Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

ViraferonPeg (peginterferon alfa-2b) – Preparato charakteristikų santrauka - L03AB10

Updated on site: 10-Oct-2017

Vaisto pavadinimasViraferonPeg
ATC kodasL03AB10
Sudėtispeginterferon alfa-2b
GamintojasMerck Sharp

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ViraferonPeg 50 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

ViraferonPeg 80 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

ViraferonPeg 100 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

ViraferonPeg 120 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

ViraferonPeg 150 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

ViraferonPeg 50 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekviename flakone yra 50 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą. Paruošus, kaip rekomenduojama, iš kiekvieno flakono gaunama 50 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

ViraferonPeg 80 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekviename flakone yra 80 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą. Paruošus, kaip rekomenduojama, iš kiekvieno flakono gaunama 80 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

ViraferonPeg 100 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekviename flakone yra 100 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą. Paruošus, kaip rekomenduojama, iš kiekvieno iš kiekvieno flakono gaunama 100 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

ViraferonPeg 120 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekviename flakone yra 120 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą. Paruošus, kaip rekomenduojama, iš kiekvieno flakono gaunama 120 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

ViraferonPeg 150 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekviename flakone yra 150 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą. Paruošus, kaip rekomenduojama, iš kiekvieno flakono gaunama 150 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

Veiklioji medžiaga – tai kovalentine jungtimi sujungtas rekombinantinis interferonas alfa-2b* su monometoksipolietilenglikoliu. Šio produkto stiprumo nederėtų lyginti su kitais pegiliuotų ar nepegiliuotų tos pačios terapinės klasės baltymų stiprumais (žr. 5.1 skyrių).

*gaunamas rDNR technologijos būdu iš E.coli ląstelių klono, kuriame yra genų inžinerijos būdu sukonstruota hibridinė plazmidė, turinti žmogaus leukocitų interferoną alfa-2b koduojantį geną.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas

Kiekviename flakone esančiame 0,5 ml tirpalo yra 40 mg sacharozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui.

Balti milteliai.

Skaidrus ir bespalvis tirpiklis.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Suaugusieji (triterapija)

Triterapija ViraferonPeg, ribavirinu ir bocepreviru yra skirta gydyti lėtiniu hepatitu C (LHC), kurį sukėlė 1-ojo genotipo hepatito C viruso (HCV) infekcija, sergančius suaugusius (18 metų ir vyresnius) pacientus, kurie anksčiau negydyti arba kuriems ankstesnis gydymas buvo nesėkmingas ir kurių kepenų liga yra kompensuota (žr. 5.1 skyrių).

Skirdami ViraferonPeg kartu su šiais vaistiniais preparatais, žiūrėkite ribavirino ir bocepreviro preparato charakteristikų santraukas (PCS).

Suaugusieji (biterapija ir monoterapija)

ViraferonPeg skiriamas LHC sergantiems suaugusiems (18 metų ir vyresniems) pacientams gydyti, kurių kraujyje aptinkama hepatito C viruso RNR (HCV-RNR), įskaitant pacientus, sergančius kompensuota ciroze ir (arba) koinfekuotus kliniškai stabilia ŽIV infekcija (žr. 4.4 skyrių). Biterapija ViraferonPeg ir ribavirinu skiriama LHC sergantiems suaugusiems anksčiau negydytiems pacientams gydyti, įskaitant ir koinfekuotus kliniškai stabilia ŽIV infekcija, bei suaugusiems pacientams, kurie anksčiau buvo nesėkmingai gydyti interferonu alfa (pegiliuotu ar nepegiliuotu) derinyje su ribavirinu arba vien tik interferonu alfa (žr. 5.1 skyrių).

Interferono, įskaitant ViraferonPeg, monoterapija skiriama, kai ribavirinas netoleruojamas arba jį skirti draudžiama.

Skirdami ViraferonPeg kartu su ribavirinu, žiūrėkite ribavirino preparato charakteristikų santrauką (PCS).

Vaikų populiacija (biterapija)

ViraferonPeg derinys su ribavirinu skiriamas gydyti lėtiniu hepatitu C sergančius 3 metų ir vyresnius vaikus bei paauglius, kurie anksčiau nebuvo gydyti, yra be kepenų dekompensacijos ir kuriems aptinkama HCV-RNR.

Sprendžiant neatidėti gydymo iki pilnametystės, svarbu atsižvelgti į tai, kad gydymas deriniu sukėlė augimo slopinimą, kuris kai kuriems pacientams gali būti negrįžtamas. Sprendimą gydyti reikia priimti išanalizuojant kiekvieną ligos atvejį atskirai (žr. 4.4 skyrių).

Skirdami ViraferonPeg kartu su ribavirinu, žiūrėkite ribavirino kapsulių ar geriamojo tirpalo PCS.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą gali pradėti ir prižiūrėti tik gydytojai, turintys patirties gydant hepatitą C.

Dozavimas

ViraferonPeg injekcija skiriama kartą per savaitę po oda. Skiriama dozė suaugusiesiems priklauso nuo to, ar jis vartojamas vienas, ar skiriamas gydymas deriniu (biterapija ar triterapija).

Gydymas ViraferonPeg deriniu (biterapija ar triterapija)

Biterapija (ViraferonPeg ir ribavirinas): taikoma visiems suaugusiems pacientams bei 3 metų ir vyresniems vaikams.

Triterapija (ViraferonPeg, ribavirinas ir bocepreviras): taikoma suaugusiems pacientams, sergantiems 1-ojo genotipo HCV sukeltu LHC.

Suaugusiesiems skiriama dozė

ViraferonPeg skiriama 1,5 mikrogramo/kg per savaitę kartu su ribavirino kapsulėmis.

ViraferonPeg dozė 1,5 mikrogramo/kg, skirta vartojimui kartu su ribavirinu, gali būti nustatyta pagal kūno masės kategorijas ir ViraferonPeg flakono stiprumą, pateiktus 1 lentelėje. Ribavirino kapsulės geriamos kasdien su maistu, dozę padalijus į dvi dalis (ryte ir vakare).

1 lentelė.

Dozavimas gydant deriniu*

 

 

Kūno masė

 

ViraferonPeg

Ribavirino kapsulės

(kg)

 

 

 

 

 

 

 

ViraferonPeg

Skiriama vieną

Bendra

Kapsulių

 

 

stiprumas

kartą per

ribavirino

skaičius

 

 

(µg/0,5 ml)

savaitę

paros dozė

(200 mg)

 

 

 

(ml)

(mg)

 

< 40

 

0,5

4a

 

 

 

 

 

 

40–50

 

0,4

4a

 

 

 

 

 

 

51–64

 

0,5

4a

65–75

 

0,5

1 000

5b

76–80

 

0,5

1 000

5b

81–85

 

0,5

1 200

6c

86–105

 

0,5

1 200

6c

 

 

 

 

 

 

> 105

 

0,5

1 400

7d

a:2 ryte, 2 vakare

b:2 ryte, 3 vakare

c:3 ryte, 3 vakare

d:3 ryte, 4 vakare

* kokią bocepreviro dozę reikia skirti taikant triterapiją, žiūrėkite bocepreviro PCS.

Suaugusieji - gydymo trukmė – anksčiau negydyti pacientai

Triterapija. Žiūrėkite bocepreviro PCS.

Biterapija. Stabilaus virusinio atsako numatymas: yra mažai tikėtina, kad 1 genotipo virusu infekuotiems pacientams, kuriems 4-ąją ar 12-ąją savaitę vis dar aptinkama HCV-RNR arba nėra virusinio atsako, pavyks pasiekti stabilų virusinį atsaką, ir turi būti sprendžiama dėl gydymo nutraukimo (žr. 5.1 skyrių).

1 genotipas.

-Pacientams, kuriems neaptinkama HCV-RNR 12 gydymo savaitę, gydymą reikia pratęsti dar devyniems mėnesiams (t. y. iš viso 48 savaites).

-Pacientų, kurių HCV-RNR aptinkama, bet HCV-RNR kiekis 12 gydymo savaitę yra sumažėjęs ≥ 2 log nuo gydymo pradžios, gydymas turi būti iš naujo įvertintas 24-ąją gydymo savaitę ir, jei HCV-RNR neaptinkama, turi būti taikomas pilnas gydymo kursas (t. y. 48 savaitės). Tačiau, jei HCV-RNR vis dar aptinkamas 24-ąją gydymo savaitę, turi būti sprendžiama dėl gydymo nutraukimo.

-1 genotipu infekuotam ir su maža viremija (< 600 000 TV/ml) pacientų poaibiui, kuriems 4- ąją gydymo savaitę randama neigiama HCV-RNR ir kuriems lieka neigiama HCV-RNR 24-

ąją gydymo savaitę, gydymas gali būti arba nutraukiamas po šio 24 savaičių gydymo kurso, arba pratęsiamas papildomoms 24 savaitėms (t. y. bendras gydymo kursas trunka 48 savaites). Tačiau 24 savaičių bendrą gydymo kursą galima sieti su didesne recidyvo rizika nei 48 savaičių gydymo kursą (žr. 5.1 skyrių).

2 ir 3 genotipas.

Visiems pacientams rekomenduojama 24 savaites taikyti biterapiją, išskyrus HCV ir ŽIV infekuotus pacientus, kuriems būtinas 48 savaičių trukmės gydymas.

4 genotipas.

Bendrai manoma, kad 4 genotipu infekuotus pacientus yra sunkiau gydyti, be to, nedideli studijos duomenys (n = 66) rodo, kad biterapijos trukmė turėtų būti panaši kaip gydant

1 genotipą.

Suaugusieji - gydymo trukmė – HCV ir ŽIV koinfekcija

Biterapija. Rekomenduojama ligonių, infekuotų kartu HCV ir ŽIV, biterapijos trukmė yra 48 savaitės, nepriklausomai nuo genotipo.

HCV ir ŽIV infekuotų ligonių reagavimo arba nereagavimo į gydymą numatymas. Įrodyta, kad stabilaus atsako prognozė yra ankstyvas virusinis atsakas 12-ąją savaitę, t. y. 2 log viremijos sumažėjimas arba nenustatomas HCV-RNR kiekis. Neigiama stabilaus atsako prognozės reikšmė HCV ir ŽIV infekuotiems pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, buvo 99 (67/68; Tyrimas 1) (žr. 5.1 skyrių). Teigiama stabilaus atsako prognozės reikšmė HCV ir ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems taikyta biterapija, buvo 50 (52/104; Tyrimas 1).

Suaugusieji - gydymo trukmė - pakartotinas gydymas

Triterapija. Žiūrėkite bocepreviro PCS.

Biterapija. Stabilaus virusinio atsako numatymas. Visiems pacientams, nepriklausomai nuo genotipo, kurių HCV-RNR kiekis serume 12-ąją savaitę buvo nebenustatomas, privalo būti 48 savaites taikoma biterapija. Mažai tikėtina, kad pacientams, kuriems gydymas buvo atnaujintas ir virusinis atsakas (t. y. HCV-RNR neaptinkama) nepasireiškė 12-ąją savaitę, stabilus virusinis atsakas pasireikš po

48 gydymo savaičių (žr. 5.1 skyrių).

Pacientams, infekuotiems 1 genotipo virusu ir kuriems nebuvo atsako į gydymą, ilgesnis nei

48 savaičių trukmės pakartotinas gydymas pegiliuotu interferonu alfa-2b ir kartu ribavirinu, nebuvo tirtas.

Vaikų populiacija (tik biterapija) – skiriama dozė

3 metų ir vyresniems vaikams ir paaugliams ViraferonPeg dozė skiriama atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, o ribavirino – pagal kūno masę. Rekomenduojama ViraferonPeg dozė yra

60 mikrogramų/m2 per savaitę po oda kartu su 15 mg/kg per parą ribavirino, vartojant per burną su maistu, dozę dalinant į dvi dalis (ryte ir vakare).

Vaikų populiacija (tik biterapija) – gydymo trukmė

1 genotipas.

Rekomenduojama biterapijos trukmė yra 1 metai.

Ekstrapoliuojant klinikinių tyrimų duomenis, kai gydymas derinamas su standartiniu interferonu vaikams ir paaugliams (neigiama prognostinė vertė interferonui alfa-2b / ribavirinui yra 96 %), pacientų, kurie nepasiekia virusinio atsako po 12 gydymo savaičių, tikimybė pasiekti stabilų virusinį atsaką yra labai nedidelė. Todėl rekomenduojama, kad vaikams ir paaugliams, gydomiems ViraferonPeg / ribavirino deriniu, gydymas būtų

nutrauktas, jeigu 12-ąją savaitę HCV-RNR sumažėja < 2 log10 lyginant su buvusiu prieš pradedant gydymą arba jeigu HCV-RNR aptinkamas 24-ąją gydymo savaitę.

2 ar 3 genotipas.

Rekomenduojama biterapijos trukmė yra 24 savaitės.

4 genotipas.

Tik 5 vaikai ir paaugliai, užsikrėtę 4-ojo genotipo virusu, buvo gydyti ViraferonPeg ir ribavirino deriniu klinikinio tyrimo metu. Rekomenduojama biterapijos trukmė yra 1 metai. Rekomenduojama, kad ViraferonPeg ir ribavirino deriniu gydomiems vaikams ir paaugliams

gydymas būtų nutrauktas, jeigu 12-ą savaitę HCV-RNR sumažėja < 2 log10, lyginant su buvusiu prieš pradedant gydymą, arba jeigu HCV-RNR aptinkama 24-ąją gydymo savaitę.

ViraferonPeg monoterapija – suaugusieji Skiriama dozė

Taikant ViraferonPeg monoterapiją skiriama po 0,5 arba 1,0 mikrogramo/kg per savaitę dozė. Mažiausias ViraferonPeg flakono ar švirkštiklio stiprumas yra 50 mikrogramų/0,5 ml, todėl ligoniams, kuriems skiriama 0,5 mikrogramo/kg per savaitę, dozės turi būti koreguojamos pagal tūrį kaip parodyta 2 lentelėje. Tiems, kuriems skiriama 1,0 mikrogramo/kg dozė, atitinkamai koreguojamas tūris arba pasirenkamas kito stiprumo ViraferonPeg, kaip parodyta 2 lentelėje. HCV ir ŽIV infekuotų ligonių gydymas vienu ViraferonPeg netirtas.

2 lentelė.

Dozavimas taikant monoterapiją

 

 

 

 

0,5 µg/kg

1,0 µg/kg

 

 

 

 

 

 

Kūno masė

 

ViraferonPeg

Skiriama kartą

ViraferonPeg

Skiriama kartą

(kg)

 

stiprumas

per savaitę

stiprumas

per savaitę

 

 

(µg/0,5 ml)

(ml)

(µg/0,5 ml)

(ml)

30-35

 

50*

0,15

0,2

 

 

 

 

 

 

36–45

 

0,2

0,4

 

 

 

 

 

 

46–56

 

0,25

0,5

 

 

 

 

 

 

57–72

 

0,2

0,4

 

 

 

 

 

 

73–88

 

0,4

0,5

 

 

 

 

 

 

89–106

 

0,5

0,5

 

 

 

 

 

 

107–120**

 

0,4

0,5

 

 

 

 

 

 

Mažiausias švirkštikliu sušvirkščiamas tūris yra 0,2 ml.

*Reikia rinktis flakoną.

**Daugiau kaip 120 kg sveriantiems pacientams ViraferonPeg dozė turi būti apskaičiuojama individualiai pagal paciento kūno masę. Dėl to gali prireikti derinti įvairius ViraferonPeg stiprumus ir tirpalo tūrius.

Gydymo trukmė

Ligoniams, kuriems 12 ąją savaitę pasiekiamas virusinis atsakas, gydymą reikia tęsti dar mažiausiai tris mėnesius (t. y. iš viso šešis mėnesius). Priimant sprendimą pratęsti gydymą iki vienerių metų, reikia atsižvelgti į kitus prognostinius faktorius (pvz., genotipą, amžių 40 metų, vyrišką lytį, laiptinę fibrozę).

Dozės keitimas visiems pacientams (monoterapija ir gydymas deriniu)

Jeigu gydymo ViraferonPeg arba gydymo deriniu metu atsiranda sunkių nepageidaujamų reakcijų arba pakinta laboratorinių tyrimų rodmenys, būtina tinkamai koreguoti ViraferonPeg ir (arba) ribavirino dozę, kol nepageidaujamos reakcijos išnyks. Bocepreviro dozės mažinti nerekomenduojama. Skirti boceprevirą vieną be ViraferonPeg ir ribavirino draudžiama.

Kadangi griežtas dozės laikymasis galėtų būti svarbus gydymo baigčiai, reikia stengtis palaikyti kaip galima artimesnes ViraferonPeg ir ribavirino dozes rekomenduojamai standartinei dozei. Dozės koregavimo instrukcijos buvo nustatytos klinikinių tyrimų metu.

Dozės mažinimo gairės gydant deriniu

2a lentelė.

Dozės modifikavimo gairės gydant deriniu, remiantis laboratoriniais parametrais

Laboratoriniai

Mažinti tik

Mažinti tik

Nutraukti gydymą

 

rodikliai

 

ribavirino paros

ViraferonPeg

deriniu, jei:

 

 

 

dozę (žr. 1 pastabą),

dozę (žr. 2 pastabą), jei:

 

 

 

 

jei:

 

 

 

Hemoglobinas

 

Nuo 8,5

-

< 8,5 g/dl

 

 

 

iki < 10 g/dl

 

 

 

Suaugusieji:

 

2 g/dl hemoglobino sumažėjimas per bet kurias

 

 

hemoglobinas

 

< 12 g/dl po keturių

 

ligoniams,

 

keturias gydymo savaites

savaičių sumažinus

 

sergantiems nuolatine

(nuolatinis dozės mažinimas)

dozę

 

širdies liga

 

 

 

 

 

Vaikai ir paaugliai:

 

 

 

 

netaikoma

 

 

 

 

 

Leukocitai

 

-

Nuo 1,0 x 109/l iki

< 1,0 x 109/l

 

 

 

 

< 1,5 x 109/l

 

 

Neutrofilai

-

Nuo 0,5 x 109/l

< 0,5 x 109/l

 

 

iki < 0,75 x 109/l

 

Trombocitai

-

Nuo 25 iki < 50 x 109/l

< 25 x 109/l

 

 

(suaugusiesiems)

(suaugusiesiems)

 

 

Nuo 50 iki < 70 x 109/l

< 50 x 109/l

 

 

(vaikams ir paaugliams)

(vaikams ir

 

 

 

paaugliams)

Tiesioginis bilirubinas

-

-

2,5 x VNR*

Netiesioginis

> 5 mg/dl

-

> 4 mg/dl

bilirubinas

 

 

( > 4 savaites)

Serumo kreatininas

-

-

> 2,0 mg/dl

Kreatinino klirensas

-

-

Nutraukti ribavirino

 

 

 

vartojimą, jei

 

 

 

CrCL < 50 ml/min.

Alaninaminotransfe-

-

-

2 x pradinis lygis ir

razė (ALT)

 

 

> 10 x VNR*

arba

 

 

 

Aspartataminotrans-

 

 

2 x pradinis lygis ir

ferazė (AST)

 

 

> 10 x VNR*

*Viršutinė normos riba

1 pastaba: Suaugusiems pacientams 1-asis ribavirino dozės sumažinimas turi būti 200 mg per parą (išskyrus pacientus, kurie vartoja 1 400 mg dozę – jiems dozė turi būti mažinama 400 mg per parą). Jei reikia, 2-asis ribavirino dozės mažinimas turi būti papildomais 200 mg per parą. Pacientai, kuriems ribavirino paros dozė sumažinta iki 600 mg, vartoja vieną 200 mg kapsulę ryte ir dvi 200 mg kapsules vakare.

Vaikams ir paaugliams 1-asis ribavirino dozės mažinimas yra iki 12 mg/kg per parą, 2-asis ribavirino dozės mažinimas yra iki 8 mg/kg per parą.

2 pastaba: Suaugusiems pacientams 1-asis ViraferonPeg dozės mažinimas turi būti iki

1 mikrogramo/kg per savaitę. Jei reikia, 2-asis ViraferonPeg dozės sumažinimas gali būti iki 0,5 mikrogramo/kg per savaitę. Pacientams, gydomiems ViraferonPeg monoterapija: žiūrėti poskyrį „Dozės mažinimo nurodymai gydant monoterapija“.

Vaikams ir paaugliams 1-asis ViraferonPeg dozės mažinimas yra iki 40 mikrogramų/m2 per savaitę, 2-asis ViraferonPeg dozės mažinimas yra iki 20 mikrogramų/m2 per savaitę.

ViraferonPeg dozę suaugusiesiems galima sumažinti mažinant tūrį arba pasirenkant mažesnį stiprumą, kaip parodyta 2b lentelėje. ViraferonPeg dozė vaikams ir paaugliams mažinama keičiant rekomenduojamą dozę dviem pakopomis nuo pradinės 60 mikrogramų/m2 per savaitę iki

40 mikrogramų/m2 per savaitę, tada, jei reikia, iki 20 mikrogramų/m2 per savaitę.

2b lentelė.

Dviejų pakopų ViraferonPeg dozės gydant deriniu mažinimas suaugusiesiems

Pirmasis ViraferonPeg dozės mažinimas iki

Antrasis ViraferonPeg dozės mažinimas iki

 

1 µg/kg

 

 

0,5 µg/kg

 

Kūno

Vartotinas

Vartotinas

Vartotina

Kūno

Vartotinas

Vartotinas

Vartotina

masė

Viraferon

Viraferon

s

masė (kg)

Viraferon

Viraferon

s

(kg)

Peg

Peg kiekis

Virafero

 

Peg

Peg kiekis

Virafero

 

stiprumas

(µg)

nPeg

 

stiprumas

(µg)

nPeg

 

(µg/0,5 ml)

 

tūris (ml)

 

(µg/0,5 ml)

 

tūris (ml)

< 40

0,35

< 40

0,2

 

 

 

 

 

 

 

 

40–50

0,2

40–50

0,25

 

 

 

 

 

 

 

 

51–64

0,35

51–64

0,2

 

 

 

 

 

 

 

 

65–75

0,35

65–75

0,35

 

 

 

 

 

 

 

 

76–85

0,5

76–85

0,2

 

 

 

 

 

 

 

 

86–105

0,4

86–105

0,5

> 105

0,35

> 105

0,4

 

 

 

 

 

 

 

 

Dozės mažinimo gairės taikant ViraferonPeg monoterapija suaugusiesiems

Dozės modifikavimo gairės skiriant ViraferonPeg monoterapiją suaugusiesiems pateiktos 3a lentelėje.

3a lentelė.

Dozės

modifikavimo

gairės,

remiantis

laboratoriniais

parametrais,

 

suaugusiesiems taikant ViraferonPeg monoterapiją

 

Laboratoriniai

Sumažinti ViraferonPeg

 

Nutraukti ViraferonPeg, jei:

rodmenys

 

dozę perpus, jei:

 

 

 

 

 

Neutrofilai

 

Nuo 0,5 x 109/l iki < 0,75 x 109/l

 

< 0,5 x 109/l

 

Trombocitai

 

Nuo 25 x 109/l iki < 50 x 109/l

 

< 25 x 109/l

 

Suaugusiems pacientams, kuriems taikoma 0,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg monoterapija, dozė gali būti mažinama perpus sumažinus paskirto tirpalo tūrį, kaip parodyta 3b lentelėje.

3b lentelė.

Sumažinta ViraferonPeg dozė

(0,25 mikrogramo/kg)

suaugusiems pacientams,

 

kuriems taikyta 0,5 mikrogramo/kg monoterapija

 

 

Kūno masė (kg)

ViraferonPeg

 

Vartotinas

 

Vartotinas

 

 

stiprumas (µg/0,5 ml)

 

ViraferonPeg kiekis

 

ViraferonPeg tūris

 

 

 

 

(µg)

 

(ml)

30–35

 

50*

 

 

0,08

36–45

 

50*

 

 

0,1

46–56

 

50*

 

 

0,13

57–72

 

80*

 

 

0,1

73–88

 

 

 

0,2

89–106

 

 

 

0,25

107 -120**

 

 

 

0,2

Mažiausias švirkštikliu sušvirkščiamas tūris yra 0,2 ml.

*Reikia rinktis flakoną.

**Daugiau kaip 120 kg sveriantiems pacientams ViraferonPeg dozė turi būti apskaičiuojama pagal kiekvieno paciento kūno masę. Dėl to gali prireikti derinti įvairius ViraferonPeg stiprumus ir tirpalo tūrius.

Suaugusiems pacientams, kurie gydomi 1,0 mikrogramo/kg ViraferonPeg monoterapija, dozė mažinama arba perpus mažinant tūrį, arba pasirenkant mažesnį stiprumą, kaip parodyta 3c lentelėje.

3c lentelė.

Sumažinta ViraferonPeg dozė

(0,5 mikrogramo/kg)

suaugusiems pacientams,

 

kuriems taikyta 1,0 mikrogramo/kg monoterapija

 

 

Kūno masė (kg)

ViraferonPeg stiprumas

 

Vartotinas

 

Vartotinas

 

 

(µg/0,5 ml)

 

ViraferonPeg kiekis

 

ViraferonPeg tūris

 

 

 

 

(µg)

 

(ml)

30–35

 

50*

 

 

0,15

 

 

 

 

 

 

 

36–45

 

 

 

0,2

 

 

 

 

 

 

 

46–56

 

 

 

0,25

 

 

 

 

 

 

 

57–72

 

 

 

0,2

 

 

 

 

 

 

 

73–88

 

 

 

0,4

 

 

 

 

 

 

 

89–106

 

 

 

0,5

 

 

 

 

 

 

 

107-120**

 

 

 

0,4

 

 

 

 

 

 

 

Mažiausias švirkštikliu sušvirkščiamas tūris yra 0,2 ml. * Reikia rinktis flakoną.

** Daugiau kaip 120 kg sveriantiems pacientams ViraferonPeg dozė turi būti apskaičiuojama pagal kiekvieno paciento kūno masę. Dėl to gali prireikti derinti įvairius ViraferonPeg stiprumus ir tirpalo tūrius.

Ypatingos pacientų populiacijos

Inkstų funkcijos sutrikimas Monoterapija

ViraferonPeg reikia skirti atsargiai pacientams, turintiems vidutinio sunkumo ar sunkų inkstų nepakankamumą. Pacientams, turintiems vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumą (kreatinino klirensas 30–50 ml/minutę), pradinė ViraferonPeg dozė turi būti sumažinta 25 %. Pacientams su sunkiu inkstų nepakankamumu (kreatinino klirensas 15–29 ml/minutę) pradinę ViraferonPeg dozę reikia sumažinti iki 50 %. Nėra duomenų apie ViraferonPeg vartojimą pacientams, kurių kreatinino klirensas < 15 ml/minutę (žr. 5.2 skyrių). Yra rekomenduojama atidžiai stebėti pacientus su sunkiu inkstų nepakankamumu, įskaitant hemodializuojamuosius. Jei gydymo metu inkstų funkcija blogėja, gydymą ViraferonPeg reikia nutraukti.

Gydymas deriniu

Pacientų, kurių kreatinino klirensas yra < 50 ml/minutę, negalima gydyti ViraferonPeg ir ribavirino deriniu (žr. ribavirino PCS). Taikant gydymą deriniu, būtina atidžiau stebėti pacientus su sutrikusia inkstų funkcija dėl anemijos atsiradimo.

Kepenų funkcijos sutrikimas

ViraferonPeg saugumas ir efektyvumas pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu, nėra įvertintas, todėl jiems ViraferonPeg vartoti negalima.

Senyvi pacientai ( 65 metai)

Nenustatyta ViraferonPeg farmakokinetikos priklausomybė nuo amžiaus. Duomenys, gauti atlikus tyrimus su senyvais pacientais, gydytais vienkartine ViraferonPeg doze, rodo, kad nebūtina keisti ViraferonPeg dozę atsižvelgiant į paciento amžių (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

ViraferonPeg ir ribavirino derinys gali būti skiriamas 3 metų ir vyresniems vaikams.

Vartojimo metodas

ViraferonPeg reikia sušvirkšti po oda. Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Pacientas gali pats susišvirkšti ViraferonPeg, jeigu jo gydytojas nustato, kad tai įmanoma ir, jei reikia, medikui prižiūrint.

4.3Kontraindikacijos

-Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, bet kuriam interferonui ar bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai;

-Buvusi sunki širdies liga, įskaitant nestabilias ar vaistais nekontroliuojamas širdies ligas per pastaruosius šešis mėnesius (žr. 4.4 skyrių);

-Sunkios, sveikatą sekinančios būklės;

-Autoimuninis hepatitas ar kitos autoimuninės ligos;

-Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba dekompensuota kepenų cirozė;

-Buvusi skydliaukės liga, nebent ją galima kontroliuoti gydant tradiciniu būdu;

-Epilepsija ir/ar susilpnėjusi centrinės nervų sistemos (CNS) funkcija.

-HCV ir ŽIV infekuoti kepenų ciroze sergantys pacientai, kurių Child-Pugh rodmuo yra 6.

-ViraferonPeg vartoti kartu su telbivudinu.

Vaikų populiacija

-Esama arba anamnezėje nurodyta sunki psichikos būklė, ypač sunki depresija, mintys apie savižudybę arba mėginimas žudytis.

Gydymas deriniu

Jeigu lėtiniu hepatitu C sergantiems pacientams yra taikomas gydymas deriniu su ViraferonPeg, taip pat žiūrėkite ir ribavirino bei bocepreviro PCS.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Psichikos ir centrinės nervų sistemos (CNS) pokyčiai.

Sunkūs CNS sutrikimai, būtent depresija, mintys apie savižudybę ir bandymas nusižudyti buvo pastebėti kai kuriems pacientams ViraferonPeg terapijos metu, ir netgi nutraukus gydymą, daugiausia per 6 mėnesių laikotarpį po gydymo. Pastebėta, kad pacientams, gydytiems alfa-interferonais, pasireiškė ir kitokių poveikio CNS padarinių, įskaitant agresyvų elgesį (kartais nukreiptą prieš kitus, pvz., mintis apie žmogžudystę), bipolinius sutrikimus, maniją, suglumimą ir pakitusį mąstymą. Pacientus reikia atidžiai stebėti dėl bet kokių psichikos sutrikimo požymių ir simptomų. Jei tokie simptomai pasireiškia, medikamentą skiriantis gydytojas turi įvertinti šių nepageidaujamų poveikių galimą sunkumą bei nuspręsti dėl jų atitinkamo terapinio gydymo poreikio. Jeigu psichiatriniai simptomai išlieka arba pablogėja, arba atsiranda minčių apie savižudybę ar žmogžudystę, gydymą ViraferonPeg rekomenduojama nutraukti bei stebėti pacientą, tinkamai gydant psichikos sutrikimus.

Pacientai su esama ar anamnezėje nurodyta sunkia psichikos būkle.

Jei yra manoma, kad gydymą peginterferonu alfa-2b būtina skirti suaugusiems pacientams su esama ar anamnezėje nurodyta sunkia psichikos būkle, jį reikia paskirti tik po to, kai paciento psichinė būklė yra individualiai tinkamai ištirta bei kontroliuojama medikamentais.

- Vaikams ir paaugliams, kuriems yra arba yra buvusi sunki psichikos būklė, ViraferonPeg vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Vaikams ir paaugliams, gydytiems peginterferono alfa-2b ir ribavirino deriniu, gydymo metu ir per 6 stebėjimo mėnesius po gydymo, pranešimų apie mintis apie savižudybę ar bandymus žudytis buvo gauta dažniau nei suaugusiesiems (2,4 % ir 1 %). Kaip ir suaugusiems pacientams, vaikams bei paaugliams pasireiškė kiti psichikos nepageidaujami reiškiniai (pvz., depresija, emocinis labilumas ir mieguistumas).

Įvairias medžiagas vartojantys ar jomis piktnaudžiaujantys pacientai

HCV užsikrėtusiems pacientams, turintiems įvairių medžiagų (alkoholio, kanapių ir t.t.) vartojimo sutrikimų, gydymo alfa interferonu metu psichikos sutrikimų atsiradimo ar esančių psichikos sutrikimų paūmėjimo pavojus yra padidėjęs. Nusprendus, kad tokius pacientus gydyti alfa interferonu yra būtina, reikia kruopščiai įvertinti esančias psichikos ligas ir kitų medžiagų vartojimo galimybę bei tai atitinkamai suvaldyti prieš pradedant gydymą. Jei būtina, pacientų būklės įvertinimui, gydymui ir stebėsenai vertėtų pasitelkti kitų sričių, įskaitant psichikos sveikatos ar priklausomybių gydymo, specialistus. Gydymo metu ir vėliau, baigus gydymą, pacientus reikia kruopščiai stebėti. Kad nepasikartotų ar nepasireikštų psichikos sutrikimai ar piktnaudžiavimas įvairiomis medžiagomis, rekomenduojama taikyti ankstyvąją intervenciją.

Augimas ir vystymasis (vaikams ir paaugliams)

Gydymo kurso, trukusio iki 48 savaičių, metu nuo 3 iki 17 metų amžiaus pacientų kūno masės sumažėjimas ir augimo slopinimas buvo dažni. Ilgalaikių tyrimų su vaikais, gydytais pegiliuoto interferono ir ribavirino deriniu, duomenys rodo reikšmingą augimo sulėtėjimą. Trisdešimt dviems procentams (30 iš 94) tiriamųjų buvo įrodytas ūgio pagal amžių procentilio sumažėjimas

> 15 procentilių per 5 metus po gydymo pabaigos (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius).

Naudos ir rizikos vertinimas vaikams kiekvienu atveju

Laukiamą gydymo naudą reikia atidžiai palyginti su saugumo duomenimis, gautais klinikinių tyrimų metu stebint vaikus ir paauglius (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius).

-Svarbu atsižvelgti į tai, kad gydymas deriniu sukėlė augimo slopinimą, dėl to kai kurių tiriamųjų ūgis liko mažesnis.

-Ši rizika turi būti įvertinta atsižvelgiant į vaiko ligos charakteristikas, tokias kaip akivaizdus ligos progresavimas (pastebima fibrozė), gretutinės ligos, kurios gali neigiamai paveikti ligos progresavimą (tokios kaip ŽIV koinfekcija), taip pat atsaką pranašaujančius rodiklius (HCV

genotipas ir viremija).

Kai tik įmanoma, vaikas turi būti gydomas praėjus brendimo augimo proveržiui tam, kad būtų

sumažinta augimo slopinimo rizika. Nors duomenų yra nedaug, 5 metų trukmės stebėsenos laikotarpiu ilgalaikio poveikio lytinei brandai įrodymų negauta.

Kai kuriems ligoniams, paprastai vyresnio amžiaus ir gydytiems dėl onkologinio susirgimo didesnėmis dozėmis, atsirado sunkesnių jautrumo sutrikimų ir koma, įskaitant encefalopatijos atvejus. Nors šie reiškiniai paprastai grįžtami, kai kuriems pacientams iki visiško atsistatymo prireikė trijų savaičių. Vartojant dideles interferono alfa dozes labai retais atvejais atsirasdavo traukulių.

Prieš įtraukiant atrinktus lėtiniu hepatitu C sergančius pacientus į tyrimus, visiems buvo atlikta kepenų biopsija, tačiau kai kuriais atvejais (t. y. pacientams, turintiems 2 ar 3 genotipą) gydymą galima pradėti ir be histologinio patvirtinimo. Prieš pradedant gydymą apie kepenų biopsijos reikalingumą reikėtų spręsti remiantis šiuolaikinėmis gydymo rekomendacijomis.

Ūminės padidėjusio jautrumo reakcijos

Ūminės padidėjusio jautrumo reakcijos dėl interferono alfa-2b (pvz., dilgėlinė, angioneurozinė edema, bronchospazmas, anafilaksija) yra retos. Jei tokių reakcijų atsiranda gydant ViraferonPeg, nutraukite vaisto vartojimą ir nedelsiant pradėkite reikiamą gydymą. Gydymo nutraukti nebūtina, jeigu atsiranda trumpalaikis bėrimas.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Kaip ir gydant interferonu alfa-2b, rekomenduojama nuolat stebėti suaugusius pacientus, gydomus ViraferonPeg, sergančius staziniu širdies nepakankamumu, patyrusius miokardo infarktą ir/ar turinčius ar turėjusius širdies ritmo sutrikimų. Pacientams, turintiems širdies sutrikimų, rekomenduojama prieš gydymą ir gydymo metu atlikti elektrokardiogramą. Širdies aritmija (ypač viršskilvelinė) paprastai pasiduoda įprastam gydymui, nors kartais reikia nutraukti gydymą ViraferonPeg. Duomenų apie vaikus ir paauglius, sirgusius širdies liga, nėra.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Kepenų ciroze sergantiems pacientams ViraferonPeg didina kepenų dekompensacijos ir mirties pavojų. Kaip ir kitais gydymo interferonu atvejais, nutraukite gydymą ViraferonPeg tiems pacientams, kuriems pailgėja krešumo rodikliai, nes tai gali rodyti kepenų dekompensaciją. Reikia atidžiai stebėti kepenų ciroze sergančių pacientų kepenų fermentų aktyvumą bei kepenų funkciją.

Karščiavimas

Pireksija siejama su į gripą panašiu sindromu, kuris yra dažnas gydant interferonu, todėl svarbu nustatyti ir pašalinti kitas nuolatinės pireksijos priežastis.

Hidratacija

Pacientams, gydomiems ViraferonPeg, reikia palaikyti atitinkamą hidrataciją, nes kai kuriems pacientams, gydytiems interferonu alfa, buvo hipotenzija dėl skysčių netekties. Gali prireikti subalansuoti skysčius.

Pakitimai plaučiuose

Plaučių infiltratai, pneumonitas ir pneumonija, kartais besibaigiantys mirtimi, retai būna pacientams, besigydantiems interferonu alfa. Visiems pacientams, kuriems atsiranda pireksija, kosulys, dispnėja ar kitokie kvėpavimo sutrikimo simptomai, reikia atlikti plaučių rentgenogramą. Jei rentgeno nuotraukoje matyti plaučių infiltratų ar kitų susilpnėjusios plaučių funkcijos įrodymų, pacientą reikia atidžiai stebėti ir, jei reikia, nutraukti gydymą interferonu alfa. Pasirodo, kad šalutiniai reiškiniai, atsiradę plaučiuose, pasibaigia skubiai nutraukus gydymą interferonu alfa ir pradėjus gydyti kortikosteroidais.

Autoimuninės ligos

Gydant interferonais alfa gali susidaryti autoantikūnų ar atsirasti autoimuniniai sutrikimai. Rizika padidėja pacientams, turintiems polinkį į autoimuninius sutrikimus. Jei atsiranda autoimuninės ligos simptomai ar požymiai, reikia iš naujo įvertinti interferono terapijos naudos-rizikos santykį (žr.

4.4 skyrių „Skydliaukės pakitimai“ ir 4.8 skyrių).

Interferonu gydomiems pacientams, sergantiems lėtiniu hepatitu C, užregistruota Vogt-Koyanagi- Harada (VKH) sindromo atsiradimo atvejų. Šis sindromas pasireiškia granuliominiu uždegiminiu

sutrikimu, pažeidžiančiu akis, klausos sistemą, smegenų dangalą ir odą. Įtarus VKH, antivirusinį gydymą reikia nutraukti ir apsvarstyti gydymo kortikosteroidais reikalingumą (žr. 4.8 skyrių).

Regos pokyčiai

Gydant interferonais alfa retkarčiais gali atsirasti oftalmologiniai sutrikimai, įskaitant tinklainės hemoragijas, tinklainės eksudatus, serozinę tinklainės atšoką ir tinklainės arterijos ar venos okliuziją (žr. 4.8 skyrių). Visiems pacientams reikia atlikti pradinį akių ištyrimą. Jei pacientas skundžiasi regėjimo aštrumo praradimu ar matymo lauko susiaurėjimu, jam būtinai reikia atlikti pilną akių ištyrimą. Gydant ViraferonPeg reikia periodiškai tikrinti regėjimą, ypatingai pacientams, sergantiems ligomis, galinčiomis sukelti retinopatiją, tokiomis kaip cukrinis diabetas ir hipertenzija. Jei rega blogėja ar atsiranda nauji pakitimai, gali tekti nutraukti gydymą ViraferonPeg.

Skydliaukės pakitimai

Retkarčiais suaugusiems pacientams, sergantiems lėtiniu hepatitu C ir gydomiems alfa-interferonu, gali sutrikti skydliaukės funkcija ir prasidėti hipotirozė arba hipertiroidizmas. Apytiksliai 21 % vaikų, gydytų ViraferonPeg / ribavirino deriniu, padaugėjo skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH). Kitiems apytiksliai 2 % buvo laikinas sumažėjimas žemiau apatinės normos ribos. Prieš pradedant gydymą ViraferonPeg, būtina nustatyti TSH reikšmę, ir bet koks skydliaukės sutrikimas, aptiktas šiuo metu, turi būti gydomas įprastu būdu. Nustatykite TSH kiekį, jei gydymo metu pacientui atsiranda simptomų, kurie gali būti dėl sutrikusios skydliaukės funkcijos. Jei yra skydliaukės funkcijos sutrikimų, bet vaistais galima palaikyti normalų TSH kiekį, gydymą ViraferonPeg galima tęsti. Pacientus vaikus ir paauglius dėl skydliaukės disfunkcijos reikia kontroliuoti (pvz., tirti TSH) kas

3 mėnesius.

Medžiagų apykaitos sutrikimai

Retai būna hipertrigliceridemija arba jau esančios hipertriglicerideminės būklės pablogėjimas, kartais net labai didelis. Todėl rekomenduojama pastoviai tikrinti lipidų kiekį kraujyje.

HCV ir ŽIV koinfekcija

Toksinis poveikis mitochondrijoms ir pieno rūgšties acidozė

Pacientai, koinfekuoti ŽIV ir gydomi labai aktyvia antiretrovirusine terapija (LAART), turi padidintą laktoacidozės atsiradimo riziką. Todėl LAART metu papildomai skirti ViraferonPeg su ribavirinu reikia atsargiai (žr. ribavirino PCS).

Kepenų dekompensacija HCV ir ŽIV infekuotiems pacientams, sergantiems progresavusia ciroze

Koinfekuotiems pacientams, gydomiems LAART ir kuriems yra pažengusi kepenų cirozė, gali padidėti kepenų dekompensacijos ir mirties rizika. Papildomas gydymas vien interferonu alfa ar jo ir ribavirino deriniu gali padidinti riziką šioje pacientų grupėje. Kiti koinfekuotų pacientų pradiniai veiksniai, kurie gali būti susiję su didesne kepenų dekompensacijos rizika, yra gydymas didanozinu ir padidėjęs bilirubino kiekis serume.

Koinfekuotus pacientus, kuriems taikomas antiretrovirusinis (ARV) ir kartu antihepatitinis gydymas, būtina atidžiai stebėti, gydymo metu matuojant jų Child-Pugh reikšmę. Pacientams, kurių būklė blogėja ir gresia kepenų funkcijos dekompensacija, nedelsiant reikia nutraukti gydymą nuo hepatito ir pakartotinai apsvarstyti ARV gydymo reikalingumą.

Kraujo sutrikimai HCV ir ŽIV infekuotiems pacientams

HCV kartu su ŽIV infekuotiems ligoniams, kuriems taikomas gydymas peginterferonu alfa-2b, ribavirinu ir LAART, kraujo sutrikimų (pvz., neutropenijos, trombocitopenijos ir anemijos) rizika gali būti didesnė negu infekuotiems vien HCV. Nors daugumai jų pakanka sumažinti dozę, tačiau būtina atidžiai stebėti tokių pacientų kraujo parametrus (žr. 4.2 skyrių, žemiau esantį poskyrį „Laboratoriniai tyrimai“ ir 4.8 skyrių).

Pacientams, gydomiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu bei zidovudinu, anemijos pasireiškimo rizika yra didesnė, todėl šio derinio ir zidovudino vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Pacientai, kurių CD4 ląstelių kiekis yra mažas

Apie veiksmingumą ir saugumą HCV ir ŽIV infekuotiems ligoniams, kurių organizme CD4 ląstelių kiekis yra mažesnis negu 200 ląstelių/µl, duomenų yra mažai (N 25). Vadinasi, pacientus, kurių organizme CD4 ląstelių kiekis yra mažas, reikia gydyti atsargiai.

Reikia susipažinti su atitinkamomis antiretrovirusinių vaistų, vartojamų kartu su vaistais nuo HCV, preparato charakteristikų santraukomis, kad būtų galima suprasti ir valdyti specifinį toksinį kiekvieno preparato poveikį ir numatyti galimą sutaptį su ViraferonPeg ir ribavirino toksiniu poveikiu.

Mišri HCV ir HBV infekcija (koinfekcija)

Pacientams, kurie buvo koinfekuoti hepatito B ir C virusais bei gydomi interferonu, pranešta apie hepatito B reaktyvacijos atvejus (kai kurių pasekmės buvo sunkios). Turimais duomenimis tokios reaktyvacijos dažnis yra mažas.

Prieš pradedant interferonu gydyti hepatitą C, visus pacientus reikia ištirti dėl hepatito B. Pacientus, infekuotus ir hepatito B ir C virusais, būtina stebėti ir gydyti laikantis galiojančių klinikinių rekomendacijų.

Dantų ir periodonto sutrikimai

Dantų ir periodonto sutrikimai, kurių pasekoje gali iškristi dantys, buvo stebėti pacientams, gydomiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu. Be to, burnos sausumas gali turėti žalojantį poveikį dantims ir burnos gleivinei ilgo gydymo ViraferonPeg ir ribavirino deriniu metu. Pacientai turi kruopščiai valyti dantis du kartus per dieną ir reguliariai tikrintis dantis. Be to, kai kurie pacientai gali vemti. Jei ši reakcija įvyksta, pacientams reikia patarti po to kruopščiai išsiskalauti burną.

Recipientai organų transplantacijai

Gydant hepatitu C sergančius kepenų ar kitų organų recipientus tranplantacijai, vieno ViraferonPeg ar kartu su ribavirinu vartojimo saugumas ir efektyvumas nebuvo ištirtas. Pradiniai duomenys parodė, kad gydymas alfa-interferonu gali būti susijęs su inkstų atmetimo reakcijos dažniu. Taip pat yra pranešimas apie kepenų atmetimo reakciją.

Kiti

Yra pranešimų, kad alfa-interferonas skatina psoriazės paūmėjimą ar sarkoidozės atsiradimą, todėl pacientams, sergantiems psoriaze ar sarkoidoze, ViraferonPeg rekomenduojama vartoti tik tuomet, kai galima nauda didesnė už įmanomą žalą.

Laboratoriniai tyrimai

Prieš pradedant gydyti ViraferonPeg, visiems pacientams būtina atlikti standartinius hematologinius ir cheminius kraujo bei skydliaukės funkcijos tyrimus. Priimtinos pradinės reikšmės, kuriomis galima būtų vadovautis prieš pradedant gydyti ViraferonPeg:

 

Trombocitai

100 000/mm3

 

Neutrofilai

1 500/mm3

 

TSH

turi būti normos ribose

Laboratorinius tyrimus būtina atlikti po 2 ir 4 gydymo savaičių, vėliau – atitinkamai periodiškai. HCV-RNR turi būti periodiškai tiriamas gydymo metu (žr. 4.2 skyrių).

Ilgalaikė palaikomoji monoterapija

Klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad ilgalaikė palaikomoji monoterapija (vidutiniškai 2,5 metų) peginterferonu alfa-2b mažomis dozėmis (0,5 mikrogramo/kg per savaitę) kompensuota kepenų ciroze sergantiems pacientams, kuriems negauta atsako į gydymą, apsaugai nuo ligos progresavimo yra neveiksminga. Nustatyta, kad laiko iki pirmojo klinikinio reiškinio (kepenų dekompensacijos, kepenų ląstelių karcinomos, mirties ir (arba) kepenų transplantacijos) atsiradimo statistiškai reikšmingo pokyčio nebuvo, lyginant su anksčiau negydytais pacientais. Todėl ViraferonPeg nevartojamas ilgalaikei palaikomajai monoterapijai.

Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines ViraferonPeg medžiagas

Šio vaistinio preparato negalima skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius. Šio vaistinio preparato 0,7 ml sudėtyje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis iš esmės yra „be natrio“.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Telbivudinas

Klinikinis tyrimas, kuriame buvo tirtas telbivudino 600 mg per parą dozės ir pegiliuoto interferono alfa-2a 180 mikrogramų vieną kartą per savaitę po oda vartojamos dozės derinys, parodė, kad šis derinys yra susijęs su padidėjusia periferinės neuropatijos išsivystymo rizika. Šių reiškinių atsiradimo mechanizmas nėra žinomas (žr. telbivudino PCS 4.3, 4.4 ir 4.5 skyrius). Be to, telbivudino ir interferono derinio saugumas ir veiksmingumas gydant lėtinį hepatitą B nebuvo įrodytas. Dėl to ViraferonPeg kartu su telbivudinu skirti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

Metadonas

Lėtiniu hepatitu C sirgusių pacientų, kuriems buvo taikomas pastovus palaikomasis gydymas metadonu ir kurie anksčiau nebuvo gydyti peginterferonu alfa-2b, po 4 savaičių ViraferonPeg 1,5 mikrogramo/kg per savaitę dozės po oda vartojimo, organizme R-metadono AUC (95 % PI

apskaičiuota AUC santykio reikšmė 103-128 %) padidėjo maždaug 15 %. Nors šio reiškinio klinikinė svarba nėra žinoma, tokius pacientus būtina stebėti, ar neatsiras padidėjusio sedacinio poveikio požymių bei kvėpavimo slopinimo. Ypač reikia įvertinti riziką pacientams, vartojantiems dideles metadono dozes, nes jiems gali pailgėti QTc intervalas.

Peginterferono alfa-2b poveikis kartu vartojamiems vaistiniams preparatams

Galima peginterferono alfa-2b (ViraferonPeg) sąveika su metabolizuojančiųjų fermentų substratais buvo vertinta trimis kartotinių dozių klinikinės farmakologijos tyrimais. Šių klinikinių tyrimų metu kartotinių peginterferono alfa-2b (ViraferonPeg) dozių poveikis kartu vartojamų vaistinių preparatų farmakokinetikai buvo tiriamas, dalyvaujant hepatitu C sirgusiems tiriamiesiems (1,5 µg per savaitę ViraferonPeg dozė) arba sveikiems savanoriams (1 µg arba 3 µg per savaitę dozės) (4 lentelė).

Kliniškai reikšmingos farmakokinetinės sąveikos tarp peginterferono alfa 2b (ViraferonPeg) ir tolbutamido, midazolamo ar dapsono nepastebėta. Dėl to peginterferono alfa-2b (ViraferonPeg), skiriant kartu su vaistiniais preparatais, kuriuos metabolizuoja CYP2C9, CYP3A4 ar N-acetiltransferazė, dozių koreguoti nereikia. Peginterferoną alfa-2b (ViraferonPeg) vartojant kartu su kofeinu ar dezipraminu, ekspozicija kofeinu ir dezipraminu šiek tiek padidėjo. Pacientams vartojant ViraferonPeg kartu su vaistiniais preparatais, kuriuos metabolizuoja CYP1A2 arba CYP2D6, nėra tikėtina, kad citochromo P 450 veiklumo sumažėjimo mastas turėtų klinikinį poveikį, išskyrus siaurą terapinį langą turinčius vaistinius preparatus (5 lentelė).

4 lentelė.

Peginterferono alfa-2b poveikis kartu vartojamiems vaistiniams preparatams

 

 

 

 

Geometrinis vidurkių

Kartu vartojamas

Peginterferono

Tiriamoji

santykis (santykis su arba be

vaistinis

 

alfa-2b dozė

populiacija

peginterferono alfa-2b)

preparatas

 

 

 

AUC

Cmax

 

 

 

 

(90 % PI)

(90 % PI)

Kofeinas

 

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

1,39

1,02

(CYP1A2

 

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(1,27; 1,51)

(0,95; 1,09)

substratas)

 

 

(N = 22)

 

 

 

 

1 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,18

1,12

 

 

(4 savaites)

(N = 24)

(1,07; 1,31)

(1,05; 1,19)

 

 

3 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,36

1,16

 

 

(2 savaites)

(N = 13)

(1,25; 1,49)

(1,10; 1,24)

 

 

 

Geometrinis vidurkių

Kartu vartojamas

Peginterferono

Tiriamoji

santykis (santykis su arba be

vaistinis

alfa-2b dozė

populiacija

peginterferono alfa-2b)

preparatas

 

 

AUC

Cmax

 

 

 

(90 % PI)

(90 % PI)

Tolbutamidas

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

1,1#

ND

(CYP2C9

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(0,94; 1,28)

 

substratas)

 

(N = 22)

 

 

 

1 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

0,90#

ND

 

(4 savaites)

(N = 24)

(0,81; 1,00)

 

 

3 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

0,95

0,99

 

(2 savaites)

(N = 13)

(0,89; 1,01)

(0,92; 1,07)

Dekstrometorfano

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

0,96##

ND

hidrobromidas

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(0,73; 1,26)

 

(CYP2D6 ir CYP3A

 

(N = 22)

 

 

substratas)

1 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

2,03#

ND

 

(4 savaites)

(N = 24)

(1,55; 2,67)

 

Dezipraminas

3 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,30

1,08

(CYP2D6

(2 savaites)

(N = 13)

(1,18; 1,43)

(1,00; 1,16)

substratas)

 

 

 

 

Midazolamas

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

1,07

1,12

(CYP3A4

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(0,91; 1,25)

(0,94; 1,33)

substratas)

 

(N = 24)

 

 

 

1 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,07

1,33

 

(4 savaites)

(N = 24)

(0,99; 1,16)

(1,15; 1,53)

 

3 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,18

1,24

 

(2 savaites)

(N = 13)

(1,06; 1,32)

(1,07; 1,43)

Dapsonas

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

1,05

1,03

(N-acetiltransferazės

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(1,02; 1,08)

(1,00; 1,06)

substratas)

 

(N = 24)

 

 

# Apskaičiuota pagal šlapimo, surinkto per 48 valandas, tyrimo duomenis ## Apskaičiuota pagal šlapimo, surinkto per 24 valandas, tyrimo duomenis

5 lentelė

Atsargumo priemonės: ViraferonPeg kartu su šiais vaistiniais preparatais reikia

 

skirti atsargiai

 

Vaistiniai preparatai

Požymiai, simptomai ir gydymas

Mechanizmas ir rizikos veiksniai

Teofilinas

 

Teofiliną vartojant kartu su

Teofilino metabolizmą lėtina

 

 

ViraferonPeg gali padidėti teofilino

slopinamasis ViraferonPeg

 

 

koncentracija kraujyje. Teofiliną

poveikis CYP1A2.

 

 

kartu su ViraferonPeg

 

 

 

rekomenduojama skirti atsargiai.

 

 

 

Skiriant kartu su ViraferonPeg

 

 

 

reikia perskaityti teofilino pakuotės

 

 

 

lapelį.

 

Tioridazinas

Tioridaziną vartojant kartu su

Tioridazino metabolizmą lėtina

 

 

ViraferonPeg gali padidėti

slopinamasis ViraferonPeg

 

 

tioridazino koncentracija kraujyje.

poveikis CYP2D6.

 

 

Tioridaziną kartu su ViraferonPeg

 

 

 

rekomenduojama skirti atsargiai.

 

 

 

Skiriant kartu su ViraferonPeg

 

 

 

reikia perskaityti tioridazino

 

 

 

pakuotės lapelį.

 

Vaistiniai preparatai

Požymiai, simptomai ir gydymas

Mechanizmas ir rizikos veiksniai

Teofilinas

Yra pastebėta padidėjusi šių

Gali būti slopinamas kitų vaistinių

Antipirinas

vaistinių preparatų koncentracija

preparatų metabolizmas kepenyse.

Varfarinas

kraujyje, kai jie būdavo skiriami

 

 

kartu su kitais interferono

 

 

preparatais, todėl juos taip pat skirti

 

 

reikia atsargiai.

 

Zidovudinas

Vartojant kartu su kitais interferono

Veikimo mechanizmas nėra

 

preparatais gali sustiprėti

žinomas, tačiau manoma, kad kaulų

 

slopinantis poveikis kaulų čiulpų

čiulpus slopina abu vaistiniai

 

funkcijai ir paūmėti kraujo ląstelių

preparatai.

 

sumažėjimas, pavyzdžiui, gali

 

 

sumažėti baltųjų kraujo ląstelių

 

 

skaičius.

 

Imunitetą slopinanti

Vartojant kartu su kitais interferono

Reikia turėti omenyje, kad tai gali

terapija

preparatais, persodintą organą

sužadinti persodinto organo

 

(inkstą, kaulų čiulpus ir pan.)

atmetimą.

 

turintiems pacientams gali

 

 

susilpnėti imunosupresinės terapijos

 

 

poveikis.

 

Kartotinių dozių farmakokinetikos tyrimų metu farmakokinetinės sąveikos tarp ViraferonPeg ir ribavirino nenustatyta.

HCV ir ŽIV koinfekcija

Nukleozidų analogai

Nukleozidų analogų vartojimas atskirai arba kartu su kitais nukleozidais sukelia pieno rūgšties acidozę. Farmakologiškai tiriant, ribavirinas padidina purino nukleozidų fosforilintų metabolitų kiekį in vitro. Šis aktyvumas galėtų padidinti pieno rūgšties acidozės, kurią sukelia purino nukleozidų analogai (pvz., didanozinas ar abakaviras), atsiradimo riziką. Kartu skirti ribaviriną ir didanoziną nerekomenduojama. Nustatyta toksinio poveikio mitochondrijoms, ypač pieno rūgšties acidozės ir pankreatito, atvejų, kai kurie jų baigėsi mirtimi (žr. ribavirino PCS).

Taikant ŽIV gydymo ribavirinu schemas, kuriose kartu skiriamas zidovudinas, nustatyta anemijos pablogėjimo atvejų, tačiau tikslus šio poveikio mechanizmas nėra išaiškintas. Dėl padidėjusio anemijos pavojaus, ribavirino ir zidovudino derinio skirti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu taikoma antiretrovirusinės terapijos (ART) schema, kurioje kartu skiriamas zidovudinas, reikia apsvarstyti jo pakeitimo galimybę. Tai ypatingai svarbu, jeigu pacientui jau buvo dėl zidovudino vartojimo pasireiškusi anemija.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingo amžiaus moterys / vyrų ir moterų kontracepcija

ViraferonPeg rekomenduojama gydyti tik tas vaisingo amžiaus moteris, kurios gydymo metu naudoja veiksmingas kontracepcijos priemones.

Derinys su ribavirinu

Vartojant ViraferonPeg kartu su ribavirinu, pacientėms moterims arba pacientų vyrų partnerėms, reikia išskirtinių atsargumo priemonių, siekiant išvengti nėštumo. Vaisingo amžiaus moterys gydymo metu ir 4 mėnesius po gydymo privalo vartoti veiksmingas kontracepcijos priemones. Pacientai vyrai arba jų partnerės gydymo metu ir 7 mėnesius po gydymo privalo vartoti veiksmingas kontracepcijos priemones (žr. ribavirino PCS).

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie interferono alfa-2b vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Įrodyta, kad interferonas alfa-2b sukelia abortus primatams. Panašu, kad ViraferonPeg taip pat gali turėti tokį poveikį.

Galimas pavojus žmogui nežinomas. Nėštumo metu ViraferonPeg vartoti galima tik tuomet, jei galima nauda persveria galimą pavojų vaisiui.

Derinys su ribavirinu

Ribavirinas, vartojamas nėštumo metu, sukelia sunkius apsigimimus, todėl nėščias moteris gydyti ribovirinu draudžiama.

Žindymas

Nežinoma, ar šio vaistinio preparato sudedamosios dalys patenka į motinos pieną. Dėl galimo šalutinio poveikio žindomiems kūdikiams, prieš pradedant gydymą, žindymą reikia nutraukti.

Vaisingumas

Duomenų apie galimą toksinį gydymo ViraferonPeg poveikį vyrų ir moterų vaisingumui nėra.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientams, kurie jaučia nuovargį, mieguistumą ar sutrikimą gydymo ViraferonPeg metu, patariama vengti vairavimo bei darbo su mechanizmais.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Suaugusieji

Triterapija

Žiūrėkite bocepreviro PCS.

Biterapija ir monoterapija Saugumo duomenų santrauka

Klinikinių tyrimų metu ViraferonPeg kartu su ribavirinu vartojusiems suaugusiems pacientams dažniausiai pasireiškusios su gydymu susijusios nepageidaujamos reakcijos, atsiradusios daugiau kaip pusei tyrime dalyvavusių ligonių, buvo nuovargis, galvos skausmas ir reakcija injekcijos vietoje. Kitos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos daugiau kaip 25 % ligonių, buvo pykinimas, šaltkrėtis, nemiga, anemija, pireksija, mialgija, astenija, skausmas, alopecija, anoreksija, kūno svorio sumažėjimas, depresija, bėrimas ir irzlumas. Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos paprastai būdavo lengvos arba vidutinio sunkumo ir buvo kontroliuojamos nekeičiant dozės bei nenutraukiant gydymo. Pacientams, vartojusiems vien ViraferonPeg, nuovargis, alopecija, niežulys, pykinimas, anoreksija, kūno svorio mažėjimas, irzlumas ir nemiga atsirasdavo pastebimai rečiau nei ligoniams, kuriems taikytas gydymas deriniu (žr. 6 lentelę).

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Šios su gydymu susijusios nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos suaugusiems pacientams, gydytiems peginterferonu alfa-2b, įskaitant gydytus ViraferonPeg monoterpija arba ViraferonPeg / ribavirino deriniu klinikinių tyrimų metu bei vaistui esant rinkoje. Šios reakcijos išvardytos 6 lentelėje, suskirstytos pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnumą: labai dažnos (≥ 1/10), dažnos (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnos (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retos (≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retos (< 1/10 000) arba dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

6 lentelė.

Klinikinių bei poregistracinių saugumo tyrimų metu suaugusiems pacientams,

 

gydytiems peginterferonu alfa-2b, įskaitant ViraferonPeg monoterapiją ar

 

gydymą ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, pasireiškusios nepageidaujamos

 

reakcijos

 

Infekcijos ir infestacijos

 

 

 

 

Labai dažni

 

Virusinė infekcija*, faringitas*

Dažni

 

Bakterinė infekcija (įskaitant sepsį), grybelių infekcija, gripas,

 

 

viršutinių kvėpavimo takų infekcija, bronchitas, paprastoji

 

 

pūslelinė, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, rinitas

Nedažni

 

Injekcijos vietos infekcija, apatinių kvėpavimo takų infekcija

Dažnis nežinomas

Hepatito B reaktyvacija (HCV ir HBV koinfekuotiems pacientams)

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažni

 

Anemija, neutropenija

Dažni

 

Hemolizinė anemija, leukopenija, trombocitopenija,

 

 

limfadenopatija

Labai reti

 

Aplazinė anemija

Dažnis nežinomas

Grynoji eritrocitų aplazija

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

 

Nedažni

 

Padidėjęs jautrumas vaistui

Reti

 

Sarkoidozė

Dažnis nežinomas

Ūminės padidėjusio jautrumo reakcijos, tarp jų angioneurozinė

 

 

edema, anafilaksija ir anafilaksinės reakcijos, įskaitant anafilaksinį

 

 

šoką, idiopatinė trombocitopeninė purpura, trombozinė

 

 

trombocitopeninė purpura, sisteminė raudonoji vilkligė

Endokrininiai sutrikimai

 

Dažni

 

Hipotirozė, hipertiroidizmas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai dažni

 

Anoreksija

Dažni

 

Hipokalcemija, hiperurikemija, dehidracija, padidėjęs apetitas

Nedažni

 

Cukrinis diabetas, hipertrigliceridemija

 

 

 

Reti

 

Diabetinė ketoacidozė

Psichikos sutrikimai

 

Labai dažni

 

Depresija, nerimas*, emocinis labilumas*, gebėjimo susikaupti

 

 

pablogėjimas, nemiga

 

 

 

Dažni

 

Agresija, sujaudinimas, pyktis, nuotaikos pakitimas, nenormalus

 

 

elgesys, nervingumas, miego sutrikimas, lytinio potraukio

 

 

sumažėjimas, apatija, nenormalūs sapnai, verkimas

 

 

 

Nedažni

 

Savižudybė, bandymas nusižudyti, mintys apie savižudybę,

 

 

psichozė, haliucinacijos, panikos priepuolis

Reti

 

Bipoliniai sutrikimai

Dažnis nežinomas

Mintys apie žmogžudystę, manija

Nervų sistemos sutrikimai

 

Labai dažni

 

Galvos skausmas, galvos svaigimas

 

 

 

Dažni

 

Amnezija, atminties sutrikimas, sinkopė, migrena, ataksija,

 

 

konfuzija, neuralgija, parestezija, hipoestezija, hiperestezija,

 

 

hipertonija, mieguistumas, dėmesio sutrikimas, tremoras, skonio

 

 

pojūčio sutrikimas

 

 

 

Nedažni

 

Neuropatija, periferinė neuropatija

Reti

 

Konvulsijos

Labai reti

 

Cerebrovaskulinis kraujavimas, cerebrovaskulinė išemija,

 

 

encefalopatija

 

 

Dažnis nežinomas

Veido paralyžius, mononeuropatijos

Akių sutrikimai

Dažni

Regėjimo sutrikimas, neryškus matymas, fotofobija,

 

konjunktyvitas, akių sudirginimas, ašarų liaukų sutrikimas, akies

 

skausmas, akių sausumas

Nedažni

Tinklainės eksudatai

Reti

Regėjimo aštrumo ar akipločio sumažėjimas, tinklainės

 

kraujavimas, retinopatija, tinklainės arterijos okliuzija, tinklainės

 

venos okliuzija, regos nervo uždegimas, regos nervo disko edema,

 

geltonosios dėmės edema

Dažnis nežinomas

Serozinė tinklainės atšoka

 

 

Ausų ir labirintų sutrikimai

 

Dažni

Klausos pablogėjimas ar netekimas, spengimas ausyse, vertigo

Nedažni

Ausų skausmas

Širdies sutrikimai

 

Dažni

Palpitacija, tachikardija

Nedažni

Miokardo infarktas

Reti

Stazinis širdies nepakankamumas, kardiomiopatija, aritmija,

 

perikarditas

Labai reti

Širdies išemija

Dažnis nežinomas

Skystis perikardo ertmėje

Kraujagyslių sutrikimai

 

Dažni

Sumažėjęs kraujospūdis, padidėjęs kraujospūdis, kraujo

 

priplūdimas į veidą ir kaklą

Reti

Vaskulitas

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Labai dažni

Dispnėja*, kosulys*

Dažni

Disfonija, kraujavimas iš nosies, kvėpavimo sutrikimas, kvėpavimo

 

trakto kongestija, nosies gleivinės paburkimas, rinorėja, padidėjusi

 

viršutinių kvėpavimo takų sekrecija, ryklės ir gerklų skausmas

Labai reti

Intersticinė plaučių liga

Dažnis nežinomas

Plaučių fibrozė, plautinė arterinė hipertenzija#

Virškinimo trakto sutrikimai

 

Labai dažni

Vėmimas*, pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas, burnos

 

džiūvimas*

Dažni

Dispepsija, gastroezofaginio refliukso liga, stomatitas, burnos

 

išopėjimas, liežuvio skausmas, dantenų kraujavimas, vidurių

 

užkietėjimas, vidurių pūtimas, hemorojus, cheilitas, pilvo

 

išpūtimas, gingivitas, glositas, dantų sutrikimas

 

 

Nedažni

Pankreatitas, burnos skausmas

 

 

Reti

Išeminis kolitas

Labai reti

Opinis kolitas

Dažnis nežinomas

Liežuvio pigmentacija

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažni

Hiperbilirubinemija, hepatomegalija

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažni

Alopecija, niežulys*, odos sausumas*, išbėrimas*

Dažni

Psoriazė, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, makulopapulinis

 

išbėrimas, dermatitas, eriteminis išbėrimas, egzema, naktinis

 

prakaitavimas, padidėjęs prakaitavimas, spuogai, furunkulai,

 

eritema, dilgėlinė, plaukų tekstūros nenormalumas, nagų sutrikimas

 

 

Reti

Odos sarkoidozė

Labai reti

Stevens-Johnson‘o sindromas, toksinė epidermio nekrolizė,

 

daugiaformė eritema

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

 

 

Labai dažni

Raumenų skausmas, sąnarių skausmas, kaulų ir raumenų skausmas

 

 

Dažni

Artritas, nugaros skausmas, raumenų spazmai, skausmas galūnėse

Nedažni

Kaulų skausmas, raumenų silpnumas

Reti

Rabdomiolizė, miozitas, reumatoidinis artritas

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažni

Dažnas šlapinimasis, poliurija, nenormalus šlapimas

 

 

Reti

Inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų funkcijos nepakankamumas

 

 

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

 

 

Dažni

Amenorėja, krūtų skausmas, menoragija, menstruacijų sutrikimas,

 

kiaušidžių sutrikimas, makšties sutrikimas, lytinės funkcijos

 

sutrikimas, prostatitas, erekcijos disfunkcija

 

 

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni

Injekcijos vietos reakcija*, injekcijos vietos uždegimas, nuovargis,

 

astenija, dirglumas, šaltkrėtis, pireksija, į gripą panaši liga,

 

skausmas

Dažni

Krūtinės skausmas, diskomfortas krūtinėje, injekcijos vietos

 

skausmas, bendras negalavimas, veido edema, periferinė edema,

 

nenormalumo pojūtis, troškulys

Reti

Injekcijos vietos nekrozė

Tyrimai

 

Labai dažni

Sumažėjusi kūno masė

*Šios nepageidaujamos reakcijos klinikinių tyrimų metu vien ViraferonPeg vartojusiems pacientams pasireiškė dažnai (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10).

# Interferono preparatų klasės ženklą žr. toliau skyriuje „Plautinė arterinė hipertenzija“

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų suaugusiesiems apibūdinimas

Dažniausiai neutropenija ir trombocitopenija buvo nestiprios (1 ir 2 laipsnio pagal PSO skalę). Buvo keli stipresnės neutropenijos atvejai pacientams, gydytiems rekomenduojamomis ViraferonPeg ir ribavirino dozėmis (3 laipsnio pagal PSO skalę – 39 iš 186 (21 ) ir 4 laipsnio pagal PSO skalę – 13 iš 186 (7 )).

Klinikiniame tyrime maždaug 1,2 pacientų, gydytų ViraferonPeg arba interferono alfa-2b ir ribavirino deriniu, pranešė apie gyvybei pavojingus psichikos sutrikimus gydymo metu. Tie sutrikimai buvo mintys apie savižudybę ir bandymas nusižudyti (žr. 4.4 skyrių).

Nepageidaujami reiškiniai širdies ir kraujagyslių sistemoje (ŠKS), pirmiausia aritmija, dažniausiai buvo susiję su jau anksčiau buvusia ŠKS liga ir anksčiau vartotais kardiotoksiniais preparatais (žr. 4.4 skyrių). Kardiomiopatija, kuri gali būti grįžtama nutraukus interferono alfa vartojimą, anksčiau širdies ligomis nesirgusiems ligoniams pasitaikė retai.

Plautinės arterinės hipertenzijos (PAH) atvejų nustatyta vartojant preparatų, kurių sudėtyje yra interferono alfa, visų pirma pacientams, kurių ligos istorijoje buvo PAH rizikos veiksnių (pvz., portinė hipertenzija, ŽIV infekcija, cirozė). Šio nepageidaujamo reiškinio atvejų nustatyta įvairiais laiko momentais, paprastai praėjus keliems mėnesiams nuo gydymo interferonu alfa pradžios.

Gydant alfa-interferonais pranešama apie retai pasitaikančius oftalmologinius pažeidimus - retinopatijas (įskaitant ir geltonosios dėmės edemą), tinklainės hemoragijas, tinklainės arterijų ir venų

okliuziją, tinklainės eksudatus, sumažėjusį regėjimo aštrumą ar susiaurėjusį akiplotį, regos nervo uždegimą ir regos nervo disko edemą (žr. 4.4 skyrių).

Buvo pranešta, kad vartojantiems alfa-interferonus atsiranda įvairūs autoimuniniai ir dėl imuninės sistemos sutrikimo atsiradę pažeidimai, tokie kaip skydliaukės pažeidimai, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas (naujas ar pasunkėjęs), idiopatinė ir trombozinė trombocitopeninė purpura, vaskulitas, neuropatijos, įskaitant mononeuropatijas ir Vogt-Koyanagi-Harada sindromą (žr. 4.4 skyrių).

HCV ir ŽIV koinfekuoti pacientai

Saugumo duomenų santrauka

Tyrimų metu HCV ir kartu ŽIV infekuotiems pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, buvo pastebėtas dar ir kitoks nepageidaujamas poveikis (jo nepastebėta pacientams, infekuotiems tik vienos rūšies infekcija), kurio dažnis buvo 5 : burnos kandidozė (14 ), įgyta riebalinė distrofija (13 ), CD4 limfocitų kiekio sumažėjimas (8 ), apetito sumažėjimas (8 ), gamaglutamiltransferazės kiekio padidėjimas (9 ), nugaros skausmas (5 ), amilazės kiekio padidėjimas kraujyje (6 ), pieno rūgšties kiekio padidėjimas kraujyje (5 ), citolizinis hepatitas (6 ), lipazės kiekio padidėjimas (6 ) ir galūnių skausmas (6 ).

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Toksinis poveikis mitochondrijoms

Nukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriais (NATI) gydytiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, kurie nuo HCV infekcijos vartojo ribavirino, buvo toksinio poveikio mitochondrijoms ir pieno rūgšties acidozės atvejų (žr. 4.4 skyrių).

HCV ir ŽIV infekuotų pacientų laboratorinių tyrimų duomenys

Nors HCV ir kartu ŽIV infekuotiems ligoniams toksinis poveikis kraujodarai (neutropenija, trombocitopenija ir anemija) pasireiškė dažniau, jiems dažniausiai užtekdavo pakeisti dozę, o gydymą prieš laiką reikėdavo nutraukti retai (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir kartu ribavirinu, kraujo sutrikimų atsirado dažniau negu gydytiems interferonu alfa-2b ir kartu ribavirinu. Tyrimo 1 (žr. 5.1 skyrių) metu 4 (8/194) ViraferonPeg ir kartu ribavirinu gydytų ligonių absoliutus neutrofilų kiekis tapo mažesnis negu 500 ląstelių/mm3 ir 4 (8/194) ligonių trombocitų kiekis tapo mažesnis negu 50 000/mm3. 12 (23/194) ViraferonPeg ir ribavirino deriniu gydytų ligonių atsirado anemija (hemoglobino kiekis < 9,4 g/dl).

CD4 limfocitų kiekio sumažėjimas

Gydymas ViraferonPeg ir ribavirino deriniu buvo susijęs su absoliutaus CD4 ląstelių kiekio sumažėjimu per pirmas 4 gydymo savaites, tačiau be procentinės CD4 ląstelių dalies sumažėjimo. Sumažinus dozę arba nutraukus gydymą, CD4 ląstelių kiekis atsistatė. Gydymas ViraferonPeg ir ribavirino deriniu pastebimos neigiamos įtakos ŽIV viremijos kontrolei gydymo arba stebėjimo metu neturėjo. Koinfekuotiems pacientams, kurių organizme CD4 ląstelių yra 200 /µl, saugumo duomenų yra mažai (N 25) (žr. 4.4 skyrių).

Reikia susipažinti su atitinkamomis antiretrovirusinių vaistų, vartojamų kartu su vaistais nuo HCV, PCS, kad būtų galima suprasti ir valdyti specifinį toksinį kiekvieno preparato poveikį ir numatyti galimą sutaptį su ViraferonPeg ir ribavirino derinio toksiniu poveikiu.

Vaikų populiacija

Saugumo duomenų santrauka

Klinikinio tyrimo metu 107 vaikai ir paaugliai (nuo 3 iki 17 metų amžiaus) buvo gydomi ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, keisti dozę reikėjo 25 % pacientų, dažniausiai dėl anemijos, neutropenijos ir kūno masės netekimo. Bendrai, nepageidaujamų reakcijų pobūdis vaikams ir paaugliams yra panašus į suaugusiųjų, nors yra susirūpinimą keliantis dalykas, būdingas vaikams ir paaugliams, – augimo slopinimas. Gydant ViraferonPeg ir ribavirino deriniu iki 48 savaičių buvo stebėtas augimo slopinimas, dėl kurio kai kurių pacientų ūgis liko mažesnis (žr. 4.4 skyrių). Gydymo metu kūno masės netekimas ir augimo slopinimas buvo labai dažni (gydymo pabaigoje vidutinis kūno masės bei ūgio

procentilio sumažėjimas nuo gydymo pradžios buvo atitinkamai 15 procentilių ir 8 procentiliai) ir augimo greitis buvo slopinamas (< 3-iojo procentilio 70 % pacientų).

Pasibaigus 24 savaičių trukmės stebėjimo laikotarpiui po gydymo, vidutinis kūno masės ir ūgio procentilių sumažėjimas nuo gydymo pradžios buvo atitinkamai 3 procentiliai ir 7 procentiliai, o 20 % vaikų augimas buvo slopinamas (augimo greitis < 3-iojo procentilio). Į 5 metų trukmės ilgalaikės stebėsenos tyrimą buvo įtraukti devyniasdešimt keturi iš 107 tiriamųjų. Poveikiai augimui buvo mažesni 24 savaites gydytiems tiriamiesiems, nei gydytiems 48 savaites. Nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos 24 savaites gydytų pacientų ūgio pagal amžių procentilė sumažėjo 1,3 procentilės, o gydytų 48 savaites – 9,0 procentiles. Dvidešimt keturių procentų tiriamųjų (11 iš 46), gydytų 24 savaites, ir 40 % tiriamųjų (19 iš 48), gydytų 48 savaites, ūgio pagal amžių sumažėjimas nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos buvo > 15 procentilių, lyginant su prieš pradedant tyrimą buvusia procentile. Buvo pastebėta, kad vienuolikai procentų tiriamųjų (5 iš 46), gydytų 24 savaites, ir 13 % tiriamųjų (6 iš 48), gydytų 48 savaites, ūgio pagal amžių sumažėjimas nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos buvo > 30 procentilių, lyginant su prieš pradedant tyrimą buvusia procentile. Kūno masės pagal amžių procentilės sumažėjimas nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos buvo 1,3 ir 5,5 procentilės, atitinkamai, 24 arba 48 savaites gydytiems tiriamiesiems. KMI pagal amžių procentilės sumažėjimas nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos buvo 1,8 ir 7,5 procentilės, atitinkamai, 24 arba 48 savaites gydytiems tiriamiesiems.

Vidutinio ūgio procentilio sumažėjimas pirmaisiais ilgalaikės stebėsenos metais buvo ypač pastebimas vaikams prieš lytinę brandą, Ūgio, kūno masės ir KMI Z balo sumažėjimas, lyginant su bendrąja populiacija, stebėtas gydymo fazės metu, 48 savaites gydytiems vaikams visiškai neatsistatė iki pat ilgalaikės stebėsenos pabaigos (žr. 4.4 skyrių).

Šio klinikinio tyrimo gydymo fazės metu dažniausios nepageidaujamos reakcijos visiems tiriamiesiems buvo karščiavimas (80 %), galvos skausmas (62 %), neutropenija (33 %), nuovargis (30 %), anoreksija (29 %) ir injekcijos vietos eritema (29 %). Tik vienas subjektas turėjo nutraukti gydymą dėl nepageidaujamos reakcijos (trombocitopenijos). Dauguma nepageidaujamų reakcijų, apie kurias buvo pranešta tyrimo metu, buvo lengvos. Sunkios nepageidaujamos reakcijos pasireiškė 7 % visų pacientų (8 iš 107), ir tai buvo skausmas injekcijos vietoje (1 %), skausmas galūnėse (1 %), galvos skausmas (1 %), neutropenija (1 %) bei pireksija (4 %). Šioje populiacijoje gydymo metu pasireiškusios svarbios nepageidaujamos reakcijos buvo nervingumas (8 %), agresija (3 %), pyktis

(2 %), depresija / prislėgta nuotaika (4 %) bei hipotirozė (3 %) ir 5 pacientams buvo paskirtas hipotirozės / padidėjusio TSH gydymas levotiroksinu.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Apie toliau nurodytas su gydymu susijusias nepageidaujamas reakcijas buvo pranešta tyrimo su vaikais ir paaugliais, gydytais ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, metu. Šios nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos 7 lentelėje, suskirstytos pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnumą: labai dažnos (≥ 1/10), dažnos (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnos (nuo ≥ 1/1 000 iki

< 1/100), retos (≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retos (< 1/10 000) arba dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.

7 lentelė.

Klinikinio tyrimo su vaikais ir paaugliais, gydytais ViraferonPeg ir ribavirino

 

deriniu, metu labai dažnai, dažnai ir nedažnai pastebėtos nepageidaujamos

 

reakcijos

Infekcijos ir infestacijos

 

 

 

Dažni

 

Grybelinė infekcija, gripas, burnos pūslelinė, vidurinės ausies

 

 

uždegimas, streptokokinis faringitas, nosiaryklės uždegimas,

 

 

sinusitas

Nedažni

 

Pneumonija, askaridozė, enterobiozė, herpes zoster, celiulitas,

 

 

šlapimo takų infekcija, gastroenteritas

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažni

 

Anemija, leukopenija, neutropenija

Dažni

Trombocitopenija, limfadenopatija

Endokrininiai sutrikimai

 

Dažni

Hipotirozė

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai dažni

Anoreksija, sumažėjęs apetitas

Psichikos sutrikimai

 

Dažni

Mintys apie savižudybę§, bandymas nusižudyti§, depresija,

 

agresija, emocinės reakcijos labilumas, pyktis, ažitacija,

 

nerimas, pakitusi nuotaika, neramumas, nervingumas, nemiga

Nedažni

Nenormalus elgesys, prislėgta nuotaika, emocinis sutrikimas,

 

baimė, košmariški sapnai

Nervų sistemos sutrikimai

 

Labai dažni

Galvos skausmas, galvos svaigimas

Dažni

Skonio pojūčio pakitimas, sinkopė, dėmesio sutrikimas,

 

mieguistumas, prasta miego kokybė

Nedažni

Neuralgija, letargija, parestezija, hipestezija, psichomotorinis

 

hiperaktyvumas, tremoras

Akių sutrikimas

 

Dažni

Akių skausmas

Nedažni

Junginės hemoragija, akių niežėjimas, keratitas, neryškus

 

matymas, šviesos baimė

Ausų ir labirintų sutrikimai

 

Dažni

Galvos sukimasis (vertigo)

Širdies sutrikimai

 

Dažni

Palpitacijos, tachikardija

Kraujagyslių sutrikimai

 

Dažni

Veido ir kaklo paraudimas

Nedažni

Hipotenzija, blyškumas

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Dažni

Kosulys, kraujavimas iš nosies, ryklės ir gerklų skausmas

Nedažni

Švokštimas, diskomfortas nosyje, rinorėja

Virškinimo trakto sutrikimai

 

Labai dažni

Pilvo skausmas, viršutinės pilvo dalies skausmas, vėmimas,

 

pykinimas

Dažni

Viduriavimas, aftinis stomatitas, cheilozė, burnos opelės,

 

diskomfortas skrandyje, burnos skausmas

Nedažni

Dispepsija, gingivitas

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni

Hepatomegalija

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažni

Alopecija, sausa oda

Dažni

Niežėjimas, bėrimas, eriteminis bėrimas, egzema, aknė, eritema

Nedažni

Jautrumo šviesai reakcija, makulopapulinis bėrimas, odos

 

lupimasis, pigmentacijos sutrikimas, atopinis dermatitas, odos

 

spalvos pokytis

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Labai dažni

Mialgija, artralgija

Dažni

Kaulų ir raumenų skausmas, skausmas galūnėse, nugaros

 

skausmas

Nedažni

Raumenų kontraktūra, raumenų trūkčiojimas

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nedažni

Proteinurija

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Nedažni

Moterys: dismenorėja

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni

Injekcijos vietos eritema, nuovargis, pireksija, sustingimas, į

 

gripą panaši liga, astenija, skausmas, negalavimas, dirglumas

Dažni

Injekcijos vietos reakcija, injekcijos vietos niežėjimas,

 

injekcijos vietos bėrimas, injekcijos vietos sausumas, injekcijos

 

vietos skausmas, šalčio pojūtis

Nedažni

Krūtinės skausmas, diskomfortas krūtinėje, veido skausmas

Tyrimai

 

Labai dažni

Augimo tempo sulėtėjimas (tam tikram amžiui būdingo ūgio ir

 

(arba) kūno masės sumažėjimas)

Dažni

Skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekio kraujyje

 

padidėjimas, tireoglobulino kiekio padidėjimas

Nedažni

Skydliaukės antikūnų atsiradimas

Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos

Nedažni

Kontūzija

§Interferono alfa savo sudėtyje turinčių vaistinių preparatų klasės poveikis, pastebėtas suaugusiesiems ir vaikams taikant standartinį gydymą interferonu. ViraferonPeg poveikis stebėtas suaugusiems pacientams.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų vaikams ir paaugliams apibūdinimas

Klinikinio tyrimo su ViraferonPeg / ribavirinu metu dauguma laboratorinių tyrimų pokyčių buvo lengvi arba vidutinio sunkumo. Dėl hemoglobino, baltųjų kraujo kūnelių, trombocitų, neutrofilų kiekio sumažėjimo ir bilirubino kiekio padidėjimo gali reikėti sumažinti dozę arba visam laikui nutraukti gydymą (žr. 4.2 skyrių). Nors laboratorinių tyrimų rezultatų pakitimai buvo pastebėti klinikinio tyrimo metu kai kuriems pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, praėjus kelioms savaitėms po gydymo pabaigos, tyrimų rezultatai tapo tokie pat kaip ir gydymo pradžioje.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Pastebėta atvejų, kai paskirtos dozes buvo viršijamos iki 10,5 karto. Didžiausia vieną parą vartota paros dozė buvo 1 200 mikrogramų. Apibendrinus, ViraferonPeg perdozavimo metu nepageidaujamas poveikis atitiko žinomus vaisto saugumo duomenis, tik jis galėjo būti sunkesnis. Standartiniai metodai vaistinio preparato pašalinimui pagreitinti, pvz., dializė, nebuvo veiksmingi. Specifinio priešnuodžio nuo ViraferonPeg nėra, perdozavimo atveju rekomenduojama taikyti simptominį gydymą ir atidžiai stebėti pacientą. Esant galimybei, vaistinį preparatą skiriantiems gydytojams patariama kreiptis į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą (AKIB).

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: imunostimuliatoriai, interferonai, ATC kodas: L03AB10.

Rekombinantinis interferonas alfa-2b yra kovalentiškai sujungtas su monometoksipolietilenglikoliu, kai vidutiniškai 1 polimero molis pakeičiamas baltymo moliu. Vidutinė molekulinė masė apytiksliai yra 31 300 daltonų, iš kurių baltymo dalis sudaro apie 19 300 daltonų.

Veikimo mechanizmas

Tyrimai atlikti in vivo ir in vitro rodo, kad biologinį ViraferonPeg aktyvumą apsprendžia interferono alfa-2b sudėtinė dalis.

Interferonų aktyvumas ląstelėms pasireiškia tuomet, kai jie rišasi su specifiniais membranos receptoriais, esančiais ląstelės paviršiuje. Tyrimai su kitais interferonais parodė, kad jie pasižymi rūšiniu specifiškumu. Vis dėlto manoma, kad tam tikros primatų rūšys, pvz., Rėzus beždžionės yra jautrios farmakodinaminei žmogaus 1 tipo interferonų stimuliacijai.

Prisijungę prie ląstelės membranos, interferonai skatina daugelį sudėtingų viduląstelinių reiškinių, taip pat sužadina tam tikrus fermentus. Manoma, kad nuo šio proceso, arba bent jau jo dalies, priklauso įvairus ląstelių atsakas į interferoną, įskaitant viruso replikacijos slopinimą virusu infekuotose ląstelėse, ląstelių dalijimosi slopinimą ir tokias imunomoduliacines savybes, kaip makrofagų fagocitinio aktyvumo skatinimas bei specifinio limfocitų citotoksiškumo ląstelėms-taikiniams didinimas. Bet kuri iš šių savybių gali būti svarbi terapiniam interferonų poveikiui.

Rekombinantinis interferonas alfa-2b taip pat slopina virusų replikaciją in vivo ir in vitro. Nors tikslus rekombinantinio interferono alfa-2b priešvirusinio veikimo mechanizmas nėra žinomas, manoma, kad jis turi įtakos šeimininko ląstelių metabolizmui. Tokiu būdu stabdoma viruso replikacija, o jei ji vis tik vyksta, likę virionų pirmtakai negali palikti ląstelės.

Farmakodinaminis poveikis

ViraferonPeg farmakodinamika buvo tiriama su sveikais savanoriais, didinant vienkartinę dozę ir tiriant burnos temperatūros, funkcinių baltymų, tokių kaip kraujo serumo neopterinas ir 2’5’- oligoadenilatsintetazė (2'5'-OAS), koncentracijos pokyčius ir leukocitų bei neutrofilų kiekius. Asmenims, gavusiems ViraferonPeg, buvo stebėtas nedidelis, nuo dozės priklausantis, kūno temperatūros pakilimas. Sušvirkštus vienkartines ViraferonPeg dozes nuo 0,25 iki 2,0 mikrogramų/kg kūno masės per savaitę, serumo neopterino koncentracija didėjo priklausomai nuo dozės. Ketvirtosios savaitės pabaigoje neutrofilų ir leukocitų kiekio sumažėjimas priklausė nuo ViraferonPeg dozės.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas – suaugusieji

Triterapija ViraferonPeg, ribavirinu ir bocepreviru

Žiūrėkite bocepreviro PCS.

Monoterapija ViraferonPeg bei biterapija ViraferonPeg ir ribavirinu

Anksčiau negydyti pacientai

Buvo atlikti du kertiniai tyrimai. Vienas (C/I97-010) – ViraferonPeg monoterapija, kitas (C/I98-580) – ViraferonPeg ir ribavirino derinys. Šiuose tyrimuose dalyvavo pacientai, sergantys lėtiniu hepatitu C, kurį patvirtino teigiami HCV-RNR polimerazės grandininės reakcijos (PGR) rezultatai (> 30 TV/ml), kepenų biopsija, kurios metu histologiškai buvo patvirtinta lėtinio hepatito diagnozė, nebuvo kitų lėtinio hepatito priežasčių bei buvo pakitęs kraujo serumo ALT.

Tyrime, kai buvo gydoma tik ViraferonPeg, iš viso dalyvavo 916 anksčiau negydytų pacientų, sergančių lėtiniu hepatitu C, kuriems buvo skiriama ViraferonPeg (0,5 mikrogramo/kg,

1,0 mikrogramas/kg ir 1,5 mikrogramo/kg per savaitę) vienerius metus, po to tiriamieji buvo stebimi šešis mėnesius. Be to, 303 pacientai buvo gydomi interferonu alfa-2b (3 milijonai TV mln. TV tris kartus per savaitę), kaip palyginamuoju vaistu. Šie tyrimai parodė, kad gydymas ViraferonPeg buvo sėkmingesnis nei gydymas interferonu alfa-2b (8 lentelė).

Tyrime, kai buvo skiriama ViraferonPeg ir ribavirino kombinacija, 1 530 anksčiau negydytų pacientų buvo gydomi vienerius metus, taikant vieną iš šių schemų:

-ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg per savaitę) ribavirinas (800 mg per dieną), (n 511);

-ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg per savaitę vieną mėnesį, po to – 0,5 mikrogramo/kg per savaitę 11 mėnesių) ribavirinas (1 000 mg / 1 200 mg per dieną), (n 514);

-Interferonas alfa-2b (3 mln. TV tris kartus per savaitę) ribavirinas (1 000 mg / 1 200 mg per dieną), (n 505).

Šiame tyrime gydymas ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg per savaitę) ir ribavirino deriniu buvo žymiai efektyvesnis nei gydymas interferono alfa-2b ir ribavirino deriniu (8 lentelė), ypač pacientams, kurie buvo užsikrėtę 1 genotipo virusais (9 lentelė). Stabilus atsakas buvo vertinamas pagal atsaką, praėjus 6 mėnesiams po gydymo nutraukimo.

Žinoma, kad HCV genotipas bei pradinis viruso kiekis yra prognostiniai faktoriai, nuo kurių priklauso atsako rodikliai. Vis dėlto šiame tyrime buvo parodyta, kad atsako rodikliai taip pat priklauso nuo ribavirino, vartojamo kartu su ViraferonPeg arba interferonu alfa-2b, dozės. Tie pacientai, kuriems buvo skirta > 10,6 mg/kg ribavirino (800 mg dozė vidutiniam 75 kg kūno masės pacientui), nepriklausomai nuo viruso genotipo bei jo pradinio kiekio, žymiai geriau reagavo į gydymą, lyginant su pacientais, kuriems buvo skirta 10,6 mg/kg ribavirino (9 lentelė), o ligonių, gavusių > 13,2 mg/kg ribavirino, atsako rodikliai buvo dar aukštesni.

8 lentelė.

Stabilus virusinis atsakas (% HCV neigiami pacientai)

 

 

 

 

 

ViraferonPeg monoterapija

ViraferonPeg + ribavirinas

 

Gydymo schema

P 1,5

P 1,0

P 0,5

I

P 1,5/R

P 0,5/R

I/R

 

Pacientų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsakas gydymo

49 %

41 %

33 %

24 %

65 %

56 %

54 %

 

pabaigoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Stabilus atsakas

23 %*

25 %

18 %

12 %

54 %**

47 %

47 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

P

1,5

ViraferonPeg 1,5

mikrogramo/kg

 

 

 

 

 

 

P 1,0

ViraferonPeg 1,0 mikrogramo/kg

 

 

 

 

 

P 0,5

ViraferonPeg 0,5 mikrogramo/kg

 

 

 

 

 

I

Interferonas alfa-2b 3 mln.TV

 

 

 

 

 

 

P 1,5/R

ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg) + ribavirinas (800 mg)

 

 

 

P 0,5/R

ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg – 0,5 mikrogramo/kg) + ribavirinas (1 000 mg / 1 200 mg)

 

I/R

Interferonas alfa-2b (3 mln.TV) + ribavirinas (1 000 mg / 1 200 mg)

 

 

 

*

p < 0,001 P 1,5 lyginant su I

 

 

 

 

 

 

**p = 0,0143 P 1,5/R lyginant su I/R

9 lentelė. Stabilaus atsako rodmenys gydant ViraferonPeg + ribavirinu (pagal ribavirino dozę, genotipą ir viruso koncentraciją)

HCV genotipas

Ribavirino

P 1,5/R

P 0,5/R

I/R

 

dozė

 

 

 

 

(mg/kg)

 

 

 

Visi genotipai

Visa

54 %

47 %

47 %

 

10,6

50 %

41 %

27 %

 

> 10,6

61 %

48 %

47 %

1 genotipas

Visa

42 %

34 %

33 %

 

10,6

38 %

25 %

20 %

 

> 10,6

48 %

34 %

34 %

1 genotipas

Visa

73 %

51 %

45 %

600 000 TV/ml

10,6

74 %

25 %

33 %

 

> 10,6

71 %

52 %

45 %

1 genotopas

Visa

30 %

27 %

29 %

> 600 000 TV/ml

10,6

27 %

25 %

17 %

 

> 10,6

37 %

27 %

29 %

2/3 genotipas

Visa

82 %

80 %

79 %

 

10,6

79 %

73 %

50 %

 

> 10,6

88 %

80 %

80 %

P 1,5/R

ViraferonPeg (1,5 mikrogramų/kg) + ribavirinas (800 mg)

P 0,5/R

ViraferonPeg (1,5 mikrogramų/kg – 0,5 mikrogramų/kg) + ribavirinas (1 000 mg/1 200 mg)

I/R

Interferonas alfa-2b (3 mln.TV) + ribavirinas (1 000 mg/1 200 mg)

Tyrime, kai buvo gydoma vien tik ViraferonPeg, gyvenimo kokybė buvo žymiai mažiau paveikta, vartojant 0,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg, negu vartojant arba 1,0 mikrogramą/kg ViraferonPeg kartą per savaitę arba 3 mln. TV interferono alfa-2b tris kartus per savaitę.

Atskiro tyrimo metu 224 pacientai, infekuoti 2 ar 3 genotipo virusu, gavo ViraferonPeg

1,5 mikrogramo/kg po oda, kartą per savaitę, kartu su 800 mg – 1 400 mg ribavirino per burną

6 mėnesius (skaičiuojant pagal kūno masę; tik trys pacientai, sveriantys > 105 kg, gavo 1 400 mg dozę) (10 lentelė). Dvidešimt keturi procentai turėjo laiptinę fibrozę ar cirozę (3/4 pagal Knodell).

10 lentelė.

Virusinis atsakas pabaigus gydymą, stabilus virusinis atsakas ir recidyvas pagal

 

HCV genotipą ir viruso koncentraciją*

 

 

 

 

ViraferonPeg 1,5 µg/kg kartą per savaitę ir ribavirino 800 mg – 1 400 mg

 

 

 

 

per parą

 

 

 

 

Atsakas pabaigus

Stabilus virusinis atsakas

Recidyvas

 

 

 

gydymą

 

 

 

Visi tiriamieji

 

94 % (211/224)

81 % (182/224)

12 %

 

 

 

 

 

(27/224)

 

HCV 2 genotipas

100 % (42/42)

93 % (39/42)

7 % (3/42)

 

600 000 TV/ml

100 % (20/20)

95 % (19/20)

5 % (1/20)

 

> 600 000 TV/ml

100 % (22/22)

91 % (20/22)

9 % (2/22)

 

 

 

 

 

 

HCV 3 genotipas

93 % (169/182)

79 % (143/182)

14 %

 

 

 

 

 

(24/166)

 

600 000 TV/ml

93 % (92/99)

86 % (85/99)

8 % (7/91)

 

> 600 000 TV/ml

93 % (77/83)

70 % (58/83)

23 % (17/75)

 

 

 

 

 

 

 

* Stabilus virusinis atsakas buvo nustatomas bet kuriam asmeniui, kurio HCV-RNR buvo neišmatuojamas 12 savaitę po gydymo ir kuriam nebuvo gauta duomenų 24 savaitę po gydymo. Bet kuris asmuo, kuriam nebuvo gauta duomenų

12 savaičių po gydymo lango laikotarpiu ir vėliau, buvo laikomas kaip nesureagavęs į gydymą 24 savaitę.

Šio tyrimo metu 6 mėnesius trukęs gydymas buvo geriau toleruojamas nei vienerius metus trunkantis gydymas pagrindiniame derinio tyrime; gydymą nutraukė 5 % tiriamųjų, lyginant su 14 %, dozę reikėjo keisti 18 % tiriamųjų, lyginant su 49 % pagrindiniame tyrime.

Nepalyginamajame tyrime dalyvavę 235 pacientai, infekuoti 1 genotipu ir su maža viremija

(< 600 000 TV/ml), gavo ViraferonPeg po 1,5 mikrogramo/kg po oda vieną kartą per savaitę derinyje su pagal kūno masę skiriamu ribavirinu. Po 24 savaičių bendras stabilaus atsako dažnis buvo 50 %. Keturiasdešimt vienam procentui asmenų (97/235) 4-ąją gydymo savaitę ir 24-ąją gydymo savaitę HCV-RNR plazmoje nebuvo aptinkama. Šiame pogrupyje buvo stebėtas 92 % (89/97) stabilaus virusinio atsako dažnis. Šio pacientų pogrupio didesnis stabilaus atsako dažnis buvo nustatytas taikant išankstinę analizę (n = 49) ir vėliau patvirtintas (n = 48).

Neišsamūs istorinės patirties duomenys parodo, kad 48 savaičių trukmės gydymas gali būti siejamas su didesniu stabilaus atsako dažniu (11/11) ir mažesne recidyvo rizika (0/11, lyginant su 7/96 po

24 gydymo savaičių).

Didelio randomizuoto tyrimo metu buvo lyginamas 48 savaičių trukmės gydymo kurso saugumas ir veiksmingumas 3 070 anksčiau negydytiems pacientams, sergantiems 1 genotipo viruso sukeltu lėtiniu hepatitu C. Jiems buvo skiriami 2 gydymo ViraferonPeg / ribavirino deriniu režimai

[1,5 mikrogramo/kg ir 1 mikrogramo/kg ViraferonPeg po oda kartą per savaitę kartu su ribavirinu, kurio per burną vartojama 800 mg - 1 400 mg per parą (dozė dalinama į dvi dalis)] ir 180 mikrogramų peginterferono alfa-2a, vartojamo kartą per savaitę po oda, kartu su ribavirinu, kurio per burną vartojama 1 000 mg – 1 200 mg per parą (dozė dalinama į dvi dalis). Atsakas į gydymą buvo vertinamas pagal stabilų virusinį atsaką (SVA), kuris pasireiškia, kai 24 savaitę po gydymo HCV-RNR neaptinkama (žr. 11 lentelę).

11 lentelė.

Virusinis atsakas 12-ąją gydymo savaitę, pabaigus gydymą, atkryčių skaičius* ir

 

stabilus virusinis atsakas (SVA)

Gydymo grupė

 

Pacientų skaičius (%)

 

 

1,5 µg/kg

 

1 µg/kg

180 µg

 

 

peginterferonas

 

ViraferonPeg ir

 

ViraferonPeg ir

 

 

alfa-2a ir

 

ribavirinas

 

ribavirinas

 

 

ribavirinas

 

 

 

 

12-ąją gydymo savaitę HCV-RNR

40 (407/1 019)

 

36 (366/1 016)

45 (466/1 035)

neaptinkama

 

 

 

 

 

Atsakas pabaigus gydymą

53 (542/1 019)

 

49 (500/1 016)

64 (667/1 035)

 

 

 

 

 

Atkrytis

24 (123/523)

 

20 (95/475)

32 (193/612)

Stabilus virusinis atsakas (SVA)

40 (406/1 019)

 

38 (386/1 016)

41 (423/1 035)

 

 

 

 

 

SVA pacientams, kuriems

 

 

 

 

12-ąją gydymo savaitę

81 (328/407)

 

83 (303/366)

74 (344/466)

HCV-RNR neaptinkama

 

 

 

 

* (HCV-RNR analizės rezultatas, kai žemutinė aptinkamumo riba yra 27 TV/ml.

Ankstyvo virusinio atsako stoka iki 12-osios gydymo savaitės (HCV-RNR aptinkama, kurios sumažėjimas nuo gydymo pradžios yra < 2 log10) buvo gydymo nutraukimo kriterijus.

Visose trijose gydymo grupėse stabilaus virusinio atsako atvejų skaičius buvo panašus. Afroamerikiečių kilmės pacientus (jiems yra blogas HCV išgydymo prognostinis faktorius) gydant 1,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, stabilus virusinis atsakas buvo dažnesnis nei gydant 1 mikrogramo/kg ViraferonPeg doze. Gydant 1,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, stabilus virusinis atsakas buvo retesnis pacientams, sergantiems kepenų ciroze, pacientams, kurių ALT kiekis normalus, pacientams, kurių viremija gydymo pradžioje buvo > 600 000 TV/ml, bei pacientams, vyresniems kaip 40 metų. Europidams stabilus virusinis atsakas pasireiškė dažniau nei afroamerikiečiams. 24 % pacientų, kuriems gydymo pabaigoje HCV-RNR buvo neaptinkama, pasireiškė atkrytis.

Stabilaus virusinio atsako numatymas – anksčiau negydyti pacientai. Virusinis atsakas 12 gydymo savaitę pasireiškia, jei viremija sumažėja bent 2-log arba neaptinkama HCV-RNR. Virusinis atsakas 4 ąją gydymo savaitę pasireiškia, jei viremija sumažėja bent 1-log arba neaptinkama HCV-RNR. Pagal šiuos laikotarpius (4 ir 12 gydymo savaitės) galima prognozuoti stabilų virusinį atsaką (12 lentelė).

12 lentelė.

Virusinio atsako prognozinė vertė gydant 1,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg ir

 

800 mg – 1 400 mg ribavirino deriniu

 

 

 

 

 

 

Neigiama

 

 

 

Teigiama

 

 

 

 

Nėra

 

 

Atsaka

Nėra

 

 

 

Nėra

stabilaus

Neigiama

s į

stabilaus

Teigiama

 

 

atsako į

virusinio

prognozinė

gydym

virusinio

prognozinė

 

 

gydymą

atsako

vertė

ą

atsako

vertė

1 genotipas*

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 4 savaitės ***

 

 

 

 

 

 

 

(n = 950)

 

 

 

 

 

 

 

 

HCV-RNR

 

65 %

 

92 %

neigiamas

 

 

 

(539/834)

 

 

 

(107/116)

HCV-RNR

 

95 %

 

54 %

neigiamas

 

 

 

(210/220)

 

 

 

(392/730)

arba viremijos

 

 

 

 

 

 

 

 

sumažėjimas

 

 

 

 

 

 

 

 

≥ 1 log

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 12-osios

 

 

 

 

 

 

 

 

savaitės***

 

 

 

 

 

 

 

 

(n = 915)

 

 

 

 

 

 

 

 

HCV-RNR

85 %

81 %

neigiamas

 

 

(433/508)

 

 

(328/407)

HCV-RNR

N/A

57 %

neigiamas

 

 

 

 

 

(402/709)

arba viremijos

 

 

 

 

 

 

sumažėjimas

 

 

 

 

 

 

≥ 2 log

 

 

 

 

 

 

2 / 3genotipas**

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 12-osios

 

 

 

 

 

 

 

savaitės

 

 

 

 

 

 

 

(n = 215)

 

 

 

 

 

 

 

HCV-RNR

 

50 %

83 %

neigiama arba

 

 

 

(1/2)

 

 

(177/213)

viremijos

 

 

 

 

 

 

 

sumažėjimas

 

 

 

 

 

 

 

≥ 2 log

 

 

 

 

 

 

 

*1 genotipo viruso infekcija sergantys pacientai gydyti 48 savaites

**2 / 3 genotipo viruso infekcija sergantys pacientai gydyti 24 savaites

***Pateikti rezultatai yra iš vieno laiko momento. Pacientams galėjo būti nepateiktas arba būti skirtingas rezultatas 4-ąją arba 12-ąją savaitę.

Protokole buvo naudojami šie kriterijai: jei 12-ąją savaitę HCV-RNR teigiama ir viremijos sumažėjimas nuo gydymo pradžios < 2 log10, gydymas buvo nutraukiamas. Jeigu 12-ąją savaitę HCV-RNR teigiama ir viremijos sumažėjimas nuo gydymo pradžios ≥ 2 log10, HCV-RNR tyrimas atliekamas 24-ąją savaitę, ir, jei tada teigiama – gydymas nutraukiamas.

Pacientų, gydytų ViraferonPeg monoterapija, stabilaus atsako neigiama prognozinė vertė buvo 98 .

HCV ir ŽIV koinfekuoti pacientai

Atlikti du tyrimai su pacientais, infekuotais ŽIV ir HCV. Abiejų šių tyrimų metu atsako į gydymą duomenys pateikti 13 lentelėje. Tyrimas 1 (RIBAVIC; P01017) buvo atsitiktinių imčių, daugiacentris, jame dalyvavo 412 anksčiau negydytų lėtiniu hepatitu C sergančių suaugusių žmonių, infekuotų ŽIV. Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: vienos grupės tiriamieji buvo gydomi ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg kūno svorio per savaitę) ir kartu ribavirinu (800 mg per parą), kitos grupės interferonu alfa-2b (3 MTV 3 kartus per savaitę) ir kartu ribavirinu (800 mg per parą). Tiriamieji buvo gydomi 48 savaites ir stebimi 6 mėnesius. Tyrimas 2 (P02080) buvo atsitiktinių imčių, vienacentris, jame dalyvavo 95 anksčiau negydyti lėtiniu hepatitu C sergantys suaugusieji, infekuoti ŽIV. Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: vienos grupės tiriamieji buvo gydomi ViraferonPeg (100 mikrogramų arba 150 mikrogramų per savaitę, atsižvelgiant į kūno svorį) ir kartu ribavirinu (800 mg – 1 200 mg per parą atsižvelgiant į kūno svorį), kitos grupės interferonu alfa-2b (3 MTV 3 kartus per savaitę) ir kartu ribavirinu (800 mg – 1 200 mg per parą, atsižvelgiant į kūno svorį). Tiriamieji buvo gydomi 48 savaites ir stebimi 6 mėnesius, išskyrus 2 arba 3 genotipo HCV infekuotus pacientus, kurių organizme viremija buvo 800 000 TV/ml (Amplicor). Jie buvo gydomi 24 savaites ir stebimi 6 mėnesius.

13 lentelė.

HCV ir ŽIV koinfekuotų pacientų stabilus virusinis atsakas, priklausomai nuo

 

genotipo, po gydymo ViraferonPeg ir ribavirinu

 

 

 

 

 

Tyrimas 11

 

 

Tyrimas 22

 

 

ViraferonPeg

 

Interferonas

P

ViraferonPeg

 

Interferonas

P

 

(1,5 µg/kg per

 

alfa-2b

reikšmėa

(100 g arba

 

alfa-2b

reikšmėb

 

savaitę) +

 

(3 MTV 3

 

150c µg per

 

(3 MTV 3

 

 

ribavirinas

 

kartus per

 

savaitę) +

 

kartus per

 

 

(800 mg per

 

savaitę)

 

ribavirinas

 

savaitę) +

 

 

parą)

 

ribavirinas

 

(800 mg –

 

ribavirinas

 

 

 

 

(800 mg per

 

1 200 mg per

 

(800 mg –

 

 

 

 

parą)

 

parą)d

 

1 200 mg

 

 

 

 

 

 

 

 

per parą)d

 

Visiems

27 (56/205)

20

0,047

44 (23/52)

21 (9/43)

0,017

 

 

(41/205)

 

 

 

 

Genotipas 1, 4

17 (21/125)

6 (8/129)

0,006

38

7 (2/27)

0,007

 

 

 

 

(12/32)

 

 

Genotipas 2, 3

44 (35/80)

43 (33/76)

0,88

53 (10/19)

47 (7/15)

0,730

 

 

 

 

 

 

 

MTV milijonas tarptautinių vienetų;

a - p reikšmė, apskaičiuota pagal Cochram-Mantel Haenzel Chi square testą b - p reikšmė, apskaičiuota pagal chi-square testą

c - 75 kg sveriantys pacientai vartojo po 100 mikrogramų per savaitę ViraferonPeg, ≥ 75 kg sveriantys pacientai vartojo po 150 mikrogramų per savaitę ViraferonPeg.

d - 60 kg sveriantys pacientai vartojo po 800 mg ribavirino, 60 kg – 75 kg sveriantys pacientai po 1 000 mg, 75 kg sveriantys pacientai po 1 200 mg.

1Carrat F, Bani-Sadr F, Pol S et al. JAAMA 2004; 292 (23); 2839-2848

2Laguno M, Murillas J, Blanco J.L et al. AIDS 2004; 18 (13); F27-F36

Histologinis atsakas. Atliekant Tyrimą 1, prieš gydymą ir po jo 210 pacientų iš 412 tiriamųjų (51 ) buvo padaryta kepenų biopsija. Pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, sumažėjo Metavir rodmuo ir Ishak laipsnis. Į gydymą reagavusiems pacientams šis sumažėjimas buvo reikšmingas (Metavir: - 0,3, Ishak: - 1,2), į gydymą nereagavusiems stabilus (Metavir: - 0,1,

Ishak: - 0,2). Maždaug trečdalio nuolat į gydymą reagavusių pacientų būklė palengvėjo ir nė vienam ji nepasunkėjo. Šio tyrimo metu fibrozė nesumažėjo. Pacientams, infekuotiems 3 genotipo HCV, reikšmingai palengvėjo riebalinė kepenų distrofija.

Pakartotinis gydymas ViraferonPeg ir ribavirinu, jei ankstesnis gydymas buvo nesėkmingas

Tyrimo, kuriame nebuvo lyginamosios grupės, metu 2 293 pacientai, kurie sirgo vidutinio sunkumo ar sunkia fibroze ir kuriems ankstesnis gydymas interferono alfa ir ribavirino deriniu buvo neveiksmingas, buvo iš naujo gydomi ViraferonPeg (kartą per savaitę po oda leista 1,5 mikrogramo/kg kūno svorio dozė) ir kartu ribavirino (jo dozė nustatyta pagal kūno svorį). Ankstesnis gydymas buvo laikomas nesėkmingu, jei pasireiškė atkrytis arba jei ligoniai į gydymą nereagavo (HCV-RNR tyrimas, atliktas po mažiausiai 12 gydymo savaičių, buvo teigiamas (nustatyta, kad HCV-RNR yra)).

Pacientai, kuriems HCV-RNR nebuvo aptiktas 12-ą gydymo savaitę, toliau buvo gydomi 48 savaites ir, pabaigus gydymą, buvo stebimi 24 savaites. Atsakas dvyliktą savaitę buvo nustatomas, kai HCV-RNR neaptinkamas po 12 savaičių gydymo. Stabilus virusinis atsakas yra nustatomas, kai HCV-RNR neaptinkamas 24 savaitę po gydymo (14 lentelė).

14 lentelė.

Atsako į pakartotinį gydymą dažnis, jei ankstesnis gydymas buvo nesėkmingas

 

 

Pacientai, kuriems HCV–RNR neaptinkamas

 

 

 

12 gydymo savaitę ir stabilus virusinis atsakas gydžius pakartotinai

 

 

 

 

 

 

 

Bendra

 

 

Interferonas alfa ir ribavirinas

Peginterferonas alfa ir

populiacija*

 

 

 

 

ribavirinas

 

 

 

 

Virusinis atsakas

Stabilus

Virusinis

Stabilus

Stabilus

 

 

12 savaitę, %

virusinis

atsakas

virusinis

virusinis

 

 

(n/N)

atsakas, %

12 savaitę, %

atsakas, %

atsakas, % (n/N)

 

 

 

(n/N)

(n/N)

(n/N)

99 % PI

 

 

 

99 % PI

 

99 % PI

 

Bendrai

 

38,6 (549/1 423)

59,4 (326/549)

31,5 (272/863)

50,4 (137/272)

21,7 (497/2 293)

 

 

 

54,0; 64,8

 

42,6; 58,2

19,5; 23,9

Ankstesnis

 

 

 

 

 

 

atsakas

 

 

 

 

 

 

Atkrytis

 

67,7 (203/300)

59,6 (121/203)

58,1 (200/344)

52,5 (105/200)

37,7 (243/645)

 

 

 

50,7; 68,5

 

43,4; 61,6

32,8; 42,6

 

 

 

 

 

 

 

1/4 genotipas

 

59,7 (129/216)

51,2 (66/129)

48,6 (122/251)

44,3 (54/122)

28,6 (134/468)

 

 

 

39,8; 62,5

 

 

32,7; 55,8

23,3; 34,0

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2/3 genotipas

88,9

(72/81)

73,6

(53/72)

83,7

(77/92)

64,9

(50/77)

61,3

(106/173)

 

 

 

(60,2; 87,0)

 

 

50,9; 78,9

51,7; 70,8

RN

28,6

(258/903)

57,0

(147/258)

12,4

(59/476)

44,1

(26/59)

13,6 (188/1 385)

 

 

 

49,0; 64.9

 

 

27,4; 60,7

11,2; 15,9

1/4 genotipas

23,0

(182/790)

51,6

(94/182)

9,9 (44/446)

38,6

(17/44)

9,9 (123/1 242)

 

 

 

42,1; 61,2

 

 

19,7; 57,5

7,7; 12,1

2/3 genotipas

67,9

(74/109)

70,3

(52/74)

53,6

(15/28)

60,0

(9/15)

46,0

(63/137)

 

 

 

56,6; 84,0

 

 

27,4; 92,6

35,0; 57,0

Genotipas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

30,2

(343/1 135)

51,3

(176/343)

23,0

(162/704)

42,6

(69/162)

14,6 (270/1 846)

 

 

 

44,4; 58,3

 

 

32,6; 52,6

12,5; 16,7

77,1

(185/240)

73,0

(135/185)

75,6

(96/127)

63,5

(61/96)

55,3

(203/367)

 

 

 

64,6; 81,4

 

 

50,9; 76,2

48,6; 62,0

42,5

(17/40)

70,6

(12/17)

44,4

(12/27)

50,0

(6/12)

28,4

(19/67)

 

 

 

42,1; 99,1

 

 

12,8; 87,2

14,2; 42,5

METAVIR

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

fibrozės skalės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F2

46,0

(193/420)

66,8

(129/193)

33,6

(78/232)

57,7

(45/78)

29,2

(191/653)

 

 

 

58,1; 75,6

 

 

43,3; 72,1

24,7; 33,8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F3

38,0

(163/429)

62,6

(102/163)

32,4

(78/241)

51,3

(40/78)

21,9

(147/672)

 

 

 

52,8; 72,3

 

 

36,7; 65,9

17,8; 26,0

F4

33,6

(192/572)

49,5

(95/192)

29,7

(116/390)

44,8

(52/116)

16,5

(159/966)

 

 

 

40,2; 58,8

 

 

32,9; 56,7

13,4; 19,5

Pradinis virusų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kiekis kraujyje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Didelis virusų

32,4

(280/864)

56,1

(157/280)

26,5

(152/573)

41,4

(63/152)

16,6 (239/1 441)

kiekis kraujyje

 

 

48,4; 63,7

 

 

31,2; 51,7

14,1; 19,1

(> 600 000 TV/

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ml)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mažas virusų

48,3

(269/557)

62,8

(169/269)

41,0

(118/288)

61,0

(72/118)

30,2

(256/848)

kiekis kraujyje

 

 

55,2; 70,4

 

 

49,5; 72,6

26,1; 34,2

(≤ 600 000 TV/

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ml)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

RN: Reakcijos (atsako į gydymą) nebuvimas nustatomas, jei HCV-RNR nustatymo serume ar plazmoje tyrimas po mažiausiai 12 gydymo savaičių būna teigiamas.

HCV-RNR plazmoje tiriama centrinėje laboratorijoje, naudojant tyrimais paremtą kiekybinį polimerazės grandinės reakcijos tyrimą.

*Į numatytą gydyti populiaciją įtraukti 7 pacientai, kuriems mažiausiai 12 savaičių ankstesnio gydymo negalėjo būti patvirtinta.

Iš viso maždaug 36 % (821/2 286) pacientų plazmoje 12 gydymo savaitę buvo toks kiekis HCV-RNR, kurio neįmanoma nustatyti, naudojant tyrimais paremtą testą (mažiausia koncentracija, kurią galima nustatyti – 125 TV/ml). 56 % (463/823) šio pogrupio ligonių pasireiškė stabilus virusinis atsakas. Pacientams, kuriems ankstesnis gydymas pegiliuotu ar nepegiliuotu interferonu buvo nesėkmingas ir kuriems 12 ąją savaitę testas buvo neigiamas, stabilaus atsako dažnumas buvo atitinkamai 59 % ir

50 %. 188 iš 480 pacientų, kuriems 12-ą gydymo savaitę viremija sumažėjo > 2 log, tačiau virusas buvo nustatomas, tęsė gydymą. 12 % šių pacientų pasireiškė stabilus virusinis atsakas.

Pacientams, kuriems ankstesnis gydymas pegiliuotu interferonu alfa ir ribavirinu buvo nesėkmingas, mažiau buvo tikėtina pasiekti atsaką į pakartotinį gydymą po 12 savaičių lyginant su pacientais, kuriems buvo nesėkmingas gydymas nepegiliuotu interferonu alfa ir ribavirinu (atitinkamai 12,4 % ir 28,6 %). Tačiau, esant atsakui į gydymą 12-ąją savaitę, buvo nedidelis stabilaus virusinio atsako skirtumas, nepriklausomai nuo ankstesnio gydymo ar atsako į ankstesnį gydymą.

Duomenys apie ilgalaikį veiksmingumą - suaugusieji

Dideliame ilgalaikio stebėjimo tyrime dalyvavo 567 ligoniai, anksčiau dalyvavę ViraferonPeg (kartu su ribavirinu arba be jo) tyrime. Tyrimo tikslas buvo įvertinti, kiek laiko išlieka stabilus virusinis atsakas (SVA) ir kokį neigiamą poveikį klinikinei baigčiai sukelia besitęsianti virusinė infekcija. 327 pacientai baigė mažiausiai 5 metus trukusį ilgalaikį stebėjimą, ir tik 3 iš 366 asmenų, kuriems buvo pasireiškęs stabilus atsakas, atkrito.

Kaplan-Meier metodu nustatyta, kad stabilus atsakas ilgiau kaip 5 metus laikėsi 99 % (95 %

PI: 98-100 %) visų pacientų. Po HCV gydymo ViraferonPeg (kartu su ribavirinu arba be jo) atsiradęs SVA sąlygoja ilgalaikį viruso pašalinimą, kepenų infekcijos išgydymą ir klinikinį lėtinio HCV išgydymą. Visgi tai nesutrukdo nepageidaujamiems kepenų sutrikimams (įskaitant kepenų karcinomą) atsirasti ligoniams, kurie serga kepenų ciroze.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas – vaikų populiacija

3-17 metų amžiaus vaikai ir paaugliai, sergantys kompensuotu lėtiniu hepatitu C ir kuriems aptinkamas HCV-RNR, buvo įtraukti į daugiacentrį tyrimą, kurio metu buvo gydomi ribavirinu 15 mg/kg per parą ir ViraferonPeg 60 mikrogramų/m2 kartą per savaitę 24 arba 48 savaites,

atsižvelgiant į HCV genotipą ir viremiją gydymo pradžioje. Visi pacientai buvo stebimi 24 savaites pabaigus gydymą. Iš viso buvo gydomi 107 pacientai, iš kurių 52 % buvo moterys, 89 % europidai, 67 % sirgo 1 genotipo HCV ir 63 % buvo jaunesni nei 12 metų amžiaus. Didžiąją dalį įtrauktos populiacijos sudarė vaikai, sergantys lengvu arba vidutinio sunkumo hepatitu C. Kadangi trūksta duomenų apie vaikus, kurių liga stipriai progresuoja, galimos nepageidaujamos reakcijos, ViraferonPeg ir ribavirino derinio vartojimo rizikos bei naudos santykis turi būti atidžiai įvertintas šiai populiacijai (žr. 4.1, 4.4 ir 4.8 skyrius). Tyrimo rezultatai apibendrinti 15 lentelėje.

15 lentelė.

Stabilaus virusinio atsako reikšmės (na,b (%)) anksčiau negydytiems vaikams ir

 

paaugliams pagal genotipą ir gydymo trukmę – visi tiriamieji (n = 107)

 

 

24 savaitės

48 savaitės

 

Visi genotipai

26/27 (96 %)

44/80 (55 %)

 

1 genotipas

 

-

38/72 (53 %)

 

2 genotipas

 

14/15 (93 %)

-

 

3 genotipasc

12/12 (100 %)

2/3 (67 %)

 

4 genotipas

 

-

4/5 (80 %)

 

a:Atsakas į gydymą buvo, jei 24-ą savaitę po gydymo HCV-RNR neaptinkamas, apatinė aptikimo riba = 125 TV/ml.

b:n = skaičius pacientų, kuriems buvo atsakas į gydymą / skaičius pacientų, užsikrėtusių tam tikro genotipo virusu ir paskirta gydymo trukmė.

c:Pacientai, kuriems yra 3 genotipo virusas ir maža viremija (< 600 000 TV/ml) buvo gydyti 24 savaites, o pacientai, kuriems yra 3 genotipo virusas ir didelė viremija (≥ 600 000 TV/ml) buvo gydyti 48 savaites.

Duomenys apie ilgalaikį veiksmingumą – vaikų populiacija

Po gydymo daugiacentrio klinikinio tyrimo metu 94 lėtiniu hepatitu sirgę vaikai buvo įtraukti į 5 metų trukmės ilgalaikį stebimąjį tyrimą. Iš jų šešiasdešimt trims vaikams atsakas išliko tvarus. Šio stebimojo tyrimo tikslas buvo kasmet vertinti stabilaus virusologinio atsako (SVA) trukmę bei įvertinti besitęsiančio virusų nenustatymo poveikį pacientų, kurių atsakas po 24 arba 48 savaičių trukmės gydymo peginterferono alfa-2b ir ribavirino deriniu 24 savaites išliko tvarus, klinikinėms baigtims. Po 5 metų 85 % (80 iš 94) visų įtrauktų tiriamųjų ir 86 % (54 iš 63) tiriamųjų, kurių atsakas buvo tvarus, šį tyrimą užbaigė. Visi tirtieji vaikai, kuriems buvo nustatytas SVA, per minėtus 5 stebėsenos metus ligos atkryčio nepatyrė.

5.2Farmakokinetinės savybės

ViraferonPeg yra polietilenglikoliu modifikuotas („pegiliuotas“) interferono alfa-2b darinys, kuris dažniausiai susideda iš monopegiliuotų izomerų. Pusinės eliminacijos periodas yra ilgesnis negu „nepegiliuoto“ interferono alfa-2b. ViraferonPeg gali virsti „nepegiliuotu“ laisvu interferonu alfa-2b.

Pegiliuotų izomerų biologinis aktyvumas yra kokybiškai panašus į interferono alfa-2b, bet šiek tiek silpnesnis.

Sušvirkštus ViraferonPeg dozę po oda, didžiausia koncentracija kraujo serume pasiekiama praėjus 15-44 valandoms ir išsilaiko iki 48–72 valandų po dozės įvedimo.

ViraferonPeg Cmax ir AUC didėja priklausomai nuo dozės. Vidutinis pasiskirstymo tūris yra 0,99 l/kg.

Suvartojus keletą dozių, kaupiasi imunoreaktyvūs interferonai. Tačiau, atlikus biologinio aktyvumo analizę, stebimas tik labai menkas aktyvumo padidėjimas.

Vidutinis (SN) ViraferonPeg pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 40 valandų (13,3 valandos), o klirensas – 22,0 ml/val./kg. Interferonų klirenso žmogaus organizme mechanizmai nėra visiškai išaiškinti. Vis dėlto šalinimas per inkstus gali sudaryti tik labai nedidelę (maždaug 30 ) ViraferonPeg klirenso dalį.

Sutrikusi inkstų funkcija

Inkstų klirensas sudaro apie 30 viso ViraferonPeg klirenso. Sušvirkštus vienkartinę dozę

(1,0 mikrogramo/kg kūno masės) pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, Cmax, AUC ir pusinės eliminacijos periodas didėjo priklausomai nuo inkstų nepakankamumo laipsnio.

Suvartojus keletą ViraferonPeg dozių (po 1,0 mikrogramą/kg po oda, skiriant kartą per savaitę keturias savaites), ViraferonPeg klirensas sumažėja vidutiniškai 17 % vidutinį inkstų nepakankamumą turintiems pacientams (kreatinino klirensas 30-49 ml/minutę) ir vidutiniškai iki 44 % sunkų inkstų nepakankamumą turintiems pacientams (kreatinino klirensas 15-29 ml/minutę), lyginant su normalią inkstų funkciją turinčiais pacientais. Remiantis vienkartinės dozės duomenimis, klirensas buvo panašus tarp pacientų su sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu ir nedializuotų, bei pacientų, kurie buvo dializuojami. Monoterapijai skiriamą ViraferonPeg dozę reikia sumažinti pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų nepakankamumas (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Pacientų, kurių kreatinino klirensas yra < 50 ml/minutę, negalima gydyti ViraferonPeg ir ribavirino deriniu (biterapija ar triterapija) (žr. 4.3 skyrių).

Dėl interferono farmakokinetikos ženklaus kintamumo tarp įvairių asmenų, pacientus su sunkiu inkstų nepakankamumu gydymo ViraferonPeg laikotarpiu rekomenduojama atidžiai stebėti (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi kepenų funkcija

ViraferonPeg farmakokinetika nebuvo įvertinta pacientams, turintiems sunkių kepenų funkcijos sutrikimų.

Senyvi pacientai ( 65 metai).

Sušvirkštus vienkartinę 1,0 mikrogramų/kg ViraferonPeg dozę po oda, farmakokinetikos priklausomybė nuo amžiaus nebuvo nustatyta. Duomenys, gauti atlikus tyrimus su senyvais pacientais, rodo, kad nebūtina keisti ViraferonPeg dozę atsižvelgiant į senyvą amžių.

Vaikų populiacija.

Kartotinių ViraferonPeg ir ribavirino (kapsulių ir geriamojo tirpalo) dozių farmakokinetinės savybės vaikams ir paaugliams, sergantiems lėtiniu hepatitu C buvo vertinamos klinikinio tyrimo metu. Vaikams ir paaugliams, gydomiems 60 mikrogramų/m2/per savaitę ViraferonPeg doze, nustatyta atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, nuspėjama log transformuota ekspozicijos reikšmė tarp dozavimo intervalų yra 58 % (90 % PI: 141-177 %) didesnė nei suaugusiesiems, gydomiems 1,5 mikrogramo/kg per savaitę doze.

Interferoną neutralizuojantys faktoriai.

Interferoną neutralizuojančių faktorių analizė buvo atlikta tiriant pacientų, klinikinio tyrimo metu vartojusių ViraferonPeg, kraujo serumo pavyzdžius. Interferoną neutralizuojantys faktoriai yra antikūnai, kurie neutralizuoja priešvirusinį interferono poveikį. Klinikinis neutralizuojančių antikūnų susidarymo dažnis pacientams, gavusiems 0,5 mikrogramo/kg kūno masės ViraferonPeg, yra 1,1 .

Patekimas į sėklos skystį.

Buvo tirtas ribavirino patekimas į spermą. Ribavirino koncentracija sėklos skystyje yra maždaug du kartus didesnė nei serume. Vis dėlto moters sisteminė ekspozicija ribavirinu po lytinių santykių su gydomu pacientu yra apytikriai apskaičiuota ir, lyginant su terapine ribavirino koncentracija plazmoje, yra ypač maža.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

ViraferonPeg.

Šalutiniai reiškiniai, kurie nebuvo nustatyti klinikinių tyrimų metu, nepasireiškė ir toksiškumo tyrimuose su beždžionėmis. Šių tyrimų trukmė buvo apribota iki keturių savaičių, nes daugumai beždžionių susidarė autoantikūnų.

Nėra atlikta reprodukcinių tyrimų su ViraferonPeg. Įrodyta, kad interferonas alfa-2b sukelia abortus primatams. Panašu, kad ViraferonPeg irgi gali sukelti šį poveikį. Poveikis vaisingumui nėra nustatytas. Nežinoma, ar šio vaistinio preparato komponentų patenka į eksperimentinių gyvūnų ar motinos pieną (žr. 4.6 skyriuje atitinkamą nėštumo ir žindymo informaciją apie žmones). ViraferonPeg nesukėlė genotoksinio pavojaus.

Santykinis monometoksipolietilenglikolio (mPEG), kuris atsiskiria nuo ViraferonPeg medžiagų apykaitos metu in vivo, netoksiškumas buvo įrodytas ikiklinikiniais ūminio ir poūmio toksiškumo tyrimais su graužikais ir beždžionėmis, standartiniais embriono-vaisiaus vystymosi ir mutageniškumo in vitro tyrimais.

ViraferonPeg ribavirinas.

Vartojant kartu su ribavirinu, ViraferonPeg nesukėlė jokių papildomų reiškinių, kurie nebuvo pastebėti su kiekviena šių veikliųjų medžiagų atskirai. Svarbiausias su gydymu susijęs šalutinis reiškinys buvo grįžtamoji, nuo silpno iki vidutinio laipsnio anemija, kurios sunkumo laipsnis buvo didesnis nei vartojant šias veikliąsias medžiagas atskirai.

Tyrimų ištirti gydymo ViraferonPeg poveikį augimui, vystymuisi, lytiniam brendimui ir elgesiui, su jaunais gyvūnais nebuvo atlikta. Ikiklinikinių toksiškumo tyrimų rezultatai su jaunais gyvūnais rodo mažą, nuo dozės priklausomą žiurkių jauniklių, kuriems buvo skirtas ribavirinas, augimo sumažėjimą (jei ViraferonPeg bus vartojamas kartu su ribavirinu, žr. Rebetol PCS 5.3 skyrių).

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Milteliai

Dinatrio vandenilio fosfatas, bevandenis

Natrio divandenilio fosfatas dihidratas

Sacharozė

Polisorbatas 80

Tirpiklis

Injekcinis vanduo

6.2Nesuderinamumas

Šį vaistinį preparatą galima tirpinti tik kartu pridedamame tirpiklyje (žr.6.6 skyrių). Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

6.3Tinkamumo laikas

Prieš paruošimą 3 metai.

Paruošus

Tirpalo fizikinės ir cheminės savybės, esant 2 C – 8 C temperatūrai, išlieka stabilios 24 valandas. Dėl galimo mikrobinio užterštumo, vaistą reikia suvartoti iškart. Jei tirpalas nesuvartojamas iš karto, pacientas pats atsako už tirpalo saugojimo laiką ir sąlygas. Tirpalas negali būti ilgiau saugomas kaip 24 valandos, esant 2 C – 8 C temperatūrai.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2 C – 8 C).

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Milteliai yra 2 ml flakone (I tipo flintstiklas), kuris užkimštas butilo gumos kamščiu, įstatytu į nuplėšiamą aliuminio dangtelį, apgaubtą propilenetileno gaubteliu. Tirpiklis yra 2 ml ampulėje (I tipo flintstiklas).

ViraferonPeg tiekiamas šiomis pakuotėmis:

-1 flakonas miltelių injekciniam tirpalui ir 1 ampulė tirpiklio parenteriniam vartojimui;

-1 flakonas miltelių injekciniam tirpalui, 1 ampulė tirpiklio parenteriniam vartojimui, 1 injekcinis švirkštas, 2 injekcinės adatos ir 1 tamponas;

-4 flakonai miltelių injekciniam tirpalui ir 4 ampulės tirpiklio parenteriniam vartojimui;

-4 flakonai miltelių injekciniam tirpalui, 4 ampulės tirpiklio parenteriniam vartojimui, 4 injekciniai švirkštai, 8 injekcinės adatos ir 4 tamponai;

-6 flakonai miltelių injekciniam tirpalui ir 6 ampulės tirpiklio parenteriniam vartojimui;

-12 flakonų miltelių injekciniam tirpalui, 12 ampulių tirpiklio parenteriniam vartojimui, 12 injekcinių švirkštų, 24 injekcinės adatos ir 12 tamponų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

ViraferonPeg 50 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekvieno flakono turinį reikia praskiesti 0,7 ml injekcinio vandens, iš kurių sušvirkščiama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename flakone yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių, kad būtų sušvirkšta pažymėtoji 0,5 ml ViraferonPeg injekcinio tirpalo dozė. Praskiesto tirpalo koncentracija – 50 mikrogramų/0,5 ml.

ViraferonPeg 80 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekvieno flakono turinį reikia praskiesti 0,7 ml injekcinio vandens, iš kurių sušvirkščiama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename flakone yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių, kad būtų sušvirkšta pažymėtoji 0,5 ml ViraferonPeg injekcinio tirpalo dozė. Praskiesto tirpalo koncentracija – 80 mikrogramų/0,5 ml.

ViraferonPeg 100 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekvieno flakono turinį reikia praskiesti 0,7 ml injekcinio vandens, iš kurių sušvirkščiama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename flakone yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių, kad būtų sušvirkšta pažymėtoji 0,5 ml ViraferonPeg injekcinio tirpalo dozė. Praskiesto tirpalo koncentracija – 100 mikrogramų/0,5 ml.

ViraferonPeg 120 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekvieno flakono turinį reikia praskiesti 0,7 ml injekcinio vandens, iš kurių sušvirkščiama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename

flakone yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių, kad būtų sušvirkšta pažymėtoji 0,5 ml ViraferonPeg injekcinio tirpalo dozė. Praskiesto tirpalo koncentracija – 120 mikrogramų/0,5 ml.

ViraferonPeg 150 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Kiekvieno flakono turinį reikia praskiesti 0,7 ml injekcinio vandens, iš kurių sušvirkščiama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename flakone yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių, kad būtų sušvirkšta pažymėtoji 0,5 ml ViraferonPeg injekcinio tirpalo dozė. Praskiesto tirpalo koncentracija – 150 mikrogramų/0,5 ml.

Paėmus sterilų injekcinį švirkštą ir adatą, sušvirkščiama 0,7 ml injekcinio vandens į ViraferonPeg flakoną. Milteliai ištirpinami švelniai sukratant flakoną. Reikiama dozė steriliu injekciniu švirkštu išsiurbiama ir sušvirkščiama. Išsamios instrukcijos yra pateiktos pakuotės lapelio priede.

Kaip ir vartojant kitus parenterinius vaistinius preparatus, prieš pradedant vartoti, tirpalas pirmiausiai turi būti apžiūrimas. Praskiestas tirpalas turi būti skaidrus ir bespalvis. Negalima vartoti, jei tirpalo spalva yra pakitusi ar atsirado nuosėdų. Nepanaudotas tirpalas turi būti išmetamas.

7.REGISTRUOTOJAS

Merck Sharp & Dohme Limited

Hertford Road, Hoddesdon

Hertfordshire EN11 9BU

Jungtinė Karalystė

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIAI

ViraferonPeg 50 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

EU/1/00/132/001

EU/1/00/132/002

EU/1/00/132/003

EU/1/00/132/004

EU/1/00/132/005

EU/1/00/132/026

ViraferonPeg 80 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

EU/1/00/132/006

EU/1/00/132/007

EU/1/00/132/008

EU/1/00/132/009

EU/1/00/132/010

EU/1/00/132/027

ViraferonPeg 100 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

EU/1/00/132/011

EU/1/00/132/012

EU/1/00/132/013

EU/1/00/132/014

EU/1/00/132/015

EU/1/00/132/028

ViraferonPeg 120 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

EU/1/00/132/016

EU/1/00/132/017

EU/1/00/132/018

EU/1/00/132/019

EU/1/00/132/020

EU/1/00/132/029

ViraferonPeg 150 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui EU/1/00/132/021

EU/1/00/132/022

EU/1/00/132/023

EU/1/00/132/024

EU/1/00/132/025

EU/1/00/132/030

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2000 m. gegužės 29 d.

Paskutinio perregistravimo data 2010 m. gegužės 29 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ViraferonPeg 50 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje ViraferonPeg 80 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje ViraferonPeg 100 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje ViraferonPeg 120 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje ViraferonPeg 150 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

ViraferonPeg 50 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra 50 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą.

Pagal rekomendacijas praskiedus užpildyto švirkštiklio turinį, gaunama 50 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

ViraferonPeg 80 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra 80 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą.

Pagal rekomendacijas praskiedus užpildyto švirkštiklio turinį, gaunama 80 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

ViraferonPeg 100 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra 100 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą.

Pagal rekomendacijas praskiedus užpildyto švirkštiklio turinį, gaunama 100 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

ViraferonPeg 120 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra 120 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą.

Pagal rekomendacijas praskiedus užpildyto švirkštiklio turinį, gaunama 120 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

ViraferonPeg 150 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra 150 mikrogramų peginterferono alfa-2b miltelių, skaičiuojant baltymą.

Pagal rekomendacijas praskiedus užpildyto švirkštiklio turinį, gaunama 150 mikrogramų/0,5 ml peginterferono alfa-2b.

Veiklioji medžiaga – tai kovalentine jungtimi sujungtas rekombinantinis interferonas alfa-2b* su monometoksipolietilenglikoliu. Šio produkto stiprumo nederėtų lyginti su kitais pegiliuotų ar nepegiliuotų tos pačios terapinės klasės baltymų stiprumais (žr. 5.1 skyrių).

*gaunamas rDNR technologijos būdu iš E.coli ląstelių klono, kuriame yra genų inžinerijos būdu sukonstruota hibridinė plazmidė, turinti žmogaus leukocitų interferoną alfa-2b koduojantį geną.

Pagalbinės medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Kiekviename užpildytame švirkštiklyje esančiame 0,5 ml tirpalo yra 40 mg sacharozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje.

Balti milteliai.

Skaidrus ir bespalvis tirpiklis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Suaugusieji (triterapija)

Triterapija ViraferonPeg, ribavirinu ir bocepreviru yra skirta gydyti lėtiniu hepatitu C (LHC), kurį sukėlė 1-ojo genotipo hepatito C viruso (HCV) infekcija, sergančius suaugusius (18 metų ir vyresnius) pacientus, kurie anksčiau negydyti arba kuriems ankstesnis gydymas buvo nesėkmingas ir kurių kepenų liga yra kompensuota (žr. 5.1 skyrių).

Skirdami ViraferonPeg kartu su šiais vaistiniais preparatais, žiūrėkite ribavirino ir bocepreviro preparato charakteristikų santraukas (PCS).

Suaugusieji (biterapija ir monoterapija)

ViraferonPeg skiriamas LHC sergantiems suaugusiems (18 metų ir vyresniems) pacientams gydyti, kurių kraujyje aptinkama hepatito C viruso RNR (HCV-RNR), įskaitant pacientus, sergančius kompensuota ciroze ir (arba) koinfekuotus kliniškai stabilia ŽIV infekcija (žr. 4.4 skyrių). Biterapija ViraferonPeg ir ribavirinu skiriama LHC sergantiems suaugusiems anksčiau negydytiems pacientams gydyti, įskaitant ir koinfekuotus kliniškai stabilia ŽIV infekcija, bei suaugusiems pacientams, kurie anksčiau buvo nesėkmingai gydyti interferonu alfa (pegiliuotu ar nepegiliuotu) derinyje su ribavirinu arba vien tik interferonu alfa (žr. 5.1 skyrių).

Interferono, įskaitant ViraferonPeg, monoterapija skiriama, kai ribavirinas netoleruojamas arba jį skirti draudžiama.

Skirdami ViraferonPeg kartu su ribavirinu, žiūrėkite ribavirino preparato charakteristikų santrauką (PCS).

Vaikų populiacija (biterapija)

ViraferonPeg derinys su ribavirinu skiriamas gydyti lėtiniu hepatitu C sergančius 3 metų ir vyresnius vaikus bei paauglius, kurie anksčiau nebuvo gydyti, yra be kepenų dekompensacijos ir kuriems aptinkama HCV-RNR.

Sprendžiant neatidėti gydymo iki pilnametystės, svarbu atsižvelgti į tai, kad gydymas deriniu sukėlė augimo slopinimą, kuris kai kuriems pacientams gali būti negrįžtamas. Sprendimą gydyti reikia priimti išanalizuojant kiekvieną ligos atvejį atskirai (žr. 4.4 skyrių).

Skirdami ViraferonPeg kartu su ribavirinu, žiūrėkite ribavirino kapsulių ar geriamojo tirpalo PCS.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą gali pradėti ir prižiūrėti tik gydytojai, turintys patirties gydant hepatitą C.

Dozavimas

ViraferonPeg injekcija skiriama kartą per savaitę po oda. Skiriama dozė suaugusiesiems priklauso nuo to, ar jis vartojamas vienas, ar skiriamas gydymas deriniu (biterapija ar triterapija).

Gydymas ViraferonPeg deriniu (biterapija ar triterapija)

Biterapija (ViraferonPeg ir ribavirinas): taikoma visiems suaugusiems pacientams bei 3 metų ir vyresniems vaikams.

Triterapija (ViraferonPeg, ribavirinas ir bocepreviras): taikoma suaugusiems pacientams, sergantiems 1-ojo genotipo HCV sukeltu LHC.

Suaugusiesiems skiriama dozė

ViraferonPeg skiriama 1,5 mikrogramo/kg per savaitę kartu su ribavirino kapsulėmis.

ViraferonPeg dozė 1,5 mikrogramo/kg, skirta vartojimui kartu su ribavirinu, gali būti nustatyta pagal kūno masės kategorijas ir ViraferonPeg stiprumą, pateiktus 1 lentelėje. Ribavirino kapsulės geriamos kasdien su maistu, dozę padalijus į dvi dalis (ryte ir vakare).

1 lentelė.

Dozavimas gydant deriniu*

 

 

 

Kūno masė

 

ViraferonPeg

Ribavirino kapsulės

(kg)

 

 

 

 

 

 

 

 

ViraferonPeg

 

Skiriama vieną

Bendra

Kapsulių

 

 

stiprumas

 

kartą per

ribavirino

skaičius

 

 

(µg/0,5 ml)

 

savaitę

paros dozė

(200 mg)

 

 

 

 

(ml)

(mg)

 

< 40

 

 

0,5

4a

 

 

 

 

 

 

 

40–50

 

 

0,4

4a

51–64

 

 

0,5

4a

65–75

 

 

0,5

1 000

5b

76–80

 

 

0,5

1 000

5b

81–85

 

 

0,5

1 200

6c

86–105

 

 

0,5

1 200

6c

 

 

 

 

 

 

 

> 105

 

 

0,5

1 400

7d

 

 

 

 

 

 

 

a:2 ryte, 2 vakare

b:2 ryte, 3 vakare

c:3 ryte, 3 vakare

d:3 ryte, 4 vakare

* kokią bocepreviro dozę reikia skirti taikant triterapiją, žiūrėkite bocepreviro PCS.

Suaugusieji - gydymo trukmė – anksčiau negydyti pacientai

Triterapija. Žiūrėkite bocepreviro PCS.

Biterapija. Stabilaus virusinio atsako numatymas: yra mažai tikėtina, kad 1 genotipo virusu infekuotiems pacientams, kuriems 4-ąją ar 12-ąją savaitę vis dar aptinkama HCV-RNR arba nėra virusinio atsako, pavyks pasiekti stabilų virusinį atsaką, ir turi būti sprendžiama dėl gydymo nutraukimo (žr. 5.1 skyrių).

1 genotipas:

-Pacientams, kuriems neaptinkama HCV-RNR 12 gydymo savaitę, gydymą reikia pratęsti dar devyniems mėnesiams (t. y. iš viso 48 savaites).

-Pacientų, kurių HCV-RNR aptinkama, bet HCV-RNR kiekis 12 gydymo savaitę yra sumažėjęs ≥ 2 log nuo gydymo pradžios, gydymas turi būti iš naujo įvertintas 24 ąją gydymo savaitę ir, jei HCV-RNR neaptinkama, turi būti taikomas pilnas gydymo kursas (t. y. 48 savaitės). Tačiau, jei HCV-RNR vis dar aptinkamas 24 ąją gydymo savaitę, turi būti sprendžiama dėl gydymo nutraukimo.

- 1 genotipu infekuotam ir su maža viremija (< 600 000 TV/ml) pacientų poaibiui, kuriems 4-ąją gydymo savaitę randama neigiama HCV-RNR ir kuriems lieka neigiama HCV-RNR 24-ąją gydymo savaitę, gydymas gali būti arba nutraukiamas po šio 24 savaičių gydymo kurso, arba pratęsiamas papildomoms 24 savaitėms (t. y. bendras gydymo kursas trunka 48 savaites). Tačiau 24 savaičių bendrą gydymo kursą galima sieti su didesne recidyvo rizika nei 48 savaičių gydymo kursą (žr. 5.1 skyrių).

2 ir 3 genotipas:

Visiems pacientams rekomenduojama 24 savaites taikyti biterapiją, išskyrus HCV ir ŽIV infekuotus pacientus, kuriems būtinas 48 savaičių trukmės gydymas.

4 genotipas:

Bendrai manoma, kad 4 genotipu infekuotus pacientus yra sunkiau gydyti, be to, nedideli studijos duomenys (n = 66) rodo, kad biterapijos trukmė turėtų būti panaši kaip gydant

1 genotipą.

Suaugusieji - gydymo trukmė – HCV ir ŽIV koinfekcija

Biterapija. Rekomenduojama ligonių, infekuotų kartu HCV ir ŽIV, biterapijos trukmė yra 48 savaitės, nepriklausomai nuo genotipo.

HCV ir ŽIV infekuotų ligonių reagavimo arba nereagavimo į gydymą numatymas. Įrodyta, kad stabilaus atsako prognozė yra ankstyvas virusinis atsakas 12-ąją savaitę, t. y. 2 log viremijos sumažėjimas arba nenustatomas HCV-RNR kiekis. Neigiama stabilaus atsako prognozės reikšmė HCV ir ŽIV infekuotiems pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, buvo 99 (67/68; Tyrimas 1) (žr. 5.1 skyrių). Teigiama stabilaus atsako prognozės reikšmė HCV ir ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems taikyta biterapija, buvo 50 (52/104; Tyrimas 1).

Suaugusieji - gydymo trukmė (pakartotinas gydymas)

Triterapija. Žiūrėkite bocepreviro PCS.

Biterapija. Stabilaus virusinio atsako numatymas. Visiems pacientams, nepriklausomai nuo genotipo, kurių HCV-RNR kiekis serume 12-ąją savaitę buvo nebenustatomas, privalo būti 48 savaites taikoma biterapija. Mažai tikėtina, kad pacientams, kuriems gydymas buvo atnaujintas ir virusinis atsakas (t. y. HCV-RNR neaptinkama) nepasireiškė 12-ąją savaitę, stabilus virusinis atsakas pasireikš po

48 gydymo savaičių (žr. 5.1 skyrių).

Pacientams, infekuotiems 1 genotipo virusu ir kuriems nebuvo atsako į gydymą, ilgesnis nei

48 savaičių trukmės pakartotinas gydymas pegiliuotu interferonu alfa-2b ir kartu ribavirinu, nebuvo tirtas.

Vaikų populiacija (tik biterapija) – skiriama dozė

3 metų ir vyresniems vaikams ir paaugliams ViraferonPeg dozė skiriama atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, o ribavirino – pagal kūno masę. Rekomenduojama ViraferonPeg dozė yra

60 mikrogramų/m2 per savaitę po oda kartu su 15 mg/kg per parą ribavirino, vartojant per burną su maistu, dozę dalinant į dvi dalis (ryte ir vakare).

Vaikų populiacija (tik biterapija) – gydymo trukmė

1 genotipas.

Rekomenduojama biterapijos trukmė yra 1 metai.

Ekstrapoliuojant klinikinių tyrimų duomenis, kai gydymas derinamas su standartiniu interferonu vaikams ir paaugliams (neigiama prognostinė vertė interferonui alfa-2b / ribavirinui yra 96 %), pacientų, kurie nepasiekia virusinio atsako po 12 gydymo savaičių, tikimybė pasiekti stabilų virusinį atsaką yra labai nedidelė. Todėl rekomenduojama, kad vaikams ir paaugliams, gydomiems ViraferonPeg / ribavirino deriniu, gydymas būtų

nutrauktas, jeigu 12-ąją savaitę HCV-RNR sumažėja < 2 log10 lyginant su buvusiu prieš pradedant gydymą arba jeigu HCV-RNR aptinkamas 24-ąją gydymo savaitę.

2 ar 3 genotipas.

Rekomenduojama biterapijos trukmė yra 24 savaitės.

4 genotipas.

Tik 5 vaikai ir paaugliai, užsikrėtę 4-ojo genotipo virusu, buvo gydyti ViraferonPeg ir ribavirino deriniu klinikinio tyrimo metu. Rekomenduojama biterapijos trukmė yra 1 metai. Rekomenduojama, kad ViraferonPeg ir ribavirino deriniu gydomiems vaikams ir paaugliams

gydymas būtų nutrauktas, jeigu 12-ą savaitę HCV-RNR sumažėja < 2 log10, lyginant su buvusiu prieš pradedant gydymą, arba jeigu HCV-RNR aptinkama 24-ąją gydymo savaitę.

ViraferonPeg monoterapija – suaugusieji

Skiriama dozė

Taikant ViraferonPeg monoterapiją skiriama po 0,5 arba 1,0 mikrogramo/kg per savaitę dozė. Mažiausias ViraferonPeg stiprumas yra 50 mikrogramų/0,5 ml, todėl ligoniams, kuriems skiriama 0,5 mikrogramo/kg per savaitę, dozės turi būti koreguojamos pagal tūrį kaip parodyta 2 lentelėje. Tiems, kuriems skiriama 1,0 mikrogramo/kg dozė, atitinkamai koreguojamas tūris arba pasirenkamas kito stiprumo ViraferonPeg, kaip parodyta 2 lentelėje. HCV ir ŽIV infekuotų ligonių gydymas vienu ViraferonPeg netirtas.

2 lentelė.

Dozavimas taikant monoterapiją

 

 

 

 

0,5 µg/kg

1,0 µg/kg

 

 

 

 

 

 

Kūno masė

 

ViraferonPeg

Skiriama kartą

ViraferonPeg

Skiriama kartą

(kg)

 

stiprumas

per savaitę

stiprumas

per savaitę

 

 

(µg/0,5 ml)

(ml)

(µg/0,5 ml)

(ml)

30-35

 

50*

0,15

0,2

 

 

 

 

 

 

36–45

 

0,2

0,4

 

 

 

 

 

 

46–56

 

0,25

0,5

 

 

 

 

 

 

57–72

 

0,2

0,4

 

 

 

 

 

 

73–88

 

0,4

0,5

 

 

 

 

 

 

89–106

 

0,5

0,5

 

 

 

 

 

 

107–120**

 

0,4

0,5

 

 

 

 

 

 

Mažiausias švirkštikliu sušvirkščiamas tūris yra 0,2 ml.

*Reikia rinktis flakoną.

**Daugiau kaip 120 kg sveriantiems pacientams ViraferonPeg dozė turi būti apskaičiuojama individualiai pagal paciento kūno masę. Dėl to gali prireikti derinti įvairius ViraferonPeg stiprumus ir tirpalo tūrius.

Gydymo trukmė

Ligoniams, kuriems 12 ąją savaitę pasiekiamas virusinis atsakas, gydymą reikia tęsti dar mažiausiai tris mėnesius (t. y. iš viso šešis mėnesius). Priimant sprendimą pratęsti gydymą iki vienerių metų, reikia atsižvelgti į kitus prognostinius faktorius (pvz., genotipą, amžių 40 metų, vyrišką lytį, laiptinę fibrozę).

Dozės keitimas visiems pacientams (monoterapija ir gydymas deriniu)

Jeigu gydymo ViraferonPeg arba gydymo deriniu metu atsiranda sunkių nepageidaujamų reakcijų arba pakinta laboratorinių tyrimų rodmenys, būtina tinkamai koreguoti ViraferonPeg ir (arba) ribavirino dozę, kol nepageidaujamos reakcijos išnyks. Bocepreviro dozės mažinti nerekomenduojama. Skirti boceprevirą vieną be ViraferonPeg ir ribavirino draudžiama.

Kadangi griežtas dozės laikymasis galėtų būti svarbus gydymo baigčiai, reikia stengtis palaikyti kaip galima artimesnes ViraferonPeg ir ribavirino dozes rekomenduojamai standartinei dozei. Dozės koregavimo instrukcijos buvo nustatytos klinikinių tyrimų metu.

Dozės mažinimo gairės gydant deriniu

2a lentelė.

Dozės modifikavimo gairės gydant deriniu, remiantis laboratoriniais parametrais

Laboratoriniai

Mažinti tik

Mažinti tik

Nutraukti gydymą

 

rodmenys

 

ribavirino paros

ViraferonPeg

deriniu, jei:

 

 

 

dozę (žr. 1 pastabą),

dozę (žr. 2 pastabą), jei:

 

 

 

 

jei:

 

 

 

Hemoglobinas

 

Nuo 8,5

-

< 8,5 g/dl

 

 

 

iki < 10 g/dl

 

 

 

Suaugusieji:

2 g/dl hemoglobino sumažėjimas per bet kurias

 

hemoglobinas

< 12 g/dl po keturių

ligoniams,

keturias gydymo savaites

savaičių sumažinus

sergantiems nuolatine

(nuolatinis dozės mažinimas)

dozę

širdies liga

 

 

 

Vaikai ir paaugliai:

 

 

 

netaikoma

 

 

 

Leukocitai

-

Nuo 1,0 x 109/l iki

< 1,0 x 109/l

 

 

< 1,5 x 109/l

 

Neutrofilai

-

Nuo 0,5 x 109/l

< 0,5 x 109/l

 

 

iki < 0,75 x 109/l

 

Trombocitai

-

Nuo 25 x 109/l

< 25 x 109/l

 

 

iki < 50 x 109/l

(suaugusiesiems)

 

 

(suaugusiesiems)

< 50 x 109/l

 

 

Nuo 50 x 109/l

(vaikams ir

 

 

iki < 70 x 109/l (vaikams

paaugliams)

 

 

ir paaugliams)

 

Tiesioginis bilirubinas

-

-

2,5 x VNR*

Netiesioginis

> 5 mg/dl

-

> 4 mg/dl

bilirubinas

 

 

( > 4 savaites)

Serumo kreatininas

-

-

> 2,0 mg/dl

Kreatinino klirensas

-

-

Nutraukti ribavirino

 

 

 

vartojimą, jei

 

 

 

CrCL < 50 ml/min.

Alaninaminotransfe-

-

-

2 x pradinis lygis ir

razė (ALT)

 

 

> 10 x VNR*

arba

 

 

 

Aspartataminotrans-

 

 

2 x pradinis lygis ir

ferazė (AST)

 

 

> 10 x VNR*

*Viršutinė normos riba

1 pastaba: Suaugusiems pacientams 1-asis ribavirino dozės sumažinimas turi būti 200 mg per parą (išskyrus pacientus, kurie vartoja 1 400 mg dozę – jiems dozė turi būti mažinama 400 mg per parą). Jei reikia, 2-asis ribavirino dozės mažinimas turi būti papildomais 200 mg per parą. Pacientai, kuriems ribavirino paros dozė sumažinta iki 600 mg, vartoja vieną 200 mg kapsulę ryte ir dvi 200 mg kapsules vakare.

Vaikams ir paaugliams 1-asis ribavirino dozės mažinimas yra iki 12 mg/kg per parą, 2-asis ribavirino dozės mažinimas yra iki 8 mg/kg per parą.

2 pastaba: Suaugusiems pacientams 1-asis ViraferonPeg dozės mažinimas turi būti iki

1 mikrogramo/kg per savaitę. Jei reikia, 2-asis ViraferonPeg dozės sumažinimas gali būti iki 0,5 mikrogramo/kg per savaitę. Pacientams, gydomiems ViraferonPeg monoterapija: žiūrėti poskyrį „Dozės mažinimo nurodymai gydant monoterapija“.

Vaikams ir paaugliams 1-asis ViraferonPeg dozės mažinimas yra iki 40 mikrogramų/m2 per savaitę, 2-asis ViraferonPeg dozės mažinimas yra iki 20 mikrogramų/m2 per savaitę.

ViraferonPeg dozę suaugusiesiems galima sumažinti mažinant tūrį arba pasirenkant mažesnį stiprumą, kaip parodyta 2b lentelėje. ViraferonPeg dozė vaikams ir paaugliams mažinama keičiant rekomenduojamą dozę dviem pakopomis nuo pradinės 60 mikrogramų/m2 per savaitę iki

40 mikrogramų/m2 per savaitę, tada, jei reikia, iki 20 mikrogramų/m2 per savaitę.

2b lentelė.

Dviejų pakopų ViraferonPeg dozės gydant deriniu mažinimas suaugusiesiems

Pirmasis ViraferonPeg dozės mažinimas iki

Antrasis ViraferonPeg dozės mažinimas iki

 

1 µg/kg

 

 

0,5 µg/kg

 

Kūno

Vartotinas

Vartotinas

Vartotina

Kūno

Vartotinas

Vartotinas

Vartotina

masė

Viraferon

Viraferon

s

masė (kg)

Viraferon

Viraferon

s

(kg)

Peg

Peg kiekis

Virafero

 

Peg

Peg kiekis

Virafero

 

stiprumas

(µg)

nPeg

 

stiprumas

(µg)

nPeg

 

(µg/0,5 ml)

 

tūris (ml)

 

(µg/0,5 ml)

 

tūris (ml)

< 40

0,35

< 40

0,2

 

 

 

 

 

 

 

 

40–50

0,2

40–50

0,25

 

 

 

 

 

 

 

 

51–64

0,35

51–64

0,2

 

 

 

 

 

 

 

 

65–75

0,35

65–75

0,35

 

 

 

 

 

 

 

 

76–85

0,5

76–85

0,2

 

 

 

 

 

 

 

 

86–105

0,4

86–105

0,5

> 105

0,35

> 105

0,4

 

 

 

 

 

 

 

 

Dozės mažinimo gairės taikant ViraferonPeg monoterapija suaugusiesiems

Dozės modifikavimo gairės skiriant ViraferonPeg monoterapiją suaugusiesiems pateiktos 3a lentelėje.

3a lentelė.

Dozės modifikavimo gairės, remiantis laboratoriniais parametrais,

 

suaugusiesiems taikant ViraferonPeg monoterapiją

Laboratoriniai

Sumažinti ViraferonPeg

Nutraukti ViraferonPeg, jei:

rodmenys

 

dozę perpus, jei:

 

Neutrofilai

 

Nuo 0,5 x 109/l iki < 0,75 x 109/l

< 0,5 x 109/l

Trombocitai

 

Nuo 25 x 109/l iki < 50 x 109/l

< 25 x 109/l

Suaugusiems pacientams, kuriems taikoma 0,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg monoterapija, dozė gali būti mažinama perpus sumažinus paskirto tirpalo tūrį, kaip parodyta 3b lentelėje.

3b lentelė.

Sumažinta ViraferonPeg dozė (0,25 mikrogramo/kg) suaugusiems

 

pacientams, kuriems taikyta 0,5 mikrogramo/kg monoterapija

Kūno masė (kg)

ViraferonPeg

Vartotinas

Vartotinas

 

 

stiprumas (µg/0,5 ml)

ViraferonPeg kiekis

ViraferonPeg tūris

 

 

 

(µg)

(ml)

30–35

 

50*

0,08

36–45

 

50*

0,1

46–56

 

50*

0,13

57–72

 

80*

0,1

73–88

 

0,2

89–106

 

0,25

107 -120**

0,2

Mažiausias švirkštikliu sušvirkščiamas tūris yra 0,2 ml.

*Reikia rinktis flakoną.

**Daugiau kaip 120 kg sveriantiems pacientams ViraferonPeg dozė turi būti apskaičiuojama pagal kiekvieno paciento kūno masę. Dėl to gali prireikti derinti įvairius ViraferonPeg stiprumus ir tirpalo tūrius.

Suaugusiems pacientams, kurie gydomi 1,0 mikrogramo/kg ViraferonPeg monoterapija, dozė mažinama arba perpus mažinant tūrį, arba pasirenkant mažesnį stiprumą, kaip parodyta 3c lentelėje.

3c lentelė.

Sumažinta ViraferonPeg dozė (0,5 mikrogramo/kg) suaugusiems pacientams,

 

kuriems taikyta 1,0 mikrogramo/kg monoterapija

 

Kūno masė (kg)

ViraferonPeg stiprumas

Vartotinas

Vartotinas

 

 

(µg/0,5 ml)

ViraferonPeg kiekis

ViraferonPeg tūris

 

 

 

(µg)

(ml)

30–35

 

50*

0,15

 

 

 

 

 

36–45

 

0,2

 

 

 

 

 

46–56

 

0,25

 

 

 

 

 

57–72

 

0,2

 

 

 

 

 

73–88

 

0,4

 

 

 

 

 

89–106

 

0,5

 

 

 

 

 

107–120**

 

0,4

 

 

 

 

 

Mažiausias švirkštikliu sušvirkščiamas tūris yra 0,2 ml.

*Reikia rinktis flakoną.

**Daugiau kaip 120 kg sveriantiems pacientams ViraferonPeg dozė turi būti apskaičiuojama pagal kiekvieno paciento kūno masę. Dėl to gali prireikti derinti įvairius ViraferonPeg stiprumus ir tirpalo tūrius.

Ypatingos pacientų populiacijos

Inkstų funkcijos sutrikimas Monoterapija

ViraferonPeg reikia skirti atsargiai pacientams, turintiems vidutinio sunkumo ar sunkų inkstų nepakankamumą. Pacientams, turintiems vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumą (kreatinino klirensas 30–50 ml/minutę), pradinė ViraferonPeg dozė turi būti sumažinta 25 %. Pacientams su sunkiu inkstų nepakankamumu (kreatinino klirensas 15–29 ml/minutę) pradinę ViraferonPeg dozę reikia sumažinti iki 50 %. Nėra duomenų apie ViraferonPeg vartojimą pacientams, kurių kreatinino klirensas < 15 ml/minutę (žr. 5.2 skyrių). Yra rekomenduojama atidžiai stebėti pacientus su sunkiu inkstų nepakankamumu, įskaitant hemodializuojamuosius. Jei gydymo metu inkstų funkcija blogėja, gydymą ViraferonPeg reikia nutraukti.

Gydymas deriniu

Pacientų, kurių kreatinino klirensas yra < 50 ml/minutę, negalima gydyti ViraferonPeg ir ribavirino deriniu (žr. ribavirino PCS). Taikant gydymą deriniu, būtina atidžiau stebėti pacientus su sutrikusia inkstų funkcija dėl anemijos atsiradimo.

Kepenų funkcijos sutrikimas

ViraferonPeg saugumas ir efektyvumas pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu, nėra įvertintas, todėl jiems ViraferonPeg vartoti negalima.

Senyvi pacientai ( 65 metai)

Nenustatyta ViraferonPeg farmakokinetikos priklausomybė nuo amžiaus. Duomenys, gauti atlikus tyrimus su senyvais pacientais, gydytais vienkartine ViraferonPeg doze, rodo, kad nebūtina keisti ViraferonPeg dozę atsižvelgiant į paciento amžių (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

ViraferonPeg ir ribavirino derinys gali būti skiriamas 3 metų ir vyresniems vaikams.

Vartojimo metodas

ViraferonPeg reikia sušvirkšti po oda. Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Pacientas gali pats susišvirkšti ViraferonPeg, jeigu jo gydytojas nustato, kad tai įmanoma ir, jei reikia, medikui prižiūrint.

4.3 Kontraindikacijos

-Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, bet kuriam interferonui ar bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai;

-Buvusi sunki širdies liga, įskaitant nestabilias ar vaistais nekontroliuojamas širdies ligas per pastaruosius šešis mėnesius (žr. 4.4 skyrių);

-Sunkios, sveikatą sekinančios būklės;

-Autoimuninis hepatitas ar kitos autoimuninės ligos;

-Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba dekompensuota kepenų cirozė;

-Buvusi skydliaukės liga, nebent ją galima kontroliuoti gydant tradiciniu būdu;

-Epilepsija ir/ar susilpnėjusi centrinės nervų sistemos (CNS) funkcija.

-HCV ir ŽIV infekuoti kepenų ciroze sergantys pacientai, kurių Child-Pugh rodmuo yra 6.

-ViraferonPeg vartoti kartu su telbivudinu.

Vaikų populiacija

-Esama arba anamnezėje nurodyta sunki psichikos būklė, ypač sunki depresija, mintys apie savižudybę arba mėginimas žudytis.

Gydymas deriniu

Jeigu lėtiniu hepatitu C sergantiems pacientams yra taikomas gydymas deriniu su ViraferonPeg, taip pat žiūrėkite ir ribavirino bei bocepreviro PCS.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Psichikos ir centrinės nervų sistemos (CNS) pokyčiai.

Sunkūs CNS sutrikimai, būtent depresija, mintys apie savižudybę ir bandymas nusižudyti buvo pastebėti kai kuriems pacientams ViraferonPeg terapijos metu, ir netgi nutraukus gydymą, daugiausia per 6 mėnesių laikotarpį po gydymo. Pastebėta, kad pacientams, gydytiems alfa-interferonais, pasireiškė ir kitokių poveikio CNS padarinių, įskaitant agresyvų elgesį (kartais nukreiptą prieš kitus, pvz., mintis apie žmogžudystę), bipolinius sutrikimus, maniją, suglumimą ir pakitusį mąstymą. Pacientus reikia atidžiai stebėti dėl bet kokių psichikos sutrikimo požymių ir simptomų. Jei tokie simptomai pasireiškia, medikamentą skiriantis gydytojas turi įvertinti šių nepageidaujamų poveikių galimą sunkumą bei nuspręsti dėl jų atitinkamo terapinio gydymo poreikio. Jeigu psichiatriniai simptomai išlieka arba pablogėja, arba atsiranda minčių apie savižudybę ar žmogžudystę, gydymą ViraferonPeg rekomenduojama nutraukti bei stebėti pacientą, tinkamai gydant psichikos sutrikimus.

Pacientai su esama ar anamnezėje nurodyta sunkia psichikos būkle.

Jei yra manoma, kad gydymą peginterferonu alfa-2b būtina skirti suaugusiems pacientams su esama ar anamnezėje nurodyta sunkia psichikos būkle, jį reikia paskirti tik po to, kai paciento psichinė būklė yra individualiai tinkamai ištirta bei kontroliuojama medikamentais.

- Vaikams ir paaugliams, kuriems yra arba yra buvusi sunki psichikos būklė, ViraferonPeg vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Vaikams ir paaugliams, gydytiems peginterferono alfa-2b ir ribavirino deriniu, gydymo metu ir per 6 stebėjimo mėnesius po gydymo, pranešimų apie mintis apie savižudybę ar bandymus žudytis buvo gauta dažniau nei suaugusiesiems (2,4 % ir 1 %). Kaip ir suaugusiems pacientams, vaikams bei paaugliams pasireiškė kiti psichikos nepageidaujami reiškiniai (pvz., depresija, emocinis labilumas ir mieguistumas).

Įvairias medžiagas vartojantys ar jomis piktnaudžiaujantys pacientai.

HCV užsikrėtusiems pacientams, turintiems įvairių medžiagų (alkoholio, kanapių ir t.t.) vartojimo sutrikimų, gydymo alfa interferonu metu psichikos sutrikimų atsiradimo ar esančių psichikos sutrikimų paūmėjimo pavojus yra padidėjęs. Nusprendus, kad tokius pacientus gydyti alfa interferonu yra būtina, reikia kruopščiai įvertinti esančias psichikos ligas ir kitų medžiagų vartojimo galimybę bei tai atitinkamai suvaldyti prieš pradedant gydymą. Jei būtina, pacientų būklės įvertinimui, gydymui ir stebėsenai vertėtų pasitelkti kitų sričių, įskaitant psichikos sveikatos ar priklausomybių gydymo, specialistus. Gydymo metu ir vėliau, baigus gydymą, pacientus reikia kruopščiai stebėti. Kad nepasikartotų ar nepasireikštų psichikos sutrikimai ar piktnaudžiavimas įvairiomis medžiagomis, rekomenduojama taikyti ankstyvąją intervenciją.

Augimas ir vystymasis (vaikams ir paaugliams)

Gydymo kurso, trukusio iki 48 savaičių, metu nuo 3 iki 17 metų amžiaus pacientų kūno masės sumažėjimas ir augimo slopinimas buvo dažni. Ilgalaikių tyrimų su vaikais, gydytais pegiliuoto interferono ir ribavirino deriniu, duomenys rodo reikšmingą augimo sulėtėjimą. Trisdešimt dviems procentams (30 iš 94) tiriamųjų buvo įrodytas ūgio pagal amžių procentilio sumažėjimas

> 15 procentilių per 5 metus po gydymo pabaigos (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius).

Naudos ir rizikos vertinimas vaikams kiekvienu atveju

Laukiamą gydymo naudą reikia atidžiai palyginti su saugumo duomenimis, gautais klinikinių tyrimų metu stebint vaikus ir paauglius (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius).

-Svarbu atsižvelgti į tai, kad gydymas deriniu sukėlė augimo slopinimą, dėl to kai kurių tiriamųjų ūgis liko mažesnis.

-Ši rizika turi būti įvertinta atsižvelgiant į vaiko ligos charakteristikas, tokias kaip akivaizdus ligos progresavimas (pastebima fibrozė), gretutinės ligos, kurios gali neigiamai paveikti ligos progresavimą (tokios kaip ŽIV koinfekcija), taip pat atsaką pranašaujančius rodiklius (HCV

genotipas ir viremija).

Kai tik įmanoma, vaikas turi būti gydomas praėjus brendimo augimo proveržiui tam, kad būtų sumažinta augimo slopinimo rizika. Nors duomenų yra nedaug, 5 metų trukmės stebėsenos laikotarpiu ilgalaikio poveikio lytinei brandai įrodymų negauta.

Kai kuriems ligoniams, paprastai vyresnio amžiaus ir gydytiems dėl onkologinio susirgimo didesnėmis dozėmis, atsirado sunkesnių jautrumo sutrikimų ir koma, įskaitant encefalopatijos atvejus. Nors šie reiškiniai paprastai grįžtami, kai kuriems pacientams iki visiško atsistatymo prireikė trijų savaičių. Vartojant dideles interferono alfa dozes labai retais atvejais atsirasdavo traukulių.

Prieš įtraukiant atrinktus lėtiniu hepatitu C sergančius pacientus į tyrimus, visiems buvo atlikta kepenų biopsija, tačiau kai kuriais atvejais (t. y. pacientams, turintiems 2 ar 3 genotipą) gydymą galima pradėti ir be histologinio patvirtinimo. Prieš pradedant gydymą apie kepenų biopsijos reikalingumą reikėtų spręsti remiantis šiuolaikinėmis gydymo rekomendacijomis.

Ūminės padidėjusio jautrumo reakcijos

Ūminės padidėjusio jautrumo reakcijos dėl interferono alfa-2b (pvz., dilgėlinė, angioneurozinė edema, bronchospazmas, anafilaksija) yra retos. Jei tokių reakcijų atsiranda gydant ViraferonPeg, nutraukite vaisto vartojimą ir nedelsiant pradėkite reikiamą gydymą. Gydymo nutraukti nebūtina, jeigu atsiranda trumpalaikis bėrimas.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Kaip ir gydant interferonu alfa-2b, rekomenduojama nuolat stebėti suaugusius pacientus, gydomus ViraferonPeg, sergančius staziniu širdies nepakankamumu, patyrusius miokardo infarktą ir/ar turinčius ar turėjusius širdies ritmo sutrikimų. Pacientams, turintiems širdies sutrikimų, rekomenduojama prieš gydymą ir gydymo metu atlikti elektrokardiogramą. Širdies aritmija (ypač viršskilvelinė) paprastai pasiduoda įprastam gydymui, nors kartais reikia nutraukti gydymą ViraferonPeg. Duomenų apie vaikus ir paauglius, sirgusius širdies liga, nėra.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Kepenų ciroze sergantiems pacientams ViraferonPeg didina kepenų dekompensacijos ir mirties pavojų. Kaip ir kitais gydymo interferonu atvejais, nutraukite gydymą ViraferonPeg tiems pacientams, kuriems pailgėja krešumo rodikliai, nes tai gali rodyti kepenų dekompensaciją. Reikia atidžiai stebėti kepenų ciroze sergančių pacientų kepenų fermentų aktyvumą bei kepenų funkciją.

Karščiavimas

Pireksija siejama su į gripą panašiu sindromu, kuris yra dažnas gydant interferonu, todėl svarbu nustatyti ir pašalinti kitas nuolatinės pireksijos priežastis.

Hidratacija

Pacientams, gydomiems ViraferonPeg, reikia palaikyti atitinkamą hidrataciją, nes kai kuriems pacientams, gydytiems interferonu alfa, buvo hipotenzija dėl skysčių netekties. Gali prireikti subalansuoti skysčius.

Pakitimai plaučiuose

Plaučių infiltratai, pneumonitas ir pneumonija, kartais besibaigiantys mirtimi, retai būna pacientams, besigydantiems interferonu alfa. Visiems pacientams, kuriems atsiranda pireksija, kosulys, dispnėja ar kitokie kvėpavimo sutrikimo simptomai, reikia atlikti plaučių rentgenogramą. Jei rentgeno nuotraukoje matyti plaučių infiltratų ar kitų susilpnėjusios plaučių funkcijos įrodymų, pacientą reikia atidžiai stebėti ir, jei reikia, nutraukti gydymą interferonu alfa. Pasirodo, kad šalutiniai reiškiniai, atsiradę plaučiuose, pasibaigia skubiai nutraukus gydymą interferonu alfa ir pradėjus gydyti kortikosteroidais.

Autoimuninės ligos

Gydant interferonais alfa gali susidaryti autoantikūnų ar atsirasti autoimuniniai sutrikimai. Rizika padidėja pacientams, turintiems polinkį į autoimuninius sutrikimus. Jei atsiranda autoimuninės ligos simptomai ar požymiai, reikia iš naujo įvertinti interferono terapijos naudos-rizikos santykį (žr.

4.4 skyrių „Skydliaukės pakitimai“ ir 4.8 skyrių).

Interferonu gydomiems pacientams, sergantiems lėtiniu hepatitu C, užregistruota Vogt-Koyanagi- Harada (VKH) sindromo atsiradimo atvejų. Šis sindromas pasireiškia granuliominiu uždegiminiu sutrikimu, pažeidžiančiu akis, klausos sistemą, smegenų dangalą ir odą. Įtarus VKH, antivirusinį gydymą reikia nutraukti ir apsvarstyti gydymo kortikosteroidais reikalingumą (žr. 4.8 skyrių).

Regos pokyčiai

Gydant interferonais alfa retkarčiais gali atsirasti oftalmologiniai sutrikimai, įskaitant tinklainės hemoragijas, tinklainės eksudatus, serozinę tinklainės atšoką ir tinklainės arterijos ar venos okliuziją (žr. 4.8 skyrių). Visiems pacientams reikia atlikti pradinį akių ištyrimą. Jei pacientas skundžiasi regėjimo aštrumo praradimu ar matymo lauko susiaurėjimu, jam būtinai reikia atlikti pilną akių ištyrimą. Gydant ViraferonPeg reikia periodiškai tikrinti regėjimą, ypatingai pacientams, sergantiems ligomis, galinčiomis sukelti retinopatiją, tokiomis kaip cukrinis diabetas ir hipertenzija. Jei rega blogėja ar atsiranda nauji pakitimai, gali tekti nutraukti gydymą ViraferonPeg.

Skydliaukės pakitimai

Retkarčiais suaugusiems pacientams, sergantiems lėtiniu hepatitu C ir gydomiems alfa-interferonu, gali sutrikti skydliaukės funkcija ir prasidėti hipotirozė arba hipertiroidizmas. Apytiksliai 21 % vaikų, gydytų ViraferonPeg / ribavirino deriniu, padaugėjo skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH). Kitiems apytiksliai 2 % buvo laikinas sumažėjimas žemiau apatinės normos ribos. Prieš pradedant gydymą ViraferonPeg, būtina nustatyti TSH reikšmę, ir bet koks skydliaukės sutrikimas, aptiktas šiuo metu, turi būti gydomas įprastu būdu. Nustatykite TSH kiekį, jei gydymo metu pacientui atsiranda simptomų, kurie gali būti dėl sutrikusios skydliaukės funkcijos. Jei yra skydliaukės funkcijos sutrikimų, bet vaistais galima palaikyti normalų TSH kiekį, gydymą ViraferonPeg galima tęsti. Pacientus vaikus ir paauglius dėl skydliaukės disfunkcijos reikia kontroliuoti (pvz., tirti TSH) kas

3 mėnesius.

Medžiagų apykaitos sutrikimai

Retai būna hipertrigliceridemija arba jau esančios hipertriglicerideminės būklės pablogėjimas, kartais net labai didelis. Todėl rekomenduojama pastoviai tikrinti lipidų kiekį kraujyje.

HCV ir ŽIV koinfekcija

Toksinis poveikis mitochondrijoms ir pieno rūgšties acidozė

Pacientai, koinfekuoti ŽIV ir gydomi labai aktyvia antiretrovirusine terapija (LAART), turi padidintą laktoacidozės atsiradimo riziką. Todėl LAART metu papildomai skirti ViraferonPeg su ribavirinu reikia atsargiai (žr. ribavirino PCS).

Kepenų dekompensacija HCV ir ŽIV infekuotiems pacientams, sergantiems progresavusia ciroze

Koinfekuotiems pacientams, gydomiems LAART ir kuriems yra pažengusi kepenų cirozė, gali padidėti kepenų dekompensacijos ir mirties rizika. Papildomas gydymas vien interferonu alfa ar jo ir ribavirino deriniu gali padidinti riziką šioje pacientų grupėje. Kiti koinfekuotų pacientų pradiniai

veiksniai, kurie gali būti susiję su didesne kepenų dekompensacijos rizika, yra gydymas didanozinu ir padidėjęs bilirubino kiekis serume.

Koinfekuotus pacientus, kuriems taikomas antiretrovirusinis (ARV) ir kartu antihepatitinis gydymas, būtina atidžiai stebėti, gydymo metu matuojant jų Child-Pugh reikšmę. Pacientams, kurių būklė blogėja ir gresia kepenų funkcijos dekompensacija, nedelsiant reikia nutraukti gydymą nuo hepatito ir pakartotinai apsvarstyti ARV gydymo reikalingumą.

Kraujo sutrikimai HCV ir ŽIV infekuotiems pacientams

HCV kartu su ŽIV infekuotiems ligoniams, kuriems taikomas gydymas peginterferonu alfa-2b, ribavirinu ir LAART, kraujo sutrikimų (pvz., neutropenijos, trombocitopenijos ir anemijos) rizika gali būti didesnė negu infekuotiems vien HCV. Nors daugumai jų pakanka sumažinti dozę, tačiau būtina atidžiai stebėti tokių pacientų kraujo parametrus (žr. 4.2 skyrių, žemiau esantį poskyrį „Laboratoriniai tyrimai“ ir 4.8 skyrių).

Pacientams, gydomiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu bei zidovudinu, anemijos pasireiškimo rizika yra didesnė, todėl šio derinio ir zidovudino vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Pacientai, kurių CD4 ląstelių kiekis yra mažas

Apie veiksmingumą ir saugumą HCV ir ŽIV infekuotiems ligoniams, kurių organizme CD4 ląstelių kiekis yra mažesnis negu 200 ląstelių/µl, duomenų yra mažai (N 25). Vadinasi, pacientus, kurių organizme CD4 ląstelių kiekis yra mažas, reikia gydyti atsargiai.

Reikia susipažinti su atitinkamomis antiretrovirusinių vaistų, vartojamų kartu su vaistais nuo HCV, preparato charakteristikų santraukomis, kad būtų galima suprasti ir valdyti specifinį toksinį kiekvieno preparato poveikį ir numatyti galimą sutaptį su ViraferonPeg ir ribavirino toksiniu poveikiu.

Mišri HCV ir HBV infekcija (koinfekcija)

Pacientams, kurie buvo koinfekuoti hepatito B ir C virusais bei gydomi interferonu, pranešta apie hepatito B reaktyvacijos atvejus (kai kurių pasekmės buvo sunkios). Turimais duomenimis tokios reaktyvacijos dažnis yra mažas.

Prieš pradedant interferonu gydyti hepatitą C, visus pacientus reikia ištirti dėl hepatito B. Pacientus, infekuotus ir hepatito B ir C virusais, būtina stebėti ir gydyti laikantis galiojančių klinikinių rekomendacijų.

Dantų ir periodonto sutrikimai

Dantų ir periodonto sutrikimai, kurių pasekoje gali iškristi dantys, buvo stebėti pacientams, gydomiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu. Be to, burnos sausumas gali turėti žalojantį poveikį dantims ir burnos gleivinei ilgo gydymo ViraferonPeg ir ribavirino deriniu metu. Pacientai turi kruopščiai valyti dantis du kartus per dieną ir reguliariai tikrintis dantis. Be to, kai kurie pacientai gali vemti. Jei ši reakcija įvyksta, pacientams reikia patarti po to kruopščiai išsiskalauti burną.

Recipientai organų transplantacijai

Gydant hepatitu C sergančius kepenų ar kitų organų recipientus tranplantacijai, vieno ViraferonPeg ar kartu su ribavirinu vartojimo saugumas ir efektyvumas nebuvo ištirtas. Pradiniai duomenys parodė, kad gydymas alfa-interferonu gali būti susijęs su inkstų atmetimo reakcijos dažniu. Taip pat yra pranešimas apie kepenų atmetimo reakciją.

Kiti

Yra pranešimų, kad alfa-interferonas skatina psoriazės paūmėjimą ar sarkoidozės atsiradimą, todėl pacientams, sergantiems psoriaze ar sarkoidoze, ViraferonPeg rekomenduojama vartoti tik tuomet, kai galima nauda didesnė už įmanomą žalą.

Laboratoriniai tyrimai

Prieš pradedant gydyti ViraferonPeg, visiems pacientams būtina atlikti standartinius hematologinius ir cheminius kraujo bei skydliaukės funkcijos tyrimus. Priimtinos pradinės reikšmės, kuriomis galima būtų vadovautis prieš pradedant gydyti ViraferonPeg:

 

Trombocitai

100 000/mm3

 

Neutrofilai

1 500/mm3

 

TSH

turi būti normos ribose

Laboratorinius tyrimus būtina atlikti po 2 ir 4 gydymo savaičių, vėliau – atitinkamai periodiškai. HCV-RNR turi būti periodiškai tiriamas gydymo metu (žr. 4.2 skyrių).

Ilgalaikė palaikomoji monoterapija

Klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad ilgalaikė palaikomoji monoterapija (vidutiniškai 2,5 metų) peginterferonu alfa-2b mažomis dozėmis (0,5 mikrogramo/kg per savaitę) kompensuota kepenų ciroze sergantiems pacientams, kuriems negauta atsako į gydymą, apsaugai nuo ligos progresavimo yra neveiksminga. Nustatyta, kad laiko iki pirmojo klinikinio reiškinio (kepenų dekompensacijos, kepenų ląstelių karcinomos, mirties ir (arba) kepenų transplantacijos) atsiradimo statistiškai reikšmingo pokyčio nebuvo, lyginant su anksčiau negydytais pacientais. Todėl ViraferonPeg nevartojamas ilgalaikei palaikomajai monoterapijai.

Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines ViraferonPeg medžiagas

Šio vaistinio preparato negalima skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius. Šio vaistinio preparato 0,7 ml sudėtyje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis iš esmės yra „be natrio“.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Telbivudinas

Klinikinis tyrimas, kuriame buvo tirtas telbivudino 600 mg per parą dozės ir pegiliuoto interferono alfa-2a 180 mikrogramų vieną kartą per savaitę po oda vartojamos dozės derinys, parodė, kad šis derinys yra susijęs su padidėjusia periferinės neuropatijos išsivystymo rizika. Šių reiškinių atsiradimo mechanizmas nėra žinomas (žr. telbivudino PCS 4.3, 4.4 ir 4.5 skyrius). Be to, telbivudino ir interferono derinio saugumas ir veiksmingumas gydant lėtinį hepatitą B nebuvo įrodytas. Dėl to ViraferonPeg kartu su telbivudinu skirti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

Metadonas

Lėtiniu hepatitu C sirgusių pacientų, kuriems buvo taikomas pastovus palaikomasis gydymas metadonu ir kurie anksčiau nebuvo gydyti peginterferonu alfa-2b, po 4 savaičių ViraferonPeg 1,5 mikrogramo/kg per savaitę dozės po oda vartojimo, organizme R-metadono AUC (95 % PI

apskaičiuota AUC santykio reikšmė 103-128 %) padidėjo maždaug 15 %. Nors šio reiškinio klinikinė svarba nėra žinoma, tokius pacientus būtina stebėti, ar neatsiras padidėjusio sedacinio poveikio požymių bei kvėpavimo slopinimo. Ypač reikia įvertinti riziką pacientams, vartojantiems dideles metadono dozes, nes jiems gali pailgėti QTc intervalas.

Peginterferono alfa-2b poveikis kartu vartojamiems vaistiniams preparatams

Galima peginterferono alfa-2b (ViraferonPeg) sąveika su metabolizuojančiųjų fermentų substratais buvo vertinta trimis kartotinių dozių klinikinės farmakologijos tyrimais. Šių klinikinių tyrimų metu kartotinių peginterferono alfa-2b (ViraferonPeg) dozių poveikis kartu vartojamų vaistinių preparatų farmakokinetikai buvo tiriamas, dalyvaujant hepatitu C sirgusiems tiriamiesiems (1,5 µg per savaitę ViraferonPeg dozė) arba sveikiems savanoriams (1 µg arba 3 µg per savaitę dozės) (4 lentelė).

Kliniškai reikšmingos farmakokinetinės sąveikos tarp peginterferono alfa 2b (ViraferonPeg) ir tolbutamido, midazolamo ar dapsono nepastebėta. Dėl to peginterferono alfa-2b (ViraferonPeg), skiriant kartu su vaistiniais preparatais, kuriuos metabolizuoja CYP2C9, CYP3A4 ar N-acetiltransferazė, dozių koreguoti nereikia. Peginterferoną alfa-2b (ViraferonPeg) vartojant kartu su kofeinu ar dezipraminu, ekspozicija kofeinu ir dezipraminu šiek tiek padidėjo. Pacientams vartojant ViraferonPeg kartu su vaistiniais preparatais, kuriuos metabolizuoja CYP1A2 arba CYP2D6, nėra

tikėtina, kad citochromo P 450 veiklumo sumažėjimo mastas turėtų klinikinį poveikį, išskyrus siaurą terapinį langą turinčius vaistinius preparatus (5 lentelė).

4 lentelė.

Peginterferono alfa-2b poveikis kartu vartojamiems vaistiniams preparatams

 

 

 

 

Geometrinis vidurkių

Kartu vartojamas

Peginterferono

Tiriamoji

santykis (santykis su arba be

vaistinis

 

alfa-2b dozė

populiacija

peginterferono alfa-2b)

preparatas

 

 

 

AUC

Cmax

 

 

 

 

(90 % PI)

(90 % PI)

Kofeinas

 

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

1,39

1,02

(CYP1A2

 

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(1,27; 1,51)

(0,95; 1,09)

substratas)

 

 

(N = 22)

 

 

 

 

1 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,18

1,12

 

 

(4 savaites)

(N = 24)

(1,07; 1,31)

(1,05; 1,19)

 

 

3 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,36

1,16

 

 

(2 savaites)

(N = 13)

(1,25; 1,49)

(1,10; 1,24)

Tolbutamidas

 

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

1,1#

ND

(CYP2C9

 

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(0,94; 1,28)

 

substratas)

 

 

(N = 22)

 

 

 

 

1 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

0,90#

ND

 

 

(4 savaites)

(N = 24)

(0,81; 1,00)

 

 

 

3 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

0,95

0,99

 

 

(2 savaites)

(N = 13)

(0,89; 1,01)

(0,92; 1,07)

Dekstrometorfano

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

0,96##

ND

hidrobromidas

 

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(0,73; 1,26)

 

(CYP2D6 ir CYP3A

 

(N = 22)

 

 

substratas)

 

1 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

2,03#

ND

 

 

(4 savaites)

(N = 24)

(1,55; 2,67)

 

Dezipraminas

 

3 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,30

1,08

(CYP2D6

 

(2 savaites)

(N = 13)

(1,18; 1,43)

(1,00; 1,16)

substratas)

 

 

 

 

 

Midazolamas

 

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

1,07

1,12

(CYP3A4

 

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(0,91; 1,25)

(0,94; 1,33)

substratas)

 

 

(N = 24)

 

 

 

 

1 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,07

1,33

 

 

(4 savaites)

(N = 24)

(0,99; 1,16)

(1,15; 1,53)

 

 

3 µg/kg/per savaitę

Sveiki savanoriai

1,18

1,24

 

 

(2 savaites)

(N = 13)

(1,06; 1,32)

(1,07; 1,43)

Dapsonas

 

1,5 µg/kg/per savaitę

Lėtiniu hepatitu C

1,05

1,03

(N-acetiltransferazės

(4 savaites)

sirgę tiriamieji

(1,02; 1,08)

(1,00; 1,06)

substratas)

 

 

(N = 24)

 

 

# Apskaičiuota pagal šlapimo, surinkto per 48 valandas, tyrimo duomenis ## Apskaičiuota pagal šlapimo, surinkto per 24 valandas, tyrimo duomenis

5 lentelė

Atsargumo priemonės: ViraferonPeg kartu su šiais vaistiniais preparatais reikia

 

skirti atsargiai

 

Vaistiniai preparatai

Požymiai, simptomai ir gydymas

Mechanizmas ir rizikos veiksniai

Teofilinas

 

Teofiliną vartojant kartu su

Teofilino metabolizmą lėtina

 

 

ViraferonPeg gali padidėti teofilino

slopinamasis ViraferonPeg

 

 

koncentracija kraujyje. Teofiliną

poveikis CYP1A2.

 

 

kartu su ViraferonPeg

 

 

 

rekomenduojama skirti atsargiai.

 

 

 

Skiriant kartu su ViraferonPeg

 

 

 

reikia perskaityti teofilino pakuotės

 

 

 

lapelį.

 

Tioridazinas

Tioridaziną vartojant kartu su

Tioridazino metabolizmą lėtina

 

 

ViraferonPeg gali padidėti

slopinamasis ViraferonPeg

 

 

tioridazino koncentracija kraujyje.

poveikis CYP2D6.

 

 

Tioridaziną kartu su ViraferonPeg

 

 

 

rekomenduojama skirti atsargiai.

 

 

 

Skiriant kartu su ViraferonPeg

 

 

 

reikia perskaityti tioridazino

 

 

 

pakuotės lapelį.

 

Teofilinas

 

Yra pastebėta padidėjusi šių

Gali būti slopinamas kitų vaistinių

Antipirinas

 

vaistinių preparatų koncentracija

preparatų metabolizmas kepenyse.

Varfarinas

 

kraujyje, kai jie būdavo skiriami

 

 

 

kartu su kitais interferono

 

 

 

preparatais, todėl juos taip pat skirti

 

 

 

reikia atsargiai.

 

Zidovudinas

Vartojant kartu su kitais interferono

Veikimo mechanizmas nėra

 

 

preparatais gali sustiprėti

žinomas, tačiau manoma, kad kaulų

 

 

slopinantis poveikis kaulų čiulpų

čiulpus slopina abu vaistiniai

 

 

funkcijai ir paūmėti kraujo ląstelių

preparatai.

 

 

sumažėjimas, pavyzdžiui, gali

 

 

 

sumažėti baltųjų kraujo ląstelių

 

 

 

skaičius.

 

Imunitetą slopinanti

Vartojant kartu su kitais interferono

Reikia turėti omenyje, kad tai gali

terapija

 

preparatais, persodintą organą

sužadinti persodinto organo

 

 

(inkstą, kaulų čiulpus ir pan.)

atmetimą.

 

 

turintiems pacientams gali

 

 

 

susilpnėti imunosupresinės terapijos

 

 

 

poveikis.

 

Kartotinių dozių farmakokinetikos tyrimų metu farmakokinetinės sąveikos tarp ViraferonPeg ir ribavirino nenustatyta.

HCV ir ŽIV koinfekcija

Nukleozidų analogai

Nukleozidų analogų vartojimas atskirai arba kartu su kitais nukleozidais sukelia pieno rūgšties acidozę. Farmakologiškai tiriant, ribavirinas padidina purino nukleozidų fosforilintų metabolitų kiekį in vitro. Šis aktyvumas galėtų padidinti pieno rūgšties acidozės, kurią sukelia purino nukleozidų analogai (pvz., didanozinas ar abakaviras), atsiradimo riziką. Kartu skirti ribaviriną ir didanoziną nerekomenduojama. Nustatyta toksinio poveikio mitochondrijoms, ypač pieno rūgšties acidozės ir pankreatito, atvejų, kai kurie jų baigėsi mirtimi (žr. ribavirino PCS).

Taikant ŽIV gydymo ribavirinu schemas, kuriose kartu skiriamas zidovudinas, nustatyta anemijos pablogėjimo atvejų, tačiau tikslus šio poveikio mechanizmas nėra išaiškintas. Dėl padidėjusio anemijos pavojaus, ribavirino ir zidovudino derinio skirti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu

taikoma antiretrovirusinės terapijos (ART) schema, kurioje kartu skiriamas zidovudinas, reikia apsvarstyti jo pakeitimo galimybę. Tai ypatingai svarbu, jeigu pacientui jau buvo dėl zidovudino vartojimo pasireiškusi anemija.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingo amžiaus moterys / vyrų ir moterų kontracepcija

ViraferonPeg rekomenduojama gydyti tik tas vaisingo amžiaus moteris, kurios gydymo metu naudoja veiksmingas kontracepcijos priemones.

Derinys su ribavirinu

Vartojant ViraferonPeg kartu su ribavirinu, pacientėms moterims arba pacientų vyrų partnerėms, reikia išskirtinių atsargumo priemonių, siekiant išvengti nėštumo. Vaisingo amžiaus moterys gydymo metu ir 4 mėnesius po gydymo privalo vartoti veiksmingas kontracepcijos priemones. Pacientai vyrai arba jų partnerės gydymo metu ir 7 mėnesius po gydymo privalo vartoti veiksmingas kontracepcijos priemones (žr. ribavirino PCS).

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie interferono alfa-2b vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Įrodyta, kad interferonas alfa-2b sukelia abortus primatams. Panašu, kad ViraferonPeg taip pat gali turėti tokį poveikį.

Galimas pavojus žmogui nežinomas. Nėštumo metu ViraferonPeg vartoti galima tik tuomet, jei galima nauda persveria galimą pavojų vaisiui.

Derinys su ribavirinu

Ribavirinas, vartojamas nėštumo metu, sukelia sunkius apsigimimus, todėl nėščias moteris gydyti ribovirinu draudžiama.

Žindymas

Nežinoma, ar šio vaistinio preparato sudedamosios dalys patenka į motinos pieną. Dėl galimo šalutinio poveikio žindomiems kūdikiams, prieš pradedant gydymą, žindymą reikia nutraukti.

Vaisingumas

Duomenų apie galimą toksinį gydymo ViraferonPeg poveikį vyrų ir moterų vaisingumui nėra.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientams, kurie jaučia nuovargį, mieguistumą ar sutrikimą gydymo ViraferonPeg metu, patariama vengti vairavimo bei darbo su mechanizmais.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Suaugusieji

Triterapija

Žiūrėkite bocepreviro PCS.

Biterapija ir monoterapija Saugumo duomenų santrauka

Klinikinių tyrimų metu ViraferonPeg kartu su ribavirinu vartojusiems suaugusiems pacientams dažniausiai pasireiškusios su gydymu susijusios nepageidaujamos reakcijos, atsiradusios daugiau kaip pusei tyrime dalyvavusių ligonių, buvo nuovargis, galvos skausmas ir reakcija injekcijos vietoje. Kitos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos daugiau kaip 25 % ligonių, buvo pykinimas, šaltkrėtis, nemiga, anemija, pireksija, mialgija, astenija, skausmas, alopecija, anoreksija, kūno svorio sumažėjimas, depresija, bėrimas ir irzlumas. Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos paprastai būdavo lengvos arba vidutinio sunkumo ir buvo kontroliuojamos nekeičiant dozės bei nenutraukiant gydymo.

Pacientams, vartojusiems vien ViraferonPeg, nuovargis, alopecija, niežulys, pykinimas, anoreksija, kūno svorio mažėjimas, irzlumas ir nemiga atsirasdavo pastebimai rečiau nei ligoniams, kuriems taikytas gydymas deriniu (žr. 6 lentelę).

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Šios su gydymu susijusios nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos suaugusiems pacientams, gydytiems peginterferonu alfa-2b, įskaitant gydytus ViraferonPeg monoterpija arba ViraferonPeg / ribavirino deriniu klinikinių tyrimų metu bei vaistui esant rinkoje. Šios reakcijos išvardytos 6 lentelėje, suskirstytos pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnumą: labai dažnos (≥ 1/10), dažnos (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnos (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retos (≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retos (< 1/10 000) arba dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

6 lentelė.

Klinikinių bei poregistracinių saugumo tyrimų metu suaugusiems pacientams,

 

gydytiems peginterferonu alfa-2b, įskaitant ViraferonPeg monoterapiją ar

 

gydymą ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, pasireiškusios nepageidaujamos

 

reakcijos

Infekcijos ir infestacijos

Labai dažni

Virusinė infekcija*, faringitas*

Dažni

Bakterinė infekcija (įskaitant sepsį), grybelių infekcija, gripas,

 

viršutinių kvėpavimo takų infekcija, bronchitas, paprastoji

 

pūslelinė, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, rinitas

Nedažni

Injekcijos vietos infekcija, apatinių kvėpavimo takų infekcija

Dažnis nežinomas

Hepatito B reaktyvacija (HCV ir HBV koinfekuotiems

 

pacientams)

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažni

Anemija, neutropenija

Dažni

Hemolizinė anemija, leukopenija, trombocitopenija,

 

limfadenopatija

Labai reti

Aplazinė anemija

Dažnis nežinomas

Grynoji eritrocitų aplazija

 

 

Imuninės sistemos sutrikimai

 

Nedažni

Padidėjęs jautrumas vaistui

Reti

Sarkoidozė

Dažnis nežinomas

Ūminės padidėjusio jautrumo reakcijos, tarp jų angioneurozinė

 

edema, anafilaksija ir anafilaksinės reakcijos, įskaitant

 

anafilaksinį šoką, idiopatinė trombocitopeninė purpura,

 

trombozinė trombocitopeninė purpura, sisteminė raudonoji

 

vilkligė

Endokrininiai sutrikimai

 

Dažni

Hipotirozė, hipertiroidizmas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai dažni

Anoreksija

Dažni

Hipokalcemija, hiperurikemija, dehidracija, padidėjęs apetitas

Nedažni

Cukrinis diabetas, hipertrigliceridemija

 

 

Reti

Diabetinė ketoacidozė

Psichikos sutrikimai

 

Labai dažni

Depresija, nerimas*, emocinis labilumas*, gebėjimo susikaupti

 

pablogėjimas, nemiga

 

 

Dažni

Agresija, sujaudinimas, pyktis, nuotaikos pakitimas, nenormalus

 

elgesys, nervingumas, miego sutrikimas, lytinio potraukio

 

sumažėjimas, apatija, nenormalūs sapnai, verkimas

 

 

Nedažni

Savižudybė, bandymas nusižudyti, mintys apie savižudybę,

 

 

 

psichozė, haliucinacijos, panikos priepuolis

 

 

Reti

Bipoliniai sutrikimai

Dažnis nežinomas

Mintys apie žmogžudystę, manija

Nervų sistemos sutrikimai

 

Labai dažni

Galvos skausmas, galvos svaigimas

 

 

Dažni

Amnezija, atminties sutrikimas, sinkopė, migrena, ataksija,

 

konfuzija, neuralgija, parestezija, hipoestezija, hiperestezija,

 

hipertonija, mieguistumas, dėmesio sutrikimas, tremoras, skonio

 

pojūčio sutrikimas

 

 

Nedažni

Neuropatija, periferinė neuropatija

Reti

Konvulsijos

Labai reti

Cerebrovaskulinis kraujavimas, cerebrovaskulinė išemija,

 

encefalopatija

 

 

Dažnis nežinomas

Veido paralyžius, mononeuropatijos

Akių sutrikimai

 

Dažni

Regėjimo sutrikimas, neryškus matymas, fotofobija,

 

konjunktyvitas, akių sudirginimas, ašarų liaukų sutrikimas, akies

 

skausmas, akių sausumas

Nedažni

Tinklainės eksudatai

Reti

Regėjimo aštrumo ar akipločio sumažėjimas, tinklainės

 

kraujavimas, retinopatija, tinklainės arterijos okliuzija, tinklainės

 

venos okliuzija, regos nervo uždegimas, regos nervo disko

 

edema, geltonosios dėmės edema

Dažnis nežinomas

Serozinė tinklainės atšoka

 

 

Ausų ir labirintų sutrikimai

 

Dažni

Klausos pablogėjimas ar netekimas, spengimas ausyse, vertigo

Nedažni

Ausų skausmas

Širdies sutrikimai

 

Dažni

Palpitacija, tachikardija

Nedažni

Miokardo infarktas

Reti

Stazinis širdies nepakankamumas, kardiomiopatija, aritmija,

 

perikarditas

Labai reti

Širdies išemija

Dažnis nežinomas

Skystis perikardo ertmėje

Kraujagyslių sutrikimai

 

Dažni

Sumažėjęs kraujospūdis, padidėjęs kraujospūdis, kraujo

 

priplūdimas į veidą ir kaklą

Reti

Vaskulitas

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Labai dažni

Dispnėja*, kosulys*

Dažni

Disfonija, kraujavimas iš nosies, kvėpavimo sutrikimas,

 

kvėpavimo trakto kongestija, nosies gleivinės paburkimas,

 

rinorėja, padidėjusi viršutinių kvėpavimo takų sekrecija, ryklės

 

ir gerklų skausmas

Labai reti

Intersticinė plaučių liga

Dažnis nežinomas

Plaučių fibrozė, plautinė arterinė hipertenzija#

Virškinimo trakto sutrikimai

 

Labai dažni

Vėmimas*, pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas, burnos

 

džiūvimas*

Dažni

Dispepsija, gastroezofaginio refliukso liga, stomatitas, burnos

 

išopėjimas, liežuvio skausmas, dantenų kraujavimas, vidurių

 

užkietėjimas, vidurių pūtimas, hemorojus, cheilitas, pilvo

 

išpūtimas, gingivitas, glositas, dantų sutrikimas

 

 

Nedažni

Pankreatitas, burnos skausmas

 

 

Reti

Išeminis kolitas

Labai reti

Opinis kolitas

Dažnis nežinomas

Liežuvio pigmentacija

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažni

Hiperbilirubinemija, hepatomegalija

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažni

Alopecija, niežulys*, odos sausumas*, išbėrimas*

Dažni

Psoriazė, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, makulopapulinis

 

išbėrimas, dermatitas, eriteminis išbėrimas, egzema, naktinis

 

prakaitavimas, padidėjęs prakaitavimas, spuogai, furunkulai,

 

eritema, dilgėlinė, plaukų tekstūros nenormalumas, nagų

 

sutrikimas

 

 

Reti

Odos sarkoidozė

Labai reti

Stevens-Johnson‘o sindromas, toksinė epidermio nekrolizė,

 

daugiaformė eritema

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

 

 

Labai dažni

Raumenų skausmas, sąnarių skausmas, kaulų ir raumenų

 

skausmas

Dažni

Artritas, nugaros skausmas, raumenų spazmai, skausmas

 

galūnėse

Nedažni

Kaulų skausmas, raumenų silpnumas

Reti

Rabdomiolizė, miozitas, reumatoidinis artritas

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažni

Dažnas šlapinimasis, poliurija, nenormalus šlapimas

 

 

Reti

Inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų funkcijos nepakankamumas

 

 

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

 

 

Dažni

Amenorėja, krūtų skausmas, menoragija, menstruacijų

 

sutrikimas, kiaušidžių sutrikimas, makšties sutrikimas, lytinės

 

funkcijos sutrikimas, prostatitas, erekcijos disfunkcija

 

 

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni

Injekcijos vietos reakcija*, injekcijos vietos uždegimas,

 

nuovargis, astenija, dirglumas, šaltkrėtis, pireksija, į gripą panaši

 

liga, skausmas

Dažni

Krūtinės skausmas, diskomfortas krūtinėje, injekcijos vietos

 

skausmas, bendras negalavimas, veido edema, periferinė edema,

 

nenormalumo pojūtis, troškulys

Reti

Injekcijos vietos nekrozė

Tyrimai

 

Labai dažni

Sumažėjusi kūno masė

*Šios nepageidaujamos reakcijos klinikinių tyrimų metu vien ViraferonPeg vartojusiems pacientams pasireiškė dažnai (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10).

# Interferono preparatų klasės ženklą žr. toliau skyriuje „Plautinė arterinė hipertenzija“

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų suaugusiesiems apibūdinimas

Dažniausiai neutropenija ir trombocitopenija buvo nestiprios (1 ir 2 laipsnio pagal PSO skalę). Buvo keli stipresnės neutropenijos atvejai pacientams, gydytiems rekomenduojamomis ViraferonPeg ir ribavirino dozėmis (3 laipsnio pagal PSO skalę – 39 iš 186 (21 ) ir 4 laipsnio pagal PSO skalę – 13 iš 186 (7 )).

Klinikiniame tyrime maždaug 1,2 pacientų, gydytų ViraferonPeg arba interferono alfa-2b ir ribavirino deriniu, pranešė apie gyvybei pavojingus psichikos sutrikimus gydymo metu. Tie sutrikimai buvo mintys apie savižudybę ir bandymas nusižudyti (žr. 4.4 skyrių).

Nepageidaujami reiškiniai širdies ir kraujagyslių sistemoje (ŠKS), pirmiausia aritmija, dažniausiai buvo susiję su jau anksčiau buvusia ŠKS liga ir anksčiau vartotais kardiotoksiniais preparatais (žr. 4.4 skyrių). Kardiomiopatija, kuri gali būti grįžtama nutraukus interferono alfa vartojimą, anksčiau širdies ligomis nesirgusiems ligoniams pasitaikė retai.

Plautinės arterinės hipertenzijos (PAH) atvejų nustatyta vartojant preparatų, kurių sudėtyje yra interferono alfa, visų pirma pacientams, kurių ligos istorijoje buvo PAH rizikos veiksnių (pvz., portinė hipertenzija, ŽIV infekcija, cirozė). Šio nepageidaujamo reiškinio atvejų nustatyta įvairiais laiko momentais, paprastai praėjus keliems mėnesiams nuo gydymo interferonu alfa pradžios.

Gydant alfa-interferonais pranešama apie retai pasitaikančius oftalmologinius pažeidimus - retinopatijas (įskaitant ir geltonosios dėmės edemą), tinklainės hemoragijas, tinklainės arterijų ir venų okliuziją, tinklainės eksudatus, sumažėjusį regėjimo aštrumą ar susiaurėjusį akiplotį, regos nervo uždegimą ir regos nervo disko edemą (žr. 4.4 skyrių).

Buvo pranešta, kad vartojantiems alfa-interferonus atsiranda įvairūs autoimuniniai ir dėl imuninės sistemos sutrikimo atsiradę pažeidimai, tokie kaip skydliaukės pažeidimai, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas (naujas ar pasunkėjęs), idiopatinė ir trombozinė trombocitopeninė purpura, vaskulitas, neuropatijos, įskaitant mononeuropatijas ir Vogt-Koyanagi-Harada sindromą (žr. 4.4 skyrių).

HCV ir ŽIV koinfekuoti pacientai

Saugumo duomenų santrauka

Tyrimų metu HCV ir kartu ŽIV infekuotiems pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, buvo pastebėtas dar ir kitoks nepageidaujamas poveikis (jo nepastebėta pacientams, infekuotiems tik vienos rūšies infekcija), kurio dažnis buvo 5 : burnos kandidozė (14 ), įgyta riebalinė distrofija (13 ), CD4 limfocitų kiekio sumažėjimas (8 ), apetito sumažėjimas (8 ), gamaglutamiltransferazės kiekio padidėjimas (9 ), nugaros skausmas (5 ), amilazės kiekio padidėjimas kraujyje (6 ), pieno rūgšties kiekio padidėjimas kraujyje (5 ), citolizinis hepatitas (6 ), lipazės kiekio padidėjimas (6 ) ir galūnių skausmas (6 ).

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Toksinis poveikis mitochondrijoms

Nukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriais (NATI) gydytiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, kurie nuo HCV infekcijos vartojo ribavirino, buvo toksinio poveikio mitochondrijoms ir pieno rūgšties acidozės atvejų (žr. 4.4 skyrių).

HCV ir ŽIV infekuotų pacientų laboratorinių tyrimų duomenys

Nors HCV ir kartu ŽIV infekuotiems ligoniams toksinis poveikis kraujodarai (neutropenija, trombocitopenija ir anemija) pasireiškė dažniau, jiems dažniausiai užtekdavo pakeisti dozę, o gydymą prieš laiką reikėdavo nutraukti retai (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir kartu ribavirinu, kraujo sutrikimų atsirado dažniau negu gydytiems interferonu alfa-2b ir kartu ribavirinu. Tyrimo 1 (žr. 5.1 skyrių) metu 4 (8/194) ViraferonPeg ir kartu ribavirinu gydytų ligonių absoliutus neutrofilų kiekis tapo mažesnis negu 500 ląstelių/mm3 ir 4 (8/194) ligonių trombocitų kiekis tapo mažesnis negu 50 000/mm3. 12 (23/194) ViraferonPeg ir ribavirino deriniu gydytų ligonių atsirado anemija (hemoglobino kiekis < 9,4 g/dl).

CD4 limfocitų kiekio sumažėjimas

Gydymas ViraferonPeg ir ribavirino deriniu buvo susijęs su absoliutaus CD4 ląstelių kiekio sumažėjimu per pirmas 4 gydymo savaites, tačiau be procentinės CD4 ląstelių dalies sumažėjimo. Sumažinus dozę arba nutraukus gydymą, CD4 ląstelių kiekis atsistatė. Gydymas ViraferonPeg ir ribavirino deriniu pastebimos neigiamos įtakos ŽIV viremijos kontrolei gydymo arba stebėjimo metu neturėjo. Koinfekuotiems pacientams, kurių organizme CD4 ląstelių yra 200 /µl, saugumo duomenų yra mažai (N 25) (žr. 4.4 skyrių).

Reikia susipažinti su atitinkamomis antiretrovirusinių vaistų, vartojamų kartu su vaistais nuo HCV, preparato charakteristikų santraukomis, kad būtų galima suprasti ir valdyti specifinį toksinį kiekvieno preparato poveikį ir numatyti galimą sutaptį su ViraferonPeg ir ribavirino derinio toksiniu poveikiu.

Vaikų populiacija

Saugumo duomenų santrauka

Klinikinio tyrimo metu 107 vaikai ir paaugliai (nuo 3 iki 17 metų amžiaus) buvo gydomi ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, keisti dozę reikėjo 25 % pacientų, dažniausiai dėl anemijos, neutropenijos ir kūno masės netekimo. Bendrai, nepageidaujamų reakcijų pobūdis vaikams ir paaugliams yra panašus į suaugusiųjų, nors yra susirūpinimą keliantis dalykas, būdingas vaikams ir paaugliams, – augimo slopinimas. Gydant ViraferonPeg ir ribavirino deriniu iki 48 savaičių buvo stebėtas augimo slopinimas, dėl kurio kai kurių pacientų ūgis liko mažesnis (žr. 4.4 skyrių). Gydymo metu kūno masės netekimas ir augimo slopinimas buvo labai dažni (gydymo pabaigoje vidutinis kūno masės bei ūgio procentilio sumažėjimas nuo gydymo pradžios buvo atitinkamai 15 procentilių ir 8 procentiliai) ir augimo greitis buvo slopinamas (< 3-iojo procentilio 70 % pacientų).

Pasibaigus 24 savaičių trukmės stebėjimo laikotarpiui po gydymo, vidutinis kūno masės ir ūgio procentilių sumažėjimas nuo gydymo pradžios buvo atitinkamai 3 procentiliai ir 7 procentiliai, o 20 % vaikų augimas buvo slopinamas (augimo greitis < 3-iojo procentilio). Į 5 metų trukmės ilgalaikės stebėsenos tyrimą buvo įtraukti devyniasdešimt keturi iš 107 tiriamųjų. Poveikiai augimui buvo mažesni 24 savaites gydytiems tiriamiesiems, nei gydytiems 48 savaites. Nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos 24 savaites gydytų pacientų ūgio pagal amžių procentilė sumažėjo 1,3 procentilės, o gydytų 48 savaites – 9,0 procentiles. Dvidešimt keturių procentų tiriamųjų (11 iš 46), gydytų 24 savaites, ir 40 % tiriamųjų (19 iš 48), gydytų 48 savaites, ūgio pagal amžių sumažėjimas nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos buvo > 15 procentilių, lyginant su prieš pradedant tyrimą buvusia procentile. Buvo pastebėta, kad vienuolikai procentų tiriamųjų (5 iš 46), gydytų 24 savaites, ir 13 % tiriamųjų (6 iš 48), gydytų 48 savaites, ūgio pagal amžių sumažėjimas nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos buvo > 30 procentilių, lyginant su prieš pradedant tyrimą buvusia procentile. Kūno masės pagal amžių procentilės sumažėjimas nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos buvo 1,3 ir 5,5 procentilės, atitinkamai, 24 arba 48 savaites gydytiems tiriamiesiems. KMI pagal amžių procentilės sumažėjimas nuo gydymo pradžios iki ilgalaikės stebėsenos pabaigos buvo 1,8 ir 7,5 procentilės, atitinkamai, 24 arba 48 savaites gydytiems tiriamiesiems.

Vidutinio ūgio procentilio sumažėjimas pirmaisiais ilgalaikės stebėsenos metais buvo ypač pastebimas vaikams prieš lytinę brandą, Ūgio, kūno masės ir KMI Z balo sumažėjimas, lyginant su bendrąja populiacija, stebėtas gydymo fazės metu, 48 savaites gydytiems vaikams visiškai neatsistatė iki pat ilgalaikės stebėsenos pabaigos (žr. 4.4 skyrių).

Šio klinikinio tyrimo gydymo fazės metu dažniausios nepageidaujamos reakcijos visiems tiriamiesiems buvo karščiavimas (80 %), galvos skausmas (62 %), neutropenija (33 %), nuovargis (30 %), anoreksija (29 %) ir injekcijos vietos eritema (29 %). Tik vienas subjektas turėjo nutraukti gydymą dėl nepageidaujamos reakcijos (trombocitopenijos). Dauguma nepageidaujamų reakcijų, apie kurias buvo pranešta tyrimo metu, buvo lengvos. Sunkios nepageidaujamos reakcijos pasireiškė 7 % visų pacientų (8 iš 107), ir tai buvo skausmas injekcijos vietoje (1 %), skausmas galūnėse (1 %), galvos skausmas (1 %), neutropenija (1 %) bei pireksija (4 %). Šioje populiacijoje gydymo metu pasireiškusios svarbios nepageidaujamos reakcijos buvo nervingumas (8 %), agresija (3 %), pyktis

(2 %), depresija / prislėgta nuotaika (4 %) bei hipotirozė (3 %) ir 5 pacientams buvo paskirtas hipotirozės / padidėjusio TSH gydymas levotiroksinu.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Apie toliau nurodytas su gydymu susijusias nepageidaujamas reakcijas buvo pranešta tyrimo su vaikais ir paaugliais, gydytais ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, metu. Šios nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos 7 lentelėje, suskirstytos pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnumą: labai dažnos (≥ 1/10), dažnos (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnos (nuo ≥ 1/1 000 iki

< 1/100), retos (≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retos (< 1/10 000) arba dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.

7 lentelė.

Klinikinio tyrimo su vaikais ir paaugliais, gydytais ViraferonPeg ir ribavirino

 

deriniu, metu labai dažnai, dažnai ir nedažnai pastebėtos nepageidaujamos

 

reakcijos

Infekcijos ir infestacijos

Dažni

 

Grybelinė infekcija, gripas, burnos pūslelinė, vidurinės ausies

 

 

uždegimas, streptokokinis faringitas, nosiaryklės uždegimas,

 

 

sinusitas

Nedažni

 

Pneumonija, askaridozė, enterobiozė, herpes zoster, celiulitas,

 

 

šlapimo takų infekcija, gastroenteritas

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažni

 

Anemija, leukopenija, neutropenija

Dažni

 

Trombocitopenija, limfadenopatija

Endokrininiai sutrikimai

Dažni

 

Hipotirozė

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai dažni

 

Anoreksija, sumažėjęs apetitas

Psichikos sutrikimai

Dažni

 

Mintys apie savižudybę§, bandymas nusižudyti§, depresija,

 

 

agresija, emocinės reakcijos labilumas, pyktis, ažitacija,

 

 

nerimas, pakitusi nuotaika, neramumas, nervingumas, nemiga

 

 

Nenormalus elgesys, prislėgta nuotaika, emocinis sutrikimas,

Nedažni

 

baimė, košmariški sapnai

Nervų sistemos sutrikimai

Labai dažni

 

Galvos skausmas, galvos svaigimas

Dažni

 

Skonio pojūčio pakitimas, sinkopė, dėmesio sutrikimas,

 

 

mieguistumas, prasta miego kokybė

Nedažni

 

Neuralgija, letargija, parestezija, hipestezija, psichomotorinis

 

 

hiperaktyvumas, tremoras

Akių sutrikimas

Dažni

 

Akių skausmas

Nedažni

 

Junginės hemoragija, akių niežėjimas, keratitas, neryškus

 

 

matymas, šviesos baimė

Ausų ir labirintų sutrikimai

Dažni

 

Galvos sukimasis (vertigo)

Širdies sutrikimai

Dažni

 

Palpitacijos, tachikardija

Kraujagyslių sutrikimai

Dažni

 

Veido ir kaklo paraudimas

Nedažni

 

Hipotenzija, blyškumas

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Dažni

Kosulys, kraujavimas iš nosies, ryklės ir gerklų skausmas

Nedažni

Švokštimas, diskomfortas nosyje, rinorėja

Virškinimo trakto sutrikimai

 

Labai dažni

Pilvo skausmas, viršutinės pilvo dalies skausmas, vėmimas,

 

pykinimas

Dažni

Viduriavimas, aftinis stomatitas, cheilozė, burnos opelės,

 

diskomfortas skrandyje, burnos skausmas

Nedažni

Dispepsija, gingivitas

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni

Hepatomegalija

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažni

Alopecija, sausa oda

Dažni

Niežėjimas, bėrimas, eriteminis bėrimas, egzema, aknė, eritema

Nedažni

Jautrumo šviesai reakcija, makulopapulinis bėrimas, odos

 

lupimasis, pigmentacijos sutrikimas, atopinis dermatitas, odos

 

spalvos pokytis

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Labai dažni

Mialgija, artralgija

Dažni

Kaulų ir raumenų skausmas, skausmas galūnėse, nugaros

 

skausmas

Nedažni

Raumenų kontraktūra, raumenų trūkčiojimas

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nedažni

Proteinurija

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Nedažni

Moterys: dismenorėja

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni

Injekcijos vietos eritema, nuovargis, pireksija, sustingimas, į

 

gripą panaši liga, astenija, skausmas, negalavimas, dirglumas

Dažni

Injekcijos vietos reakcija, injekcijos vietos niežėjimas,

 

injekcijos vietos bėrimas, injekcijos vietos sausumas, injekcijos

 

vietos skausmas, šalčio pojūtis

Nedažni

Krūtinės skausmas, diskomfortas krūtinėje, veido skausmas

Tyrimai

 

Labai dažni

Augimo tempo sulėtėjimas (tam tikram amžiui būdingo ūgio ir

 

(arba) kūno masės sumažėjimas)

Dažni

Skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekio kraujyje

 

padidėjimas, tireoglobulino kiekio padidėjimas

Nedažni

Skydliaukės antikūnų atsiradimas

Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos

Nedažni

Kontūzija

§Interferono alfa savo sudėtyje turinčių vaistinių preparatų klasės poveikis, pastebėtas suaugusiesiems ir vaikams taikant standartinį gydymą interferonu. ViraferonPeg poveikis stebėtas suaugusiems pacientams.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų vaikams ir paaugliams apibūdinimas

Klinikinio tyrimo su ViraferonPeg / ribavirinu metu dauguma laboratorinių tyrimų pokyčių buvo lengvi arba vidutinio sunkumo. Dėl hemoglobino, baltųjų kraujo kūnelių, trombocitų, neutrofilų kiekio sumažėjimo ir bilirubino kiekio padidėjimo gali reikėti sumažinti dozę arba visam laikui nutraukti gydymą (žr. 4.2 skyrių). Nors laboratorinių tyrimų rezultatų pakitimai buvo pastebėti klinikinio tyrimo metu kai kuriems pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, praėjus kelioms savaitėms po gydymo pabaigos, tyrimų rezultatai tapo tokie pat kaip ir gydymo pradžioje.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9 Perdozavimas

Pastebėta atvejų, kai paskirtos dozes buvo viršijamos iki 10,5 karto. Didžiausia vieną parą vartota paros dozė buvo 1 200 mikrogramų. Apibendrinus, ViraferonPeg perdozavimo metu nepageidaujamas poveikis atitiko žinomus vaisto saugumo duomenis, tik jis galėjo būti sunkesnis. Standartiniai metodai vaistinio preparato pašalinimui pagreitinti, pvz., dializė, nebuvo veiksmingi. Specifinio priešnuodžio nuo ViraferonPeg nėra, perdozavimo atveju rekomenduojama taikyti simptominį gydymą ir atidžiai stebėti pacientą. Esant galimybei, vaistinį preparatą skiriantiems gydytojams patariama kreiptis į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą (AKIB).

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: imunostimuliatoriai, interferonai, ATC kodas: L03AB10.

Rekombinantinis interferonas alfa-2b yra kovalentiškai sujungtas su monometoksipolietilenglikoliu, kai vidutiniškai 1 polimero molis pakeičiamas baltymo moliu. Vidutinė molekulinė masė apytiksliai yra 31 300 daltonų, iš kurių baltymo dalis sudaro apie 19 300 daltonų.

Veikimo mechanizmas

Tyrimai atlikti in vivo ir in vitro rodo, kad biologinį ViraferonPeg aktyvumą apsprendžia interferono alfa-2b sudėtinė dalis.

Interferonų aktyvumas ląstelėms pasireiškia tuomet, kai jie rišasi su specifiniais membranos receptoriais, esančiais ląstelės paviršiuje. Tyrimai su kitais interferonais parodė, kad jie pasižymi rūšiniu specifiškumu. Vis dėlto manoma, kad tam tikros primatų rūšys, pvz., Rėzus beždžionės yra jautrios farmakodinaminei žmogaus 1 tipo interferonų stimuliacijai.

Prisijungę prie ląstelės membranos, interferonai skatina daugelį sudėtingų viduląstelinių reiškinių, taip pat sužadina tam tikrus fermentus. Manoma, kad nuo šio proceso, arba bent jau jo dalies, priklauso įvairus ląstelių atsakas į interferoną, įskaitant viruso replikacijos slopinimą virusu infekuotose ląstelėse, ląstelių dalijimosi slopinimą ir tokias imunomoduliacines savybes, kaip makrofagų fagocitinio aktyvumo skatinimas bei specifinio limfocitų citotoksiškumo ląstelėms-taikiniams didinimas. Bet kuri iš šių savybių gali būti svarbi terapiniam interferonų poveikiui.

Rekombinantinis interferonas alfa-2b taip pat slopina virusų replikaciją in vivo ir in vitro. Nors tikslus rekombinantinio interferono alfa-2b priešvirusinio veikimo mechanizmas nėra žinomas, manoma, kad jis turi įtakos šeimininko ląstelių metabolizmui. Tokiu būdu stabdoma viruso replikacija, o jei ji vis tik vyksta, likę virionų pirmtakai negali palikti ląstelės.

Farmakodinaminis poveikis

ViraferonPeg farmakodinamika buvo tiriama su sveikais savanoriais, didinant vienkartinę dozę ir tiriant burnos temperatūros, funkcinių baltymų, tokių kaip kraujo serumo neopterinas ir 2’5’- oligoadenilatsintetazė (2'5'-OAS), koncentracijos pokyčius ir leukocitų bei neutrofilų kiekius. Asmenims, gavusiems ViraferonPeg, buvo stebėtas nedidelis, nuo dozės priklausantis, kūno temperatūros pakilimas. Sušvirkštus vienkartines ViraferonPeg dozes nuo 0,25 iki 2,0 mikrogramų/kg kūno masės per savaitę, serumo neopterino koncentracija didėjo priklausomai nuo dozės. Ketvirtosios savaitės pabaigoje neutrofilų ir leukocitų kiekio sumažėjimas priklausė nuo ViraferonPeg dozės.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas – suaugusieji

Triterapija ViraferonPeg, ribavirinu ir bocepreviru

Žiūrėkite bocepreviro PCS.

Monoterapija ViraferonPeg bei biterapija ViraferonPeg ir ribavirinu Anksčiau negydyti pacientai

Buvo atlikti du kertiniai tyrimai. Vienas (C/I97-010) – ViraferonPeg monoterapija, kitas (C/I98-580) – ViraferonPeg ir ribavirino derinys. Šiuose tyrimuose dalyvavo pacientai, sergantys lėtiniu hepatitu C, kurį patvirtino teigiami HCV-RNR polimerazės grandininės reakcijos (PGR) rezultatai (> 30 TV/ml), kepenų biopsija, kurios metu histologiškai buvo patvirtinta lėtinio hepatito diagnozė, nebuvo kitų lėtinio hepatito priežasčių bei buvo pakitęs kraujo serumo ALT.

Tyrime, kai buvo gydoma tik ViraferonPeg, iš viso dalyvavo 916 anksčiau negydytų pacientų, sergančių lėtiniu hepatitu C, kuriems buvo skiriama ViraferonPeg (0,5 mikrogramo/kg,

1,0 mikrogramas/kg ir 1,5 mikrogramo/kg per savaitę) vienerius metus, po to tiriamieji buvo stebimi šešis mėnesius. Be to, 303 pacientai buvo gydomi interferonu alfa-2b (3 milijonai TV mln. TV tris kartus per savaitę), kaip palyginamuoju vaistu. Šie tyrimai parodė, kad gydymas ViraferonPeg buvo sėkmingesnis nei gydymas interferonu alfa-2b (8 lentelė).

Tyrime, kai buvo skiriama ViraferonPeg ir ribavirino kombinacija, 1 530 anksčiau negydytų pacientų buvo gydomi vienerius metus, taikant vieną iš šių schemų:

-ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg per savaitę) ribavirinas (800 mg per dieną), (n 511);

-ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg per savaitę vieną mėnesį, po to – 0,5 mikrogramo/kg per savaitę 11 mėnesių) ribavirinas (1 000 mg / 1 200 mg per dieną), (n 514);

-Interferonas alfa-2b (3 mln. TV tris kartus per savaitę) ribavirinas (1 000 mg / 1 200 mg per dieną), (n 505).

Šiame tyrime gydymas ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg per savaitę) ir ribavirino deriniu buvo žymiai efektyvesnis nei gydymas interferono alfa-2b ir ribavirino deriniu (8 lentelė), ypač pacientams, kurie buvo užsikrėtę 1 genotipo virusais (9 lentelė). Stabilus atsakas buvo vertinamas pagal atsaką, praėjus 6 mėnesiams po gydymo nutraukimo.

Žinoma, kad HCV genotipas bei pradinis viruso kiekis yra prognostiniai faktoriai, nuo kurių priklauso atsako rodikliai. Vis dėlto šiame tyrime buvo parodyta, kad atsako rodikliai taip pat priklauso nuo ribavirino, vartojamo kartu su ViraferonPeg arba interferonu alfa-2b, dozės. Tie pacientai, kuriems buvo skirta > 10,6 mg/kg ribavirino (800 mg dozė vidutiniam 75 kg kūno masės pacientui), nepriklausomai nuo viruso genotipo bei jo pradinio kiekio, žymiai geriau reagavo į gydymą, lyginant su pacientais, kuriems buvo skirta 10,6 mg/kg ribavirino (9 lentelė), o ligonių, gavusių > 13,2 mg/kg ribavirino, atsako rodikliai buvo dar aukštesni.

8 lentelė.

Stabilus virusinis atsakas (% HCV neigiami pacientai)

 

 

 

 

ViraferonPeg monoterapija

ViraferonPeg + ribavirinas

Gydymo schema

P 1,5

P 1,0

P 0,5

I

P 1,5/R

P 0,5/R

I/R

Pacientų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsakas gydymo

49 %

41 %

33 %

24 %

65 %

56 %

54 %

pabaigoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Stabilus atsakas

23 %*

25 %

18 %

12 %

54 %**

47 %

47 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

P 1,5

ViraferonPeg 1,5

mikrogramo/kg

 

 

 

P 1,0

ViraferonPeg 1,0 mikrogramo/kg

 

 

 

P 0,5

ViraferonPeg 0,5 mikrogramo/kg

 

 

 

I

Interferonas alfa-2b 3 mln.TV

 

 

 

P 1,5/R

ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg) + ribavirinas (800 mg)

 

 

 

P 0,5/R

ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg – 0,5 mikrogramo/kg) + ribavirinas (1 000 mg / 1 200 mg)

 

I/R

Interferonas alfa-2b (3 mln.TV) + ribavirinas (1 000 mg / 1 200 mg)

 

 

*

p < 0,001 P 1,5 lyginant su I

 

 

 

**p = 0,0143 P 1,5/R lyginant su I/R

9 lentelė. Stabilaus atsako rodmenys gydant ViraferonPeg + ribavirinu (pagal ribavirino dozę, genotipą ir viruso koncentraciją)

HCV genotipas

Ribavirino

P 1,5/R

P 0,5/R

I/R

 

dozė

 

 

 

 

(mg/kg)

 

 

 

Visi genotipai

Visa

54 %

47 %

47 %

 

10,6

50 %

41 %

27 %

 

> 10,6

61 %

48 %

47 %

1 genotipas

Visa

42 %

34 %

33 %

 

10,6

38 %

25 %

20 %

 

> 10,6

48 %

34 %

34 %

1 genotipas

Visa

73 %

51 %

45 %

600 000 TV/ml

10,6

74 %

25 %

33 %

 

> 10,6

71 %

52 %

45 %

1 genotopas

Visa

30 %

27 %

29 %

> 600 000 TV/ml

10,6

27 %

25 %

17 %

 

> 10,6

37 %

27 %

29 %

2/3 genotipas

Visa

82 %

80 %

79 %

 

10,6

79 %

73 %

50 %

 

> 10,6

88 %

80 %

80 %

P 1,5/R

ViraferonPeg (1,5 mikrogramų/kg) + ribavirinas (800 mg)

P 0,5/R

ViraferonPeg (1,5 mikrogramų/kg – 0,5 mikrogramų/kg) + ribavirinas (1 000 mg/1 200 mg)

I/R

Interferonas alfa-2b (3 mln.TV) + ribavirinas (1 000 mg/1 200 mg)

Tyrime, kai buvo gydoma vien tik ViraferonPeg, gyvenimo kokybė buvo žymiai mažiau paveikta, vartojant 0,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg, negu vartojant arba 1,0 mikrogramą/kg ViraferonPeg kartą per savaitę arba 3 mln. TV interferono alfa-2b tris kartus per savaitę.

Atskiro tyrimo metu 224 pacientai, infekuoti 2 ar 3 genotipo virusu, gavo ViraferonPeg

1,5 mikrogramo/kg po oda, kartą per savaitę, kartu su 800 mg – 1 400 mg ribavirino per burną

6 mėnesius (skaičiuojant pagal kūno masę; tik trys pacientai, sveriantys > 105 kg, gavo 1 400 mg dozę) (10 lentelė). Dvidešimt keturi procentai turėjo laiptinę fibrozę ar cirozę (3/4 pagal Knodell).

10 lentelė.

Virusinis atsakas pabaigus gydymą, stabilus virusinis atsakas ir recidyvas pagal

 

HCV genotipą ir viruso koncentraciją*

 

 

 

 

ViraferonPeg 1,5 µg/kg kartą per savaitę ir ribavirino 800 mg – 1 400 mg

 

 

 

 

per parą

 

 

 

 

Atsakas pabaigus

Stabilus virusinis atsakas

Recidyvas

 

 

 

gydymą

 

 

 

Visi tiriamieji

 

94 % (211/224)

81 % (182/224)

12 %

 

 

 

 

 

(27/224)

 

HCV 2 genotipas

100 % (42/42)

93 % (39/42)

7 % (3/42)

 

600 000 TV/ml

100 % (20/20)

95 % (19/20)

5 % (1/20)

 

> 600 000 TV/ml

100 % (22/22)

91 % (20/22)

9 % (2/22)

 

HCV 3 genotipas

93 % (169/182)

79 % (143/182)

14 %

 

 

 

(24/166)

600 000 TV/ml

93 % (92/99)

86 % (85/99)

8 % (7/91)

> 600 000 TV/ml

93 % (77/83)

70 % (58/83)

23 % (17/75)

 

 

 

 

* Stabilus virusinis atsakas buvo nustatomas bet kuriam asmeniui, kurio HCV-RNR buvo neišmatuojamas 12 savaitę po gydymo ir kuriam nebuvo gauta duomenų 24 savaitę po gydymo. Bet kuris asmuo, kuriam nebuvo gauta duomenų

12 savaičių po gydymo lango laikotarpiu ir vėliau, buvo laikomas kaip nesureagavęs į gydymą 24 savaitę.

Šio tyrimo metu 6 mėnesius trukęs gydymas buvo geriau toleruojamas nei vienerius metus trunkantis gydymas pagrindiniame derinio tyrime; gydymą nutraukė 5 % tiriamųjų, lyginant su 14 %, dozę reikėjo keisti 18 % tiriamųjų, lyginant su 49 % pagrindiniame tyrime.

Nepalyginamajame tyrime dalyvavę 235 pacientai, infekuoti 1 genotipu ir su maža viremija

(< 600 000 TV/ml), gavo ViraferonPeg po 1,5 mikrogramo/kg po oda vieną kartą per savaitę derinyje su pagal kūno masę skiriamu ribavirinu. Po 24 savaičių bendras stabilaus atsako dažnis buvo 50 %. Keturiasdešimt vienam procentui asmenų (97/235) 4-ąją gydymo savaitę ir 24-ąją gydymo savaitę HCV-RNR plazmoje nebuvo aptinkama. Šiame pogrupyje buvo stebėtas 92 % (89/97) stabilaus virusinio atsako dažnis. Šio pacientų pogrupio didesnis stabilaus atsako dažnis buvo nustatytas taikant išankstinę analizę (n = 49) ir vėliau patvirtintas (n = 48).

Neišsamūs istorinės patirties duomenys parodo, kad 48 savaičių trukmės gydymas gali būti siejamas su didesniu stabilaus atsako dažniu (11/11) ir mažesne recidyvo rizika (0/11, lyginant su 7/96 po

24 gydymo savaičių).

Didelio randomizuoto tyrimo metu buvo lyginamas 48 savaičių trukmės gydymo kurso saugumas ir veiksmingumas 3 070 anksčiau negydytiems pacientams, sergantiems 1 genotipo viruso sukeltu lėtiniu hepatitu C. Jiems buvo skiriami 2 gydymo ViraferonPeg / ribavirino deriniu režimai

[1,5 mikrogramo/kg ir 1 mikrogramo/kg ViraferonPeg po oda kartą per savaitę kartu su ribavirinu, kurio per burną vartojama 800 mg - 1 400 mg per parą (dozė dalinama į dvi dalis)] ir 180 mikrogramų peginterferono alfa-2a, vartojamo kartą per savaitę po oda, kartu su ribavirinu, kurio per burną vartojama 1 000 mg – 1 200 mg per parą (dozė dalinama į dvi dalis). Atsakas į gydymą buvo vertinamas pagal stabilų virusinį atsaką (SVA), kuris pasireiškia, kai 24 savaitę po gydymo HCV-RNR neaptinkama (žr. 11 lentelę).

11 lentelė.

Virusinis atsakas 12-ąją gydymo savaitę, pabaigus gydymą, atkryčių skaičius* ir

 

 

stabilus virusinis atsakas (SVA)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gydymo grupė

 

Pacientų skaičius (%)

 

 

 

 

 

1,5 µg/kg

 

1 µg/kg

180 µg

 

 

 

 

 

peginterferonas

 

 

 

 

ViraferonPeg ir

 

ViraferonPeg ir

 

 

 

 

 

alfa-2a ir

 

 

 

 

ribavirinas

 

ribavirinas

 

 

 

 

 

ribavirinas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12-ąją gydymo savaitę

40 (407/1 019)

 

36 (366/1 016)

45 (466/1 035)

 

 

HCV-RNR neaptinkama

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsakas pabaigus gydymą

53 (542/1 019)

 

49 (500/1 016)

64 (667/1 035)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atkrytis

24 (123/523)

 

20 (95/475)

32 (193/612)

 

 

Stabilus virusinis atsakas

40 (406/1 019)

 

38 (386/1 016)

41 (423/1 035)

 

 

 

(SVA)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SVA pacientams, kuriems

 

 

 

 

 

 

12-ąją gydymo savaitę

81 (328/407)

 

83 (303/366)

74 (344/466)

 

 

HCV-RNR neaptinkama

 

 

 

 

 

* (HCV-RNR analizės rezultatas, kai žemutinė aptinkamumo riba yra 27 TV/ml.

Ankstyvo virusinio atsako stoka iki 12-osios gydymo savaitės (HCV-RNR aptinkama, kurios sumažėjimas nuo gydymo pradžios yra < 2 log10) buvo gydymo nutraukimo kriterijus.

Visose trijose gydymo grupėse stabilaus virusinio atsako atvejų skaičius buvo panašus. Afroamerikiečių kilmės pacientus (jiems yra blogas HCV išgydymo prognostinis faktorius) gydant

1,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, stabilus virusinis atsakas buvo dažnesnis nei gydant 1 mikrogramo/kg ViraferonPeg doze. Gydant 1,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, stabilus virusinis atsakas buvo retesnis pacientams, sergantiems kepenų ciroze, pacientams, kurių ALT kiekis normalus, pacientams, kurių viremija gydymo pradžioje buvo > 600 000 TV/ml, bei pacientams, vyresniems kaip 40 metų. Europidams stabilus virusinis atsakas pasireiškė dažniau nei afroamerikiečiams. 24 % pacientų, kuriems gydymo pabaigoje HCV-RNR buvo neaptinkama, pasireiškė atkrytis.

Stabilaus virusinio atsako numatymas – anksčiau negydyti pacientai. Virusinis atsakas 12 gydymo savaitę pasireiškia, jei viremija sumažėja bent 2-log arba neaptinkama HCV-RNR. Virusinis atsakas 4 ąją gydymo savaitę pasireiškia, jei viremija sumažėja bent 1-log arba neaptinkama HCV-RNR. Pagal šiuos laikotarpius (4 ir 12 gydymo savaitės) galima prognozuoti stabilų virusinį atsaką (12 lentelė).

12 lentelė.

Virusinio atsako prognozinė vertė gydant 1,5 mikrogramo/kg ViraferonPeg ir

 

800 mg – 1 400 mg ribavirino deriniu

 

 

 

 

 

 

Neigiama

 

 

Teigiama

 

 

 

 

Nėra

 

 

Nėra

 

 

 

Nėra

stabilaus

Neigiama

Atsakas

stabilaus

Teigiama

 

 

atsako į

virusinio

prognozinė

į

virusinio

prognozinė

 

 

gydymą

atsako

vertė

gydymą

atsako

vertė

1 genotipas*

 

 

 

 

 

 

 

Iki 4 savaitės ***

 

 

 

 

 

 

(n = 950)

 

 

 

 

 

 

 

HCV-RNR

 

65 %

92 %

neigiamas

 

 

 

(539/834)

 

 

(107/116)

HCV-RNR

 

95 %

54 %

neigiamas

 

 

 

(210/220)

 

 

(392/730)

arba viremijos

 

 

 

 

 

 

 

sumažėjimas

 

 

 

 

 

 

 

≥ 1 log

 

 

 

 

 

 

 

Iki 12-osios

 

 

 

 

 

 

 

savaitės***

 

 

 

 

 

 

 

(n = 915)

 

 

 

 

 

 

 

HCV-RNR

 

85 %

81 %

neigiamas

 

 

 

(433/508)

 

 

(328/407)

 

 

 

 

 

 

 

 

HCV-RNR

 

N/A

57 %

neigiamas

 

 

 

 

 

 

(402/709)

arba viremijos

 

 

 

 

 

 

 

sumažėjimas

 

 

 

 

 

 

 

≥ 2 log

 

 

 

 

 

 

 

2 / 3genotipas**

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 12-osios

 

 

 

 

 

 

 

savaitės

 

 

 

 

 

 

 

(n = 215)

 

 

 

 

 

 

 

HCV-RNR

 

50 %

83 %

neigiama arba

 

 

 

(1/2)

 

 

(177/213)

viremijos

 

 

 

 

 

 

 

sumažėjimas

 

 

 

 

 

 

 

≥ 2 log

 

 

 

 

 

 

 

*1 genotipo viruso infekcija sergantys pacientai gydyti 48 savaites

**2 / 3 genotipo viruso infekcija sergantys pacientai gydyti 24 savaites

***Pateikti rezultatai yra iš vieno laiko momento. Pacientams galėjo būti nepateiktas arba skirtingas rezultatas 4-ąją arba 12-ąją savaitę.

Protokole buvo naudojami šie kriterijai: jei 12-ąją savaitę HCV-RNR teigiama ir viremijos sumažėjimas nuo gydymo pradžios < 2 log10, gydymas buvo nutraukiamas. Jeigu 12-ąją savaitę HCV-RNR teigiama ir viremijos sumažėjimas nuo gydymo pradžios ≥ 2 log10, HCV-RNR tyrimas atliekamas 24-ąją savaitę, ir, jei tada teigiama – gydymas nutraukiamas.

Pacientų, gydytų ViraferonPeg monoterapija, stabilaus atsako neigiama prognozinė vertė buvo 98 .

HCV ir ŽIV koinfekuoti pacientai

Atlikti du tyrimai su pacientais, infekuotais ŽIV ir HCV. Abiejų šių tyrimų metu atsako į gydymą duomenys pateikti 13 lentelėje. Tyrimas 1 (RIBAVIC; P01017) buvo atsitiktinių imčių, daugiacentris, jame dalyvavo 412 anksčiau negydytų lėtiniu hepatitu C sergančių suaugusių žmonių, infekuotų ŽIV. Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: vienos grupės tiriamieji buvo gydomi ViraferonPeg (1,5 mikrogramo/kg kūno svorio per savaitę) ir kartu ribavirinu (800 mg per parą), kitos grupės interferonu alfa-2b (3 MTV 3 kartus per savaitę) ir kartu ribavirinu (800 mg per parą). Tiriamieji buvo gydomi 48 savaites ir stebimi 6 mėnesius. Tyrimas 2 (P02080) buvo atsitiktinių imčių, vienacentris, jame dalyvavo 95 anksčiau negydyti lėtiniu hepatitu C sergantys suaugusieji, infekuoti ŽIV. Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: vienos grupės tiriamieji buvo gydomi ViraferonPeg (100 mikrogramų arba 150 mikrogramų per savaitę, atsižvelgiant į kūno svorį) ir kartu ribavirinu (800 mg – 1 200 mg per parą atsižvelgiant į kūno svorį), kitos grupės interferonu alfa-2b (3 MTV 3 kartus per savaitę) ir kartu ribavirinu (800 mg – 1 200 mg per parą, atsižvelgiant į kūno svorį). Tiriamieji buvo gydomi 48 savaites ir stebimi 6 mėnesius, išskyrus 2 arba 3 genotipo HCV infekuotus pacientus, kurių organizme viremija buvo 800 000 TV/ml (Amplicor). Jie buvo gydomi 24 savaites ir stebimi 6 mėnesius.

13 lentelė.

HCV ir ŽIV koinfekuotų pacientų stabilus virusinis atsakas, priklausomai nuo

 

 

genotipo, po gydymo ViraferonPeg ir ribavirinu

 

 

 

 

 

 

Tyrimas 11

 

 

 

Tyrimas 22

 

 

 

ViraferonPeg

 

Interferonas

P

 

ViraferonPeg

 

Interferonas

P

 

 

(1,5 g/kg per

 

alfa-2b

reikšmėa

 

(100 g arba

 

alfa-2b

reikšmėb

 

 

savaitę) +

 

(3 MTV 3

 

 

150c g per

 

(3 MTV 3

 

 

 

ribavirinas

 

kartus per

 

 

savaitę) +

 

kartus per

 

 

 

(800 mg per

 

savaitę)

 

 

ribavirinas

 

savaitę) +

 

 

 

parą)

 

ribavirinas

 

 

(800 mg –

 

ribavirinas

 

 

 

 

 

(800 mg per

 

 

1 200 mg

 

(800 mg –

 

 

 

 

 

parą)

 

 

per parą)d

 

1 200 mg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

per parą)d

 

 

Visiems

27 (56/205)

 

20

0,047

 

44 (23/52)

 

21 (9/43)

0,017

 

 

 

 

(41/205)

 

 

 

 

 

 

 

Genotipas 1, 4

17 (21/125)

 

6 (8/129)

0,006

 

38

 

7 (2/27)

0,007

 

 

 

 

 

 

 

(12/32)

 

 

 

 

Genotipas 2, 3

44 (35/80)

 

43 (33/76)

0,88

 

53

 

47 (7/15)

0,730

 

 

 

 

 

 

 

(10/19)

 

 

 

 

MTV milijonas tarptautinių vienetų;

a - p reikšmė, apskaičiuota pagal Cochram-Mantel Haenzel Chi square testą b - p reikšmė, apskaičiuota pagal chi-square testą

c - 75 kg sveriantys pacientai vartojo po 100 mikrogramų per savaitę ViraferonPeg, ≥ 75 kg sveriantys pacientai vartojo po 150 mikrogramų per savaitę ViraferonPeg.

d - 60 kg sveriantys pacientai vartojo po 800 mg ribavirino, 60 kg – 75 kg sveriantys pacientai po 1 000 mg, 75 kg sveriantys pacientai po 1 200 mg.

1Carrat F, Bani-Sadr F, Pol S et al. JAAMA 2004; 292 (23); 2839-2848

2Laguno M, Murillas J, Blanco J.L et al. AIDS 2004; 18 (13); F27-F36

Histologinis atsakas

Atliekant Tyrimą 1, prieš gydymą ir po jo 210 pacientų iš 412 tiriamųjų (51 ) buvo padaryta kepenų biopsija. Pacientams, gydytiems ViraferonPeg ir ribavirino deriniu, sumažėjo Metavir rodmuo ir Ishak laipsnis. Į gydymą reagavusiems pacientams šis sumažėjimas buvo reikšmingas (Metavir: - 0,3, Ishak: - 1,2), į gydymą nereagavusiems stabilus (Metavir: - 0,1, Ishak: - 0,2). Maždaug trečdalio

nuolat į gydymą reagavusių pacientų būklė palengvėjo ir nė vienam ji nepasunkėjo. Šio tyrimo metu fibrozė nesumažėjo. Pacientams, infekuotiems 3 genotipo HCV, reikšmingai palengvėjo riebalinė kepenų distrofija.

Pakartotinis gydymas ViraferonPeg ir ribavirinu, jei ankstesnis gydymas buvo nesėkmingas

Tyrimo, kuriame nebuvo lyginamosios grupės, metu 2 293 pacientai, kurie sirgo vidutinio sunkumo ar sunkia fibroze ir kuriems ankstesnis gydymas interferono alfa ir ribavirino deriniu buvo neveiksmingas, buvo iš naujo gydomi ViraferonPeg (kartą per savaitę po oda leista 1,5 mikrogramo/kg kūno svorio dozė) ir kartu ribavirino (jo dozė nustatyta pagal kūno svorį). Ankstesnis gydymas buvo laikomas nesėkmingu, jei pasireiškė atkrytis arba jei ligoniai į gydymą nereagavo (HCV-RNR tyrimas, atliktas po mažiausiai 12 gydymo savaičių, buvo teigiamas (nustatyta, kad HCV-RNR yra)).

Pacientai, kuriems HCV-RNR nebuvo aptiktas 12-ą gydymo savaitę, toliau buvo gydomi 48 savaites ir, pabaigus gydymą, buvo stebimi 24 savaites. Atsakas dvyliktą savaitę buvo nustatomas, kai HCV-RNR neaptinkamas po 12 savaičių gydymo. Stabilus virusinis atsakas yra nustatomas, kai HCV-RNR neaptinkamas 24 savaitę po gydymo (14 lentelė).

14 lentelė.

Atsako į pakartotinį gydymą dažnis, jei ankstesnis gydymas buvo nesėkmingas

 

 

Pacientai, kuriems HCV–RNR neaptinkamas

 

 

 

 

12 gydymo savaitę ir stabilus virusinis atsakas gydžius pakartotinai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendra

 

 

Interferonas alfa ir ribavirinas

Peginterferonas alfa ir

 

populiacija*

 

 

 

 

 

ribavirinas

 

 

 

 

 

Virusinis atsakas

Stabilus

Virusinis

Stabilus

Stabilus

 

 

12 savaitę, %

virusinis

atsakas

virusinis

virusinis

 

 

(n/N)

atsakas, %

12 savaitę, %

atsakas, %

atsakas, % (n/N)

 

 

 

(n/N)

(n/N)

(n/N)

99 % PI

 

 

 

99 % PI

 

 

99 % PI

 

Bendrai

 

38,6 (549/1 423)

59,4

(326/549)

31,5

(272/863)

50,4 (137/272)

21,7 (497/2 293)

 

 

 

54,0; 64,8

 

 

42,6; 58,2

19,5; 23,9

Ankstesnis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

atsakas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atkrytis

 

67,7 (203/300)

59,6

(121/203)

58,1

(200/344)

52,5

(105/200)

37,7 (243/645)

 

 

 

50,7; 68,5

 

 

43,4; 61,6

32,8; 42,6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1/4 genotipas

 

59,7 (129/216)

51,2

(66/129)

48,6

(122/251)

44,3

(54/122)

28,6 (134/468)

 

 

 

39,8; 62,5

 

 

32,7; 55,8

23,3; 34,0

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2/3 genotipas

 

88,9 (72/81)

73,6

(53/72)

83,7

(77/92)

64,9

(50/77)

61,3 (106/173)

 

 

 

(60,2; 87,0)

 

 

50,9; 78,9

51,7; 70,8

RN

 

28,6 (258/903)

57,0

(147/258)

12,4

(59/476)

44,1

(26/59)

13,6 (188/1 385)

 

 

 

49,0; 64.9

 

 

27,4; 60,7

11,2; 15,9

1/4 genotipas

 

23,0 (182/790)

51,6

(94/182)

9,9 (44/446)

38,6

(17/44)

9,9 (123/1 242)

 

 

 

42,1; 61,2

 

 

19,7; 57,5

7,7; 12,1

2/3 genotipas

 

67,9 (74/109)

70,3

(52/74)

53,6

(15/28)

60,0

(9/15)

46,0 (63/137)

 

 

 

56,6; 84,0

 

 

27,4; 92,6

35,0; 57,0

Genotipas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

30,2 (343/1 135)

51,3

(176/343)

23,0

(162/704)

42,6

(69/162)

14,6 (270/1 846)

 

 

 

44,4; 58,3

 

 

32,6; 52,6

12,5; 16,7

 

77,1 (185/240)

73,0

(135/185)

75,6

(96/127)

63,5

(61/96)

55,3 (203/367)

 

 

 

64,6; 81,4

 

 

50,9; 76,2

48,6; 62,0

 

42,5 (17/40)

70,6

(12/17)

44,4

(12/27)

50,0

(6/12)

28,4 (19/67)

 

 

 

42,1; 99,1

 

 

12,8; 87,2

14,2; 42,5

METAVIR

 

 

 

 

 

 

 

 

 

fibrozės skalės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F2

46,0 (193/420)

66,8

(129/193)

33,6

(78/232)

57,7

(45/78)

29,2 (191/653)

 

 

58,1; 75,6

 

 

43,3; 72,1

24,7; 33,8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F3

38,0 (163/429)

62,6

(102/163)

32,4

(78/241)

51,3

(40/78)

21,9 (147/672)

 

 

52,8; 72,3

 

 

36,7; 65,9

17,8; 26,0

F4

33,6 (192/572)

49,5

(95/192)

29,7

(116/390)

44,8

(52/116)

16,5 (159/966)

 

 

40,2; 58,8

 

 

32,9; 56,7

13,4; 19,5

Pradinis virusų

 

 

 

 

 

 

 

 

kiekis kraujyje

 

 

 

 

 

 

 

 

Didelis virusų

32,4 (280/864)

56,1

(157/280)

26,5

(152/573)

41,4

(63/152)

16,6 (239/1 441)

kiekis kraujyje

 

48,4; 63,7

 

 

31,2; 51,7

14,1; 19,1

(> 600 000 TV/

 

 

 

 

 

 

 

 

ml)

 

 

 

 

 

 

 

 

Mažas virusų

48,3 (269/557)

62,8

(169/269)

41,0

(118/288)

61,0

(72/118)

30,2 (256/848)

kiekis kraujyje

 

55,2; 70,4

 

 

49,5; 72,6

26,1; 34,2

(≤ 600 000 TV/

 

 

 

 

 

 

 

 

ml)

 

 

 

 

 

 

 

 

RN: Reakcijos (atsako į gydymą) nebuvimas nustatomas, jei HCV-RNR nustatymo serume ar plazmoje tyrimas po mažiausiai 12 gydymo savaičių būna teigiamas.

HCV-RNR plazmoje tiriama centrinėje laboratorijoje, naudojant tyrimais paremtą kiekybinį polimerazės grandinės reakcijos tyrimą.

*Į numatytą gydyti populiaciją įtraukti 7 pacientai, kuriems mažiausiai 12 savaičių ankstesnio gydymo negalėjo būti patvirtinta.

Iš viso maždaug 36 % (821/2 286) pacientų plazmoje 12 gydymo savaitę buvo toks kiekis HCV-RNR, kurio neįmanoma nustatyti, naudojant tyrimais paremtą testą (mažiausia koncentracija, kurią galima nustatyti – 125 TV/ml). 56 % (463/823) šio pogrupio ligonių pasireiškė stabilus virusinis atsakas. Pacientams, kuriems ankstesnis gydymas pegiliuotu ar nepegiliuotu interferonu buvo nesėkmingas ir kuriems 12 ąją savaitę testas buvo neigiamas, stabilaus atsako dažnumas buvo atitinkamai 59 % ir

50 %. 188 iš 480 pacientų, kuriems 12-ą gydymo savaitę viremija sumažėjo > 2 log, tačiau virusas buvo nustatomas, tęsė gydymą. 12 % šių pacientų pasireiškė stabilus virusinis atsakas.

Pacientams, kuriems ankstesnis gydymas pegiliuotu interferonu alfa ir ribavirinu buvo nesėkmingas, mažiau buvo tikėtina pasiekti atsaką į pakartotinį gydymą po 12 savaičių lyginant su pacientais, kuriems buvo nesėkmingas gydymas nepegiliuotu interferonu alfa ir ribavirinu (atitinkamai 12,4 % ir 28,6 %). Tačiau, esant atsakui į gydymą 12 ąją savaitę, buvo nedidelis stabilaus virusinio atsako skirtumas, nepriklausomai nuo ankstesnio gydymo ar atsako į ankstesnį gydymą.

Duomenys apie ilgalaikį veiksmingumą - suaugusieji

Dideliame ilgalaikio stebėjimo tyrime dalyvavo 567 ligoniai, anksčiau dalyvavę ViraferonPeg (kartu su ribavirinu arba be jo) tyrime. Tyrimo tikslas buvo įvertinti, kiek laiko išlieka stabilus virusinis atsakas (SVA) ir kokį neigiamą poveikį klinikinei baigčiai sukelia besitęsianti virusinė infekcija. 327 pacientai baigė mažiausiai 5 metus trukusį ilgalaikį stebėjimą, ir tik 3 iš 366 asmenų, kuriems buvo pasireiškęs stabilus atsakas, atkrito.

Kaplan-Meier metodu nustatyta, kad stabilus atsakas ilgiau kaip 5 metus laikėsi 99 % (95 %

PI: 98-100 %) visų pacientų. Po HCV gydymo ViraferonPeg (kartu su ribavirinu arba be jo) atsiradęs SVA sąlygoja ilgalaikį viruso pašalinimą, kepenų infekcijos išgydymą ir klinikinį lėtinio HCV išgydymą. Visgi tai nesutrukdo nepageidaujamiems kepenų sutrikimams (įskaitant kepenų karcinomą) atsirasti ligoniams, kurie serga kepenų ciroze.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas – vaikų populiacija

3-17 metų amžiaus vaikai ir paaugliai, sergantys kompensuotu lėtiniu hepatitu C ir kuriems aptinkamas HCV-RNR, buvo įtraukti į daugiacentrį tyrimą, kurio metu buvo gydomi ribavirinu 15 mg/kg per parą ir ViraferonPeg 60 mikrogramų/m2 kartą per savaitę 24 arba 48 savaites,

atsižvelgiant į HCV genotipą ir viremiją gydymo pradžioje. Visi pacientai buvo stebimi 24 savaites pabaigus gydymą. Iš viso buvo gydomi 107 pacientai, iš kurių 52 % buvo moterys, 89 % europidai, 67 % sirgo 1 genotipo HCV ir 63 % buvo jaunesni nei 12 metų amžiaus. Didžiąją dalį įtrauktos populiacijos sudarė vaikai, sergantys lengvu arba vidutinio sunkumo hepatitu C. Kadangi trūksta

duomenų apie vaikus, kurių liga stipriai progresuoja, galimos nepageidaujamos reakcijos, ViraferonPeg ir ribavirino derinio vartojimo rizikos bei naudos santykis turi būti atidžiai įvertintas šiai populiacijai (žr. 4.1, 4.4 ir 4.8 skyrius). Tyrimo rezultatai apibendrinti 15 lentelėje.

15 lentelė.

Stabilaus virusinio atsako reikšmės (na,b (%)) anksčiau negydytiems vaikams ir

 

paaugliams pagal genotipą ir gydymo trukmę – visi tiriamieji (n = 107)

 

 

24 savaitės

48 savaitės

 

Visi genotipai

26/27 (96 %)

44/80 (55 %)

 

 

 

 

 

 

1 genotipas

 

-

38/72 (53 %)

 

2 genotipas

 

14/15 (93 %)

-

 

3 genotipasc

12/12 (100 %)

2/3 (67 %)

 

4 genotipas

 

-

4/5 (80 %)

 

a:Atsakas į gydymą buvo, jei 24-ą savaitę po gydymo HCV-RNR neaptinkamas, apatinė aptikimo riba = 125 TV/ml.

b:n = skaičius pacientų, kuriems buvo atsakas į gydymą / skaičius pacientų, užsikrėtusių tam tikro genotipo virusu ir paskirta gydymo trukmė.

c:Pacientai, kuriems yra 3 genotipo virusas ir maža viremija (< 600 000 TV/ml) buvo gydyti 24 savaites, o pacientai, kuriems yra 3 genotipo virusas ir didelė viremija (≥ 600 000 TV/ml) buvo gydyti 48 savaites.

Duomenys apie ilgalaikį veiksmingumą – vaikų populiacija

Po gydymo daugiacentrio klinikinio tyrimo metu 94 lėtiniu hepatitu sirgę vaikai buvo įtraukti į 5 metų trukmės ilgalaikį stebimąjį tyrimą. Iš jų šešiasdešimt trims vaikams atsakas išliko tvarus. Šio stebimojo tyrimo tikslas buvo kasmet vertinti stabilaus virusologinio atsako (SVA) trukmę bei įvertinti besitęsiančio virusų nenustatymo poveikį pacientų, kurių atsakas po 24 arba 48 savaičių trukmės gydymo peginterferono alfa-2b ir ribavirino deriniu 24 savaites išliko tvarus, klinikinėms baigtims. Po 5 metų 85 % (80 iš 94) visų įtrauktų tiriamųjų ir 86 % (54 iš 63) tiriamųjų, kurių atsakas buvo tvarus, šį tyrimą užbaigė. Visi tirtieji vaikai, kuriems buvo nustatytas SVA, per minėtus 5 stebėsenos metus ligos atkryčio nepatyrė.

5.2 Farmakokinetinės savybės

ViraferonPeg yra polietilenglikoliu modifikuotas („pegiliuotas“) interferono alfa-2b darinys, kuris dažniausiai susideda iš monopegiliuotų izomerų. Pusinės eliminacijos periodas yra ilgesnis negu „nepegiliuoto“ interferono alfa-2b. ViraferonPeg gali virsti „nepegiliuotu“ laisvu interferonu alfa-2b. Pegiliuotų izomerų biologinis aktyvumas yra kokybiškai panašus į interferono alfa-2b, bet šiek tiek silpnesnis.

Sušvirkštus ViraferonPeg dozę po oda, didžiausia koncentracija kraujo serume pasiekiama praėjus 15-44 valandoms ir išsilaiko iki 48–72 valandų po dozės įvedimo.

ViraferonPeg Cmax ir AUC didėja priklausomai nuo dozės. Vidutinis pasiskirstymo tūris yra 0,99 l/kg.

Suvartojus keletą dozių, kaupiasi imunoreaktyvūs interferonai. Tačiau, atlikus biologinio aktyvumo analizę, stebimas tik labai menkas aktyvumo padidėjimas.

Vidutinis (SN) ViraferonPeg pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 40 valandų (13,3 valandos), o klirensas – 22,0 ml/val./kg. Interferonų klirenso žmogaus organizme mechanizmai nėra visiškai išaiškinti. Vis dėlto šalinimas per inkstus gali sudaryti tik labai nedidelę (maždaug 30 ) ViraferonPeg klirenso dalį.

Sutrikusi inkstų funkcija

Inkstų klirensas sudaro apie 30 viso ViraferonPeg klirenso. Sušvirkštus vienkartinę dozę

(1,0 mikrogramo/kg kūno masės) pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, Cmax, AUC ir pusinės eliminacijos periodas didėjo priklausomai nuo inkstų nepakankamumo laipsnio.

Suvartojus keletą ViraferonPeg dozių (po 1,0 mikrogramą/kg po oda, skiriant kartą per savaitę keturias savaites), ViraferonPeg klirensas sumažėja vidutiniškai 17 % vidutinį inkstų nepakankamumą turintiems pacientams (kreatinino klirensas 30-49 ml/minutę) ir vidutiniškai iki 44 % sunkų inkstų nepakankamumą turintiems pacientams (kreatinino klirensas 15-29 ml/minutę), lyginant su normalią inkstų funkciją turinčiais pacientais. Remiantis vienkartinės dozės duomenimis, klirensas buvo panašus tarp pacientų su sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu ir nedializuotų, bei pacientų, kurie buvo dializuojami. Monoterapijai skiriamą ViraferonPeg dozę reikia sumažinti pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų nepakankamumas (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Pacientų, kurių kreatinino klirensas yra < 50 ml/minutę, negalima gydyti ViraferonPeg ir ribavirino deriniu (biterapija ar triterapija) (žr. 4.3 skyrių).

Dėl interferono farmakokinetikos ženklaus kintamumo tarp įvairių asmenų, pacientus su sunkiu inkstų nepakankamumu gydymo ViraferonPeg laikotarpiu rekomenduojama atidžiai stebėti (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi kepenų funkcija

ViraferonPeg farmakokinetika nebuvo įvertinta pacientams, turintiems sunkių kepenų funkcijos sutrikimų.

Senyvi pacientai ( 65 metai)

Sušvirkštus vienkartinę 1,0 mikrogramų/kg ViraferonPeg dozę po oda, farmakokinetikos priklausomybė nuo amžiaus nebuvo nustatyta. Duomenys, gauti atlikus tyrimus su senyvais pacientais, rodo, kad nebūtina keisti ViraferonPeg dozę atsižvelgiant į senyvą amžių.

Vaikų populiacija

Kartotinių ViraferonPeg ir ribavirino (kapsulių ir geriamojo tirpalo) dozių farmakokinetinės savybės vaikams ir paaugliams, sergantiems lėtiniu hepatitu C buvo vertinamos klinikinio tyrimo metu. Vaikams ir paaugliams, gydomiems 60 mikrogramų/m2/per savaitę ViraferonPeg doze, nustatyta atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą, nuspėjama log transformuota ekspozicijos reikšmė tarp dozavimo intervalų yra 58 % (90 % PI: 141-177 %) didesnė nei suaugusiesiems, gydomiems 1,5 mikrogramo/kg per savaitę doze.

Interferoną neutralizuojantys faktoriai

Interferoną neutralizuojančių faktorių analizė buvo atlikta tiriant pacientų, klinikinio tyrimo metu vartojusių ViraferonPeg, kraujo serumo pavyzdžius. Interferoną neutralizuojantys faktoriai yra antikūnai, kurie neutralizuoja priešvirusinį interferono poveikį. Klinikinis neutralizuojančių antikūnų susidarymo dažnis pacientams, gavusiems 0,5 mikrogramo/kg kūno masės ViraferonPeg, yra 1,1 .

Patekimas į sėklos skystį

Buvo tirtas ribavirino patekimas į spermą. Ribavirino koncentracija sėklos skystyje yra maždaug du kartus didesnė nei serume. Vis dėlto moters sisteminė ekspozicija ribavirinu po lytinių santykių su gydomu pacientu yra apytikriai apskaičiuota ir, lyginant su terapine ribavirino koncentracija plazmoje, yra ypač maža.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

ViraferonPeg

Šalutiniai reiškiniai, kurie nebuvo nustatyti klinikinių tyrimų metu, nepasireiškė ir toksiškumo tyrimuose su beždžionėmis. Šių tyrimų trukmė buvo apribota iki keturių savaičių, nes daugumai beždžionių susidarė autoantikūnų.

Nėra atlikta reprodukcinių tyrimų su ViraferonPeg. Įrodyta, kad interferonas alfa-2b sukelia abortus primatams. Panašu, kad ViraferonPeg irgi gali sukelti šį poveikį. Poveikis vaisingumui nėra nustatytas. Nežinoma, ar šio vaistinio preparato komponentų patenka į eksperimentinių gyvūnų ar motinos pieną (žr. 4.6 skyriuje atitinkamą nėštumo ir žindymo informaciją apie žmones). ViraferonPeg nesukėlė genotoksinio pavojaus.

Santykinis monometoksipolietilenglikolio (mPEG), kuris atsiskiria nuo ViraferonPeg medžiagų apykaitos metu in vivo, netoksiškumas buvo įrodytas ikiklinikiniais ūminio ir poūmio toksiškumo tyrimais su graužikais ir beždžionėmis, standartiniais embriono-vaisiaus vystymosi ir mutageniškumo in vitro tyrimais.

ViraferonPeg ribavirinas

Vartojant kartu su ribavirinu, ViraferonPeg nesukėlė jokių papildomų reiškinių, kurie nebuvo pastebėti su kiekviena šių veikliųjų medžiagų atskirai. Svarbiausias su gydymu susijęs šalutinis reiškinys buvo grįžtamoji, nuo silpno iki vidutinio laipsnio anemija, kurios sunkumo laipsnis buvo didesnis nei vartojant šias veikliąsias medžiagas atskirai.

Tyrimų ištirti gydymo ViraferonPeg poveikį augimui, vystymuisi, lytiniam brendimui ir elgesiui, su jaunais gyvūnais nebuvo atlikta. Ikiklinikinių toksiškumo tyrimų rezultatai su jaunais gyvūnais rodo mažą, nuo dozės priklausomą žiurkių jauniklių, kuriems buvo skirtas ribavirinas, augimo sumažėjimą (jei ViraferonPeg bus vartojamas kartu su ribavirinu, žr. Rebetol PCS 5.3 skyrių).

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Milteliai

Dinatrio vandenilio fosfatas, bevandenis

Natrio divandenilio fosfatas dihidratas

Sacharozė

Polisorbatas 80

Tirpiklis

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

6.3 Tinkamumo laikas

Prieš paruošimą 3 metai.

Paruošus

Tirpalo fizikinės ir cheminės savybės, esant 2 C – 8 C temperatūrai, išlieka stabilios 24 valandas. Dėl galimo mikrobinio užterštumo, vaistą reikia suvartoti iškart. Jei tirpalas nesuvartojamas iš karto, pacientas pats atsako už tirpalo saugojimo laiką ir sąlygas. Tirpalas negali būti ilgiau saugomas kaip 24 valandos, esant 2 C – 8 C temperatūrai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2 C – 8 C). Negalima užšaldyti.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Milteliai ir tirpiklis yra dviejų kamerų užtaise (I tipo flintstiklas) ir atskirtų bromobutilo guminiu stūmokliu. Iš vienos pusės užtaisas užsandarintas polipropileniniu dangteliu su gumine bromobutilo juostele, o iš kitos pusės yra guminis bromobutilo stūmoklis.

ViraferonPeg tiekiamas šiomis pakuotėmis

-1 užpildytas švirkštiklis (CLEARCLICK) su milteliais ir tirpikliu injekciniam tirpalui, 1 adata ("Push-On Needle"),

2 tamponai;

-4 užpildyti švirkštikliai (CLEARCLICK) su milteliais ir tirpikliu injekciniam tirpalui, 4 adatos ("Push-On Needle"),

8 tamponai;

-12 užpildytų švirkštiklių (CLEARCLICK) su milteliais ir tirpikliu injekciniam tirpalui, 12 adatų ("Push-On Needle"),

24 tamponai.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš švirkšdami, išimkite ViraferonPeg užpildytą švirkštiklį iš šaldytuvo ir leiskite tirpalui sušilti iki kambario temperatūros (ne daugiau nei 25 C).

ViraferonPeg 50 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekvieno užpildyto švirkštiklio (CLEARCLICK) turinį praskiedus tirpikliu (injekciniu vandeniu), kuris yra dviejų kamerų užtaise, gaunama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių; tai užtikrina, kad, sušvirkštus 0,5 ml injekcinio tirpalo, bus sušvirkšta pažymėtoji ViraferonPeg dozė. Paruošto tirpalo koncentracija – 50 mikrogramų/0,5 ml.

ViraferonPeg 80 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekvieno užpildyto švirkštiklio (CLEARCLICK) turinį praskiedus tirpikliu (injekciniu vandeniu), kuris yra dviejų kamerų užtaise, gaunama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių; tai užtikrina, kad, sušvirkštus 0,5 ml injekcinio tirpalo, bus sušvirkšta pažymėtoji ViraferonPeg dozė. Paruošto tirpalo koncentracija – 80 mikrogramų/0,5 ml.

ViraferonPeg 100 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekvieno užpildyto švirkštiklio (CLEARCLICK) turinį praskiedus tirpikliu (injekciniu vandeniu), kuris yra dviejų kamerų užtaise, gaunama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių; tai užtikrina, kad, sušvirkštus 0,5 ml injekcinio tirpalo, bus sušvirkšta pažymėtoji ViraferonPeg dozė. Paruošto tirpalo koncentracija – 100 mikrogramų/0,5 ml.

ViraferonPeg 120 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekvieno užpildyto švirkštiklio (CLEARCLICK) turinį praskiedus tirpikliu (injekciniu vandeniu), kuris yra dviejų kamerų užtaise, gaunama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių; tai užtikrina, kad, sušvirkštus 0,5 ml injekcinio tirpalo, bus sušvirkšta pažymėtoji ViraferonPeg dozė. Paruošto tirpalo koncentracija – 120 mikrogramų/0,5 ml.

ViraferonPeg 150 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje Kiekvieno užpildyto švirkštiklio (CLEARCLICK) turinį praskiedus tirpikliu (injekciniu vandeniu), kuris yra dviejų kamerų užtaise, gaunama iki 0,5 ml tirpalo. Nedidelis ViraferonPeg kiekis prarandamas matuojant ir švirkščiant dozę. Todėl kiekviename užpildytame švirkštiklyje yra truputį daugiau tirpiklio ir ViraferonPeg miltelių; tai užtikrina, kad, sušvirkštus 0,5 ml injekcinio tirpalo, bus sušvirkšta pažymėtoji ViraferonPeg dozė. Paruošto tirpalo koncentracija – 150 mikrogramų/0,5 ml.

Praskiedus miltelius kaip rekomenduojama, uždėjus adatą ir pamatavus paskirtą dozę, ViraferonPeg švirkščiamas po oda. Išsamios ir iliustruotos rekomendacijos pateiktos priede prie pakuotės lapelio.

Kaip ir vartojant kitus parenterinius vaistinius preparatus, prieš pradedant vartoti, tirpalas pirmiausiai turi būti apžiūrimas. Praskiestas tirpalas turi būti skaidrus ir bespalvis. Negalima vartoti, jei tirpalo spalva yra pakitusi ar atsirado nuosėdų. Suvartojus dozę, ViraferonPeg užpildytas švirkštiklis ir jame esantis nesunaudotas tirpalas turi būti išmetami pagal šalies reikalavimus.

7. REGISTRUOTOJAS

Merck Sharp & Dohme Limited

Hertford Road, Hoddesdon

Hertfordshire EN11 9BU

Jungtinė Karalystė

8. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIAI

ViraferonPeg 50 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje EU/1/00/132/031

EU/1/00/132/032

EU/1/00/132/034

ViraferonPeg 80 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje EU/1/00/132/035

EU/1/00/132/036

EU/1/00/132/038

ViraferonPeg 100 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje EU/1/00/132/039

EU/1/00/132/040

EU/1/00/132/042

ViraferonPeg 120 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje EU/1/00/132/043

EU/1/00/132/044

EU/1/00/132/046

ViraferonPeg 150 mikrogramų, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui užpildytame švirkštiklyje EU/1/00/132/047

EU/1/00/132/048

EU/1/00/132/050

9. REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2000 m. gegužės 29 d.

Paskutinio perregistravimo data 2010 m. gegužės 29 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai