 

 

Kvėpavimo sistemos, krūtinės

 

 

 

ląstos ir tarpuplaučio

 

Kosulys, epistaksė

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Pykinimas, skausmas

 

 

 

viršutinėje pilvo

 

 

 

dalyje, dujų

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Vėmimas

kaupimasis,

 

 

 

nemalonus pojūtis

 

 

 

pilve, vidurių

 

 

 

užkietėjimas.

 

Odos ir poodinio audinio

 

Eriteminis bėrimas

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

Galūnių skausmas,

 

Skeleto, raumenų ir

 

raumenų ir kaulų

 

jungiamojo audinio sutrikimai

 

skausmas krūtinės

 

 

 

srityje

 

 

 

 

Inkstų veiklos tyrimų

Inkstų ir šlapimo takų

 

 

rezultatų pokyčiai

 

Hematurija, enurezė

(padidėjęs kreatinino,

sutrikimai

 

 

 

šlapalo ir cistatino C

 

 

 

 

 

 

kiekis kraujo serume)

Bendrieji sutrikimai ir

 

Pireksija, svorio

 

vartojimo vietos pažeidimai

 

mažėjimas

 

48 savaičių trukmės atvirojo tęstinio tyrimo, skirto sergantiems nmDRD ir ambulatoriškai arba neambulatoriškai gydytiems pacientams, saugumo profilis buvo panašus. Ilgalaikio saugumo duomenų nėra.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas (laboratorinių tyrimų rezultatų pakitimai)

Lipidų kiekis kraujo serume

Atliekant atsitiktinės atrankos, placebu kontroliuojamus nmDRD tyrimus, pacientų, kurių vidutinis bendras cholesterolio kiekis ir trigliceridų kiekis prieš pradedant gydymą buvo normalūs, gydymo metu padidėjo ir siekė ribines dideles arba labai dideles reikšmes. Lipidų kiekis iš normalaus gydymo pradžioje pakito į didelį (viršijantį viršutinę normos ribą) 48-ą savaitę šiek tiek didesnei procentinei atalureną vartojusių pacientų daliai, palyginti su vartojusiais placebo (bendras cholesterolio kiekis atitinkamai 15,1 % palyginti su 6,1 %, trigliceridų kiekis 21,1 % palyginti su 13,4 %). Dauguma atvejų ankstyvame tyrimo etape šios reikšmės stabilizavosi ir tęsiant gydymą toliau nebedidėjo.

Inkstų veiklos tyrimai

Atliekant atsitiktinės atrankos, placebu kontroliuojamus tyrimus, nustatyta nedidelio vidutinio kreatinino kiekio, šlapalo ir cistatino C kiekio kraujo serume padidėjimo atvejų. Dauguma atvejų ankstyvame tyrimo etape šios reikšmės stabilizavosi ir tęsiant gydymą toliau nebedidėjo.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Išgėrus vieną atalureno 200 mg/kg dozę, sveikiems savanoriams pasireiškė laikini lengvi galvos skausmo, pykinimo, vėmimo ir viduriavimo simptomai. Sunkių nepageidaujamų reakcijų šiems tiriamiesiems nenustatyta. Įtarus perdozavimą, turi būti taikoma palaikomoji medicininė priežiūra, įskaitant konsultacijas su sveikatos priežiūros specialistu, ir atidus klinikinės paciento būklės stebėjimas.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti vaistai skeleto ir raumenų sistemos sutrikimams gydyti, ATC kodas –

M09AX03.

Veikimo mechanizmas

Dėl nonsense tipo mutacijos DNR sekoje mRNR grandinėje atsiranda priešlaikinis stop (baigmės) kodonas. Šis priešlaikinis stop kodonas mRNR grandinėje nutraukia transliaciją iki susidarant viso ilgio baltymui ir taip sukelia ligą. Atalurenas įgalina ribosomas ištisai skaityti mRNR grandinę, kurioje yra toks priešlaikinis stop kodonas, todėl šio proceso metu pasigamina viso ilgio baltymas.

Farmakodinaminis poveikis

Atliekant neklinikinius in vitro bandymus su atalureno tirpale užaugintomis ląstelėmis ir žuvų lervomis su nonsense tipo distrofino geno mutacija, nustatyta, kad atalurenas įgalina ribosomų atliekamą ištisinį skaitymą ir kad koncentracijos ir atsako santykio kreivė šiuo atveju yra varpo (apverstos U) formos. Keliama hipotezė, kad in vivo dozės ir atsako santykio kreivė taip pat gali būti varpo formos, bet in vivo tyrimų duomenų buvo pernelyg mažai, kad šią hipotezę būtų galima patvirtinti nmDRD pelių modelyje ir žmonėmis.

Ikiklinikiniai in vitro tyrimai leidžia manyti, kad nuolatinė ekspozicija atalurenu gali būti svarbi siekiant maksimaliai padidinti ištisinio skaitymo aktyvumą ir kad veikliosios medžiagos poveikis

ribosomų atliekamam ištisiniam priešlaikinių stop kodonų skaitymui išnyksta netrukus po to, kai nutraukiamas ekspozicija atalurenu.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Translarna veiksmingumas ir saugumas buvo vertinami atliekant atsitiktinių imčių, dvigubai koduotus, placebu kontroliuojamus nmDRD tyrimus. Pagrindinė abiejų tyrimų veiksmingumo vertinamoji baigtis buvo per 6 minutes nueito atstumo (6MNA) pokytis 48-ą savaitę. Kitos į abu tyrimus įtrauktos vertinamosios baigtys: laikas iki nuolatinio 10 % 6MNA mažėjimo, 10 metrų bėgimo ar ėjimo laiko pokytis 48-ą savaitę, užlipimo 4 laiptais laiko pokytis 48-ą savaitę ir nulipimo 4 laiptais laiko pokytis 48-ą savaitę. Pacientai turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius turimą nonsense tipo distrofino geno mutaciją, nustatytą genų sekvenavimo būdu.

1-ame tyrime buvo vertinami 174 vyrai, kurių amžius nuo 5 iki 20 metų. Visi pacientai atrankinio 6 minučių ėjimo testo metu (6MĖT) be pagalbinių prietaisų turėjo nueiti ≥75 metrus. Dauguma pacientų visose gydymo grupėse buvo kaukaziečių rasės (90 %). Atsitiktinės atrankos būdu pacientai santykiu 1:1:1 buvo suskirstyti į tris grupes ir 3 kartus per parą (ryte, vidurdienį ir vakare) vartojo atalureną arba placebą: 57 pacientai vartojo 40 mg/kg atalureno per parą (10, 10 ir 20 mg/kg), 60 pacientų vartojo 80 mg/kg atalureno per parą (20, 20 ir 40 mg/kg) ir 57 pacientai vartojo placebą.

1-ame tyrime pagrindinės vertinamosios baigties post hoc analizė parodė, kad nuo gydymo pradžios iki 48-os savaitės atalureną 40 mg/kg per parą doze vartojusių pacientų 6MNA sumažėjo vidutiniškai

12,9 metro, o pacientų, kurie vartojo placebą, – vidutiniškai 44,1 metro (1 diagrama). Taigi, vidutinis nustatyto 6MNA pokytis nuo gydymo pradžios iki 48-os savaitės atalureno 40 mg/kg per parą dozės atšakoje buvo 31,3 metro mažesnis, nei placebo atšakoje (p=0,056). Skaičiuojant pagal statistinį modelį vidutinis skirtumas buvo 31,7 metro (pakoreguotasis p = 0,0367). 6MNA pokytis atalureno 80 mg/kg per parą dozės ir placebo grupėse buvo toks pat.

Iš šių rezultatų matyti, kad atalureną vartojant 40 mg/kg per parą doze, nmDRD sergančių pacientų gebėjimas vaikščioti silpnėja lėčiau.

1 diagrama. Vidutinis per 6 minutes nueito atstumo pokytis (1-as tyrimas).

6MNA pokytis (vidutinis±SVN, metrais)

TRANSLARNA 10, 10, 20 mg/kg (N=57)

Placebas (N=57)

Gydymo pradžia

Savaitės

Laiko iki nuolatinio 10 % 6MNA mažėjimo post hoc analizė parodė, kad 48-ą savaitę atalureno 40 mg/kg per parą dozės atšakoje liga buvo progresavusi 26 % pacientų, o placebo grupėje – 44 %

pacientų (p=0,0652) (2 diagrama). Skirtumų tarp atalureno 80 mg/kg per parą dozės ir placebo grupių nenustatyta. Iš šių rezultatų matyti, kad tarp atalureną 40 mg/kg per parą doze vartojusių tiriamųjų buvo mažiau pacientų, kurių 6MNA per 48 savaites sumažėjo.

2 diagrama. Laiko iki nuolatinio 10 % 6MNA mažėjimo Kaplano–Mejerio kreivė (1-as tyrimas).

Procentinė dalis pacientų, kurių 6MNA 10 % nesumažėjo

26 % sumažėjimas

44 % sumažėjimas

TRANSLARNA 10, 10, 20 mg/kg (N=57)

Placebas (N=57)

Savaitės

Atliekant funkcinius laiko testus (10 metrų bėgimo ar ėjimo, užlipimo 4 laiptais ir nulipimo 4 laiptais laiko testus), laikas, kurio prireikė pacientams siekiant nubėgti ar nueiti 10 metrų, užlipti 4 laiptus ir nulipti 4 laiptus, atalurenu gydytų pacientų grupėje pailgėjo mažiau, o tai rodo, kad, palyginti su placebu, šis vaistas lėtina nmDRD progresavimą.

Funkcinių laiko testų metu užfiksuotas vidutinis sugaišto laiko pokytis nuo gydymo pradžios iki 48-os savaitės atalureno 40 mg/kg per parą dozės atšakoje buvo mažesnis, nei placebo atšakoje – atalureno grupėje 10 metrų bėgimo ar ėjimo, užlipimo 4 laiptais ir nulipimo 4 laiptais laikas pailgėjo atitinkamai 1,5, 2,4 ir 1,6 sekundės mažiau, nei placebo grupėje (žr. 3 diagramą).

3 diagrama. Vidutinis funkcinių laiko testų rezultatų pokytis (1-as tyrimas).

Pacientų, kurių 6MNA prieš pradedant gydymą buvo < 350 metrų, 6MNA pokytis.

Kalbant apie pacientus, kurių 6MNA prieš pradedant gydymą buvo < 350 metrų, vidutinis nustatyto 6MNA pokytis nuo gydymo pradžios iki 48-os savaitės atalureno 40 mg/kg per parą dozės atšakoje buvo 68 metrų mažesnis, nei placebo atšakoje (p=0,0053).

Tarp šių pacientų funkcinių laiko testų metu užfiksuotas vidutinis sugaišto laiko pokytis nuo gydymo pradžios iki 48-os savaitės atalureno 40 mg/kg per parą dozės atšakoje buvo mažesnis, nei placebo atšakoje – atalureno grupėje 10 metrų bėgimo ar ėjimo, užlipimo 4 laiptais ir nulipimo 4 laiptais laikas pailgėjo atitinkamai 3,5, 6,4 ir 5 sekundėmis mažiau, nei placebo grupėje.

2-ame tyrime buvo vertinama 230 vyriškos lyties pacientų, kurių amžius nuo 7 iki 14 metų. Visi pacientai atrankinio 6MĖT metu be pagalbinių prietaisų turėjo sugebėti nueiti ≥150 metrų ir nesiekti 80 % numatytos vertės. Dauguma pacientų abiejose gydymo grupėse buvo europidų rasės (76 %). Atsitiktinės atrankos būdu pacientai santykiu 1:1 buvo suskirstyti į dvi grupes ir 3 kartus per parą (ryte, vidurdienį ir vakare) vartojo 40 mg/kg atalureno per parą (n = 115) arba placebą (n = 115).

Atalurenu gydytiems pacientams pasireiškė klinikinis pagerėjimas, nustatytas pagal pagrindinių ir antrinių veiksmingumo vertinamųjų baigčių kiekybiškai patvirtintus skirtumus, palyginti su placebu. Kadangi pagrindinė vertinamoji baigtis (6MNA pokytis nuo gydymo pradžios iki 48-os savaitės) nebuvo statistiškai reikšminga (p ≤ 0,05), visos kitos p vertės laikytinos nominaliomis.

Numatytų gydyti pacientų (angl. intent-to-treat, ITT) populiacijoje vidutinis nustatyto 6MNA pokytis nuo gydymo pradžios iki 48-os savaitės atalureno 40 mg/kg per parą dozės atšakoje buvo 15,4 metro mažesnis nei placebo atšakoje. Skaičiuojant pagal statistinį modelį vidutinis skirtumas buvo

13,0 metrų (p = 0,213), 4 diagrama. Atalureno ir placebo atskirtis išliko nuo 16-os savaitės iki pat tyrimo pabaigos.

4 diagrama. Vidutinis per 6 minutes nueito atstumo pokytis (2-as tyrimas).

TRANSLARNA 10, 10, 20 mg/kg (N=114)

Per 48 savaites atalurenu gydytiems pacientams raumenų veikla silpnėjo mažiau, nes atalurenu gydytų pacientų grupėje, palyginti su placebu, mažiau pailgėjo laikas, kurio prireikė pacientams nubėgti ar nueiti 10 metrų, užlipti 4 laiptus ir nulipti 4 laiptus. Atalureno pranašumą prieš placebą patvirtinantys funkcinių laiko testų rezultatų skirtumai ITT populiacijoje 48-ą savaitę pasiekė kliniškai reikšmingo skirtumo slenkstį (pokytis nuo ~1 iki 1,5 sekundės).

Funkcinių laiko testų metu užfiksuotas vidutinis sugaišto laiko pokytis nuo gydymo pradžios iki 48-os savaitės atalureno 40 mg/kg per parą dozės atšakoje buvo mažesnis nei placebo atšakoje – atalureno atšakoje 10 metrų bėgimo ar ėjimo, užlipimo 4 laiptais ir nulipimo 4 laiptais laikas pailgėjo atitinkamai 1,2 (p = 0,117), 1,8 (p = 0,058) ir 1,8 sekundės (p = 0,012) mažiau nei placebo grupėje (žr. 5 diagramą).

5 diagrama. Vidutinis funkcinių laiko testų rezultatų pokytis (2-as tyrimas).

-1,2 s

Laikas iki 10 % 6MNA mažėjimo buvo apibrėžtas kaip paskutinis kartas, kai 6MNA dar nebuvo 10 % mažesnis už buvusį gydymo pradžioje. ITT populiacijoje atalureno palyginti su placebu rizikos santykis buvo 0,75 (p = 0,160), reiškiantis 25 % mažesnę 10 % 6MNA mažėjimo riziką.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti atalureno tyrimų su dviem vaikų populiacijos pogrupiais (naujagimiais iki 28 dienų ir kūdikiais nuo 28 dienų iki 6 mėnesių) duomenis pediatrinių tyrimų plano nustatytomis sąlygomis patvirtintai nmDRD indikacijai (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

Europos vaistų agentūra atidėjo įpareigojimą pateikti atalureno tyrimų su vienu vaikų populiacijos pogrupiu (vaikais nuo 6 mėnesių iki 5 metų) duomenis pediatrinių tyrimų plano nustatytomis sąlygomis patvirtintai nmDRD indikacijai (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

Šio vaistinio preparato registracija yra sąlyginė. Tai reiškia, kad laukiama tolesnių duomenų apie šį vaistinį preparatą.

Europos vaistų agentūra bent kartą per metus peržiūrės naują informaciją apie šį vaistinį preparatą ir prireikus atnaujins šią PCS.

5.2Farmakokinetinės savybės

Suvartojus pagal kūno svorį pakoreguotą atalureno dozę, nuostoviojoje būsenoje jo ekspozicija labai įvairaus svorio nmDRD sergančių vaikų ir paauglių organizme buvo panaši. Nors atalurenas iš esmės netirpsta vandenyje, nurijus paruoštą atalureno suspensiją, jis tuoj pat absorbuojamas.

Bendros atalureno charakteristikos jo nurijus

Absorbcija

Didžiausia atalureno koncentracija tiriamųjų, kurie vaistinio preparato pavartoja praėjus ne daugiau kaip 30 min. po valgio, kraujo plazmoje pasiekiama po maždaug 1,5 val. Remiantis vienos radioaktyviai pažymėto atalureno dozės tyrimo metu nustatytu į šlapimą išsiskyrusiu radioaktyvios medžiagos kiekiu, apskaičiuota, kad išgerto atalureno biologinis įsisavinamumas siekia ≥55 %.

Nusistovėjus pusiausvyrinei apykaitai, didėjant suvartojamai dozei, proporcingai didėja atalureno koncentracija kraujo plazmoje. Atalureną vartojant 10–50 mg/kg dozėmis, pusiausvyrinės apykaitos sąlygomis jo koncentracija kraujo plazmoje yra proporcinga suvartotai dozei ir kaupimosi, vartojant kartotinėmis dozėmis, nepastebėta.

Pasiskirstymas

In vitro 99,6 % atalureno prisijungia prie žmogaus kraujo plazmos baltymų ir jo jungimasis nepriklauso nuo koncentracijos kraujo plazmoje. Atalurenas nepatenka į raudonuosius kraujo kūnelius.

Biotransformacija

Atalurenas metabolizuojamas konjugacijos būdu, veikiant uridino difosfato gliukuronosiltransferazių grupės fermentams, daugiausia UGT1A9, kepenyse ir žarnyne.

Atliekant in vivo tyrimus, vienintelis kraujo plazmoje nustatytas metabolitas išgėrus radioaktyviai pažymėto atalureno buvo ataluren-O-1β-acil gliukuronidas; šio metabolito ekspozicija žmogaus kūne siekė maždaug 8 % atalureno koncentracijos kraujo plazmoje AUC.

Eliminacija

Atalureno pusinės eliminacijos iš kraujo plazmos trukmė svyruoja nuo 2 iki 6 valandų ir nepriklauso nei nuo dozės dydžio, nei nuo to, kelinta vaisto dozė vartojama. Tikėtina, kad atalureno eliminacija priklauso nuo atalureno gliukuronidacijos kepenyse ir žarnyne, po kurios per inkstus pašalinamas susidaręs gliukuronidinis metabolitas.

Išgėrus vieną radioaktyviai pažymėto atalureno dozę, maždaug pusė išgertos radioaktyvios dozės aptinkama išmatose, likusi dalis – šlapime. Su šlapimu pasišalinęs nepakitęs atalurenas ir acilgliukuronidinis metabolitas sudaro atitinkamai <1 % ir 49 % suvartotos dozės.

Tiesinis / netiesinis pobūdis

Atalureną vartojant 10–50 mg/kg dozėmis, nuostoviojoje būsenoje jo koncentracija kraujo plazmoje yra proporcinga suvartotai dozei; po pakartotinės dozės vaistas nesikaupia. Remiantis tyrimų su sveikais savanoriais duomenimis, santykinis atalureno biologinis įsisavinamumas nuostoviojoje būsenoje yra maždaug 40 % mažesnis, nei suvartojus pirmą jo dozę. Manoma, kad santykinis biologinis įsisavinamumas pradeda mažėti praėjus maždaug 60 valandų nuo pirmos dozės suvartojimo. Nuostovioji būsena pasiekiama po maždaug dviejų savaičių, kurias atalurenas vartojamas kasdien po tris kartus.

Atalureno charakteristikos tam tikrose tiriamųjų ar pacientų grupėse

Amžius

Remiantis tiriamųjų nuo 5 iki 57 metų duomenimis, amžius neturi jokio aiškaus poveikio atalureno ekspozicijai kraujo plazmoje. Koreguoti dozės pagal amžių nereikia.

Lytis

Atliekant nmDRD klinikinius tyrimus, moterys nebuvo tiriamos. Tačiau kitose populiacijose lytis neturėjo jokio aiškaus poveikio atalureno ekspozicijai kraujo plazmoje.

Rasė

Mažai tikėtina, UTG1A9 polimorfizmai kaukaziečių rasės populiacijoje gali turėti reikšmingos įtakos atalureno farmakokinetikai. Kadangi klinikiniuose tyrimuose dalyvavo nedaug kitų rasių tiriamųjų, išvados dėl UTG1A9 poveikio kitose etninėse grupėse negalima padaryti.

Sutrikusi inkstų arba kepenų veikla

Translarna tyrimų su pacientais, kurių inkstų arba kepenų veikla sutrikusi, neatlikta. Inkstų ar kepenų veiklos sutrikimų turinčius pacientus reikia atidžiai stebėti.

Nevaikštantys pacientai

Nei aiškių santykinio biologinio įsisavinamumo nusistovėjus pusiausvyrinei apykaitai, nei matomo klirenso skirtumų dėl prarasto gebėjimo vaikščioti nenustatyta. Pacientams, kurie praranda gebėjimą vaikščioti, koreguoti vaisto dozės nereikia.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo ir genotoksiškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus

žmogui nerodo.

Buvo pateiktas standartinis toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų rinkinys. Poveikio patinų ir patelių vaisingumui nenustatyta, tačiau ankstyvame etape jaunikliams taikyto gydymo poveikis jų vaisingumui brandžiame amžiuje nebuvo ištirtas. Esant motinines žiurkės ir triušio pateles toksiškai veikiančiai vaisto koncentracijai, buvo nustatytas toksinis poveikis jų embrionams ir vaisiams (pvz., padaugėjo ankstyvos vaisiaus rezorbcijos, embriono žūties po implantacijos atvejų ir sumažėjo gyvybingų vaisių) bei sutrikusio vystymosi požymių. Nepastebėto nepageidaujamo poveikio riba (NOAEL) nustatyta, kai atalureno ekspozicija triušių organizme buvo panaši, o žiurkių organizme – 4 didesnė už sisteminę ekspozicija žmogaus organizme (40 mg/kg per parą). Radioaktyviai pažymėto atalureno tyrimai su žiurkėmis parodė, kad atalurenas pereina placentos barjerą. Žiurkės patelei gavus palyginti nedidelę 30 mg/kg radioaktyviai pažymėto atalureno dozę (tai – vienintelė dozė, kuri buvo tiriama), vaisiaus radioaktyvumo koncentracija siekė ≤ 27 % motininės patelės koncentracijos. Tiriant toksinį poveikį prenataliniam ir postnataliniam žiurkių vystymuisi, esant atalureno ekspozicijai, kuri 5 kartus viršija ekspoziciją žmogaus organizme, nustatytas reikšmingas toksinis poveikis motininei patelei bei poveikis palikuonių kūno svoriui ir gebėjimo vaikščioti vystymuisi. Nepastebėto toksinio poveikio naujagimiams riba (NOEL) nustatyta, kai sisteminė vaisto ekspozicija motininės patelės organizme buvo maždaug 3 kartus didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme. Motininei žiurkės patelei gavus vieną, palyginti nedidelę 30 mg/kg radioaktyviai pažymėto atalureno dozę, didžiausia išmatuota radioaktyvumo koncentracija žiurkės piene siekė 37 % koncentracijos motininės žiurkės kraujo plazmoje. Žiurkės jauniklių kraujo plazmoje aptiktos radioaktyviosios dalelės patvirtino, kad jaunikliai gauna atalureno su motininės patelės pienu.

Atliekant kartotinių peroralinių dozių tyrimus su pelėmis, kurių metu sisteminė vaisto ekspozicija jų organizme buvo 0,3 karto didesnė už AUC nusistovėjusios pusiausvyrinės apykaitos sąlygomis, kai pacientai ryte, vidurdienį ir vakare vartoja atitinkamai 10, 10, 20 mg/kg ir didesnes Translarna dozes, nustatytas toksinis poveikis inkstams (distalinės nefrono dalies nefrozė).

Atlikus 26 savaičių trukmės kancerogeniškumo tyrimą su transgeninės pelės modeliu, kancerogeniškumo požymių nenustatyta. Atlikus 2 metų trukmės kancerogeniškumo tyrimą su žiurkėmis, nustatytas vienas hibernomos atvejis. Be to, esant atalureno ekspozicijai, kuri buvo gerokai didesnė už jo ekspoziciją pacientų organizme, padaugėjo (retų) šlapimo pūslės navikų atvejų. Laikomasi nuomonės, kad šlapimo pūslės navikų rizika žmonėms mažai tikėtina.

Atliekant vieną iš dviejų 26 savaičių trukmės kartotinių dozių tyrimų su žiurkėmis (jie pradėti, kai žiurkėms buvo 4–5 savaitės), nustatytas su doze susijęs piktybinės hibernomos – retos formos žiurkių vėžio – atvejų skaičiaus padidėjimas. Be to, atliekant 2 metų trukmės kancerogeniškumo tyrimą su žiurkėmis, naudojant didžiausią dozę, nustatytas vienas piktybinės hibernomos atvejis. Apskritai šios rūšies navikų paplitimas tarp žiurkių ir žmonių yra labai nedidelis, ir koks mechanizmas sukėlė šių navikų vystymąsi tyrimų su žiurkėmis metu (įskaitant tuos atvejus, kai žiurkės gydytos atalurenu), nenustatyta. Ar ši rizika aktuali žmonėms, nežinoma.

Atliekant 1 metų trukmės tyrimą su 10–12 savaičių šuniukais, nustatyta pakitimų antinksčiuose (židininis uždegimas ir degeneracija tose žievės srityse, kuriose gaminami gliukokortikoidai) ir šiek tiek sutrikusi kortizolio gamyba po egzogeninės stimuliacijos adrenokortikotropiniu hormonu. Šie rezultatai nustatyti, kai sisteminė vaisto ekspozicija šuniukų organizme buvo 0,8 karto didesnė už

AUC nusistovėjusios pusiausvyrinės apykaitos sąlygomis, kai pacientai ryte, vidurdienį ir vakare vartoja atitinkamai 40 mg/kg per parą ir didesnes Translarna dozes. Atliekant atalureno pasiskirstymo tyrimą su žiurkėmis, didelė vaisto koncentracija nustatyta gyvūnų antinksčiuose.

Be pirmiau minėtų reiškinių, atliekant kartotinių dozių tyrimus, buvo nustatyti keli mažesnį neigiamą poveikį turintys reiškiniai, visų pirma sumažėjęs kūno svoris, padidėjęs pašaro suvartojimas ir padidėjusios kepenys be histologinio koreliato; kokia jų klinikinė reikšmė, nežinoma. Atliekant tyrimus su žiurkėmis ir šunimis tai pat nustatyta lipidų (cholesterolio ir trigliceridų) kiekio kraujo plazmoje pokyčių, kuriuos tikriausiai sukėlė riebalų metabolizmo pokyčiai.

6.FARMACINIAI DUOMENYS

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Polidekstrozė (E1200); makrogolis; poloksameras; manitolis (E421); krospovidonas; hidroksietilceliuliozė;

dirbtinė vanilės skonio medžiaga: maltodekstrinas, dirbtinės skonio medžiagos ir propilenglikolis; koloidinis bevandenis silicis (E551);

magnio stearatas.

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

4 metai.

Geriausia, paruošus vaisto dozę, ją nedelsiant suvartoti. Jeigu paruošta vaistinio preparato dozė buvo laikoma šaldytuve (2–8 °C temperatūroje), nesuvartotą vaistinį preparatą reikia išmesti po 24 valandų, o jeigu ji buvo laikoma kambario (15–30 °C) temperatūroje – po 3 valandų.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia. Atskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Karščiu užsandarintas laminuotas aliuminio folijos paketėlis: polietileno tereftalatas (apsauga nuo vaikų), polietilenas (spalviniai elementai ir poliesterio/folijos sujungimo medžiaga), aliuminio folija (nuo drėgmės apsauganti danga), klijai (poliuretano klasė), etileno ir metakrilo rūgšties kopolimeras

(sandarinamasis plastikas, apsaugantis pakuotę nuo pažeidimo).

Pakuotėje yra 30 paketėlių.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Paketėlį reikia atplėšti tik tuomet, kai ruošiama vaisto dozė. Visą paketėlio turinį reikia sumaišyti su ne mažiau kaip 30 ml skysčio (vandens, pieno, vaisių sulčių) arba 3 valgomaisiais šaukštais tiršto maisto (jogurto arba obuolių tyrelės). Prieš vartojant, paruoštą vaisto dozę reikia gerai išmaišyti. Pacientui pageidaujant, skysčio ar tiršto maisto kiekis gali būti didesnis.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7.REGISTRUOTOJAS

PTC Therapeutics International Limited 5th Floor

3 Grand Canal Plaza Grand Canal Street Upper Dublin 4

D04 EE70 Airija

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

Translarna 250 mg granulės geriamajai suspensijai

EU/1/13/902/001

Translarna 500 mg granulės geriamajai suspensijai

EU/1/13/902/002

Translarna 1 000 mg granulės geriamajai suspensijai

EU/1/13/902/003

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data: 2014 m. liepos 31 d.

Paskutinio perregistravimo data: 2017 m. sausio 9 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai